priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas:
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 10.3 projekto „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“
vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimą, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, taip pat 10.3.5 veiksmą „Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais nemokumo, turto vertinimo, apskaitos srityse, kad šių duomenų taikymas kurtų šešėliui nepalankią aplinką, tam įdiegti reikalingas technines ir organizacines priemones“;
atsižvelgus į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72
„Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas
dėl verslo klimato gerinimo, siekiant atsisakyti perteklinio reguliavimo, vykdyti debiurokratizacijos kryptį;
gruodžio 7 d. rezoliucijos Nr.
XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“ (toliau – Rezoliucija) nuostatas prisidedama prie Rezoliucijoje Vyriausybei teikiamo siūlymo dėl perėjimo prie tikrojo laiko ekonomikos įgyvendinimo, kuriant skaitmeninę ekosistemą, suteikiančią galimybių piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui tikruoju ar beveik tikruoju laiku keistis duomenimis, o ne suskaitmenintais dokumentais. Projektu sprendžiama problema – galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės. Turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojai) veiklos priežiūra yra pernelyg biurokratinė ir neefektyvi, sukurianti tik priežiūros iliuziją ir nedaranti esminės įtakos atliekamų vertinimų kokybei ir patikimumui. Sprendžiama problema nustatyta atsižvelgus į vertintojų veiklos priežiūros rezultatus, profesinių asociacijų ir kitų suinteresuotų institucijų teikiamus pastebėjimus dėl turto ir verslo vertinimo (toliau – vertinimas) teisinio reguliavimo, 2015 metų valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-60-14-13 „Turto ir verslo vertintojų veiklos valstybinė priežiūra“ nurodytas rekomendacijas, 2019 metais ir 2021 metais vykusių viešųjų konsultacijų ir 2019–2022 metais vykusių diskusijų su vertintojų bendruomene bei kitomis suinteresuotomis institucijomis metu išsakytas nuomones. Projekto tikslas
Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
vertinimo teisėtumą ir patikimumą:
rinkos savikontrolės procesus:
naudotojus, nustatyti atsakomybę už teisės aktų pažeidimus:
Projektą, siekiama atsižvelgti į:
ministerijos atlikto poveikio vertinimo ir jo svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimuose rezultatus;
organizuotos viešosios konsultacijos „Dėl numatomo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo“[1] metu išsakytas suinteresuotų institucijų nuomones;
m. liepos 3 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr.
4-01-5959 „Dėl turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų“[2];
konsultacijos „Dėl vertinimo ataskaitų kokybės užtikrinimo ir vertintojų veiklos priežiūros modelio tobulinimo“[3] metu išsakytus pastebėjimus;
reguliavimo stebėsenos rezultatus[4];
Nr. VA-P-60-14-13 „Turto ir verslo vertintojų veiklos valstybinė priežiūra“[5] nurodytas rekomendacijas;
vertinimo išvadą Nr. 4-01-4614 „Dėl turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų“[6]. Kartu su Projektu teikiami lydimieji projektai:
nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių ir Kodekso papildymo 196¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – atsisakyti priežiūros įstaigos tarnautojų ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) narių administracinės atsakomybės už informacijos, susijusios su vertinimu, atskleidimą arba jos panaudojimą, taip pat vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, pažeidimus;
įstatymo Nr.
VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹straipsniu įstatymo projektas, kurio tikslas –apibrėžti masinį nekilnojamųjų daiktų vertinimą, su masiniu vertinimu susijusias sąvokas, nustatyti įmonės, atliekančios masinį vertinimą, veiklos sąlygas ir teises;
turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – apibrėžti subjektą, atliekantį masinį vertinimą, ir patikslinti, kas laikoma individualiuoju nekilnojamojo turto vertinimu, taip pat papildyti, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, patikslinti Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė, rengimą ir teikimą fiziniams asmenims;
ir patikslinti, kas laikoma individualiuoju žemės vertinimu, taip pat papildyti, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, bei patikslinti Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodoma žemės mokestinė vertė, rengimą ir teikimą fiziniams asmenims;
susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – apibrėžti kredito davėjo pasirenkamą vertintoją. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto rengėja – Finansų ministerija. Projektą parengė Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. 239 0164, el. p. [email protected], vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, tel.
239 0165, el. p. [email protected]) Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyrius (vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. 239 0052, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Božena Balkė, tel. 239 0064, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai
Pagal galiojantį reguliavimą siekdama užtikrinti vertinimo ataskaitų kokybę Vyriausybės įgaliota institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) – vykdo vertintojų veiklos priežiūrą (TVVPĮ 25 straipsnis). Tarnyba, įgyvendindama TVVPĮ nuostatas, be kitų veiksmų, atlieka (TVVPĮ 26 straipsnis): − vertintojų ir vertinimo įmonių vertinimo veiklos patikrinimus; − nagrinėja paklausimus dėl vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; − nagrinėja pareiškėjų skundus dėl vertinimo įmonių ir vertintojų veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais; − vykdo Garbės teismo sprendimus, pasibaigus jų apskundimo terminui. Tarnyba, vykdydama vertintojų veiklos priežiūrą ir atlikdama vertinimo ataskaitų planinius ar neplaninius patikrinimus, nagrinėdama paklausimus dėl vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ
vertinimo ataskaitos atitiktį TVVPĮ reikalavimams pagal nustatytą paklausimų dėl vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo procedūrą[7] (TVVPĮ
įvertinus atitiktį, nepanaikinamas vertinimo ataskaitos galiojimas, tačiau ji nėra laikoma teisinga (TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje ši išvada vertintina kaip konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių[8]. Pastebėtina, kad neigiama išvada dėl vertinimo ataskaitos atitikties glumina užsakovus ir naudotojus – dėl vertinimo ataskaitos galiojimo ir kaip elgtis naudotojams tokiais atvejais į Finansų ministeriją ne kartą kreipėsi įvairios institucijos. Kreipimųsi pateikti išvadą dėl vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams 2019–2021 metais buvo mažai (1 lentelė). Galima teigti, kad tam įtakos turi ir tai, kad nagrinėjimo metu teikiama išvada dėl atitikties teisės akto reikalavimams, o suinteresuotus asmenis domina, ar vertinimo ataskaitoje nustatyta teisinga vertė, ar vertinimo ataskaitos pagrindu priimtas sprendimas nebus nuostolingas. Iš viso vertintojų parengta vertinimo ataskaitų Paklausimai dėl atitikties nagrinėjimo Išnagrinėta vertinimo ataskaitų[9]
straipsnio reikalavimams Vykdant vertintojų veiklos priežiūrą atliekami vertintojų veiklos patikrinimai (planiniai ir neplaniniai), kurių metu taip pat nagrinėjama vertinimo ataskaitos atitiktis TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (2 lentelė). Iš viso vertintojų parengta vertinimo ataskaitų
Planinių ir neplaninių patikrinimų ir paklausimų metu vidutiniškai per metus (3 lentelė) patikrinama apie 0,21 procento visų vertinimo ataskaitų.
Vidutiniškai per metus patikrinimų metu nustatomų pažeidimų skaičius yra apie 15 procentų patikrintų vertinimo ataskaitų (per metus parengiama apie 65 621 vertinimo ataskaita, patikrinama apie 137, iš jų nustatoma pažeidimų apie 21 vertinimo ataskaitoje). Iš viso vertintojų parengta vertinimo ataskaitų Iš viso patikrinta vertinimo ataskaitų
Atliekamos priežiūros metu Tarnyba tikrina vertinimo ataskaitos formą, taip pat tikrina, kaip laikomasi vertinimo teisės aktų ir standartų, tačiau konkrečios išvados dėl vertės teisingumo nepateikia. Pagal TVVPĮ 23 straipsnio nuostatas iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad išvados dėl vertės teisingumo nei valstybės, nei kita institucija negali pateikti, nes tam reikia atlikti naują vertinimą, o tai kainuoja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų. Atkreipiamas dėmesys, kad skirtingi vertintojai, vertindami tą patį turtą, galimai nustatytų skirtingą vertę ir skirtumas galėtų būti paaiškintas. Nei teisės aktuose, nei standartuose nėra apibrėžta, koks gali būti nustatomos vertės nuokrypis, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse priimtinas iki 30 procentų vertės nuokrypis.
Vadovaujantis TVVPĮ 15 straipsniu, vertintojai turi pareigą rengti ir priežiūros tikslu teikti Tarnybai metines veiklos ataskaitas, kuriose turi nurodyti per metus parengtų vertinimo ataskaitų skaičių pagal vertinamo turto rūšį (kilnojamasis, nekilnojamasis, verslo), nurodyti gaunamas pajamas už vertinimo ataskaitas ir informaciją apie kvalifikacijos kėlimą. Šių ataskaitų rengimas ir metinis teikimas Tarnybai sukuria vertintojams administracinę naštą, tačiau nesukuria pridėtinės vertės vykdomai priežiūrai ar visuomenei. 3.1.2. Vertinimo ataskaitų viešumas TVVPĮ nustatyta, kad vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama užsakovo nuožiūra ir kitais nustatytais atvejais (TVVPĮ 24 straipsnis). TVVPĮ nustato, kad vertinant turtą apmokestinimo, paėmimo visuomenės poreikiams ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, kai veikiama valstybės ir visuomenės interesais, parengtos vertinimo ataskaitos ir jos duomenų viešumą nustato TVVPĮ ir teisės aktai, reglamentuojantys vertinimą apmokestinimo, paėmimo visuomenės poreikiams ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, kai veikiama valstybės ir visuomenės interesais. Viešojo sektoriaus vertinimo ataskaitos viešinamos priklausomai nuo teisės akto, kuriuo nustatomas viešinimas, skirtinguose šaltiniuose (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų bazėje, Tarnybos interneto svetainėje), kas apsunkina informacijos stebėseną ir nesukuria pridėtinės vertinimo ataskaitos ar vertinimo duomenų viešinimo naudos. Šiuo metu Tarnybos interneto svetainėje skelbiamos viešojo sektoriaus vertinimo ataskaitos pagal 2 Vyriausybės nutarimus[10] (pareigą paskelbti vertinimo ataskaitas turi jų užsakovai).
Tokia praktika vertintina teigiamai, Tarnyba gauna užklausų dėl skelbiamų vertinimo ataskaitų kokybės. 3.1.3. Duomenų prieinamumas vertintojams
užsakovo informaciją ir duomenis, taip pat įstatymų nustatyta tvarka naudotis valstybės institucijų ir įmonių informacija, kurios reikia vertinimui atlikti. Pakankamas duomenų kiekis atliekant vertinimą lemia vertinimo kokybę. Vienas pagrindinių būtinų duomenų nekilnojamojo turto vertinimui atlikti šaltinių yra valstybės įmonės Registrų centro tvarkomas Nekilnojamojo turto registras ir jame esantys nekilnojamojo turto sandorių duomenys. Šiuo metu vertintojai iš valstybės įmonės Registrų centro pagal sutartis įsigyja duomenų apie vykusius nekilnojamojo turto sandorius paketus, kuriuose pateikiama informacija apie 25 sandorius. Duomenis valstybės įmonė Registrų centras teikia už atlygį. Vertintojų teigimu, įgyti daugiau duomenų brangu, o 25 sandorių duomenų dažniausiai nepakanka kokybiškam vertinimui – pagrįstos vertės nustatymui, pataisos koeficientams apskaičiuoti reikalinga didesnė aibė duomenų. Pastebėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių duomenys apie nekilnojamojo turto sandorius yra teikiami už atlygį ir paslaugos teikėjas patirtas išlaidas dėl duomenų įsigijimo įskaičiuoja į paslaugos kainą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyti apribojimai dėl duomenų teikimo apimties vertintojams (pvz., dėl asmens duomenų apsaugos). 3.1.4. Vertintojo atsakomybė
nustato drausminę vertintojų atsakomybę. Pagal galiojantį reguliavimą vertintojui už TVVPĮ, TVS, EVS, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.
1K-159
„Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“[11] (toliau
1) pastaba;
patikrinimas;
4) vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Pastebėtina, kad galiojantis reglamentavimas nenustato kitų poveikio priemonių skyrimo, pavyzdžiui, nurodymo papildomai kelti kvalifikaciją, ištaisyti nurodytus trūkumus ir pan. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka:
Garbės teismą 12 kartų, o 2021 metais – 11 kartų (4 lentelė). Garbės teismo narių yra 5, iš jų 3 yra profesijos atstovai ir 2 Finansų ministerijos atstovai, todėl skiriant drausmines nuobaudas profesijos atstovai turi lemiamą balsą. Tarnybos ir Garbės teismo kompetencijos priežiūros srityje yra skirtingos – priežiūros įstaiga tikrina vertinimo ataskaitų atitiktį TVVPĮ reikalavimams ir, nustačiusi reikšmingų pažeidimų, teikia pasiūlymą Garbės teismui iškelti vertintojui drausmės bylą, o Garbės teismas priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir drausminės atsakomybės taikymo.
Dažnai Garbės teismo sprendimai ir priežiūros įstaigos sprendimai skiriasi – priežiūros įstaiga teikia išvadą, kad vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ nuostatų, o Garbės teismas neiškelia vertintojui drausmės bylos arba neskiria drausminės nuobaudos. 2020 metais iš 12 Tarnybos Garbės teismui pateiktų svarstyti atvejų, kai buvo nustatyta neatitiktis, Garbės teismas iškėlė 7 drausmės bylas, o 2021 metais – iš 11 iškėlė 10 drausmės bylų. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali skirti vertintojui vieną iš drausminių nuobaudų – pastabą, papeikimą, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą. Garbės teismas 2020 metais skyrė 5 (2 pastabos, 2 papeikimai, 1 nagrinėjimas vyko 2021 metais), o 2021 metais – 6 drausmines nuobaudas (5 pastabos ir 1 papeikimas). Garbės teismo sprendimas dėl kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba galiojimo panaikinimo įsigalioja suėjus jo apskundimo laikotarpiui (30 dienų), jeigu sprendimas nebuvo apskųstas. Garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo sprendimo išsiuntimo vertintojui ir sprendimo išrašo paskelbimo dienos (TVVPĮ 30 straipsnis). Jei sprendimas buvo apskųstas (beveik visada), jis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui – 2020 metais įsigaliojo 4 iš 5 skirtų nuobaudų, 2021 metais – 4 iš 6 skirtų nuobaudų. Dėl to susidaro situacija, kai vertintojui Garbės teismas dėl reikšmingų pažeidimų panaikina pažymėjimo galiojimą, o jis gali ir toliau, kol Garbės teismo sprendimas yra apskųstas, atlikti vertinimus.
Tarnybos teikimai Garbės teismui Garbės teismo iškeltos drausmės bylos vertintojams Skirta drausminių nuobaudų Iš skirtų drausminių nuobaudų įsigaliojusios nuobaudos
54
64
bylos ir vertintojams taikoma atsakomybė Galiojantis reguliavimas nustato ne tik vertintojų, bet ir vertinimo įmonių veiklos priežiūrą, tačiau atsakomybė už nustatomus pažeidimus numatyta tik vertintojui fiziniam asmeniui, o vertinimo įmonei, kuri atliko vertinimą ir padarė pažeidimą, atsakomybė nenumatyta. Vertintojams ir vertinimo įmonėms taikoma ir civilinė atsakomybė. Pagal galiojantį reguliavimą vertinimo įmonės ir nepriklausomi vertintojai (fiziniai asmenys įrašyti į išorės sąrašą) yra įpareigoti draustis profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo metinė suma yra ne mažesnė kaip 87 000 eurų (TVVPĮ 17 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu draudžiamųjų įvykių yra labai mažai[13] ir profesinis civilinės atsakomybės draudimo galimybės ir apsauga nenaudojama, užsakovai ar naudotojai, kurių teisės galimai pažeistos, kreipiasi į Tarnybą dėl vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ reikalavimams nagrinėjimo, tačiau užsakovų ar naudotojų interesai neužtikrinami, patirta žala nekompensuojama. 3.1 papunkčio PROBLEMOS: − Nors planiniams tikrinimams atlikti priežiūros institucija atsirenka vertintojus ir vertinimo įmones pagal rizikos kriterijus, ji gali patikrinti tik labai mažai vertinimo ataskaitų (apie 0,2 proc.). Taip pat priežiūros institucijos išvada neturi teisinių pasekmių, nepaneigia vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės.
Tuo tarpu vertinimo ataskaitos užsakovai, naudotojai turi lūkestį, kad yra institucija, kuri gali pateikti nuomonę dėl nustatytos vertės teisingumo, nustatyti, kad reguliuojamos profesijos teikiama paslauga dėl atliekamos priežiūros yra kokybiška, todėl dažnai praranda savo budrumą. − Efektyviai visuomenės kontrolei atlikti trūksta ir duomenų, ir analizės priemonių. Kadangi nėra reikalavimo vertinimo ataskaitų duomenis teikti skaitmenine forma, vertinimo ataskaitų duomenų analizė, pakartotinis panaudojimas nepatogus, sunku rasti duomenis pagal tam tikrus kriterijus, negalima atlikti didelės apimties duomenų analizės, todėl pagal galiojantį reglamentavimą galimas vertinimo ataskaitų viešinimas nepasiekia tikslo. 3.2. Vertintojo profesijos reguliavimas (licencijavimas) 3.2.1. Vertintojo profesijos reguliavimas: kvalifikacija, reikalavimai, pažymėjimas Daugelyje Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalių, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje vertintojo profesija yra nereguliuojama (vertintojo profesija nereguliuojama 24 iš 32 valstybių)[14]. Skirtingai nei daugelyje EEE šalių, vertintojo profesija Lietuvoje yra reguliuojama, t. y. valstybė vertintojo paslaugą teikiantiems asmenims nustato kvalifikacinius reikalavimus, išduoda kvalifikacijos pažymėjimus. Lietuvoje vertintojo profesija reguliuojama nuo 1999 metų[15], reguliavimo pradžia susijusi su nekilnojamojo turto rinkos kūrimosi pradžia Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 291 fizinis asmuo, turintis vertintojo kvalifikaciją, 156 fiziniai asmenys, turintys vertintojo asistento kvalifikaciją, ir 112 subjektų (fizinių ir juridinių asmenų), įrašytų į išorės vertintojų sąrašą.
Į išorės vertintojų sąrašą įtraukiami juridiniai asmenys (103 juridiniai asmenys), kuriuose pagal darbo sutartį dirba bent vienas vertintojas, turintis vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą, vykdantys vertinimo veiklą ir apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės draudimu, ir fiziniai asmenys (9 fiziniai asmenys), turintys vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, individualios veiklos pažymą ir apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. TVVPĮ nustato 2 vertintojų klasifikacijas (TVVPĮ 7 straipsnis):
vertintojas fizinis asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį vertinimo įmonėje arba kuris yra individualios įmonės savininkas, arba kuris, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, pagal sutartis su užsakovais vertina turtą arba verslą;
pagal darbo sutartį dirbantis juridiniame asmenyje ir vertinantis turtą arba verslą to juridinio asmens vidaus poreikiams. Galiojantis reguliavimas nustato 3 vertintojo kvalifikacijos lygius pagal vertinamą objektą (TVVPĮ 8 straipsnis):
Kiekvienam kvalifikaciniam lygiui keliami atskiri reikalavimai (TVVPĮ 8 straipsnis).
Vertintoju gali būti fizinis asmuo, kuris:
siekiama vertintojo, vertintojo asistento, eksperto kvalifikacijos;
su vertinimu, patirties, kai siekiama vertintojo asistento kvalifikacijos;
vertintojo asistento kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų vertintojo asistento darbo patirtį, kai siekiama vertintojo kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip 7 metų vertintojo patirtį, kai siekiama eksperto kvalifikacijos;
vertintojo, vertintojo asistento, eksperto kvalifikacijos egzaminą. Vertintoju gali būti ir kitos valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Fiziniams asmenims, atitinkantiems TVVPĮ nustatytus reikalavimus, išlaikiusiems atitinkamos vertinimo srities kvalifikacinius egzaminus, Tarnyba išduoda kvalifikacijos pažymėjimus. Vertintojo pažymėjime nurodoma nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertinimo sritis (TVVPĮ 9 straipsnis). Juridiniam asmeniui, siekiančiam verstis vertinimo veikla (TVVPĮ 12 straipsnis), keliami šie reikalavimai – jame pagal darbo sutartį turi dirbti bent vienas ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją turintis vertintojas ir juridinis asmuo turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Didžioji dalis TVVPĮ nuostatų vertintojo asistentui ir vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip vertintojui, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms. Vertintojo asistentas yra žemiausias vertintojo kvalifikacijos lygis, asmuo, turintis 3 metus vertintojo asistento darbo patirties, turi teisę pretenduoti įgyti vertintojo kvalifikaciją. Vertintojo asistentas turi teisę atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo (TVVPĮ 14 straipsnis). Vertintojas ekspertas, palyginti su vertintoju, turi teisę, kilus ginčui tarp užsakovo ir vertintojo ar kitų asmenų, teikti išvadas dėl vertės nustatymo (TVVPĮ 14 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui dažniausiai kreipiamasi į teismą. Teismai priima sprendimą dažnu atveju kreipdamiesi nuomonės į teismo ekspertus, kuriais pasitelkiami vertintojai (nebūtinai vertintojai ekspertai). Pastebėtina, kad vertintojo eksperto kvalifikaciją 2021 metais įgijo tik 2 asmenys. Apibendrinant TVVPĮ nustatytą vertintojų skirstymą pagal klasifikacijas, lygius ir sritis, pastebėtina, kad TVVPĮ nuostatos yra painios, neaišku, kurios TVVPĮ nuostatos kuriai vertintojų klasifikacijai, lygiui ar kompetencijos sričiai taikomos. TVVPĮ nustato, kad Tarnyba atlieka vertintojų kvalifikacijos suteikimo funkcijas ir vertintojams keliamų reikalavimų laikymosi priežiūrą:
etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.
1K-160 „Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas), laikymąsi;
egzaminuoja vertintojus. Egzaminų rezultatus tvirtina kvalifikacijos egzamino komisija, kurią sudaro 5 nariai, iš jų 3 nariai yra vertintojų atstovai. Vertintojo kvalifikaciją suteikia ir vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Tarnyba (TVVPĮ 9 straipsnis). Vertintojų bendruomenė nuolat kelia klausimą dėl netinkamos kvalifikacinių egzaminų kokybės, užduočių sudėties, sudėtingumo, teigia, kad organizuojami egzaminai neatitinka vertinimo standartuose keliamų reikalavimų vertintojo kvalifikacijai. Pagal galiojantį reguliavimą vertintojas privalo kelti profesinę kvalifikaciją (TVVPĮ 15 straipsnis), per 3 metus kvalifikacijos kėlimas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 valandų. Tarnyba organizuoja kvalifikacijos kėlimo renginius (seminarus, mokymus ir pan.) (toliau – renginiai), vertina, ar vertintojų išklausyti kitų organizatorių renginiai gali būti laikomi kvalifikacijos kėlimu, bei prižiūri, ar vertintojas išpildė reikalavimą kelti kvalifikaciją atitinkamą valandų skaičių.
Mokymams, seminarams organizuoti Tarnyba perka paslaugas rinkoje, tačiau, nepaisant to, dažnai sulaukiama vertintojų priekaištų dėl kvalifikacijos kėlimo renginių kokybės ir turinio, pastebimas aktualių, aiškinančių Tarptautinių vertinimo standartų (toliau – TVS), Europos vertinimo standartų (toliau – EVS) nuostatas mokymų trūkumas, taip pat žemas vertintojų standartų išmanymo lygis. Vertintojų teigimu, dažnu atveju vertintojams kvalifikacijos kėlimo reikalavimo išpildymas yra tik formalumas, kvalifikaciją vertintojas įgyja vykdydamas profesinę praktiką. Apibendrinant, valstybė per Vyriausybės įgaliotą instituciją atlieka funkcijas, kurios paprastai yra profesinių organizacijų prerogatyva – kvalifikacinių egzaminų organizavimas, kvalifikacijos suteikimas, kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir kvalifikacijos kėlimo, etikos normų nustatymas ir jų priežiūra.
Nors dabar profesija yra reguliuojama, reguliavimas nesukuria pridėtinės vertės, nes:
paslaugos gali būti suteiktos nebūtinai licencijuoto vertintojo (kai teisės aktai nereikalauja, kad vertinimas būtų atliktas TVVPĮ nustatyta tvarka, tokiam vertinimui atlikti užsakovai gali pasirinkti paslaugos teikėjus, neturinčius kvalifikacijos pažymėjimo, tačiau turinčius didelę patirtį ir kompetencijas (audito įmonės, finansų konsultantai));
teikia licencijuoti, kvalifikaciją nuolat keliantys vertintojai, neapsaugo užsakovų ir naudotojų nuo nekokybiškų paslaugų;
nebūdingas funkcijas (kvalifikaciniai egzaminai, kvalifikacijos kėlimo reikalavimas, etikos normų priežiūra), kurias įprastai atlieka profesinės organizacijos, todėl neleidžiama stiprėti pačioms profesinėms organizacijoms ir vystyti savo potencialo;
funkcijų (kvalifikaciniai egzaminai, kvalifikacijos kėlimo reikalavimas) kokybė netenkina vertintojų, nes jie jas galėtų atlikti geriau. 3.2.2. Vertintojo nepriklausomumas Viena iš pagrindinių objektyvios turto vertės nustatymo sąlygų yra vertintojo nepriklausomumas, t. y. vertintojo neturi veikti jokie ryšiai su užsakovu, naudotoju, kurie turėtų įtakos vertintojo nuomonės šališkumui. Nepriklausomumas sudaro sąlygas vertintojui objektyviai įvertinti aplinkybes nustatant vertę. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tiesiogiai nenustato nepriklausomumo reikalavimo vertintojui, tačiau (TVVPĮ 18 ir 19 straipsniai) nustato vertinimo apribojimus vertintojui fiziniam asmeniui ir vertinimo įmonei.
Vertintojas fizinis asmuo negali vertinti turto, jei yra vertinamo turto savininkas, užsakovo dalyvis ar yra susijęs artimos giminystės arba svainystės ryšiais su užsakovu ir pan. Vertintojas juridinis asmuo negali sudaryti vertinimo sutarčių, jei užsakovas yra tos vertinimo įmonės dalyvis ir (arba) valdymo ir priežiūros organų narys ar vertinimo įmonė yra užsakovo dalyvis (-ė) arba vertinimo įmonės dalyviai yra susiję artimos giminystės arba svainystės ryšiais su užsakovu ar užsakovo valdymo nariais, taip pat jei vertinimo įmonė yra vertinamo turto ar verslo savininkė. 3.2 papunkčio PROBLEMOS: − TVVPĮ nustatytas privalomas vertintojo profesijos reguliavimas (egzaminavimas, kvalifikacijos kėlimo ir Etikos kodekso laikymosi reikalavimai) dirbtinai riboja vertintojų konkurenciją, kuria administracinę naštą ir neskatina kurti laisvos rinkos principais grįstų profesijos savireguliacijos procesų, kokie dominuoja ilgametę vertintojo profesijos patirtį turinčiose Europos šalyse; − nepakankamai apibrėžti vertintojo nepriklausomumo reikalavimai: nenustatytas vertintojo nepriklausomumas nuo naudotojo, neakcentuojama, kad nepriklausomumas yra esminė sąlyga objektyviai atlikti vertinimą. 3.3. Vertinimo atlikimo pagrindai 3.3.1.
Įstatymo taikymo apimtis
− nustato vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus ir atvejus, vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, vertintojų ir vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, keliamus reikalavimus (TVVPĮ 1 straipsnis); − nustato vertinimo subjektus (užsakovai ir vertintojai) ir objektus (bet koks turtas ir verslas) (TVVPĮ 3 straipsnis); − reguliuoja privalomąjį vertinimą (kai vertinimo reikalavimą nustato teisės aktai), vidaus vertinimą ir vertinimą kitais atvejais; − reglamentuoja individualųjį (neprivalomąjį ir privalomąjį) vertinimą, masinį vertinimą, vertinimą vidaus reikmėms. TVVPĮ 2 straipsnyje apibrėžiamos šių vertinimų sąvokos, kuriose nurodomi šių vertinimų skirtumai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pakankamai aišku, kurios TVVPĮ nuostatos taikomos individualiam vertinimui, masiniam vertinimui ir vertinimui vidaus reikmėms. Pagal galiojantį reglamentavimą vertinimas subjekto (juridinio asmens) vidaus reikmėms gali būti atliekamas subjekto nuožiūra ir iniciatyva. Vertinant turtą arba verslą vidaus reikmėms, sudaroma techninė užduotis, rengiama vertinimo ataskaita, kuriai keliami TVVPĮ
reikmėms, vertintojas privalo vadovautis TVVPĮ ir Metodikos nuostatomis, taip pat vertinimo standartais. Tarnyba nenagrinėja šių vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ reikalavimams, vidaus vertintojams netaikoma Tarnybos vykdoma vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos priežiūra, vertintojas neįrašomas į išorės vertintojų sąrašą. Vidaus vertintojas yra juridinio asmens darbuotojas, jo parengta vertinimo ataskaita naudojama išskirtinai to juridinio asmens viduje. Valstybė neturėtų reguliuoti juridinio asmens poreikiams atliekamų veiksmų. Be to, esant poreikiui, juridinis asmuo bet kada gali kreiptis į nepriklausomą vertintoją dėl vertinimo ataskaitos parengimo.
TVVPĮ reglamentuojamas vertinimas subjekto vidaus reikmėms, kuris turėtų būti išimtinai subjekto (juridinio asmens) vidaus procesas. Vertinimo subjekto vidaus reikmėms reguliavimas TVVPĮ laikytinas pertekliniu. Pagal galiojantį reglamentavimą individualusis vertinimas pagal užsakovo pageidavimą atliekamas vertintojui gavus užsakovo prašymą nustatyti vertinamo turto arba verslo vertę. Vertintojas su užsakovu sudaro vertinimo sutartį, atlikęs vertinimą, vertintojas parengia vertinimo ataskaitą. Vertindamas turtą užsakovo pageidavimu vertinimui atlikti vertintojas privalo vadovautis TVVPĮ ir Metodikos nuostatomis, taip pat vertinimo standartais. Tarnyba nagrinėja šių vertinimo ataskaitų atitiktį TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimams, atlieka vertintojų, atliekančių šį vertinimą, veiklos priežiūrą. Pagal TVVPĮ 2 straipsnį masinis vertinimas
Registrų centras[16]. Masinis vertinimas skiriasi tiek rengiamos vertinimo ataskaitos turiniu, tiek vertinimo standartų taikymo apimtimi, todėl negali būti tapatinamas su individualiuoju vertinimu ar vertinimu vidaus reikmėms.
Pažymėtina, kad masinis vertinimas atliekamas mokestinės vertės nustatymo tikslu, kurį valstybė pasirinko kaip optimalų (pigesnį) būdą vertei nustatyti, taip pat valstybinės žemės pardavimo ir nuomos kainoms pagal žemės vidutinės rinkos vertę nustatyti, nuompinigiams už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą pagal statinių vidutinę rinkos vertę skaičiuoti, savivaldybėms priimant sprendimus dėl socialinės paramos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, turto deklaravimo, paveldėjimo, dovanojimo, notarinių paslaugų mokesčiams apskaičiuoti, notarinių paslaugų kainoms nustatyti tvirtinant turto perleidimo sandorius, deklaruojant turtą ir kitais atvejais. Atliekant masinį vertinimą remiamasi vidutine rinkos verte pagal rinkoje įvykusius registruotus sandorius, o atliekant individualųjį vertinimą remiamasi konkretaus turto rinkos verte. Abiem vertinimo atvejais vertės nustatomos rinkos pagrindu. TVVPĮ nuostatos, reglamentuojančios masinį vertinimą, nėra aiškios ir nuoseklios. Masinio vertinimo atlikimą valstybė deleguoja vienai konkrečiai įmonei (valstybės įmonei Registrų centrui), masinis vertinimas minimas kituose įstatymuose[17], detalias masinio vertinimo taisykles, kuriose nustatoma vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo tvarka, tvirtina Vyriausybė. TVVPĮ taikymas masiniam vertinimui yra perteklinis. 3.3.2. Vertinimo atlikimas.
Vertinimo atlikimas. Reikalavimai vertinimo ataskaitai TVVPĮ nustatomi vertės nustatymo principai (TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalis):
1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Metodikoje;
sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Metodikoje. Vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią galima gauti turtą arba verslą protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant (TVVPĮ 5 straipsnio 2 dalis). Vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorius, turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas, pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas, kitus TVS ir EVS nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (TVVPĮ
ir EVS nustatytais vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (TVVPĮ 6 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad TVS ir EVS nustatytų vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Metodikoje. Metodika – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtas teisės aktas, kuriame reglamentuojama TVS ir EVS nustatytų vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), nors joje nėra nuorodų į konkrečius TVS, EVS ar jų nuostatas. Taip pat nustatoma, kad vertintojas pats, atsižvelgdamas į vertinimo sutartį ar techninę užduotį, parenka vertinimo metodus ir metodo taikymo būdus (TVVPĮ 21 straipsnio 8 dalis).
TVS yra TVS tarybos[18] rengiami vertinimo standartai, o EVS yra Europos vertintojų asociacijos grupės (toliau – TEGoVA)[19] rengiami vertinimo standartai. TEGoVA nėra TVS tarybos narė. Nei TVS, nei EVS nėra nuorodų vienų į kitus, TVS ir EVS yra visiškai savarankiški ir tarpusavyje nesusiję vertinimo standartų rinkiniai. Pastebėtina, kad nurodžius, jog atliekant vertinimą laikomasi tam tikro standartų rinkinio nuostatų, privaloma laikytis visų to rinkinio nuostatų. Galiojančiame TVVPĮ nustatomi vertinimo atlikimo pagrindai (TVVPĮ 20 straipsnis). Nustatoma, kad vertinimas atliekamas TVVPĮ 21 straipsnyje, kuriame yra nuostatos dėl paslaugų sutarties, vertinimo techninės užduoties turinio, nustatyta tvarka. Neprivalomasis vertinimas (kai teisės aktuose nenustatomas reikalavimas pateikti vertinimo ataskaitą) atliekamas vertinimo sutarčių pagrindu, taikant individualųjį vertinimą. Privalomasis vertinimas atliekamas vadovaujantis TVVPĮ ir šį vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, taikant masinį turto ir (arba) individualųjį vertinimą (TVVPĮ 20 straipsnis). TVVPĮ įpareigoja vertintoją, įvertinus turtą arba verslą, parengti vertinimo ataskaitą, atitinkančią TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimus. TVVPĮ 22 straipsnyje išsamiai nurodyta, kokią informaciją būtina pateikti vertinimo ataskaitoje, kokią informaciją apie save vertinimo ataskaitoje pateikia vertintojas. Galiojančiame TVVPĮ perkeliamos ir dubliuojamos vertinimo standartų – TVS ir EVS – nuostatos, šiuose standartuose nustatyti vertinimo principai, metodai ir kitos standartų nuostatos TVVPĮ nustatytos fragmentiškai, netiksliai (TVVPĮ 5 ir 6 straipsniai), o tai klaidina vertintojus. Be to, pagal galiojantį reguliavimą TVS ir EVS yra lygiaverčiai, nėra aiškios hierarchijos, galima taikyti abu standartus vienu metu.
TVS ir EVS taip pat išsamiai nustato vertinimo ataskaitos turinį, todėl informacija TVVPĮ ir TVS bei EVS yra dubliuojama. 3.3 papunkčio PROBLEMOS: − galiojantis reguliavimas yra ne tik neaiškus (nėra aiškios atskirties tarp individualaus vertinimo, kai jo pageidauja užsakovas, vidaus vertinimo ir masinio vertinimo, neaišku, kurios nuostatos kuriam vertinimo tipui taikomos), bet ir perteklinis; − neaiški vertinimą reglamentuojančių teisės aktų ir vertinimo standartų hierarchija; − TVVPĮ ir Metodika dubliuojamos, jų nuostatos kartais net prieštarauja TVS ir EVS nuostatoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
kokybės kontrolės stiprinimas
teisėtumo ir patikimumo kontrolė naudojant technologinius sprendimus ir viešinimą Įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą ir keičiant reguliavimą, Projekte siūloma atsisakyti neefektyvios vertinimo ataskaitų atitikties kontrolės, nedarančios įtakos atliekamų vertinimų kokybei ir patikimumui. Vertintojų licencijavimą ir vertintojų veiklos priežiūrą – atliekamus planinius, neplaninius patikrinimus, vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ nuostatoms nagrinėjimą – siūloma keisti technologijomis paremtais sprendimais, nustatyti reikalavimus vertinimo ataskaitoms. Projekte numatytų technologinių sprendimų įgyvendinimui bei vertintojams būtinų duomenų prieinamumui ir atsekamumui užtikrinti bus kuriama nauja privalomojo vertinimo ataskaitų informacinė sistema (toliau – informacinė sistema). Informacinės sistemos valdytoja numatoma paskirti Tarnybą.
Kadangi informacinės sistemos funkcinės galimybės apimtų 2 sritis – vertinimo ataskaitų kokybės kontrolę ir sąsajas su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis bei registrais (Nekilnojamojo turto registru, Juridinių asmenų registru, valstybės turto paieškos sistema ir pan.) – informacinės sistemos tvarkytojais būtų skiriami du subjektai – Tarnyba ir valstybės įmonė Registrų centras. Vyriausybės įgaliota institucija parengs, suderins ir patvirtins naujos informacinės sistemos nuostatus ir informacinės sistemos veiklai užtikrinti būtinus kitus teisės aktus. Siekiant suteikti visuomenei galimybę priimti pagrįstus finansinius sprendimus ir užtikrinti vertinimo ataskaitos teisėtumą, vertinimo ataskaitoje pateikiamos informacijos atitiktį TVS ir EVS reikalavimams ir skaidrumą, siūloma nustatyti:
vertinimo ataskaitų, kai vertinimas privalomas pagal teisės aktus, tam tikrų duomenų (vertintas objektas, vertinimo tikslas, taikytas metodas, nustatyta vertė, vertės nustatymo data) viešinimą. Projekte siūloma nustatyti, kad jei vertintojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, pažeidimus, informacija apie įsigaliojusį administracinį pažeidimą bus skelbiama informacinėje sistemoje prie vertinimo ataskaitos, kurią rengdamas vertintojas padarė pažeidimą. Šių skelbiamų duomenų detalizavimas bus numatytas šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Elektroninis vertinimo ataskaitos duomenų formatas ir vertinimo ataskaitų teikimas į informacinę sistemą leis atlikti netiesioginę vertinimo ataskaitos kokybės kontrolę:
ataskaitos pagrindu turi būti priimami sprendimai;
priežiūros, užtikrins, kad vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija atitinka minimalią TVS arba EVS nustatytą informaciją;
kokybės atžvilgiu – žinojimas, kad vertinimo ataskaita saugoma valstybės informacinėje sistemoje ir viešojo sektoriaus institucija (VMI, MD, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir pan.) gali ją gauti savo funkcijoms atlikti, drausmins nesąžiningus vertinimo paslaugos teikėjus;
informacinėje sistemoje suteikimas užsakovui ir naudotojui suteiks jiems galimybę atlikti neformalią vertinimo ataskaitos kontrolę realiuoju laiku (informacijos ar duomenų panaudojimo pagrįstumas ir teisėtumas, lyginamųjų objektų pasirinkimas ir pan.);
kaip ir kitiems viešojo administravimo subjektams, vertinimo ataskaitos bus teikiamos iš informacinės sistemos. Tarnyba, gavusi skundą dėl vertinimo ataskaitos, vertinimo ataskaitą gaus iš informacinės sistemos ir nustačiusi joje Privalomojo turto ir verslo įstatymo (taip pat privalomąjį vertinimą nustatančių teisės aktų ir standartų) pažeidimų turės teisę taikyti administracinę atsakomybę. Vertinimo ataskaitos bus teikiamos į informacinę sistemą standartizuotos formos, bus numatyti privalomi laukai, kuriuose turės būti pateikti pagrindimai dėl vertinimo ataskaitoje pateiktos informacijos, nustatytos vertės, lyginamųjų objektų pasirinkimo ir pan.
Detalūs reikalavimai vertinimo ataskaitai bus nustatyti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Numatoma, kad Tarnyba iš informacinės sistemos turės visą pakankamą informaciją sprendimui dėl administracinės atsakomybės priimti, todėl nebus prašoma papildomos informacijos iš vertintojo, nebus sukuriama papildoma administracinė našta verslui nagrinėjant skundus dėl galimų teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti vertinimą, pažeidimų. Papildomą informaciją vertintojai turės galimybę pateikti siekdami pateikti paaiškinimus dėl Tarnybos priimamo sprendimo. Vertinimo ataskaitų arba kai kurių jų duomenų viešumas yra svarbi prevencinė ir galimybių teikianti priemonė:
sektoriaus turtas, – suinteresuotos šalys turės galimybę susipažinti su paviešinta viešojo sektoriaus vertinimo ataskaita ir joje nustatyta verte;
viešai, papildomai skatins vertintojus rengti kokybiškas ataskaitas;
sukurs palankesnes sąlygas naujų skaitmeninių produktų kūrimui, moksliniams tyrimams;
apie vertintojus – numatoma viešinti vertinimo ataskaitą parengusio vertintojo duomenis;
individualaus vertinimo vertes, kuri gali būti naudinga priimant sprendimus dėl investavimo, verslo plėtros. Projekte siūlomi sprendimai sudarys geresnes sąlygas vertinimo aplinkos modernizavimui, užtikrins duomenų atsekamumą ir patikimumą. 4.1.2.
prieinamumas vertintojams Siekiant sudaryti sąlygas atlikti kokybišką vertinimą, Projekte, kaip ir galiojančiame TVVPĮ, siūloma nustatyti teisę gauti iš užsakovo, valstybės institucijų ir įmonių informaciją bei duomenis, kurių reikia vertinimui atlikti. Teisė gauti informaciją grindžiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis, praplėstas subjektų, turinčių teisę teikti duomenis, sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad vien suteikta teisė gauti duomenis neužtikrina būtinų duomenų pakankamumo. Siekiant sudaryti galimybes Projekte numatytų technologinių sprendimų įgyvendinimui bei vertintojams būtinų duomenų prieinamumui ir atsekamumui užtikrinti būtų siūlomas techninis sprendimas – sudarius nekilnojamojo turto vertinimo sutartį ir vertintojui pateikus duomenis apie numatomą vertinti turtą informacinėje sistemoje (nurodžius vertinamo turto identifikacinius numerius, užsakovą ir naudotoją), per integruotą sąsają būtų suteikiama prieiga prie nekilnojamojo turto sandorių duomenų, būtinų vertinimui atlikti. Tai leistų nustatyti, kiek sandorių duomenų buvo peržiūrėta ir panaudota konkretaus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti, ir leistų kontroliuoti, kad asmens duomenys būtų naudojami pagal jų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. 4.1.3. Atsakomybė Atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma atsisakyti profesijos reguliavimo, nelieka ir drausminės vertintojų atsakomybės (nelieka Garbės teismo ir jo skiriamų drausminių nuobaudų). Kadangi vertintojo profesija nereguliuojama, siekiant užtikrinti vertinimo užsakovų ir naudotojų interesus, Projekte siūloma nustatyti vertintojams civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą. Projekte nustatoma, kad vertinimas turi būti atliktas vertintojo, turinčio galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.
Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti vertinimo užsakovų ir naudotojų interesus dėl padarytos žalos, kurią sukėlė atlikto vertinimo rezultatai. Civilinės atsakomybės draudimo sumos yra didinamos, palyginti su galiojančiomis, įvertinus rinkos pokyčius nuo TVVPĮ įsigaliojimo dienos (2012 m. gegužės 1 d.), tarp jų ir ženklų nekilnojamojo turto kainų padidėjimą. Civilinės atsakomybės draudimo sumos yra didinamos įvertinus kitų profesijų civilinio draudimo sumas, pvz., nemokumo administratorių – 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, auditorių – 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Atsisakant vertintojo profesijos valstybinio reguliavimo, taip pat naikinami vertintojų priežiūrą ir drausmės bylų nagrinėjimą įgyvendinančių subjektų įgaliojimai. Projekte siūloma nustatyti galimybę suinteresuotiems asmenims teikti skundą dėl vertinimo teisės aktų pažeidimų, skundų nagrinėjimo funkciją deleguoti Tarnybai. Nustačius teisės aktų, kuriais reikalaujama atlikti vertinimą, pažeidimus Tarnyba turėtų teisę vertintojui taikyti administracinę atsakomybę. Siūloma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą papildyti 196¹ straipsniu, kuriuo asmeniui, atliekančiam vertinimą, ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims būtų numatyta administracinė atsakomybė už Projekto ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimus.
Šiuo pakeitimu siekiama: · užtikrinti tinkamą vertinimą atliekančių asmenų pareigų vykdymą; · apsaugoti valstybės finansų sistemą, užtikrinant patikimą vertinimą; · užtikrinti vartotojų teisių apsaugą vertinimo srityje. Sankcijas už Administracinių nusižengimų kodekso 196¹ straipsnio pažeidimus taikys Tarnyba. Vertinimą atliekančio asmens ir užsakovo santykiai paremti tarpusavio sutartimi. Reguliavimas dėl vertintojo atsakomybės už netinkamai suteiktą vertinimo paslaugą užsakovo atžvilgiu nesikeičia. Kaip minėta, nustatyti vertės teisingumą nėra įgaliota jokia valstybės institucija. Projekte siūloma palikti galiojančiame TVVPĮ esančią nuostatą, kad ginčas dėl vertinimo ataskaitoje nustatomos vertės būtų sprendžiamas teismo tvarka. Siūloma išbraukti nuostatą, kad ginčas dėl vertinimo ataskaitos galėtų būti sprendžiamas šalių susitarimu, nes tai sudaro sąlygas galimiems susitarimams dėl vienai ar kitai pusei tinkamos vertinamo objekto vertės. 4.1 papunkčio SIŪLOMI SPRENDIMAI: − vietoj priežiūros institucijos atliekamų neefektyvių vertinimo ataskaitų patikrinimų sudaryti teisines prielaidas netiesioginei vertinimo ataskaitų kokybės kontrolei, naudojant technologinius sprendimus, viešinti privalomojo vertinimo tam tikrus nuasmenintus duomenis ir visą vertinimo ataskaitą, kai vertinamas viešojo sektoriaus turtas, sudaryti sąlygas vertinimo duomenų pakartotiniam panaudojimui; − užtikrinti duomenų, būtinų vertinimui atlikti, prieinamumą vertintojams.
Naudojantis siūlomais technologiniais sprendimais, sudaryti sąlygas įgyvendinti duomenų teikimą vertintojams naudojant integruotą sąsają su registrais (duomenų šaltiniu), kad tokiu būdu būtų užtikrintas teikiamų duomenų panaudojimo atsekamumas; − nustatyti vertintojui atsakomybę už atliekamą vertinimą (civilinės atsakomybės draudimas, administracinė atsakomybė ir civilinės atsakomybės nuostatos); − sudaryti galimybę suinteresuotam subjektui kreiptis į Tarnybą ir pateikti skundą dėl galimų teisės aktų, kuriuose reguliuojamas vertinimas, pažeidimų; Tarnybai suteikti teisę taikyti vertintojui ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, pažeidimus. 4.2. Vertintojo profesijos licencijavimo atsisakymas
licencijavimą keičiantys saugikliai Atsižvelgiant į nustatytas reguliavimo problemas ir vyraujančią pasaulinę vertinimo praktiką, siūloma atsisakyti vertintojo profesijos reguliavimo ir įgalinti pačią rinką vykdyti teikiamos paslaugos kontrolę, atsižvelgiant į:
patirtį. Daugelyje Europos šalių, JAV, Naujojoje Zelandijoje vertintojo profesija nereguliuojama. Europoje vertintojo profesija reguliuojama tik 8 iš 32[20] valstybių (Slovėnija, Rumunija, Portugalija, Lenkija, Latvija, Kipras, Estija, Lietuva)[21].
Kai profesija yra nereguliuojama, valstybė nekelia reikalavimų verslo subjektams, siekiantiems teikti vertinimo paslaugas, ir netikrina teikiamos paslaugos kokybės. Tokiu atveju funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimais bei etikos normų nustatymu ir kontrole, be papildomų įstatyminių reikalavimų, atlieka profesinės asociacijos, nes būtent jos yra suinteresuotos geru savo narių įvaizdžiu ir reputacija. Yra nusistovėjusi geroji praktika, kad asmenys, siekiantys teikti vertinimo paslaugas, savanoriškai siekia tapti profesinių organizacijų nariais, kad gautų aukštos kokybės kvalifikacijos kėlimo galimybę ir tokiu būdu būti paklausesni negu nepriklausantys profesinėms asociacijoms asmenys. Profesinės organizacijos asmenims, siekiantiems tapti jų nariais, kelia kvalifikacinius reikalavimus (reikalauja išlaikyti egzaminus), nustato etikos normas, kurių narys turi laikytis, kelia nuolatinio kvalifikacijos kėlimo reikalavimą ir rengia aktualius aukštos kokybės kvalifikacijos kėlimo kursus. Savanoriškai veikiančios profesinės asociacijos, siekdamos savo narių ir visuomenės pasitikėjimo bei pripažinimo, sudaro savo nariams aplinką, kuriančią profesinę pridėtinę vertę. Jei vertintojo kvalifikacijos ir Etikos kodekso normų laikymosi kontrolę Lietuvoje savanoriškai vykdytų veikiančios profesinės asociacijos, tai būtų laikoma gerosios pažangių EEE valstybių praktikos vertinimo srityje perėmimu. Profesinės organizacijos Lietuvoje turi ilgametės patirties, vienija rinkoje pripažintus vertintojus, todėl galėtų tinkamai prižiūrėti savo narių kvalifikaciją;
reguliavimo ir reikalavimų profesinei veiklai nustatymo. 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) Nr.
2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas[22] nustatytas proporcingumo principas, pagal kurį nacionalinės teisės aktų priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti. Siūloma atsisakyti priemonių, ribojančių pagrindinius laisvosios rinkos principus, nustatant tik būtinus reikalavimus vertinimo paslaugai;
reguliuojama, bet viešasis sektorius išreiškia nepasitikėjimą vertinimo ataskaitomis ir vis dažniau jas pakeičia kitomis priemonėmis: − Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) nuo 2019 metų muito mokesčiui apskaičiuoti naudoja sandorio metodą (iki tol muitinei vertei nustatyti remdavosi vertinimo ataskaitų duomenimis), mažina vertinimo ataskaitų naudojimą savo veikloje (vertinimo ataskaitų naudojimas nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažėjo apie 90 proc., t. y. nuo 24 165 vnt. iki 2 435 vnt.). Toks sprendimas priimtas dėl kilusio nepasitikėjimo vertintojų teikiama paslauga. Pagal MD pateiktą informaciją 2018 metais ir 2019 metais importuojant naudotus automobilius apie 50 procentų vertinimo ataskaitose pateiktų duomenų neatitiko faktinės automobilio būklės, vertinimo metu nustatyta vertė ir sandorio vertė skirdavosi net iki 10 kartų.
MD duomenimis, nepriskaičiuoto muito mokesčio vertė 2018 metais sudarė 4 281 783 eurus, 2019 metais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vertinimo ataskaitų kontrolės tikslais naudoja vis mažiau ir apskaičiuodama mokesčius vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme jai suteiktomis funkcijomis ir teisėmis;
kurioms kaip naudotojui parengiama apie 90 procentų visų vertinimo ataskaitų, turi savo patikimų vertintojų sąrašus. Nors vertintojo profesija yra reguliuojama, valstybė suteikia vertintojams kvalifikaciją ir visi Tarnybos sąraše esantys vertintojai turėtų būti vienodai patikimi ir aukštos kvalifikacijos, tačiau kredito įstaigos nepasitiki visais vertintojais ir pačios vykdo neformalią vertintojų atranką bei naudojamų vertinimo ataskaitų kokybės kontrolę. Tai rodo esamo reguliavimo neefektyvumą;
vertinimams atlikti (pvz., verslo ar pan.), kai vertinimas atliekamas ne pagal teisės aktų reikalavimus, užsakovai sudaro sutartis nebūtinai su vertinimo įmonėmis, o su kitais kompetentingais rinkos dalyviais (pvz., audito kompanijomis, finansų konsultantais ir pan.). Projektu siūloma vertintojo profesijos nereguliuoti įstatymu ir nenustatyti reikalavimų asmenims, kurie verčiasi vertinimo profesine veikla. Projekte taip pat nėra siūloma kurti privalomos savivaldos, nenustatoma vertintojų privaloma narystė joje, o profesinei savivaldai nėra deleguojama jokių funkcijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimų nustatymas, įskaitant privalomą narystę, yra profesijos reguliavimas, o siūlomu reguliavimu siekiama viešąjį interesą apsaugoti taikant vadinamąsias minkštąsias priemones – saugiklius, neribojant rinkos labiau, nei būtina. Siūlomu reguliavimu sekama pažangių EEE valstybių pavyzdžiu. Atsisakius vertintojo profesijos licencijavimo, bet siekiant apsaugoti užsakovų ir naudotojų interesus, siūloma taikyti šias nereguliacines priemones kaip saugiklius:
veikdamos savanoriškai, gali užtikrinti tinkamą vertintojų (profesinių asociacijų narių) kvalifikaciją. Šiuo metu vertintojo profesija Lietuvoje susiformavusi, veikiančios profesinės asociacijos turi ilgametes veiklos tradicijas – veikia daugiau kaip 20 metų, priklauso tarptautinėms asociacijoms (2 iš 3 Lietuvoje veikiančių profesinių asociacijų yra TEGoVA[24] nariai), todėl galima teigti, kad vertintojo profesiją vienijančios organizacijos yra subrendusios savarankiškai tinkamai rūpintis savo narių kvalifikacija ir etikos normų laikymosi priežiūra. 2) Kvalifikuoto vertintojo pasirinkimo rekomendacinės gairės. Apie 10 procentų vertinimo ataskaitų parengiama viešajam sektoriui finansiniams sprendimams priimti (kai žemė paimama visuomenės poreikiams, kai savivaldybės perka ar parduoda nekilnojamąjį turtą ir pan.), kitos 90 procentų – kredito įstaigoms. Kadangi viešojo sektoriaus subjektai vertintojo paslaugas turi pirkti vadovaudamiesi viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, Tarnybai deleguojama funkcija parengti vertintojų paslaugų pirkimo rekomendacijas ar gaires (toliau – Gairės). Viešųjų pirkimų tarnyba, taikydama savo įprastą praktiką, galėtų Gaires skelbti savo interneto svetainėje.
Tai padėtų viešojo sektoriaus subjektams įsigyti aukštos kokybės ir patikimas vertintojo paslaugas. Gairių tikslas – padėti viešojo sektoriaus subjektams pasirinkti kompetentingą ir patikimą vertinimo paslaugos teikėją. Gairės būtų viešai prieinamos, todėl prireikus (norint pasirinkti patikimą vertintoją) privataus sektoriaus užsakovai ar naudotojai taip pat galėtų jomis vadovautis. Projekte nustatoma, kad Gairės viešojo sektoriaus subjektams taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“. Siūloma, kad viešojo sektoriaus subjektai Gairėmis vadovautųsi be išimčių arba paaiškintų, racionaliai pagrįstų viešojo pirkimo dokumentuose nukrypimus nuo Gairių. Gairėse galėtų būti nustatyta, kad kompetentingu ir patikimu vertintoju laikomas subjektas, kuris yra:
apimtis, sudėtingumas);
kompetentingo ir patikimo vertintojo požymis, įvertinus pirmiau nurodytus kriterijus, galėtų būti vertintojo priklausymas vertintojų profesinei asociacijai, kuri:
jų laikymąsi;
užtikrinimo procesą;
profesinei asociacijai neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis kompetentingo ir patikimo vertintojo nustatymo kriterijus, siekiant neriboti konkurencijos ir nediskriminuoti vertintojų, nepriklausančių profesinei asociacijai.
bendrą viso Europos Sąjungos bankų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą, reikalavimai kredito įstaigoms. Kredito įstaigos, kurios yra 90 procentų visų parengiamų vertinimo ataskaitų naudotojai, savo veikloje atsižvelgia į Europos bankininkystės institucijos reikalavimus, nustatytus Gairėse dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06)[25], ir Lietuvos banko 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“[26], įgyvendinančiu Gairių nuostatas.
Europos bankininkystės institucija nurodo, kad pačios kredito įstaigos užtikrina, kad:
vertintojo: „Įstaigos turėtų užtikrinti, kad vertinimo ar perkainojimo užduotis atliekantis vertintojas: a. turėtų profesinę kompetenciją ir atitiktų visus vertintojui taikomus arba su konkrečia vertinimo užduotimi susijusius nacionalinius ar tarptautinius reikalavimus ir patvirtintus profesinius standartus; b. turėtų atitinkamus techninius įgūdžius ir patirtį, kad galėtų atlikti užduotį; c. turėtų pakankamai žinių, t. y. žinių apie vertinimo objektą, atitinkamą turto rinką ir vertinimo tikslą; d. būtų nepriklausomas nuo sprendimų dėl kreditų priėmimo proceso“;
„Įstaigos turėtų kritiškai peržiūrėti iš vertintojo gautą
vertinimą, visų pirma, sutelkdamos dėmesį į tokius aspektus kaip suprantamumas (ar metodai ir prielaidos yra aiškūs ir skaidrūs), prielaidų atsargumas (pvz., dėl grynųjų pinigų srauto ir diskonto normų) ir aiškus ir pagrįstas panašių turto objektų, naudojamų kaip vertės lyginamasis rodiklis, nustatymas“;
patvirtintų išorės vertintojų grupę (sudaryti jų sąrašą). Vertintojų grupės sudėtis turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinama, kad vertintojai turėtų reikiamos patirties atitinkamuose turto sektoriaus segmentuose“, t. y. pagal kredito įstaigoms taikomą teisinį reguliavimą jos pačios turi vykdyti naudojamų vertinimo ataskaitų kokybės kontrolę. Kredito įstaigos taip pat mutatis mutandis galėtų vadovautis ir Gairėmis dėl vertintojo pasirinkimo. Laisvos rinkos konkurencija leistų paslaugą teikti patikimiems ir kompetentingiems, t. y. stipriausiems, rinkos vertintojams.
Užsakovai ar naudotojai, kuriems netaikomas Europos bankininkystės institucijos reguliavimas ir kurie nėra viešasis sektorius, vertinimo paslaugos teikėjus rinktųsi iš rinkoje vertinimo paslaugas teikiančių asmenų (vertintojų) ir, siekdami įsigyti patikimas vertinimo paslaugas, taip pat galėtų vadovautis Gairėmis. 4.2.2. Vertintojo nepriklausomumas Vertintojo nepriklausomumas atliekant vertinimą yra fundamentali nuostata pagal TVS ir EVS, Europos bankininkystės institucijos rekomendacijas, sudaranti prielaidas atlikti sąžiningą ir objektyvų vertinimą, neatsižvelgiant į veiksnius, skatinančius tam tikrą suinteresuotumą ar darančius įtaką vertinimo rezultatui. Nepriklausomumas užtikrina nešališkus sprendimus, leidžia vertintojui principingai ir objektyviai laikytis profesinių reikalavimų, atlikti vertinimą nepatiriant poveikio, galinčio paveikti profesinį sprendimą. Nors nepriklausomumo reikalavimas ir turinys apibrėžiami TVS ir EVS, tačiau Projekte siūloma jį apibrėžti kaip vieną esminių reikalavimų vertinimui atlikti. Kaip ir galiojančiame TVVPĮ, Projekte siūloma taikyti nepriklausomumo reikalavimą vertintojui, tačiau papildomai nustatyti, kad vertintojas turi būti nepriklausomas ne tik užsakovo atžvilgiu, bet ir numatomo naudotojo atžvilgiu. Projekte, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti objektyvią vertę, siūloma nustatyti, kad vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jei jis yra vertinamo objekto savininkas arba bendraturtis, užsakovo, numatomo naudotojo arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo, užsakovo, naudotojo arba juridinio asmens, kurio nuosavybės arba patikėjimo teise valdomas vertinamas objektas, dalyvis, organų narys ar vadovas. Vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, taikomi analogiški apribojimai.
Savo nepriklausomumą kiekvieno konkretaus atlikto vertinimo atžvilgiu vertintojas turėtų deklaruoti. Projekte siūloma vertintojui nepriklausomumo faktą deklaruoti teikiant vertinimo ataskaitą į informacinę sistemą. 4.2 papunkčio SIŪLOMI SPRENDIMAI: − atsisakyti vertintojo profesijos valstybinio reguliavimo, o vertinimo paslaugos pirkėjų ir naudotojų interesus apsaugoti nereguliaciniais saugikliais; − akcentuoti nepriklausomumo nuo užsakovo, naudotojo ir vertinamo turto savininko reikalavimus. Vertintojo nepriklausomumą laikyti vienu pagrindinių reikalavimų objektyvios vertės nustatymui. 4.3. Vertinimo atlikimo pagrindai
Atsižvelgiant į Projekto tikslą sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą nepriklausomą vertinimą, Projektu siūloma nustatyti:
Teisės aktų, kuriais reikalaujama atlikti vertinimą, reikalingą sprendimui priimti, sąrašas nėra baigtinis, jis gali būti papildytas arba sutrumpintas, priklausomai nuo sričių reguliavimo pokyčių (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad vertinimas vidaus poreikiams atliekamas paties subjekto poreikiams tenkinti, o tai yra išskirtinai subjekto (juridinio asmens) vidaus procesai ir valstybė neturėtų jų reguliuoti, siūloma Projektu nereguliuoti vidaus vertinimo. Masinį vertinimą Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą atlieka valstybės įmonė Registrų centras, kuris taip pat yra ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Atliekant masinį vertinimą nustatoma vidutinė rinkos vertė yra vienas iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, be to, kaip minėta, masinio vertinimo atlikimą reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą būtinomis masinio vertinimo nuostatomis (sąvoka, subjektas, atliekantis masinį vertinimą, ir kuo vadovaujantis atliekamas masinis vertinimas) ir Projekte masinio vertinimo nereguliuoti. 4.3.2. Vertinimo atlikimas. Reikalavimai vertinimo ataskaitai Siekiant aiškumo atliekant vertinimą, Projekte siūloma aiškiai nustatyti, kuo turi būti vadovaujamasi atliekant vertinimą, taip pat vertinimui atlikti taikomų teisės aktų ir vertinimo standartų aiškią hierarchiją.
Atsižvelgiant į tai, kad TVS ir EVS yra atskiri, visuotinai pripažįstami vertinimo standartai, užsakovas ar naudotojas gali turėti poreikį atlikti vertinimą pagal vienus arba kitus standartus, Projekte siūloma nustatyti, kad vertinimas būtų atliekamas vadovaujantis Projekto nuostatomis ir TVS arba EVS. Projekte numatoma, kad vertinimas atliekamas vadovaujantis vienais iš šių vertinimo standartų. Vertintojui, atsižvelgus į užsakovo pageidavimą, paliekama teisė rinktis, kuriais vertinimo standartais vadovaujantis atlikti vertinimą. Ši nuostata siūloma taip pat atsižvelgus į Gairėse dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos[27] nustatomas rekomendacijas, kad kredito įstaigos turėtų užtikrinti, kad įkeistas turtas būtų vertinamas pagal taikytinus tarptautinius, Europos ir nacionalinius standartus (TVS tarybos standartus, Europos vertintojų asociacijų grupės EVS). Gairėse dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos nurodomi ir Karališkosios atestuotųjų vertintojų įstaigos standartai (toliau – RICS)[28], Projekte šie standartai nenurodomi, Lietuvoje nebuvo poreikio vertinimą, kurio reikalaujama pagal teisės aktus, atlikti pagal RICS. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimas bus atliekamas vadovaujantis vertinimo standartais, jų keitimus ir atnaujinimus atliks vertinimo standartų rengėjai, Metodikos siūloma atsisakyti. Vertinimo standartų paaiškinimus savanoriškai galės rengti profesinės asociacijos, Vyriausybės įgaliotai institucijai deleguojama funkcija rengti vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas. Vyriausybės įgaliota institucija, būdama Tarptautinės vertinimo standartų tarybos (IVSC) nare, turi teisę versti ir skelbti savo interneto svetainėje TVS ir jų vertimą.
EVS vertimą Lietuvoje yra įgijusi vertintojus vienijanti profesinė asociacija, priklausanti TEGoVA, kuri verčia ir skelbia juos savo interneto svetainėje. Vertintojas, atlikdamas vertinimą, pasirenka arba atsižvelgia į užsakovo pageidavimą, kokiais vertinimo standartais vadovautis atliekant vertinimą. Lietuvoje yra apie 30 įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuose, siekiant užtikrinti viešuosius interesus, nustatomas reikalavimas pateikti vertinimo ataskaitą, t. y. sprendimui priimti nustatomas reikalavimas atlikti privalomąjį vertinimą. Dalis teisės aktų nustato tam tikrus papildomus reikalavimus vertinimui. Projekte siūloma palikti galiojančio TVVPĮ nuostatą, kad privalomasis vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, teisės aktuose, kuriuose nustatytas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytais reikalavimais ir vertinimo standartais tiek, kiek jie neprieštarauja tuose teisės aktuose ir šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad TVS ir EVS nustatomos išsamios vertinimo rezultato pateikimo formos (reikalavimai vertinimo ataskaitai), Projekte nustatoma, kad vertinimas atliekamas ir vertinimo ataskaita parengiama pagal vertinimo standartus. Papildomai nustatomas reikalavimas vertinimo ataskaitoje nurodyti, kokiais privalomojo vertinimo teisės aktais ir kokiais vertinimo standartais buvo vadovautasi.
− reguliuoti tik privalomąjį vertinimą, atsisakyti vidaus vertinimo reguliavimo, nes jis atliekamas išskirtinai subjekto vidaus poreikiams, mažinant reguliavimo apimtį atsisakyti neprivalomo vertinimo reguliavimo, masinį vertinimą atskirti ir reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme; − nustatyti aiškią teisės aktų ir vertinimo standartų (TVS arba EVS) taikymo hierarchiją – vertinimas atliekamas vadovaujantis Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu ir vienais pasirinktais vertinimo standartais; − netvirtinti nacionaliniais teisės aktais metodinių vertinimo reikalavimų, nedubliuoti TVS, EVS nuostatų – vertinimas bus atliekamas vadovaujantis vertinimo standartais. 4 punkto SIŪLOMŲ SPRENDIMŲ APIBENDRINIMAS – Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu atsisakoma vertintojo profesijos reguliavimo, vertinimo paslaugos teikėjo (vertintojo) profesionalumas užtikrinamas profesijos nereguliacinėmis (minkštosiomis) priemonėmis. Taip pat atsisakoma tradicinės vertinimo ataskaitų kokybės kontrolės (patikrinimų) – vertinimo skaidrumą ir patikimumą siūloma užtikrinti naudojant technologines ir skaitmenines priemones. Papildomai vertintojui nustatoma civilinė ir administracinė atsakomybė už teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, pažeidimus. Apibendrinti siūlomo reguliavimo grėsmių valdymo saugikliai pateikiami 1 schemoje. 4 punkto SIŪLOMŲ SPRENDIMŲ IR SIEKTINŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VALDYSENA – vertinimo ataskaitų informacinė sistema sudaro sąlygas geresnės kokybės duomenims, jų atsekamumui, analizei, viešojo intereso gynimui ir visuomenės kontrolei. Tai sąlygoja efektyvesnę vertinimo ataskaitų priežiūrą ir didina jų patikimumą. Po 3 metų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos bus atliktas vertinimo ataskaitų kaupimo ir viešinimo naudos ex post vertinimas.
Kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinama, ar įgyvendinami siektini projekto tikslai:
pokytis. 2. Vertinimui naudotų duomenų atsekamumo didėjimas. 3. Automatizuotų sprendimų vertinimo ataskaitų priežiūroje naudojimo išplėtimas. 4. Vertinimo ataskaitų, patenkančių į priežiūros apimtį, skaičiaus didėjimas. 5. Vertinimo rezultatų skaidrumo padidinimas, sudarantis prielaidas efektyvesniam viešosios kontrolės įgyvendinimui. 1 schema
kodeksas Administracinių nusižengimų kodekse kaip nebeaktualių siūloma atsisakyti nuostatų dėl Tarnybos darbuotojų ir Garbės teismo narių administracinės atsakomybės už informacijos, susijusios su vertinimu, atskleidimą. Kadangi profesija nereguliuojama, Projekte nenumatoma komisijų ar kitų atsakingų organų, kurių veiksmams galėtų būti taikoma atsakomybė. Tarnybos darbuotojų teises ir pareigas reglamentuoja su viešuoju administravimu ir valstybės tarnyba susiję teisės aktai, kuriuose numatyta atsakomybė už tarnybinės informacijos atskleidimą. Projektu siekiama mažinti vertintojams keliamą reguliavimo naštą, vertintojo profesija bus valstybės nereguliuojama, siūloma atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, vykdomos valstybinės priežiūros naštos, suteikti maksimalią laisvę verslui veikti. Naujuoju reglamentavimu taip pat naikinami vertintojų priežiūrą ir drausmės bylų nagrinėjimą įgyvendinančių subjektų įgaliojimai.
Kadangi Projektas nenumato alternatyvių specialių vertintojų profesinės veiklos užtikrinimo priemonių, siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti 196¹straipsniu, kuriuo fiziniam asmeniui, atliekančiam vertinimą, ir (arba) juridinių asmenų, atliekančių vertinimą, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims būtų numatyta administracinė atsakomybė už Projekto ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, pažeidimus. Siūlomos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios bei atitikti savo paskirtį: paveikti, kad pažeidėjai pakartotinai nedarytų nusižengimų. Nustatoma, kad administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui skiriama bauda siektų nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų, o pakartotinai pažeidimą padariusiam asmeniui – nuo dviejų tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų. Skiriamas sankcijų dydis grindžiamas:
praktikos, turto arba verslo vertinimo ataskaitose, dėl kurių buvo keliamos drausminės bylos vertintojams, nustatytos didžiausios vertinamo turto ar verslo vertės siekė nuo trijų šimtų tūkstančių eurų iki beveik vieno milijono eurų. Tai reiškia, kad vertintojams atliekant tokio dydžio vertės vertinimą, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, minėtais atvejais galėjo būti padaryta didelė žala valstybei ir visuomenei.
numatytos sankcijos dydis yra tolygus kitų, pagal savo objektą, tikslą ir sunkumą panašių, Administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijų dydžiams, kurie siekia nuo keturiasdešimt eurų iki šešių tūkstančių eurų. 4.4.2.
įstatymas Siekiant teisinio aiškumo, siūloma masinį nekilnojamųjų daiktų vertinimą reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme kaip vienarūšių nekilnojamųjų daiktų, kurie pagal šį įstatymą laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, vertės vertinimą vienu metu, kurį atliekant parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų masinio vertinimo ataskaita. Tuo tikslu siūloma patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo apimtį – nustatyti, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja ir masinį vertinimą, masinio vertinimo įmonės, atliekančios masinį vertinimą, veiklos sąlygas ir teises, papildyti sąvokomis, apibrėžiančiomis masinį vertinimą, masinio vertinimo įmonę, vidutinę rinkos vertę, kuri yra nustatoma masinio vertinimo metu ir yra vienas iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatoma, kuo vadovaujantis atliekamas masinis vertinimas – masinį vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į TVS, EVS bei Tarptautinės turto vertintojų mokesčiams asociacijos rengiamus masinio vertinimo standartus. Nustatomos masinio vertinimo įmonės teisės ir nurodomi reikalavimai bei kiti procesai, susiję su masinio vertinimo atlikimu. Taip pat nustatoma, kad reikalavimus masinio vertinimo ataskaitoms, jų taisymo, tvirtinimo, saugojimo ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo tikslu turės būti patikslinti: 2012 m gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2015 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“. 4.4.3.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Siūlomos nuostatos vienodai įvardija subjektą, atliekantį masinį vertinimą, – masinio vertinimo įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Siūlomi pakeitimai vienodai apibrėžia subjektą, atliekantį masinį vertinimą, ir taip užtikrina teisės aktų aiškumą ir suderinamumą. Kartu siūloma patikslinti, kad individualusis vertinimas atitiktų Vyriausybės nustatytą tvarką, suvienodinti masinio vertinimo sąvokas Žemės mokesčio įstatyme, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, pagrindinę sąvoką nustatant Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, kaip reglamentuojančiame masinį vertinimą. Papildomai projektai patikslinami suvienodinant nuostatas dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodoma žemės arba nekilnojamojo turto mokestinė vertė, pateikimo fiziniam asmeniui neatlygintinai. 4.4.4. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Siūloma atsisakyti nebegaliojančių nuostatų, įvardijančių subjektą, kuris turi teisę kredito davėjui pateikti vertinimą, papildomai pabrėžti, kad kredito davėjo pasirinktas vertintojas turi atitikti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą nepriklausomumo reikalavimą. Patikslinamos nuostatos pagal Projekte nustatomą privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoką. 4.5. Kiti įstatymai
ekspertizės įstatymo Įsigaliojus vertintojo profesijos licencijavimo atsisakymui, pasibaigs vertintojams išduotų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas ir remiantis šiuo pagrindu į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti vertintojai iš jo bus išbraukti.
Tačiau, vadovaujantis proceso įstatymų ir Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, kilus poreikiui išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių vertinimo srityje, į bylą teisme išvadai duoti galės būti kviečiami vertintojai, kaip ir kitais atvejais, kai teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų. 4.5.2. Dėl Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Pagal Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo nuostatas turi būti atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimas. Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintoju gali būti:
1) nepriklausomas vertintojas (išorės vertintojas) – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę vertinti tą turtą arba verslą ir nesusijęs su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone arba su kitais asmenimis, kurie glaudžiais ryšiais susiję su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone, kuriam valdymo įmonė paveda turto vertinimo funkcijas;
2) pati valdymo įmonė, tačiau tik tais atvejais, kai ji taiko priemones, skirtas interesų konflikto kilimo grėsmei sumažinti ir įtakai turtą vertinantiems asmenims išvengti, ir kai užtikrinama, kad turto vertinimą atliekantys asmenys yra funkciškai nepriklausomi nuo asmenų, vykdančių investicinių priemonių portfelio valdymą ir nustatančių atlyginimų politiką.
Projekto nuostatomis reguliuojamas vertinimas, kai vertinimo reikalaujama pagal teisės aktus ir kai jis atliekamas nepriklausomo išorės vertintojo, t. y. Projektas nereguliuoja vidaus vertinimo, kai vertinimą savo reikmėms atlieka tos pačios įmonės darbuotojai. Valdymo įmonės vertinimas būtų laikomas vidaus vertinimu. Projekto nuostatos nedraudžia valdymo įmonei atlikti vertinimo tiek, kad Projekto nuostatos tokiam vertinimui netaikomos. 4.5.3. Dėl Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – IISKISĮ) ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) IISKISĮ ir KISĮ nuostatos nustato papildomus reikalavimus vertinimui ar vertinimo ataskaitai, pvz., „Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti nurodyti Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatyti duomenys ir informacija.“ Projekte numatyta, kad privalomasis vertinimas turi būti atliktas vadovaujantis teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, t. y.
Projekto nuostatos nedraudžia IISKISĮ, KISĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti papildomų reikalavimų vertinimui, vertintojui ir pan., priešingai, Projekte nustatoma, kad, atliekant privalomąjį vertinimą, laikomasi ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atliktas išsamus vertinimo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, bendradarbiaujant su Vyriausybės strateginės analizės centru (toliau – STRATA) atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti Finansų ministerijos interneto svetainėje. 2021 metų gruodį vykusių svarstymų Vyriausybėje metu pristatyti poveikio vertinimo rezultatai, siūlytai mišriai priežiūros alternatyvai nepritarta, nes ji realiai negerintų verslo aplinkos.
Vyriausybei paprašius atlikti papildomą vertinimą dėl vertinimo teisinio reguliavimo galimybių ir pasekmių atsisakius vertintojo licencijavimo, po svarstymų, papildomai aptariant vertintojo profesijos reguliavimo atsisakymo galimybes, grėsmes ir galimus vertinimo kokybės užtikrinimo saugiklius, nuspręsta tikslinti vertinimo reguliavimo keitimo kryptį – atsisakyti vertintojo profesijos licencijavimo. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės valstybės finansams:
Papildomų išlaidų reikės diegiant ir palaikant skaitmeninius sprendimus. Naudojamų informacinių sistemų funkcijoms plėsti, duomenims nuolat apdoroti, jungti, nuasmeninti ir teikti atvirų duomenų formatu taip pat reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės vertintojams:
Vertintojai galimai turės prisitaikyti prie valstybės informacinės sistemos teikdami privalomojo vertinimo ataskaitas, to nepadariusių vertintojų parengtos ir užsakovams pateiktos vertinimo ataskaitos bus laikomos negaliojančiomis. Atsisakius vertintojo profesijos reguliavimo, galimai padidės vertinimą atliekančių subjektų konkurencija, gali padidėti narystės vertintojų asociacijose, sieksiančiose užtikrinti savo narių aukštą kvalifikaciją, mokesčiai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtos įstatymo nuostatos dėl vertintojo profesijos licencijavimo atsisakymo, kol įsivyraus rinkos savireguliacijos procesai, galimai sudarys sąlygas piktnaudžiauti nesąžiningiems vertinimo paslaugų teikėjams. Informacijos apie atliktus vertinimus, viešojo sektoriaus vertinimo ataskaitų viešinimas teiks daugiau skaidrumo, aiškumo ir prisidės prie korupcijos prevencijos ir šešėlio mažinimo. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atvirų duomenų prieinamumas suteiks patikimos informacijos apie turto rinkos vertes, leis taupyti laiką ir lėšas, skatins investicijas. Vertinimo ataskaitų saugojimas valstybės informacinėje sistemoje, panaikintas reikalavimas kasmet teikti veiklos ataskaitas priežiūros įstaigai mažins vertintojų patiriamą administracinę ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų naštą 168 106,58 euro, atsižvelgiant į tai, kad: · numatomų keisti ir (ar) naikinti galiojančių įpareigojimų sukeliama administracinė ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų našta sudaro 327 017,22 euro; · Projekto galima sukelti administracinė ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų našta sudaro 158 910,64 euro. 8. Ar Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, turi būti priimtas Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196¹ straipsniu įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹straipsniu įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas ir Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas. 10.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektui įgyvendinti reikės priimti:
įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą“;
2Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti:
viešinimo informacinėje sistemoje tvarkos aprašą; 2.2. Kvalifikacinių egzaminų programą, Kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, kvalifikacinių egzaminų komisijos personalinę sudėtį ir pirmininką, Skundų dėl kvalifikacinės egzaminų komisijos sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašą;
turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašą; 2.4. Gaires dėl vertinimo paslaugų pasirinkimo;
Lietuvoje rekomendacijas. Turės būti keičiami šie teisės aktai:
Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;
4Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m.
lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Turės būti pripažinti netekusiais galios šie teisės aktai:
įgyvendinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“;
ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-160 „Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“;
ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 1K-192 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“;
ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1K-244 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo personalinės sudėties patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m.
liepos 17 d. įsakymas Nr. 1K-264 „Dėl Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m.
gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 1K-422 „Dėl Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių patvirtinimo“;
vasario 11 d. įsakymas Nr.
1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“;
8Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 1K-227 „Dėl Kitų valstybių
narių turto arba verslo vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba vienkartinai, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m.
balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-157 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“;
10Lietuvos banko valdybos 2012 m. birželio 14 d.
nutarimas Nr. 03-133 „Dėl Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“. Kuriant informacinę sistemą, pritaikant ją vertinimo ataskaitų teikimui, viešinimui ir saugojimui, vadovaujantis BDAR[29]
poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas, kuris bus pateiktas teikiant informacinės sistemos nuostatų projektą derinti. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Naudojamų informacinių sistemų funkcijoms plėsti, duomenims nuolat apdoroti, jungti, nuasmeninti ir teikti atvirų duomenų formatu bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos:
Priemonė Išlaidos[30] Finansavimo šaltinis Priemonės aprašymas
skaitmeninė priemonė1 050 tūkst.
Eur Priemones vertinimo srityje siūloma finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis Panaudojant vertinimo ataskaitų duomenis, nepažeidžiant užsakovų ir susijusių asmenų interesų, būtų galima sukurti priemonę, kuri gretintų nekilnojamojo turto rinkos sandorių ir atitinkamo vertinimo ataskaitų duomenis, kas veiktų kaip prevencinė, alternatyvi priemonė, siekiant slėpti apmokestinamąsias vertes, išvengti galimų susitarimų dėl vertės nustatymo ir kitokio pobūdžio piktnaudžiavimo vertinimo srityje. Ši priemonė prisidėtų prie šešėliui nepalankios aplinkos formavimo Įstaigos išlaidos diegiant skaitmeninius sprendimus
Siūloma finansuoti valstybės biudžeto lėšomis Informacinės sistemos funkcijų išplėtimas, duomenų apdorojimas, jungimas, nuasmeninimas ir teikimas atvirų duomenų formatu Interaktyvusis metodinių dokumentų taikymo vedlys
Priemonės vertinimo srityje siūloma finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis
vertinimo standartų taikymo rekomendacijų interaktyvi naudojimo priemonė
specialistų vertinimai ir išvados Atliekant poveikio vertinimą, buvo atliktas tyrimas. Jo metu buvo kreiptasi į ekspertus, prašant įvertinti kiekvieną alternatyvą (4 galimos alternatyvos). Tyrime dalyvavo 10 ekspertų: 3 praktikuojantys vertintojai, 4 akademinės bendruomenės deleguoti atstovai, 3 valstybės ir kitų institucijų deleguoti atstovai.
Iš 10 ekspertų 5 buvo vertintojo kvalifikaciją turintys asmenys ir 5 – dėl savo profesinės patirties didelę kompetenciją vertinimo srityje turintys atstovai. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su STRATA. Alternatyvų vertinimas buvo atliekamas taikant 4 daugiakriterius vertinimo metodus (SAW, EDAS, GA ir TOPSIS). Išsamūs atlikto tyrimo rezultatai pateikiami poveikio vertinimo dokumente. Rengiant Projektą taip pat buvo įvertintos vertintojus vienijančių profesinių asociacijų, priežiūros įstaigos, suinteresuotų valstybės institucijų nuomonės, pastabos ir pasiūlymai, pateikti atliktos stebėsenos, viešųjų konsultacijų ir kitų organizuotų pasitarimų vertinimo teisinio reguliavimo klausimais metu. Įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios tikslas – optimaliai panaudoti faktinių sandorių ir vertinimo ataskaitų informaciją, buvo atlikta vertinimo ataskaitų ir faktinių sandorių duomenų palyginimo, faktinių sandorių panaudojimo vertinimo procese ir vertinimui aktualių duomenų bazių atvėrimo galimybių analizė. Atliktos analizės pagrindu suformuluotos išvados ir rekomendacijos: išplėsti vertintojų prieigą prie faktinių sandorių duomenų, sukurti techninį sprendimą centralizuotam vertinimo ataskaitų teikimui, atverti nuasmenintus duomenis visuomenei naudojant naujai sukurtą techninį sprendimą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai:
„vertinimas“, „turtas“, „vertintojas“, „vertinimo ataskaita“. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. –––––––––––––––– Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamojo rašto priedas
nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
įstatymas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 24 „Dėl Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“)
paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas
įstatymas
ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymas
įstatymas
įstaigų įstatymas
valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
profesinio mokymo įstatymas
mokslo ir studijų įstatymas
privatizavimo įstatymas
investicijų įstatymas
alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas
informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas
kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas
įstatymas
nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas
akcinių bendrovių įstatymas
licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas 22.
Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų
žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas 31.
Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas [1] https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/viesoji-konsultacija-del-numatomo-turto-ir-verslo-vertinimo-teisinio-reguliavimo. [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/44e5b6239d8f11e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=dde262a2-499d-45b3-9125-2c4a44e5e87c. [3] https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/viesoji-konsultacija-del-turto-ir-verslo-vertinimo-veiklos-tobulinimo [4] http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/Pažyma%201.pdf. [5] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18643. [6] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/67c99e401f1c11e585eaba374ef4b409?jfwid=-l5uh8xpo7. [7] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cf77db7075c311e6b969d7ae07280e89/asr. [8] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵⁰²-988/2013. [9] Vienu paklausimu gali būti kreipiamasi dėl kelių vertinimo ataskaitų. [10] 758 Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo kriterijų ir sprendimų priėmimo... (lrs.lt). 832 Dėl Sprendimų dėl valstybinių aukštųjų mokyklų nekilnojamojo turto sandorių, kuriais turtas perle... (lrs.lt). [11] 1K-159 Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo (lrs.lt). [12] 1K-160 Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo (lrs.lt). [13] Šaltinis: Veiklos rodikliai | Lietuvos bankas (lb.lt). 2021 m. 74 421 Eur įmokų ir
1 960 Eur išmokų, išmokų skaičius – 2 vnt. [14] Duomenų šaltinis: Europos Komisijos skelbiama informacija apie reguliuojamas profesijas (Regulated professions by country, with competent authorities (europa.eu)).
Vertintojo profesija reguliuojama tik Slovėnijoje, Rumunijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Kipre, Estijoje, Lietuvoje. [15] Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202 (VIII-1202 Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (lrs.lt)). [16] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257650/asr. [17] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.415667/asr, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257650/asr. [18] https://www.ivsc.org/. [19] https://www.tegova.org/. [20] Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje. [21] Duomenų šaltinis: Europos komisijos skelbiama informacija apie reguliuojamas profesijas – Regulated professions by country, with competent authorities (europa.eu). [22] EUR-Lex - 32018L0958 - LT - EUR-Lex (europa.eu). [23] 2018–2019 metais didžiajai daliai importuojamų iš JAV automobilių buvo teikiamos vertinimo ataskaitos (96–98 proc. atvejų). [24] Europos vertintojų asociacijų grupė, vienijanti Europos vertintojų asociacijas ir rengianti visuotinai pripažįstamus EVS. [25] Final Report on GL on loan origination and monitoring_COR_LT.docx (europa.eu). [26] 149 Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (lrs.lt). [27] Final Report on GL on loan origination and monitoring_COR_LT.docx (europa.eu). [29] 2016 m. balandžio 27 d.
VIII-1202 (VIII-1202 Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (lrs.lt)). [16] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257650/asr. [17] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.415667/asr, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257650/asr. [18] https://www.ivsc.org/. [19] https://www.tegova.org/. [20] Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje. [21] Duomenų šaltinis: Europos komisijos skelbiama informacija apie reguliuojamas profesijas – Regulated professions by country, with competent authorities (europa.eu). [22] EUR-Lex - 32018L0958 - LT - EUR-Lex (europa.eu). [23] 2018–2019 metais didžiajai daliai importuojamų iš JAV automobilių buvo teikiamos vertinimo ataskaitos (96–98 proc. atvejų). [24] Europos vertintojų asociacijų grupė, vienijanti Europos vertintojų asociacijas ir rengianti visuotinai pripažįstamus EVS. [25] Final Report on GL on loan origination and monitoring_COR_LT.docx (europa.eu). [26] 149 Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (lrs.lt). [27] Final Report on GL on loan origination and monitoring_COR_LT.docx (europa.eu). [29] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [30] Lėšų poreikis tiesiogiai koreliuos su teisės akte nustatytais reikalavimais ir jų apimtimi, tuomete padėtimi rinkoje, parengus techninės specifikacijos projektą pagal konkrečias teisės aktų nuostatas. [31] Remiamasi kitų profesijų jau įvykdytų informacinės sistemos modernizavimo projektų patirtimi (apimtys, kaina, laikotarpis, etc.).
2023-08-25 Nr. XIVP-3007 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įgaliotos institucijos funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos yra nurodytos projekto III skyriaus 7 straipsnyje. Kituose projekto straipsniuose formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ nėra vartojama. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti funkcijas vykdytų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi, darytina išvada, kad projekte nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas vykdys viena valstybės institucija, kurios pavadinimas yra nurodytas projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, kuri konkrečiai valstybės institucija vykdytų įstatymų leidėjo nustatytas funkcijas bei išvengti galimo dažno tokias funkcijas vykdysiančio subjekto pasikeitimo, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri vykdytų projekto 7 straipsnyje siūlomas nustatyti funkcijas. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio pavadinimas bei 1 dalis, nurodant konkrečią valstybės instituciją. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „sprendžiant vertinimo problemas, naujuoju reguliavimu siūloma siaurinti Projekto taikymo apimtį ir atskirti vidaus vertinimą, neprivalomą vertinimą pagal užsakovo pageidavimą ir masinį vertinimą. Projekte siūloma reguliuoti tik privalomąjį vertinimą (individualųjį vertinimą), atliekamą, kai vertinimas reikalaujamas pagal teisės aktus <...>“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto
įstatymas nereglamentuoja turto arba verslo vidaus vertinimo ir neprivalomo turto arba verslo vertinimo, atliekamo pagal užsakovo pageidavimą, taip pat nustatant, kad masinį turto vertinimą reglamentuoja kiti įstatymai. 3. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimo ataskaita“, atitinkamai koreguotina projekto 2 straipsnio 3 dalis. 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimas“, atitinkamai koreguotinos projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalys. 5. Projekto
apibrėžime nurodoma, kad turto arba verslo vertintojas yra „asmuo, atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar vertintojais galėtų būti kitos užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, manytina, kad tas pats asmuo galėtų būti ir turto, ir verslo vertintoju. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje jungtukas „arba“ neturėtų būti pakeistas jungtimi „ir (ar)”. 6. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomos sąvokos „viešojo sektoriaus turtas“ apibrėžime vartojamos nuostatos „turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (ar) naudotoja“ turinys nėra aiškus. Neaišku, kurie subjektai, pavyzdžiui, būtų priskirti „turto nuosavybės (patikėjimo) teisių naudotojų“ kategorijai.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata neturėtų būti patikslinta bei joje nurodomi subjektai, valdantys turtą nuosavybės arba patikėjimo teise, taip pat valdantys ir (ar) naudojantys tokį turtą. Be to, nėra aišku, kokiu tikslu vertinamojoje projekto nuostatoje yra pateikta nuoroda į valstybės ar savivaldybės įmones, valstybės valdomas įmones, savivaldybės valdomas įmones, įstaigas ar organizacijas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Svarstytina, ar šios nuorodos nereikėtų atsisakyti, arba projekto nuostata turėtų būti tobulinama taip, kad iš jos turinio būtų aišku, kokiu konkrečiai tikslu nuoroda yra pateikiama, t. y. ar siekiant pateikti nuorodą į minėtame įstatyme nurodytą atitinkamą valstybės ir savivaldybių turtą, ar į subjektus, kurie tokį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką
„privalomojo turto arba verslo ataskaitos naudotojas“, o projekto 2 straipsnio 7
dalyje – sąvoką „turto arba verslo vertintojas“, tačiau pažymėtina, kad daugelyje projekto straipsnių, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 ir
straipsnio 1 dalies 10 punkte vartojama sąvoka „vertinimo užsakovas“, kurios turinio projekte nėra siūloma apibrėžti. Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų atskleisti jos turinio. 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata „tuose teisės aktuose“ nėra aiški, nes neaišku, kuriuos teisės aktus ji apimtų.
Be to, nėra pakankamai aiškus šio įstatymo bei kitų įstatymų, kuriuose būtų nustatytas reikalavimas atlikti privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą, santykis, taip pat vertinamojoje projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimų standartų santykis su projektu teikiamu įstatymu bei kitais teisės aktais. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aiškus kitų įstatymų santykis su projektu teikiamu įstatymu, taip pat Tarptautinių vertinimo standartų arba Europos vertinimo standartų taikymas privalomojo turto ir (arba) verslo vertinimo procese, kai jų nuostatos prieštarautų projektu teikiamam įstatymui ir (arba) kitiems privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą reglamentuojantiems įstatymams bei poįstatyminiams teisės aktams. 9. Projekto II skyriuje siūloma nustatyti, kad vertintojas, atliekantis privalomąjį turto ir
(arba) verslo vertinimą, turi atitikti du reikalavimus, t. y. būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu (projekto 3 straipsnio 2 dalis) ir atitikti vertintojo nepriklausomumo reikalavimus (projekto 4 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamo projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas valstybės ir savivaldybių turtą galėtų vertinti ir teisti asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar privalomojo turto ir verslo vertintojams neturėtų būti keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. 10. Projekto
dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai“.
Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio
vertinimo veiklą galėtų vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kitos užsienio organizacijos ir jų bei kitų užsienio juridinių asmenų filialai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti, nustatant nepriklausomumo reikalavimus ne tik juridinių asmenų dalyviams, organų nariams ir vadovui, bet atitinkamai ir kitų užsienio organizacijų ir atitinkamų filialų organų nariams ir pan. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje žodis „vadovui“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes juridinio asmens vadovas yra juridinio asmens organas. Pritarus šiai pastabai, žodis „vadovas“ išbrauktinas ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 11. Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vertintojas turi teisę gauti iš užsakovo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų bei valstybės ir savivaldybės valdomų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat valstybės informacinių sistemų valdytojų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, registrų valdytojų, registrų tvarkytojų informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), kurie būtini vertinimui atlikti. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių asmenų (tik vertinamo objekto savininko ar ir bet kurių kitų asmenų) duomenys būtų reikalingi vertinimui atlikti ir teikiami vertintojui.
Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę, kuri projekte nėra pakankamai detalizuojama, gauti informaciją ir asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, nenustatant tokios informacijos bei duomenų gavimo tvarkos, atitinka proporcingumo principą. Be to, kyla abejonių, ar teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę gauti asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje nustatytus asmens duomenų tvarkymo principus. Kartu svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų turto ir verslo vertintojams piktnaudžiauti, gaunant informaciją apie asmenų, kurie nėra susiję su jų atliekamu turto arba verslo vertinimu, turtą ir verslą. Tuo labiau, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti turto arba verslo vertintojų veiklos nuolatinės priežiūros formų, numatytų galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Kartu svarstytina, ar dėl vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvados. 12. Projekto
vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir vertinimą atlikęs vertintojas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas pasirašytų vertinimo ataskaitą tuo atveju, kai vertinimą atliktų juridinis asmuo. Projekte tokį subjektą reikėtų įvardinti. 13.
III skyriaus pavadinimas „VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTA INSTITUCIJA“ nedera su šiame skyriuje išdėstyto projekto 8 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti ginčus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės, turiniu. Pažymėtina, kad pastarajame straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų ar jos veiklos, todėl projekto III skyriaus pavadinimą reikėtų patikslinti taip, kad jis atitiktų šio skyriaus straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą. 14. Projekto
įrašytinas žodis „šias“. 15. Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas - Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar koks kitas subjektas - tvirtintų minėtuose punktuose nurodytus teisės aktus. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 16. Projekto
institucija inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacinė sistema turima omenyje. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti konkretaus jos pavadinimo arba nurodyti, kad inicijuojamas į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimas. 17. Projekto
nustatytos vertės teisingumo“, tuo tarpu projekto 8 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes. 18.
18Svarstytina,
ar siekiant išvengti galimų normos taikymo praktinių problemų, projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nevertėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis ką Vyriausybės įgaliota institucija turėtų daryti priėmusi sprendimą pradėti arba nepradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) (pavyzdžiui, informuoti su tuo susijusius asmenis, paskelbti sprendimą savo internetinėje svetainėje ir pan.). 19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, taip pat vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, turėtų teisę inicijuoti į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 dalies nereikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas. 20. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio nevertėtų papildyti nuostatomis dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimo. 21. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų nuostatos praktinių taikymo problemų, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti terminu, per kurį vertintojas turi pateikti parengtą vertinimo ataskaitą į informacinę sistemą. 22. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „vertinimo ataskaitos užsakovas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 straipsnyje,
sąvoka „vertinimo užsakovas“. Svarstytina, ar projekte siūlomas vartoti sąvokas nereikėtų suvienodinti. 23. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti Valdytojo nustatytą informaciją apie atliktą vertinimą“. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, ne informacinės sistemos valdytojo, bet įstatyme turėtų būti nustatyta vertintojo, vertinimo užsakovo ir naudotojo teisės gauti informaciją iš atitinkamos informacinės sistemos turinys, t. y. nurodyta, kokią konkrečiai informaciją iš informacinės sistemos jie turi teisę gauti. 24. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „turto“ įrašyti žodį „vertinamo“, 6 ir 7 punktuose prieš žodį „vertės“ įrašyti formuluotę „vertinamo objekto“. 25. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktų turinį, siūlytina 8 punkto nuostatą dėstyti 10 punktu. 26. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „pažeidimus“ nereikėtų įrašyti formuluotės „arba jų nebuvimą“. 27. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su privalomu valstybės ir savivaldybių turto vertinimu, atsisakant tokio turto vertinimą atliekančių asmenų veiklos licencijavimo, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2024-01-18 Nr. XIVP-3007(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
ataskaita)“, nes analogiškas trumpinys yra įvestas projekto 7 straipsnio 1 dalyje. 2. Projekto
verslo vertintojų rūmai“, nustatant, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3435 (toliau – projektas Nr. XIVP-3435). Projekto Nr. XIVP-3435 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Rūmai) yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina vertintojų savivaldą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Rūmai įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą. Taigi, abiejuose projektuose pateikta nevienoda Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų samprata, todėl jų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 3. Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų. Tuo tarpu projekto Nr.
Tuo tarpu projekto Nr. XIVP-3435 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Taigi, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertinimą galėtų atlikti juridiniai asmenys, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, o pagal projekte Nr. XIVP-3435 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintoju galėtų būti ir toks juridinis asmuo, kuris turi ne tik reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ir tokią kvalifikaciją turinčių juridinio asmens dalyvių. Todėl abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma reglamentuoti tik privalomąjį turto arba verslo vertinimą, bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas vertintojai įgyvendintų savo savivaldą per Rūmus, kurie vienytų atestuotus vertintojus ir kontroliuotų jų veiklą, taip pat į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3435 nuostatas tokią veiklą galėtų vykdyti tik vertintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kuriems yra išduotas atestacijos pažymėjimas, manytina, kad projekto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų papildyti, nustatant, kad vertintojai šiame įstatyme suprantami tik tokie asmenys, kurie turi ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir kuriems yra išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimas kaip yra siūloma nustatyti projekte Nr. XIVP-3435. 4. Projekto
straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatomas baigtinis sąlygų, kurioms esant vertintojas nelaikomas nepriklausomu, sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6,
dėstomo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito gavėjo pasirinktas turto arba verslo vertintojas turi būti su kredito išdavimo procesu. Taigi, pastarajame projekte taip pat siūloma nustatyti vieną vertintojo nepriklausomumo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nauju punktu, nustatant, kad vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jeigu jis neatitinka kituose įstatymuose nustatytų sąlygų. 5. Projekto 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Manytina, kad vertintojų kvalifikacija turėtų būti reglamentuojama ne dviejuose, bet viename iš įstatymų. Kitu atveju, t. y. jeigu turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją būtų nuspręsta reglamentuoti abiejuose įstatymuose, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 6. Projekto
Rūmams pateikiant pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, vertintojų kvalifikacijos egzaminus organizuoja patys Rūmai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją. Be to, projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertintojams reikėtų papildomai pagrįsti savo kvalifikaciją, jei visa informacija apie ją Rūmams jau bus perduota Vyriausybės įgaliotos institucijos, o projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 7. Projekto
Rūmams pateikiant ne tik pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas, bet ir pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad per kalendorinius metus išklausytas ne trumpesnis negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursas vertinimo temomis. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų santykis, t. y. ar ir tais metais, kai vertintojas išlaikė vertintojo kvalifikacijos egzaminą, jis taip pat turi išklausyti ne trumpesnį negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursą vertinimo temomis.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 8. Projekto
organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Rūmai ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 10 ir 11 straipsniuose taip pat siūloma reglamentuoti vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimą, tačiau pagal minėtų straipsnių nuostatas egzaminus organizuotų patys Rūmai, bet ne jų pasitelkti tretieji asmenys. Be to, pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 9 punkto nuostatas viena iš Rūmų funkcijų yra organizuoti ir užtikrinti vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, bet ne organizuoti vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą kaip yra siūloma nustatyti teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 9. Projekto
kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Tuo tarpu pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai tvarkytų ir skelbtų ne vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, bet atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi būtų įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Taigi, abiejuose projektuose nevienodai įvardinami subjektai, kurių sąrašą skelbtų Rūmai. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 4 ir 5 dalims toje apimtyje, kurioje minimas
„vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas“. 10.
egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka. Ši nuostata nedera su projekto Nr. XIVP-3435 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatoma, kad vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais. Taigi, projektuose nurodyti skirtingi subjektai, kurie turėtų nustatyti vertintojų kvalifikacijos egzaminų organizavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 11. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitas įgaliotas atstovas“ siūlytina įrašyti formuluotę „jo įgaliotas atstovas“, kad būtų aišku, kad būtent juridinio asmens vadovo įgaliotas atstovas gali pasirašyti vertinimo ataskaitą. 12. Projekto
institucija prižiūri kaip Vertintojų rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę teikti Rūmams nurodymus dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu Rūmai laiku neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktų nurodymų - Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo. Pastebėtina, kad projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Vertintojų rūmai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą, tuo tarpu nagrinėjamame projekte numatyta, kad Rūmų veiklą prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Kitaip tariant, Vyriausybės įgaliota institucija prižiūrėtų prižiūrėtojo veiklą.
Pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatyme yra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veikla, tačiau šiame įstatyme nėra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūra. Pastebėtina, kad šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėseną atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nėra aišku, kokia tvarka tokia priežiūra būtų vykdoma. 13. Projekto
institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų. Pažymėtina, kad pagal šią projekto nuostatą Vyriausybės įgaliota institucija tik inicijuotų atitinkamų vertinimo ataskaitų nagrinėjimą dėl galimų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, tačiau nėra aišku, kuris subjektas jas nagrinėtų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas dėl viešojo intereso gynimo, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė.
Manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos, kuria yra įvertintas viešojo sektoriaus turtas, panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. 14. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę priimti sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jo nepradėti. Ši nuostata derintina su kartu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2) 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias atitinkamą administracinių nusižengimų teiseną pradeda ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 15. Projekto
pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nuostata „asmenys“ apimtų Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojus, kurie turi įgaliojimus įgyvendinti tai institucijai suteiktas viešojo administravimo funkcijas, ar turimi omenyje kiti asmenys, t. y. nesantys Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą, aiškiai įvardinant subjektus, kurie turėtų teisę nagrinėti projekte nurodytus skundus dėl vertinimo. Be to, abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, t. y. neaišku, ar tikslinga asmeniui, nagrinėjančiam skundus dėl vertinimo, nustatyti tokius pačius reikalavimus kaip ir turto arba verslo vertintojui, nes minėti asmenys pačio turto arba verslo vertinimo neatlieka, o tik nagrinėja skundus, ar toks vertinimas buvo atliktas laikantis įstatymu ir (arba) kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertinimą, nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 16. Derinant projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas su projekto Nr. XIVP-3435 13 straipsnio nuostatomis, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „visuotinio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte Nr. XIVP-3435 nėra nurodoma, kurie Rūmų organai yra laikomi kolegialiais Rūmų organais. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai Rūmų organų posėdžiuose turėtų teisę dalyvauti Vyriausybės įgaliota institucija. 17.
d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Seime jau yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435. Projekto Nr. XIVP-3435 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti projektui Nr. XIVP-3435 alternatyvų įstatymo projektą. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, teikiamo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl projekto Nr. XIVP-3435 prašyti Vyriausybės išvados. 18. Jeigu būtų nepritarta aukščiau išdėstytai pastabai ir projekto 12 straipsnio 3 dalies nuspręsta neatsisakyti, ji turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir 3 dalis”. 19. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti termino, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija perduotų Rūmams šioje dalyje nurodytus sąrašus ir dokumentaciją. Kitu atveju, t. y. nenurodžius termino, perdavimo procesas galėtų užsitęsti nepagrįstai ilgą laiko tarpą. 20. Projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, reikalavimus vertintojo kvalifikacijai yra siūloma nustatyti tiek teikiamo projekto 5 straipsnyje, tiek projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje, todėl iš projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriame įstatyme (ar abiejuose) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus būtų laikomi atitinkančiais projekte nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti laikotarpio, per kurį tokie asmenys, siekiantys atlikti privalomąjį turto ar verslo vertinimą, turėtų atitikti reikalavimus, keliamus atestuotiems vertintojams, ir būtų įrašyti į Rūmų sudaromą atestuotų vertintojų sąrašą. 21. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis Turto ir verslo pagrindų įstatymu pradėtas turto ir verslo vertinimas, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo galiojusio Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis, ar turto vertinimui jau būtų taikomos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2023-11-29
Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Tauras Tupinis, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos yra nurodytos projekto III skyriaus 7 straipsnyje. Kituose projekto straipsniuose formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ nėra vartojama. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti funkcijas vykdytų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taigi, darytina išvada, kad projekte nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas vykdys viena valstybės institucija, kurios pavadinimas yra nurodytas projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, kuri konkrečiai valstybės institucija vykdytų įstatymų leidėjo nustatytas funkcijas bei išvengti galimo dažno tokias funkcijas vykdysiančio subjekto pasikeitimo, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri vykdytų projekto 7 straipsnyje siūlomas nustatyti funkcijas. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio pavadinimas bei 1 dalis, nurodant konkrečią valstybės instituciją. Nepritarti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte (toliau - Projektas) nekonkretizuojamas pavadinimas siekiant ateityje išvengti įstatymo keitimų pasikeitus institucijos pavadinimui ir pan. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „sprendžiant vertinimo problemas, naujuoju reguliavimu siūloma siaurinti Projekto taikymo apimtį ir atskirti vidaus vertinimą, neprivalomą vertinimą pagal užsakovo pageidavimą ir masinį vertinimą. Projekte siūloma reguliuoti tik privalomąjį vertinimą (individualųjį vertinimą), atliekamą, kai vertinimas reikalaujamas pagal teisės aktus <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, nustatant, kad šis įstatymas nereglamentuoja turto arba verslo vidaus vertinimo ir neprivalomo turto arba verslo vertinimo, atliekamo pagal užsakovo pageidavimą, taip pat nustatant, kad masinį turto vertinimą reglamentuoja kiti įstatymai. Pritarti Projektas papildytas, 1 str. 2 d netaikoma masiniam vertinimui. 1 str. 3 d.
paslaugoms, kai jos teikiamos ne pagal šio įstatymo reikalavimus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimo ataskaita“, atitinkamai koreguotina projekto
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgus į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimas“, atitinkamai koreguotinos projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalys. Nepritarti Sąvokų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami; trumpinys vartojamas nuo II skyriaus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktame sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžime nurodoma, kad turto arba verslo vertintojas yra „asmuo, atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar vertintojais galėtų būti kitos užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, manytina, kad tas pats asmuo galėtų būti ir turto, ir verslo vertintoju. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje jungtukas „arba“ neturėtų būti pakeistas jungtimi „ir (ar)”. Pritarti Patikslinta Projekto sąvoka įvardinant, kad gali būti fizinis asmuo <..> , arba juridinis asmuo <..>. Projekto nuostatas derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau - ANK), kuriame nustatoma, atsakomybė fiziniams asmenims, siūlytina Projekto nuostatų netikslinti dėl užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai, palikti tik fizinį asmenį ir juridinį asmenį. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas
9 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomos sąvokos
„viešojo sektoriaus turtas“ apibrėžime vartojamos nuostatos „turto nuosavybės
(patikėjimo) teisių valdytoja ir (ar) naudotoja“ turinys nėra aiškus. Neaišku, kurie subjektai, pavyzdžiui, būtų priskirti „turto nuosavybės (patikėjimo) teisių naudotojų“ kategorijai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata neturėtų būti patikslinta bei joje nurodomi subjektai, valdantys turtą nuosavybės arba patikėjimo teise, taip pat valdantys ir (ar) naudojantys tokį turtą. Be to, nėra aišku, kokiu tikslu vertinamojoje projekto nuostatoje yra pateikta nuoroda į valstybės ar savivaldybės įmones, valstybės valdomas įmones, savivaldybės valdomas įmones, įstaigas ar organizacijas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Svarstytina, ar šios nuorodos nereikėtų atsisakyti, arba projekto nuostata turėtų būti tobulinama taip, kad iš jos turinio būtų aišku, kokiu konkrečiai tikslu nuoroda yra pateikiama, t. y. ar siekiant pateikti nuorodą į minėtame įstatyme nurodytą atitinkamą valstybės ir savivaldybių turtą, ar į subjektus, kurie tokį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo. Pritarti Sąvoka patikslinta: „Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (arba) privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotoja ir (ar) naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, ir
(arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio
naudotojas“, o projekto 2 straipsnio
daugelyje projekto straipsnių, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte vartojama sąvoka „vertinimo užsakovas“, kurios turinio projekte nėra siūloma apibrėžti. Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų atskleisti jos turinio. Pritarti 2 str. papildytas sąvoka patikslinama: „Privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovas – subjektas, sudaręs privalomojo turto arba verslo vertinimo sutartį su turto arba verslo vertintoju.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata
„tuose teisės aktuose“ nėra aiški, nes neaišku, kuriuos teisės aktus ji
apimtų.
Be to, nėra pakankamai aiškus šio įstatymo bei kitų įstatymų, kuriuose būtų nustatytas reikalavimas atlikti privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą, santykis, taip pat vertinamojoje projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimų standartų santykis su projektu teikiamu įstatymu bei kitais teisės aktais. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aiškus kitų įstatymų santykis su projektu teikiamu įstatymu, taip pat Tarptautinių vertinimo standartų arba Europos vertinimo standartų taikymas privalomojo turto ir
(arba) verslo vertinimo procese, kai jų nuostatos prieštarautų projektu teikiamam įstatymui ir (arba) kitiems privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą reglamentuojantiems įstatymams bei poįstatyminiams teisės aktams. Pritarti 3 str. patikslinamas:
„Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu,
teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais. Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja tuose teisės aktuose ir šiame įstatyme ir teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems reikalavimams.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto II skyriuje siūloma nustatyti, kad vertintojas, atliekantis privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą, turi atitikti du reikalavimus, t. y. būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu (projekto 3 straipsnio 2 dalis) ir atitikti vertintojo nepriklausomumo reikalavimus (projekto 4 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamo projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą.
Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas valstybės ir savivaldybių turtą galėtų vertinti ir teisti asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar privalomojo turto ir verslo vertintojams neturėtų būti keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Nepritarti Vertinimo užsakovas neturi galimybės patikrinti ar vertinimą atliekantis vertintojas yra nepriekaištingos reputacijos, tai konfidenciali informacija, saugoma valstybės registruose. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 2,13 Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai“. Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą sąvokos „verslas“ apibrėžimą, verslą – turto arba verslo vertinimo veiklą galėtų vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kitos užsienio organizacijos ir jų bei kitų užsienio juridinių asmenų filialai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti, nustatant nepriklausomumo reikalavimus ne tik juridinių asmenų dalyviams, organų nariams ir vadovui, bet atitinkamai ir kitų užsienio organizacijų ir atitinkamų filialų organų nariams ir pan. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje žodis
„vadovui“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes juridinio asmens vadovas yra
juridinio asmens organas. Pritarus šiai pastabai, žodis „vadovas“ išbrauktinas ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti Patikslinta 4 str. 2 d. (taip pat ir 4 str. 1 d. 3 p). Žr. argumentus prie Seimo TD 5 pastabos. 11.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-255 Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vertintojas turi teisę gauti iš užsakovo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų bei valstybės ir savivaldybės valdomų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat valstybės informacinių sistemų valdytojų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, registrų valdytojų, registrų tvarkytojų informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), kurie būtini vertinimui atlikti. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių asmenų (tik vertinamo objekto savininko ar ir bet kurių kitų asmenų) duomenys būtų reikalingi vertinimui atlikti ir teikiami vertintojui. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę, kuri projekte nėra pakankamai detalizuojama, gauti informaciją ir asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, nenustatant tokios informacijos bei duomenų gavimo tvarkos, atitinka proporcingumo principą. Be to, kyla abejonių, ar teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę gauti asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje nustatytus asmens duomenų tvarkymo principus. Kartu svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų turto ir verslo vertintojams piktnaudžiauti, gaunant informaciją apie asmenų, kurie nėra susiję su jų atliekamu turto arba verslo vertinimu, turtą ir verslą.
Tuo labiau, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti turto arba verslo vertintojų veiklos nuolatinės priežiūros formų, numatytų galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Kartu svarstytina, ar dėl vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvados. Nepritarti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas be kita ko nustato registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, LR fizinių ir juridinių asmenų, ES valstybių narių ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių, teikiančių registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir gaunančių iš jų duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teises, pareigas ir atsakomybę, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas be kita ko nustato duomenų teikimo principus ir sąlygas, manytina, kad papildomai Projekte nustatyti reikalavimų, sąlygų ar tvarkų nėra būtinybės. Projekto nuostatos suderintos su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija ir gauta teigiama išvada (2023 01 06 Nr. 2R-89 (3.2.Mr). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vertinimo ataskaitą pasirašo su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir vertinimą atlikęs vertintojas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas pasirašytų vertinimo ataskaitą tuo atveju, kai vertinimą atliktų juridinis asmuo. Projekte tokį subjektą reikėtų įvardinti.
Nepritarti FM atkreipia dėmesį, kad Projekte patikslinama vertintojo sąvoka taip: „Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis privalomąjį turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.“ Manoma, kad papildomos nuostatos dėl juridinio asmens nėra būtinos. Be to, pateikiant vertinimo ataskaitą į VAIS, vertintojas turės nurodyti tiek fizinio, tiek juridinio asmens duomenis, nes numatyta, kad turi būti viešinama vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir (arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo. (11 str. 1 dalies 8 punktas)
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 Projekto III skyriaus pavadinimas
„VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTA INSTITUCIJA“ nedera su šiame skyriuje išdėstyto
projekto 8 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti ginčus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės, turiniu. Pažymėtina, kad pastarajame straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų ar jos veiklos, todėl projekto III skyriaus pavadinimą reikėtų patikslinti taip, kad jis atitiktų šio skyriaus straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą. Pritarti Patikslinama:
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „šiame straipsnyje nurodytas“ įrašytinas žodis „šias“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12 Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas - Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar koks kitas subjektas - tvirtintų minėtuose punktuose nurodytus teisės aktus.
Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Patikslinama taip: „rengia ir tvirtina“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacinė sistema turima omenyje. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti konkretaus jos pavadinimo arba nurodyti, kad inicijuojamas į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimas. Pritarti Nurodoma, kad tai vertinimo ataskaitų informacinė sistema. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo“, tuo tarpu projekto 8 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14 Svarstytina, ar siekiant išvengti galimų normos taikymo praktinių problemų, projekto 7 straipsnio 1 dalies
įgaliota institucija turėtų daryti priėmusi sprendimą pradėti arba nepradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) (pavyzdžiui, informuoti su tuo susijusius asmenis, paskelbti sprendimą savo internetinėje svetainėje ir pan.).
Nepritarti Skundų nagrinėjimui, informavimui apie pažeidimus taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Informacija apie nustatytus pažeidimus bus paskelbta prie nagrinėtos vertinimo ataskaitos (paskelbs informacinėje sistemoje 11 str. 2 d. 12 p.), t. y. informacija bus vieša. 19. Seimo kanceliarijos
13 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, taip pat vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, turėtų teisę inicijuoti į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 dalies nereikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas.
Nepritarti Dažnu atveju, kol Vyriausybės įgaliota institucija peržiūrės vertinimo ataskaitą, sprendimas jos pagrindu jau gali būti priimtas (kredito suteikimas fiziniam asmeniui ir pan.), todėl jos paskelbimas negaliojančia suglumintų užsakovus ir naudotojus. Vertinimo ataskaitos nagrinėjimo tikslas yra taikyti atsakomybę vertintojui už netinkamai atliktą vertinimą ir tuo užkardyti neteisingus vertinimus. Galimybė kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo nustatyta suinteresuotoms pusėms. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-257 Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio nevertėtų papildyti nuostatomis dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimo. Nepritarti VAĮ nustato prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, tame tarpe ir viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų apskundimą, be to, taikyta ANK atsakomybė numato sprendimų apskundimo galimybę. Manytina, kad papildomai nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimo nėra poreikio. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų nuostatos praktinių taikymo problemų, siūlytina projekto
parengtą vertinimo ataskaitą į informacinę sistemą. Pritarti Papildyta
parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo parengimo datos teikia į informacinę sistemą informacinės sistemos valdytojo (toliau – Valdytojas) nustatyta tvarka.“ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „vertinimo ataskaitos užsakovas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte, vartojama kiek kitokia sąvoka „vertinimo užsakovas“. Svarstytina, ar projekte siūlomas vartoti sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti Valdytojo nustatytą informaciją apie atliktą vertinimą“. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, ne informacinės sistemos valdytojo, bet įstatyme turėtų būti nustatyta vertintojo, vertinimo užsakovo ir naudotojo teisės gauti informaciją iš atitinkamos informacinės sistemos turinys, t. y. nurodyta, kokią konkrečiai informaciją iš informacinės sistemos jie turi teisę gauti. Pritarti Papildoma
atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir naudotojas turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą Valdytojo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
13 Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „turto“ įrašyti žodį „vertinamo“, 6 ir 7 punktuose prieš žodį „vertės“ įrašyti formuluotę „vertinamo objekto“. Pritarti 25.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 8,11 Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio 1 dalies 8 ir
kanceliarijos Teisės departamentas
112 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „pažeidimus“ nereikėtų įrašyti formuluotės „arba jų nebuvimą“. Nepritarti Skelbti nagrinėtų vertinimo ataskaitų išvadas, kuriose nenustatyta pažeidimų būtų perteklinės informacijos skelbimas, tai keltų klausimą dėl nenagrinėtų vertinimo ataskaitų teisingumo, nes atsirastų trys vertinimo ataskaitų kategorijos: su pažeidimais, be pažeidimų ir įkeltos. Preziumuojama, kad visos informacinėje sistemoje esančios vertinimo ataskaitos teisingos, kol Vyriausybės įgaliota institucija nenustatė pažeidimų. Tai atitinka valstybės informacinių išteklių įstatymo 10 straipsnyje nustatytą informacijos teisingumo principą. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su privalomu valstybės ir savivaldybių turto vertinimu, atsisakant tokio turto vertinimą atliekančių asmenų veiklos licencijavimo, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti
1) STT Projektui 2022 08 26 yra parengusi Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6914 Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų (buvo keistas projekto pavadinimas);
2) Finansų ministerija 2022 12 07 STT pateikė 2022-12-07 Antikorupcinės vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą Nr. ((6.2Mr-02)-5K-2213837)-6K-2207304 (paskelbta
3) STT, susipažinusi su FM parengta antikorupcinio vertinimo įgyvendinimo pažyma, 2022 12 16 pateikė atsakymą Nr.
4-01-10130 (paskelbta TAIS);
dėmesį, kad FM taip pat yra parengusi antikorupcinio vertinimo pažymą (paskelbta TAIS kartu su projekto paketu). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-08-28 Nr. G-2023-7412 Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtais ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotais Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3007) (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir
įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3008) (toliau – ANK įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹straipsniu įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3009), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3010), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. i-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3011), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr.
XII-2769 3, 6, 14 ir
(toliau kartu – Įstatymų projektai), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektais siekiama atsisakyti vertintojų profesijos ir vertinimo kokybės kontrolės reguliavimo bei sudaryti prielaidas valstybės institucijoms, vertintojams, vertinimo ataskaitų naudotojams ir vertinimo ataskaitos užsakovams atlikti neformalią vertinimo kokybės kontrolę. Tačiau pagal Įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą nėra aišku, koks (-ie) subjektas (-ai) bus atsakingas (-i) už turto arba verslo vertinimo kokybės kontrolę, atsisakius priežiūros institucijos. Taip pat nėra aišku, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad turto ir verslo vertinimas bus atliekamas tinkamai.
Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė (Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31, redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išnuomoja, parduoda valstybinės žemės sklypus (Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31, redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31, redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 46 straipsnis), išduoda sutikimus valstybinėje žemėje nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.
arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų teritorijose, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (individualus turto vertinimas). Nutarimo 5.5 papunkčio antrojoje pastraipoje reglamentuojama, kad kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio Nutarimo 2.1.2 papunktyje nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Remiantis Nutarimo 5.14 papunkčiu, kai parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertei apskaičiuoti taikomas individualus turto vertinimas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, žemės sklypų individualų vertinimą organizuoja ir vertinimo išlaidas apmoka institucijos, parduodančios ar išnuomojančios šiuos žemės sklypus. Parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, žemės vertinimo ataskaitoje nurodyta nustatyta žemės vertė taikoma 12 mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos. Nutarimo 5.15 papunktyje nustatyta, kad ginčai dėl žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, sprendžiami Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31)
paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus; visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos.
Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31)
paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus; visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus; visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.
Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus; visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – SŽNS teritorijos), duodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat kai dėl SŽNS teritorijų nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad nurodytais atvejais aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė, valstybinės žemės patikėtinio patiriamų nuostolių dėl nustatytų SŽNS teritorijų (teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai) vertė, taip pat visuomenės poreikiams paimamų privačios žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę suinteresuotiems asmenims teikti skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl vertinimo teisės aktų pažeidimų (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 13 ir 14 puslapiai). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „Nustačius teisės aktų, kuriais reikalaujama atlikti vertinimą, pažeidimus Tarnyba turėtų teisę vertintojui taikyti administracinę atsakomybę.“ Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma reglamentuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo. Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūloma reglamentuoti, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka, jeigu įstatymuose, reguliuojančiuose vertinimą, nenustatyta kitaip. Pažymime, kad pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neaišku, koks subjektas ir kokia tvarka turės teisę inicijuoti ginčo dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės nagrinėjimą teismine tvarka.
Pastebėtina, kad turto vertinimo ataskaitos rezultatas yra nustatyta turto vertė (jos dydis), dėl kurios dažniausiai kyla ginčai. Todėl Įstatymo projekte nesuteikus teisės Tarnybai peržiūrėti turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės, kuri yra neatsiejama nuo visų atliktų turto vertinimo veiksmų, visais atvejais reikės kreiptis į teismą, kadangi suinteresuotą asmenį domina nustatyta turto vertė (jos dydis), o ne vertinimo metu atlikti veiksmai. Darytina prielaida, kad Įstatymo projekte siūlomas nustatyti skundų (dėl galimų Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisė aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų) nagrinėjimo mechanizmas neduos rezultatų, o ginčai dėl nustatytos rinkos vertės sprendžiami teismo tvarka. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, susiduria su situacijomis, kai valstybinės žemės sklypas yra įvertinamas žemesne verte nei rinkos vertė ar net vidutinė rinkos vertė. Todėl pagal Įstatymo projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, nesant institucijos, kuriai būtų pavesta peržiūrėti ir įvertinti vertinimo ataskaitose nustatytą turto vertę bei turto vertinimo ataskaitą panaikinti ar prireikus įpareigoti turto vertinimo ataskaitą pakeisti, Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtinei, parduodančiai ir išnuomojančiai valstybės turtą (valstybinės žemės sklypus), uždedama per didelė našta kiekvienu atveju, kai kyla abejonių, kreiptis į teismą dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės (dažnu atveju – per mažai įvertinto valstybės turto (žemės sklypo)).
Todėl, kylant abejonių dėl atlikto turto vertinimo teisingumo, būtina reglamentuoti, kokia tvarka atliekama turto vertintojų veiksmų kontrolė, t. y. reglamentuoti, koks subjektas ne teismo tvarka turi teisę įvertinti ir esant būtinybei panaikinti turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, siekiant užtikrinti, kad valstybės turtas (valstybinės žemės sklypai) būtų parduodamas ar išnuomojamas už rinkos kainą, Įstatymo projekte turi būti nustatytas tinkamas priežiūros mechanizmas, t. y. paskirta priežiūros institucija, kuri atliktų privalomojo vertinimo kontrolės procedūras ir būtų įgaliota imtis atitinkamų anksčiau įvardytų priemonių. Kiekvieną kartą kreiptis į teismą, kai kyla abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės, yra neracionalus finansinių ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis mechanizmas.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projekte nenustačius galimybės institucijai peržiūrėti ir įvertinti turto vertinimo ataskaitose nustatytą turto vertę ir prireikus įpareigoti turto vertinimo ataskaitą pakeisti /panaikinti, o tik paliekant galimybę teismine tvarka ginčyti turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto vertę, ANK įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) papildymas 196¹ straipsniu, nustatant administracinę atsakomybę Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimo atveju (nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų bauda privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims), neužkirs kelio korupcijos pasireiškimui taikant Įstatymo projekto nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad ANK 196¹ straipsnyje siūlomų nustatyti baudų dydžiai neužtikrins siekiamų tikslų (užtikrinti tinkamą vertinimą atliekančių asmenų pareigų vykdymą; apsaugoti valstybės finansų sistemą, užtikrinant patikimą vertinimą; užtikrinti vartotojų teisių apsaugą vertinimo srityje) įgyvendinimo, kadangi, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypų, patenkančių į miesto (Vilniaus ar Kauno) teritoriją, rinkos vertė gali siekti ne vieną milijoną eurų. Įstatymo projekte siūlomi nustatyti baudų dydžiai ir galimybės įvertinti vertinimo ataskaitą ne teismo tvarka bei ją pakeisti /panaikinti nebuvimas neužkirs kelio piktnaudžiavimo atvejams, kai vertinimo metu bus nustatoma žymiai mažesnė valstybinės žemės sklypo vertė, nei yra reali rinkos vertė, todėl valstybė patirs nuostolių.
Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės galės būti sprendžiami tik teismo tvarka, sudarys prielaidą valstybės turtą (aukcione parduodamus naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ir be aukciono parduodamus valstybinės žemės sklypus) įsigyti privačion nuosavybėn, taip pat išsinuomoti minėtus valstybinės žemės sklypus už mažesnę vertę, nei yra reali to turto rinkos vertė. Taip pat manome, kad siūlomu reguliavimu numatoma vertinimo ataskaitų kokybę užtikrinti tokiomis prevencinėmis priemonėmis, kaip vertinimo ataskaitų nagrinėjimas pagal skundus arba viešojo intereso gynimas savo iniciatyva, administracinės atsakomybės taikymas, vertinimo ataskaitų viešinimas, neišspręs išdėstytos problemos, o kreipiantis į teismą – tik užvilkins procesą. Nepritarti Pažymėtina, kad ir galiojančiame reguliavime ginčus dėl vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės deleguota spręsti teismui. Šio klausimo reguliavimas nesikeičia, nes norint pateikti išvadą dėl vertės teisingumo reikia atlikti dar vieną vertinimą, o valstybės institucijai tai atlikti kainuotų papildomai. Siūlomu reguliavimu numatoma vertinimo ataskaitų kokybę užtikrinti papildomomis prevencinėmis priemonėmis: nagrinėti vertinimo ataskaitas pagal skundus arba ginant viešąjį interesą savo iniciatyva; taikyti administracinę atsakomybę, viešinti vertinimo ataskaitas, taip įgalinant visuomenės vykdomą kontrolę. Pastebėtina, kad Projektas papildytas nuostatomis dėl vertintojo kvalifikacijos būtinumo atliekant privalomąjį vertinimą. 2.
tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-08-28 Nr. G-2023-7412 Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti. Kadangi Tarptautiniai vertinimo standartai ir Europos vertinimo standartai nenustato konkretaus vertinimo ataskaitų galiojimo termino, tačiau numato, kad vertinimo ataskaitos galiojimo laikotarpis gali būti nurodytas nacionaliniuose teisės aktuose, siūlome Įstatymo projektą papildyti nuostata, reglamentuojančia, kad vertinimo ataskaitos galiojimo terminas gali būti nustatytas kituose įstatymuose. Nepritarti Galiojantis vertinimo reguliavimas nenustato vertinimo ataskaitos galiojimo termino. Atkreipiame dėmesį, kad Tarptautiniai vertinimo standartai (toliau
tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-08-28 Nr. G-2023-7412 Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pavadinimą (nurodant „Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas“), pažymi, kad kartu su Įstatymų projektais taip pat turi būti parengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 7, 9, 31¹, 31, 45, 47 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01) 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Nėra tikslinga keisti visų minėtų įstatymų. Projekto baigiamosiose nuostatose (13 str. 3 d. 1 p.) nurodyta, kad nuorodos į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą. 4. VĮ Registrų centras 2023-09-12 Nr. G-2023-7854 Lietuvos Respublikos Seime įregistruota: Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas (Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) reg. Nr. XIVP-3007) (toliau – PTVVĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196¹ straipsniu įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3008) (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹straipsniu įstatymo projektas (TAIS reg. Nr.
Nr. XIVP-3009) (toliau – NTKĮ projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3010) (toliau – NTMĮ projektas), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. i-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3011) (toliau – ŽMĮ projektas), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3012) (toliau visi kartu – Patikslinti įstatymų projektai). Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), atsižvelgdama į sukauptą patirtį nekilnojamojo turto masinio vertinimo srityje bei siekdama, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla, Patikslintų įstatymų projektų derinimo metu teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau rengėjai į juos atsižvelgė tik iš dalies. Registrų centras, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Patikslintų projektų nuostatų svarbą ir siekdamas sklandaus nekilnojamojo turto masinio vertinimo proceso, papildomai nori atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius su nekilnojamojo turto vertinimu susijusius aspektus, teikia pasiūlymus Patikslintiems įstatymų projektams bei argumentus, kodėl jie turėtų būti patikslinti pagal Registrų centro pasiūlymus. Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo periodiškumo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (9 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (10 straipsnio 4 dalis) masinis vertinimas, skirtas nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) mokestinėms vertėms nustatyti, atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto masinio vertinimo, skirto vidutinėms rinkos vertėms nustatyti, kurios naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams Lietuvos gyventojams svarbiose srityse (žemės vidutinės rinkos vertės valstybinės žemės pardavimo ir nuomos kainų nustatymui; statinių vidutinės rinkos vertės nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimui; savivaldybėms priimant sprendimus dėl socialinės paramos; priimant sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo; turto deklaravimo, paveldėjimo, dovanojimo; notarinių paslaugų kainų nustatymui tvirtinant turto perleidimo sandorius; deklaruojant turtą; kitais atvejais), periodiškumas (kiekvienais metais) nėra reglamentuotas įstatyminiu lygiu. Pažymėtina, kad masinio vertinimo rezultatų naudojimas yra numatytas daugelyje teisės aktų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – NTKĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais. Pastebėtina, kad Patikslintų įstatymų projektų rengėjai teikiamais NTMĮ ir ŽMĮ projektais nesiūlo išbraukti vertinimo periodiškumo apmokestinimo tikslu, tokiu būdu pripažindami, kad masinio vertinimo periodiškumo įtvirtinimas įstatyminiu lygiu yra tinkamas ir būtinas. Todėl to paties masinio vertinimo proceso, tik atliekamo kitais teisės aktų nustatytais tikslais, periodiškumas taip pat turi būti įtvirtintas įstatyminiu lygiu, t. y. NTKĮ projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus periodiškumą žemesnio lygio teisės akte, gali kilti teisinių ginčų dėl tokio reguliavimo tinkamumo ir kiekvienais metais atlikto masinio vertinimo būdu nustatytų vidutinės rinkos vertės panaudojimo privalomumo.
Atsižvelgdami į platų vidutinės rinkos vertės panaudojimą teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas vertinimas), vidutinės rinkos vertės aktualumo svarbą (atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą kas 5 metus vidutinės rinkos vertės prarastų aktualumą su nuolat kintančia nekilnojamojo turto rinka ir jos pokyčiais) bei siekdami užtikrinti gerai veikiantį nekilnojamojo turto masinio vertinimo procesą, jo kontrolę ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei siekdami, kad teisės sistema būtų nuosekli, darni ir veiksminga, prašome nekilnojamojo turto masinio vertinimo (vidutinių rinkos verčių nustatymo) atlikimo periodiškumą nustatyti NTKĮ projekte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome apsvarstyti galimybę papildyti NTKĮ projekto 17¹ straipsnį nustatant, kad nekilnojamojo turto masinį vertinimą kiekvienais metais atlieka masinio vertinimo įmonė Vyriausybės nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete
atlikimo periodiškumas gali būti detalizuojamas žemesnės galios teisės aktuose, nes specialiuose įstatymuose nustatoma, kokiu periodiškumu nustatyta vidutinė rinkos vertė turi būti naudojama sprendimui priimti[1] − pastebėtina, kad 2005-09-29 LRV nutarimo Nr.
nustatyta, kad sprendimą dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo nesuėjus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytam maksimaliam terminui Finansų ministerijos teikimu priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. VĮ Registrų centras 2023-09-12 Nr. G-2023-7854 Dėl turto vertintojo sąvokos Registrų centras siūlė NTKĮ projektą papildyti nauja sąvoka „nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas” ir nurodyti, kad nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas – masinio vertinimo įmonės darbuotojas, teisės aktų nustatytais atvejais atliekantis turto masinį vertinimą, tačiau Patikslintų įstatymų projektų rengėjai šiam siūlymui nepritarė ir derinimo pažymoje[²] nurodė, kad masinis vertinimas taip pat traktuojamas kaip privalomas – įgaliota institucija atlieka masinį vertinimą vidutinei rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto masinį turto vertinimą atlieka vertintojas[³], o ne įgaliota institucija ar Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartais (toliau – EVS)[⁴] nekilnojamojo turto vertes nustato ir už jų teisingumą atsako tik turto vertintojas. Pastebėtina, kad PTVVĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad privalomą turto vertinimą atliktų turto vertintojas, tokiu būdu galima suprasti, kad įstatyminiu lygiu tai yra tinkama ir būtina.
Tuo tarpu privalomą masinį vertinimą, atliekamą turto vertintojo apmokestinimo ir kitais teisės aktų nustatytais tikslais, įtvirtinti įstatyminiu lygiu nesiūloma. NTKĮ projekto 1 straipsnio pakeitime siūloma nustatyti, kad masinį nekilnojamojo turto vertinimą atlieka masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonė, tačiau NTKĮ projekte nenurodoma, kad jį atlieka turto vertintojas. Pagal NTKĮ 4 straipsnio 3 dalį, Kadastro tvarkytojas tik įrašo kadastro duomenis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, kuriuos pagal NTKĮ 2 straipsnio 3 dalį nustato matininkas. Galiojančio NTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kadastro duomenis nustato matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Finansų ministerijos derinimo pažymose[⁵] nurodoma, kad turto masinį vertinimą atliekantis turto vertintojas suprantamas kaip Kadastro tvarkytojo darbuotojas, atliekantis masinį vertinimą. Nesutinkame su šiuo teiginiu, nes tai prieštarauja NTKĮ 4 straipsnio 3 daliai, kuri nustato Kadastro tvarkytojui priskirtas funkcijas, viena iš jų – tik įrašyti kadastro duomenis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pažymime, kad Kadastro tvarkytojas neturi nei nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos, nei nekilnojamojo turto masinio vertinimo kvalifikacijos, kuri pasaulyje siejama su didžiųjų duomenų analitika, geografine informacine sistema ir nekilnojamojo turto vertinimu.
Taip pat toks Finansų ministerijos teiginys yra nesuderinamas su EVS ir TVS, tai pažymima ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje[⁶], kurioje nurodoma, kad nustatant turto, pavyzdžiui, žemės mokestinę vertę, turto vertintojams (ar vertinančioms įmonėms) turėtų būti nustatyti bent esminiai vertintojų kvalifikacijai būtini reikalavimai, siekiant, kad visuomenės ir valstybės interesus atitinkančius vertinimus atliktų tik profesionalūs, aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos turto vertintojai. Atsižvelgdami į tai, kad NTKĮ ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais reglamentuojamos matininko, Kadastro tvarkytojo funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat į tai, kad PTVVĮ projekte nurodoma, kad turto arba verslo vertintojas – asmuo, atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą, o masinis vertinimas taip pat priskiriamas prie privalomojo vertinimo, siekdami teisinio aiškumo, siūlome, taikant teisės analogiją ir teisėkūros principus, NTKĮ projektą papildyti nauja sąvoka ir ją apibrėžti taip: „nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas”. Spręsti pagrindiniame komitete Masinio vertinimo atlikimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektu deleguojamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui, o ne jo darbuotojams. Kokius asmenis pasirinks registro tvarkytojas masiniam vertinimui atlikti yra jo veiklos organizavimo vidaus reikalas – tvarkytojas gali pats darbuotojams nustatyti kvalifikacinius ir patirties reikalavimus. 6. VĮ Registrų centras 2023-09-12 Nr.
G-2023-7854 Dėl civilinės atsakomybės draudimo Nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojai Registrų centrui, kaip nekilnojamojo turto vertintojui, teikia prašymus tikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes. Registrų centro priimti sprendimai dėl mokestinių verčių tikslinimo gali būti skundžiami. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymima[⁷]:
„EVS 5.4.9 papunktyje įtvirtinta, kad atsižvelgiant į
tai, kad dėl vertinimo veiksmų susidariusios atsakomybės dydis (įskaitant visas teisines išlaidas ar ginčo nagrinėjimo metu susidariusias palūkanas) dažnai gali viršyti vertintojo asmeninio ar įmonės turimo turto dydį“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per metus šalyje yra parengiamos vidutiniškai 65 621 individualaus vertinimo ataskaitos, o masiniu vertinimo būdu kasmet įvertinama virš 6 mln. objektų. Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti privaloma sąlyga, norint turėti papildomas garantijas, išvengiant nepageidaujamų ar nepakeliamų išlaidų. Manome, kad NTKĮ projekte, taip pat kaip ir PTVVĮ projekte, turėtų būti įtvirtinta pareiga, kuri užtikrintų vertinimo veiklą drausti civilinės atsakomybės draudimu. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, prašome Jūsų įvertinti pateiktus argumentus ir pasiūlymus bei papildyti NTKĮ projektą Registrų centro siūlomomis nuostatomis, kurios užtikrintų tolimesnę nekilnojamojo turto masinio vertinimo proceso kokybę. <...>. Spręsti pagrindiniame komitete VĮ Registrų centrui deleguojama masinio vertinimo funkcija, juridinis asmuo gali savarankiškai priimti sprendimą drausti savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, tokiam reikalavimui nėra būtinas įstatyminis reikalavimas. 7. Lietuvos draudikų asociacija 2023-09-26 Nr.
G-2023-8262 Lietuvos draudikų asociacija išanalizavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3007 (toliau – Projektas) ir teikia savo nuomonę dėl siūlomų pakeitimų. Projektu Ministerija planuoja įgyvendinti turto ir verslo vertinimo reformą, kuria siūloma atsisakyti vertintojo profesijos ir vertinimo kokybės kontrolės reguliavimo bei sudaryti prielaidas valstybės institucijoms, vertintojams, vertinimo ataskaitų naudotojams ir vertinimo ataskaitų užsakovams atlikti neformalią vertinimo kokybės kontrolę. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, kadangi vertintojo profesija nebus reguliuojama, siekiant užtikrinti vertinimo užsakovų ir naudotojų interesus, Projekte siūloma nustatyti vertintojams civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą. Taip pat pažymima, kad šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti vertinimo užsakovų ir naudotojų interesus dėl padarytos žalos, kurią sukėlė atlikto vertinimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, Projekto
turi būti atliktas vertintojo, turinčio galiojančią civilinės atsakomybės draudimo, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, sutartį.“ Išanalizavę aptariamas Projekto nuostatas ir aiškinamajame rašte išdėstytus jas pagrindžiančius argumentus, pastebime valstybės institucijų lūkestį, kad turto ir verslo vertintojų profesijos (vertintojų profesionalumo, kompetencijos, reputacijos ir kitų aspektų) kontrolę vietoje valstybės subjektų vykdytų verslo subjektai, t. y. draudimo bendrovės.
Pažymime, kad šiuo metu turto ir verslo vertintojų profesija yra licencijuojama, vertintojai privalo laikyti egzaminus ir atitikti kitus jiems keliamus reikalavimus, todėl šių asmenų profesionalumas ir kompetencija šiandien yra garantuojami valstybės per nustatytą reguliavimą ir jo laikymosi kontrolę. Tuo tarpu, siūlomu profesijos dereguliavimu nebelieka jokios kontrolės ir norima, kad ją vykdytų privatus verslas – draudimo bendrovės – bei prisiimtų su tuo susijusius kaštus. Atkreipiame dėmesį, kad draudimo bendrovės nėra atsakingos už konkrečios profesijos atstovų kompetencijos kontrolę. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 str. 2 d. nurodo, jog jos negali vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą. Turto ir verslo vertintojų profesionalumo ir turimos kompetencijos patikra nėra susijusi su draudimo bendrovių tiesiogine veikla, todėl vykdyti šios kontrolės funkcijos jos neketina. Pažymime, kad tokios kontrolės vykdymas yra valstybės arba turto ir verslo vertintojų savivaldos pareiga. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog šiuo metu rinkoje yra tik viena draudimo bendrovė, teikianti civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams.
Siūlomi pakeitimai, kai valstybė ketina atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų (egzaminų) vertintojams bei nebevykdyti šios profesijos kontrolės, darys aptariamos draudimo paslaugos teikimą tik dar labiau nepatrauklų draudimo bendrovėms. Kadangi bendrovės neketina vykdyti turto ir verslo vertintojų kompetencijos kontrolės, o valstybė jos irgi nebegarantuos, reikšmingai išaugtų rizika suteikti draudimo apsaugą galimai nekompetentingam asmeniui, dėl kurio veiksmų galėtų būti padaryta žala, kurią vėliau tektų atlyginti. Dėl šios priežasties tokios rizikos prisiėmimas draudimo bendrovėms gali būti nepriimtinas. Todėl siūlytume įsivertinti grėsmę, jog, priėmus siūlomus pakeitimus, gali susiklostyti situacija, kai rinkoje nebus draudimo bendrovių, siūlančių civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams. Pažymėtina, kad tokia situacija praktikoje jau buvo susiklosčiusi su statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai rinkoje neatsirado nei vienos draudimo bendrovės, teikiančios šį draudimo produktą. Tokiu atveju, neturėdami galimybių apsidrausti, vertintojai negalėtų įgyvendinti įstatymo jiems keliamo reikalavimo turėti draudimą bei teikti turto ir verslo vertinimo paslaugų. Pritarti Projektas patikslintas. Jungtinei vertintojų asociacijai suteikiama teisė nustatyti tvarką dėl kvalifikacijos vertintojui suteikimo bei skelbti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Patikslintos projekto nuostatos sudarys sąlygas gauti vertintojo kvalifikacijos pagrindimą. 8. Lietuvos verslo konfederacija 2023-09-26 Nr.
G-2023-8310 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), viena didžiausių Lietuvos verslo organizacijų Lietuvoje, atstovaujanti kokybiškų ir sąžiningų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumu suinteresuotą verslo bendruomenę, tame tarpe ir pačius turto ir verslo vertintojus, kredito įstaigas, draudimo bendroves ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvius, susipažino su Finansų ministerijos parengtais Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau - įstatymų projektai) ir teikia pastabas. Įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu veikiančios valstybinės vertintojų veiklos priežiūros sistemos, atsakingos už vertintojų kvalifikacijos ir vertinimo ataskaitų kokybę, reglamentavimo, t. y. siekiama dereguliuoti vertintojo profesiją, o tradicinę profesijos veiklos priežiūros formą tikimasi pakeisti nepakankamais skaitmeniniais sprendimais. Esminė pozicija Įgyvendinus reformą, mūsų bendruomenės požiūriu, nebūtų užtikrinta Lietuvos verslo ir gyventojų prieiga prie kokybiškų ir sąžiningai teikiamų turto ir verslo vertinimo paslaugų, taip pat daugelio mūsų bendruomenės narių neįtikina reformoje nustatomi „minkštieji“ savikontrolės ir kokybės užtikrinimo mechanizmai, kurie turėtų apsaugoti ūkio subjektų interesus gauti nešališką ir kokybišką turto ar verslo vertinimo paslaugą.
Siūlomi
„minkštieji“ rinkos savikontrolės mechanizmai iš tiesų perkels dalį realios
kontrolės ir atitikties reguliavimo funkcijų privačiam sektoriui, esamu metu neturinčiam tam reikiamų kompetencijų, dėl to didins kaštus verslui, nors iš reformos valstybė neketina sutaupyti lėšų. Skaitant įstatymų projektų aiškinamuosius dokumentus, LVK nėra įtikinta, kad šiuo metu visų rinkos dalyvių ir rinką prižiūrinčių institucijų akcentuojami turto ir verslo vertinimo reguliavimo ir rinkos trūkumai reforma yra nors kiek sprendžiami. Atsižvelgiant į abejotiną radikalių reguliavimo pokyčių reikmę, siūloma turto ir verslo vertinimo reforma sukurs informacinius bei prisitaikymo prie naujo reguliavimo kaštus plačiam verslo subjektų ratui. Reforma sukurs prisitaikymo kaštus tiek valstybei, tiek verslui, taip pat sukurs naujus informacinius kaštus verslui
Nepaisant kai kurių valstybės funkcijų atsisakymo, Finansų ministerijos atstovų teigimu, dėl reformos nebus sutaupyta viešųjų lėšų, nes siūloma išlaikyti kai kurias valstybės įgaliotos institucijos funkcijas, taip pat nėra planuojamas asignavimų Vyriausybės įgaliotai institucijai (t. y. AVNT) mažinimas, etatų skaičiaus mažinimas, tuo tarpu valstybė patirs prisitaikymo prie reguliavimo kaštus - prie naujo reguliavimo prisiderinti teks eilei subjektų nuo teismų iki savivaldybių valdomų įmonių. Nepaisant to, kad daugelį metų Lietuvoje veikiantis valstybinis reguliavimas visgi neužtikrino tinkamos turto vertinimo kokybės kontrolės, turto vertintojų profesinių žinių patikrinimo kokybės ir nesukūrė tinkamų sąlygų skaidrios vertintojų konkurencinės aplinkos susidarymui, LVK nemato, kaip rinkos dereguliavimas šias problemas nors kiek spręstų. LVK suvokimu, reforma yra grindžiama noru iš esmės minimizuoti įėjimo į turto vertintojų rinką barjerus. Toks politinis siekis yra suprantamas, tačiau nėra aišku, kaip tai gali nors kiek paveikti turto ir verslo vertinimo paslaugas teigiama linkme. Dabartinis siūlymas yra prilygintinas siūlymui didinti gydytojų teikiamų paslaugų kokybę mažinant reikalavimus naujiems gydytojams. Dėl to LVK ragina vietoje radikalių pokyčių imtis švelnesnių pokyčių ir peržiūrėti kai kuriuos keliamus reikalavimus turto vertintojams, tačiau negriauti visos sistemos. Siekiant užtikrinti rinkos savireguliavimą ilguoju laikotarpiu, tikslinga judėti ne link liberalizavimo, tačiau link profesinės savivaldos modelio įtvirtinimo kai kurių kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių pavyzdžiu, kai turto ir verslo vertinimo paslaugų rinką griežtai reguliuoja arba prižiūri profesinės savivaldos organizacija(-os).
Taip pat galima remtis ir Lietuvoje sėkmingai veikiančiu profesiniu savivaldų pavyzdžiu, kai savivalda yra atsakinga už rinkos priežiūrą, o valstybė prižiūri jau tik pačią savivaldą - taip Lietuvoje sėkmingai veikia advokatų, architektų ir kt. profesionalų savivaldos. Bet kuriuo atveju, vienoks ar kitoks reguliavimas šioje rinkoje likti privalo. LVK pabrėžia, kad reformos priėmimas nėra niekaip susijęs su Lietuvos RRF plane prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, radikali reformos kryptis nėra įtvirtinta ir Vyriausybės programoje. Lietuva RRF plane „Naujos kartos Lietuva“ yra įsipareigojusi sukurti tam tikrus skaitmeninius sprendimus, kurių pagrindu būtų kaupiamos turto vertinimo ataskaitos. Šiems sprendimas įdiegti galimai nereikėtų net ir įstatyminio lygio pakeitimų. Šie skaitmeniniai sprendimai neturi nieko bendra su rinkos reguliavimu, nes, nepaisant jų galimai sukursimos naudos, šie nesukurs užtektino skaidrumo rinkos savireguliacijai užtikrinti, ką pastebi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.[8] Tuo pačiu, Vyriausybės programoje kalbama tik apie turto ir verslo vertinimo reformą, tačiau nėra kalbama konkrečiai apie pasirinktą jos kryptį. Parengtos reformos kryptis prieštarauja Finansų ministerijos ir Vyriausybės Strateginės analizės centro atlikto numatomo poveikio vertinimo išvadoms. Atlikto poveikio vertinimo metu buvo įvertintos keturios galimo reguliavimo alternatyvos, iš kurių prasčiausiai buvo įvertinta būtent rinkos dereguliavimo alternatyva.
Tuo pačiu, Vyriausybė, nepaisydama šio vertinimo rezultatų, pasirinko dereguliavimo kryptį, [9] kuri tuo pačiu skiriasi nuo poveikio vertinime[10] pateiktos alternatyvos, tad konkrečiai įstatymu projektais teikiamo reguliavimo poveikis taip pat nebuvo tinkamai įvertintas. Apibendrinant, jeigu valstybė nori sumažinti savo funkcijų skaičių, tokiu atveju raginame įgalinti turto ir verslo vertintojų savivaldą. LVK supranta politinę valią sumažinti patekimo į turto vertintojų rinką barjerus, tačiau primygtinai reikalauja nepalaikyti visiško turto vertintojo profesijos dereguliavimo. Alternatyviu atveju, LVK siūlo 1) arba rinką pralaisvinti šiuo metu galiojančio įstatymo rėmuose; arba 2) įgalinti turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą prižiūrėti rinką, įstatymuose numatant atitinkamas teises ir pareigas savivaldos organizacijai. Savivaldos organizacijos veikla galėtų būti prižiūrima valstybės. Bet kuriuo atveju, LVK kategoriškai nepritaria visiškam turto ir verslo vertintojo profesijos dereguliavimui. Įstatymų projektais yra siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus privalomam turto arba verslo vertinimui, bet ne vertintojui. Tai už bet kokio reguliavimo ribų paliktų visus, kurie naudojasi turto ir verslo vertintojų paslaugomis, tai palies tiek gyventojus (pvz. gyventojų skyrybų atveju ar gyventojui norint įvertinti eismo įvykyje turto patirtą žalą ir pan.), tiek verslą (pvz. siekiant įvertinti įmonės vertę įstatymų nenustatytais atvejais). Esminės pozicijos pagrindimas LVK vienijamos bendruomenės neįtikina reformos ir turto vertintojo profesijos dereguliavimo reikmė.
Patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra nurodoma planuojama Vyriausybės iniciatyva „parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“. Taip pat įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose teisingai yra įvardijama praktiškai neegzistuojančios turto ataskaitų kokybės kontrolės problema. Šios formuluotės kviečia didinti kokybės kontrolę, tobulinti priežiūros mechanizmus ir siekti didesnio skaidrumo ir duomenų viešinimo. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane esanti formuluotė jokia dalimi neįpareigoja Vyriausybės Seimui pateikti itin radikalaus teisės aktų projektų paketo, kuriuo dereguliuojama ištisa profesija, mažinama turto ir verslo vertinimo veiklos kontrolė ir naikinama priežiūra. Tuo pačiu tikimasi, kad priėmus įstatymų projektus, sąžiningą turto vertinimą užtikrins paslaugos užsakovų pasirinkimas, skaidrumas ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas, o kokybę laisvoje rinkoje užtikrins Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijų ir konsultacijų teikimas. Vietoje to, kad būtų imtasi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nustatytų priemonių, yra iš esmės keičiama visa turto ir verslo vertinimo sistema. Dėl to užuot kartu diskutavę, kaip galima būtų spręsti visų žinomas ir įvardijamas reguliacines problemas, Vyriausybė ir Finansų ministerija turės Seimui ir visuomenei įrodyti, kad šiuo metu veikiančios sistemos reforma nesukurs naujų reguliacinių problemų ir kaštų, o vertintojų veiklos pagrįstumo, kokybės ar teisėtumo kontrolės, atskaitomybės už pažeidimus atsisakymas sukurs reikšmingą naudą visuomenei.
Atsižvelgiant į kvestionuotiną reformos reikmę, įstatymų projektų priėmimas sukurtų daug perteklinės reguliacinės naštos verslui ir visuomenei. Atliekant reformą, turi būti įvertintos ne tik galimos reformos naudos, bet taip pat ir reformos kaštai viešajam ir privačiam sektoriams, kylantys iš reikmės prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Siūlant sistemos reformą, kuria siekiama spręsti problemas, kurias galima būtų spręsti smulkesniais teisės aktų pakeitimais, nebuvo iš tikrųjų[11] įvertinta, kiek darbo valandų ji pareikalautų iš privačių ūkio subjektų - verslų, draudimo bendrovių, kredito įstaigų ir viešojo administravimo subjektų, įtraukiant visas institucijas, kurios turės prisitaikyti prie reguliavimo, taip pat parengti eilę poįstatyminių teisės aktų, liečiančių reikšmingą dalį verslo bendruomenės. Pažymėtina, kad Lietuvoje šiuo metu yra per 30 teisės aktų, sprendimo priėmimui reikalaujančių atlikto vertinimo pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Didesnio skaidrumo turto ir verslo vertintojų veikloje, kurį palankiai vertintų tiek turto vertintojai, tiek likusi verslo bendruomenė, siekiamybė neturi nieko bendra su reformos tikslu dereguliuoti turto ir verslo vertintojo profesiją. Siūlomas didesnis duomenų prieinamumas ir turto vertinimo skaidrinimas, kuris kai kuriais atvejais galėtų būti naudingas ir patiems turto vertintojams, galimai nereikalauja net ir įstatymo lygio pakeitimų.
Kaip teigiama Įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose, įgyvendinus reformą tikimasi, kad elektroninis vertinimo ataskaitos duomenų formatas, vertinimo ataskaitų teikimas į informacinę sistemą ir vertinimo ataskaitų viešinimas veiks kaip kontrolės mechanizmas. Tačiau vertinimo ataskaitų viešinimas savo esme nelaiduoja profesijos dereguliavimo sėkmės, nes didesnis skaidrumas būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė, ką pažymi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.[12] Atitinkamai, LVK nesupranta, kaip siūlomą įdiegti skaitmeninį sprendimą galima būtų laikyti kontrolės priemone. Keista, kad turto ir verslo vertintojų kontrolė yra naikinama, tačiau institucija, kuriai šiuo metu yra pavestos funkcijos, kurios, Finansų ministerijos teigimu, yra nepakankamai gerai įgyvendinamos, yra paliekama teikti rekomendacijas, konsultuoti, nagrinėti skundus, tikrinti į sistemą įkelsimas turto ir verslo vertinimo ataskaitas. Nors atsisakoma dalies Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų, nėra numatomas etatų ar asignavimų iš valstybės biudžeto mažinimas. Teigiama, kad numatyta galimybė valstybės institucijoms bet kada patikrinti parengtą ataskaitą atgrasys vertintojus nuo nesąžiningo vertinimo ir veiks kaip kontrolės mechanizmas. Tačiau tokios priemonės praktikoje lems nedaug, nes: 1) valstybė jau ir taip, esant poreikiui, gali gauti turto arba vertinimo ataskaitas; 2) vertinimo ataskaitų skaidrumas bus fiktyvus, jeigu institucijose nėra kompetentingu asmenų, galinčiu objektyviai ir kokybiškai įvertinti vertinimo rezultatus. Tikėtina, kad valstybės institucijos greitai identifikuotų tik absurdiškai įvertintą turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad jau dabar yra patikrinama tik 0,14% visų turto vertinimo ataskaitų, Įstatymų projektuose nematome priemonių, kurios esmingai užtikrintų turto vertinimo kontrolę. Priešingai, kontrolės yra siūloma atsisakyti. Nepaisant priešingų Finansų ministerijos teiginių, Įstatymų projektais yra silpninama turto vertintojų savivalda. Pavyzdžiui, su reforma būtų panaikintas turto vertintojų garbės teismas, kuris šiuo metu turi pareigą šiuo metu nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo. Tuo pačiu, šiuo metu patys turto vertintojai dalyvauja turto vertintojų egzaminų komisijose, kur turi galimybę prisidėti prie turto ir verslo vertintojų integralumo ir kokybiško darbo užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektais neva didinamas turto ir verslo vertinimų skaidrumas yra orientuotas ne į turto ir verslo vertintojų veiklos efektyvinimą, suteikiant jiems daugiau informacijos, tačiau į didesnę jų veiklos apskaitą. Valstybėje yra bendras politinis ir visuomeninis sutarimas, kad visuomenei valstybė turėtų atverti daugiau duomenų, o tai prisidėtų prie informuotesnių verslo subjektų sprendimų. Tačiau priėmus Įstatymų projektus, LVK vertinimu, turto ir verslo vertintojams nebūtų esmingai atverti duomenys iš Nekilnojamo turto registro, Juridinių asmenų registro ir kitų galimai jų veikloje naudingų šaltinių, nors tokie pakeitimai galėtų prisidėti prie augančios turto arba verslo vertinimo paslaugų kokybės. Reforma siūloma defacto priežiūros ir kontrolės funkcijas (ir su jomis susijusius kaštus) iš dalies perkelti privačiam sektoriui.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte kaip vienas iš dviejų reikalavimų vertinimui yra nustatomas reikalavimas, kad vertinimas būtų atliktas vertintojo, turinčio galiojančią civilinės atsakomybės draudimo, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, sutartį. Šiam reikalavimui tapus vienam iš pagrindinių įėjimo į rinką barjerų vertintojui veikti rinkoje, tačiau atsisakant valstybinio profesijos licencijavimo, draudimo bendrovėms užkraunama našta vertinti turto ir verslo vertintojus, jų patirtį, patikimumą, profesionalumą ir integralumą. Pažymime, jog draudimo bendrovės nėra atsakingos už konkrečios profesijos atstovų kompetencijos kontrolę, todėl tokios funkcijos vykdyti bei prisiimti su tuo susijusių kaštų neketina. LVK žiniomis, jau šiuo metu Lietuvoje tik viena draudimo bendrovė teikia profesinės civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams, tad paslauga draudimo bendrovėms nėra patraukli. Paslaugai tapus mažiau patraukliai dėl draudikui, siekiant įvertinti riziką prieš sudarant draudimo sutartį, iškilsiančios būtinybės vertinti turto arba verslo vertintojo patikimumą, reputaciją, profesionalumą, patirtį ir kt. aspektus (nes valstybė dereguliuodama šią profesiją to nebegarantuos), kyla grėsmė, kad šios draudimo paslaugos prieinamumas rinkoje galimai mažės. Taip pat tai gali turėti neigiamos įtakos turto arba verslo vertinimo paslaugų kainoms, kurios galiausiai tektų turto arba verslo vertinimo paslaugos užsakovams. Tikėtina, kad galėtų susiklostyti ir tokia situacija, kai rinkoje neatsirastų draudimo bendrovių, teikiančių civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams.
Tokiu atveju vertintojai negalėtų išpildyti įstatymais numatyto reikalavimo turėti draudimą, o kartu ir teikti vertinimo paslaugų. Kyla pagrįsta grėsmė, kad atsisakius neprivalomo turto arba verslo vertinimo reguliavimo, kokybiškų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumas privatiems ūkio subjektams (ypač - privatiems asmenims) sumažės. Įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose yra teigiama, kad apie 90 proc. turto ir verslo vertinimo paslaugų yra užsakoma kredito įstaigų, ir tuo remiantis argumentuojama, kad apie 90 proc. jau turi nusistovėjusius santykius su kokybiškas turto ir verslo vertinimą teikiančiais ūkio subjektais, todėl turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybei kristi prielaidų nėra. Tačiau verslo bendruomenei yra svarbu, kad absoliučiai visi ūkio subjektai gautų kokybiškas turto vertinimo paslaugas. Iš likusiųjų 10 proc. užsakovų yra ir asmenys, kurie, pavyzdžiui, nesutinka su draudimo bendrovių paskaičiuota žala transporto priemonei ir tuomet užsako turto vertinimo paslaugą, tarp jų yra ir, pavyzdžiui, itin daug turto galinčios turėti įmonės, kurios gali siekti įvertinti savo turimą turtą. Tokie atvejai nebebūtų reguliuojami priėmus Įstatymų projektus. Nors pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą toks turto vertinimas yra neprivalomasis ir todėl griežtai nereguliuojamas, tačiau Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme yra įtvirtinta, kad toks vertinimas yra atliekamas turto arba verslo vertintojo, kuris turi atitikti visus šiuo metu keliamus reikalavimus turto arba verslo vertintojams.
Pabrėžtina, kad LVK vienijamos kredito įstaigos taip pat įžvelgia netinkamos vertinimo kokybės grėsmę, kai neužtikrinama paslaugos teikėjų kompetencija ir neapsaugomi užsakovų interesai, tad Finansų ministerijos požiūris, kad kredito įstaigos nebūtų paveiktos turto vertintojo profesijos dereguliavimo taip pat nėra tikslus. Reformos įgyvendinimas didintų nesąžiningo vertinimo galimybę, o verslo subjektai turėtų patirti papildomų finansinių kaštų siekdami nuginčyti nesąžiningų vertintojų vertinimus. Pagal siūlomą reglamentavimą turto vertinimą galėtų atlikti bet koks asmuo, turintis techninių žinių ir civilinės atsakomybės draudimą, o neprivalomą turto ir verslo vertinimą - bet kas. Tai vertintina labai kritiškai. Visuomenė bendrai yra suinteresuota tuo, kad turto ir verslo vertinimai būtų kuo kokybiškesni ir atlikti kuo profesionaliau ir sąžiningiau, tačiau taip nėra visada, kuomet kalbame apie atskirus asmenis. Dėl įvairiausių priežasčių, vertinimo užsakovai (tačiau ne tik jie) gali būti suinteresuoti, kad vertinimas būtų atliktas nesąžiningai. Pavyzdžiui, atsiranda galimybė piktnaudžiauti suinteresuotiems asmenims, siekiant neteisėtai gauti didesnę draudimo išmoką. Šiame kontekste reikšmingai sumažinus kartelę asmenims teikti turto ir verslo vertinimo paslaugą, gali atsirasti galimybė vertinimo rinkoje konkuruoti ne kokybe ar prieinamumu, bet
„reikalingų“ (nesąžiningų) vertinimų išrašinėjimu.
Nors turto arba verslo vertintojai turi svarbų vaidmenį ekonomikoje ir gali reikšmingai paveikti ūkio subjektų sprendimus bei taip sukelti makroekonominių pasekmių, bausmės skyrimas už „reikalingų“ (nesąžiningų) vertinimų išrašinėjimą ar juo labiau tokių užsakymą būtų iš esmės neįmanomas. Jungtinėje Karalystėje ketinama imtis veiksmų griežtinant turto vertinimo reguliavimą ir didinti sektoriaus priežiūrą. Dereguliavimas nėra panacėja, o turto ir verslo vertintojų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima siekiant užtikrinti kokybiškų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumą. 2021 metais Jungtinės Karalystės Karališkoji atestuotųjų vertintojų įstaigos (toliau - RICS) Standartų ir reguliavimo valdyba inicijavo nekilnojamo turto vertinimo sektoriaus reguliavimo peržiūrą. Nepriklausomo tyrėjo pateiktame raporte akcentuojama, kad reta Jungtinės Karalystės turto vertinimo paslaugas teikianti įmonė pilnai laikosi turto vertinimo rekomendacijų, didžioji dalis turto vertinimo paslaugas teikiančių įmonių skiria nepakankamai daug lėšų užtikrinti veiklos atitiktį reguliavimui, taip pat siūloma griežtinti priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrinti vertinimo ataskaitų objektyvumas ir nepriklausomumas. Tarp rekomendacijų, identifikuotų RICS Standartų reguliavimo valdybos kaip prioritetinių - siūlymas RICS steigti vertinimo atitikties reguliavimui pareigūno postą, taip pat steigti nepriklausomą Kokybės užtikrinimo grupę prie RICS Standartų ir reguliavimo valdybos.
Raporte akcentuojama, kad turto vertintojų objektyvumas ir nepriklausomumas turi būti užtikrintas griežtinant standartus ir reguliavimą.[13]’[14] Šiame kontekste pabrėžtina, kad po diskusijų su Finansų ministerijos atstovais, taip ir nebuvo paaiškinta, kaip bus užtikrinama, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiks pagrindini keliama reikalavimą - atitikti Tarptautiniams vertinimo standartams ar Europos vertinimo standartams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LVK nuomone, rengiama turto ir verslo vertinimo reforma iš esmės nesprendžia turto ir verslo vertinimo rinkos problemų ir neįgyvendina Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytos užduoties „Parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“. Rinkos problemoms (kurias apima daugiau problemų, nei skaidrumo ar duomenų atsekamumo trūkumo problemos) išspręsti nereikia tokios radikalios reformos, orientuotos į visišką dereguliavimą. Įgyvendinus reformą, matome potencialių grėsmių ir galimų reguliavimo trūkumų, dėl kurių nuolatos teks „kamšyti skyles“, papildomai priimant turto ir verslo vertinimo reguliavimą nustatančių teisės aktų pataisas, vienu ar kitu aspektu sugriežtinant rinką. Turto vertinimo reguliavimo ydos, įvardijamos tiek Finansų ministerijos, tiek turto vertinimo bendruomenės, kviečia svarstyti kitus, mažiau radikalius reguliacinius pokyčius, negu yra siūlomi dabar ir įsiklausyti į turto vertintojų bendruomenės siūlymus dėl profesinės savivaldos įgalinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome:
finansų komitetą arba Seimo narius prašyti valstybinio mokslinių tyrimų instituto ar aukštosios mokyklos pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Seimo statuto 145 str. 2 d. arba 3 d. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pasirinkta reformos kryptis pasirinkta neatsižvelgus į Vyriausybės strateginės analizės centro ir Finansų ministerijos atlikto poveikio vertinimo rezultato išvadas.
ieškoti nuosaikesnių šiuo metu egzistuojančių problemų, susijusių su turto ir verslo reguliavimu, sprendimo būdų. Seimą apsvarstyti galimas reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, deleguoti daugiau priežiūros funkcijų profesinei savivaldai ir sektoriuje diegti valstybės prižiūrimos savivaldos modelį, kurio pagrindu buvo sėkmingai reformuotos kai kurių kitų prižiūrimų profesijų priežiūros sistemos. <...>. Pritarti Atsižvelgta į Lietuvos verslo konfederacijos pagrindinį siūlymą, vertintojų asociacijai – Jungtinei vertintojų asociacijai suteikiama vertintojo kvalifikacijos suteikimo teisė, taip pat nustatyti pagrindiniai reikalavimai vertintojo kvalifikacijai: kvalifikacinio egzamino išlaikymas ir kvalifikacijos kėlimas. Jungtinei vertintojų asociacijai taip pat suteikiama teisė tvarkyti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą Patikslinta vertintojo sąvoka – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.
Taip pat projektas papildytas 5 str., kuriame nustatoma, kad Jungtinė vertintojų asociacija turi teisę nustatyti kvalifikacijos suteikimo sąlygas – fizinis asmuo, išlaikęs kvalifikacinį vertintojo egzaminą ir keliantis kvalifikaciją laikomas asmeniu, turinčiu vertintojo kvalifikaciją. Taip pat papildytos baigiamosios nuostatos dėl Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimo. Tokiu būdu įvardinant vieną jungtinę vertintojų asociaciją sudaromos prielaidos profesijos atstovams vienytis, o rinkos dalyviai gauna aiškias nuorodas dėl vertintojo kvalifikacijos įgijimo, tęsimo, pagrindimo. Tai atitinka kitų ES valstybių gerąją praktiką. 9. Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 Nr. G-2023-8358
PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3007 (TOLIAU - PROJEKTAS) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
konstitucinius principus ir Europos Sąjungos teisę
akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” 2 punkte įtvirtinta Europos Sąjungos teisės viršenybe prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, Europos Sąjungos teisei prieštaraujantis įstatymas laikytinas be kita ko pažeidžiančiu ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. 2.
Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respubliką teisiškai suvaržanti pareiga: „Valstybės narės užtikrina, kad turto vertinimus atliekantys vidaus ir išorės vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją
į šį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublika šiuo metu privalo užtikrinti turto ir vertinimus atliekančiu asmenų tinkama profesine kvalifikaciją. Lietuvos Respublika neturi teisės kažkokiam terminui stabdyti šios savo pareigos vykdymą (kol susiformuos tam tikri mechanizmai) arba permesti šios pareigos vykdymą privatiems asmenims. 4. Tiesa, Lietuvos Respublika, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, gali pasirinkti būdą kaip ji užtikrina, kad turto vertinimus atliekantys vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją Tačiau svarbu, kad tie būdai turi būti realūs ir faktiškai pagrįsti. Be kita ko tai reiškia, kad valstybe negali pagrįstai tikėtis, kad šios jai nustatytos pareigos įvykdymą faktiškai užtikrins kiti nevalstybiniai ir viešojo administravimo institucijoms apskritai nepriskiriami subjektai, konkrečiai - turto ir verslo vertintojų savanoriško dalyvavimo pagrindu grindžiamos profesinės asociacijos. 5. To tikėtis Lietuvos valstybė negali mažiausiai dėl dviejų priežasčių. 6. Visų pirma, dėl santykinai nedidelės rinkos, turto ir verslo vertintojų Lietuvoje nėra daug. Todėl, lyginant su Vakarų Europos analogais, visos trys Lietuvoje Šiuo metu veikiančios turto ir verslo vertintojų profesinės asociacijos yra mažos ir turi itin ribotus veikimo išteklius ir pajėgumus. Kol kas yra apskritai neįmanoma prognozuoti ar įstatymu neįkūrus vieningos turto ir verslo vertintojų profesinės savivaldos (su privaloma naryste ir nario mokesčiu), šiuo metu veikiančios asociacijos objektyviai būtų pajėgios užtikrinti, kad turto vertinimus atliekantys vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją. 7.
galimybei dalyvauti formuojant Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau Garbės teismas) ir pareigai periodiškai kelti savo profesinę kvalifikaciją bei už tai atsiskaityti LRV įgaliotai institucijai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie FM (toliau - AVNT), toli gražu ne visi turto ir verslo vertintojai ar šias paslaugas teikiančios įmonės priklauso esamoms profesinėms asociacijoms. Todėl menkai tikėtina, kad atsisakius kvalifikacinių reikalavimų bei egzaminavimo turto ir verslo vertinimo paslaugas pradėsiantys teikti asmenys aktyviai jungtųsi prie profesinių asociacijų ir taptų jų nariais. Priešingai, tikėtina, kad nelikus formalizuotos pareigos periodiškai kelti savo profesinę kvalifikaciją ir galimybės rinkti Garbės teismo narius, nubyrėtų ir dalis jau esamų profesinių asociacijų narių. 8. Antra vertus, pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte projektuojamos analogijos su senosiomis Europos Sąjungos šalimis narėmis ir jose susiklosčiusia praktika šiuo atveju būtu netinkamos. nes direktyvos 2014/17/ES priėmimo metu jose tinkama profesine kvalifikaciją veiksmingai užtikrinanti vertintojų savivalda jau egzistavo ir nebuvo atotrūkio tarp pareigos nustatymo ir jos vykdymo užtikrinimo. Tuo tarpu Projekto autoriai viso labo tikisi, kad Lietuvoje veiksminga savivalda tik susiformuotų ateityje. 9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad rėmimasis sovietinės okupacijos nepatyrusių Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių praktika, neįsigilinant į jos ypatumus ir specifiką bei darant skubotas išvadas apie šimtametes tradicijas bei vertintojų profesinės bendruomenės veiklą dar iki direktyvos 2014/17/ES priėmimo daugelį dešimtmečių veiksmingai reguliuojančią turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą turinčių valstybių situaciją, yra visiškai nepagrįstas.
Aiškinamajame rašte daroma akivaizdi klaida bandant argumentuoti, kad daugumoje demokratinių Vakarų valstybių vertintojų veikla nėra reguliuojama. Nepastebima, kad nors tose šalyse nėra valstybinio profesijos reguliavimo, yra per ilgus dešimtmečius susiklostęs de facto reguliavimas (su, nors ir neformaliais, bet realiais kontrolės mechanizmais) ir kvalifikacijos užtikrinimas per profesinės savivaldos organizacijas, vertintojus vienijančias asociacijas (pvz., Karališkasis atestuotų matininkų institutas Jungtinėje Karalystėje, Royal Institute of Chartered Surveyors, RICS ir kt) bei jų patvirtintus Nacionalinius turto ir verslo vertinimo standartus, kurie tampa privalomi atliekant vertinimus konkrečioje šalyje. 10. Tad realiai vertintojų veikla tose šalyse yra reguliuojama per vertintojų profesinės veiklos standartų užtikrinimo ir realios savivaldos tradicijas, kurių Lietuvoje šiuo metu paprasčiausiai neturime. 11. Vadinasi, netgi jei darytume optimistinę prielaidą, kad kada nors ateityje spontaninė rinkos padiktuota savitvarka viską „sustatys į vietas” ir turėsime tokią situaciją kaip Aiškinamajame rašte minimos postsovietinės patirties neapsunkintos Europos šalys, akivaizdu, jog toks reikiamų standartų spontaninio susiklostymo procesas truktų ne dieną, savaitę ar mėnesį, o metus ar dešimtmečius (jei apskritai prognozuojamoje ateityje bus sėkmingas).
Tuo tarpu trumpalaikėje bent kelerių metų perspektyvoje kvalifikacinių reikalavimų vertintojams atsisakymas neabejotinai sudarytų sąlygas šia veikla užsiimti nekvalifikuotiems asmenis, kuriems gali netgi nuoširdžiai atrodyti, kad jie turi reikiamų vertinimo žinių, o iš tikro - neturi. 12. Tai reiškia, kad tuos metus ar dešimtmečius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ ES 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga būtų nevykdoma. Sykiu tai reikštų ir Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” 2 punkto pažeidimą, kurio Projektas negali programuoti. 13. Atmestinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)1 Projekto rengėjų pateiktas argumentas, esą „Pagal Europos Bankininkystės institucijos (toliau
teisinio reguliavimo pobūdį ir kažin kokį dubliavimąsi yra absoliučiai nepagrįstas. O referavimas į Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytą reguliavimą ne tik nekorektiškas, bet ir aiškiai klaidinantis. 15. Šiuo požiūriu pastebėtina, kad nurodomas Lietuvos banko 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 149 (konkrečiai - reikalavimas kad vertinimo ataskaitos būtų rengiamos kvalifikuoto vertintojo) buvo priimtas ir šiuo metu veikia tokiame kontekste, kai atitinkamos pareigos įvykdymui kredito įstaiga privalo įsitikinti tik tuo, kad vertinimo ataskaita rengiantis vertintojas turi jo kvalifikaciją pagal šiuo metu galiojanti įstatymą patvirtinanti dokumentą — galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą (t. y. tokį, kurio galiojimas nėra sustabdytas ar panaikintas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio nuostatas) arba, jei vertinimą atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės turto arba verslo vertintojas, kad tokio vertintojo teisė verstis turto arba verslo vertinimo veikla nėra panaikinta. Jokios individualios vertintoju profesinės kvalifikacijos patikros kredito įstaigos atlikti niekuomet nebuvo ir nėra įpareigotos. 16. Tuo tarpu atsisakius Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme šiuo metu įtvirtinto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų instituto (t. y. licenciiavimol. minėtas Lietuvos banko nustatytas teisinis reguliavimas reikštu visiškai naujos pareigos atsiradimą - t. v. kredito ištaigu pareiga pačioms individualiai įvertinti kiekvieno potencialaus vertintojo profesine kvalifikaciją (o ne vien atitinkamą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turinčių ir aiškiai apibrėžtą subjektų ratą sudarančių vertintojų patikimumą, kaip yra šiuo metu).
Pažymėtina, kad tokia nauja pareiga reikštų ne tik Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtent Lietuvos Respublikos kaip valstybės narės pareigos užtikrinti „kad turto vertinimus atliekantys vidaus ir išorės vertintojai turėtų tinkamą projesinę kvalifikaciją” pažeidimą ją permetant privatiems subjektams (kredito įstaigoms), bet būtu ir visiškai neracionalus dėl to. kad kredito įstaigos pagal savo veiklos pobūdi neturi jokiu specialiu žinių ir gebėjimu, reikalingu vertintoju profesinei kvalifikacijai nustatyti (juk Lietuvos valstybė šiai funkcijai užtikrinti turi specializuota institucija AVNT - ir naudoja egzaminavimo procedūrą), taip pat dėl to. kad toks vertintoju profesinės kvalifikacijos nustatymo perdavimas iš ..vienu ranku” į daugybės atskirų kredito ištaigų rankas beprasmiškai ir neracionaliai dubliuotu analogiškas pastangas ir aiškiai prieštarautu efektyvumo principui. 17. Projektu faktiškai panaikinant vertintojų įgytas kvalifikacijas ir Projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte eksplicitiškai nustatant visuotinį jas patvirtinančių kvalifikacinių pažymėjimų galiojimo pasibaigimą, yra pažeidžiamas į atitinkamų kvalifikacijų įgijimą ir į jas patvirtinančių pažymėjimų išdavimą laiką, intelektines pastangas bei finansinius išteklius investavusių vertintojų konstitucinis teisėtų lūkesčių principas.
Juk vienas dalykas - nebereikalauti kvalifikacinių pažymėjimų turėjimo. Visai kas kita - esamus pažymėjimus pripažinti negaliojančiais, t. y. panaikinti. 18. Dar daugiau. Kadangi bent kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kai kuriose kitose postkomunitinėse šalyse) teisė verstis turto ir verslo vertinimo veikla yra siejama su tam tikros kvalifikacijos įgijimu ir tai patvirtinančio dokumento turėjimu, Projektu numatomas kvalifikacijos pažymėjimų naikinimas būtų neteisėtas ir kitu požiūriu - nelikus kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, kiltų klausimas kaip Lietuvoje įsikūrę turto ir verslo vertintojai galėtų įrodyti savo kvalifikaciją kitose šalyse ir įgyvendinti teisę į laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje. 19. Šiame kontekste atmestini Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)3 Projekto rengėjų pateikti argumentai, esą atsisakius vertintojo licencijavimo, pasibaigia kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, bet neišnyksta kvalifikacijos. Kvalifikaciniai gebėjimai ir patirtis gali būti grindžiami kitais būdais, kaip kad jie grindžiami kitų profesijų atveju”, taip pat profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama". 20. Visų pirma, sunku suprasti kodėl kvalifikacinius pažymėjimus įgiję vertintojai jiems kada nors ateityje prireikus pagrįsti savo kvalifikacinius gebėjimus ir patirtį tai turėtų daryti „kitais būdais”, jei tai jau yra padarę ir išlaikę atitinkamą egzaminą bei gavę pažymėjimą.
Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje labai konkrečiai nurodyta, jog ..Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui” (tai papildomai sustiprina teisėtą lūkesti, kad šis pažymėjimas nebus panaikintas valstybei vienašališkai nusprendus, kad jis, esą, nebereikalingas). 21. Kita vertus, specialių žinių ir gebėjimų įgijimo bei jų kokybę verifikuojančios egzaminavimo procedūros pagrindu įgytas kvalifikacijos pažymėjimas iš esmės prilygsta diplomui ar atestatui. Todėl vien vienašališkai nustatytu jų tariamu „nebereikalingumu” grindžiamas šių dokumentų, kurie niekaip netrukdo netgi deklaruojamiems Projekto tikslams, panaikinimas yra ne tik neproporcingas, bet ir apskritai nebūtinas, tad absoliučiai nepateisinamas. 22. Sykiu atkreiptinas dėmesys į šiame kontekste Projekto rengėjų pateikiamo teiginio profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama” manipuliatyvumą: visų pirma, pažymėtina, kad kategorijos „kvalifikacijos pažymėjimas” ir „profesinių kvalifikacijų pripažinimas” žymi visiškai skirtingus dalykus ir tai, kad profesija nėra reglamentuojama, reiškia tik specifinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo nereikalingumą (nes kvalifikacijos pripažinimu konstatuojamas vienos Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijoje teisėtai veikiančio vertintojo kvalifikacijos atitikimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje keliamiems reikalavimams).
Tačiau kvalifikacijos pažymėjimas, kurio galiojimas nėra panaikintas, vertintojui gali būti aktualus grindžiant savo kvalifikaciją net ir ten, kur vertintojo profesija apskritai formaliai nereglamentuojama valstybės (ir juo labiau aktualus ten, kur ji yra reglamentuojama, net jei Lietuvoje reglamentavimo būtų atsisakyta). 23. Projekto 10 straipsniu ir 9 straipsnio 4 dalimi faktiškai numatoma į valstybei priklausantį registrą neatlygintinai perkelti privačių fizinių ir juridinių asmenų sąskaita /lėšomis parengtas ir todėl būtent jiems priklausančias turto ir verslo vertinimo ataskaitas, nustatant, kad jos bus privalomai teikiamos viešam registrui ir, dar daugiau, kad jomis galės neatlygintinai naudotis viešojo administravimo subjektai. 24. Toks reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, kuris reiškia apsaugą ne tik nuo neteisėto nusavinimo, bet ir nuo bet kurių kitų savininko teisių į nuosavybės objektą pažeidimų. Taip pat pažeidžiama ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalyje Įtvirtinta garantija, kad Įstatymas saugo ir gina dvasinius ir materialinius autoriaus interesus. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis leidžia paimti privačią nuosavybę tik visuomenės poreikiams.
Taigi, pagal Konstituciją privalu kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti atitinkamą „visuomenės poreikį”, o pagal Projektą turto ir verslo vertinimo ataskaitos būtų paimamos be jokios individualios procedūros ir netgi visiems viešojo administravimo subjektams teikiamos ne kai to reikia „visuomenės poreikiams”, o bet kokioms šių viešojo administravimo subjektų „funkcijoms atlikti”. 26. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucija reikalauja netgi už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę teisingai atlyginti, o Projektu tai numatoma daryti neatlygintinai. 27. Šiuo požiūriu atmestini Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)4 Projekto rengėjų pateikti argumentai, esą „Teikiant vertinimo ataskaitas į IS jos netampa valstybės nuosavybe, vertinimo ataskaitos valstybei negeneruos pajamų" ir „ Vertinimo ataskaitos nėra intelektinė nuosavybė, o dokumentas, skirtas padėti priimti/pagrįsti sprendimą“. 28. Visų pirma, jei valstybė su vertinimo ataskaitomis ima elgtis kaip su savu turtu (privalomai talpinant valstybei priklausančiame registre, sprendžiant kam ir kokiomis sąlygomis šiuo turtu galima naudotis, sprendžiant kokiomis sąlygomis ir apimtimi skelbti vertinimo ataskaitas) ji elgiasi kaip savininkas, t. y. iš esmės įgyvendina savininkui priskiriamas teises. 29. Antra, netgi jei vertinti, kad šitaip elgiantis vertinimo ataskaitos netaptų valstybės nuosavybe, tai nereiškia, kad jomis naudojantis be savininko sutikimo ir jas viešai skelbiant nebūtų pažeidžiamos savininko teisės. 30. Trečia, tai ar naudojimasis svetimu turtu tai darančiam asmeniui „generuoja pajamas” nėra esminis kriterijus atitinkamo naudojimosi (ne)teisėtumo vertinimui.
Juo labiau, kad netgi jei teiginys
„vertinimo ataskaitos valstybei negeneruos pajamų” yra nominaliai teisingas,
jų panaudojimas viešojo administravimo subjektų veikloje reikštų sutaupymą (nemokamų gėrybių gavimą) valstybei, tad ekonomine prasme iš esmės tapatus netiesioginiam pajamų gavimui per kitu atveju turėjusių atsirasti išlaidų išvengimą. 31. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Projektų rengėjų argumentas, esą „Vertinimo ataskaitos nėra intelektinė nuosavybė, o dokumentas, skirtas padėti priimti/pagrįsti sprendimą" yra absoliučiai nepagrįstas. 32. Antai visi taikomieji mokslo tyrimai ir, sykiu, jų ataskaitos pagal savo esmę yra skirti ,padėti priimti /pagrįsti sprendimą”. Tačiau dėl šios priežasties mokslinių tyrimų ataskaitos jokiu būdu negali būti ir nėra diskvalifikuojamos kaip autorių teisės objektas. 33. O galiojančios teisės požiūriu, baigtinio autorių teisės objektu laikytino kūrinio rūšių sąrašo apskritai nėra (plg. Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą). Rašytinė autorių teisė nustato taisyklę, kad autorių teisiu objektu gali būti bet koks objektyvia forma išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas Kitaip sakant esminis kriterijus vertinimo ataskaitas (ne)priskiriant autorių teisių objektams yra jų originalumas ir šios savybės (ne)buvimas yra vertintinas individualiai. Beje, vertinant autorių teisės kontekstą, tam originalumui keliami reikalavimai yra tik sąlyginiai, nebūtinai susiję su pačiu kūrinio turiniu, bet ir su jo išdėstymu, pateikimo forma.
Antai pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą autorių teisės objektams priskiriami netgi „duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas". 34. Todėl netgi jei darytume prielaidą, kad dalis vertinimo ataskaitų nėra originalūs kūriniai, neabejotinai yra ir tokių, kurios atitinka originalumo kriterijų ir kurioms taikomas autorių teisių apsaugos režimas. 35. Šiame kontekste akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kūrinio autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti be kita ko šiuos veiksmus: atgaminti kūrini bet kokia forma ar būdu: perdirbti kūrini: platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas: viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas: viešai skelbti kūrini. įskaitant jo padarvmą viešai prieinamu kompiuteriu tinklais (internetel. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 3 dalį autorius turi teise gauti tinkama ir proporcingą autorini atlyginimą už kiekviena kūrinio naudojimo būda, susijusi su autorių turtinėmis teisėmis. 36. Šiuo požiūriu Projektas aiškiai prieštarauja minėtoms Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio nuostatoms. 37. Verta pastebėti ir tai, kad minėtos autorių teisės nuostatos nėra originalios, o iš esmės atkartoja tarptautinių konvencijų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika, nuostatas. Todėl jų pažeidimas taip pat būtų ir mūsų šalies konstitucinio principo gerbti tarptautinę teisę pažeidimas. 38.
nebūtų laikomos autorių teisių objektu, galiotų bendroji civilinė teisė ir civilinės teisės požiūriu Projekte konstruojami santykiai iš esmės atitiktų jei ne nuosavybės paėmimą, tai dėl uzufrukto susiklostančius teisinius santykius. Neatlygintino uzufrukto nustatymas (ypač tokia visuotine forma) taip pat iš esmės nedera su Konstitucijos 23 straipsnio reglamentavimu. 39. Taip pat, kadangi numanomu vertinimo ataskaitų registro tvarkytoju bus individualaus vertinimo paslaugas rinkoje teikianti VĮ Registrų centras, šiam subjektui Projektu būtų sukurtos prielaidos iškreipti sąžiningos konkurencijos laisvę ir pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis: VĮ Registrų centro vertintojai turėtų galimybes rengdami individualias turto ir verslo vertinimo ataskaitas naudotis bet kuria vertinimo ataskaitų registre esančia privalomai registruojama ataskaita, tuo tarpu kitiems vertintojams būtų prieinamos tik kupiūruotos viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitos. 40. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)5 Projekto rengėjų pateiktas argumentas, esą „Konkurencijos taryba <...> ne kartą buvo teikusi išaiškinimą vertintojų profesinėms asociacijoms, kad VĮ Registrų centro veikla, susijusi su individualaus vertinimo paslauga, neturi įtakos konkurencijai kitų įmonių, teikiančių vertinimo paslaugą, atžvilgiu” vertintinas kaip nekorektiškas, nes atitinkama Konkurencijos tarybos pozicija buvo reikšta galiojančio įstatymo kontekste, o Projektas situaciją keistų iš esmės ir VĮ Registrų centras bei kitų vertintojų informacinė nelygybė būtų žymiai ryškesnė. 41.
pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (ypač tokios Projekte numatytos priemonės proporcingumo ja siekiamam tikslui kontekste), taip pat pažeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą). 42. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte (kartu su Projekto 2 straipsnio 9 dalimi) nustačius teisinę pareigą viešinti visas viešojo sektoriaus subjektų užsakytas turto vertinimo ataskaitas, akivaizdu, kad dėl tam tikrų tikslų (potencialaus įsigijimo, nuomos arba siekiant įvertinti mokesčio mokėtojui priklausantį privatų turtą) viešojo sektoriaus subjekto užsakyto privačiam fiziniam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitos turėtų būti išviešintos be išlygų ir praktiškai visa apimtimi (išskyrus savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, fizinio asmens vertinamo objekto adresą, vaizdinę medžiagą apie vertinamą objektą, bet su detaliais turto aprašymais). Kadangi turto savininko tapatybę galima sužinoti ar bent numanyti iš įvairių kitų šaltinių ir aplinkybių (pavyzdžiui, naudojimosi atitinkamu turtu), privalomas ir nuo savininko valios nepriklausantis detalių jam priklausančio turto savybių, kurios be kita jo gali atskleisti nepateisinamai daug duomenų apie asmeninio ar šeimos gyvenimo ypatumus, ir jo vertės viešas atskleidimas neabejotinai bent tam tikrais atvejais suvaržytų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Todėl galima numanyti, kad toks teisinis reguliavimas teisę į privatumą pažeistų ne tik siejant su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuolat akcentuojama proporcingumo sąlyga, bet ir su Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintais su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais (pavyzdžiui, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies „c” punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu), duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis (ypač Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 3 dalies kontekste) ir kitomis nuostatomis. 43. Atskirai pažymėtini tam tikri procedūriniai su Projekto parengimu susiję aspektai, kurie kelia abejonių dėl to, kad pirmąją įstatymų leidybos stadija laikoma Projekto parengimo iniciatyva buvo pareikšta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas taisykles Sykiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidybos procese padaryti procedūriniai pažeidimai yra savarankiškas pagrindas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažįstant įstatymą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 44.
ministerijos (toliau FM) dokumente - 2022-08-09 rašte Dėl pateiktų pastabų nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo diskusiniam dokumentui - FM yra eksplicitiškai nurodžiusi, jog rengiant Projektą dereguliavimo kryptis jai buvo pateikta /nurodyta kaip visas kitas galimo teisinio reglamentavimo pasirinkimo galimybes, įskaitant galimybę svarstyti trijų profesinių asociacijų atstovaujamos Lietuvos vertintojų bendruomenės siūlomą valstybinio reguliavimo pakeitimą visiška profesine savireguliacija (o ne dereguliavimu), ribojusi Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - LRV) valia: ,,Finansų ministerija primena, kad vykdydama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ nuostatas vertinimo srityje bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. neformaliame pasitarime, svarstant salimas vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvas, priimtus sprendimus įgyvendina vertinimo dereguliavimo alternatyva Asociacijų rašte pateiktas siūlymas įteisinti profesinę savivaldą, suteikiant Jungtinei savivaldos organizacijai profesinės savivaldos funkcijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimo teisinio reguliavimo keitimo krypčiai, todėl i šį siūlymą bei su juo susijusias siūlomas nuostatas nėra atsižvelgta". 45. Informacija apie LRV „neformaliuose pasitarimuose” ir „neformaliuose posėdžiuose” pareikštus pageidavimus ir nurodymus bei gaires būsimam Projektui ne kartą minima ir ankstesnės Projekto versijos aiškinamajame rašte. 46.
aktualu tai, kad FM vertinimu ir teigimu ją suvaržiusi ir apribojusi LRV valia, kad būtų parengtas turto ir verslo vertinimo dereguliavimą įtvirtinantis Projektas, pareikšta naudojant LRV „neformalaus pasitarimo” /
„neformalaus posėdžio” formą. 47. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
ne kartą konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; tai itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų; jo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai atsakingo valdymo, valdžios galių ribojimo ir valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, turinį (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (inter alia 2000 m. vasario 23 d., 2012 m. gegužės 2 d. nutarimai). 48. Viešojoje teisėje galioja principas
„visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama", kurį savo praktikoje
patvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas , tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 49. Šiame kontekste FM referavimas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d neformaliame pasitarime, svarstant galimas vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvas, priimtus sprendimus“ (beje, šis argumentas buvo nuolatos žodžiu kartojamas ir susitikimų, į kuriuos kviesti vertintojų bendruomenės atstovai, metu) laikytinas ne tik šiaip nekorektišku, bet ir teisiškai ydingu, kadangi nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato tokios Vyriausybės veiklos formos kaip ..neformalus pasitarimas". 50.
Respublikos Vyriausybės įstatymo 37 straipsnyje įtvirtinta „Vyriausybės pasitarimo” teisinė forma. Tačiau atitinkamas pasitarimas yra ne tik
„formalus”, bet, remiantis to paties įstatymo 42 straipsniu, Vyriausybės
pasitarimai pagal bendrą taisyklę yra vieši, t. y be kita ko tiesiogiai transliuojami internetu (su išlygomis), taip pat yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas (be išlygų). 51. Kadangi LRV tinklapyje oficialiai skelbiamuose 2022-05-04 vykusio LRV pasitarimo darbotvarkėje ir protokole nurodomas tik vienas svarstytas klausimas Dėl pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimui įvesti tiesioginį valdymą Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, - darytina išvada, kad su turto ir verslo vertinimo teisiniu reglamentavimu susijusių klausimų svarstymas nebuvo šio LRV pasitarimo dalyku. 52. Kita vertus, net ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 37 straipsnį rengiamuose pasitarimuose jokie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl atskirų sričių teisinio reguliavimo reformos krypčių nustatymo, nėra priimami. Sprendimai dėl atskirų sričių teisinio reguliavimo reformos krypčių nustatymo yra valstybės valdymo klausimai, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstituciją interpretuojančia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kiek tai susiję su LRV pozicijos išreiškimu, spręstini tik LRV posėdžiuose ir tik nutarimais. 53. Pažymėtina, kad teisiniu požiūriu jokie
„neformalūs Vyriausybės pasitarimai” ar, juo labiau, „neformalūs Vyriausybės
posėdžiai” apskritai yra negalimi. Teisinėje valstybėje Vyriausybės veikla nėra ir negali būti neformali. Jau minėta, kad teisinėje valstybėje viešosios valdžios institucijos turi veikti tik remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Keitimuisi nuomonėmis ir diskusijoms yra numatyta speciali Vyriausybės veiklos forma - [formalus] Vyriausybės pasitarimas.
Prireikus neviešinti naudojant šią Vyriausybės veiklos formą išsakytų pozicijų ar kitos informacijos, įstatymas numato galimybę apriboti jos viešinimą. Tačiau reikalavimo veiklos organizacinei formai išvengti negalima. 54. Žinoma, Vyriausybės nariai gali susitikti
„neformaliai”. Tačiau teisiniu požiūriu toks susitikimas nelaikytinas
Vyriausybės veiklos forma /išraiška. Ir tokio susitikimo metu Vyriausybės nariais esančių asmenų išsakytos pozicijos negali būti laikomos Vyriausybės pozicija, kuri kam nors sukuria teisių ar pareigų. 55. Beje, remiantis Vertintojų bendruomenei siųstame kvietime j 2022-05-26 susitikimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo keitimo FM pateikta informacija, galima suprasti, kad būta ir daugiau atveju, kuomet su turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo reforma (t. v. su teisėkūra siejami klausimai buvo su Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu nesuderinama forma svarstomi Vyriausybės nariu ir priimami tam tikri sprendimai {Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus bei informaciją apie vertintojų visuomenės teikiamas pastabas siūlomam reguliavimui Finansų ministerija 2021 m IV ketv. pristatė LRV neformaliame ministru posėdyje. Posėdžio metu LRV. atsižvelgdama į LRV programos nuostatas dėl verslo klimato gerinimo, taip pat, siekdama atsisakyti perteklinio reguliavimo, vykdyti debiurokratizacijos ir dereguliavimo kryptis, p aprašė detaliau išnagrinėti dereguliavimo alternatyvos realizavimo galimybes”). Tokių renginių faktas patvirtinamas ir ankstesnės Projekto versijos aiškinamajame rašte.
56.Specifiškai akcentuotina, kad FM referuojamas su teisinio reglamentavimo pertvarkymo krypčių pasirinkimu susijusių Vyriausybės sprendimų priėmimas 2022-05-04 „neformaliame pasitarime” (plg. vertintojų bendruomenei siųstame kvietime į 2022-05-26 susitikimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo keitimo FM pateiktą informaciją, kad „2022 m. gegužės 4 d. vykusiame neformaliame pasitarime LRV pasirinko turto ir verslo vertinimo dereguliavimo kryptį ir pavedė Finansų ministerijai parengti šią kryptį atitinkantį įstatymo projektą", taip pat „Finansų ministerija, supažindindama visus turto ir verslo vertinimo rinkos dalyvius apie LRV pasitarime priimta principinį sprendimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo krypties, 2022 m gegužės 5 d parengė pranešimą spaudai”) ir 2021 m. IV ketv. vykusiame „neformaliame posėdyje”, apie kurių organizavimą niekur viešai nebuvo skelbiama, ir ypač argumentavimas esą tokiu formatu Vyriausybės priimtais sprendimais, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą, kuris inter alia reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, ir taip pat, kad visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose (teisėkūros iniciatyvos pareiškimas, neišskiriant ir dereguliavimo iniciatyvos, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnio
viešas). 57. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (toliau
LRV prisiėmė ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu ją patvirtinęs nustatė ne tik politiškai, bet bei teisiškai LRV suvaržantį įsipareigojimą: „skaidrinsime sprendimų priėmimo procesą ir laiku įtrauksime į sprendimų priėmimą suinteresuotus asmenis bei asociacijas". 58. Deja, minėta procedūra, kuomet Vertintojų bendruomenei buvo primetama iš anksto suformuota pozicija dėl dereguliavimo, kuri be kita ko prieštarauja ir visuose ankstesniuose FM bei LRV dokumentuose reikštai pozicijai dėl vertinimo reguliavimo ir priežiūros perdavimo turto ir verslo vertintojų profesinei savivaldai, aiškiai neatitinka Programos 132 p. dvasios ir netgi raidės: negali būti skaidriu ir įtraukiančiu laikomas teisėkuros procesas, kuomet 180 laipsnių keičiant teisinio reguliavimo krypti suinteresuoti asmenys ir asociacijos paprasčiausiai informuojami apie principini sprendimą, kuris priimtas jiems nedalyvaujant ir nesuteikus progos išsakyti savo nuomone, o pasisakyti kviečiama tik dėl pasirinktos principinės krypties nekvestionuojančių antraeiliu klausimu. Toks elgesys vertinas kaip skaidraus bei įtraukiančio sprendimu priėmimo proceso imitacija. 59. Projektas pažeidžia ne tik minėtą atvirumo ir skaidrumo principą, bet ir kitus šešis iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų septynių teisėkūros principų: tikslingumo principą, proporcingumo principą, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, efektyvumo principą, aiškumo principą ir sistemiškumo principą. Pažeidžiant atitinkamas įstatymo nuostatas, pažeidžiami ir konstituciniai teisinės valstybės siekio bei teisėtumo principai. 60.
reiškiantis, kad „teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis”, pažeidžiamas, nes LRV ne tik nepagrindė. bet nė nebandė pagristi, kad Projekto aiškinamajame rašte deklaruoto tikslo .sudaryti sąlygas privalomojo vertinimo patikimumui užtikrinti" negalima pasiekti kitomis (visų pirma organizacinėmis! priemonėmis. 61. Juo labiau, kad netgi pati Projekto aiškinamajame rašte deklaruojama projektu sprendžiama problema - galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės” yra laužta iš piršto: apibendrinus 2012-2023 metų AVNT statistinius duomenis apie vykdytus planinius ir neplaninius patikrinimus, nekokybiškomis turto ir verslo vertinimo ataskaitomis, nuo bendro jų skaičiaus, buvo pripažintos tik 0,035% turto ir verslo vertinimo ataskaitų. Tad statistiniai duomenys rodo, kad 99,965% ataskaitų yra kokybiškos ir niekas jokių pagrįstų pretenzijų dėl jų nereiškia. 62. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama statistinių duomenų interpretavimo logika nekokybiškų vertinimo ataskaitų dalį vertinti ne nuo bendro visų ataskaitų skaičiaus, o nuo įvertintų ataskaitų skaičiaus yra metodologiškai nepateisinama. 63. Visų pirma, pats skundų nebuvimo faktas ir rizikos elementų nebuvimas liudija, kad ataskaitų kokybė nekelia abejonių. Jei atmestume tokią metodologinę prieigą, turėtume daryti išvadą, kad maždaug pusė visų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų prieštarauja Konstitucijai ir pusė visų LRV priimtų nutarimų prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, taip pat pusė visų viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų prieštarauja Konstitucijai, įstatymams ir/arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų praktikoje maždaug pusė skundžiamų aktų pripažįstami turinčiais trūkumų). Tačiau toks vertinimas nebūtų korektiškas ir pagrįstas. 64.
priežiūros subjektų atlikta patikra aiškiai patvirtina, kad tik 15 proc. pagal tam tikrus rizikos kriterijus (įskaitant skundus) patikrintų vertinimo ataskaitų buvo nustatyta pažeidimų (tai labai aiškiai nurodoma Projekto aiškinamajame rašte pateikiamoje 3 lentelėje). Tai gerokai mažiau nei teismai nustato pažeidimų FM arba LRV priimamuose teisės aktuose ar individualiuose administraciniuose sprendimuose. Tad jau vien šiuo požiūriu pozicija dėl radikalių teisėkūros sprendimų reikalaujančių vertinimo ataskaitų kokybės problemų atrodo ne tik perdėta, bet ir veidmainiška. 65. Proporcingumo principas, pagal įstatymą reiškiantis, kad „pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti” pažeidžiamas: (ai neproporcingai varžant vertinimo ataskaitų savininkų nuosavybės teises (šis aspektas jau buvo aptartas (įpareigojant vertintojus į informacinę sistemą teikti iš esmės beprasmišką informaciją ir. (cj AVNT bei dalyvaujant vertintoju profesinei savivaldai sudaromo Garbės teismo šiuo metu bendrai vykdoma profesinės veiklos priežiūra keičiant išimtinai administracine AVNT priežiūra. 66. Dėl nurodyto teikiamos informacijos beprasmiškumo pažymėtina, kad kai įvertintas turtas nėra priskiriamas viešojo sektoriaus turtui, pagal Projektą viešinami būtų tik tam tikri privačių vertinimo ataskaitų elementai. Tačiau pagal Projektą viešinti viešojo sektoriaus turtui nepriskiriamų objektų vertinimo duomenys būtų tik naudingos informacijos neteikiančių duomenų samplaika ir „atvėrimo” visuomenei parodija. 67.
dalį apie „privačios nuosavybės turtą” (t. y. tokį, kuris nepriskirtas Projekte specifiškai apibrėžiamai „viešojo sektoriaus turto” kategorijai) būtų viešinama ši informacija vertinamo objekto pavadinimas (gyvenamasis būstas, komercinės patalpos, gamybinės patalpos, transporto priemonė, akcijos, kita); vertinamo objekto buvimo vieta (duomenys apie vertinamo objekto buvimo vietą pateikiami nuasmeninti); turto plotas, kai vertinamas nekilnojamasis turtas; vertinimo tikslas; taikytas (-i) vertinimo metodas (-ai); išvada dėl vertės; vertės nustatymo data; vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir
(arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo; informacija apie civilinės atsakomybės draudimą; informacija apie vertinimo ataskaitos nagrinėjimo rezultatus - Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimus Projektu numatomo duomenų „atvėrimo” visuomenei beprasmiškumą galima nesunkiai iliustruoti praktiniu pavyzdžiu. 68 Tarkime, turime paviešintą informaciją apie du gyvenamojo būsto vertinimus: juose iš esmės sutampa visa informacija išskyrus vieną vienintelį elementą - išvadą dėl vertės; nes vienas iš vertintų gyvenamųjų būstų yra apleistas, viršutiniame aukšte sename blokiniame name su kiauru stogu esantis butas, įvertintas 50 000 Eur, o kitas
Tik vargu ar kas nors galėtų argumentuotai pagrįsti, kad toks nesunkiai numanomas vidutinio vartotojo pasirinkimas būtų „informuotas” ir „racionalus” (juk tai būtų tik spėjimas) arba, net jei jis būtų toks, kad toks pasirinkimas ir pats jį paskatinusios atitinkamos informacijos atskleidimas viešame registre atitiktų visuomenės ir objektyvius tinkamo kredito sistemos funkcionavimo poreikius? 70. Kalbant apie esamos mišrios profesinės veiklos priežiūros keitimą išimtinai administracine AVNT priežiūra atkreiptinas dėmesys i tai, kad Projekto, vertinant jį kartu su lydinčiuoju ANK projektu, numatomas teisinis poveikis jokiu būdu negali būti vertinamas kaip deklaruojamas perteklinio reguliavimo atsisakymas (dereguliavimas). 71. Be to Projekto ir ANK projekto nuostatos sistemiškai prieštarauja Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose šalyse taikomoms nepriklausomo turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimo /savireguliacijos praktikoms. 72. Viena vertus, Projektą parengusi FM nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad Aiškinamajame rašte jos akcentuojamose sovietinės okupacijos nepatyrusiose Europos Ekonominės Erdvės šalyse, kuriose viešoji valdžia teisės aktais nenustato reikalavimų vertintojo profesijai, apskritai nėra įstatymų, skirtų reglamentuoti turto vertinimą ir, juo labiau, įstatymų, kurie viso labo nustatytų įstatymui gėdingai seklų tikslą nudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą” (žr. Projekto 1 straipsnio
kaip pavyzdį Lietuvai eksponuojanti Projektą parengusi FM būtu nuosekli.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas būtų nereikalingas ir Projektu būtu numatytas vienintelis dalykas galiojančio įstatymo pripažinimas netekusiu galios. 74. Kita vertus, Projektu modeliuojamas drausminių turto ir verslo vertinimo profesinės veiklos kontrolės priemonių totalus pakeitimas administracine atsakomybe ne tik paneigia deklaruojamą profesijos reguliavimo atsisakymo siekį, bet ir artina Lietuvą prie autoritarinių šalių reguliavimo praktikos. 75. Projektu atsisakant vertinimą šiuo metu tegu su trūkumais, bet gana nuosekliai reguliuojančio įstatymo nuostatų ir Projekto 3 straipsnio I dalyje nukreipiant į neapibrėžtus „teisės aktus, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą”, potenciali vertinimo teisinio reguliavimo apimtis yra ne sumažinama, o tik padaroma mažiau apibrėžta ir aiškia (nors Programos 132 p. įsipareigota paprastinti verslo reguliavimo taisykles, o vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardintų principų reikalauja užtikrinti numatomo teisinio reguliavimo aiškumą). 76. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal naudojamas teisines formuluotes „teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą” gali būti tiek savivaldybės tarybų sprendimai, kuriuo nustatyta, pavyzdžiui, kad nuomojant(is) tam tikrą turtą turi būti atliktas jo vertinimas, tiek ir atitinkami viešojo sektoriaus įstaigos vadovo (pavyzdžiui, poliklinikos vadovo) arba net ir privačios įmonės vadovo įsakymai (nes teisės požiūriu visi jie priskirtini lokaliniams teisės aktams). 77. Todėl Projekto Įsigaliojimas vertintojams realiai reikštų ne perteklinio reguliavimo atsisakymą, o tik reguliavimo išsklaidymą ir neapibrėžtumą.
Ir, be kita ko, neapibrėžtumą formaliai net ir vertintojams keliamų kvalifikacinių reikalavimų kontekste: antai Projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu <...> ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais", todėl atitinkamų vertinimo standartų pažeidimas atliekant vertinimą implicitiškai galėtų (turėtų?) būti kvalifikuotas kaip Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pažeidimas, taigi, užtraukti atsakomybę pagal ANK projekte numatomą 196' straipsnj; tuo tarpu šiuose standartuose be kita ko yra suformuluota abstrakti pareiga vertintojui turėti reikiamą kvalifikaciją (išsilavinimą, patirtį, etc.) Taigi, pagal esamas formuluotes atsakomybė pagal ANK projekte numatomą 1961 straipsnį vertintojui galėtų būti taikoma ir administracinėn atsakomybėn traukiančios institucijos AVNT nuožiūra nustačius, kad konkretaus vertinimą atlikusio asmens išsilavinimas ar patirtis yra nepakankami /neatitinka deramos kvalifikacijos reikalavimui. 78. Tokia plati administracinė AVNT diskrecija vertintina kaip nepriimtina. 79. Apskritai, ANK projekte numatant administracinę atsakomybę už bet kokius ir bet kokių teisės aktų pažeidimus (netgi lokalinių, veikiančių žinybos, vietos savivaldos arba įmonės lygmenyje), dabartinę daugmaž apibrėžtą ir diferencijuotą turto ir verslo vertintojų drausminę atsakomybę pakeistų iš esmės neribota ir neapibrėžta administracinė atsakomybė. 80. Pažymėtina, kad jokioje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje šitokio regresyvaus turto ir verslo vertinimo sistemos administracinio reguliavimo nėra. 81. Dar daugiau.
Dar daugiau. Iš galiojančiame įstatyme numatytų atsakomybės priemonių taikymo proceso eliminavus Garbės teismą, vertintojų veiklą administracinės atsakomybės rėmuose vertintų nebe iš vertintojų profesinės bendruomenės narių ir valstybės institucijos paskirtų atstovų sudaryta kolegiali institucija, o individualūs valstybės tarnautojai, kurie, kaip rodo daugiametė AVNT patirtis, patys neturi netgi vertinimui atlikti reikiamos minimalios kvalifikacijos ir praktikos. 82. Pastaruosiuose punktuose aptarti trūkumai reiškia ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardinto aiškumo principo pažeidimus. 83. Pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principo pažeidimas jau buvo aptartas siejant su nuosavybės teisių varžymu bei teisės į privatumą varžymu. 84. Be to Projektas pažeidžia efektyvumo principą, reiškiantį, kad „rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai”. 85. Visų pirma, rengiant Projektą (ir ANK projektą) nebuvo įvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos. Priešingai - Vertintojų bendruomenės siūlymas svarstyti reguliavimo perdavimą vertintojų profesinei savivaldai Projektą rengusios FM atstovų buvo atmestas jo net nesvarsčius iš esmės ir pasiremiant LRV „neformaliuose pasitarimuose” / „neformaliuose posėdžiuose” suformuluotu sprendimu ir nurodymu „dereguliuoti vertintojų profesiją”. 86.
teisinio reguliavimo alternatyvos tam tikru mastu buvo įvertintos Vyriausybės strateginės analizės centrui 2021 m. atlikus poveikio vertinimą Vis dėlto, nors tyrimo metu nustatyta ekspertinė pozicija, kad dereguliavimas pati prasčiausiai iš 4 galimu vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvu, kuriai prioriteto neteikė nė vienas iš 10 ekspertų, tokio sprendimo net nepagrindžiant kitų variantu kontekste Projekte pasirinktas būtent šis kelias. 87. Sistemiškumo principas, reiškiantis, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, pažeidžiamas LRV nutarimu teikiant Projektą, kuris be kita ko prieštarauja aukštesnės teisinės galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintai Programai. 88. Taip pat pažymėtina, kad Projektas prieštarauja ne tik Programai, bet ir Programos nuostatų įgyvendinimo planui (toliau - Planas), o bandymai Projektą argumentuoti Programa ir kitais dokumentais apskritai yra manipuliatyvūs bei klaidinantys. 89. LRV ir ją palaikanti Seimo dauguma yra ne tik politiškai įsipareigojusi, bet ir teisiškai įpareigota vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Programą, o LRV dar ir savo pačios Planą. 90. Šiuo požiūriu ir Seimui pateiktas Programai prieštaraujančio Projekto teikimą įforminantis LRV nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir netgi Vyriausybę remiančią Seimo daugumą konstituciškai įpareigoja Projektui nepritarti (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime „Dėl Vyriausybės programos” suformuluotus konstitucinės doktrinos teiginius, nustatančius, kad
„Vyriausybės programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimėjusių politinių
jėgų programos, tačiau jų nuostatos tik psj; Vyriausybės programą įgyja teisine reikšmę įpareigodamos tiek Vyriausybę, tiek ją palaikančią Seimo daugumą atitinkamai veikti. Toks Vyriausybės programos teisinės reikšmės pripažinimas - būdingas parlamentinės demokratijos ypatumas.
Jis įtvirtintas Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto ir 92 straipsnio penktosios dalies normose"). 91. Tiesa, ir Programa, ir Planas gali būti keičiami, tam tikrų jų nuostatų gali būti atsisakoma. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateikta teisinės valstybės principo interpretacija, tai gali būti daroma tik pagal nustatytas formalias procedūras atitinkamai pakeičiant šiuos dokumentus, o ne ad hoc darant faktines korekcijas. 92. Paminėtini keli ryškesni Projekto ir programos bei Plano neatitikimai. 93. Programos 23 p. LRV nurodo;
„Įsipareigojame kurti žiniomis grįstų politiką ir sistemingai
vertinti teisės aktus. Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene". 94. Programos 26-28 p. (kartu su 16 p.) LRV įsipareigojo vadovautis bendradarbiavimo principu. 95. Detalizuojant bendradarbiavimo principą, Programos 26 p. nurodoma, kad „Rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus <...> įsipareigojame sukurti būdus, kaip į šiuos procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje”, 27 p. nurodoma, kad „daugybė sprendimų <...> reikalauja atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo" ir 28 p. nurodoma, kad „Bendradarbiavimas, įsitraukimas <...> vertybės, kurias deklaruojame ir puoselėjame". 96. Jau minėtas Programos 132 p esantis LRV įsipareigojimas: skaidrinsime sprendimų priėmimo procesą ir laiku įtrauksime į sprendimų priėmimą suinteresuotus asmenis bei asociacijas". 97. Plano 1.4 punkte LRV įsipareigojo:
Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė <... > programos nuostatas įgyvendins laikydamasi <...> šių Vyriausybės bendrųjų veikimo principų: <...> bendradarbiavimas - siekdama pokyčių ir spręsdama viešosios politikos problemas, Vyriausybė sprendimams parengti telks ekspertines žinias ir patirtį". 98.
Plane numatytus analitinio pobūdžio veiksmus, bus ieškoma optimalių viešosios politikos problemų sprendimo būdų. Analitinių veiksmų rezultatai padės Vyriausybei ir ministerijoms priimti duomenimis, žiniomis ir mokslu grįstus sprendimus". 99. Nepaisant minėtų Programos 23 p. ir 27 p. bei Plano 14 p. ir 10 p. įtvirtintų įsipareigojimų ir juos netgi akivaizdžiai pažeidžiant, ignoruojama Vyriausybės strateginės analizės centro 2021 m. atliktame poveikio vertinime detaliai pristatoma specialaus tyrimo metu nustatyta ekspertinė pozicija, kad dereguliavimas - pati prasčiausiai iš 4 galimų vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvų, kuriai prioriteto neteikė nė vienas iš 10 ekspertų. Bene labiausiai glumina tai, kad šis atviras ignoravimas pačiai FM netrukdo Aiškinamojo rašto 5 ir 14 punktuose pasidžiaugti, kad poveikio vertinimas ir tyrimas buvo atlikti, patogiai nutylint gautus rezultatus. 100. Taigi, priešingai LRV politiškai ir teisiškai įpareigojantiems pažadams, Projektas parengtas ne tik nesiremiant ir nesivadovaujat ekspertų pozicija ir mokslu, bet anksčiau pačios FM iniciatyva atlikto tyrimo metu išreikštą atitinkamą poziciją atvirai ignoruojant. 101. Šiame kontekste kaip tikrovės neatitinkantys ir klaidinantys vertintini lydraštyje, kuriuo Projektas teiktas derinti institucijoms, pateikiami teiginiai, esą siūlomas privalomojo turto arba verslo vertinimo teisinis reguliavimas grindžiamas 2021-2022 metais Finansų ministerijos atlikto numatomo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatais. 102. Taip pat šiame kontekste dar sykį paminėtina, kad pažeidžiant Programos 26-28 p. bei 132 p., principinis sprendimas dėl vertintojų profesijos dereguliavimo priimtas ne tik nesitariant su vertintojų bendruomene, bet, argumentuojant LRV priimtu
„politiniu sprendimu", a priori atmetant vertintojų bendruomenės siūlymą
svarstyti neefektyvaus valstybinio reguliavimo keitimą profesiniu savireguliavimu.
Programoje apibrėžiamo debiurokratizavimo ir dereguliavimo (perteklinio reguliavimo atsisakymo) esmę ir nepagrįstai bei pažeidžiant teisinės valstybės principą ignoruoja Programos 132 p. nustatytą LRV įsipareigojimą reguliavimo funkcijas ne paneigti, o perkelti nuo valstybės ant (šią funkciją prisiimti pasirengusios vertintojų bendruomenės) savivaldos pečių. Susidaro įspūdis, kad Projektas parengtas siekiant ne tiek dereguliavimo ir debiurokratizavimo, kiek išsaugoti darbo vietas 23 metus prie FM įvairiais pavadinimais ir statusais turto ir verslo vertinimo srityje neefektyviai veikiančioje AVNT. Todėl po „dereguliavimo” vėliava Projektu numatoma prikurti Vakarų demokratinėms šalims visiškai nebūdingų naujų biurokratinių dalykų ir šiai biudžetinei įstaigai numatoma suteikti niekur kitur Europos Sąjungoje ir kitose Vakarų demokratinėse šalyse turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimo praktikoje negirdėtas funkcijas, o jų įgyvendinimui būtų naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. 104. Pripažinus valstybės nepajėgumą užtikrinti efektyvų vertintojų profesijos reguliavimą, nepaisant objektyvios tinkamai subalansuoto reguliavimo ir priežiūros naudos, visiškai atsisakoma bet kokio teisės užsiimti vertinimo veikla reguliavimo, tuo pačiu atsisakant ir siekio ieškoti tvarių turto ir verslo vertintojų deramos kvalifikacijos bei šio verslo etikos taisyklų laikymąsi užtikrinančių sprendimų. 105. LRV siekis atsisakyti perteklinio reguliavimo, vykdyti debiurokratizaciios ir dereguliavimo kryptis yra sveikintinas.
Tačiau tik siekis atsisakyti perteklinio, o ne bet kokio reguliavimo. 106. Vertintojų bendruomenė jau daug metų kritikavo esamą padėtį, susijusią su turto ir verslo vertintojų valstybine priežiūra, todėl ji džiaugiasi siekiu mažinti biurokratinę ir administracinę naštą bei pritaria iniciatyvai atsisakyti galiojančiame įstatyme numatytos visiškai neefektyvios rutininės vertinimą atliekančių asmenų priežiūros (t. y. kai tai daroma nesant skundų). 107. Vertintojų bendruomenė taip pat kritikavo ir akcentavo nepriimtinumą situacijos, kuomet valstybė ne tik nereikalingai naudoja visuomenės interesams turinčius tarnauti savo ribotus administracinius (o sykiu ir finansinius) resursus, bet nepajėgia užtikrinti ir to, kad valstybės prisiimtą specialių žinių ir patirties reikalaujančią vertintojų veiklos priežiūrą įgyvendintų tinkamos kvalifikacijos (t. y. ne žemesnės nei privalo būti įgiję patys vertintojai) vidurinės-aukštesniosios grandies specialistai. 108. Kita vertus, vertintojų bendruomenė kategoriškai prieštarauja Projekte atspindimam siekiui atsisakyti vertintojo profesijos reguliavimo ir panaikinti esamas įstatymines prielaidas užkirsti kelią vertinimo paslaugas teikti asmenims, kurie neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir /arba šią veiklą atlieka netinkamai (neetiškai, nesąžiningai, piktnaudžiaujant ir pan.) ar net buvo pašalinti iš vertintojų bendruomenės už šiurkščius pažeidimus (juk patvirtinus Projektą ir jam įsigaliojus, šie asmenys galėtų vėl laisvai teikti vertinimo paslaugas). 109.
atkreipti dėmesį į tai, kad Aiškinamajame rašte referuojami Plano 10.3 projekto „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“ 10.3.4 veiksmas
„Parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo" (beje, Aiškinamajame rašte iš šio veiksmo
„išimtas” Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymas, kuris yra labai svarbus
vertinant tikrąjį šio veiksmo tikslą), taip pat 10.3.5 veiksmas „Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais nemokumo, turto vertinimo, apskaitos srityse, kad šių duomenų taikymas kurtų šešėliui nepalankią aplinką, tam įdiegti reikalingas technines ir organizacines priemones" susiję su X misija (prioritetu) „Atsakinga finansų politika”, tad nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (sistemiškai-) susiję su vertintoju profesijos reglamentavimo atsisakymu ir neturi įtakos sprendimu priėmimui atitinkamu klausimu (beje, pasisakant dėl ankstesnės Projekto versijos buvo atkreiptas FM dėmesys į tai, jog aprašant 10.3.5 veiksmą labai aiškiai nurodoma, kad jis yra ne reguliacinis, o investicinis, tad tęsiamą Projekto argumentavimą šio tikslo siekimu apskritai reikia vertinti geriausiu atveju kaip piktybinį klaidinimą). 110. Kita vertus, nepriklausomo turto ir verslo vertinimo sritį reprezentuojanti vertintojų bendruomenė yra pakankamai decentralizuota ir yra atstovaujama net trijų savarankiškų asociacijų, taigi neabejotinai veikia pliuralistinės demokratijos pagrindais. Todėl jau vien dėl tos aplinkybės, kad visa bendruomenė laikosi aiškios ir absoliučiai vieningos pozicijos, jog tinkamo vertinimo verslo užtikrinimui būtina išlaikyti atitinkamos veiklos kvalifikacinių išsilavinimui, žinioms ir patirčiai taikomų reikalavimų, taip pat profesinės etikos taisyklių laikymosi tęstinumą, sunku rasti racionalų pagrindimą priešingai pozicijai.
Juk vertintojai patys priežiūros gali norėti tik ta apimtimi, kuria ji leis užtikrinti paslaugų patikimumą ir profesijos prestižą. 111. Juo labiau, kad ne visiškas ir beatodairiškas esamų vertintojų profesijos teisinės priežiūros mechanizmo redukavimas (nepaliekant nei kvalifikacinių reikalavimų vertintojo profesijai, nei pasirengimo verstis šia veikla patikros per egzaminavimo procedūrą, nei pareigos laikytis kokių nors profesinės etikos standartų), o valstybinio reguliavimo transformavimas į savireguliaciją, aiškiai matomas ir įvertinus Programos 132 p. nuostatas. 112. Sykiu tenka su apgailestavimu pastebėti ir tai, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikiami Projekto ryšį su Programa, Planu ir Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliucija Nr. XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo” bei atitiktį jiems tariamai patvirtinantys argumentai yra klaidinantys ir manipuliatyvūs. 113. Antai Projekto aiškinamajame rašte visiškai nepagrįstai manipuliuojama „duomenų atvėrimo” siekiu. Juk pagal Programos 1.1 p. šis siekis labai aiškiai yra sietinas tik su valstybinių (viešosios valdžios institucijoms priklausančių) duomenų atvėrimu Tuo tarpu Projektas skirtas ne valstybės (viešosios valdžios institucijoms priklausančių) duomenų prieinamumo užtikrinimui, o daugiausiai privačiu asmenų sąskaita sukurtų ir jiems priklausančių vertinimo ataskaitų priverstiniu ir neatlygintinu paėmimu ir patalpinimu j valstybei priklausantį registrą, kad to no būtų naudojamas valstybės nuožiūra be kita ko viešojo administravimo instituciiu reikmėms.
Tuo tarpu vertintojų bendruomenės dar nuo 2012 metų viešai keliama problema dėl vertinimo ataskaitų kokybės užtikrinimui būtinų reikiamos apimties duomenų prieinamumą /gavimą iš valstybės valdomų registrų (ypač per V{ „Registrų centras”) neišsprendžiama, t. y. šiuo atveju pakankamas iš tiesų būtent valstybinių duomenų atvėrimas neužtikrinamas. 114. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“ (toliau Rezoliucija), j kurią atsižvelgiant neva parengtas Projektas, geriausiu atveju vertintina kaip nesusipratimas. 115. Visų pirma, pastebėtina, kad Aiškinamajame rašte pateikiama citata „prisidedama prie Rezoliucijoje Vyriausybei teikiamo siūlymo dėl perėjimo prie tikrojo laiko ekonomikos įgyvendinimo, kuriant skaitmeninę ekosistemą, suteikiančią galimybių piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui tikruoju ar beveik tikruoju laiku keistis duomenimis, o ne
„suskaitmenintais dokumentais'” yra nepilna ir dėl neaiškių priežasčių nepateikiama
jos autentišką turinį bei prasmę lemianti sakinio pabaiga, kurioje yra įvardijamas baigtinis skaitmeninės ekosistemos objektu sąrašas: ..ir iki 2025 metu pereiti prie elektroniniu sąskaitų, važtaraščių, elektroniniu čekiu, virtualiu fiskaliniu aparatu naudojimo“. 116.
turto ir verslo vertinimo ataskaitų šiame sąraše nėra ir todėl Rezoliucija joms nėra taikytina. 117. Antra vertus, Projekte vertinimo ataskaitos yra aiškiai traktuojamos viso labo kaip ..suskaitmeninti dokumentai” ir keitimasis iu duomenimis tikruoju ar beveik tikruoju laiku nenumatomas. Tą galima suprasti tiek iš 9 straipsnio I dalies nuostatos, jog vertintojai į informacinę sistemą vertinimo ataskaitas teikia (o ne jas pildo informacinėje sistemoje realiuoju laiku), tiek ir iš Aiškinamajame rašte teikiamo paaiškinimo apie galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes valstybės finansams: „<...> duomenims nuolat apdoroti, jungti, nuasmeninti ir teikti atvirų duomenų formatu taip pat reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų". 118. Taigi, Projektas nepadėtų siekti Rezoliucijoje numatytų tikslu netgi ir tuo atveju, jeigu joje būtu numatytas siekis tikruoju ar beveik tikruoju laiku keistis vertinimo ataskaitų duomenimis, o ne ..suskaitmenintais dokumentais” (nors, kaip minėta, to
piktnaudžiavimams palanki terpė
projektą iš drausminės į administracinę transformuotos atsakomybės klausimus spręstų nebe kolegiali institucija - Garbės teismas, o nesunkiai numanomi individualūs valstybės tarnautojai, kuriuos vertintojai iš anksto žinotų. Dėl to korupcinio poveikio grėsmės neabejotinai padidėtų. 120. Taip pat atkreiptinas dėmesys j tai, kad vertinimo rezultatai (vertinimo ataskaitose nustatoma vertė) daro reikšmingą įtaką valstybėje vykstančiai teisėtai civilinei apyvartai. Šie rezultatai dažnai įtakoja ir netgi lemia reikšmingus ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus subjektų finansinius sprendimus ir, jei yra klaidingi, potencialiai gali padaryti didelės žalos. 121.
vertintojų bendruomenės nuogąstavimus, kad atsisakius kvalifikacinių egzaminų ir profesinės veiklos ribojimo galimybės, gali būti teikiamos nekokybiškos (rinkos vertės neatitinkančios) vertinimo ataskaitos, FM atstovai reiškė poziciją, kad atsisakius licencijavimo „rinka pati susitvarkys”, todėl nekompetentingi ir /ar nesąžiningi vertintojai natūraliai neatlaikys konkurencinėje kovoje ir dėl veikiančių rinkos mechanizmų neišvengiamai bus eliminuoti iš šio verslo. 122. Vertintojų bendruomenės įsitikinimu toks FM atstovų požiūris yra ne tik grindžiamas nepagrįstai romantizuotu rinkos veikimo supratimu, bet ir liudija nenorą pripažinti laisvos rinkos veikimo ribotumą šioje konkrečioje situacijoje. 123. Visų pirma, pažymėtina, kad toli gražu ne visuomet paties vertinimo užsakovo interesas yra gauti objektyvią vertinamo objekto vertę atspindinčią vertinimo ataskaitą. Dėl įvairiausių (ir visiškai skirtingų) priežasčių vertinimo užsakovai labai dažnai yra suinteresuoti priešingai - kad vertinimo objekto vertė būtų dirbtinai padidinta arba, priešingai, dirbtinai sumažinta. 124. Esant tokiam specifiniam vertinimo užsakovo interesui, jis natūraliai gali bandyti paveikti vertintoją, kad vertinamo objekto vertė būtų nurodytą taip kaip yra palankiausia vertinimo užsakovui Tuo tarpu panaikinus prielaidas iš realios vertinamo objekto vertės neatspindinčias vertinimo ataskaitas rengiančių ir užsakovams teikiančių vertintojų atimti teisę verstis atitinkama veikla, būtų sukuriamos idealios prielaidos vertintojų korumpavimui.
Juk jie iš esmės niekuo nerizikuotų (jei už neteisingą vertės nustatymą jiems nebūtų specialiai atlyginama, o vertintojas būtų suinteresuojamas pačiu užsakymo gavimo faktu, pavyzdžiui, potencialiam klientui kreipiantis į vertintoją su užklausa: „man reikėtų įvertinti objektą X, jei galėtumėte pateikti vertinimo ataskaitą, kurioje jo vertė ne mažesnė nei Y, mielai užsakysiu jūsų vertinimo ataskaitos parengimą", nubaudimas už kyšininkavimą net teoriškai būtų neįmanomas, nes toks teisėtas atlyginimas už pageidaujamos vertinimo ataskaitos parengimą negalėtų būti traktuojamas kaip kyšis). 125. Be to, nesant jokių reikalavimų vertimuisi vertintojo veikla, pripažinimo vertintoju procedūros, taip pat kitokios vertintojų veiklos kontrolės, vertinimo ataskaitą galėtų parengti iš esmės bet kas (tokią paties suinteresuoto asmens pasirengtą vertinimo ataskaitą patvirtinti galima paprašyti bet kurio savo bičiulio ar net prie šiukšlių konteinerio sutikto asmens, netgi tokio, kuris neturi įgijęs nė vidurinio išsilavinimo). 126. Projektą grindžianti prielaida, kad vertinimo užsakovai turės pakankamą kompetenciją ir interesą suabejoti atitinkama ataskaita ir pareikalauti, kad ją parengtų jiems priimtinas vertintojas, yra iliuzinė ir neužtikrinta. 127.
netgi viešojo sektoriaus užsakomo vertinimo atveju politikai ir tarnautojai gali būti nesąžiningi ir siekti tenkinti savo ir/ar kitų privačių asmenų interesus (turėjome ne vieną baudžiamąją bylą, kuriose kaltinimai korupcija pareikšti netgi merams, savivaldybių administracijų direktoriams, Seimo nariams, buvusiems ministrams ar viceministrams, ką jau kalbėti apie kitus valstybės tarnautojus). Nekyla abejonių, kad siekdami savo ar jų atstovaujamų asmenų neteisėtų tikslų tokie asmenys gali būti linkę vertinimo ataskaitas užsakyti iš „lanksčių” vertintojų. O rizikos prarasti teisę verstis vertintojo veikla tokio „lankstumo” tikimybę itin padidina. 128. Antra vertus, atitinkamų žinių bei gebėjimų turi tikrai ne kiekvienas politikas ar valstybės tarnautojas. O mažiausios kainos principas dažnai yra labai svarbus ir net esminis paslaugos teikėjo pasirinkimo kriterijus. Pažymėtina, kad tokiu atveju suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, siekiantys įsigyti vertinamą turtą) gali panaudojant papildomus kompensacinius mechanizmus ar kitas paskatas paskatinti konkretų jų pažįstamą vertintoją dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime su intencija, kad jis nustatys ne objektyvią turto vertę, o tokią, kuri labiausiai tinkama tokiam suinteresuotam asmeniui. Ir vėl rizikos prarasti teisę verstis vertintojo veikla tokio trečiųjų suinteresuotų asmenų papildomai atlyginamo vertinimo tikimybę itin padidina. 129. Trečia, visuotinai žinoma, kad kyšininkavimui ir kitoms korupcijos formoms būdingas itin didelis latentiškumas (paslėptumas, nematomumas). Ypač kuomet kalbame apie korupciją privačiame sektoriuje (taigi, ir santykiuose tarp privataus asmens ir vertintojo). Todėl tais atvejais kai abu korupcinės transakcijos privačiame sektoriuje dalyviai vienas kitą gerai pažįsta ir pasitiki vienas kitu, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikimybė yra artima nuliui.
Todėl nelikus galimybės vertintojui taikyti sankcijas už klaidingą vertės nustatymą, net ir tinkamai parinktas vertintojas gali būti nepalyginamai lengviau korumpuojamas nei tai būtų veikiant su potencialiu netekimu galimybės vertis tam tikra veikla susijusiam profesinės veiklos kontrolės mechanizmui. 130. Ketvirta, pasitikėti kredito įstaigų vardu veikiančių asmenų suinteresuotumu gauti vien tik objektyvias vertinimų ataskaitas taip pat nėra pagrindo. Ne taip jau seniai išaiškėję aplinkybės, susijusios su bankuose „Snoras” ir „Ūkio bankas” buvusiomis praktikomis, liudija apie atitinkamus pavojus ir tai, kad Lietuvos bankas toli gražu ne visuomet šiuos pavojus laiku (iki atsirandant žalai) neutralizuoja. Tad siekiant apsisaugoti nuo panašių piktnaudžiavimų pasikartojimo ateityje, turėti papildomą „gynybos liniją” yra ne tik pagrįsta, bet ir būtina. Juo labiau, kad yra daugybė paskolas vertinimo ataskaitų pagrindu dalijančių kredito unijų, kuriose atitinkami veiklos standartai yra gerokai žemesni. III. Projektas prieštarauja Tarptautinių vertinimo standartų (TVS) ir Europos vertinimo standartų (EVS) nuostatoms ir pažeidžia šiuos standartus sukūrusių institucijų intelektines teises
sukūrusių tarptautinių vertintojų savivaldos institucijų nuosavybė (tarptautiniams standartams taikoma intelektinė apsauga yra visuotinai žinomas faktas). Todėl Projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatomas šių organizacijų nare nesančios valstybės įstaigos vienašališkai atliekamas EVS ir TVS taikymo Lietuvoje rekomendacijų nustatymas, laikytinas nekorektišku ir nepriimtinu elgesiu, kuris pažeidžia EVS ir TVS savininkų išimtines teises į atitinkamų kūrinių adaptacijas bei kitokius perdirbinius (žr.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą). 132. Be to Projekto 3 ir 4 skyriai kuria prieštaravimą TVS ir EVS nuostatoms, o Projekto 3 straipsnio 1 dalis šiuos standartus eksplicitiškai subordinuoja iš esmės bet kokiems net ir paties žemiausio rango žinybiniams arba lokaliniams teisės aktams. 133. Pažymėtina, kad toks Projekte numatomas reglamentavimas nedera su be kita ko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 p. nuostatoje akcentuojama šių standartų svarba ir autoritetingumu: „Siekiant, kad vertinimo standartai būtų laikomi patikimais, juose turėtų būti atsižvelgta į tarptautiniu lygiu pripažintus vertinimo standartus, ypač Tarptautinio vertinimo standartų komiteto, Europos vertintojų asociacijų grupės arba Royal Institution of Chartered Surveyors (Karališkojo atestuotųjų matininkų instituto) parengtus standartus”. IV. Projektas ir ANK projektas yra ydingi juridinės technikos požiūriu bei kitais aspektais 134.
ANK projekte numatoma 1961 straipsnio 1 dalies redakcija yra logiškai ydinga ir prieštaringa ta apimtimi, kuria kelia neaiškumą (sykiu nedera su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindu įstatyme įtvirtintu aiškumo principu') dėl to už kokius konkrečius pažeidimus kyla administracinė atsakomybė remiantis žodžių konstrukcija „teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas", t. y. ar administracinė atsakomybė kyla už: (a) bet kokių
(visų) atitinkamuose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą, jei tik atitinkami aktai priskirtini teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, kategorijai, ar (b) tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą, t. y. situacijas kaip esant pareigai atlikti turto arba verslo vertinimą ši pareiga yra ignoruojama ir vertinimas neatliekamas. 135. Taisyklę vertinant gramatiškai, nekyla abejonių, kad atsakomybė turėtų kilti tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą Juo labiau, kad žodis
„reikalavimas” naudojamas vienaskaita, taip patvirtinant prielaidą, kad omenyje
turima tik viena pareiga /reikalavimas atlikti patį atitinkamą vertinimą. 136. Tačiau toks aiškinimas nelabai derėtų su ANK projekte numatomo 1961 straipsnio 1 dalies sankcijoje esančiu atsakomybės subjektų įvardijimu - jei atsakomybė taikoma privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims, akivaizdu, kad pati pareiga atlikti privalomąjį vertinimą pažeista nebuvo ir neteisėti veiksmai siejami su kažkokiais kitais veiksmais. 137. Pažymėtina ir tai, kad ANK projekte numatomo 196' straipsnio sankcijos sistemiškai nėra subalansuotos su kitomis ANK nuostatomis.
Antai bet koks pirmą kartą atliktas pažeidimas pagal ANK
pakartotinis pažeidimas pagal ANK 1961 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo
panašiausiame ANK 205 straipsnyje atsakomybė yra diferencijuojama pagal kilusias ar siektas sukelti žalingas pasekmes ir pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį paprastas finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vos nuo 40 iki 140 eurų (vertinimo atveju įspėjimas apskritai nenumatytas ir baudos minimumas didesnis 7,5 karto (t. y. 750 proc.), o maksimumas daugiau nei 21 kartą (t. y. daugiau nei 2100 proc.). 139. Sisteminiu požiūriu toks netolygumas nustatant administracinę atsakomybę yra nepateisinamas ir laikytinas tiek Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto sistemiškumo principo pažeidimu, tiek ir galimai netgi Konstitucijai prieštaraujančiu diskriminavimu pagal specifinį požymį profesinės veiklos sritį. 140. Be to, kyla rimtų abejonių dėl ANK įgyvendinimo ir tam reikiamos AVNT kompetencijos: kaip rodo patikrinimų dėl vertintojų veiklos atitikties įstatymui praktika (pagal dabar galiojantį įstatymą), dažnai dėl kvalifikacijos ir vertinimo patirties neturėjimo AVNT dirbantys tarnautojai neteisingai interpretuoja ir vertina specialius normatyvinius aktus ir EVS ir TVS standartus. Remiantis pastarųjų 11 metų statistiniais duomenimis, apibendrinančiais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo praktiką, AVNT siūlymai iškelti vertintojui drausmės bylą dėl AVNT vertinimu padarytų pažeidimų, išnagrinėjus bylas Garbės teisme nepasitvirtino net 53 proc. atvejų (iš esmės tą patį iliustruoja ir santykis tarp Projekto aiškinamajame rašte esančioje 4 lentelėje nurodytų 2020 m. ir 2021 m.
AVNT 23 teikimų Garbės teismui ir vos 11 atvejų kai Garbės teismas pagal šiuos teikimus paskyrė drausmines nuobaudas). Jei tokie valstybės tarnautojai patys konstatuos administracinius nusižengimus ir skirs baudas, Vertintojų bendruomenės nuomone Lietuvoje bus formuojama iškreipta ir EVS bei TVS reikalavimams prieštaraujanti vertinimo praktika (tai, be kita ko, kelia problemą anksčiau minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 p. kontekste), o teismams teks nagrinėti atitinkamas AVNT dirbančių tarnautojų kompetencijos stokos išprovokuotas ir nelikus Garbės teismo filtro nebeišvengiamas bylas. Norint teisingai suprasti ir interpretuoti vertinimo srities specialius normatyvinius aktus, EVS ir TVS, yra būtinos pakankamai gilios nuolat atnaujinamos vertinimo metodologijos žinios ir nuolatinė praktinė vertinimo patirtis, nes vertinimo teorija, metodologija ir jos taikymas praktinėje vertinimo veikloje nuolat vystosi, ko objektyviai negali pasiekti valstybės tarnautojai, nes jie neužsiima praktine vertinimo veikla. 141. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Šio įstatymo tikslas - sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą nepriklausomą turto ir verslo vertinimą”. Aiškinamajame rašte šis Projekto tikslas papildomai paaiškinamas fraze „sudaryti teisines prielaidas rinkos savikontrolei”. 142.
142Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys,
kad kaip teisinio reguliavimo tikslas deklaruojamas minimų „skaitmeninių sprendimų” įdiegimo rezultatas „užtikrinti patikimą nepriklausomą turto ir verslo vertinimą” yra iliuzinis ir iš esmės nepasiekiamas. Juk referuojant į
„skaitmeninius sprendimus” faktiškai kalbama tik apie vertinimų ataskaitų
viešinimą. 143. Bet numatomas viešinimas negali duoti iš esmės jokios pridėtinės vertės. Jau anksčiau buvo pademonstruota, kad, išskyrus tuos atvejus kai vertintas viešojo sektoriaus turtas, Projekto 10 straipsnyje nurodoma informacija niekaip negali leisti įsitikinti ataskaitos (ne)kokybiškumu ar apskritai daryti kokias nors prasmingas išvadas. Juk niekas negalės pasakyti ar nustatyta pagrįsta vertė, jei nėra aišku ne tik koks konkretus objektas ir kokiu tikslu vertintas, bet ir kokios jo esminės savybės. Todėl galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad Projekte numatomos apimties (kai ji yra suderinama su nuasmeninimo principais) informacijos viešinimas objektyviai nesuteiks ir net negali suteikti pakankamų prielaidų įvertinti vertintojo darbo kokybę. 144. Tuo tarpu siūlomas mechanizmas neabejotinai didintų administracinę naštą vertintojams. 145. Trečia, Projekto tikslas „sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams” jau savaime yra labai seklus ir iš esmės apskritai nėra vertas įstatyminio lygmens reglamentavimo. Nes šiuo atveju principinis (ir įstatyminio sprendimo reikalaujantis) dalykas tam tikrų duomenų atskleidimas. Tai ar atitinkamas atskleidimas yra
„skaitmeninis” ar bet koks kitoks - teisės požiūriu tik mažai reikšminga
detalė. 146.
ir verslo vertinimą” užtikrinti tinkamos yra visiškai kitos priemonės: (a) vertintojų profesinės savivaldos vykdomi vertintojų mokymas ir vertintojų kvalifikacijos kėlimas, (b) vertintojų profesinės veiklos standartų laikymosi priežiūra (taip kaip yra šimtametes tradicijas turinčiose Vakarų šalyse), (c) patikimi rinkos (įvairių valstybės valdomų kadastrų ir registrų) duomenys. 147. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoka yra ydinga ir neaiški keliais aspektais. 148. Visų pirma, privalomasis vertinimas siejamas su atvejais kai „atliekamas teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais. Tačiau visiškai neribojama kas tai per atvejai. Teisiniu požiūriu netgi privačios įmonės patvirtintas lokalinis aktas - taip pat teisės aktas. Abejotina ar tikrai proporcinga ir nuoseklu, kad įmones vidaus poreikių tenkinimui (pavyzdžiui, veiklos strategijos peržiūrėjimui) atliekami išoriniai vertinimai būtų priskiriami privalomų vertinimų kategorijai. Jei taip - norėtųsi tokios pozicijos argumentavimo. Deja Projekto aiškinamajame rašte jo nėra. 149. Antra, privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoka yra papildoma sąlyga, kad vertės nustatymas turi būti atliekamas Riekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus”. Loginiu požiūriu būtų galima sakyti, kad šie sąvokos apibrėžimo konstravimui panaudoti „teisiniai raukiniai” yra visiškai tušti ir beprasmiški - juk interesai ir yra klasifikuojami į viešus ir privačius, tad kokia prasmė juos abu minėti? Kita vertus, formaliu požiūriu, nurodžius atitinkamus interesus, juos reikia nustatyti, todėl galima interpretuoti, kad jeigu nustatant pareigą atlikti vertinimą nėra nurodoma, jog tokio vertinimo atlikimas užtikrina konkrečius interesus (privačius ar viešuosius), tai antroji sąvokos apibrėžimo sąlyga netenkinama /nenustatyta ir todėl vertinimas nėra privalomasis. 150.
minėtos sąlygos įtraukimo prasmingumo pagrindimas sudarytų prielaidas išsisukinėti vengiant privalomo vertinimo. Sunku patikėti, kad toks buvo Projekto autorių tikslas. 151. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikiamas „viešojo sektoriaus turto” apibrėžimas, ta apimtimi, kuria jam priskiriamas ir bet koks privačiam asmeniui priklausantis turtas, jei tik jo vertinimo užsakovas yra viešojo sektoriaus subjektas, ne tik iškraipo bendrinę šių žodžių prasmę, bet ir kelia grėsmę konstitucinei teisei į privatumo gerbimą ir apsaugą, pavyzdžiui, sudarant prielaidas viešinti: bet kokios viešosios įstaigos, kurios vienu iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės įstaigos, siekiant išsinuomoti tam tikrą turtą atlikto šio turto vertinimo ataskaitą (netgi vėliau siekio išsinuomoti šį turtą atsisakius); apmokestinamo turto vertės nustatymo tikslais mokesčių administratoriaus iniciatyva atlikto privačiam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitą; teisėsaugos institucijų arba teismo užsakytą privačiam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitą (net jei ji parengta konkrečios proceso šalies iniciatyva ir jos lėšomis, bet siekiant užtikrinti vertintojo patekimą į kitai proceso šaliai priklausančias patalpas buvo užsakyta būtent per teismą ir apmokėta iš teismo depozitinės sąskaitos); valstybės arba savivaldybių institucijų inicijuoto nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams tikslais atlikto turto vertinimo ataskaitą (net jei vėlesniame etape nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams dėl tam tikrų priežasčių buvo atsisakyta ir ji lieka ankstesniems savininkams - privatiems asmenims); etc.). 152. Projekto 3 straipsnio 1 dalies redakcija sudaro teisines prielaidas legaliai netgi paties žemiausio lygmens lokaliniais aktais (įmonės ar įstaigos vadovo ar netgi kurio nors kito jų įgalioto asmens nustatytomis tvarkomis) daryti išimtis iš Tarptautiniuose vertinimo standartuose arba Europos vertinimo standartuose nustatytų taisyklių. 153.
minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra neprotinga ir neproporcinga bent jau tuo požiūriu, kad yra vienoda tiek pavieniams vertintojams, tiek kelias dešimtis darbuotojų turinčioms vertinimo veikla užsiimančioms įmonėms. 154. Tai, jog III skyriaus ir vieno iš dviejų jame esančių straipsnių (7 straipsnio) pavadinimai identiški, vertintina kaip juridinės technikos klaida. Kita vertus, 8-asis Projekto straipsnis, t. y, vienas iš dviejų Projekto III skyriaus „Vyriausybės įgaliota institucija" straipsnių, tematiškai apskritai neturi nieko bendro su šio skyriaus pavadinimu, nes nustato su Vyriausybės įgaliota institucija nesusijusią taisyklę, jog „Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka, jeigu įstatymuose, reguliuojančiuose vertinimą, nenustatyta kitaip”. 155. Abejonių kelia ir tai ar Projekto reguliacinei daliai turint vos 10 straipsnių, juos apskritai tikslinga skirstyti į keturis skyrius. 156. Aiškinamajame rašte iš esmės konstatuojant daugiausia AVNT veikla grindžiamos dabartinės vertinimo sistemos neveiksmingumą, visiškai neadekvačiai atrodo Projekto 7 straipsnio 1 dalies I punkto nuostata, jog „Vyriausybes įgaliota institucija rengia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas". Kaip rodo 23 metų vertinimo priežiūros praktika Lietuvoje, Vyriausybės įgaliota institucija nepajėgi rengti ir teikti metodinių rekomendacijų. Remiantis Projekto aiškinamajame rašte minimų šalių gerąja praktika, metodines turto vertinimo rekomendacijas geriausia rengia pačios vertintojų bendruomenės. 157. Kita vertus, EVS ir TVS yra praktiniam naudojimui pakankamai gerai pritaikyti dokumentai, tad neaišku kam jos bus reikalingos ir kokią pridėtinę vertę turėtų duoti ne šiaip turto vertinimo, o EVS ir TVS taikymo Lietuvoje, rekomendacijos. Juo labiau, kad pagal Projektą laikytis šių rekomendacijų vertintojai neprivalės. 158.
dokumentus sukūrusių tarptautinių vertintojų savivaldos institucijų nuosavybė. Todėl savavališkas EVS ir TVS taikymo rekomendacijų nustatymas pažeidžia jų išimtines teises į atitinkamų kūrinių perdirbinius bei adaptacijas. 159. Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata
„Gairės viešojo sektoriaus subjektams taikomos be išimčių (įprastai) arba
pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink1'. Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Gairių turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas" juridinės technikos požiūriu yra prieštaringa, nes tuo pat metu sakoma ir tai, jog „Gairės viešojo sektoriaus subjektams taikomos be išimčių" ir tai, kad jos taikomos „su išimtimis" - pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink". 160. Projekto 9 straipsnio 1 ir 4 dalis
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 161. Projekto 10 straipsnis, ta apimtimi kuria jis nesusijęs su viešojo sektoriaus turto vertinimu, yra beprasmiškas nes pagal jį skelbiama informacija negali būti panaudota jokiems reikšmingesniems sprendimams priimti (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 162. Kita vertus, Projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas (kartu su 9 punktu ir 2 straipsnio 9 dalimi) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 163. Projekto II straipsnio 3 dalies 2 punktas pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą ir riboja laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje principo įgyvendinimo galimybes (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). Pritarti iš dalies Dėl LR konstitucinių principų ir ES teisės aktų pažeidimų, projekto teisinio nesuderinamumo ir juridinės technikos spragų Dėl įgytos profesinės kvalifikacijos panaikinimo Dėl profesijos dereguliavimo.
Direktyva[15] neįpareigoja valstybių narių įstatymu reguliuoti vertintojų profesijos. Direktyva įgyvendinama LR su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis, kuris nustato, kad kredito davėjas turi teisę pasirinkti vertintoją. Įstatymų projektų nuostatų atitiktis direktyvai vertinta projekto rengimo metu, jos suderintos su Lietuvos banku. Projektas taip pat suderintas su Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupe, gautos teigiamos išvados. Atsižvelgiama į vertintojų asociacijų pastabas, Projektas papildytas, Jungtinei vertintojų asociacijai suteikiama vertintojo kvalifikacijos suteikimo teisė, taip pat suteikiama teisė tvarkyti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Projektas papildytas vertintojo sąvoka Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turtintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą arba juridinis asmuo, atliekantis turto arba verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Sąvoka nustato, kad privalomąjį vertinimą gali atlikti tik vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Dėl prieštaravimo Vyriausybės programai Įstatymo projektas įgyvendina LRV programos įgyvendinimo plano 10.3 projekto „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“
įstatymo pakeitimą, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, taip pat 10.3.5 veiksmą „Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais <..>”.
Finansų ministerija informaciją apie įstatymų pakeitimų projektų rengimą visose stadijose teikė suinteresuotoms šalims, organizavo viešąsias konsultacijas, darbinius susitikimus su pastabas pateikusiomis šalimis Pastabos dėl korupcijai ir piktnaudžiavimams palankios aplinkos kūrimo Šiuo metu esamas profesijos licencijavimas neužkerta korupcijos rizikų. Projektu siūloma skaidrinti vertintojų darbo rezultatą, t.y. viešinti vertinimo ataskaitas. Kuo daugiau viešumo, tuo mažiau prielaidų korupcijai atsirasti. Apskundimo teisė ir skundų nagrinėjimas taip pat prisidėtų prie antikorupcinės aplinkos. Priimant sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu dalyvauja vertintojas, vertinimo užsakovas ir vertinimo naudotojas, todėl pastebėjus neatitikimus, bet kuri šalis nustatytą neteisingą vertę gali ginčyti. Dėl prieštaravimo vertinimo standartams Įstatymo projektas ir neturi atitikti TVS ir EVS nuostatų; jame nustatoma pareiga vertintojams vadovautis TVS arba EVS atliekant vertinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad TVS ir EVS nustato nacionalinių teisės aktų taikymo pirmenybę, t.y. TVS ir EVS taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja nacionalinei teisei. Dėl prieštaravimo siūlomiems skaitmeniniams sprendimams, vertinimo ataskaitų informacinei sistemai ir pan. Skaitmeniniai įrankiai yra vertinimo ataskaitų informacinė sistema kartu su galimybėmis joje esančius duomenis atverti ir panaudoti juos pakartotinai. Vertinimo ataskaitų teikimas į IS standartizuota forma sudarys galimybė naudotis VĮ Registrų centro valdomų registrų duomenimis ir informacija, diegti kontrolės įrankius.
Skaitmeniniais sprendimais siekiama pakeisti neefektyvią šiuo metu vykdomą vertintojų priežiūrą, užtikrinti skaidrumą atliekant vertinimą. 10. Lietuvos verslo konfederacija 2023-11-16 Nr. G-2023-9955 <...> LVK iš esmės svarbiausia, kad įstatyme būtų numatyti kvalifikaciniai reikalavimai turto vertintojams, kurių pagrindu būtų užtikrinama turto vertinimo paslaugų kokybė ir vertintojų integralumas. Kokia forma tai siūloma padaryti yra jau antrinis klausimas, kuris turėtų būti suderintas su vertintojų atstovais. Iš esmės pritariame pačiai pataisymų idėjai numatyti profesinę savivaldą, vis tik įžvelgiame ir reikšmingų trūkumų. Pastabos:
Siūloma nustatyti, kad turto arba verslo vertintoju būtų laikomas ir juridinis asmuo, kuriame dirbtų kvalifikuotas turto arba verslo vertintojas – fizinis asmuo. Rinkai šiuo atveju galimai kiltų papildoma našta tikrinti, ar įmonėje tikrai dirba kvalifikuotas vertintojas. Galbūt šiuo atveju užtektų nurodyti, kad tais atvejais, kai įmonė yra turto arba verslo vertintojas, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ne tik įmonės vardu galintis veikti asmuo, tačiau ir kvalifikuotas turto arba verslo vertintojas? Būtent toks reguliavimas galioja šiai dienai. Jeigu tokiam pasiūlymui nebūtų pritarta, tuomet lauktume paaiškinimo, kodėl Finansų ministerija siūlo būtent tokį variantą, kuris, atrodo sudėtingesnis, nei galėtų būti. Lauktume ir kitų formate dalyvaujančių suinteresuotų šalių nuomonės dėl turto vertintojo–juridinio asmens formuluotės.
atlikti neprivalomą turto vertinimą, taip būtų sustiprinta vartotojų apsauga. Dabar yra siūloma, kad reikalavimai būtų vertintojui, tačiau tik tais atvejais, kai atliekamas privalomas vertinimas. Reiškiasi, kiti turto vertinimai būtų nereguliuojami – juos atlikti galėtų vėlgi bet kas. Tačiau sutarus judėti linkme, kad atsirastų kvalifikaciniai reikalavimai turto vertintojams, tikslinga būtų numatyti, kad tik kvalifikuoti turto vertintojai galėtų atlikti neprivalomą turto vertinimą.
Neprivalomų vertinimų nėra daug, tačiau numačius minimalų reikalavimą neprivalomiems vertinimams būtų sustiprinta vartotojų (tame tarpe – ir verslo) apsauga, taip pat nebūtų sudaryta galimybė rinkoje atsirasti įvairiems veikėjams, kurie teiktų neva turto vertinimo paslaugas bet kaip ir bet kokia forma. Regis, jau dabar įstatyme neprivalomasis turto vertinimas yra sureguliuotas praktiškai keliais sakiniais, tad tą padaryti galima nesunkiai ir projekte. Pritarti iš dalies Baigiamosiose nuostatose nurodoma dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo organizavimo ir steigėjų. Dėl įmonių, užsiimančių vertinimo veikla, Projekte patikslinta vertintojo sąvoka Privalomąjį turtą ir verslo vertinimą atliekantis turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis privalomąjį turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Manoma, kad papildomos nuostatos dėl juridinio asmens nėra būtinos. Be to, pateikiant vertinimo ataskaitą į VAIS, vertintojas turės nurodyti tiek fizinio, tiek juridinio asmens duomenis, nes numatyta, kad turi būti viešinama vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir
(arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo. (11 str. 1 dalies 8 punktas) Dėl neprivalomojo turto vertinimo, tokiovertinimo atveju būtų neįmanoma kontroliuoti atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams. Vertinimas, kuris atliekamas pagal užsakovo pageidavimą dažniausiai turi keletą sprendimų alternatyvų: užsakovas nebūtinai užsako vertinimo ataskaitą, gali būti konsultacija dėl vertės, ekspertizė, išvada dėl vertės.
Neprivalomojo vertinimo atvejais vertinimas atliekamas užsakovo pageidavimu, kuris gali ir turi teisę rinktis kvalifikuotą vertintoją, kurio kvalifikacijos turėjimą užtikrintų Jungtinė vertintojų asociacija. 11. Lietuvos turto vertintojų asociacija 2023-11-16 Nr. G-2023-9956 <...> Šiuo laišku teikiu bendrą, suderintą Lietuvos turto vertintojų asociacijos, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių ir Lietuvos vertintojų rūmų poziciją. Vertintojų bendruomenė pritaria ir kaip teigiamą pokytį Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte vertina pateiktoje papildytoje jo versijoje atspindimas dvi esmines naujoves: 1) vertintojų savivaldos organizacijos sukūrimą ir, 2) vertintojų kvalifikacijos reglamentavimą. Iš tiesų, šie du teisinio reglamentavimo elementai yra kertiniai, tie kuriuos patys vertintojai nori matyti teisiniame savo profesinės veiklos reglamentavime ir tie, kurie apsaugotų visuomenės ir vertinimo paslaugų vartotojų interesus. Deja, techniniu požiūriu šis dviejų minėtų naujovių įtraukimas į pateiktą projekto versiją yra suformuluotas taip, kad šios nuostatos realiai negalėtų būti efektyvios ir pasiekti nustatytų tikslų (deramos vertinimo veiklą vykdančių asmenų kvalifikacijos ir veiksmingos profesinės savivaldos). Naujosios projekto versijos 5 straipsnyje numatoma, kad „Jungtinė vertintojų asociacija turi teisę nustatyti kvalifikacijos suteikimo ir tęstinumo sąlygas“. Tačiau pasirinkus tokią formuluotę ir žiūrint į visą projekto turinį lieka iki galo neaišku ar Jungtinės vertintojų asociacijos (toliau - JVA) nustatytomis sąlygomis kvalifikacijos neįgiję asmenys gali verstis privalomojo turto vertinimo veikla, ar negali? Įstatymas negali būti toks dviprasmiškas ir neapibrėžtas.
Įstatyme neakcentuotas JVA kvalifikacijos suteikimo išskirtinumo aspektas t. y. ir be šio įstatymo suteikiamų regalijų asociacijos turi teisę savo kompetencijų ribose suteikti suinteresuotiems asmenims atitinkamas kvalifikacijas. Siūlome 5 straipsnį papildyti nuostatomis labai aiškiai įvardinant, kad įstatymu išskirtinai JVA yra deleguojama turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos suteikimo, monitoringo ir panaikinimo funkcija. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad dėl 5 straipsnio atsiranda poreikis papildyti/patikslinti susijusias nuostatas:
Respublikos Konstitucija įtvirtina asociacijų laisvą.
Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai nurodęs, kad vienintelė situacija, kai jungimasis į asociaciją gali būti grindžiamas valstybės nurodymu, o ne besijungiančių asmenų laisva valia - valstybės vykdomų profesinės kontrolės ar priežiūros funkcijų perdavimas profesinės savivaldos asociacijai. Tačiau nei 12 straipsnyje, nei kitur projekte nėra nurodoma, kad JVA yra vertintojų profesinės savivaldos organizacija, praktiškai nieko nepasakyta apie tai kokia yra jos paskirtis, kokios funkcijos (išskyrus vertintojų kvalifikacijų suteikimą ir sąrašo skelbimą, tačiau ir šiuo atveju niekur nenumatant, kad bet kuri kita asociacija negalėtų daryti to paties). Tad jeigu JVA valstybė neplanuoja pavesti vykdyti vertintojų profesinės kontrolės a r priežiūros funkcijų, nėra ir reikiamo (su Konstitucija derančio) teisinio pagrindo įstatymu nuspręsti, kad įkuriama nauja asociacija ir kas yra jos nariais. Beje, iš 12 straipsnio 1 alternatyvos formuluotės net neaišku kokios /kurios /kelios iš atitinkamų asociacijų įsteigia JVA? Ar dvi gali? Ar turi visos trys? O jei per laiką iki šio įstatymo projekto patvirtinimo ir įstatymo įsigaliojimo įsisteigs dar 3 vertintojus vienijančios asociacijos? Arba ką daryti jei konkuruojančios grupės tuo pačiu metu įsteigs kelias JVA? Nors 2 alternatyva šias problemas iš dalies neutralizuoja (numatoma, kad JVA steigimą organizuoja Tarnyba), be anksčiau minėto konstitucinio aspekto lieka kitas probleminis klausimas /dalykas: kiek galima suprasti iš įstatymo projekto formuluočių, narystė JVA nebūtų privalomai visuotinė (bent jau jokių aiškių teisinių prielaidų privalomumui visiems vertintojams tapti jos nariais nėra), tačiau JVA kvalifikacijų suteikimo funkcija galiotų visiems fiziniams asmenims, t. y. ir tiems, kurie nėra JVA nariais.
Tai reikštų, kad dalis vertintojų, kurie yra JVA arba ją steigiančių asociacijų nariai, turėtų nešti visų vertintojų kvalifikacijos vertinimo kaštų padengimo naštą. Tai tikrai nebūtų nei sąžininga, nei teisinga. Taip pat paminėtina, kad 12 straipsnio nuostatos (1 alternatyvos 2 dalis ir 2 alternatyvos trys paskutinės dalys) apie tam tikrų pareigų vykdymą „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ techniškai yra nekorektiškos, nes neįsigaliojęs įstatymas jokių pareigų nustatyti negali. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pasirinkimas įstatymo projektu numatyti tik privalomojo vertinimo reglamentavimą yra nepagrįsta. Tarkime, sunku suprasti kodėl neprivalomąjį vertinimą atliekantys vertintojai neturėtų privalomai drausti savo civilinę atsakomybę? Taip pat kodėl jiems neturi ir net negali galioti įstatymo projekte numatomos nuostatos dėl kvalifikacijos (juk projekto 2 straipsnio 7 dalis vertintoją specifiškai apibrėžia tik kaip privalomąjį turto ir verslo vertinimą atliekantį fizinį asmenį)? Apibendrinant galima pažymėti, kad abstrakčiai vertinant 5 straipsnyje ir 12 straipsnyje modeliuojamą Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimą ir vertintojų kvalifikacijos suteikimo mechanizmą, vertintojų bendruomenė šiomis naujovėmis džiaugiasi. Tačiau konkretus numatomų juridinių formuluočių turinys yra aiškiai ne tinkamas ir net esminiais aspektais neleidžia aiškiai įvertinti kokių konkrečių teisinio reguliavimo tikslų yra siekiama.
Vertintojų bendruomenė pasirengusi bendradarbiauti ir teikti konkrečius siūlymus pateiktam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Siekiant išvengti patinės situacijos, kai vertintojai nesutiktų įkurti jungtinės vertintojų asociacijos, JVA neįpareigojama, o jai suteikiama teisė nustatyti reikalavimus kvalifikacijos suteikimui ir tęstinumui ir tvarkyti vertintojų sąrašą (t.y. į jį įtraukti ir išbraukti pagal pačios JVA nustatytus reikalavimus). JVA turi teisę pasinaudoti įstatyme jai suteikta teise. Jei nepasinaudotų, kvalifikacijos reikalavimus nustatytų vertinimo užsakovai arba naudojai ir tą darydami galėtų pasinaudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtomis gairėmis dėl vertintojo pasirinkimo. JVA suteikiamas išskirtinumas, nes JVA yra minima įstatymu, kaip vienintelė asociacija. Jei valstybė imperatyviai deleguotų kvalifikacijos suteikimo vertintojams funkciją JVA, tuomet įstatyme turėtų būti numatyta ir tos funkcijos priežiūros kontrolės mechanizmas. Projektu Jungtinei vertintojų asociacijai aiškiai suteikiama teisė vykdyti funkcijas, susijusias su vertintojo kvalifikacijos suteikimu ir kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo tvarkymu. T.y. išbraukimu iš sąrašo. Neprivalomo vertinimo atveju būtų neįmanoma kontroliuoti atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams. Vertinimas, kuris atliekamas pagal užsakovo pageidavimą dažniausiai turi keletą sprendimų alternatyvų: užsakovas nebūtinai užsako vertinimo ataskaitą, gali būti konsultacija dėl vertės, ekspertizė, išvada dėl vertės. Neprivalomojo vertinimo atvejais vertinimas atliekamas užsakovo pageidavimu, kuris gali ir turi teisę rinktis kvalifikuotą vertintoją, kurio kvalifikacijos turėjimą užtikrintų Jungtinė vertintojų asociacija.
Dvigubos baudimo sistemos nėra, nes
nustatyta tvarka (skirtų įspėjimą, brauktų iš sąrašo), o Vyriausybės įgaliota įstaiga už ne pagal teisės aktus atliktą vertinimą. Ataskaitų teikimo formatų nustatymas nėra įstatymo dalykas. Tai bus nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Rengiant VAIS valdytojo tvarką (10 str. 1 d.), pagal kurią vertinimo ataskaitos bus keliamos į VAIS, ji bus derinama su vertintojų asociacijomis, FM ir kt. Atkreipiamas dėmesys, kad derinant minėtą tvarką vertintojų nuomonė ir patirtis rengiant vertinimo ataskaitas bus labai vertinama. Projektas nenustato pareigos vertintojams saugoti vertinimo ataskaitų, Projekte nustatyta, kad Vertinimo ataskaitos informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į informacinę sistemą dienos. Projektu nėra nustatoma privaloma profesinė savivalda, tačiau yra akivaizdžiai skatinama savanoriška savivalda, nes įvardijama viena jungtinė vertintojų asociacija. JVA suteikiama tik kvalifikacijos suteikimo ir vertintojų sąrašo tvarkymo teisė. Vertintojų priežiūros funkcijos neperduodamos. Projekto nuostatos siūlomos atsižvelgus į LTVA, LTVVĮA ir LVR 2022 m liepos 26 mėn. raštu pateiktą siūlymą, kuriame kvalifikacijos suteikimo funkcijos deleguotos Jungtinei vertintojų asociacijai. Atkreipiamas dėmesys, kad nekeliamas privalomos narystės reikalavimas, į asociaciją jungiamasi savanoriškai, kaip ir buvo siūloma pačių vertintojų 2022 m liepos 26 siūlomame Diskusiniame dokumente. 2022 m liepos 26 mėn. rašte siūlomas pavadinimas „Jungtinė savivaldos organizacija“. Vertintojus vienijančios asociacijos, kuriai deleguojamos kvalifikacijos suteikimo funkcijos, pavadinimas gali būti tikslintinas.
Kaip pagalba Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo organizavimui, Projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias Vyriausybės įgaliota institucija (AVNT) pateiktų steigėjams siūlymus dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo sutarties, Jungtinės vertintojų asociacijos įstatų projektų ir sušauktų steigiamąjį susirinkimą. Analogiškai, dalyvaujant AVNT, buvo steigiami Nemokumo administratorių rūmai. Kvalifikacinio egzamino ir kvalifikacijos kėlimo organizavimas yra atlygintinos paslaugos, todėl nariai nemokėtų už ne narių gaunamas paslaugas. JVA rekomenduotina remiantis kitų valstybių gerąja praktika sukurti schemą, pagal kurią narystė būtų patraukli vertintojams (geresnės kvalifikacijos kėlimo kainos, draudimo paketas ir pan.) Steigėjais būtų tie, kurie dalyvautų steigiamajame susirinkime, o kiti galėtų jungtis į jungtinę asociaciją vėliau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 Nr. G-2023-9326
<...>
1Kritinės antikorupcinės pastabos:
nedetalizuoja turto vertintojų pasirinkimo kriterijų Analizuoti teisės aktų projektai nenustato jokių reikšmingų kriterijų kvalifikuotam turto vertintojui pasirinkti.
Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies
Vyriausybės įgaliotos institucijos viena iš funkcijų yra parengti vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės). To paties 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Gairės viešojo sektoriaus subjektams būtų taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“. Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Gairių turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. Gairių projektas nėra pateikiamas pakete kartu su kitais analizuotais teisės aktais, todėl nėra galimybės įvertinti juo reglamentuojamų teisinių santykių ir konkrečių nuostatų pagrįstumą bei pakankamumą skaidriems ir korupcijai atspariems sprendimams priimti. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėtomis Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis sukuriama galimybė siūlomą teisinį reguliavimą taikyti nevienareikšmiškai, suteikiant galimybę neprivalomo pobūdžio žemesnės galios teisės akte nustatyti tam tikras naujas, Įstatyme nenumatytas taisykles ir galimai išimtis dėl jų netaikymo. Tokia situacija pažeistų teisės aktų hierarchijos principą bei nesukurtų sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų vienareikšmiam, skaidriam ir korupcijai atspariam taikymui, dėl ko kyla abejonių, ar turto vertintojo pasirinkimo procedūros ir jo vėliau teiksimos paslaugos, priėmus analizuojamus projektus, atitiks valstybės (pavyzdžiui, parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus) ir visuomenės (pavyzdžiui, atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, vertinant skolininko turtą) interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas vertintojo pasirinkimo kriterijus įtvirtinant įstatymo lygmenyje, kurių taikymas galėtų būti detalizuotas Gairėse, taip pat numatyti aiškius ir vienareikšmiškus minėtų kriterijų netaikymo atvejus. Pritarti Projektas papildytas vertintojo sąvoka – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Taip pat projektas papildytas 5 str., kuriame nustatoma, kad Jungtinė vertintojų asociacija turi teisę kvalifikacijos suteikimo sąlygas
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1.
Privalomojo vertinimo projekto nuostatos nenumato kvalifikacijos reikalavimų privalomojo turto vertintojams Analizuojamų įstatymų pakeitimo projektų nuostatų ir projektais siekiamų tikslų aspektu tebėra aktualios pastabos, teiktos AV išvados 1.1 papunktyje, dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties reikalavimų privalomąjį turto vertinimą, atliekamą siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus, nenustatymo jį atliekantiems subjektams. AV išvadoje buvo nurodyta, kad tiek Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS), tiek Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS) (kartu – ir standartai), kuriais privalo vadovautis turto vertintojai ir kurie atliekant vertinimą taikomi visa apimtimi, nėra išsamiai apibrėžti turto vertinimą atliekantiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikytini kvalifikacijos, profesinės veiklos reikalavimai, numatomos kelios turto vertintojų kategorijos, pavyzdžiui, skirstymas į vertintojus ir vertintojus recenzentus arba aukštesnės kvalifikacijos vertintojus, kuriems taikytinų reikalavimų standartai taip pat nedetalizuoja. Pavyzdžiui, EVS 4.1 papunktyje numatyta, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo <...>, kuris gali įrodyti, kad jis alternatyviai: turi universitetinių, pouniversitetinių studijų diplomą (nedetalizuojant, kokios srities, nenumatant minimalios patirties kriterijaus – mūsų pastaba); arba turi kitą pripažintą akademinį ar profesinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį TEGoVA būtinuosius išsilavinimo reikalavimus, taip pat ne mažesnę kaip dvejų metų profesinę patirtį turto vertinimo srityje; arba turi ilgalaikės atitinkamos profesinės patirties (nedetalizuojant ilgalaikiškumo sąvokos turinio ir neišskiriant kokia „atitinkama“ profesinė patirtis yra reikalinga – mūsų pastaba).
TVS nuostatos taip pat nedetalizuoja reikalavimų, taikytinų vertintojo kvalifikacijai , tačiau papildomai nurodo vertintojo recenzento, tam tikra apimtimi galinčio kontroliuoti vertinimo procesą ir jo kokybę, sąvoką , nors taip pat neatskleidžia vertintojui recenzentui taikytinų reikalavimų. Projekto nuostatos minėtų pareigybių nenumato, kaip ir kitokio vertintojų skirstymo pagal turimą aukštesnę ar žemesnę kvalifikaciją, kuris numatytas aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme . Kaip minėta ir ankstesnėje AV išvadoje, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad vertintojams dažnai iškyla klausimų dėl EVS ar TVS taikymo ir „pastebimas aktualių, aiškinančių TVS, EVS nuostatas mokymų trūkumas, taip pat žemas vertintojų standartų išmanymo lygis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jokių kvalifikacijos, profesinės patirties reikalavimų vertintojams nenustatymas Projekte neprisidėtų prie šios ir aukščiau minėtų problemų sprendimo bei galimai praktikoje vertintojams keliami reikalavimai galėtų būti aiškinami ir taikomi skirtingai.
Tokia situacija galimai neužtikrintų kokybiškos, profesionalios, skaidrios ir korupcijai atsparios, suinteresuotų asmenų – valstybės ir visuomenės – interesus atitinkančios turto ar verslo vertinimo paslaugos teikimo, išskyrus po AV išvadoje teiktų pastabų Projekte įtvirtintą civilinės atsakomybės draudimo privalomumą vertinimą atliekančiam vertintojui. Todėl siūlytina svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas numatant vertintojams taikytinus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Pritarti Projektas papildytas straipsniu, kuriame nustatoma, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo, kuris yra išlaikęs vertintojo kvalifikacinį egzaminą ir kelia savo kvalifikaciją. (žr. 1 pastabą)
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 Nr. G-2023-9326
institucijos vaidmuo vykdant pažeidimų prevenciją bei ginant viešąjį interesą dėl galimai neteisingai nustatytos turto vertės Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies
administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo.
Teigiamai vertintinas projektų rengėjų siekis aukščiau minėtomis nuostatomis Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus vykdyti minimalią vertintojų ir jų parengtų vertinimo ataskaitų priežiūrą, numatant dvi galimybes: nagrinėjant gautus skundus arba pačiai inicijuojant į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas išsamiau nedetalizuoja reikšmingų kriterijų ir aplinkybių sprendimui inicijuoti į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą įkeltos vertinimo ataskaitos nagrinėjimo, siekiant apginti viešąjį interesą, priimti, nei konkrečių procedūrų (pavyzdžiui, tikrintinų vertinimo ataskaitų atrankos (jeigu, manytina, būtų tikrinamos ne visos įkeltos ataskaitos), srities rizikingumo nustatymo, kt.), kas yra tiesiogiai susiję tiek su pažeidimų nustatymu laiku, tiek su tam tikrų subjektų teisėmis, pareigomis bei jų galimu suvaržymu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, remiantis teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principais, šie teisiniai aspektai turėtų būti atskleisti Privalomojo vertinimo projekte, kaip ir įgaliotos institucijos sprendimų teisinės pasekmės (pavyzdžiui, ar nustačius pažeidimų vertinimo ataskaita turėtų būti tikslinama ar naikinama, ar skiriama tik bauda, ar vertintojui galėtų būti apribojama teisė tam tikrą laiką verstis turto vertintojo veikla, kt. (palyginti – galiojančiame teisiniame reglamentavime numatyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus vertintojui gali būti sustabdytas ar panaikintas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas)). Pritarti iš dalies Vyriausybės įgaliotai institucijai deleguojamos funkcijos, susijusios su tikrinimu ar atliekant vertinimą nebuvo pažeidžiami teisės aktai. Projekte taip pat numatyta, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo yra sprendžiami teismo tvarka. Tam, kad pateikti išvadą, ar nustatyta teisinga vertė, reikėtų atlikti dar vieną vertinimą – tai valstybei kainuotų daug papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Atkreipiamas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančiame reguliavime priežiūros institucija nepasisako dėl nustatytos vertės teisingumo. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą planiniai vertintojų ir vertinimo įmonių patikrinimai planuojami pagal rizikingumo kriterijus, kurie numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.
Projekte numatyta (8 str.), kad Vyriausybės įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų <..>. Vadovaujantis VAĮ, Vyriausybės įgaliota institucija įgalinta nustatyti tvarką, pagal kurią bus inicijuojamas vertinimo ataskaitų nagrinėjimas, tame tarpe ir rizikingumo kriterijai ar pan.. Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, taikys vertintojui administracinę atsakomybę (pinigines nuobaudas). Manytina, kad piniginės nuobaudos yra veiksmingesnės, labiau atgrasančios nei įspėjimai, pastabos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį reguliavimą kvalifikacijos pažymėjimų sustabdymo poveikio priemonė yra neveiksminga, per paskutinius 5 metus sustabdyti tik keli kvalifikacijos pažymėjimų galiojimai. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 Nr. G-2023-9326
Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nesuteikia Vyriausybės įgaliotai institucijai spręsti klausimų dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, numatant, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka <...> (Privalomojo vertinimo projekto 8 straipsnis).
Tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kreipimąsi į teismą dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo įvertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos tikslinimo /panaikinimo turėtų inicijuoti Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, ar minėtos ataskaitos užsakovas ar kitas subjektas, suinteresuotas ataskaitoje nustatyta verte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neužtikrintų efektyvios ir skaidrios pažeidimų prevencijos, taip pat galimai apsunkintų ir uždelstų valstybės ar privačių asmenų teisės į teisingai nustatytą jų turto vertę gynimą. Pritarti iš dalies Ginant viešąjį interesą Vyriausybės įgaliota institucijas yra atsakinga už teisės aktų nustatytų normų laikymąsi ir pasisako dėl teisės aktų pažeidimų bei už nustatytus pažeidimus taiko ANK. Ginčas dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės gali kilti tarp turto verte suinteresuotų šalių: vertinimo ataskaitos naudotojo, vertinimo ataskaitos užsakovo, vertintojo ar kt. Viešojo sektoriaus vertinimo ataskaitos bus viešai skelbiamos, dalis kitų vertinimo ataskaitos duomenų bus skelbiama, ginčyti vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę ir kreiptis į teismą gali bet kuri suinteresuota šalis. Taip yra ir dabar galiojančiame įstatyme. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 Nr. G-2023-9326
aišku, ar nesutikdamas su ataskaitoje užfiksuota nustatyta turto verte turto vertinimo užsakovas galėtų užsakyti vertinimą iš kito turto vertinimo paslaugos teikėjo.
Jeigu taip, ar nauja turto vertinimo ataskaita – galimai su kita nustatyta to paties turto verte – informacinėje sistemoje būtų susieta su konkrečiu vertintu turtu ar vertinimo užsakovu, t. y. ar informacinė sistema sudarytų galimybes, pavyzdžiui, Vyriausybės įgaliotai institucijai identifikuoti visas dėl to paties turto vertės parengtas ataskaitas, siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir /ar viešojo intereso apsaugą. Pritarti iš dalies Skirtingų vertintojų nustatyta to pačio turto vertė gali skirtis priklausomai nuo vertinimo tikslo, naudojamo vertės nustatymo metodo, taikytų pataisos koeficientų ir pan. Pavyzdžiui, vertinant turtą lyginamuoju metodu, naudojamos panašaus turto vykusių sandorių vertės, vertinant atkuriamuoju metodu – vertinamos sukūrimo sąnaudos, vertinant pajamų metodu – vertinamas numatomas turto panaudojimas. Dėl šių priežasčių nustatomos skirtingos turto vertės. Nustatant vertę svarbu įvardinti vertės nustatymo tikslą, pasirinkti tinkamą vertinimo metodą, vertintojas privalo pagrįsti vertinime naudotą informaciją, aplinkybes ir pan. Informacinėje sistemoje numatomi paieškos ir filtravimo funkcionalumai, kurie bus detalizuoti informacinės sistemos nuostatuose, todėl Vyriausybės įgaliota institucija galės identifikuoti visas dėl to paties turto parengtas ataskaitas. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 Nr. G-2023-9326 2.2.3.
G-2023-9326
tai, kad iš analizuotų teisės aktų projektų nuostatų nėra aišku, ar Privalomojo vertinimo projekto nuostatos, joms įsigaliojus, būtų taikomos ir individualiojo turto vertinimo atvejais, pavyzdžiui, Žemės mokesčio ir NT mokesčio projektų nuostatų apimtimi, pagal kurias individualusis turto vertinimas nėra privalomas, tačiau jo metu nustatyta vertė reikšmingai susijusi tiek su mokesčio mokėtojo, tiek su valstybės interesu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti atitinkamas projektų nuostatas, pašalinant minėtus teisinius neaiškumus. <...> Pritarti Mokesčių mokėtojui mokestinė vertė paskaičiuojama atliekant masinį vertinimą. Jei asmuo nesutinka su nustatyta masinio vertinimo metu nustatyta verte, privalo pateikti individualų vertinimą, atliktą pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, t. y. norint pakeisti mokestinę vertę, teisės aktai reikalauja vertinimo, tokiu atveju Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas yra taikomas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti įstatymo projektui su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms, projekte įtvirtinant nuostatas dėl privalomos vertintojų savivaldos – Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų – įsteigimo Vyriausybės iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą. Tokiu būdu bus eliminuojamos rizikos dėl asociacijų nesutarimo steigti jungtinę asociaciją. Suteikus Turto ir verslo vertintojų rūmams savireguliavimo funkcijas bus užtikrinama reikiama profesinė kompetencija, kvalifikacijos kėlimas ir efektyviai sprendžiami veiklos kontrolės klausimai. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
2 Argumentai: Netikslinga visiškai atsisakyti šiuo metu taikomų reikalavimų turto ir verslo vertintojų kvalifikacijai, taip pat atsisakyti galimybės apriboti arba atimti vertinimą netinkamai atliekančių (netgi darančių sisteminius arba itin šiurkščius tyčinius pažeidimus) asmenų galimybę užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla. Todėl turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei etikos normų laikymosi kontrolės funkcijos turėtų būti ne panaikintos ir pakeistos vien baudomis grindžiama administracine atsakomybe, kuri esant didesniam materialiniam ar asmeniniam suinteresuotumui parengti ydingą vertinimo ataskaitą nebūtų veiksminga, o perduotos vertintojų profesinės savivaldos organams, suformuotiems remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių kitų laisvųjų profesijų (architektų, advokatų ir pan.) savireguliavimo ir savivaldos patirtimi. Konkrečią vertintojų profesinės savivaldos organų struktūrą, jų formavimo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus turėtų nustatyti atskiras įstatymas (galiojančio Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo ar kito įstatymo pavyzdžiu). Pasiūlymas:
papildyti 2 dalimi:
„2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau
3-12 dalimis. Pritarti 2.
komitetas
3 Argumentai: Kadangi projektas nustato reikalavimus privalomajam turto arba verslo vertinimui, o pagal šį pasiūlymą vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projekte turėtų būti pateikiama nuorodą į vertintojams keliamus reikalavimus ir, nedetalizuojant specialiame įstatyme detaliai reglamentuotinų dalykų, bendrais bruožais nurodyti kokiais pagrindais asmuo įgyja vertintojo statusą. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas Reikalavimai vertintojams
1Vertintojas turi būti nepriklausomas. Vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jei jis yra:
1) vertinamo objekto savininkas arba bendraturtis;
2) vertinimo užsakovo, naudotojo, kuris yra žinomas vertinimo atlikimo metu, arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
3) vertinimo užsakovo, naudotojo arba juridinio asmens, kuris nuosavybės arba patikėjimo teise valdo vertinamą objektą, dalyvis, organų narys, vadovas. 2. Vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai. 3. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą įgyja pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas gaudamas Vertintojų rūmų išduotą vertintojo atestacijos pažymėjimą. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą praranda Vertintojų rūmams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas jo turimą vertintojo atestacijos pažymėjimą pripažinus negaliojančiu.“ Pritarti 3.
Ekonomikos komitetas
11 Argumentai: Pagrindinius vertintojų profesinės kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo užtikrinimo ir veiklos kontrolės klausimus perdavus vertintojų profesinei savivaldai, Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijos turėtų būti rengiamos jei ne išimtinai vien tik pačių vertintojų savivaldos organų, tai bent jau jiems dalyvaujant pariteto pagrindais. Juo labiau, kad sukūrus vertintojų profesinę savivaldą įgyvendinančius Vertintojų rūmus, jie numanomai taps minėtus standartus sukūrusių bei patvirtinusių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nariais ir turės aiškų mandatą šių standartų interpretavimui Lietuvos sąlygoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kartu su Vertintojų rūmais rengia ir tvirtina
komitetas
12 Argumentai: Valstybės institucijų kišimasis į privataus verslo ir vartotojų arba kitų užsakovų santykius nustatant gaires dėl prekes ar paslaugas teikiančių subjektų pasirinkimo yra visiškai nebūdinga praktika Lietuvoje. Projekto aiškinamajame rašte nėra iš esmės jokių argumentų kodėl turto ir verslo vertinimo veikla šiuo požiūriu turėtų būti išskirtinė ir kitokia, kodėl būtent dėl vertinimo paslaugų teikėjų pasirinkimo turėtų būti teikiamos rekomendacijos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog vertinimo paslaugos yra potencialus viešųjų pirkimų objektas, šiame kontekste galima pripažinti, kad valstybė turi pagrįstą interesą viešųjų pirkimų srityje tiesiogiai arba netiesiogiai pasisakyti dėl potencialių vertinimo paslaugų tiekėjų.
Todėl viešajam sektoriui skirtos vertinimo paslaugų teikėjo pasirinkimo gairės yra nors sistemiškai nebūdingas, tačiau racionaliai bent jau pateisinamas dalykas. Vis dėlto tokios gairės turėtų būti suderintos su vertintojų profesinės savivaldos institucijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) suderinusi su Vertintojų rūmais rengia ir
tvirtina viešojo sektoriaus subjektams skirtas vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės);“. Pritarti
komitetas
14 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlymą numatyti Vertintojų rūmų kompetenciją, kuri be kita ko apima įgaliojimą netgi pripažinti negaliojančiu teisę atlikti vertinimus suteikiantį vertintojo atestacijos pažymėjimą, Projekte numatoma naujovė – vertintojų administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą įvedimas – keičiantis reguliaciniam kontekstui nebeturi prasmės. Todėl projektu siūloma administracinė atsakomybė keistina su vertintojams iki šiol taikoma ir kitų laisvųjų profesijų (advokatų, architektų ir pan.) atstovų atsakomybės modelius sistemiškai atitinkančia priemone – drausmės bylos, galinčios pasibaigti netgi teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimu, iškėlimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą,
priima sprendimą vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.“ Pritarti 6.
Ekonomikos komitetas
3 Argumentai: Nagrinėti skundus dėl vertinimo, kuriam atlikti būtinos specialios žinios ir įgūdžiai bei patirtis, turėtų asmenys, kurie patys pakankamai gerai išmano vertinimui taikomus reikalavimus, procedūras bei metodologiją. Priešingu atveju skundų nagrinėjimas bus tik formalus ir kenks Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybės, kurios vardu veikiama, prestižui, mažins pasitikėjimą valstybe ir jos institucine sistema. Todėl skundus dėl vertinimo procedūrų ir ataskaitų nagrinėjantys asmenys turi būti įgiję deramą išsilavinimą ir išmanantys vertinimo specifiką tiek teoriškai, tiek ir praktiškai. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusias sąlygas, taikomas vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.“
komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomą vertintojų profesinės savivaldos atsiradimą ir vertintojų profesinės savivaldos klausimų reglamentavimui skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, projekto įsigaliojimas sietinas ne su konkrečia kalendorine data, o su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo parengimu ir įsigaliojimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo.“
komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomus projekto pakeitimus ir iš to kylantį konkrečiu kalendoriniu terminu neapibrėžtą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, įsigaliojimo laiką bei poreikį teisės aktus derinti su ateityje atsirasiančiais Vertintojų rūmais, tikslintinas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo
įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Lukas Savickas, Ieva Pakarklytė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] X-493 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (lrs.lt); IX-1675 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (lrs.lt); I-2675 Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (lrs.lt) ir kt. [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7c3e7e7576d711ed8a47de53ff967b64?jfwid=6uss4ofii (derinimo pažyma pateikta prie „Pridėti dokumentai“). [3] Tarptautinių vertinimo standartų 20.30 papunktyje nurodyta, kad
„Vertintojas yra asmuo, asmenų grupė arba asmuo įmonėje(nepriklausomai, ar juos
sieja vidiniai santykiai (darbo), ar išoriniai (sutartiniai), turi būtiną kvalifikaciją ar patirtį atlikti vertinimą objektyviai, nešališkai ir kompetentingai.<...>“. [4] 3 – iasis EVS.
Vadovaujantis šių standartų nuostatomis, kiekvienas vertinimas turi būti atliekamas kvalifikuoto vertintojo. [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7c3e7e7576d711ed8a47de53ff967b64?jfwid=6uss4ofii (derinimo pažyma pateikta prie „Pridėti dokumentai“) ir https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c43ab4b1a92111ed924fd817f8fa798e?jfwid=-orkx56lwe (derinimo pažyma pateikta prie „Priedai“). [6] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų“. [7] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 26 d.
Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų“. [8] „Vertinimo ataskaitų viešinimas planuojamoje sukurti informacinėje sistemoje analizuojamais aspektais būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė", Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl įstatymų projektų, 2022- 12-16 [9] FINMIN, „Aktuali informacija: 2022 m. turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo keitimas“. [10] STRATA ir FINMIN, „Numatomo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“. [11] Pavyzdžiui, Finansų ministerijos parengtoje Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų analizėje teigiama, kad draudimo įmonėms prisitaikymas prie reguliavimo kainuotų viso 1000
sistemoje analizuojamais aspektais būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė", Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl Įstatymų projektų, 2022- 12-16. [13] Peter J. Pereira Gray, lndependent Review ofReal Estate lnvestment Valuations. 2021. [14] RICS, “Propertv valuation sėt for maior reform“. RICSNews, 2022 01 13. [15] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalis
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-12-06
Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Vytautas Mitalas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Bagdonas (pavaduojantis – Simoną Gentvilą), Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos yra nurodytos projekto III skyriaus 7 straipsnyje. Kituose projekto straipsniuose formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ nėra vartojama. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti funkcijas vykdytų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi, darytina išvada, kad projekte nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas vykdys viena valstybės institucija, kurios pavadinimas yra nurodytas projekto aiškinamajame rašte.
Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, kuri konkrečiai valstybės institucija vykdytų įstatymų leidėjo nustatytas funkcijas bei išvengti galimo dažno tokias funkcijas vykdysiančio subjekto pasikeitimo, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri vykdytų projekto 7 straipsnyje siūlomas nustatyti funkcijas. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio pavadinimas bei 1 dalis, nurodant konkrečią valstybės instituciją. Nepritarti. Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) nekonkretizuojamas pavadinimas siekiant ateityje išvengti įstatymo keitimų pasikeitus institucijos pavadinimui ir pan. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3(N) 4(N)
„sprendžiant vertinimo problemas, naujuoju reguliavimu siūloma siaurinti
Projekto taikymo apimtį ir atskirti vidaus vertinimą, neprivalomą vertinimą pagal užsakovo pageidavimą ir masinį vertinimą. Projekte siūloma reguliuoti tik privalomąjį vertinimą (individualųjį vertinimą), atliekamą, kai vertinimas reikalaujamas pagal teisės aktus <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, nustatant, kad šis įstatymas nereglamentuoja turto arba verslo vidaus vertinimo ir neprivalomo turto arba verslo vertinimo, atliekamo pagal užsakovo pageidavimą, taip pat nustatant, kad masinį turto vertinimą reglamentuoja kiti įstatymai. Pritarti. Projekto 1 str. 2 d. nurodyta, jog siūloma reguliuoti tik privalomąjį vertinimą, kai to reikalauja teisės aktai.
Taip pat Projekto 1 str. papildytas naujomis 3 ir 4 dalimis, kuriose nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas masiniam vertinimui arba verslo vertintojų teikiamoms paslaugoms, kai jos teikiamos ne pagal šio įstatymo reikalavimus:
„3. Šis įstatymas netaikomas masiniam nekilnojamojo turto vertinimui. Masinį nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. 4. Šis įstatymas netaikomas turto arba verslo vertintojų teikiamoms paslaugoms, kai jos teikiamos ne pagal šio įstatymo reikalavimus.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimo ataskaita“, atitinkamai koreguotina projekto 2 straipsnio 3 dalis. Pritarti. Panaikintas trumpinys 1 str, trumpinys nustatomas 7 str. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
dalyje yra sukurtas trumpinys „vertinimas“, atitinkamai koreguotinos projekto
apibrėžtyse trumpiniai nevartojami, trumpinys vartojamas nuo II skyriaus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pateiktame sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžime nurodoma, kad turto arba verslo vertintojas yra „asmuo, atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar vertintojais galėtų būti kitos užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, manytina, kad tas pats asmuo galėtų būti ir turto, ir verslo vertintoju.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje jungtukas „arba“ neturėtų būti pakeistas jungtimi „ir (ar)”. Pritarti. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas Nr. 1. Patikslinta Turto arba verslo vertintojo sąvoka įvardinant, kad gali būti fizinis asmuo <..>, arba juridinis asmuo <..>:
„7. Turto arba verslo vertintojas (toliau –
vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą arba juridinis asmuo, atliekantis turto arba verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo“. Projekto nuostatas derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriame nustatoma, atsakomybė fiziniams asmenims, siūlytina Projekto nuostatų netikslinti dėl užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai, palikti tik fizinį asmenį ir juridinį asmenį. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomos sąvokos „viešojo sektoriaus turtas“ apibrėžime vartojamos nuostatos
„turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (ar) naudotoja“ turinys
nėra aiškus. Neaišku, kurie subjektai, pavyzdžiui, būtų priskirti „turto nuosavybės (patikėjimo) teisių naudotojų“ kategorijai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata neturėtų būti patikslinta bei joje nurodomi subjektai, valdantys turtą nuosavybės arba patikėjimo teise, taip pat valdantys ir (ar) naudojantys tokį turtą. Be to, nėra aišku, kokiu tikslu vertinamojoje projekto nuostatoje yra pateikta nuoroda į valstybės ar savivaldybės įmones, valstybės valdomas įmones, savivaldybės valdomas įmones, įstaigas ar organizacijas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Svarstytina, ar šios nuorodos nereikėtų atsisakyti, arba projekto nuostata turėtų būti tobulinama taip, kad iš jos turinio būtų aišku, kokiu konkrečiai tikslu nuoroda yra pateikiama, t. y. ar siekiant pateikti nuorodą į minėtame įstatyme nurodytą atitinkamą valstybės ir savivaldybių turtą, ar į subjektus, kurie tokį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo. Pritarti. Sąvoka patikslinta:
Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (arba) privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotoja ir
(ar) naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, ir (arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4(N)
dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „privalomojo turto arba verslo ataskaitos naudotojas“, o projekto 2 straipsnio 7 dalyje – sąvoką „turto arba verslo vertintojas“, tačiau pažymėtina, kad daugelyje projekto straipsnių, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte vartojama sąvoka „vertinimo užsakovas“, kurios turinio projekte nėra siūloma apibrėžti.
Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų atskleisti jos turinio. Pritarti. Projekto 2 str. papildytas 4 dalimi:
„4. Privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovas (toliau –
vertinimo užsakovas) – subjektas, sudaręs privalomojo turto arba verslo vertinimo sutartį su turto arba verslo vertintoju.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės aktuose“ nėra aiški, nes neaišku, kuriuos teisės aktus ji apimtų. Be to, nėra pakankamai aiškus šio įstatymo bei kitų įstatymų, kuriuose būtų nustatytas reikalavimas atlikti privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą, santykis, taip pat vertinamojoje projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimų standartų santykis su projektu teikiamu įstatymu bei kitais teisės aktais. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aiškus kitų įstatymų santykis su projektu teikiamu įstatymu, taip pat Tarptautinių vertinimo standartų arba Europos vertinimo standartų taikymas privalomojo turto ir (arba) verslo vertinimo procese, kai jų nuostatos prieštarautų projektu teikiamam įstatymui ir (arba) kitiems privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą reglamentuojantiems įstatymams bei poįstatyminiams teisės aktams. Pritarti. Patikslinta Projekto 3 str. 1 dalis: „1.
1 dalis: „1. Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais. Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja tuose teisės aktuose ir šiame įstatyme ir teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems reikalavimams. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.
vertintojas, atliekantis privalomąjį turto ir (arba) verslo vertinimą, turi atitikti du reikalavimus, t. y. būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu (projekto 3 straipsnio 2 dalis) ir atitikti vertintojo nepriklausomumo reikalavimus (projekto 4 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamo projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas valstybės ir savivaldybių turtą galėtų vertinti ir teisti asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar privalomojo turto ir verslo vertintojams neturėtų būti keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Nepritarti. Vertinimo užsakovas neturi galimybės patikrinti ar vertinimą atliekantis vertintojas yra nepriekaištingos reputacijos, tai konfidenciali informacija, saugoma valstybės registruose. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai“. Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą sąvokos „verslas“ apibrėžimą, verslą – turto arba verslo vertinimo veiklą galėtų vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kitos užsienio organizacijos ir jų bei kitų užsienio juridinių asmenų filialai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti, nustatant nepriklausomumo reikalavimus ne tik juridinių asmenų dalyviams, organų nariams ir vadovui, bet atitinkamai ir kitų užsienio organizacijų ir atitinkamų filialų organų nariams ir pan. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje žodis „vadovui“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes juridinio asmens vadovas yra juridinio asmens organas. Pritarus šiai pastabai, žodis „vadovas“ išbrauktinas ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti iš dalies. Patikslintas Projekto 4 str. 1 d. 3 punktas:
„3) vertinimo užsakovo, naudotojo arba juridinio asmens, kuris
nuosavybės arba patikėjimo teise valdo vertinamą objektą, dalyvis, organų narys, vadovas.“ Patikslinta Projekto 4 str. 2 d.: „2. Vertintojo juridinio asmens, dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai.“ Projekto nuostatas derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriame nustatoma, atsakomybė fiziniams asmenims, siūlytina Projekto nuostatų netikslinti dėl užsienio organizacijos, kurios pagal užsienio šalių įstatymus neturi juridinio asmens teisių, jų ir juridinių asmenų filialai, palikti tik fizinį asmenį ir juridinį asmenį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11.
5
turi teisę gauti iš užsakovo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų bei valstybės ir savivaldybės valdomų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat valstybės informacinių sistemų valdytojų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, registrų valdytojų, registrų tvarkytojų informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), kurie būtini vertinimui atlikti. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių asmenų (tik vertinamo objekto savininko ar ir bet kurių kitų asmenų) duomenys būtų reikalingi vertinimui atlikti ir teikiami vertintojui. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę, kuri projekte nėra pakankamai detalizuojama, gauti informaciją ir asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, nenustatant tokios informacijos bei duomenų gavimo tvarkos, atitinka proporcingumo principą. Be to, kyla abejonių, ar teisinis reguliavimas, kiek siūloma nustatyti vertintojo teisę gauti asmens duomenis, reikalingus vertinimui atlikti, atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje nustatytus asmens duomenų tvarkymo principus. Kartu svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų turto ir verslo vertintojams piktnaudžiauti, gaunant informaciją apie asmenų, kurie nėra susiję su jų atliekamu turto arba verslo vertinimu, turtą ir verslą. Tuo labiau, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti turto arba verslo vertintojų veiklos nuolatinės priežiūros formų, numatytų galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.
Kartu svarstytina, ar dėl vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvados. Nepritarti. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas be kita ko nustato registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, LR fizinių ir juridinių asmenų, ES valstybių narių ir
(arba) Europos ekonominės erdvės valstybių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių, teikiančių registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir gaunančių iš jų duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teises, pareigas ir atsakomybę, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas be kita ko nustato duomenų teikimo principus ir sąlygas, manytina, kad papildomai Projekte nustatyti reikalavimų, sąlygų ar tvarkų nėra būtinybės. Projekto nuostatos suderintos su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija ir gauta teigiama išvada (2023 01 06 Nr. 2R-89 (3.2.Mr))
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertinimo ataskaitą pasirašo su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir vertinimą atlikęs vertintojas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas pasirašytų vertinimo ataskaitą tuo atveju, kai vertinimą atliktų juridinis asmuo. Projekte tokį subjektą reikėtų įvardinti. Nepritarti. Projekte patikslinta vertintojo sąvoka Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.
Manoma, kad papildomos nuostatos dėl juridinio asmens nėra būtinos. Be to, pateikiant vertinimo ataskaitą į VAIS, vertintojas turės nurodyti tiek fizinio, tiek juridinio asmens duomenis, nes numatyta, kad turi būti viešinama vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir
(arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo. (11 str. 1 dalies 8 punktas)
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023 m. rugpjūčio 25 d.
INSTITUCIJA“ nedera su šiame skyriuje išdėstyto projekto 8 straipsnio, kuriame siūloma reglamentuoti ginčus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės, turiniu. Pažymėtina, kad pastarajame straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų ar jos veiklos, todėl projekto III skyriaus pavadinimą reikėtų patikslinti taip, kad jis atitiktų šio skyriaus straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą. Pritarti. Patikslintas Projekto III skyriaus pavadinimas:
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžių „šiame straipsnyje nurodytas“ įrašytinas žodis „šias“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas - Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar koks kitas subjektas - tvirtintų minėtuose punktuose nurodytus teisės aktus.
Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Patikslinti Projekto 7 str. 1 dalies 1 ir 2 punktai: „1) pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija rengia ir skelbia rengia ir tvirtina Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas;
2) rengia ir tvirtina vertintojo Gaires pasirinkimo gaires (toliau – Gairės);“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai informacinė sistema turima omenyje. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti konkretaus jos pavadinimo arba nurodyti, kad inicijuojamas į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimas. Pritarti. Patikslintas Projekto 7 str. 1 dalies 3 punktas: „3) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo;“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17.
8
formuluotė „vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo“, tuo tarpu projekto 8 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šias formuluotes. Pritarti. Patikslinti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo sprendžiami teismo tvarka, jeigu įstatymuose, reguliuojančiuose vertinimą, nenustatyta kitaip.“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
praktinių problemų, projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nevertėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis ką Vyriausybės įgaliota institucija turėtų daryti priėmusi sprendimą pradėti arba nepradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) (pavyzdžiui, informuoti su tuo susijusius asmenis, paskelbti sprendimą savo internetinėje svetainėje ir pan.). Nepritarti. Skundų nagrinėjimui, informavimui apie pažeidimus taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Informacija apie nustatytus pažeidimus bus paskelbta prie nagrinėtos vertinimo ataskaitos (paskelbs informacinėje sistemoje 11 str. 2 d. 12 p.), t.y. informacija bus vieša. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, taip pat vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, turėtų teisę inicijuoti į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimo.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 1 dalies nereikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas. Nepritarti. Dažnu atveju, kol Vyriausybės įgaliota institucija peržiūrės vertinimo ataskaitą, sprendimas jos pagrindu jau gali būti priimtas (kredito suteikimas fiziniam asmeniui ir pan.), todėl jos paskelbimas negaliojančia suglumintų užsakovus ir naudotojus. Vertinimo ataskaitos nagrinėjimo tikslas yra taikyti atsakomybę vertintojui už netinkamai atliktą vertinimą ir tuo užkardyti neteisingus vertinimus. Galimybė kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo nustatyta suinteresuotoms pusėms. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatomis dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimo. Nepritarti. VAĮ nustato prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, tame tarpe ir viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų apskundimą, be to, taikyta ANK atsakomybė numato sprendimų apskundimo galimybę. Manytina, kad papildomai nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimo nėra poreikio. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21.
91
teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų nuostatos praktinių taikymo problemų, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti terminu, per kurį vertintojas turi pateikti parengtą vertinimo ataskaitą į informacinę sistemą. Pritarti. Patikslinta Projekto 9 straipsnio 1 dalis:
„1. Vertintojas parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą
darbo dieną nuo parengimo datos teikia į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdytojo (toliau – Valdytojas) nustatyta tvarka.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
94
„vertinimo ataskaitos užsakovas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje,
užsakovas“. Svarstytina, ar projekte siūlomas vartoti sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
94
„Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas
turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti Valdytojo nustatytą informaciją apie atliktą vertinimą“. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų turinio nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, ne informacinės sistemos valdytojo, bet įstatyme turėtų būti nustatyta vertintojo, vertinimo užsakovo ir naudotojo teisės gauti informaciją iš atitinkamos informacinės sistemos turinys, t. y. nurodyta, kokią konkrečiai informaciją iš informacinės sistemos jie turi teisę gauti. Pritarti. Patikslinta Projekto 9 str. 4 dalis: 1.
4 dalis:
vertinimo ataskaitų informacinės sistemos Valdytojo nustatyta tvarka neatlygintinai teikiamos viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti, siekiant gauti informaciją apie atliktą vertinimą. Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas turi teisę iš vertinimo ataskaitų informacinės sistemos neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą Valdytojo nustatyta tvarka ą informaciją apie atliktą vertinimą.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
101367
24Siekiant suvienodinti projekte vartojamas sąvokas,
siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „turto“ įrašyti žodį „vertinamo“, 6 ir 7 punktuose prieš žodį „vertės“ įrašyti formuluotę
„vertinamo objekto“. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1018
punktų turinį, siūlytina 8 punkto nuostatą dėstyti 10 punktu. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10112
straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „pažeidimus“ nereikėtų įrašyti formuluotės „arba jų nebuvimą“. Nepritarti. Skelbti jau nagrinėtų vertinimo ataskaitų išvadas, kuriose nenustatyta pažeidimų būtų perteklinės informacijos skelbimas, tai keltų klausimą dėl nenagrinėtų vertinimo ataskaitų teisingumo, nes atsirastų trys vertinimo ataskaitų kategorijos: su pažeidimais, be pažeidimų ir įkeltos. Preziumuojama, kad visos informacinėje sistemoje esančios vertinimo ataskaitos teisingos, kol Vyriausybės įgaliota institucija nenustatė pažeidimų. Tai atitinka valstybės informacinių išteklių įstatymo 10 straipsnyje nustatytą informacijos teisingumo principą. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
* 27.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su privalomu valstybės ir savivaldybių turto vertinimu, atsisakant tokio turto vertinimą atliekančių asmenų veiklos licencijavimo, bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) Antikorupcinio vertinimo išvada. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos draudikų asociacija, 2023 m. rugsėjo 25 d. Nr. 23-S-09.25 (g-2023-8262) *
<...>
Išanalizavę aptariamas Projekto nuostatas ir aiškinamajame rašte išdėstytus jas pagrindžiančius argumentus, pastebime valstybės institucijų lūkestį, kad turto ir verslo vertintojų profesijos (vertintojų profesionalumo, kompetencijos, reputacijos ir kitų aspektų) kontrolę vietoje valstybės subjektų vykdytų verslo subjektai, t. y. draudimo bendrovės. Pažymime, kad šiuo metu turto ir verslo vertintojų profesija yra licencijuojama, vertintojai privalo laikyti egzaminus ir atitikti kitus jiems keliamus reikalavimus, todėl šių asmenų profesionalumas ir kompetencija šiandien yra garantuojami valstybės per nustatytą reguliavimą ir jo laikymosi kontrolę. Tuo tarpu, siūlomu profesijos dereguliavimu nebelieka jokios kontrolės ir norima, kad ją vykdytų privatus verslas – draudimo bendrovės – bei prisiimtų su tuo susijusius kaštus. Atkreipiame dėmesį, kad draudimo bendrovės nėra atsakingos už konkrečios profesijos atstovų kompetencijos kontrolę. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 str.
draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą. Turto ir verslo vertintojų profesionalumo ir turimos kompetencijos patikra nėra susijusi su draudimo bendrovių tiesiogine veikla, todėl vykdyti šios kontrolės funkcijos jos neketina. Pažymime, kad tokios kontrolės vykdymas yra valstybės arba turto ir verslo vertintojų savivaldos pareiga.
<...>
Todėl siūlytume įsivertinti grėsmę, jog, priėmus siūlomus pakeitimus, gali susiklostyti situacija, kai rinkoje nebus draudimo bendrovių, siūlančių civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams. Pažymėtina, kad tokia situacija praktikoje jau buvo susiklosčiusi su statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai rinkoje neatsirado nei vienos draudimo bendrovės, teikiančios šį draudimo produktą. Tokiu atveju, neturėdami galimybių apsidrausti, vertintojai negalėtų įgyvendinti įstatymo jiems keliamo reikalavimo turėti draudimą bei teikti turto ir verslo vertinimo paslaugų. Atsižvelgti. Projektas patikslintas. Jungtinei vertintojų asociacijai suteikiama funkcija organizuoti kvalifikacijos suteikimą bei skelbti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Patikslintos projekto nuostatos sudarys sąlygas gauti vertintojo kvalifikacijos pagrindimą. 2. Lietuvos verslo konfederacija, 2023 m. rugsėjo 26 d. Nr.
Nr. 23-153VK (g-2023-8310) * Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), viena didžiausių Lietuvos verslo organizacijų Lietuvoje, atstovaujanti kokybiškų ir sąžiningų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumu suinteresuotą verslo bendruomenę, tame tarpe ir pačius turto ir verslo vertintojus, kredito įstaigas, draudimo bendroves ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvius, susipažino su Finansų ministerijos parengtais Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau - įstatymų projektai) ir teikia pastabas. Įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu veikiančios valstybinės vertintojų veiklos priežiūros sistemos, atsakingos už vertintojų kvalifikacijos ir vertinimo ataskaitų kokybę, reglamentavimo, t. y. siekiama dereguliuoti vertintojo profesiją, o tradicinę profesijos veiklos priežiūros formą tikimasi pakeisti nepakankamais skaitmeniniais sprendimais. Esminė pozicija Įgyvendinus reformą, mūsų bendruomenės požiūriu, nebūtų užtikrinta Lietuvos verslo ir gyventojų prieiga prie kokybiškų ir sąžiningai teikiamų turto ir verslo vertinimo paslaugų, taip pat daugelio mūsų bendruomenės narių neįtikina reformoje nustatomi „minkštieji“ savikontrolės ir kokybės užtikrinimo mechanizmai, kurie turėtų apsaugoti ūkio subjektų interesus gauti nešališką ir kokybišką turto ar verslo vertinimo paslaugą.
Siūlomi „minkštieji“ rinkos savikontrolės mechanizmai iš tiesų perkels dalį realios kontrolės ir atitikties reguliavimo funkcijų privačiam sektoriui, esamu metu neturinčiam tam reikiamų kompetencijų, dėl to didins kaštus verslui, nors iš reformos valstybė neketina sutaupyti lėšų. Skaitant įstatymų projektų aiškinamuosius dokumentus, LVK nėra įtikinta, kad šiuo metu visų rinkos dalyvių ir rinką prižiūrinčių institucijų akcentuojami turto ir verslo vertinimo reguliavimo ir rinkos trūkumai reforma yra nors kiek sprendžiami. Atsižvelgiant į abejotiną radikalių reguliavimo pokyčių reikmę, siūloma turto ir verslo vertinimo reforma sukurs informacinius bei prisitaikymo prie naujo reguliavimo kaštus plačiam verslo subjektų ratui. Reforma sukurs prisitaikymo kaštus tiek valstybei, tiek verslui, taip pat sukurs naujus informacinius kaštus verslui - valstybei nebeužtikrinant, kad rinkoje veikiantys turto vertintojai yra integralūs, o jų teikiamos paslaugos - kokybiškos, verslo subjektams kils papildomų kaštų siekiant gauti kokybišką turto vertinimo paslaugą, dar didesnė našta gali kristi ant fizinių asmenų, kurie galėtų norėti užsakyti turto vertinimo paslaugą įstatymų nenumatytais atvejais - tokiu atveju vartotojo interesai įstatymų išvis nebūtų ginami, t. y. nebūtų nustatomi nei reikalavimai vertinimui, nei vertintojui. Nepaisant siūlomo dereguliavimo, valstybė neketina sutaupyti viešųjų lėšų iš šios reformos.
Nepaisant kai kurių valstybės funkcijų atsisakymo, Finansų ministerijos atstovų teigimu, dėl reformos nebus sutaupyta viešųjų lėšų, nes siūloma išlaikyti kai kurias valstybės įgaliotos institucijos funkcijas, taip pat nėra planuojamas asignavimų Vyriausybės įgaliotai institucijai (t. y. AVNT) mažinimas, etatų skaičiaus mažinimas, tuo tarpu valstybė patirs prisitaikymo prie reguliavimo kaštus - prie naujo reguliavimo prisiderinti teks eilei subjektų nuo teismų iki savivaldybių valdomų įmonių. Nepaisant to, kad daugelį metų Lietuvoje veikiantis valstybinis reguliavimas visgi neužtikrino tinkamos turto vertinimo kokybės kontrolės, turto vertintojų profesinių žinių patikrinimo kokybės ir nesukūrė tinkamų sąlygų skaidrios vertintojų konkurencinės aplinkos susidarymui, LVK nemato, kaip rinkos dereguliavimas šias problemas nors kiek spręstų. LVK suvokimu, reforma yra grindžiama noru iš esmės minimizuoti įėjimo į turto vertintojų rinką barjerus. Toks politinis siekis yra suprantamas, tačiau nėra aišku, kaip tai gali nors kiek paveikti turto ir verslo vertinimo paslaugas teigiama linkme. Dabartinis siūlymas yra prilygintinas siūlymui didinti gydytojų teikiamų paslaugų kokybę mažinant reikalavimus naujiems gydytojams. Dėl to LVK ragina vietoje radikalių pokyčių imtis švelnesnių pokyčių ir peržiūrėti kai kuriuos keliamus reikalavimus turto vertintojams, tačiau negriauti visos sistemos. Siekiant užtikrinti rinkos savireguliavimą ilguoju laikotarpiu, tikslinga judėti ne link liberalizavimo, tačiau link profesinės savivaldos modelio įtvirtinimo kai kurių kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių pavyzdžiu, kai turto ir verslo vertinimo paslaugų rinką griežtai reguliuoja arba prižiūri profesinės savivaldos organizacija(-os).
Taip pat galima remtis ir Lietuvoje sėkmingai veikiančiu profesiniu savivaldų pavyzdžiu, kai savivalda yra atsakinga už rinkos priežiūrą, o valstybė prižiūri jau tik pačią savivaldą - taip Lietuvoje sėkmingai veikia advokatų, architektų ir kt. profesionalų savivaldos. Bet kuriuo atveju, vienoks ar kitoks reguliavimas šioje rinkoje likti privalo. LVK pabrėžia, kad reformos priėmimas nėra niekaip susijęs su Lietuvos RRF plane prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, radikali reformos kryptis nėra įtvirtinta ir Vyriausybės programoje. Lietuva RRF plane „Naujos kartos Lietuva“ yra įsipareigojusi sukurti tam tikrus skaitmeninius sprendimus, kurių pagrindu būtų kaupiamos turto vertinimo ataskaitos. Šiems sprendimas įdiegti galimai nereikėtų net ir įstatyminio lygio pakeitimų. Šie skaitmeniniai sprendimai neturi nieko bendra su rinkos reguliavimu, nes, nepaisant jų galimai sukursimos naudos, šie nesukurs užtektino skaidrumo rinkos savireguliacijai užtikrinti, ką pastebi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.[1] Tuo pačiu, Vyriausybės programoje kalbama tik apie turto ir verslo vertinimo reformą, tačiau nėra kalbama konkrečiai apie pasirinktą jos kryptį. Parengtos reformos kryptis prieštarauja Finansų ministerijos ir Vyriausybės Strateginės analizės centro atlikto numatomo poveikio vertinimo išvadoms. Atlikto poveikio vertinimo metu buvo įvertintos keturios galimo reguliavimo alternatyvos, iš kurių prasčiausiai buvo įvertinta būtent rinkos dereguliavimo alternatyva.
Tuo pačiu, Vyriausybė, nepaisydama šio vertinimo rezultatų, pasirinko dereguliavimo kryptį, [2] kuri tuo pačiu skiriasi nuo poveikio vertinime[3] pateiktos alternatyvos, tad konkrečiai įstatymu projektais teikiamo reguliavimo poveikis taip pat nebuvo tinkamai įvertintas. Apibendrinant, jeigu valstybė nori sumažinti savo funkcijų skaičių, tokiu atveju raginame įgalinti turto ir verslo vertintojų savivaldą. LVK supranta politinę valią sumažinti patekimo į turto vertintojų rinką barjerus, tačiau primygtinai reikalauja nepalaikyti visiško turto vertintojo profesijos dereguliavimo. Alternatyviu atveju, LVK siūlo 1) arba rinką pralaisvinti šiuo metu galiojančio įstatymo rėmuose; arba 2) įgalinti turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą prižiūrėti rinką, įstatymuose numatant atitinkamas teises ir pareigas savivaldos organizacijai. Savivaldos organizacijos veikla galėtų būti prižiūrima valstybės. Bet kuriuo atveju, LVK kategoriškai nepritaria visiškam turto ir verslo vertintojo profesijos dereguliavimui. Įstatymų projektais yra siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus privalomam turto arba verslo vertinimui, bet ne vertintojui. Tai už bet kokio reguliavimo ribų paliktų visus, kurie naudojasi turto ir verslo vertintojų paslaugomis, tai palies tiek gyventojus (pvz. gyventojų skyrybų atveju ar gyventojui norint įvertinti eismo įvykyje turto patirtą žalą ir pan.), tiek verslą (pvz. siekiant įvertinti įmonės vertę įstatymų nenustatytais atvejais). Esminės pozicijos pagrindimas LVK vienijamos bendruomenės neįtikina reformos ir turto vertintojo profesijos dereguliavimo reikmė.
Patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra nurodoma planuojama Vyriausybės iniciatyva „parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“. Taip pat įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose teisingai yra įvardijama praktiškai neegzistuojančios turto ataskaitų kokybės kontrolės problema. Šios formuluotės kviečia didinti kokybės kontrolę, tobulinti priežiūros mechanizmus ir siekti didesnio skaidrumo ir duomenų viešinimo. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane esanti formuluotė jokia dalimi neįpareigoja Vyriausybės Seimui pateikti itin radikalaus teisės aktų projektų paketo, kuriuo dereguliuojama ištisa profesija, mažinama turto ir verslo vertinimo veiklos kontrolė ir naikinama priežiūra. Tuo pačiu tikimasi, kad priėmus įstatymų projektus, sąžiningą turto vertinimą užtikrins paslaugos užsakovų pasirinkimas, skaidrumas ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas, o kokybę laisvoje rinkoje užtikrins Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomendacijų ir konsultacijų teikimas. Vietoje to, kad būtų imtasi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nustatytų priemonių, yra iš esmės keičiama visa turto ir verslo vertinimo sistema. Dėl to užuot kartu diskutavę, kaip galima būtų spręsti visų žinomas ir įvardijamas reguliacines problemas, Vyriausybė ir Finansų ministerija turės Seimui ir visuomenei įrodyti, kad šiuo metu veikiančios sistemos reforma nesukurs naujų reguliacinių problemų ir kaštų, o vertintojų veiklos pagrįstumo, kokybės ar teisėtumo kontrolės, atskaitomybės už pažeidimus atsisakymas sukurs reikšmingą naudą visuomenei.
Atsižvelgiant į kvestionuotiną reformos reikmę, įstatymų projektų priėmimas sukurtų daug perteklinės reguliacinės naštos verslui ir visuomenei. Atliekant reformą, turi būti įvertintos ne tik galimos reformos naudos, bet taip pat ir reformos kaštai viešajam ir privačiam sektoriams, kylantys iš reikmės prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Siūlant sistemos reformą, kuria siekiama spręsti problemas, kurias galima būtų spręsti smulkesniais teisės aktų pakeitimais, nebuvo iš tikrųjų[4] įvertinta, kiek darbo valandų ji pareikalautų iš privačių ūkio subjektų - verslų, draudimo bendrovių, kredito įstaigų ir viešojo administravimo subjektų, įtraukiant visas institucijas, kurios turės prisitaikyti prie reguliavimo, taip pat parengti eilę poįstatyminių teisės aktų, liečiančių reikšmingą dalį verslo bendruomenės. Pažymėtina, kad Lietuvoje šiuo metu yra per 30 teisės aktų, sprendimo priėmimui reikalaujančių atlikto vertinimo pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Didesnio skaidrumo turto ir verslo vertintojų veikloje, kurį palankiai vertintų tiek turto vertintojai, tiek likusi verslo bendruomenė, siekiamybė neturi nieko bendra su reformos tikslu dereguliuoti turto ir verslo vertintojo profesiją. Siūlomas didesnis duomenų prieinamumas ir turto vertinimo skaidrinimas, kuris kai kuriais atvejais galėtų būti naudingas ir patiems turto vertintojams, galimai nereikalauja net ir įstatymo lygio pakeitimų.
Kaip teigiama Įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose, įgyvendinus reformą tikimasi, kad elektroninis vertinimo ataskaitos duomenų formatas, vertinimo ataskaitų teikimas į informacinę sistemą ir vertinimo ataskaitų viešinimas veiks kaip kontrolės mechanizmas. Tačiau vertinimo ataskaitų viešinimas savo esme nelaiduoja profesijos dereguliavimo sėkmės, nes didesnis skaidrumas būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė, ką pažymi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.[5] Atitinkamai, LVK nesupranta, kaip siūlomą įdiegti skaitmeninį sprendimą galima būtų laikyti kontrolės priemone. Keista, kad turto ir verslo vertintojų kontrolė yra naikinama, tačiau institucija, kuriai šiuo metu yra pavestos funkcijos, kurios, Finansų ministerijos teigimu, yra nepakankamai gerai įgyvendinamos, yra paliekama teikti rekomendacijas, konsultuoti, nagrinėti skundus, tikrinti į sistemą įkelsimas turto ir verslo vertinimo ataskaitas. Nors atsisakoma dalies Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų, nėra numatomas etatų ar asignavimų iš valstybės biudžeto mažinimas. Teigiama, kad numatyta galimybė valstybės institucijoms bet kada patikrinti parengtą ataskaitą atgrasys vertintojus nuo nesąžiningo vertinimo ir veiks kaip kontrolės mechanizmas. Tačiau tokios priemonės praktikoje lems nedaug, nes: 1) valstybė jau ir taip, esant poreikiui, gali gauti turto arba vertinimo ataskaitas; 2) vertinimo ataskaitų skaidrumas bus fiktyvus, jeigu institucijose nėra kompetentingu asmenų, galinčiu objektyviai ir kokybiškai įvertinti vertinimo rezultatus. Tikėtina, kad valstybės institucijos greitai identifikuotų tik absurdiškai įvertintą turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad jau dabar yra patikrinama tik 0,14% visų turto vertinimo ataskaitų, Įstatymų projektuose nematome priemonių, kurios esmingai užtikrintų turto vertinimo kontrolę. Priešingai, kontrolės yra siūloma atsisakyti. Nepaisant priešingų Finansų ministerijos teiginių, Įstatymų projektais yra silpninama turto vertintojų savivalda. Pavyzdžiui, su reforma būtų panaikintas turto vertintojų garbės teismas, kuris šiuo metu turi pareigą šiuo metu nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo. Tuo pačiu, šiuo metu patys turto vertintojai dalyvauja turto vertintojų egzaminų komisijose, kur turi galimybę prisidėti prie turto ir verslo vertintojų integralumo ir kokybiško darbo užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektais neva didinamas turto ir verslo vertinimų skaidrumas yra orientuotas ne į turto ir verslo vertintojų veiklos efektyvinimą, suteikiant jiems daugiau informacijos, tačiau į didesnę jų veiklos apskaitą. Valstybėje yra bendras politinis ir visuomeninis sutarimas, kad visuomenei valstybė turėtų atverti daugiau duomenų, o tai prisidėtų prie informuotesnių verslo subjektų sprendimų. Tačiau priėmus Įstatymų projektus, LVK vertinimu, turto ir verslo vertintojams nebūtų esmingai atverti duomenys iš Nekilnojamo turto registro, Juridinių asmenų registro ir kitų galimai jų veikloje naudingų šaltinių, nors tokie pakeitimai galėtų prisidėti prie augančios turto arba verslo vertinimo paslaugų kokybės. Reforma siūloma defacto priežiūros ir kontrolės funkcijas (ir su jomis susijusius kaštus) iš dalies perkelti privačiam sektoriui.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte kaip vienas iš dviejų reikalavimų vertinimui yra nustatomas reikalavimas, kad vertinimas būtų atliktas vertintojo, turinčio galiojančią civilinės atsakomybės draudimo, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, sutartį. Šiam reikalavimui tapus vienam iš pagrindinių įėjimo į rinką barjerų vertintojui veikti rinkoje, tačiau atsisakant valstybinio profesijos licencijavimo, draudimo bendrovėms užkraunama našta vertinti turto ir verslo vertintojus, jų patirtį, patikimumą, profesionalumą ir integralumą. Pažymime, jog draudimo bendrovės nėra atsakingos už konkrečios profesijos atstovų kompetencijos kontrolę, todėl tokios funkcijos vykdyti bei prisiimti su tuo susijusių kaštų neketina. LVK žiniomis, jau šiuo metu Lietuvoje tik viena draudimo bendrovė teikia profesinės civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams, tad paslauga draudimo bendrovėms nėra patraukli. Paslaugai tapus mažiau patraukliai dėl draudikui, siekiant įvertinti riziką prieš sudarant draudimo sutartį, iškilsiančios būtinybės vertinti turto arba verslo vertintojo patikimumą, reputaciją, profesionalumą, patirtį ir kt. aspektus (nes valstybė dereguliuodama šią profesiją to nebegarantuos), kyla grėsmė, kad šios draudimo paslaugos prieinamumas rinkoje galimai mažės. Taip pat tai gali turėti neigiamos įtakos turto arba verslo vertinimo paslaugų kainoms, kurios galiausiai tektų turto arba verslo vertinimo paslaugos užsakovams. Tikėtina, kad galėtų susiklostyti ir tokia situacija, kai rinkoje neatsirastų draudimo bendrovių, teikiančių civilinės atsakomybės draudimo paslaugą turto ir verslo vertintojams.
Tokiu atveju vertintojai negalėtų išpildyti įstatymais numatyto reikalavimo turėti draudimą, o kartu ir teikti vertinimo paslaugų. Kyla pagrįsta grėsmė, kad atsisakius neprivalomo turto arba verslo vertinimo reguliavimo, kokybiškų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumas privatiems ūkio subjektams (ypač - privatiems asmenims) sumažės. Įstatymų projektų aiškinamuosiuose dokumentuose yra teigiama, kad apie 90 proc. turto ir verslo vertinimo paslaugų yra užsakoma kredito įstaigų, ir tuo remiantis argumentuojama, kad apie 90 proc. jau turi nusistovėjusius santykius su kokybiškas turto ir verslo vertinimą teikiančiais ūkio subjektais, todėl turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybei kristi prielaidų nėra. Tačiau verslo bendruomenei yra svarbu, kad absoliučiai visi ūkio subjektai gautų kokybiškas turto vertinimo paslaugas. Iš likusiųjų 10 proc. užsakovų yra ir asmenys, kurie, pavyzdžiui, nesutinka su draudimo bendrovių paskaičiuota žala transporto priemonei ir tuomet užsako turto vertinimo paslaugą, tarp jų yra ir, pavyzdžiui, itin daug turto galinčios turėti įmonės, kurios gali siekti įvertinti savo turimą turtą. Tokie atvejai nebebūtų reguliuojami priėmus Įstatymų projektus. Nors pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą toks turto vertinimas yra neprivalomasis ir todėl griežtai nereguliuojamas, tačiau Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme yra įtvirtinta, kad toks vertinimas yra atliekamas turto arba verslo vertintojo, kuris turi atitikti visus šiuo metu keliamus reikalavimus turto arba verslo vertintojams.
Pabrėžtina, kad LVK vienijamos kredito įstaigos taip pat įžvelgia netinkamos vertinimo kokybės grėsmę, kai neužtikrinama paslaugos teikėjų kompetencija ir neapsaugomi užsakovų interesai, tad Finansų ministerijos požiūris, kad kredito įstaigos nebūtų paveiktos turto vertintojo profesijos dereguliavimo taip pat nėra tikslus. Reformos įgyvendinimas didintų nesąžiningo vertinimo galimybę, o verslo subjektai turėtų patirti papildomų finansinių kaštų siekdami nuginčyti nesąžiningų vertintojų vertinimus. Pagal siūlomą reglamentavimą turto vertinimą galėtų atlikti bet koks asmuo, turintis techninių žinių ir civilinės atsakomybės draudimą, o neprivalomą turto ir verslo vertinimą - bet kas. Tai vertintina labai kritiškai. Visuomenė bendrai yra suinteresuota tuo, kad turto ir verslo vertinimai būtų kuo kokybiškesni ir atlikti kuo profesionaliau ir sąžiningiau, tačiau taip nėra visada, kuomet kalbame apie atskirus asmenis. Dėl įvairiausių priežasčių, vertinimo užsakovai (tačiau ne tik jie) gali būti suinteresuoti, kad vertinimas būtų atliktas nesąžiningai. Pavyzdžiui, atsiranda galimybė piktnaudžiauti suinteresuotiems asmenims, siekiant neteisėtai gauti didesnę draudimo išmoką. Šiame kontekste reikšmingai sumažinus kartelę asmenims teikti turto ir verslo vertinimo paslaugą, gali atsirasti galimybė vertinimo rinkoje konkuruoti ne kokybe ar prieinamumu, bet „reikalingų“ (nesąžiningų) vertinimų išrašinėjimu.
Nors turto arba verslo vertintojai turi svarbų vaidmenį ekonomikoje ir gali reikšmingai paveikti ūkio subjektų sprendimus bei taip sukelti makroekonominių pasekmių, bausmės skyrimas už
„reikalingų“ (nesąžiningų) vertinimų išrašinėjimą ar juo labiau tokių
užsakymą būtų iš esmės neįmanomas. Jungtinėje Karalystėje ketinama imtis veiksmų griežtinant turto vertinimo reguliavimą ir didinti sektoriaus priežiūrą. Dereguliavimas nėra panacėja, o turto ir verslo vertintojų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima siekiant užtikrinti kokybiškų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumą. 2021 metais Jungtinės Karalystės Karališkoji atestuotųjų vertintojų įstaigos (toliau - RICS) Standartų ir reguliavimo valdyba inicijavo nekilnojamo turto vertinimo sektoriaus reguliavimo peržiūrą. Nepriklausomo tyrėjo pateiktame raporte akcentuojama, kad reta Jungtinės Karalystės turto vertinimo paslaugas teikianti įmonė pilnai laikosi turto vertinimo rekomendacijų, didžioji dalis turto vertinimo paslaugas teikiančių įmonių skiria nepakankamai daug lėšų užtikrinti veiklos atitiktį reguliavimui, taip pat siūloma griežtinti priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrinti vertinimo ataskaitų objektyvumas ir nepriklausomumas. Tarp rekomendacijų, identifikuotų RICS Standartų reguliavimo valdybos kaip prioritetinių - siūlymas RICS steigti vertinimo atitikties reguliavimui pareigūno postą, taip pat steigti nepriklausomą Kokybės užtikrinimo grupę prie RICS Standartų ir reguliavimo valdybos.
Raporte akcentuojama, kad turto vertintojų objektyvumas ir nepriklausomumas turi būti užtikrintas griežtinant standartus ir reguliavimą.[6]’[7] Šiame kontekste pabrėžtina, kad po diskusijų su Finansų ministerijos atstovais, taip ir nebuvo paaiškinta, kaip bus užtikrinama, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiks pagrindini keliama reikalavimą - atitikti Tarptautiniams vertinimo standartams ar Europos vertinimo standartams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LVK nuomone, rengiama turto ir verslo vertinimo reforma iš esmės nesprendžia turto ir verslo vertinimo rinkos problemų ir neįgyvendina Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytos užduoties
„Parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“. Rinkos problemoms (kurias apima daugiau problemų, nei skaidrumo ar duomenų atsekamumo trūkumo problemos) išspręsti nereikia tokios radikalios reformos, orientuotos į visišką dereguliavimą. Įgyvendinus reformą, matome potencialių grėsmių ir galimų reguliavimo trūkumų, dėl kurių nuolatos teks „kamšyti skyles“, papildomai priimant turto ir verslo vertinimo reguliavimą nustatančių teisės aktų pataisas, vienu ar kitu aspektu sugriežtinant rinką. Turto vertinimo reguliavimo ydos, įvardijamos tiek Finansų ministerijos, tiek turto vertinimo bendruomenės, kviečia svarstyti kitus, mažiau radikalius reguliacinius pokyčius, negu yra siūlomi dabar ir įsiklausyti į turto vertintojų bendruomenės siūlymus dėl profesinės savivaldos įgalinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome:
Lietuvos verslo konfederacijos pagrindinį siūlymą, vertintojų asociacijai – Jungtinei vertintojų asociacijai deleguojama funkcija suteikti vertintojo kvalifikaciją, taip pat nustatyti pagrindiniai reikalavimai vertintojo kvalifikacijai: kvalifikacinio egzamino išlaikymas ir kvalifikacijos kėlimas. Jungtinei vertintojų asociacijai taip pat deleguojama funkcija tvarkyti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą Patikslinta vertintojo sąvoka – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.
Taip pat projektas papildytas 5 str., kuriame nustatoma, kad Jungtinė vertintojų asociacija organizuoja kvalifikacijos suteikimą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas kvalifikacijos suteikimo sąlygas – fizinis asmuo, išlaikęs kvalifikacinį vertintojo egzaminą ir keliantis kvalifikaciją laikomas asmeniu, turinčiu vertintojo kvalifikaciją. Taip pat papildytos baigiamosios nuostatos dėl Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimo. Tokiu būdu įvardinant vieną jungtinę vertintojų asociaciją sudaromos prielaidos profesijos atstovams vienytis, o rinkos dalyviai gauna aiškias nuorodas dėl vertintojo kvalifikacijos įgijimo, tęsimo, pagrindimo. Tai atitinka kitų ES valstybių gerąją praktiką
asociacija, 2023 m. rugsėjo 8 d. (g-2023-8358) * Trijų profesinių asociacijų - Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos, Lietuvos turto vertintojų asociacijos ir Lietuvos vertintojų rūmų - atstovaujama Lietuvos turto ir verslo vertintojų bendruomenė (toliau - Vertintojų bendruomenė) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) bei susijusiais įstatymų projektais ir pažymi, kad kategoriškai nesutinka su modeliuojamu nauju teisiniu reguliavimu.
Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai ne tik nesprendžia esamų problemų, bet, priešingai, sukuria begales naujų.
<...>
Vertintojų bendruomenės įsitikinimu atrodo akivaizdu, kad atsisakius šiuo metu galiojančio įstatymo keliamų kvalifikacinių reikalavimų a p riori patikros ir iš aposteriori priežiūros elemento eliminavus sunkiai pervertinamą prevencinį poveikį vaidinančią galimybę atimti licenciją nesąžiningiems arba nekompetentingiems vertintojams, o kolegialaus Garbės teismo funkciją skirti nuobaudas perduodant individualiai sprendimus priimantiems valstybės tarnautojams, taip pat atsisakius apibrėžto vertintojų kvalifikacijos kėlimo mechanizmo, pagerinti vertinimo ataskaitų kokybės ir vertinimo patikimumo paprasčiausiai neįmanoma (nors tai įvardinta Projekto tikslu).
<...>
Reziumuojant taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vertintojų bendruomenė turi ir jau yra pasiūliusi sprendimą, kuris padėtų spręsti visas susijusias problemas, t. y. sprendimą, kuris leistų pasiekti tiek Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programos, tiek ir Vertintojų bendruomenės poreikių kontekste aktualius debiurokratizacijos ir dereguliavimo tikslus: perduoti profesinės savivaldos žinion išlaikomą vertintojų profesinės veiklos priežiūrą tose srityse, kuriose jos reikia siekiant užtikrinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinant deramą vertinimo paslaugas siekiančių teikti asmenų kvalifikaciją ir jų veiklos priežiūrą bei atitiktį profesinės etikos standartams.
Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai ne tik nesprendžia esamų problemų, bet, priešingai, sukuria begales naujų.
<...>
Vertintojų bendruomenės įsitikinimu atrodo akivaizdu, kad atsisakius šiuo metu galiojančio įstatymo keliamų kvalifikacinių reikalavimų a p riori patikros ir iš aposteriori priežiūros elemento eliminavus sunkiai pervertinamą prevencinį poveikį vaidinančią galimybę atimti licenciją nesąžiningiems arba nekompetentingiems vertintojams, o kolegialaus Garbės teismo funkciją skirti nuobaudas perduodant individualiai sprendimus priimantiems valstybės tarnautojams, taip pat atsisakius apibrėžto vertintojų kvalifikacijos kėlimo mechanizmo, pagerinti vertinimo ataskaitų kokybės ir vertinimo patikimumo paprasčiausiai neįmanoma (nors tai įvardinta Projekto tikslu).
<...>
Reziumuojant taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vertintojų bendruomenė turi ir jau yra pasiūliusi sprendimą, kuris padėtų spręsti visas susijusias problemas, t. y. sprendimą, kuris leistų pasiekti tiek Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programos, tiek ir Vertintojų bendruomenės poreikių kontekste aktualius debiurokratizacijos ir dereguliavimo tikslus: perduoti profesinės savivaldos žinion išlaikomą vertintojų profesinės veiklos priežiūrą tose srityse, kuriose jos reikia siekiant užtikrinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinant deramą vertinimo paslaugas siekiančių teikti asmenų kvalifikaciją ir jų veiklos priežiūrą bei atitiktį profesinės etikos standartams. Minėtose srityse atliekamą vertintojų profesinės veiklos kontrolę perdavus vertintojų profesinei savivaldai, ši veikla būtų iš esmės užtikrinama nebe valstybiniu reguliavimu, o savireguliacija. Taigi suinteresuotoms šalims aktualūs debiurokratizacijos ir racionaus dereguliavimo tikslai būtų iš esmės pasiekti.
Kitaip sakant, būtų sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžti politiniai tikslai, taip pat būtų užtikrintas visuomenės interesas neeikvoti viešųjų išteklių iki šiol atliekamoms nebūtinoms /perteklinėms funkcijoms ir gauti maksimaliai kokybiškas paslaugas, o Vertintojų bendruomenė pasiektų savivaldos ir savitvarkos (kokią turi architektai, odontologai, advokatai ir kiti laisvųjų profesijų atstovai) tikslą. IŠSAMIOS
I. Projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos konstitucinius principus ir Europos Sąjungos teisę
Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” 2 punkte įtvirtinta Europos Sąjungos teisės viršenybe prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, Europos Sąjungos teisei prieštaraujantis įstatymas laikytinas be kita ko pažeidžiančiu ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. 2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respubliką teisiškai suvaržanti pareiga: „Valstybės narės užtikrina, kad turto vertinimus atliekantys vidaus ir išorės vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją
užtikrinti turto ir vertinimus atliekančiu asmenų tinkama profesine kvalifikaciją. Lietuvos Respublika neturi teisės kažkokiam terminui stabdyti šios savo pareigos vvkdvma (kol susiformuos tam tikri mechanizmai) arba permesti šios pareigos vykdymą privatiems asmenims. 4.
4. Tiesa, Lietuvos Respublika, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, gali pasirinkti būdą kaip ji užtikrina, kad turto vertinimus atliekantys vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją Tačiau svarbu, kad tie būdai turi būti realūs ir faktiškai pagrįsti. Be kita ko tai reiškia, kad valstybe negali pagrįstai tikėtis, kad šios jai nustatytos pareigos įvykdymą faktiškai užtikrins kiti nevalstybiniai ir viešojo administravimo institucijoms apskritai nepriskiriami subjektai, konkrečiai - turto ir verslo vertintojų savanoriško dalyvavimo pagrindu grindžiamos profesinės asociacijos. 5. To tikėtis Lietuvos valstybė negali mažiausiai dėl dviejų priežasčių. 6. Visų pirma, dėl santykinai nedidelės rinkos, turto ir verslo vertintojų Lietuvoje nėra daug. Todėl, lyginant su Vakarų Europos analogais, visos trys Lietuvoje Šiuo metu veikiančios turto ir verslo vertintojų profesinės asociacijos yra mažos ir turi itin ribotus veikimo išteklius ir pajėgumus. Kol kas yra apskritai neįmanoma prognozuoti ar įstatymu neįkūrus vieningos turto ir verslo vertintojų profesinės savivaldos (su privaloma naryste ir nario mokesčiu), šiuo metu veikiančios asociacijos objektyviai būtų pajėgios užtikrinti, kad turto vertinimus atliekantys vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją. 7. Net ir šiuo metu, esant galimybei dalyvauti formuojant Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau Garbės teismas) ir pareigai periodiškai kelti savo profesinę kvalifikaciją bei už tai atsiskaityti LRV įgaliotai institucijai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie FM (toliau - AVNT), toli gražu ne visi turto ir verslo vertintojai ar šias paslaugas teikiančios įmonės priklauso esamoms profesinėms asociacijoms. Todėl menkai tikėtina, kad atsisakius kvalifikacinių reikalavimų bei egzaminavimo turto ir verslo vertinimo paslaugas pradėsiantys teikti asmenys aktyviai jungtųsi prie profesinių asociacijų ir taptų jų nariais.
Priešingai, tikėtina, kad nelikus formalizuotos pareigos periodiškai kelti savo profesinę kvalifikaciją ir galimybės rinkti Garbės teismo narius, nubyrėtų ir dalis jau esamų profesinių asociacijų narių. 8. Antra vertus, pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte projektuojamos analogijos su senosiomis Europos Sąjungos šalimis narėmis ir jose susiklosčiusia praktika šiuo atveju būtu netinkamos. nes direktyvos 2014/17/ES priėmimo metu jose tinkama profesine kvalifikaciją veiksmingai užtikrinanti vertintojų savivalda jau egzistavo ir nebuvo atotrūkio tarp pareigos nustatymo ir jos vykdymo užtikrinimo. Tuo tarpu Projekto autoriai viso labo tikisi, kad Lietuvoje veiksminga savivalda tik susiformuotų ateityje. 9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad rėmimasis sovietinės okupacijos nepatyrusių Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių praktika, neįsigilinant į jos ypatumus ir specifiką bei darant skubotas išvadas apie šimtametes tradicijas bei vertintojų profesinės bendruomenės veiklą dar iki direktyvos 2014/17/ES priėmimo daugelį dešimtmečių veiksmingai reguliuojančią turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą turinčių valstybių situaciją, yra visiškai nepagrįstas. Aiškinamajame rašte daroma akivaizdi klaida bandant argumentuoti, kad daugumoje demokratinių Vakarų valstybių vertintojų veikla nėra reguliuojama.
Nepastebima, kad nors tose šalyse nėra valstybinio profesijos reguliavimo, yra per ilgus dešimtmečius susiklostęs de facto reguliavimas (su, nors ir neformaliais, bet realiais kontrolės mechanizmais) ir kvalifikacijos užtikrinimas per profesinės savivaldos organizacijas, vertintojus vienijančias asociacijas (pvz., Karališkasis atestuotų matininkų institutas Jungtinėje Karalystėje, Royal Institute of Chartered Surveyors, RICS ir kt) bei jų patvirtintus Nacionalinius turto ir verslo vertinimo standartus, kurie tampa privalomi atliekant vertinimus konkrečioje šalyje. 10. Tad realiai vertintojų veikla tose šalyse yra reguliuojama per vertintojų profesinės veiklos standartų užtikrinimo ir realios savivaldos tradicijas, kurių Lietuvoje šiuo metu paprasčiausiai neturime. 11. Vadinasi, netgi jei darytume optimistinę prielaidą, kad kada nors ateityje spontaninė rinkos padiktuota savitvarka viską „sustatys į vietas” ir turėsime tokią situaciją kaip Aiškinamajame rašte minimos postsovietinės patirties neapsunkintos Europos šalys, akivaizdu, jog toks reikiamų standartų spontaninio susiklostymo procesas truktų ne dieną, savaitę ar mėnesį, o metus ar dešimtmečius (jei apskritai prognozuojamoje ateityje bus sėkmingas). Tuo tarpu trumpalaikėje bent kelerių metų perspektyvoje kvalifikacinių reikalavimų vertintojams atsisakymas neabejotinai sudarytų sąlygas šia veikla užsiimti nekvalifikuotiems asmenis, kuriems gali netgi nuoširdžiai atrodyti, kad jie turi reikiamų vertinimo žinių, o iš tikro - neturi. 12. Tai reiškia, kad tuos metus ar dešimtmečius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ ES 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga būtų nevykdoma. Sykiu tai reikštų ir Lietuvos Respublikos konstitucinio akto
„Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” 2 punkto pažeidimą,
kurio Projektas negali programuoti.
Nr. 22-11132 (4)1 Projekto rengėjų pateiktas argumentas, esą „Pagal Europos Bankininkystės institucijos (toliau - EBI) reikalavimus, nustatytus Gairėse dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06)5 (toliau - Gairės) ir Lietuvos banko 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų ”, įgyvendinančių Gairių nuostatas kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad: - vertinimo ataskaitos būtų rengiamos kvalifikuoto vertintojo; - būtų atlikta gaunamų vertinimo ataskaitų priežiūra; - turėtų patikimų vertintojų sąrašus. Pastebėtina, kad kredito institucijoms keliant šiuos reikalavimus, galiojantis turto vertinimo reguliavimas yra perteklinis ir besidubliuojantis". 14. Teiginys apie tariamai perteklinį esamo teisinio reguliavimo pobūdį ir kažin kokį dubliavimąsi yra absoliučiai nepagrįstas. O referavimas į Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytą reguliavimą ne tik nekorektiškas, bet ir aiškiai klaidinantis. 15. Šiuo požiūriu pastebėtina, kad nurodomas Lietuvos banko 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr.
rengiamos kvalifikuoto vertintojo) buvo priimtas ir šiuo metu veikia tokiame kontekste, kai atitinkamos pareigos įvykdymui kredito įstaiga privalo įsitikinti tik tuo, kad vertinimo ataskaita rengiantis vertintojas turi jo kvalifikaciją pagal šiuo metu galiojanti įstatymą patvirtinanti dokumentą — galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą (t. y. tokį, kurio galiojimas nėra sustabdytas ar panaikintas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio nuostatas) arba, jei vertinimą atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės turto arba verslo vertintojas, kad tokio vertintojo teisė verstis turto arba verslo vertinimo veikla nėra panaikinta. Jokios individualios vertintoju profesinės kvalifikacijos patikros kredito įstaigos atlikti niekuomet nebuvo ir nėra įpareigotos. 16. Tuo tarpu atsisakius Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme šiuo metu įtvirtinto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų instituto (t. y. licenciiavimol. minėtas Lietuvos banko nustatytas teisinis reguliavimas reikštu visiškai naujos pareigos atsiradimą - t. v. kredito ištaigu pareiga pačioms individualiai įvertinti kiekvieno potencialaus vertintojo profesine kvalifikaciją (o ne vien atitinkamą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turinčių ir aiškiai apibrėžtą subjektų ratą sudarančių vertintojų patikimumą, kaip yra šiuo metu).
Pažymėtina, kad tokia nauja pareiga reikštų ne tik Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtent Lietuvos Respublikos kaip valstybės narės pareigos užtikrinti „kad turto vertinimus atliekantys vidaus ir išorės vertintojai turėtų tinkamą projesinę kvalifikaciją” pažeidimą ją permetant privatiems subjektams (kredito įstaigoms), bet būtu ir visiškai neracionalus dėl to. kad kredito įstaigos pagal savo veiklos pobūdi neturi jokiu specialiu žinių ir gebėjimu, reikalingu vertintoju profesinei kvalifikacijai nustatyti (juk Lietuvos valstybė šiai funkcijai užtikrinti turi specializuota institucija AVNT
Juk vienas dalykas - nebereikalauti kvalifikacinių pažymėjimų turėjimo. Visai kas kita - esamus pažymėjimus pripažinti negaliojančiais, t. y. panaikinti. 18. Dar daugiau. Kadangi bent kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kai kuriose kitose postkomunitinėse šalyse) teisė verstis turto ir verslo vertinimo veikla yra siejama su tam tikros kvalifikacijos įgijimu ir tai patvirtinančio dokumento turėjimu, Projektu numatomas kvalifikacijos pažymėjimų naikinimas būtų neteisėtas ir kitu požiūriu - nelikus kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, kiltų klausimas kaip Lietuvoje įsikūrę turto ir verslo vertintojai galėtų įrodyti savo kvalifikaciją kitose šalyse ir įgyvendinti teisę į laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje. 19. Šiame kontekste atmestini Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)3 Projekto rengėjų pateikti argumentai, esą atsisakius vertintojo licencijavimo, pasibaigia kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, bet neišnyksta kvalifikacijos. Kvalifikaciniai gebėjimai ir patirtis gali būti grindžiami kitais būdais, kaip kad jie grindžiami kitų profesijų atveju”, taip pat profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama". 20. Visų pirma, sunku suprasti kodėl kvalifikacinius pažymėjimus įgiję vertintojai jiems kada nors ateityje prireikus pagrįsti savo kvalifikacinius gebėjimus ir patirtį tai turėtų daryti „kitais būdais”, jei tai jau yra padarę ir išlaikę atitinkamą egzaminą bei gavę pažymėjimą.
Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje labai konkrečiai nurodyta, jog ..Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui” (tai papildomai sustiprina teisėtą lūkesti, kad šis pažymėjimas nebus panaikintas valstybei vienašališkai nusprendus, kad jis, esą, nebereikalingas). 21. Kita vertus, specialių žinių ir gebėjimų įgijimo bei jų kokybę verifikuojančios egzaminavimo procedūros pagrindu įgytas kvalifikacijos pažymėjimas iš esmės prilygsta diplomui ar atestatui. Todėl vien vienašališkai nustatytu jų tariamu „nebereikalingumu” grindžiamas šių dokumentų, kurie niekaip netrukdo netgi deklaruojamiems Projekto tikslams, panaikinimas yra ne tik neproporcingas, bet ir apskritai nebūtinas, tad absoliučiai nepateisinamas. 22. Sykiu atkreiptinas dėmesys į šiame kontekste Projekto rengėjų pateikiamo teiginio profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama” manipuliatyvumą: visų pirma, pažymėtina, kad kategorijos
„kvalifikacijos pažymėjimas” ir „profesinių kvalifikacijų pripažinimas” žymi
visiškai skirtingus dalykus ir tai, kad profesija nėra reglamentuojama, reiškia tik specifinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo nereikalingumą (nes kvalifikacijos pripažinimu konstatuojamas vienos Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijoje teisėtai veikiančio vertintojo kvalifikacijos atitikimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje keliamiems reikalavimams).
Tačiau kvalifikacijos pažymėjimas, kurio galiojimas nėra panaikintas, vertintojui gali būti aktualus grindžiant savo kvalifikaciją net ir ten, kur vertintojo profesija apskritai formaliai nereglamentuojama valstybės (ir juo labiau aktualus ten, kur ji yra reglamentuojama, net jei Lietuvoje reglamentavimo būtų atsisakyta). 23. Projekto
priklausantį registrą neatlygintinai perkelti privačių fizinių ir juridinių asmenų sąskaita /lėšomis parengtas ir todėl būtent jiems priklausančias turto ir verslo vertinimo ataskaitas, nustatant, kad jos bus privalomai teikiamos viešam registrui ir, dar daugiau, kad jomis galės neatlygintinai naudotis viešojo administravimo subjektai. 24. Toks reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, kuris reiškia apsaugą ne tik nuo neteisėto nusavinimo, bet ir nuo bet kurių kitų savininko teisių į nuosavybės objektą pažeidimų. Taip pat pažeidžiama ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalyje Įtvirtinta garantija, kad Įstatymas saugo ir gina dvasinius ir materialinius autoriaus interesus. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis leidžia paimti privačią nuosavybę tik visuomenės poreikiams.
Taigi, pagal Konstituciją privalu kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti atitinkamą „visuomenės poreikį”, o pagal Projektą turto ir verslo vertinimo ataskaitos būtų paimamos be jokios individualios procedūros ir netgi visiems viešojo administravimo subjektams teikiamos ne kai to reikia
„visuomenės poreikiams”, o bet kokioms šių viešojo administravimo subjektų
„funkcijoms atlikti”. 26. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucija reikalauja netgi už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę teisingai atlyginti, o Projektu tai numatoma daryti neatlygintinai. 27. Šiuo požiūriu atmestini Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)4 Projekto rengėjų pateikti argumentai, esą
„Teikiant vertinimo ataskaitas į IS jos netampa valstybės nuosavybe,
vertinimo ataskaitos valstybei negeneruos pajamų" ir „ Vertinimo ataskaitos nėra intelektinė nuosavybė, o dokumentas, skirtas padėti priimti/pagrįsti sprendimą". 28. Visų pirma, jei valstybė su vertinimo ataskaitomis ima elgtis kaip su savu turtu (privalomai talpinant valstybei priklausančiame registre, sprendžiant kam ir kokiomis sąlygomis šiuo turtu galima naudotis, sprendžiant kokiomis sąlygomis ir apimtimi skelbti vertinimo ataskaitas) ji elgiasi kaip savininkas, t. y. iš esmės įgyvendina savininkui priskiriamas teises. 29. Antra, netgi jei vertinti, kad šitaip elgiantis vertinimo ataskaitos netaptų valstybės nuosavybe, tai nereiškia, kad jomis naudojantis be savininko sutikimo ir jas viešai skelbiant nebūtų pažeidžiamos savininko teisės. 30. Trečia, tai ar naudojimasis svetimu turtu tai darančiam asmeniui „generuoja pajamas” nėra esminis kriterijus atitinkamo naudojimosi (ne)teisėtumo vertinimui.
Juo labiau, kad netgi jei teiginys „vertinimo ataskaitos valstybei negeneruos pajamų” yra nominaliai teisingas, jų panaudojimas viešojo administravimo subjektų veikloje reikštų sutaupymą (nemokamų gėrybių gavimą) valstybei, tad ekonomine prasme iš esmės tapatus netiesioginiam pajamų gavimui per kitu atveju turėjusių atsirasti išlaidų išvengimą. 31. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Projektų rengėjų argumentas, esą „Vertinimo ataskaitos nėra intelektinė nuosavybė, o dokumentas, skirtas padėti priimti/pagrįsti sprendimą" yra absoliučiai nepagrįstas. 32. Antai visi taikomieji mokslo tyrimai ir, sykiu, jų ataskaitos pagal savo esmę yra skirti ,padėti priimti /pagrįsti sprendimą”. Tačiau dėl šios priežasties mokslinių tyrimų ataskaitos jokiu būdu negali būti ir nėra diskvalifikuojamos kaip autorių teisės objektas. 33. O galiojančios teisės požiūriu, baigtinio autorių teisės objektu laikytino kūrinio rūšių sąrašo apskritai nėra (plg. Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą). Rašytinė autorių teisė nustato taisyklę, kad autorių teisiu objektu gali būti bet koks objektyvia forma išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas Kitaip sakant esminis kriterijus vertinimo ataskaitas (ne)priskiriant autorių teisių objektams yra jų originalumas ir šios savybės (ne)buvimas yra vertintinas individualiai. Beje, vertinant autorių teisės kontekstą, tam originalumui keliami reikalavimai yra tik sąlyginiai, nebūtinai susiję su pačiu kūrinio turiniu, bet ir su jo išdėstymu, pateikimo forma.
Antai pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą autorių teisės objektams priskiriami netgi „duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas". 34. Todėl netgi jei darytume prielaidą, kad dalis vertinimo ataskaitų nėra originalūs kūriniai, neabejotinai yra ir tokių, kurios atitinka originalumo kriterijų ir kurioms taikomas autorių teisių apsaugos režimas. 35. Šiame kontekste akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kūrinio autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti be kita ko šiuos veiksmus: atgaminti kūrini bet kokia forma ar būdu: perdirbti kūrini: platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas: viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas: viešai skelbti kūrini. įskaitant jo padarvmą viešai prieinamu kompiuteriu tinklais (internetel. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 3 dalį autorius turi teise gauti tinkama ir proporcingą autorini atlyginimą už kiekviena kūrinio naudojimo būda, susijusi su autorių turtinėmis teisėmis. 36. Šiuo požiūriu Projektas aiškiai prieštarauja minėtoms Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio nuostatoms. 37. Verta pastebėti ir tai, kad minėtos autorių teisės nuostatos nėra originalios, o iš esmės atkartoja tarptautinių konvencijų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika, nuostatas. Todėl jų pažeidimas taip pat būtų ir mūsų šalies konstitucinio principo gerbti tarptautinę teisę pažeidimas. 38.
objektu, galiotų bendroji civilinė teisė ir civilinės teisės požiūriu Projekte konstruojami santykiai iš esmės atitiktų jei ne nuosavybės paėmimą, tai dėl uzufrukto susiklostančius teisinius santykius. Neatlygintino uzufrukto nustatymas (ypač tokia visuotine forma) taip pat iš esmės nedera su Konstitucijos 23 straipsnio reglamentavimu. 39. Taip pat, kadangi numanomu vertinimo ataskaitų registro tvarkytoju bus individualaus vertinimo paslaugas rinkoje teikianti VĮ Registrų centras, šiam subjektui Projektu būtų sukurtos prielaidos iškreipti sąžiningos konkurencijos laisvę ir pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis: VĮ Registrų centro vertintojai turėtų galimybes rengdami individualias turto ir verslo vertinimo ataskaitas naudotis bet kuria vertinimo ataskaitų registre esančia privalomai registruojama ataskaita, tuo tarpu kitiems vertintojams būtų prieinamos tik kupiūruotos viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitos. 40. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktoje derinimo pažymoje Nr. 22-11132 (4)5 Projekto rengėjų pateiktas argumentas, esą „Konkurencijos taryba <...> ne kartą buvo teikusi išaiškinimą vertintojų profesinėms asociacijoms, kad VĮ Registrų centro veikla, susijusi su individualaus vertinimo paslauga, neturi įtakos konkurencijai kitų įmonių, teikiančių vertinimo paslaugą, atžvilgiu” vertintinas kaip nekorektiškas, nes atitinkama Konkurencijos tarybos pozicija buvo reikšta galiojančio įstatymo kontekste, o Projektas situaciją keistų iš esmės ir VĮ Registrų centras bei kitų vertintojų informacinė nelygybė būtų žymiai ryškesnė. 41.
41. Be to, Projektu sukuriamos prielaidos pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (ypač tokios Projekte numatytos priemonės proporcingumo ja siekiamam tikslui kontekste), taip pat pažeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą). 42. Projekto
nustačius teisinę pareigą viešinti visas viešojo sektoriaus subjektų užsakytas turto vertinimo ataskaitas, akivaizdu, kad dėl tam tikrų tikslų (potencialaus įsigijimo, nuomos arba siekiant įvertinti mokesčio mokėtojui priklausantį privatų turtą) viešojo sektoriaus subjekto užsakyto privačiam fiziniam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitos turėtų būti išviešintos be išlygų ir praktiškai visa apimtimi (išskyrus savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, fizinio asmens vertinamo objekto adresą, vaizdinę medžiagą apie vertinamą objektą, bet su detaliais turto aprašymais). Kadangi turto savininko tapatybę galima sužinoti ar bent numanyti iš įvairių kitų šaltinių ir aplinkybių (pavyzdžiui, naudojimosi atitinkamu turtu), privalomas ir nuo savininko valios nepriklausantis detalių jam priklausančio turto savybių, kurios be kita jo gali atskleisti nepateisinamai daug duomenų apie asmeninio ar šeimos gyvenimo ypatumus, ir jo vertės viešas atskleidimas neabejotinai bent tam tikrais atvejais suvaržytų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Todėl galima numanyti, kad toks teisinis reguliavimas teisę į privatumą pažeistų ne tik siejant su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuolat akcentuojama proporcingumo sąlyga, bet ir su Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintais su asmens duomenų tvarkymu susijusiais principais (pavyzdžiui, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies „c” punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu), duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis (ypač Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 3 dalies kontekste) ir kitomis nuostatomis. 43. Atskirai pažymėtini tam tikri procedūriniai su Projekto parengimu susiję aspektai, kurie kelia abejonių dėl to, kad pirmąją įstatymų leidybos stadija laikoma Projekto parengimo iniciatyva buvo pareikšta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas taisykles Sykiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidybos procese padaryti procedūriniai pažeidimai yra savarankiškas pagrindas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažįstant įstatymą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
44.Oficialiame Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau FM) dokumente - 2022-08-09 rašte Dėl pateiktų pastabų nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo diskusiniam dokumentui - FM yra eksplicitiškai nurodžiusi, jog rengiant Projektą dereguliavimo kryptis jai buvo pateikta /nurodyta kaip visas kitas galimo teisinio reglamentavimo pasirinkimo galimybes, įskaitant galimybę svarstyti trijų profesinių asociacijų atstovaujamos Lietuvos vertintojų bendruomenės siūlomą valstybinio reguliavimo pakeitimą visiška profesine savireguliacija (o ne dereguliavimu), ribojusi Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - LRV) valia: ,,Finansų ministerija primena, kad vykdydama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ nuostatas vertinimo srityje bei atsižveledama i Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. eeeuiės
reeuliavimo alternatyvas, priimtus sprendimus ievvendina vertinimo dereeuliavimo alternatyva Asociacijų rašte pateiktas siūlymas įteisinti profesinę savivaldą, suteikiant Jungtinei savivaldos organizacijai profesinės savivaldos funkcijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimo teisinio reeuliavimo keitimo krypčiai, todėl i šį siūlymą bei su juo susijusias siūlomas nuostatas nėra atsižvelgta". 45. Informacija apie LRV „neformaliuose pasitarimuose” ir „neformaliuose posėdžiuose” pareikštus pageidavimus ir nurodymus bei gaires būsimam Projektui ne kartą minima ir ankstesnės Projekto versijos aiškinamajame rašte. 46.
46. Taigi, procedūriniu teisėkūros aspektu aktualu tai, kad FM vertinimu ir teigimu ją suvaržiusi ir apribojusi LRV valia, kad būtų parengtas turto ir verslo vertinimo dereguliavimą įtvirtinantis Projektas, pareikšta naudojant LRV
„neformalaus pasitarimo” / „neformalaus posėdžio” formą. 47. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; tai itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų; jo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai atsakingo valdymo, valdžios galių ribojimo ir valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, turinį (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (inter alia
teisėje galioja principas „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama", kurį savo praktikoje patvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas , tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 49. Šiame kontekste FM referavimas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d neformaliame pasitarime, svarstant galimas vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvas, priimtus sprendimus" (beje, šis argumentas buvo nuolatos žodžiu kartojamas ir susitikimų, į kuriuos kviesti vertintojų bendruomenės atstovai, metu) laikytinas ne tik šiaip nekorektišku, bet ir teisiškai ydingu, kadangi nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos Vvriausvbės įstatymas nenumato tokios Vyriausybės veiklos formos kaip ..neformalus pasitarimas". 50.
50. Išties, yra panašiai skambanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 37 straipsnyje įtvirtinta „Vyriausybės pasitarimo” teisinė forma. Tačiau atitinkamas pasitarimas yra ne tik „formalus”, bet, remiantis to paties įstatymo 42 straipsniu, Vyriausybės pasitarimai pagal bendrą taisyklę yra vieši, t. y be kita ko tiesiogiai transliuojami internetu (su išlygomis), taip pat yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas (be išlygų). 51. Kadangi LRV tinklapyje oficialiai skelbiamuose 2022-05-04 vykusio LRV pasitarimo darbotvarkėje ir protokole nurodomas tik vienas svarstytas klausimas Dėl pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimui įvesti tiesioginį valdymą Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, - darytina išvada, kad su turto ir verslo vertinimo teisiniu reglamentavimu susijusių klausimų svarstymas nebuvo šio LRV pasitarimo dalyku. 52. Kita vertus, net ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 37 straipsnį rengiamuose pasitarimuose jokie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl atskirų sričių teisinio reguliavimo reformos krypčių nustatymo, nėra priimami. Sprendimai dėl atskirų sričių teisinio reguliavimo reformos krypčių nustatymo yra valstybės valdymo klausimai, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstituciją interpretuojančia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kiek tai susiję su LRV pozicijos išreiškimu, spręstini tik LRV posėdžiuose ir tik nutarimais. 53. Pažymėtina, kad teisiniu požiūriu jokie „neformalūs Vyriausybės pasitarimai” ar, juo labiau, „neformalūs Vyriausybės posėdžiai” apskritai yra negalimi. Teisinėje valstybėje Vyriausybės veikla nėra ir negali būti neformali. Jau minėta, kad teisinėje valstybėje viešosios valdžios institucijos turi veikti tik remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Keitimuisi nuomonėmis ir diskusijoms yra numatyta speciali Vyriausybės veiklos forma - [formalus] Vyriausybės pasitarimas.
Prireikus neviešinti naudojant šią Vyriausybės veiklos formą išsakytų pozicijų ar kitos informacijos, įstatymas numato galimybę apriboti jos viešinimą. Tačiau reikalavimo veiklos organizacinei formai išvengti negalima. 54. Žinoma, Vyriausybės nariai gali susitikti „neformaliai”. Tačiau teisiniu požiūriu toks susitikimas nelaikytinas Vyriausybės veiklos forma /išraiška. Ir tokio susitikimo metu Vyriausybės nariais esančių asmenų išsakytos pozicijos negali būti laikomos Vyriausybės pozicija, kuri kam nors sukuria teisių ar pareigų. 55. Beje, remiantis Vertintojų bendruomenei siųstame kvietime j 2022-05-26 susitikimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo keitimo FM pateikta informacija, galima suprasti, kad būta ir daugiau atveju, kuomet su turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo reforma (t. v. su teisėkūra siejami klausimai buvo su Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu nesuderinama forma svarstomi Vyriausybės nariu ir priimami tam tikri sprendimai {Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus bei informaciją apie vertintojų visuomenės teikiamas pastabas siūlomam reguliavimui Finansų ministerija 2021 m IV ketv. pristatė LRV neformaliame ministru posėdyje. Posėdžio metu LRV. atsižvelgdama į LRV programos nuostatas dėl verslo klimato gerinimo, taip pat, siekdama atsisakyti perteklinio reguliavimo, vykdyti debiurokratizacijos ir dereguliavimo kryptis, p aprašė detaliau išnagrinėti dereguliavimo alternatyvos realizavimo galimybes”). Tokių renginių faktas patvirtinamas ir ankstesnės Projekto versijos aiškinamajame rašte.
56.Specifiškai akcentuotina, kad FM referuojamas su teisinio reglamentavimo pertvarkymo krypčių pasirinkimu susijusių Vyriausybės sprendimų priėmimas 2022-05-04
„neformaliame pasitarime” (plg. vertintojų bendruomenei siųstame kvietime į
2022-05-26 susitikimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo keitimo FM pateiktą informaciją, kad „2022 m. gegužės 4 d. vykusiame neformaliame pasitarime LRV pasirinko turto ir verslo vertinimo dereguliavimo kryptį ir pavedė Finansų ministerijai parengti šią kryptį atitinkantį įstatymo projektą", taip pat „Finansų ministerija, supažindindama visus turto ir verslo vertinimo rinkos dalyvius apie LRV pasitarime priimta principinį sprendimą dėl turto ir verslo vertinimo reguliavimo krypties, 2022 m gegužės
posėdyje”, apie kurių organizavimą niekur viešai nebuvo skelbiama, ir ypač argumentavimas esą tokiu formatu Vyriausybės priimtais sprendimais, šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principą, kuris inter alia reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, ir taip pat, kad visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkuros stadijose (teisėkuros iniciatyvos pareiškimas, neišskiriant ir dereguliavimo iniciatyvos, pagal Lietuvos Respublikos teisėkuros pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra priskiriamas teisėkuros stadijoms ir todėl turi būti viešas). 57. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (toliau - Programa) 132 p.
LRV prisiėmė ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu ją patvirtinęs nustatė ne tik politiškai, bet bei teisiškai LRV suvaržantį įsipareigojimą: „skaidrinsime sprendimų priėmimo procesą ir laiku įtrauksime į sprendimų priėmimą suinteresuotus asmenis bei asociacijas". 58. Deja, minėta procedūra, kuomet Vertintojų bendruomenei buvo primetama iš anksto suformuota pozicija dėl dereguliavimo, kuri be kita ko prieštarauja ir visuose ankstesniuose FM bei LRV dokumentuose reikštai pozicijai dėl vertinimo reguliavimo ir priežiūros perdavimo turto ir verslo vertintojų profesinei savivaldai, aiškiai neatitinka Programos 132 p. dvasios ir netgi raidės: negali būti skaidriu ir įtraukiančiu laikomas teisėkuros procesas, kuomet 180 laipsnių keičiant teisinio reguliavimo krypti suinteresuoti asmenys ir asociacijos paprasčiausiai informuojami apie principini sprendimą, kuris priimtas jiems nedalyvaujant ir nesuteikus progos išsakyti savo nuomone, o pasisakyti kviečiama tik dėl pasirinktos principinės krypties nekvestionuojančių antraeiliu klausimu. Toks elgesys vertinas kaip skaidraus bei įtraukiančio sprendimu priėmimo proceso imitacija. 59. Projektas pažeidžia ne tik minėtą atvirumo ir skaidrumo principą, bet ir kitus šešis iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų septynių teisėkūros principų: tikslingumo principą, proporcingumo principą, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, efektyvumo principą, aiškumo principą ir sistemiškumo principą. Pažeidžiant atitinkamas įstatymo nuostatas, pažeidžiami ir konstituciniai teisinės valstybės siekio bei teisėtumo principai. 60.
turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis”, pažeidžiamas, nes LRV ne tik nepagrindė. bet nė nebandė pagristi, kad Projekto aiškinamajame rašte deklaruoto tikslo .sudaryti sąlygas privalomojo vertinimo patikimumui užtikrinti" negalima pasiekti kitomis (visų pirma organizacinėmis! priemonėmis. 61. Juo labiau, kad netgi pati Projekto aiškinamajame rašte deklaruojama projektu sprendžiama problema - galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės” yra laužta iš piršto: apibendrinus 2012-2023 metų AVNT statistinius duomenis apie vykdytus planinius ir neplaninius patikrinimus, nekokybiškomis turto ir verslo vertinimo ataskaitomis, nuo bendro jų skaičiaus, buvo pripažintos tik 0,035% turto ir verslo vertinimo ataskaitų. Tad statistiniai duomenys rodo, kad 99,965% ataskaitų yra kokybiškos ir niekas jokių pagrįstų pretenzijų dėl jų nereiškia. 62. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama statistinių duomenų interpretavimo logika nekokybiškų vertinimo ataskaitų dalį vertinti ne nuo bendro visų ataskaitų skaičiaus, o nuo įvertintų ataskaitų skaičiaus yra metodologiškai nepateisinama. 63. Visų pirma, pats skundų nebuvimo faktas ir rizikos elementų nebuvimas liudija, kad ataskaitų kokybė nekelia abejonių. Jei atmestume tokią metodologinę prieigą, turėtume daryti išvadą, kad maždaug pusė visų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų prieštarauja Konstitucijai ir pusė visų LRV priimtų nutarimų prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, taip pat pusė visų viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų prieštarauja Konstitucijai, įstatymams ir/arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų praktikoje maždaug pusė skundžiamų aktų pripažįstami turinčiais trūkumų). Tačiau toks vertinimas nebūtų korektiškas ir pagrįstas. 64.
vertus, vertinimo ataskaitų priežiūros subjektų atlikta patikra aiškiai patvirtina, kad tik 15 proc. pagal tam tikrus rizikos kriterijus (įskaitant skundus) patikrintų vertinimo ataskaitų buvo nustatyta pažeidimų (tai labai aiškiai nurodoma Projekto aiškinamajame rašte pateikiamoje 3 lentelėje). Tai gerokai mažiau nei teismai nustato pažeidimų FM arba LRV priimamuose teisės aktuose ar individualiuose administraciniuose sprendimuose. Tad jau vien šiuo požiūriu pozicija dėl radikalių teisėkūros sprendimų reikalaujančių vertinimo ataskaitų kokybės problemų atrodo ne tik perdėta, bet ir veidmainiška. 65. Proporcingumo principas, pagal įstatymą reiškiantis, kad „pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti” pažeidžiamas: (ai neproporcingai varžant vertinimo ataskaitų savininkų nuosavybės teises (šis aspektas įau buvo aptartasL (b^ įpareigojant vertintojus i informacinę sistemą teikti iš esmės beprasmišką informaciją ir. (cj AVNT bei dalyvaujant vertintoju profesinei savivaldai sudaromo Garbės teismo šiuo metu bendrai vykdoma profesinės veiklos priežiūra keičiant išimtinai administracine AVNT priežiūra. 66. Dėl nurodyto teikiamos informacijos beprasmiškumo pažymėtina, kad kai įvertintas turtas nėra priskiriamas viešojo sektoriaus turtui, pagal Projektą viešinami būtų tik tam tikri privačių vertinimo ataskaitų elementai. Tačiau pagal Projektą viešinti viešojo sektoriaus turtui nepriskiriamų objektų vertinimo duomenys būtų tik naudingos informacijos neteikiančių duomenų samplaika ir „atvėrimo” visuomenei parodija. 67.
pagal Projekto 10 straipsnio 1 dalį apie „privačios nuosavybės turtą” (t. y. tokį, kuris nepriskirtas Projekte specifiškai apibrėžiamai „viešojo sektoriaus turto” kategorijai) būtų viešinama ši informacija vertinamo objekto pavadinimas (gyvenamasis būstas, komercinės patalpos, gamybinės patalpos, transporto priemonė, akcijos, kita); vertinamo objekto buvimo vieta (duomenys apie vertinamo objekto buvimo vietą pateikiami nuasmeninti); turto plotas, kai vertinamas nekilnojamasis turtas; vertinimo tikslas; taikytas (-i) vertinimo metodas (-ai); išvada dėl vertės; vertės nustatymo data; vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir (arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo; informacija apie civilinės atsakomybės draudimą; informacija apie vertinimo ataskaitos nagrinėjimo rezultatus - Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimus Projektu numatomo duomenų
„atvėrimo” visuomenei beprasmiškumą galima nesunkiai iliustruoti praktiniu
pavyzdžiu. 68 Tarkime, turime paviešintą informaciją apie du gyvenamojo būsto vertinimus: juose iš esmės sutampa visa informacija išskyrus vieną vienintelį elementą - išvadą dėl vertės; nes vienas iš vertintų gyvenamųjų būstų yra apleistas, viršutiniame aukšte sename blokiniame name su kiauru stogu esantis butas, įvertintas 50 000 Eur, o kitas — naujai įrengtas A++ energetinės klasės name toje pačioje gatvėje esantis butas, įvertintas 200 000 Eur. 69.Sunku įsivaizduoti kokią potencialią visuomenei ir valstybei priimtiną „naudą” iš tokios jam prieinamos prieštaringos informacijos galėtų gauti jos naudotojas? Galima nesunkiai prognozuoti, kad siekiantieji gauti paskolą butui įsigyti būtų linkę kreiptis į tą vertintoją, kuris nustatė didesnę panašaus turto vertę (nes tikėtųsi jiems siekiant gauti įkeitimų užtikrintą paskolą palankesnio vertinimo).
Tik vargu ar kas nors galėtų argumentuotai pagrįsti, kad toks nesunkiai numanomas vidutinio vartotojo pasirinkimas būtų
„informuotas” ir „racionalus” (juk tai būtų tik spėjimas) arba, net jei jis
būtų toks, kad toks pasirinkimas ir pats jį paskatinusios atitinkamos informacijos atskleidimas viešame registre atitiktų visuomenės ir objektyvius tinkamo kredito sistemos funkcionavimo poreikius? 70. Kalbant apie esamos mišrios profesinės veiklos priežiūros keitimą išimtinai administracine AVNT priežiūra atkreiptinas dėmesys i tai, kad Projekto, vertinant jį kartu su lydinčiuoju ANK projektu, numatomas teisinis poveikis jokiu būdu negali būti vertinamas kaip deklaruojamas perteklinio reguliavimo atsisakymas (dereguliavimas). 71. Be to Projekto ir ANK projekto nuostatos sistemiškai prieštarauja Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose šalyse taikomoms nepriklausomo turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimo / savireguliacijos praktikoms. 72. Viena vertus, Projektą parengusi FM nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad Aiškinamajame rašte jos akcentuojamose sovietinės okupacijos nepatyrusiose Europos Ekonominės Erdvės šalyse, kuriose viešoji valdžia teisės aktais nenustato reikalavimų vertintojo profesijai, apskritai nėra įstatymų, skirtų reglamentuoti turto vertinimą ir, juo labiau, įstatymų, kurie viso labo nustatytų įstatymui gėdingai seklų tikslą nudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą” (žr. Projekto 1 straipsnio 1 dalį). 73. Kitaip tariant, jei atitinkamas valstybes kaip pavyzdį Lietuvai eksponuojanti Projektą parengusi FM būtu nuosekli.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas būtų nereikalingas ir Projektu būtu numatytas vienintelis dalykas galiojančio įstatymo pripažinimas netekusiu galios. 74. Kita vertus, Projektu modeliuojamas drausminių turto ir verslo vertinimo profesinės veiklos kontrolės priemonių totalus pakeitimas administracine atsakomybe ne tik paneigia deklaruojamą profesijos reguliavimo atsisakymo siekį, bet ir artina Lietuvą prie autoritarinių šalių reguliavimo praktikos. 75. Projektu atsisakant vertinimą šiuo metu tegu su trūkumais, bet gana nuosekliai reguliuojančio įstatymo nuostatų ir Projekto 3 straipsnio I dalyje nukreipiant į neapibrėžtus „teisės aktus, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą”, potenciali vertinimo teisinio reguliavimo apimtis yra ne sumažinama, o tik padaroma mažiau apibrėžta ir aiškia (nors Programos 132 p. įsipareigota paprastinti verslo reguliavimo taisykles, o vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardintų principų reikalauja užtikrinti numatomo teisinio reguliavimo aiškumą). 76. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal naudojamas teisines formuluotes „teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą” gali būti tiek savivaldybės tarybų sprendimai, kuriuo nustatyta, pavyzdžiui, kad nuomojant(is) tam tikrą turtą turi būti atliktas jo vertinimas, tiek ir atitinkami viešojo sektoriaus įstaigos vadovo (pavyzdžiui, poliklinikos vadovo) arba net ir privačios įmonės vadovo įsakymai (nes teisės požiūriu visi jie priskirtini lokaliniams teisės aktams). 77. Todėl Projekto Įsigaliojimas vertintojams realiai reikštų ne perteklinio reguliavimo atsisakymą, o tik reguliavimo išsklaidymą ir neapibrėžtumą.
Ir, be kita ko, neapibrėžtumą formaliai net ir vertintojams keliamų kvalifikacinių reikalavimų kontekste: antai Projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu <...> ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais", todėl atitinkamų vertinimo standartų pažeidimas atliekant vertinimą implicitiškai galėtų (turėtų?) būti kvalifikuotas kaip Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pažeidimas, taigi, užtraukti atsakomybę pagal ANK projekte numatomą 196' straipsnj; tuo tarpu šiuose standartuose be kita ko yra suformuluota abstrakti pareiga vertintojui turėti reikiamą kvalifikaciją (išsilavinimą, patirtį, etc.) Taigi, pagal esamas formuluotes atsakomybė pagal ANK projekte numatomą 1961 straipsnį vertintojui galėtų būti taikoma ir administracinėn atsakomybėn traukiančios institucijos AVNT nuožiūra nustačius, kad konkretaus vertinimą atlikusio asmens išsilavinimas ar patirtis yra nepakankami /neatitinka deramos kvalifikacijos reikalavimui. 78. Tokia plati administracinė AVNT diskrecija vertintina kaip nepriimtina. 79. Apskritai, ANK projekte numatant administracinę atsakomybę už bet kokius ir bet kokių teisės aktų pažeidimus (netgi lokalinių, veikiančių žinybos, vietos savivaldos arba įmonės lygmenyje), dabartinę daugmaž apibrėžtą ir diferencijuotą turto ir verslo vertintojų drausminę atsakomybę pakeistų iš esmės neribota ir neapibrėžta administracinė atsakomybė. 80. Pažymėtina, kad jokioje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje šitokio regresyvaus turto ir verslo vertinimo sistemos administracinio reguliavimo nėra. 81. Dar daugiau.
Dar daugiau. Iš galiojančiame įstatyme numatytų atsakomybės priemonių taikymo proceso eliminavus Garbės teismą, vertintojų veiklą administracinės atsakomybės rėmuose vertintų nebe iš vertintojų profesinės bendruomenės narių ir valstybės institucijos paskirtų atstovų sudaryta kolegiali institucija, o individualūs valstybės tarnautojai, kurie, kaip rodo daugiametė AVNT patirtis, patys neturi netgi vertinimui atlikti reikiamos minimalios kvalifikacijos ir praktikos. 82. Pastaruosiuose punktuose aptarti trūkumai reiškia ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardinto aiškumo principo pažeidimus. 83. Pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principo pažeidimas jau buvo aptartas siejant su nuosavybės teisių varžymu bei teisės į privatumą varžymu. 84. Be to Projektas pažeidžia efektyvumo principą, reiškiantį, kad „rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai”. 85. Visų pirma, rengiant Projektą (ir ANK projektą) nebuvo įvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos. Priešingai - Vertintojų bendruomenės siūlymas svarstyti reguliavimo perdavimą vertintojų profesinei savivaldai Projektą rengusios FM atstovų buvo atmestas jo net nesvarsčius iš esmės ir pasiremiant LRV „neformaliuose pasitarimuose” / „neformaliuose posėdžiuose” suformuluotu sprendimu ir nurodymu „dereguliuoti vertintojų profesiją”. 86.
vertus, pažymėtina, kad galimos teisinio reguliavimo alternatyvos tam tikru mastu buvo įvertintos Vyriausybės strateginės analizės centrui 2021 m. atlikus poveikio vertinimą Vis dėlto, nors tyrimo metu nustatyta ekspertinė pozicija, kad dereguliavimas pati prasčiausiai iš 4 galimu vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvu, kuriai prioriteto neteikė nė vienas iš 10 ekspertų, tokio sprendimo net nepagrindžiant kitų variantu kontekste Projekte pasirinktas būtent šis kelias. 87. Sistemiškumo principas, reiškiantis, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, pažeidžiamas LRV nutarimu teikiant Projektą, kuris be kita ko prieštarauja aukštesnės teisinės galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintai Programai. 88. Taip pat pažymėtina, kad Projektas prieštarauja ne tik Programai, bet ir Programos nuostatų įgyvendinimo planui (toliau - Planas), o bandymai Projektą argumentuoti Programa ir kitais dokumentais apskritai yra manipuliatyvūs bei klaidinantys. 89. LRV ir ją palaikanti Seimo dauguma yra ne tik politiškai įsipareigojusi, bet ir teisiškai įpareigota vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Programą, o LRV dar ir savo pačios Planą. 90. Šiuo požiūriu ir Seimui pateiktas Programai prieštaraujančio Projekto teikimą įforminantis LRV nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir netgi Vyriausybę remiančią Seimo daugumą konstituciškai įpareigoja Projektui nepritarti (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime „Dėl Vyriausybės programos” suformuluotus konstitucinės doktrinos teiginius, nustatančius, kad „Vyriausybės programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimėjusių politinių jėgų programos, tačiau jų nuostatos tik psj; Vyriausybės programą įgyja teisine reikšmę įpareigodamos tiek Vvriausvbę, tiek ją palaikančią Seimo daugumą atitinkamai veikti. Toks Vyriausybės programos teisinės reikšmės pripažinimas - būdingas parlamentinės demokratijos ypatumas.
Jis įtvirtintas Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto ir 92 straipsnio penktosios dalies normose"). 91. Tiesa, ir Programa, ir Planas gali būti keičiami, tam tikrų jų nuostatų gali būti atsisakoma. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateikta teisinės valstybės principo interpretacija, tai gali būti daroma tik pagal nustatytas formalias procedūras atitinkamai pakeičiant šiuos dokumentus, o ne ad hoc darant faktines korekcijas. 92. Paminėtini keli ryškesni Projekto ir programos bei Plano neatitikimai. 93. Programos
vertinti teisės aktus. Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene". 94. Programos 26-28 p. (kartu su 16 p.) LRV įsipareigojo vadovautis bendradarbiavimo principu. 95. Detalizuojant bendradarbiavimo principą, Programos 26 p. nurodoma, kad „Rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus <...> įsipareigojame sukurti būdus, kaip į šiuos procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje”, 27 p. nurodoma, kad „daugybė sprendimų <...> reikalauja atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo" ir 28 p. nurodoma, kad
„Bendradarbiavimas, įsitraukimas <...> vertybės, kurias deklaruojame ir
puoselėjame". 96. Jau minėtas Programos 132 p esantis LRV įsipareigojimas: skaidrinsime sprendimų priėmimo procesą ir laiku įtrauksime į sprendimų priėmimą suinteresuotus asmenis bei asociacijas". 97. Plano 1.4 punkte LRV įsipareigojo: Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė <... > programos nuostatas įgyvendins laikydamasi <...> šių Vyriausybės bendrųjų veikimo principų: <...> bendradarbiavimas - siekdama pokyčių ir spręsdama viešosios politikos problemas, Vyriausybė sprendimams parengti telks ekspertines žinias ir patirtį". 98.
p LRV įsipareigojo: „Įgyvendinant Plane numatytus analitinio pobūdžio veiksmus, bus ieškoma optimalių viešosios politikos problemų sprendimo būdų. Analitinių veiksmų rezultatai padės Vyriausybei ir ministerijoms priimti duomenimis, žiniomis ir mokslu grįstus sprendimus". 99. Nepaisant minėtų Programos 23 p. ir 27 p. bei Plano 14 p. ir 10 p. įtvirtintų įsipareigojimų ir juos netgi akivaizdžiai pažeidžiant, ignoruojama Vyriausybės strateginės analizės centro 2021 m. atliktame poveikio vertinime detaliai pristatoma specialaus tyrimo metu nustatyta ekspertinė pozicija, kad dereguliavimas - pati prasčiausiai iš 4 galimų vertinimo teisinio reguliavimo alternatyvų, kuriai prioriteto neteikė nė vienas iš 10 ekspertų. Bene labiausiai glumina tai, kad šis atviras ignoravimas pačiai FM netrukdo Aiškinamojo rašto 5 ir 14 punktuose pasidžiaugti, kad poveikio vertinimas ir tyrimas buvo atlikti, patogiai nutylint gautus rezultatus. 100. Taigi, priešingai LRV politiškai ir teisiškai įpareigojantiems pažadams, Projektas parengtas ne tik nesiremiant ir nesivadovaujat ekspertų pozicija ir mokslu, bet anksčiau pačios FM iniciatyva atlikto tyrimo metu išreikštą atitinkamą poziciją atvirai ignoruojant. 101. Šiame kontekste kaip tikrovės neatitinkantys ir klaidinantys vertintini lydraštyje, kuriuo Projektas teiktas derinti institucijoms, pateikiami teiginiai, esą siūlomas privalomojo turto arba verslo vertinimo teisinis reguliavimas grindžiamas 2021-2022 metais Finansų ministerijos atlikto numatomo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatais. 102. Taip pat šiame kontekste dar sykį paminėtina, kad pažeidžiant Programos 26-28 p. bei
priimtas ne tik nesitariant su vertintojų bendruomene, bet, argumentuojant LRV priimtu „politiniu sprendimu", a priori atmetant vertintojų bendruomenės siūlymą svarstyti neefektyvaus valstybinio reguliavimo keitimą profesiniu savireguliavimu.
daugiau. Projektas iškreipia Programoje apibrėžiamo debiurokratizavimo ir dereguliavimo (perteklinio reguliavimo atsisakymo) esmę ir nepagrįstai bei pažeidžiant teisinės valstybės principą ignoruoja Programos 132 p. nustatytą LRV įsipareigojimą reguliavimo funkcijas ne paneigti, o perkelti nuo valstybės ant (šią funkciją prisiimti pasirengusios vertintojų bendruomenės) savivaldos pečių. Susidaro įspūdis, kad Projektas parengtas siekiant ne tiek dereguliavimo ir debiurokratizavimo, kiek išsaugoti darbo vietas 23 metus prie FM įvairiais pavadinimais ir statusais turto ir verslo vertinimo srityje neefektyviai veikiančioje AVNT. Todėl po „dereguliavimo” vėliava Projektu numatoma prikurti Vakarų demokratinėms šalims visiškai nebūdingų naujų biurokratinių dalykų ir šiai biudžetinei įstaigai numatoma suteikti niekur kitur Europos Sąjungoje ir kitose Vakarų demokratinėse šalyse turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimo praktikoje negirdėtas funkcijas, o jų įgyvendinimui būtų naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. 104. Pripažinus valstybės nepajėgumą užtikrinti efektyvų vertintojų profesijos reguliavimą, nepaisant objektyvios tinkamai subalansuoto reguliavimo ir priežiūros naudos, visiškai atsisakoma bet kokio teisės užsiimti vertinimo veikla reguliavimo, tuo pačiu atsisakant ir siekio ieškoti tvarių turto ir verslo vertintojų deramos kvalifikacijos bei šio verslo etikos taisyklų laikymąsi užtikrinančių sprendimų. 105. LRV siekis atsisakyti perteklinio reguliavimo, vykdyti debiurokratizaciios ir dereguliavimo kryptis yra sveikintinas.
Tačiau tik siekis atsisakyti perteklinio, o ne bet kokio reguliavimo. 106. Vertintojų bendruomenė jau daug metų kritikavo esamą padėtį, susijusią su turto ir verslo vertintojų valstybine priežiūra, todėl ji džiaugiasi siekiu mažinti biurokratinę ir administracinę naštą bei pritaria iniciatyvai atsisakyti galiojančiame įstatyme numatytos visiškai neefektyvios rutininės vertinimą atliekančių asmenų priežiūros (t. y. kai tai daroma nesant skundų). 107. Vertintojų bendruomenė taip pat kritikavo ir akcentavo nepriimtinumą situacijos, kuomet valstybė ne tik nereikalingai naudoja visuomenės interesams turinčius tarnauti savo ribotus administracinius (o sykiu ir finansinius) resursus, bet nepajėgia užtikrinti ir to, kad valstybės prisiimtą specialių žinių ir patirties reikalaujančią vertintojų veiklos priežiūrą įgyvendintų tinkamos kvalifikacijos (t. y. ne žemesnės nei privalo būti įgiję patys vertintojai) vidurinės-aukštesniosios grandies specialistai. 108. Kita vertus, vertintojų bendruomenė kategoriškai prieštarauja Projekte atspindimam siekiui atsisakyti vertintojo profesijos reguliavimo ir panaikinti esamas įstatymines prielaidas užkirsti kelią vertinimo paslaugas teikti asmenims, kurie neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir /arba šią veiklą atlieka netinkamai (neetiškai, nesąžiningai, piktnaudžiaujant ir pan.) ar net buvo pašalinti iš vertintojų bendruomenės už šiurkščius pažeidimus (juk patvirtinus Projektą ir jam įsigaliojus, šie asmenys galėtų vėl laisvai teikti vertinimo paslaugas). 109.
kontekste derėtų ypatingai atkreipti dėmesį į tai, kad Aiškinamajame rašte referuojami Plano 10.3 projekto „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“ 10.3.4 veiksmas „Parengti ir priimti Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo" (beje, Aiškinamajame rašte iš šio veiksmo „išimtas” Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymas, kuris yra labai svarbus vertinant tikrąjį šio veiksmo tikslą), taip pat 10.3.5 veiksmas „Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais nemokumo, turto vertinimo, apskaitos srityse, kad šių duomenų taikymas kurtų šešėliui nepalankią aplinką, tam įdiegti reikalingas technines ir organizacines priemones" susiję su X misija (prioritetu) „Atsakinga finansų politika”, tad nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (sistemiškai-) susiję su vertintoju profesijos reglamentavimo atsisakymu ir neturi įtakos sprendimu priėmimui atitinkamu klausimu (beje, pasisakant dėl ankstesnės Projekto versijos buvo atkreiptas FM dėmesys į tai, jog aprašant 10.3.5 veiksmą labai aiškiai nurodoma, kad jis yra ne reguliacinis, o investicinis, tad tęsiamą Projekto argumentavimą šio tikslo siekimu apskritai reikia vertinti geriausiu atveju kaip piktybinį klaidinimą). 110. Kita vertus, nepriklausomo turto ir verslo vertinimo sritį reprezentuojanti vertintojų bendruomenė yra pakankamai decentralizuota ir yra atstovaujama net trijų savarankiškų asociacijų, taigi neabejotinai veikia pliuralistinės demokratijos pagrindais. Todėl jau vien dėl tos aplinkybės, kad visa bendruomenė laikosi aiškios ir absoliučiai vieningos pozicijos, jog tinkamo vertinimo verslo užtikrinimui būtina išlaikyti atitinkamos veiklos kvalifikacinių išsilavinimui, žinioms ir patirčiai taikomų reikalavimų, taip pat profesinės etikos taisyklių laikymosi tęstinumą, sunku rasti racionalų pagrindimą priešingai pozicijai.
Juk vertintojai patys priežiūros gali norėti tik ta apimtimi, kuria ji leis užtikrinti paslaugų patikimumą ir profesijos prestižą. 111. Juo labiau, kad ne visiškas ir beatodairiškas esamų vertintojų profesijos teisinės priežiūros mechanizmo redukavimas (nepaliekant nei kvalifikacinių reikalavimų vertintojo profesijai, nei pasirengimo verstis šia veikla patikros per egzaminavimo procedūrą, nei pareigos laikytis kokių nors profesinės etikos standartų), o valstybinio reguliavimo transformavimas į savireguliaciją, aiškiai matomas ir įvertinus Programos 132 p. nuostatas. 112. Sykiu tenka su apgailestavimu pastebėti ir tai, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikiami Projekto ryšį su Programa, Planu ir Lietuvos Respublikos Seimo
ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo” bei atitiktį jiems tariamai patvirtinantys argumentai yra klaidinantys ir manipuliatyvūs. 113. Antai Projekto aiškinamajame rašte visiškai nepagrįstai manipuliuojama „duomenų atvėrimo” siekiu. Juk pagal Programos 1.1 p. šis siekis labai aiškiai yra sietinas tik su valstybinių (viešosios valdžios institucijoms priklausančių) duomenų atvėrimu Tuo tarpu Projektas skirtas ne valstybės (viešosios valdžios institucijoms priklausančių) duomenų prieinamumo užtikrinimui, o daugiausiai privačiu asmenų sąskaita sukurtų ir jiems priklausančių vertinimo ataskaitų priverstiniu ir neatlygintinu paėmimu ir patalpinimu j valstybei priklausantį registrą, kad to no būtų naudojamas valstybės nuožiūra be kita ko viešojo administravimo instituciiu reikmėms.
Tuo tarpu vertintojų bendruomenės dar nuo 2012 metų viešai keliama problema dėl vertinimo ataskaitų kokybės užtikrinimui būtinų reikiamos apimties duomenų prieinamumą /gavimą iš valstybės valdomų registrų (ypač per V{ „Registrų centras”) neišsprendžiama, t. y. šiuo atveju pakankamas iš tiesų būtent valstybinių duomenų atvėrimas neužtikrinamas. 114. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“ (toliau Rezoliucija), j kurią atsižvelgiant neva parengtas Projektas, geriausiu atveju vertintina kaip nesusipratimas. 115. Visų pirma, pastebėtina, kad Aiškinamajame rašte pateikiama citata „prisidedama prie Rezoliucijoje Vyriausybei teikiamo siūlymo dėl perėjimo prie tikrojo laiko ekonomikos įgyvendinimo, kuriant skaitmeninę ekosistemą, suteikiančią galimybių piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui tikruoju ar beveik tikruoju laiku keistis duomenimis, o ne „suskaitmenintais dokumentais'” yra nepilna ir dėl neaiškių priežasčių nepateikiama jos autentišką turinį bei prasmę lemianti sakinio pabaiga, kurioje yra įvardijamas baigtinis skaitmeninės ekosistemos objektu sąrašas: ..ir iki 2025 metu pereiti prie elektroniniu sąskaitų, važtaraščių, elektroniniu čekiu, virtualiu fiskaliniu aparatu naudojimo“. 116.
akivaizdžiai matyti - privalomo turto ir verslo vertinimo ataskaitų šiame sąraše nėra ir todėl Rezoliucija joms nėra taikytina. 117. Antra vertus, Projekte vertinimo ataskaitos yra aiškiai traktuojamos viso labo kaip ..suskaitmeninti dokumentai” ir keitimasis iu duomenimis tikruoju ar beveik tikruoju laiku nenumatomas. Tą galima suprasti tiek iš 9 straipsnio I dalies nuostatos, jog vertintojai į informacinę sistemą vertinimo ataskaitas teikia (o ne jas pildo informacinėje sistemoje realiuoju laiku), tiek ir iš Aiškinamajame rašte teikiamo paaiškinimo apie galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes valstybės finansams: „<...> duomenims nuolat apdoroti, jungti, nuasmeninti ir teikti atvirų duomenų formatu taip pat reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų". 118. Taigi, Projektas nepadėtų siekti Rezoliucijoje numatytų tikslu netgi ir tuo atveju, jeigu joje būtu numatytas siekis tikruoju ar beveik tikruoju laiku keistis vertinimo ataskaitų duomenimis, o ne ..suskaitmenintais dokumentais” (nors, kaip minėta, to Rezoliucijoje nenumatyta). II. Projektu kuriama korupcijai ir piktnaudžiavimams palanki terpė
minėta, pagal Projektą ir ANK projektą iš drausminės į administracinę transformuotos atsakomybės klausimus spręstų nebe kolegiali institucija - Garbės teismas, o nesunkiai numanomi individualūs valstybės tarnautojai, kuriuos vertintojai iš anksto žinotų. Dėl to korupcinio poveikio grėsmės neabejotinai padidėtų. 120. Taip pat atkreiptinas dėmesys j tai, kad vertinimo rezultatai (vertinimo ataskaitose nustatoma vertė) daro reikšmingą įtaką valstybėje vykstančiai teisėtai civilinei apyvartai. Šie rezultatai dažnai įtakoja ir netgi lemia reikšmingus ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus subjektų finansinius sprendimus ir, jei yra klaidingi, potencialiai gali padaryti didelės žalos. 121.
121Susitikimuose ir diskusijose neigdami vertintojų bendruomenės nuogąstavimus,
kad atsisakius kvalifikacinių egzaminų ir profesinės veiklos ribojimo galimybės, gali būti teikiamos nekokybiškos (rinkos vertės neatitinkančios) vertinimo ataskaitos, FM atstovai reiškė poziciją, kad atsisakius licencijavimo „rinka pati susitvarkys”, todėl nekompetentingi ir /ar nesąžiningi vertintojai natūraliai neatlaikys konkurencinėje kovoje ir dėl veikiančių rinkos mechanizmų neišvengiamai bus eliminuoti iš šio verslo. 122. Vertintojų bendruomenės įsitikinimu toks FM atstovų požiūris yra ne tik grindžiamas nepagrįstai romantizuotu rinkos veikimo supratimu, bet ir liudija nenorą pripažinti laisvos rinkos veikimo ribotumą šioje konkrečioje situacijoje. 123. Visų pirma, pažymėtina, kad toli gražu ne visuomet paties vertinimo užsakovo interesas yra gauti objektyvią vertinamo objekto vertę atspindinčią vertinimo ataskaitą. Dėl įvairiausių (ir visiškai skirtingų) priežasčių vertinimo užsakovai labai dažnai yra suinteresuoti priešingai - kad vertinimo objekto vertė būtų dirbtinai padidinta arba, priešingai, dirbtinai sumažinta. 124. Esant tokiam specifiniam vertinimo užsakovo interesui, jis natūraliai gali bandyti paveikti vertintoją, kad vertinamo objekto vertė būtų nurodytą taip kaip yra palankiausia vertinimo užsakovui Tuo tarpu panaikinus prielaidas iš realios vertinamo objekto vertės neatspindinčias vertinimo ataskaitas rengiančių ir užsakovams teikiančių vertintojų atimti teisę verstis atitinkama veikla, būtų sukuriamos idealios prielaidos vertintojų korumpavimui.
Juk jie iš esmės niekuo nerizikuotų (jei už neteisingą vertės nustatymą jiems nebūtų specialiai atlyginama, o vertintojas būtų suinteresuojamas pačiu užsakymo gavimo faktu, pavyzdžiui, potencialiam klientui kreipiantis į vertintoją su užklausa: „man reikėtų įvertinti objektą X, jei galėtumėte pateikti vertinimo ataskaitą, kurioje jo vertė ne mažesnė nei Y, mielai užsakysiu jūsų vertinimo ataskaitos parengimą", nubaudimas už kyšininkavimą net teoriškai būtų neįmanomas, nes toks teisėtas atlyginimas už pageidaujamos vertinimo ataskaitos parengimą negalėtų būti traktuojamas kaip kyšis). 125. Be to, nesant jokių reikalavimų vertimuisi vertintojo veikla, pripažinimo vertintoju procedūros, taip pat kitokios vertintojų veiklos kontrolės, vertinimo ataskaitą galėtų parengti iš esmės bet kas (tokią paties suinteresuoto asmens pasirengtą vertinimo ataskaitą patvirtinti galima paprašyti bet kurio savo bičiulio ar net prie šiukšlių konteinerio sutikto asmens, netgi tokio, kuris neturi įgijęs nė vidurinio išsilavinimo). 126. Projektą grindžianti prielaida, kad vertinimo užsakovai turės pakankamą kompetenciją ir interesą suabejoti atitinkama ataskaita ir pareikalauti, kad ją parengtų jiems priimtinas vertintojas, yra iliuzinė ir neužtikrinta. 127.
reikia turėti omenyje, kad netgi viešojo sektoriaus užsakomo vertinimo atveju politikai ir tarnautojai gali būti nesąžiningi ir siekti tenkinti savo ir/ar kitų privačių asmenų interesus (turėjome ne vieną baudžiamąją bylą, kuriose kaltinimai korupcija pareikšti netgi merams, savivaldybių administracijų direktoriams, Seimo nariams, buvusiems ministrams ar viceministrams, ką jau kalbėti apie kitus valstybės tarnautojus). Nekyla abejonių, kad siekdami savo ar jų atstovaujamų asmenų neteisėtų tikslų tokie asmenys gali būti linkę vertinimo ataskaitas užsakyti iš „lanksčių” vertintojų. O rizikos prarasti teisę verstis vertintojo veikla tokio „lankstumo” tikimybę itin padidina. 128. Antra vertus, atitinkamų žinių bei gebėjimų turi tikrai ne kiekvienas politikas ar valstybės tarnautojas. O mažiausios kainos principas dažnai yra labai svarbus ir net esminis paslaugos teikėjo pasirinkimo kriterijus. Pažymėtina, kad tokiu atveju suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, siekiantys įsigyti vertinamą turtą) gali panaudojant papildomus kompensacinius mechanizmus ar kitas paskatas paskatinti konkretų jų pažįstamą vertintoją dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime su intencija, kad jis nustatys ne objektyvią turto vertę, o tokią, kuri labiausiai tinkama tokiam suinteresuotam asmeniui. Ir vėl rizikos prarasti teisę verstis vertintojo veikla tokio trečiųjų suinteresuotų asmenų papildomai atlyginamo vertinimo tikimybę itin padidina. 129. Trečia, visuotinai žinoma, kad kyšininkavimui ir kitoms korupcijos formoms būdingas itin didelis latentiškumas (paslėptumas, nematomumas). Ypač kuomet kalbame apie korupciją privačiame sektoriuje (taigi, ir santykiuose tarp privataus asmens ir vertintojo). Todėl tais atvejais kai abu korupcinės transakcijos privačiame sektoriuje dalyviai vienas kitą gerai pažįsta ir pasitiki vienas kitu, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikimybė yra artima nuliui.
Todėl nelikus galimybės vertintojui taikyti sankcijas už klaidingą vertės nustatymą, net ir tinkamai parinktas vertintojas gali būti nepalyginamai lengviau korumpuojamas nei tai būtų veikiant su potencialiu netekimu galimybės vertis tam tikra veikla susijusiam profesinės veiklos kontrolės mechanizmui. 130. Ketvirta, pasitikėti kredito įstaigų vardu veikiančių asmenų suinteresuotumu gauti vien tik objektyvias vertinimų ataskaitas taip pat nėra pagrindo. Ne taip jau seniai išaiškėję aplinkybės, susijusios su bankuose „Snoras” ir „Ūkio bankas” buvusiomis praktikomis, liudija apie atitinkamus pavojus ir tai, kad Lietuvos bankas toli gražu ne visuomet šiuos pavojus laiku (iki atsirandant žalai) neutralizuoja. Tad siekiant apsisaugoti nuo panašių piktnaudžiavimų pasikartojimo ateityje, turėti papildomą „gynybos liniją” yra ne tik pagrįsta, bet ir būtina. Juo labiau, kad yra daugybė paskolas vertinimo ataskaitų pagrindu dalijančių kredito unijų, kuriose atitinkami veiklos standartai yra gerokai žemesni. III. Projektas prieštarauja Tarptautinių vertinimo standartų (TVS) ir Europos vertinimo standartų (EVS) nuostatoms ir pažeidžia šiuos standartus sukūrusių institucijų intelektines teises
yra šiuos dokumentus sukūrusių tarptautinių vertintojų savivaldos institucijų nuosavybė (tarptautiniams standartams taikoma intelektinė apsauga yra visuotinai žinomas faktas). Todėl Projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatomas šių organizacijų nare nesančios valstybės įstaigos vienašališkai atliekamas EVS ir TVS taikymo Lietuvoje rekomendacijų nustatymas, laikytinas nekorektišku ir nepriimtinu elgesiu, kuris pažeidžia EVS ir TVS savininkų išimtines teises į atitinkamų kūrinių adaptacijas bei kitokius perdirbinius (žr.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą). 132. Be to Projekto
straipsnio 1 dalis šiuos standartus eksplicitiškai subordinuoja iš esmės bet kokiems net ir paties žemiausio rango žinybiniams arba lokaliniams teisės aktams. 133. Pažymėtina, kad toks Projekte numatomas reglamentavimas nedera su be kita ko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 p. nuostatoje akcentuojama šių standartų svarba ir autoritetingumu: „Siekiant, kad vertinimo standartai būtų laikomi patikimais, juose turėtų būti atsižvelgta į tarptautiniu lygiu pripažintus vertinimo standartus, ypač Tarptautinio vertinimo standartų komiteto, Europos vertintojų asociacijų grupės arba Royal Institution of Chartered Surveyors (Karališkojo atestuotųjų matininkų instituto) parengtus standartus”. IV. Projektas ir ANK projektas yra ydingi juridinės technikos požiūriu bei kitais aspektais 134.
ANK projekte numatoma 1961 straipsnio 1 dalies redakcija yra logiškai ydinga ir prieštaringa ta apimtimi, kuria kelia neaiškumą (sykiu nedera su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindu įstatyme įtvirtintu aiškumo principu') dėl to už kokius konkrečius pažeidimus kyla administracinė atsakomybė remiantis žodžių konstrukcija „teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas", t. y. ar administracinė atsakomybė kyla už: (a) bet kokių (visų) atitinkamuose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą, jei tik atitinkami aktai priskirtini teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, kategorijai, ar (b) tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą, t. y. situacijas kaip esant pareigai atlikti turto arba verslo vertinimą ši pareiga yra ignoruojama ir vertinimas neatliekamas. 135. Taisyklę vertinant gramatiškai, nekyla abejonių, kad atsakomybė turėtų kilti tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą Juo labiau, kad žodis „reikalavimas” naudojamas vienaskaita, taip patvirtinant prielaidą, kad omenyje turima tik viena pareiga /reikalavimas atlikti patį atitinkamą vertinimą. 136. Tačiau toks aiškinimas nelabai derėtų su ANK projekte numatomo 1961 straipsnio 1 dalies sankcijoje esančiu atsakomybės subjektų įvardijimu - jei atsakomybė taikoma privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims, akivaizdu, kad pati pareiga atlikti privalomąjį vertinimą pažeista nebuvo ir neteisėti veiksmai siejami su kažkokiais kitais veiksmais. 137. Pažymėtina ir tai, kad ANK projekte numatomo 196' straipsnio sankcijos sistemiškai nėra subalansuotos su kitomis ANK nuostatomis.
Antai bet koks pirmą kartą atliktas pažeidimas pagal ANK 1961 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 300 Eur iki
užtraukia baudą nuo 2000 Eur iki 6000 Eur. 138. Tuo tarpu į numatomą veiką savo pobūdžiu panašiausiame ANK 205 straipsnyje atsakomybė yra diferencijuojama pagal kilusias ar siektas sukelti žalingas pasekmes ir pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį paprastas finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vos nuo 40 iki 140 eurų (vertinimo atveju įspėjimas apskritai nenumatytas ir baudos minimumas didesnis 7,5 karto (t. y. 750 proc.), o maksimumas daugiau nei 21 kartą (t. y. daugiau nei 2100 proc.). 139. Sisteminiu požiūriu toks netolygumas nustatant administracinę atsakomybę yra nepateisinamas ir laikytinas tiek Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto sistemiškumo principo pažeidimu, tiek ir galimai netgi Konstitucijai prieštaraujančiu diskriminavimu pagal specifinį požymį profesinės veiklos sritį. 140. Be to, kyla rimtų abejonių dėl ANK įgyvendinimo ir tam reikiamos AVNT kompetencijos: kaip rodo patikrinimų dėl vertintojų veiklos atitikties įstatymui praktika (pagal dabar galiojantį įstatymą), dažnai dėl kvalifikacijos ir vertinimo patirties neturėjimo AVNT dirbantys tarnautojai neteisingai interpretuoja ir vertina specialius normatyvinius aktus ir EVS ir TVS standartus. Remiantis pastarųjų 11 metų statistiniais duomenimis, apibendrinančiais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo praktiką, AVNT siūlymai iškelti vertintojui drausmės bylą dėl AVNT vertinimu padarytų pažeidimų, išnagrinėjus bylas Garbės teisme nepasitvirtino net 53 proc. atvejų (iš esmės tą patį iliustruoja ir santykis tarp Projekto aiškinamajame rašte esančioje 4 lentelėje nurodytų 2020 m. ir 2021 m.
AVNT 23 teikimų Garbės teismui ir vos
nuobaudas). Jei tokie valstybės tarnautojai patys konstatuos administracinius nusižengimus ir skirs baudas, Vertintojų bendruomenės nuomone Lietuvoje bus formuojama iškreipta ir EVS bei TVS reikalavimams prieštaraujanti vertinimo praktika (tai, be kita ko, kelia problemą anksčiau minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 p. kontekste), o teismams teks nagrinėti atitinkamas AVNT dirbančių tarnautojų kompetencijos stokos išprovokuotas ir nelikus Garbės teismo filtro nebeišvengiamas bylas. Norint teisingai suprasti ir interpretuoti vertinimo srities specialius normatyvinius aktus, EVS ir TVS, yra būtinos pakankamai gilios nuolat atnaujinamos vertinimo metodologijos žinios ir nuolatinė praktinė vertinimo patirtis, nes vertinimo teorija, metodologija ir jos taikymas praktinėje vertinimo veikloje nuolat vystosi, ko objektyviai negali pasiekti valstybės tarnautojai, nes jie neužsiima praktine vertinimo veikla. 141. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Šio įstatymo tikslas - sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą nepriklausomą turto ir verslo vertinimą”. Aiškinamajame rašte šis Projekto tikslas papildomai paaiškinamas fraze „sudaryti teisines prielaidas rinkos savikontrolei”. 142.
kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisinio reguliavimo tikslas deklaruojamas minimų „skaitmeninių sprendimų” įdiegimo rezultatas „užtikrinti patikimą nepriklausomą turto ir verslo vertinimą” yra iliuzinis ir iš esmės nepasiekiamas. Juk referuojant į „skaitmeninius sprendimus” faktiškai kalbama tik apie vertinimų ataskaitų viešinimą. 143. Bet numatomas viešinimas negali duoti iš esmės jokios pridėtinės vertės. Jau anksčiau buvo pademonstruota, kad, išskyrus tuos atvejus kai vertintas viešojo sektoriaus turtas, Projekto 10 straipsnyje nurodoma informacija niekaip negali leisti įsitikinti ataskaitos (ne)kokybiškumu ar apskritai daryti kokias nors prasmingas išvadas. Juk niekas negalės pasakyti ar nustatyta pagrįsta vertė, jei nėra aišku ne tik koks konkretus objektas ir kokiu tikslu vertintas, bet ir kokios jo esminės savybės. Todėl galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad Projekte numatomos apimties (kai ji yra suderinama su nuasmeninimo principais) informacijos viešinimas objektyviai nesuteiks ir net negali suteikti pakankamų prielaidų įvertinti vertintojo darbo kokybę. 144. Tuo tarpu siūlomas mechanizmas neabejotinai didintų administracinę naštą vertintojams. 145. Trečia, Projekto tikslas „sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams” jau savaime yra labai seklus ir iš esmės apskritai nėra vertas įstatyminio lygmens reglamentavimo. Nes šiuo atveju principinis (ir įstatyminio sprendimo reikalaujantis) dalykas tam tikrų duomenų atskleidimas. Tai ar atitinkamas atskleidimas yra „skaitmeninis” ar bet koks kitoks - teisės požiūriu tik mažai reikšminga detalė. 146.
„patikimą nepriklausomą turto ir verslo vertinimą” užtikrinti tinkamos yra
visiškai kitos priemonės: (a) vertintojų profesinės savivaldos vykdomi vertintojų mokymas ir vertintojų kvalifikacijos kėlimas, (b) vertintojų profesinės veiklos standartų laikymosi priežiūra (taip kaip yra šimtametes tradicijas turinčiose Vakarų šalyse), (c) patikimi rinkos (įvairių valstybės valdomų kadastrų ir registrų) duomenys. 147. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoka yra ydinga ir neaiški keliais aspektais. 148. Visų pirma, privalomasis vertinimas siejamas su atvejais kai „atliekamas teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais. Tačiau visiškai neribojama kas tai per atvejai. Teisiniu požiūriu netgi privačios įmonės patvirtintas lokalinis aktas - taip pat teisės aktas. Abejotina ar tikrai proporcinga ir nuoseklu, kad įmones vidaus poreikių tenkinimui (pavyzdžiui, veiklos strategijos peržiūrėjimui) atliekami išoriniai vertinimai būtų priskiriami privalomų vertinimų kategorijai. Jei taip - norėtųsi tokios pozicijos argumentavimo. Deja Projekto aiškinamajame rašte jo nėra. 149. Antra, privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoka yra papildoma sąlyga, kad vertės nustatymas turi būti atliekamas Riekiant užtikrinti viešuosius ir
(arba) privačius interesus”. Loginiu požiūriu būtų galima sakyti, kad šie sąvokos apibrėžimo konstravimui panaudoti „teisiniai raukiniai” yra visiškai tušti ir beprasmiški - juk interesai ir yra klasifikuojami į viešus ir privačius, tad kokia prasmė juos abu minėti? Kita vertus, formaliu požiūriu, nurodžius atitinkamus interesus, juos reikia nustatyti, todėl galima interpretuoti, kad jeigu nustatant pareigą atlikti vertinimą nėra nurodoma, jog tokio vertinimo atlikimas užtikrina konkrečius interesus (privačius ar viešuosius), tai antroji sąvokos apibrėžimo sąlyga netenkinama /nenustatyta ir todėl vertinimas nėra privalomasis. 150.
sakant, vienintelis logiškas minėtos sąlygos įtraukimo prasmingumo pagrindimas sudarytų prielaidas išsisukinėti vengiant privalomo vertinimo. Sunku patikėti, kad toks buvo Projekto autorių tikslas. 151. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikiamas „viešojo sektoriaus turto” apibrėžimas, ta apimtimi, kuria jam priskiriamas ir bet koks privačiam asmeniui priklausantis turtas, jei tik jo vertinimo užsakovas yra viešojo sektoriaus subjektas, ne tik iškraipo bendrinę šių žodžių prasmę, bet ir kelia grėsmę konstitucinei teisei į privatumo gerbimą ir apsaugą, pavyzdžiui, sudarant prielaidas viešinti: bet kokios viešosios įstaigos, kurios vienu iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės įstaigos, siekiant išsinuomoti tam tikrą turtą atlikto šio turto vertinimo ataskaitą (netgi vėliau siekio išsinuomoti šį turtą atsisakius); apmokestinamo turto vertės nustatymo tikslais mokesčių administratoriaus iniciatyva atlikto privačiam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitą; teisėsaugos institucijų arba teismo užsakytą privačiam asmeniui priklausančio turto vertinimo ataskaitą (net jei ji parengta konkrečios proceso šalies iniciatyva ir jos lėšomis, bet siekiant užtikrinti vertintojo patekimą į kitai proceso šaliai priklausančias patalpas buvo užsakyta būtent per teismą ir apmokėta iš teismo depozitinės sąskaitos); valstybės arba savivaldybių institucijų inicijuoto nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams tikslais atlikto turto vertinimo ataskaitą (net jei vėlesniame etape nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams dėl tam tikrų priežasčių buvo atsisakyta ir ji lieka ankstesniems savininkams - privatiems asmenims); etc.). 152. Projekto 3 straipsnio 1 dalies redakcija sudaro teisines prielaidas legaliai netgi paties žemiausio lygmens lokaliniais aktais (įmonės ar įstaigos vadovo ar netgi kurio nors kito jų įgalioto asmens nustatytomis tvarkomis) daryti išimtis iš Tarptautiniuose vertinimo standartuose arba Europos vertinimo standartuose nustatytų taisyklių. 153.
straipsnio 2 dalyje numatyta minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra neprotinga ir neproporcinga bent jau tuo požiūriu, kad yra vienoda tiek pavieniams vertintojams, tiek kelias dešimtis darbuotojų turinčioms vertinimo veikla užsiimančioms įmonėms. 154. Tai, jog III skyriaus ir vieno iš dviejų jame esančių straipsnių (7 straipsnio) pavadinimai identiški, vertintina kaip juridinės technikos klaida. Kita vertus, 8-asis Projekto straipsnis, t. y, vienas iš dviejų Projekto III skyriaus „Vyriausybės įgaliota institucija" straipsnių, tematiškai apskritai neturi nieko bendro su šio skyriaus pavadinimu, nes nustato su Vyriausybės įgaliota institucija nesusijusią taisyklę, jog „Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka, jeigu įstatymuose, reguliuojančiuose vertinimą, nenustatyta kitaip”. 155. Abejonių kelia ir tai ar Projekto reguliacinei daliai turint vos 10 straipsnių, juos apskritai tikslinga skirstyti į keturis skyrius. 156. Aiškinamajame rašte iš esmės konstatuojant daugiausia AVNT veikla grindžiamos dabartinės vertinimo sistemos neveiksmingumą, visiškai neadekvačiai atrodo Projekto 7 straipsnio 1 dalies I punkto nuostata, jog „Vyriausybes įgaliota institucija rengia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas". Kaip rodo 23 metų vertinimo priežiūros praktika Lietuvoje, Vyriausybės įgaliota institucija nepajėgi rengti ir teikti metodinių rekomendacijų. Remiantis Projekto aiškinamajame rašte minimų šalių gerąja praktika, metodines turto vertinimo rekomendacijas geriausia rengia pačios vertintojų bendruomenės. 157. Kita vertus, EVS ir TVS yra praktiniam naudojimui pakankamai gerai pritaikyti dokumentai, tad neaišku kam jos bus reikalingos ir kokią pridėtinę vertę turėtų duoti ne šiaip turto vertinimo, o EVS ir TVS taikymo Lietuvoje, rekomendacijos. Juo labiau, kad pagal Projektą laikytis šių rekomendacijų vertintojai neprivalės. 158.
labiau, kad EVS ir TVS yra šiuos dokumentus sukūrusių tarptautinių vertintojų savivaldos institucijų nuosavybė. Todėl savavališkas EVS ir TVS taikymo rekomendacijų nustatymas pažeidžia jų išimtines teises į atitinkamų kūrinių perdirbinius bei adaptacijas. 159. Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata „Gairės viešojo sektoriaus subjektams taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink1'. Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Gairių turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas" juridinės technikos požiūriu yra prieštaringa, nes tuo pat metu sakoma ir tai, jog „Gairės viešojo sektoriaus subjektams taikomos be išimčių" ir tai, kad jos taikomos „su išimtimis" - pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink". 160. Projekto 9 straipsnio 1 ir 4 dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 161. Projekto
vertinimu, yra beprasmiškas nes pagal jį skelbiama informacija negali būti panaudota jokiems reikšmingesniems sprendimams priimti (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 162. Kita vertus, Projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas (kartu su 9 punktu ir 2 straipsnio 9 dalimi) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). 163. Projekto II straipsnio 3 dalies 2 punktas pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą ir riboja laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje principo įgyvendinimo galimybes (detaliau apie tai žr. I šio dokumento dalyje). Atsižvelgta. Direktyva[8] neįpareigoja valstybių narių įstatymu reguliuoti vertintojų profesijos. Direktyva įgyvendinama LR su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis, kuris nustato, kad kredito davėjas turi teisę pasirinkti vertintoją.
Įstatymų projektų nuostatų atitiktis direktyvai vertinta projekto rengimo metu, jos suderintos su Lietuvos banku. Projektas taip pat suderintas su Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupe, gautos teigiamos išvados. Atsižvelgiama į vertintojų asociacijų pastabas, Projektas papildytas, Jungtinei vertintojų asociacijai deleguojama vertintojo kvalifikacijos suteikimo ir kvalifikacijos kėlimo priežiūros funkcija, taip pat deleguojama funkcija tvarkyti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Projektas papildytas vertintojo sąvoka Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turtintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą arba juridinis asmuo, atliekantis turto arba verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Sąvoka nustato, kad privalomąjį vertinimą gali atlikti tik vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Dėl prieštaravimo Vyriausybės programai Įstatymo projektas įgyvendina LRV programos įgyvendinimo plano 10.3 projekto „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“ 10.3.4 veiksmą „Parengti ir priimti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimą, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, taip pat 10.3.5 veiksmą „Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais <..>”. Finansų ministerija informaciją apie įstatymų pakeitimų projektų rengimą visose stadijose teikė suinteresuotoms šalims, organizavo viešąsias konsultacijas, darbinius susitikimus su pastabas pateikusiomis šalimis Pastabos dėl korupcijai ir piktnaudžiavimams palankios aplinkos kūrimo Šiuo metu esamas profesijos licencijavimas neužkerta korupcijos rizikų. Projektu siūloma skaidrinti vertintojų darbo rezultatą, t. y. viešinti vertinimo ataskaitas.
Kuo daugiau viešumo, tuo mažiau prielaidų korupcijai atsirasti. Apskundimo teisė ir skundų nagrinėjimas taip pat prisidėtų prie antikorupcinės aplinkos. Priimant sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu dalyvauja vertintojas, vertinimo užsakovas ir vertinimo naudotojas, todėl pastebėjus neatitikimus, bet kuri šalis nustatytą neteisingą vertę gali ginčyti. Dėl prieštaravimo vertinimo standartams Įstatymo projektas ir neturi atitikti TVS ir EVS nuostatų; jame nustatoma pareiga vertintojams vadovautis TVS arba EVS atliekant vertinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad TVS ir EVS nustato nacionalinių teisės aktų taikymo pirmenybę, t. y. TVS ir EVS taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja nacionalinei teisei. Dėl prieštaravimo siūlomiems skaitmeniniams sprendimams, vertinimo ataskaitų informacinei sistemai ir pan. Skaitmeniniai įrankiai yra vertinimo ataskaitų informacinė sistema kartu su galimybėmis joje esančius duomenis atverti ir panaudoti juos pakartotinai. Vertinimo ataskaitų teikimas į IS standartizuota forma sudarys galimybė naudotis VĮ Registrų centro valdomų registrų duomenimis ir informacija, diegti kontrolės įrankius. Skaitmeniniais sprendimais siekiama pakeisti neefektyvią šiuo metu vykdomą vertintojų priežiūrą, užtikrinti skaidrumą atliekant vertinimą. 4. Lietuvos turto vertintojų asociacija 2023-11-16 Nr. G-2023-9956 * Šiuo laišku teikiu bendrą, suderintą Lietuvos turto vertintojų asociacijos, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių ir Lietuvos vertintojų rūmų poziciją. Vertintojų bendruomenė pritaria ir kaip teigiamą pokytį Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte vertina pateiktoje papildytoje jo versijoje atspindimas dvi esmines naujoves:
1) vertintojų savivaldos organizacijos sukūrimą ir,
2) vertintojų kvalifikacijos reglamentavimą.
Iš tiesų, šie du teisinio reglamentavimo elementai yra kertiniai, tie kuriuos patys vertintojai nori matyti teisiniame savo profesinės veiklos reglamentavime ir tie, kurie apsaugotų visuomenės ir vertinimo paslaugų vartotojų interesus. Deja, techniniu požiūriu šis dviejų minėtų naujovių įtraukimas į pateiktą projekto versiją yra suformuluotas taip, kad šios nuostatos realiai negalėtų būti efektyvios ir pasiekti nustatytų tikslų (deramos vertinimo veiklą vykdančių asmenų kvalifikacijos ir veiksmingos profesinės savivaldos). Naujosios projekto versijos 5 straipsnyje numatoma, kad „Jungtinė vertintojų asociacija turi teisę nustatyti kvalifikacijos suteikimo ir tęstinumo sąlygas“. Tačiau pasirinkus tokią formuluotę ir žiūrint į visą projekto turinį lieka iki galo neaišku ar Jungtinės vertintojų asociacijos (toliau - JVA) nustatytomis sąlygomis kvalifikacijos neįgiję asmenys gali verstis privalomojo turto vertinimo veikla, ar negali? Įstatymas negali būti toks dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Įstatyme neakcentuotas JVA kvalifikacijos suteikimo išskirtinumo aspektas t. y. ir be šio įstatymo suteikiamų regalijų asociacijos turi teisę savo kompetencijų ribose suteikti suinteresuotiems asmenims atitinkamas kvalifikacijas. Siūlome 5 straipsnį papildyti nuostatomis labai aiškiai įvardinant, kad įstatymu išskirtinai JVA yra deleguojama turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos suteikimo, monitoringo ir panaikinimo funkcija. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad dėl 5 straipsnio atsiranda poreikis papildyti/patikslinti susijusias nuostatas:
Todėl siūlytumėm į įstatymą įtraukti neprivalomojo vertinimo sąvoką ir nurodyti, kad neprivalomojo vertinimo reguliavimas, kaip ir kvalifikacijos suteikimo klausimai, perduodamas savivaldai (JVA).
Tačiau nei 12 straipsnyje, nei kitur projekte nėra nurodoma, kad JVA yra vertintojų profesinės savivaldos organizacija, praktiškai nieko nepasakyta apie tai kokia yra jos paskirtis, kokios funkcijos (išskyrus vertintojų kvalifikacijų suteikimą ir sąrašo skelbimą, tačiau ir šiuo atveju niekur nenumatant, kad bet kuri kita asociacija negalėtų daryti to paties). Tad jeigu JVA valstybė neplanuoja pavesti vykdyti vertintojų profesinės kontrolės a r priežiūros funkcijų, nėra ir reikiamo (su Konstitucija derančio) teisinio pagrindo įstatymu nuspręsti, kad įkuriama nauja asociacija ir kas yra jos nariais. Beje, iš 12 straipsnio 1 alternatyvos formuluotės net neaišku kokios /kurios /kelios iš atitinkamų asociacijų įsteigia JVA? Ar dvi gali? Ar turi visos trys? O jei per laiką iki šio įstatymo projekto patvirtinimo ir įstatymo įsigaliojimo įsisteigs dar 3 vertintojus vienijančios asociacijos? Arba ką daryti jei konkuruojančios grupės tuo pačiu metu įsteigs kelias JVA? Nors 2 alternatyva šias problemas iš dalies neutralizuoja (numatoma, kad JVA steigimą organizuoja Tarnyba), be anksčiau minėto konstitucinio aspekto lieka kitas probleminis klausimas /dalykas: kiek galima suprasti iš įstatymo projekto formuluočių, narystė JVA nebūtų privalomai visuotinė (bent jau jokių aiškių teisinių prielaidų privalomumui visiems vertintojams tapti jos nariais nėra), tačiau JVA kvalifikacijų suteikimo funkcija galiotų visiems fiziniams asmenims, t. y. ir tiems, kurie nėra JVA nariais. Tai reikštų, kad dalis vertintojų, kurie yra JVA arba ją steigiančių asociacijų nariai, turėtų nešti visų vertintojų kvalifikacijos vertinimo kaštų padengimo naštą. Tai tikrai nebūtų nei sąžininga, nei teisinga.
Taip pat paminėtina, kad 12 straipsnio nuostatos (1 alternatyvos 2 dalis ir 2 alternatyvos trys paskutinės dalys) apie tam tikrų pareigų vykdymą „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ techniškai yra nekorektiškos, nes neįsigaliojęs įstatymas jokių pareigų nustatyti negali. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pasirinkimas įstatymo projektu numatyti tik privalomojo vertinimo reglamentavimą yra nepagrįsta. Tarkime, sunku suprasti kodėl neprivalomąjį vertinimą atliekantys vertintojai neturėtų privalomai drausti savo civilinę atsakomybę? Taip pat kodėl jiems neturi ir net negali galioti įstatymo projekte numatomos nuostatos dėl kvalifikacijos (juk projekto 2 straipsnio 7 dalis vertintoją specifiškai apibrėžia tik kaip privalomąjį turto ir verslo vertinimą atliekantį fizinį asmenį)? Apibendrinant galima pažymėti, kad abstrakčiai vertinant 5 straipsnyje ir 12 straipsnyje modeliuojamą Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimą ir vertintojų kvalifikacijos suteikimo mechanizmą, vertintojų bendruomenė šiomis naujovėmis džiaugiasi. Tačiau konkretus numatomų juridinių formuluočių turinys yra aiškiai ne tinkamas ir net esminiais aspektais neleidžia aiškiai įvertinti kokių konkrečių teisinio reguliavimo tikslų yra siekiama. Vertintojų bendruomenė pasirengusi bendradarbiauti ir teikti konkrečius siūlymus pateiktam įstatymo projektui. Įvertinta. JVA suteikiamas išskirtinumas, nes JVA yra minima įstatymu, kaip vienintelė asociacija. Valstybė imperatyviai deleguoja kvalifikacijos suteikimo vertintojams funkciją JVA, įstatyme numatomas ir tos funkcijos priežiūros kontrolės mechanizmas (teikti ataskaitą ir informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai). Projektu Jungtinei vertintojų asociacijai aiškiai suteikiama teisė vykdyti funkcijas, susijusias su vertintojo kvalifikacijos suteikimu ir kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo tvarkymu. T. y. išbraukimu iš sąrašo.
įsteigimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Neprivalomo vertinimo atveju būtų neįmanoma kontroliuoti atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams. Vertinimas, kuris atliekamas pagal užsakovo pageidavimą dažniausiai turi keletą sprendimų alternatyvų: užsakovas nebūtinai užsako vertinimo ataskaitą, gali būti konsultacija dėl vertės, ekspertizė, išvada dėl vertės. Neprivalomojo vertinimo atvejais vertinimas atliekamas užsakovo pageidavimu, kuris gali ir turi teisę rinktis kvalifikuotą vertintoją, kurio kvalifikacijos turėjimą užtikrintų Jungtinė vertintojų asociacija. Dvigubos baudimo sistemos nėra, nes
kvalifikacijos nekėlimą jų nustatyta tvarka (skirtų įspėjimą, brauktų iš sąrašo), o
įstaiga už ne pagal teisės aktus atliktą vertinimą. Ataskaitų teikimo formatų nustatymas nėra įstatymo dalykas. Tai bus nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Rengiant VAIS valdytojo tvarką (10 str. 1 d.), pagal kurią vertinimo ataskaitos bus keliamos į VAIS, ji bus derinama su vertintojų asociacijomis, FM ir kt. Atkreipiamas dėmesys, kad derinant minėtą tvarką vertintojų nuomonė ir patirtis rengiant vertinimo ataskaitas bus labai vertinama. Projektas nenustato pareigos vertintojams saugoti vertinimo ataskaitų, Projekte nustatyta, kad Vertinimo ataskaitos informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į informacinę sistemą dienos. Projektu nėra nustatoma privaloma profesinė savivalda, tačiau yra akivaizdžiai skatinama savanoriška savivalda, nes įvardijama viena jungtinė vertintojų asociacija. JVA suteikiama tik kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos kėlimo priežiūros ir vertintojų sąrašo tvarkymo teisė. Vertintojų priežiūros funkcijos neperduodamos.
JVA kaip ir visi kiti, pastebėjusi netinkamai atlikto turto ar verslo vertinimo atvejų, turi teisę skųsti vertinimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu prisidėdama prie priežiūros. Projekto nuostatos siūlomos atsižvelgus į LTVA, LTVVĮA ir LVR 2022 m liepos 26 d. raštu pateiktą siūlymą Finansų ministerijai, kuriame kvalifikacijos suteikimo funkcijos deleguotos Jungtinei vertintojų asociacijai. Atkreipiamas dėmesys, kad nekeliamas privalomos narystės reikalavimas, į asociaciją jungiamasi savanoriškai, kaip ir buvo siūloma pačių vertintojų 2022 m liepos
vienijančios asociacijos, kuriai deleguojamos kvalifikacijos suteikimo funkcijos, pavadinimas gali būti tikslintinas. Kaip pagalba Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo organizavimui, Projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias Vyriausybės įgaliota institucija pateiktų steigėjams siūlymus dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo sutarties, Jungtinės vertintojų asociacijos įstatų projektų ir sušauktų steigiamąjį susirinkimą. Analogiškai, dalyvaujant Vyriausybės įgaliota institucija, buvo steigiami Nemokumo administratorių rūmai. Kvalifikacinio egzamino ir kvalifikacijos kėlimo organizavimas yra atlygintinos paslaugos, todėl nariai nemokėtų už ne narių gaunamas paslaugas. JVA rekomenduotina remiantis kitų valstybių gerąja praktika sukurti tokią asociaciją, kurios modelis ir teikiamos naudos nariams (geresnės kvalifikacijos kėlimo kainos, draudimo paketas, konsultacijų savo nariams teikimas ir pan.) narystę darytų patrauklia vertintojams . Steigėjais būtų tie, kurie dalyvautų steigiamajame susirinkime, o kiti galėtų jungtis į jungtinę asociaciją pagal jos nuostatuose nustatytas sąlygas vėliau. 5. Lietuvos verslo konfederacija 2023-11-16 Nr.
G-2023-9955 * <...> LVK iš esmės svarbiausia, kad įstatyme būtų numatyti kvalifikaciniai reikalavimai turto vertintojams, kurių pagrindu būtų užtikrinama turto vertinimo paslaugų kokybė ir vertintojų integralumas. Kokia forma tai siūloma padaryti yra jau antrinis klausimas, kuris turėtų būti suderintas su vertintojų atstovais. Iš esmės pritariame pačiai pataisymų idėjai numatyti profesinę savivaldą, vis tik įžvelgiame ir reikšmingų trūkumų. Pastabos:
y. organizacija nebebūtų jungtinė)? O galbūt jungtinė organizacija būtų pvz. 2 organizacijų junginys, net jei vienytų nedidelę dalį turto vertintojų? Lygiai taip pat nėra neaišku, koks subjektas yra įpareigotas 12 str. 2 d. „paskelbti vertintojams sąlygas dėl turto ir verslo vertintojų kvalifikacijų suteikimo ir tęstinumo“, jei šį subjektą įkurti yra tik siūloma? Lauktume detalesnės turto vertintojų nuomonės šiuo klausimu.
Galbūt šiuo atveju užtektų nurodyti, kad tais atvejais, kai įmonė yra turto arba verslo vertintojas, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ne tik įmonės vardu galintis veikti asmuo, tačiau ir kvalifikuotas turto arba verslo vertintojas? Būtent toks reguliavimas galioja šiai dienai. Jeigu tokiam pasiūlymui nebūtų pritarta, tuomet lauktume paaiškinimo, kodėl Finansų ministerija siūlo būtent tokį variantą, kuris, atrodo sudėtingesnis, nei galėtų būti. Lauktume ir kitų formate dalyvaujančių suinteresuotų šalių nuomonės dėl turto vertintojo–juridinio asmens formuluotės.
naudinga, kad bent minimaliai reguliuojami būtų ir neprivalomi vertinimai. Judant kvalifikacinių reikalavimų link, galima numatyti, kad tik kvalifikuoti vertintojai gali atlikti neprivalomą turto vertinimą, taip būtų sustiprinta vartotojų apsauga. Dabar yra siūloma, kad reikalavimai būtų vertintojui, tačiau tik tais atvejais, kai atliekamas privalomas vertinimas. Reiškiasi, kiti turto vertinimai būtų nereguliuojami – juos atlikti galėtų vėlgi bet kas. Tačiau sutarus judėti linkme, kad atsirastų kvalifikaciniai reikalavimai turto vertintojams, tikslinga būtų numatyti, kad tik kvalifikuoti turto vertintojai galėtų atlikti neprivalomą turto vertinimą. Neprivalomų vertinimų nėra daug, tačiau numačius minimalų reikalavimą neprivalomiems vertinimams būtų sustiprinta vartotojų (tame tarpe – ir verslo) apsauga, taip pat nebūtų sudaryta galimybė rinkoje atsirasti įvairiems veikėjams, kurie teiktų neva turto vertinimo paslaugas bet kaip ir bet kokia forma. Regis, jau dabar įstatyme neprivalomasis turto vertinimas yra sureguliuotas praktiškai keliais sakiniais, tad tą padaryti galima nesunkiai ir projekte. Pritarti iš dalies Baigiamosiose nuostatose nurodoma dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo organizavimo ir steigėjų.
Dėl įmonių, užsiimančių vertinimo veikla, Projekte patikslinta vertintojo sąvoka Privalomąjį turtą ir verslo vertinimą atliekantis turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis privalomąjį turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Manoma, kad papildomos nuostatos dėl juridinio asmens nėra būtinos. Be to, pateikiant vertinimo ataskaitą į VAIS, vertintojas turės nurodyti tiek fizinio, tiek juridinio asmens duomenis, nes numatyta, kad turi būti viešinama vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir (arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jei vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo. (11 str. 1 dalies 8 punktas) Dėl neprivalomojo turto vertinimo, tokio vertinimo atveju būtų neįmanoma kontroliuoti atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams. Vertinimas, kuris atliekamas pagal užsakovo pageidavimą dažniausiai turi keletą sprendimų alternatyvų: užsakovas nebūtinai užsako vertinimo ataskaitą, gali būti konsultacija dėl vertės, ekspertizė, išvada dėl vertės. Neprivalomojo vertinimo atvejais vertinimas atliekamas užsakovo pageidavimu, kuris gali ir turi teisę rinktis kvalifikuotą vertintoją, kurio kvalifikacijos turėjimą užtikrintų Jungtinė vertintojų asociacija. 6. Lietuvos turto vertintojų asociacija, Lietuvos vertintojų rūmai, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija 2023-11-28 raštas Nr. 11-28-1 * Asociacijos susipažino su Ekonomikos komiteto rengiamomis išvadomis ir dėkoja Ekonomikos komitetui bei išvados rengėjams už esamoje situacijoje sudėtingą kompromiso paiešką tarp įstatymo rengėjų ir kitų suinteresuotų rinkos dalyvių.
Po svarstymo trijų asociacijų jungtiniame valdybų posėdyje, teikiame bendrą suderintą nuomonę: Asociacijos iš esmės pritaria Ekonomikos komiteto rengiamų išvadų projektui ir patobulintam įstatymo projektui su kuratoriaus Luko Savicko pasiūlymais ir patvirtina, kad pastarasis turi vertintojų palaikymą bei visus teisinius pagrindus realiam bei skubiam įgyvendinimui. Asociacijos palaiko nuostatą, kad turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei etikos normų laikymosi kontrolės funkcijos turėtų būti ne panaikintos ir pakeistos vien baudomis grindžiama administracine atsakomybe, o perduotos vertintojų profesinės savivaldos organams, suformuotiems remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių kitų laisvųjų profesijų (architektų, advokatų ir pan.) savireguliavimo ir savivaldos patirtimi. Konkrečią vertintojų profesinės savivaldos organų struktūrą, jų formavimo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Asociacijos pasirengusios bendradarbiauti ir teikti savo pastabas bei komentarus dėl susijusių nuostatų, įgyvendinant šios krypties turto ir verslo vertinimo reguliavimą. Pritarti iš dalies Projektas papildytas straipsniu, kuriame nustatoma, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo, kuris yra išlaikęs vertintojo kvalifikacinį egzaminą ir kelia savo kvalifikaciją. Viešųjų konsultacijų metu ir derinant projektą vertinimo ataskaitų naudotojai (viešojo sektoriaus institucijos, Lietuvos bankų asociacija) pasisakė už valstybės vykdomą vertinimų kokybės priežiūrą ir atsakomybės taikymą.
Projekto tikslas mažinti reguliavimą, atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų, EK siūlymas didina viešojo administravimo institucijų skaičių ir reguliavimą. Aukštos vertintojų kvalifikacijos užtikrinimas priklauso nuo kokybiškai vykdomų asociacijos funkcijų, bet ne nuo atskiro įstatymo, kuriuo įteisinama privaloma savivalda ir privaloma narystė asociacijoje. Naujas įstatymas neturėtų būti priimamas vien dėl to, kad vertintojai gali negebėti patys susitarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) *
<...>
antikorupcinės pastabos:
pasirinkimo kriterijų Analizuoti teisės aktų projektai nenustato jokių reikšmingų kriterijų kvalifikuotam turto vertintojui pasirinkti. Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad teisės akto projekte neįvardintos Vyriausybės įgaliotos institucijos viena iš funkcijų yra parengti vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės). To paties 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Gairės viešojo sektoriaus subjektams būtų taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“.
Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Gairių turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. Gairių projektas nėra pateikiamas pakete kartu su kitais analizuotais teisės aktais, todėl nėra galimybės įvertinti juo reglamentuojamų teisinių santykių ir konkrečių nuostatų pagrįstumą bei pakankamumą skaidriems ir korupcijai atspariems sprendimams priimti. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėtomis Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis sukuriama galimybė siūlomą teisinį reguliavimą taikyti nevienareikšmiškai, suteikiant galimybę neprivalomo pobūdžio žemesnės galios teisės akte nustatyti tam tikras naujas, Įstatyme nenumatytas taisykles ir galimai išimtis dėl jų netaikymo. Tokia situacija pažeistų teisės aktų hierarchijos principą bei nesukurtų sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų vienareikšmiam, skaidriam ir korupcijai atspariam taikymui, dėl ko kyla abejonių, ar turto vertintojo pasirinkimo procedūros ir jo vėliau teiksimos paslaugos, priėmus analizuojamus projektus, atitiks valstybės (pavyzdžiui, parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus) ir visuomenės (pavyzdžiui, atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, vertinant skolininko turtą) interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas vertintojo pasirinkimo kriterijus įtvirtinant įstatymo lygmenyje, kurių taikymas galėtų būti detalizuotas Gairėse, taip pat numatyti aiškius ir vienareikšmiškus minėtų kriterijų netaikymo atvejus. Pritarti.
Pritarti. Projektas papildytas privalomąjį vertinimą atliekančio vertintojo sąvoka – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, atliekantis privalomąjį turto ir verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo. Taip pat projektas papildytas 5 str., kuriame nustatoma, kad Jungtinė vertintojų asociacija nustato kvalifikacijos suteikimo sąlygas – fizinis asmuo, išlaikęs kvalifikacinį vertintojo egzaminą ir keliantis kvalifikaciją laikomas asmeniu, turinčiu vertintojo kvalifikaciją. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma papildomai įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos viena iš funkcijų yra parengti vertintojo pasirinkimo gaires, tai padės vertinimo užsakovams pasirinkti patikimą vertintoją. Gairės yra projektą įgyvendinantis teisės aktas, kuris bus rengiamas po įstatymo priėmimo, jame būtų detalizuotas įstatymo įgyvendinimas dėl vertintojo pasirinkimo. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326)
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
privalomojo turto vertintojams. Analizuojamų įstatymų pakeitimo projektų nuostatų ir projektais siekiamų tikslų aspektu tebėra aktualios pastabos, teiktos AV išvados 1.1 papunktyje, dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties reikalavimų privalomąjį turto vertinimą, atliekamą siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus, nenustatymo jį atliekantiems subjektams.
AV išvadoje buvo nurodyta, kad tiek Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS), tiek Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS) (kartu – ir standartai), kuriais privalo vadovautis turto vertintojai ir kurie atliekant vertinimą taikomi visa apimtimi, nėra išsamiai apibrėžti turto vertinimą atliekantiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikytini kvalifikacijos, profesinės veiklos reikalavimai, numatomos kelios turto vertintojų kategorijos, pavyzdžiui, skirstymas į vertintojus ir vertintojus recenzentus arba aukštesnės kvalifikacijos vertintojus, kuriems taikytinų reikalavimų standartai taip pat nedetalizuoja. Pavyzdžiui, EVS
<...>, kuris gali įrodyti, kad jis alternatyviai: turi universitetinių, pouniversitetinių studijų diplomą (nedetalizuojant, kokios srities, nenumatant minimalios patirties kriterijaus – mūsų pastaba); arba turi kitą pripažintą akademinį ar profesinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį TEGoVA būtinuosius išsilavinimo reikalavimus, taip pat ne mažesnę kaip dvejų metų profesinę patirtį turto vertinimo srityje; arba turi ilgalaikės atitinkamos profesinės patirties (nedetalizuojant ilgalaikiškumo sąvokos turinio ir neišskiriant kokia „atitinkama“ profesinė patirtis yra reikalinga – mūsų pastaba). TVS nuostatos taip pat nedetalizuoja reikalavimų, taikytinų vertintojo kvalifikacijai , tačiau papildomai nurodo vertintojo recenzento, tam tikra apimtimi galinčio kontroliuoti vertinimo procesą ir jo kokybę, sąvoką , nors taip pat neatskleidžia vertintojui recenzentui taikytinų reikalavimų.
Projekto nuostatos minėtų pareigybių nenumato, kaip ir kitokio vertintojų skirstymo pagal turimą aukštesnę ar žemesnę kvalifikaciją, kuris numatytas aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme . Kaip minėta ir ankstesnėje AV išvadoje, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad vertintojams dažnai iškyla klausimų dėl EVS ar TVS taikymo ir „pastebimas aktualių, aiškinančių TVS, EVS nuostatas mokymų trūkumas, taip pat žemas vertintojų standartų išmanymo lygis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jokių kvalifikacijos, profesinės patirties reikalavimų vertintojams nenustatymas Projekte neprisidėtų prie šios ir aukščiau minėtų problemų sprendimo bei galimai praktikoje vertintojams keliami reikalavimai galėtų būti aiškinami ir taikomi skirtingai. Tokia situacija galimai neužtikrintų kokybiškos, profesionalios, skaidrios ir korupcijai atsparios, suinteresuotų asmenų – valstybės ir visuomenės – interesus atitinkančios turto ar verslo vertinimo paslaugos teikimo, išskyrus po AV išvadoje teiktų pastabų Projekte įtvirtintą civilinės atsakomybės draudimo privalomumą vertinimą atliekančiam vertintojui. Todėl siūlytina svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas numatant vertintojams taikytinus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Pritarti. Projektas papildytas straipsniu, kuriame nustatoma, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo, kuris yra išlaikęs vertintojo kvalifikacinį egzaminą ir kelia savo kvalifikaciją. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) * 2.2.
Nepakankamai reglamentuotas atsakingos institucijos vaidmuo vykdant pažeidimų prevenciją bei ginant viešąjį interesą dėl galimai neteisingai nustatytos turto vertės Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo. Teigiamai vertintinas projektų rengėjų siekis aukščiau minėtomis nuostatomis Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus vykdyti minimalią vertintojų ir jų parengtų vertinimo ataskaitų priežiūrą, numatant dvi galimybes: nagrinėjant gautus skundus arba pačiai inicijuojant į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą. Įvertinta. Vyriausybės įgaliotai institucijai deleguojamos funkcijos, susijusios su tikrinimu, ar atliekant vertinimą nebuvo pažeidžiami teisės aktai. Projekte taip pat numatyta, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo yra sprendžiami teismo tvarka. Tam, kad pateikti išvadą, ar nustatyta teisinga vertė, reikėtų atlikti dar vieną vertinimą – tai valstybei kainuotų daug papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Atkreipiamas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančiame reguliavime priežiūros institucija nepasisako dėl nustatytos vertės teisingumo. 4.
tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) * Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas išsamiau nedetalizuoja reikšmingų kriterijų ir aplinkybių sprendimui inicijuoti į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą įkeltos vertinimo ataskaitos nagrinėjimo, siekiant apginti viešąjį interesą, priimti, nei konkrečių procedūrų (pavyzdžiui, tikrintinų vertinimo ataskaitų atrankos (jeigu, manytina, būtų tikrinamos ne visos įkeltos ataskaitos), srities rizikingumo nustatymo, kt.), kas yra tiesiogiai susiję tiek su pažeidimų nustatymu laiku, tiek su tam tikrų subjektų teisėmis, pareigomis bei jų galimu suvaržymu. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, remiantis teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principais, šie teisiniai aspektai turėtų būti atskleisti Privalomojo vertinimo projekte, kaip ir įgaliotos institucijos sprendimų teisinės pasekmės (pavyzdžiui, ar nustačius pažeidimų vertinimo ataskaita turėtų būti tikslinama ar naikinama, ar skiriama tik bauda, ar vertintojui galėtų būti apribojama teisė tam tikrą laiką verstis turto vertintojo veikla, kt. (palyginti – galiojančiame teisiniame reglamentavime numatyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus vertintojui gali būti sustabdytas ar panaikintas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas)). Įvertinta. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą planiniai vertintojų ir vertinimo įmonių patikrinimai planuojami pagal rizikingumo kriterijus, kurie numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Projekte numatyta (8 str.), kad Vyriausybės įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų <..>.
Vadovaujantis VAĮ, Vyriausybės įgaliota institucija įgalinta nustatyti tvarką, pagal kurią bus inicijuojamas vertinimo ataskaitų nagrinėjimas, tame tarpe ir rizikingumo kriterijai ar pan. Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, taikys vertintojui administracinę atsakomybę (pinigines nuobaudas). Manytina, kad piniginės nuobaudos yra veiksmingesnės, labiau atgrasančios nei įspėjimai, pastabos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį reguliavimą kvalifikacijos pažymėjimų sustabdymo poveikio priemonė yra neveiksminga, per paskutinius 5 metus sustabdyti tik keli kvalifikacijos pažymėjimų galiojimai. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) *
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nesuteikia Vyriausybės įgaliotai institucijai spręsti klausimų dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, numatant, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka <...> (Privalomojo vertinimo projekto 8 straipsnis). Tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kreipimąsi į teismą dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo įvertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos tikslinimo /panaikinimo turėtų inicijuoti Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, ar minėtos ataskaitos užsakovas ar kitas subjektas, suinteresuotas ataskaitoje nustatyta verte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neužtikrintų efektyvios ir skaidrios pažeidimų prevencijos, taip pat galimai apsunkintų ir uždelstų valstybės ar privačių asmenų teisės į teisingai nustatytą jų turto vertę gynimą. Įvertinta. Ginant viešąjį interesą Vyriausybės įgaliota institucijas yra atsakinga už teisės aktų nustatytų normų laikymąsi ir pasisako dėl teisės aktų pažeidimų bei už nustatytus pažeidimus taiko ANK. Ginčas dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės gali kilti tarp turto verte suinteresuotų šalių: vertinimo ataskaitos naudotojo, vertinimo ataskaitos užsakovo, vertintojo ar kt. Viešojo sektoriaus vertinimo ataskaitos bus viešai skelbiamos, dalis kitų vertinimo ataskaitos duomenų bus skelbiama, ginčyti vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę ir kreiptis į teismą gali bet kuri suinteresuota šalis. Taip yra ir dabar galiojančiame įstatyme. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) * 2.2.2. Be to, aukščiau minėtų nuostatų aspektu nėra aišku, ar nesutikdamas su ataskaitoje užfiksuota nustatyta turto verte turto vertinimo užsakovas galėtų užsakyti vertinimą iš kito turto vertinimo paslaugos teikėjo.
Jeigu taip, ar nauja turto vertinimo ataskaita – galimai su kita nustatyta to paties turto verte – informacinėje sistemoje būtų susieta su konkrečiu vertintu turtu ar vertinimo užsakovu, t. y. ar informacinė sistema sudarytų galimybes, pavyzdžiui, Vyriausybės įgaliotai institucijai identifikuoti visas dėl to paties turto vertės parengtas ataskaitas, siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir /ar viešojo intereso apsaugą. Įvertinta. Skirtingų vertintojų nustatyta to pačio turto vertė gali skirtis priklausomai nuo vertinimo tikslo, naudojamo vertės nustatymo metodo, taikytų pataisos koeficientų ir pan. Pavyzdžiui, vertinant turtą lyginamuoju metodu, naudojamos panašaus turto vykusių sandorių vertės, vertinant atkuriamuoju metodu – vertinamos sukūrimo sąnaudos, vertinant pajamų metodu – vertinamas numatomas turto panaudojimas. Dėl šių priežasčių nustatomos skirtingos turto vertės. Nustatant vertę svarbu įvardinti vertės nustatymo tikslą, pasirinkti tinkamą vertinimo metodą, vertintojas privalo pagrįsti vertinime naudotą informaciją, aplinkybes ir pan. Informacinėje sistemoje numatomi paieškos ir filtravimo funkcionalumai, kurie bus detalizuoti informacinės sistemos nuostatuose, todėl Vyriausybės įgaliota institucija galės identifikuoti visas dėl to paties turto parengtas ataskaitas. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023 m. spalio 26 d. (g-2023-9326) * 2.2.3.
Aukščiau minėtų pastabų kontekste aktualu ir tai, kad iš analizuotų teisės aktų projektų nuostatų nėra aišku, ar Privalomojo vertinimo projekto nuostatos, joms įsigaliojus, būtų taikomos ir individualiojo turto vertinimo atvejais, pavyzdžiui, Žemės mokesčio ir NT mokesčio projektų nuostatų apimtimi, pagal kurias individualusis turto vertinimas nėra privalomas, tačiau jo metu nustatyta vertė reikšmingai susijusi tiek su mokesčio mokėtojo, tiek su valstybės interesu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti atitinkamas projektų nuostatas, pašalinant minėtus teisinius neaiškumus. <...> Įvertinta. Mokesčių mokėtojui mokestinė vertė paskaičiuojama atliekant masinį vertinimą. Jei asmuo nesutinka su nustatyta masinio vertinimo metu nustatyta verte, privalo pateikti individualų vertinimą, atliktą pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, t.y. norint pakeisti mokestinę vertę, teisės aktai reikalauja vertinimo, tokiu atveju Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas yra taikomas. 8. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, 2023 m. rugpjūčio 25 d. (g-2023-7412) * <...> teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. <...> Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės galės būti sprendžiami tik teismo tvarka, sudarys prielaidą valstybės turtą (aukcione parduodamus naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ir be aukciono parduodamus valstybinės žemės sklypus) įsigyti privačion nuosavybėn, taip pat išsinuomoti minėtus valstybinės žemės sklypus už mažesnę vertę, nei yra reali to turto rinkos vertė.
Taip pat manome, kad siūlomu reguliavimu numatoma vertinimo ataskaitų kokybę užtikrinti tokiomis prevencinėmis priemonėmis, kaip vertinimo ataskaitų nagrinėjimas pagal skundus arba viešojo intereso gynimas savo iniciatyva, administracinės atsakomybės taikymas, vertinimo ataskaitų viešinimas, neišspręs išdėstytos problemos, o kreipiantis į teismą – tik užvilkins procesą. Įvertinta. Pažymėtina, kad ir galiojančiame reguliavime ginčus dėl vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės deleguota spręsti teismui. Šio klausimo reguliavimas nesikeičia, nes norint pateikti išvadą dėl vertės teisingumo reikia atlikti dar vieną vertinimą, o valstybės institucijai tai atlikti kainuotų papildomai. Siūlomu reguliavimu numatoma vertinimo ataskaitų kokybę užtikrinti papildomomis prevencinėmis priemonėmis: nagrinėti vertinimo ataskaitas pagal skundus arba ginant viešąjį interesą savo iniciatyva; taikyti administracinę atsakomybę, viešinti vertinimo ataskaitas, taip įgalinant visuomenės vykdomą kontrolę. Pastebėtina, kad Projektas papildytas nuostatomis dėl vertintojo kvalifikacijos būtinumo atliekant privalomąjį vertinimą. 9. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, 2023 m. rugpjūčio 25 d. (g-2023-7412)
įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023-07-01 iki 2023-08-31) 47 straipsnio
nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos.
Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31, redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti. Kadangi Tarptautiniai vertinimo standartai ir Europos vertinimo standartai nenustato konkretaus vertinimo ataskaitų galiojimo termino, tačiau numato, kad vertinimo ataskaitos galiojimo laikotarpis gali būti nurodytas nacionaliniuose teisės aktuose, siūlome Įstatymo projektą papildyti nuostata, reglamentuojančia, kad vertinimo ataskaitos galiojimo terminas gali būti nustatytas kituose įstatymuose. Įvertinta. Galiojantis vertinimo reguliavimas nenustato vertinimo ataskaitos galiojimo termino. Atkreipiame dėmesį, kad Tarptautiniai vertinimo standartai (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartai (toliau – EVS) taip pat nenustato konkretaus vertinimo ataskaitų galiojimo termino, vertinimas įprastai atliekamas konkrečiai vertinimo datai. Vertinimo standartai nustato, kad vertinimo ataskaitos galiojimo laikotarpis taip pat gali būti nurodytas nacionaliniuose teisės aktuose arba sutarties sąlygose. Lietuvoje yra per 30 įstatymų, reikalaujančių vertinimo ataskaitos sprendimo priėmimui, kiekvienu atveju vertinimo ataskaitos galiojimo laikas gali būti skirtingas, todėl nėra tikslinga nustatyti tą patį vertinimo ataskaitos galiojimą visais atvejais.
Teisės aktai, įgyvendinantys įstatymus, kurie reikalauja vertinimo ataskaitos sprendimo priėmimui, galėtų būti patikslinti, nurodant konkrečiam atvejui vertinimo ataskaitos galiojimo laiką. Rengiant TVS ir EVS taikymo rekomendacijas Lietuvoje bus pateiktas išaiškinimas ir rekomenduojamas vertinimo ataskaitos galiojimo terminas. 10. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, 2023 m. rugpjūčio 25 d. (g-2023-7412)
žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pavadinimą (nurodant „Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas“), pažymi, kad kartu su Įstatymų projektais taip pat turi būti parengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 7, 9, 311, 31, 45, 47 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01) 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti. Nėra tikslinga keisti visų minėtų įstatymų. Projekto baigiamosiose nuostatose (11 str 3 d 1
p) nurodyta, kad nuorodos į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 22 Argumentai: Netikslinga visiškai atsisakyti šiuo metu taikomų reikalavimų turto ir verslo vertintojų kvalifikacijai, taip pat atsisakyti galimybės apriboti arba atimti vertinimą netinkamai atliekančių (netgi darančių sisteminius arba itin šiurkščius tyčinius pažeidimus) asmenų galimybę užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla. Todėl turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei etikos normų laikymosi kontrolės funkcijos turėtų būti ne panaikintos ir pakeistos vien baudomis grindžiama administracine atsakomybe, kuri esant didesniam materialiniam ar asmeniniam suinteresuotumui parengti ydingą vertinimo ataskaitą nebūtų veiksminga, o perduotos vertintojų profesinės savivaldos organams, suformuotiems remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių kitų laisvųjų profesijų (architektų, advokatų ir pan.) savireguliavimo ir savivaldos patirtimi. Konkrečią vertintojų profesinės savivaldos organų struktūrą, jų formavimo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus turėtų nustatyti atskiras įstatymas (galiojančio Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo ar kito įstatymo pavyzdžiu). Pasiūlymas:
2 straipsnį papildyti 2 dalimi: „2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis atestuotų turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą.“ Buvusias 2 straipsnio 2-11 dalis laikyti atitinkamai 3-12 dalimis. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Biudžeto ir finansų (toliau
įtvirtintos nuostatos dėl privalomos turto ir verslo vertintojų savivaldos. BFK pritaria pagal BFK siūlymus patikslintam projektui (toliau – BFK patikslintas projektas), kuriuo siūloma steigti vieną asociaciją, kuriai deleguojamos su kvalifikacijos steigimu ir kėlimu susijusios funkcijos. Siūlomu BFK patikslintu projektu nesiekiama kontroliuoti profesijos. Privaloma narystė asociacijoje nenustatoma nes - Konstitucinis teismas pasisako, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Konstituciškai svarbiu tikslu Konstitucinis teismas įvardija su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios veiklos skaidrumo ir kokybės užtikrinimą, ja besiverčiančios profesijos veiklos kontrolę. Pagal BFK patikslintą projektą nesiūloma kontroliuoti profesijos. Siūlomais patikslinimais, pasiekiami tie patys tikslai: užtikrinama vertintojų kvalifikacija, kvalifikacijos kėlimas ir sprendžiami vertinimo ataskaitų kokybės kontrolės klausimai. 1. Narystė profesinėse organizacijose turėtų būti patraukli asmenims dėl iš dalyvavimo jose gaunamos naudos. Asociacija turi sukurti patrauklias sąlygas į ją jungtis, o ne įstatymas. Privaloma narystė nustatyta įstatymu būtų pareiga, sietina su teisės atlikti vertinimą įgijimu. Patikslintame projekte per vertintojo sąvoką siūloma tą teisę sieti tik su kvalifikacija, kas atliepia Ekonomikos komiteto ir vertintojų, draudikų bei vertinimo ataskaitų naudotojų bei užsakovų siekį užtikrinti reikiamą profesinę kompetenciją, kvalifikacijos kėlimą. 2.
projektas papildytas 5 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmuo, norintis įgyti vertintojo kvalifikaciją Jungtinei vertintojų asociacijai turi pateikti išlaikyto vertintojo kvalifikacinio egzamino pažymėjimą ir kvalifikacijos kėlimo įrodymą. Asmenį, atitinkantį šiuos reikalavimus Jungtinė vertintojų asociacija įrašo į kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Jei kvalifikacijos kėlimo įrodymai nepateikiami, Jungtinė vertintojų asociacija išbraukia asmenį iš kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo. 3. Administracinė našta nedaug vertinimų atliekantiems vertintojams (nario mokestis). Dauguma vertintojų vertinimus atlieka per vertinimo įmones. 48 vertinimo įmonės iš 109, kuriose dirba 1-2 vertintojai, atlieka iki 20 vertinimų per metus. Ekonomikos komiteto siūlymas neatitinka paplitusios ES praktikos. ES valstybėse narėse kvalifikaciją suteikia savanoriškai įsisteigusios asociacijos. Estijoje ir Latvijoje vertintojo profesija reguliuojama, kvalifikaciją suteikia pati profesija, bet nėra privalomos narystės asociacijoje. 4. Viešasis sektorius ir Lietuvos bankų asociacijos viešųjų konsultacijų metu ir derinant projektą siūlė, kad vertinimų kokybės priežiūrą ir atsakomybės taikymą vykdytų valstybė;
ekspertų 3 vertintojai ir 3 su vertinimu susiję atstovai), atliekant poveikio vertinimą, nepritarė visiškai vertintojų savivaldai jai perduodant vertinimo ataskaitų kokybės priežiūra susijusias funkcijas. BFK patikslintame projekte siūlomos nuostatos atitinka vertinimo ataskaitų naudotojų lūkesčius. 6. BFK patikslinto projekto tikslas mažinti reguliavimą, atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų, Ekonomikos komiteto siūlymas didina viešojo administravimo institucijų skaičių ir reguliavimą. Deleguojant viešojo administravimo funkcijas sutarti negebančiai savivaldai, kyla grėsmė dėl šių funkcijų netinkamo vykdymo, todėl pradžioje siūloma deleguoti tik su kvalifikacijos suteikimu susijusias funkcijas.
Teisės aktai rengiami derinant juos su suinteresuotomis institucijomis (vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu). Visus rengiamus teisės aktus Vyriausybės įgaliota institucija neišvengiamai derins su vertintojais. Siekiant sutarimo, patikslintas projektas papildytas nuostata, kad TVS ir EVS taikymo Lietuvoje rekomendacijas Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir skelbia pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija. Ekonomikos komiteto siūlyme patikslinama, kad rengiama išskirtinai viešojo sektoriaus subjektams skirtos vertintojo pasirinkimo gairės, Finansų ministerijos nuomone, gairėmis gali naudotis ir kredito institucijos, ir kiti vertinimo užsakovai ar naudotojai, apriboti gairių nėra būtinumo. Be to, pagal patikslintą projektą šiose gairėse bus nustatoma vertintojo kvalifikacijos suteikimo tvarka, todėl Ekonomikos Komiteto siūlomas pavadinimas netinkamas. 2. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 43 Argumentai:
Kadangi projektas nustato reikalavimus privalomajam turto arba verslo vertinimui, o pagal šį pasiūlymą vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projekte turėtų būti pateikiama nuorodą į vertintojams keliamus reikalavimus ir, nedetalizuojant specialiame įstatyme detaliai reglamentuotinų dalykų, bendrais bruožais nurodyti kokiais pagrindais asmuo įgyja vertintojo statusą. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas Reikalavimai vertintojams
1Vertintojas turi būti nepriklausomas.
Vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jei jis yra:
1) vertinamo objekto savininkas arba bendraturtis;
2) vertinimo užsakovo, naudotojo, kuris yra žinomas vertinimo atlikimo metu, arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
3) vertinimo užsakovo, naudotojo arba juridinio asmens, kuris nuosavybės arba patikėjimo teise valdo vertinamą objektą, dalyvis, organų narys, vadovas. 2. Vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai. 3. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą įgyja pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas gaudamas Vertintojų rūmų išduotą vertintojo atestacijos pažymėjimą. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą praranda Vertintojų rūmams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas jo turimą vertintojo atestacijos pažymėjimą pripažinus negaliojančiu.“ Pritarti iš dalies. 3. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 711 Argumentai:
Pagrindinius vertintojų profesinės kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo užtikrinimo ir veiklos kontrolės klausimus perdavus vertintojų profesinei savivaldai, Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijos turėtų būti rengiamos jei ne išimtinai vien tik pačių vertintojų savivaldos organų, tai bent jau jiems dalyvaujant pariteto pagrindais. Juo labiau, kad sukūrus vertintojų profesinę savivaldą įgyvendinančius Vertintojų rūmus, jie numanomai taps minėtus standartus sukūrusių bei patvirtinusių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nariais ir turės aiškų mandatą šių standartų interpretavimui Lietuvos sąlygoms.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kartu su Vertintojų rūmais rengia ir tvirtina Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas;“. Pritarti iš dalies. . 4. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 712 Argumentai:
Valstybės institucijų kišimasis į privataus verslo ir vartotojų arba kitų užsakovų santykius nustatant gaires dėl prekes ar paslaugas teikiančių subjektų pasirinkimo yra visiškai nebūdinga praktika Lietuvoje. Projekto aiškinamajame rašte nėra iš esmės jokių argumentų kodėl turto ir verslo vertinimo veikla šiuo požiūriu turėtų būti išskirtinė ir kitokia, kodėl būtent dėl vertinimo paslaugų teikėjų pasirinkimo turėtų būti teikiamos rekomendacijos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog vertinimo paslaugos yra potencialus viešųjų pirkimų objektas, šiame kontekste galima pripažinti, kad valstybė turi pagrįstą interesą viešųjų pirkimų srityje tiesiogiai arba netiesiogiai pasisakyti dėl potencialių vertinimo paslaugų tiekėjų. Todėl viešajam sektoriui skirtos vertinimo paslaugų teikėjo pasirinkimo gairės yra nors sistemiškai nebūdingas, tačiau racionaliai bent jau pateisinamas dalykas. Vis dėlto tokios gairės turėtų būti suderintos su vertintojų profesinės savivaldos institucijomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) suderinusi su Vertintojų rūmais rengia ir tvirtina viešojo sektoriaus subjektams skirtas vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės);“. Pritarti iš dalies. . 5. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d.
714 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlymą numatyti Vertintojų rūmų kompetenciją, kuri be kita ko apima įgaliojimą netgi pripažinti negaliojančiu teisę atlikti vertinimus suteikiantį vertintojo atestacijos pažymėjimą, Projekte numatoma naujovė – vertintojų administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą įvedimas – keičiantis reguliaciniam kontekstui nebeturi prasmės. Todėl projektu siūloma administracinė atsakomybė keistina su vertintojams iki šiol taikoma ir kitų laisvųjų profesijų (advokatų, architektų ir pan.) atstovų atsakomybės modelius sistemiškai atitinkančia priemone – drausmės bylos, galinčios pasibaigti netgi teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimu, iškėlimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą, priima sprendimą vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų pradėti administracinio nusižengimo teiseną
(tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.“ Nepritarti. Pagal šį siūlymą kyla grėsmė priimamų sprendimų nešališkumui. Vertintojai gali veikti palankiai savų kolegų atžvilgiu, tikėdamiesi gauti tokį patį grįžtamąjį ryšį. Siūloma neefektyvi priežiūra. Analogiška nustatyta dabar galiojančiame reguliavime, kai Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tikrinimą, nustato pažeidimų, o Garbės teismas nemato pagrindo kelti drausmės bylą /skirti nuobaudas. Vadovaujantis galiojančia kitų profesijų praktika efektyvi priežiūra veikia tuomet, kai sprendimus dėl nuobaudų skyrimo priima nepriklausomi nuo profesijos asmenys (nemokumo administratoriai, auditoriai, kai buvo pakeista ES Audito direktyva, nustatant, kad viešojoje priežiūroje turi būti nepraktikuojančiųjų dauguma). Vertinimo ataskaitų naudotojai[9] pasisako už valstybės vykdomą priežiūrą ir atsakomybės taikymą.
Pagal BFK patikslintą projektą vertintojai turės galimybę dalyvauti priežiūroje teikdami nuomonę prieš Vyriausybės įgaliotai institucijai priimant sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną
(tyrimą) arba jos (jo) nepradėti. 6. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 73 Argumentai: Nagrinėti skundus dėl vertinimo, kuriam atlikti būtinos specialios žinios ir įgūdžiai bei patirtis, turėtų asmenys, kurie patys pakankamai gerai išmano vertinimui taikomus reikalavimus, procedūras bei metodologiją. Priešingu atveju skundų nagrinėjimas bus tik formalus ir kenks Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybės, kurios vardu veikiama, prestižui, mažins pasitikėjimą valstybe ir jos institucine sistema. Todėl skundus dėl vertinimo procedūrų ir ataskaitų nagrinėjantys asmenys turi būti įgiję deramą išsilavinimą ir išmanantys vertinimo specifiką tiek teoriškai, tiek ir praktiškai. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį 3 dalimi: „3. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusias sąlygas, taikomas vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.“ Nepritarti. Vyriausybės įgaliota institucija darbuotojams keliami reikalavimai vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, papildomai nustatyti reikalavimus šiame įstatyme nėra būtinumo. Vyriausybės įgaliota institucija nagrinės vertinimo ataskaitos atitiktį įstatyme ir teisės aktuose keliamiems reikalavimams, kelti reikalavimą turėti vertintojo kvalifikaciją nėra būtinumo, nes Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai neatliks vertinimo.
TVS ir EVS nurodo, kad vertinimo ataskaitų peržiūras atlieka vertintojas, šios minimos peržiūros gali būti vertinimo ataskaitos dalis, esant tokiam užsakovo pageidavimui. Vyriausybės įgaliota institucija Projekte numatomos funkcijos nėra peržiