Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje trečiojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus šių leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 3 punktą:
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus šių leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, įstatymuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujančios dalyvaujantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, (toliau – atrankos informacija), ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.“
2.
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo statinių projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu.
Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo statinių projektai:“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų
išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami jokie sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai gali būti išduodami ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyti įrenginiai įregistruojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada.
Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą. Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu. Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas;
2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;
3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras. Valstybės institucijos ir savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti (toliau – atrankos informacija), ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo.
Ūkinei veiklai, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu, arba išplėtimu, kuris gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.
Ūkinei veiklai, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu, arba išplėtimu, kuris gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jei jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose ar įrenginio registracijos duomenyse pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas arba įregistruotas įrenginys.
Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.
Valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją ir nurodytos Statybos įstatyme, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statinių projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama minėtų statinių projektus, tikrina, ar:
1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas;
2) statinio projektas atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;
3) statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įregistravusi įrenginį ar patikslinusi jo registracijos duomenis, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jei planuojamai ūkinei veiklai atliktas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registracijos duomenis.
Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registraciją ar jo registracijos duomenų patikslinimą tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybės narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybės narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija).
Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybės nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybės nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad, fiziniam ar juridiniam asmeniui planuojant, vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą, sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista arba užkirsti jam kelią.
Šio straipsnio tryliktoji dalis netaikoma sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas, ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 19¹ arba 19² straipsnių nuostatomis.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.
Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu fizinis ar juridinis asmuo, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą, turi atitikti šias sąlygas:“. 6 straipsnis.
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) arba atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame minėtuose sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;“. 7 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją. Savivaldybės vykdomoji institucija administracija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.“
2.
Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 7 punktą ir ją išdėstyti taip:
„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, įgyvendinimui;“. 8 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi būti nustatytos, arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti.“
19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 7 punktą ir ją išdėstyti taip:
„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, įgyvendinimui;“. 10 straipsnis.
Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista,, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;“. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 3, 6, 7, 9, 10 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2024 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateiktų paraiškų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti priėmimo ar nepriėmimo procedūros ir pradėtos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_cab7ed6781ce4274a7e5d07bd5b619f6_end
Projekto Nr. XIVP-3019(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15
straipsnio ketvirtojoje trečiojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus šių leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 3 punktą:
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15
straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus šių leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji
institucija meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, įstatymuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujančios dalyvaujantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, (toliau – atrankos informacija), ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.“ 2.
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir
(ar) kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu.
Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami jokie sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai gali būti išduodami ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyti įrenginiai įregistruojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu. Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir
(ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.
Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas;
2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;
3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami iš anksto alternatyvų pasirinkimą apribojantys sprendimai dėl šios veiklos – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras. Valstybės institucijos ir savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti (toliau – atrankos informacija), ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo.
Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje
duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.
Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje
duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir
(ar) užkirsti jam kelią. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose ar prie įrenginio registracijos duomenų pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas arba įregistruotas įrenginys.
Planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.
Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama tokių statinių projektus, tikrina, ar:
1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas;
2) statinio projektas atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;
3) statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įregistravusi įrenginį ar patikslinusi jo registracijos duomenis, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jeigu atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registracijos duomenis.
Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registraciją ar jo registracijos duomenų patikslinimą tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybę narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybę narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija).
Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kurios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliktos, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad, fiziniam ar juridiniam asmeniui planuojant, vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą, sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.
Šio straipsnio tryliktosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas, ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 19¹ arba 19² straipsnių nuostatomis.“
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, Prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas.
Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją ir vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, dalyvavusią (-ias) planuojamai ūkinei veiklai atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir
(ar) išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, dalyvaudama (-os) patikrinime, veikia neviršydama (-os) jai (joms) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnyje ir (ar) šio įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nustatytos kompetencijos. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu fizinis ar juridinis asmuo, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo turi atitikti šias sąlygas:“. 6 straipsnis.
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) arba atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos nustatytos būtinos įdiegti ūkinės veiklos objekte priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar atrankos išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki planuojamos ūkinės veiklos vykdymo pradžios;“. 7 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK
paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją. Savivaldybės vykdomoji institucija administracija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per
pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.“ 2.
Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendime dėl
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinimui įgyvendinimo priemonės;“. 8 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi būti nustatytos, arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti.“
19² straipsnio pakeitimas Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 7 punktą ir ją išdėstyti taip:
„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendime dėl
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinimui įgyvendinimo priemonės;“. 10 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar arba atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;“. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 3, 6, 7,
9, 10 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų paraiškų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti priėmimo ar nepriėmimo procedūros ir pradėtos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 8, 15, 19, 19¹, 19² IR 19³ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
2022 m. rugsėjo 30 d. gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2022)2083 dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV direktyva) netinkamo perkėlimo bei netinkamo taikymo nacionalinėje teisėje (toliau – Europos Komisijos oficialus pranešimas). Europos Komisijos oficialiame pranešime nurodoma, kad į nacionalinę Lietuvos teisę neperkelti PAV direktyvos reikalavimai, susiję su sprendimo duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos (t. y. išduoti leidimą) procedūromis ir minimaliu turiniu. PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies g punkto ir 8a straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad į sprendimą duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos, t. y. į planuojamai ūkinei veiklai vykdyti reikalingus leidimus (statybą leidžiantį dokumentą, leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ir kitus įstatymuose nurodytus leidimus) turi būti įtrauktas kompetentingos institucijos (pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę – atsakingoji institucija, kurios funkcijas įgaliota Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlieka Aplinkos apsaugos agentūra) priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
PAV direktyvos 8a straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad priėmusi sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti, kompetentinga institucija nedelsiant apie tai informuoja visuomenę ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procese dalyvavusias institucijas (PAV subjektus) ir užtikrina, kad būtų prieinama informacija, pateikiama sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir PAV ataskaitoje. PAV direktyvos 9 straipsnio 2 dalies nuostatos papildomai numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, priėmus sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti, apie tai turi būti informuojamos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusios šalys ir joms perduodama aukščiau minėta informacija. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) rengiamas atsižvelgus į aukščiau išvardytus Europos Komisijos oficialiame pranešime identifikuotus nacionalinės teisės trūkumus ir siekiant visiškai į ją perkelti PAV direktyvos nuostatas.
Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 ir 7 dalies ir 19¹ straipsnio 5 dalies pakeitimai rengiami, atsižvelgiant į naujas nuo 2023 metų balandžio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatas, kuriomis nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – AAĮ) numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią turi informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją ir gali pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą tik aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka nustatytas sąlygas. Tačiau nenumatytas kitų institucijų dalyvavimas, o praktiniai pavyzdžiai (pvz., gaisrai UAB ”Ekologistika” ir UAB “Žalvaris”) rodo, kad siekiant tinkamai patikrinti subjekto pasirengimą vykdyti ūkinę veiklą ir užtikrinti atitiktį ne tik aplinkosauginiams, bet ir visuomenės sveikatos bei priešgaisrinės saugos kriterijams, reikalingas ir kitų institucijų atstovų įsitraukimas. Aplinkos ministerija po minėtų gaisrų turėjo eilę susitikimų su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), kuriuose buvo aptartas galimas PAGD įsitraukimas į šį patikrinimą, be to, Aplinkos ministerija gavo PAGD raštą su prašymu inicijuoti su patikrinimo reglamentavimu susijusių teisės aktų pakeitimus. Siūloma nustatyti dvi įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datas.
Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ pakeitimai įsigaliojo 2023 metų balandžio 1 d., o pakeitimai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) formuluotes, susijusias su sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo turiniu, yra redakcinio pobūdžio, susijusios nuostatos įsigaliotų priėmus įstatymą. Kitos nuostatos įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d., t. y. laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies[¹] reikalavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, tel. 8 686 46087, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė (tel. 8 645 89487, el. p. [email protected]), patarėjai Dalia Židonytė (tel. 8 695 40 243, el. p. [email protected]) ir Mindaugas Raulinaitis (tel. 8 695 41925, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame AAĮ nurodoma, kad leidimai <...> turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu, t. y. nereikalaujama į juos įtraukti atsakingosios institucijos priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. AAĮ nėra nuostatų, numatančių PAV procese dalyvavusių institucijų ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo dalyvavusių šalių informavimą apie sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti.
AAĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią turi informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją ir gali pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą tik aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka nustatytas sąlygas. 19¹ straipsnyje nustatyta, kad aplinkos ministro įgaliota institucija priima sprendimą priimti paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui išduoti ar pakeisti, jei per nustatytą terminą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) nepateikia sprendimo derinti paraišką arba nederinti paraiškos, t. y. numatytas automatinis pritarimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūlomi pakeitimai. Siūlomas redakcinis AAĮ 8 straipsnio 3 punkto pakeitimas, kadangi galiojančiame nuo 2020 m. sausio 28 d. AAĮ priėmus naujos redakcijos 15 straipsnį, leidimai nurodyti ne ketvirtojoje, bet trečiojoje dalyje. Taip pat siūloma išplėsti nuostatą, nurodant, kokia tvarka būtų informuojama visuomenė apie atitinkamus išduotus leidimus. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų priėmus Įstatymo projektą. Laukiami rezultatai. Suderintos tarpusavyje AAĮ nuostatos, patikslinta visuomenės informavimo tvarka. 2 straipsnis Siūlomi pakeitimai. Siūloma pripažinti 8 straipsnio 3 punktą netekusiu galios.
Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d. kartu su 4 straipsniu, kuriame išdėstoma nauja AAĮ 15 straipsnio redakcija, kurios 10 dalyje detalizuojama, kaip apie išduotus leidimus informuojama visuomenė. Laukiami rezultatai. Atsisakoma pasikartojančių nuostatų. 3 straipsnis Siūlomi pakeitimai. Siekiant suderinti AAĮ nuostatas su VSĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) nuostatomis ir 2023 m birželio 23 d. įsigaliojusiais atitinkamais PAVĮ pakeitimais siūlomi AAĮ 15 straipsnio 2 ir 7 dalių pakeitimai, nurodant, kad PAV procese PAVĮ nustatyta tvarka dalyvauja ne savivaldybės vykdomoji institucija, bet savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (suderinama su PAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o statinių projektus tikrina savivaldybės administracija (suderinama su SĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu). Taip pat siūlomi patikslinimai, atsižvelgiant į PAVĮ formuluotes, susijusias su sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo turiniu. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų priėmus Įstatymo projektą. Laukiami rezultatai. Suderintos tarpusavyje AAĮ, PAVĮ, SĮ ir VSĮ nuostatos. 4 straipsnis Siūlomi pakeitimai.
Nauja redakcija dėstomame 15 straipsnyje siūloma įrašyti papildomas nuostatas, pagal kurias:
1) leidimuose, išduodamuose planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar įrenginių, kuriuose planuojama ši ūkinė veikla, registracijos duomenyse būtų pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, t. y. užtikrinama sąsaja tarp atliktų PAV procedūrų ir išduoto leidimo ar atliktos įrenginio registracijos;
2) išdavus leidimą ar priėmus sprendimą atsisakyti jį išduoti planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, apie tai būtų informuojama visuomenė, atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai;
3) išdavus leidimą ar priėmus sprendimą atsisakyti jį išduoti planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, apie tai būtų informuojama Vyriausybės įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, t. y. Aplinkos ministerija, kuri pateiks reikiamą informaciją tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime dalyvavusioms šalims. Į Įstatymo projektą įtrauktas Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 12² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁵ straipsniais įstatymo projektu (registracijos Nr. XIVP-2869) siūlomas pakeitimas, susijęs su galimybe numatyti kitas ar papildomas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, jei pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad nustatytos poveikio aplinkai vertinimo metu nepakankamai efektyvios.
Tokiu atveju fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalės taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų leidimo išdavimo viešinimo prievolė šiuo metu yra nustatyta AAĮ 8 straipsnio 3 punkte, todėl atitinkamuose teisės aktuose jau ir dabar yra nustatyta prievolė viešinti išduotus leidimus arba sprendimus neišduoti leidimo (tai parodyta Įstatymo projekto atitikties lentelėje). Tačiau detalesnis ir aiškus reikalavimas AAĮ padės užtikrinti, kad ir specialiuose teisės aktuose šis reikalavimas išliktų. 15 straipsnyje nustatoma, kad atsakingoji institucija, priėmusi sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, jį paviešina. Šiuo metu sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos atsakingoji institucija viešina savo interneto svetainėje, nes nėra sukurta tam skirtos informacinės sistemos. Taip pat nenustatoma, kur turėtų viešinti leidimus juos išdavusios institucijos ar įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie leidimai išduodami naudojant informacines sistemas, kiti – jų nenaudojant, skiriasi ir jų viešinimo būdas, tad viešinimo reikalavimai nustatomi specialiaisiais teisės aktais. Pažymėtina, kad 15 straipsnyje nurodyta įrenginių registracija atitinka „D“ tipo licenciją. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d. Laukiami rezultatai. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos leis pašalinti Europos Komisijos oficialiame pranešime identifikuotus nacionalinės teisės trūkumus ir visiškai perkelti PAV direktyvos nuostatas. 5 straipsnis Siūlomi pakeitimai.
Keičiamame 19 straipsnyje įtvirtinama nuostata, suteikianti galimybę aplinkos ministro įgaliotai institucijai pasitelkti kitas suinteresuotas institucijas (pvz., NVSC, PAGD) dalyvauti tikrinant ūkio subjektą prieš jam pradedant veiklą, tokiu būdu užtikrinant kompleksinį patikrinimą, kuriame dalyvautų PAV procedūrose ir (ar) leidimų išdavime dalyvaujančios institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad NVSC ir šiuo metu dalyvauja patikrinimuose kaip institucija nustatanti leidimų sąlygas, susijusias su triukšmo ir kvapų valdymu, o PAGD po minėtų gaisrų išreiškė pageidavimą dalyvauti patikrinimuose. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d. Laukiami rezultatai. Sudarytos prielaidos dalyvauti patikrinimuose ir kitoms, ne tik aplinkosauginėms institucijoms, leis patikrinti subjekto pasirengimą vykdyti ūkinę veiklą ir užtikrinti atitiktį ne tik aplinkosauginiams, bet ir visuomenės sveikatos bei priešgaisrinės saugos kriterijams. 6 straipsnis Siūlomi pakeitimai. Siūlomi AAĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto patikslinimai, atsižvelgiant į PAVĮ formuluotes, susijusias su sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo turiniu. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų priėmus Įstatymo projektą. Laukiami rezultatai. Suderintos tarpusavyje AAĮ ir PAVĮ nuostatos. 7 straipsnis Siūlomi pakeitimai. Siekiant suderinti AAĮ nuostatas su VSĮ nuostatomis ir, atsižvelgiant į tai, kad AAĮ šiuo metu numato savivaldybės vykdomosios institucijos, kuria iki VSĮ pasikeitimo buvo savivaldybės administracija, supažindinimą su pateikta paraiška ir suteikia teisę pateikti pastabas, tačiau nenustato prievolės priimti sprendimus ar teikti išvadas, siūlomas AAĮ 19¹ straipsnio 5 dalies pakeitimai, nustatant, kad informacija apie gautą paraišką teikiama ne savivaldybės vykdomajai institucijai, bet savivaldybės administracijai.
Taip pat siūlomi AAĮ 19¹ straipsnio 8 dalies 7 punkto patikslinimai, atsižvelgiant į PAVĮ formuluotes, susijusias su sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo turiniu. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų priėmus Įstatymo projektą. Laukiami rezultatai. Suderintos tarpusavyje AAĮ, VSĮ ir PAVĮ nuostatos. 8 straipsnis Siūlomi pakeitimai. AAĮ 19¹ straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, leidžiančios aplinkos ministro įgaliotai institucijai priimti sprendimą priimti paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui išduoti ar pakeisti, jei per nustatytą terminą NVSC nepateikia sprendimo derinti paraišką arba nederinti paraiškos. Šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, kad nuostatos, įgalinančios instituciją priimti sprendimą negavus atsakymo ir pastabų iš kitų atsakingų subjektų dėl pateiktos derinti paraiškos atitikimo teisės aktų reikalavimams, vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu, nes sudaro galimybę išduoti leidimą galimai tinkamai neįvertinus ūkinės veiklos galimos kelti taršos apimties ir dėl to galinčios atsirasti žalos aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d. Laukiami rezultatai. Atsisakoma nuostatų, didinančių korupcijos riziką. 9 ir 10 straipsniai Siūlomi pakeitimai.
Siūlomi AAĮ 19² straipsnio 5 dalies 7 punkto ir 19³ straipsnio 9 dalies 7 punkto patikslinimai, atsižvelgiant į PAVĮ formuluotes, susijusias su sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo turiniu. Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų priėmus Įstatymo projektą. Laukiami rezultatai. Suderintos tarpusavyje AAĮ ir PAVĮ nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, bus išspręstos šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytos problemos. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymą tikėtinas teigiamas poveikis aplinkai užtikrinant PAV direktyvos nustatytų tikslų laikymąsi. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. Numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms nustatant aiškesnį reglamentavimą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D 1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] TPĮ 20 str.
4 d.: Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
2023-08-28 Nr. XIVP-3019 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5, 7, 13 ir 14 dalyse, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio
galiojančiame keičiamame įstatyme nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme vartojama kiek kitokia nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“. Svarstytina, ar siekiant projekto nuostatas suderinti su galiojančio keičiamo įstatymo nuostatomis, teikiamame įstatymo projekte nuostatą „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ nereikėtų pakeisti nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais, kokiu tikslu ir kurias valstybės institucijas ir įstaigas aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų pasitelkti. Pažymėtina, kad aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje galėtų būti nustatyta tokių institucijų ir įstaigų pasitelkimo procedūra, bet pasitelkimo atvejai bei tikslai, kurių siekiama pasitelkiant valstybės institucijas ir įstaigas, bei pačios institucijos ir įstaigos turėtų būti nurodytos įstatyme.
Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta ir pasitelktų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo patikrinimo metu. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-11-07 Nr. XIVP-3019(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatos „Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus“ nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų, galinčių rengti šioje projekto nuostatoje nurodytų statinių projektus, ratą, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą statinio projekto rengėju gali būti ne tik vienas fizinis asmuo, bet ir statinio projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš statinio projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, dalyvaudama (-os) patikrinime, veikia neviršydama (-os) jai (joms) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytos kompetencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnyje yra nurodoma įvairių subjektų (atsakingosios institucijos, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų) kompetencija.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečias Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio struktūrines dalis arba projekte minimų įgaliotų institucijų kompetenciją susieti su minėtame straipsnyje išvardintų subjektų kompetencija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
išvados projektas
2023-09-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6792 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
įstatymo 19¹ straipsnio 8 dalies 7 punkte, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 7 punkte vartojama nuostata „ūkinės veiklos įgyvendinimas“, kuri galiojančiame keičiamame įstatyme nėra vartojama.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme vartojama kiek kitokia nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“. Svarstytina, ar siekiant projekto nuostatas suderinti su galiojančio keičiamo įstatymo nuostatomis, teikiamame įstatymo projekte nuostatą „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ nereikėtų pakeisti nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“. Nepritarti Projekte sąvoka „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ vartojama kitame kontekste nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka „ūkinės veiklos vykdymas“, kuriuose kalbama apie ūkinės veiklos procesą. Projekte vartojama sąvoka „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ yra siejama su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kuriame reglamentuojamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu, t. y. nustatomos konkrečios nuostatos, kas turi būti atlikta, kad ta veikla būtų tinkamai įgyvendinta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos
ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais, kokiu tikslu ir kurias valstybės institucijas ir įstaigas aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų pasitelkti.
Pažymėtina, kad aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje galėtų būti nustatyta tokių institucijų ir įstaigų pasitelkimo procedūra, bet pasitelkimo atvejai bei tikslai, kurių siekiama pasitelkiant valstybės institucijas ir įstaigas, bei pačios institucijos ir įstaigos turėtų būti nurodytos įstatyme. Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta ir pasitelktų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo patikrinimo metu. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-09-26 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIVP-3019 ir pastabų bei pasiūlymų neteikia. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIVP-3019 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška VVSK biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas, pavaduojantis Agnę Bilotaitę. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, patarėja Dalia Židonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6792 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5, 7, 13 ir 14 dalyse, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 8 dalies 7 punkte, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 7 punkte vartojama nuostata „ūkinės veiklos įgyvendinimas“, kuri galiojančiame keičiamame įstatyme nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme vartojama kiek kitokia nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“.
Svarstytina, ar siekiant projekto nuostatas suderinti su galiojančio keičiamo įstatymo nuostatomis, teikiamame įstatymo projekte nuostatą „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ nereikėtų pakeisti nuostata „ūkinės veiklos vykdymas“. Nepritarti Komiteto argumentai: Projekte sąvoka „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ vartojama kitame kontekste nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka „ūkinės veiklos vykdymas“, kuriuose kalbama apie ūkinės veiklos procesą. Projekte vartojama sąvoka „ūkinės veiklos įgyvendinimas“ yra siejama su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kuriame reglamentuojamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu, t. y. nustatomos konkrečios nuostatos, kas turi būti atlikta, kad ta veikla būtų tinkamai įgyvendinta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais, kokiu tikslu ir kurias valstybės institucijas ir įstaigas aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų pasitelkti. Pažymėtina, kad aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje galėtų būti nustatyta tokių institucijų ir įstaigų pasitelkimo procedūra, bet pasitelkimo atvejai bei tikslai, kurių siekiama pasitelkiant valstybės institucijas ir įstaigas, bei pačios institucijos ir įstaigos turėtų būti nurodytos įstatyme.
Kartu, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta ir pasitelktų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo patikrinimo metu. Pritarti Komiteto siūlymas: Siūloma atsižvelgti ir Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas.
Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją ir vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, dalyvavusią (-ias) planuojamai ūkinei veiklai atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir (ar) išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, dalyvaudama (-os) patikrinime, veikia neviršydama (-os) jai (-oms) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnyje ir (ar) šio įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nustatytos kompetencijos. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu fizinis ar juridinis asmuo, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą, turi atitikti šias sąlygas:“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
savivaldybių asociacija 2023-09-26 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191,
pasiūlymų neteikia. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-09-27 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3019 ir komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Pritarti
įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-3019 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė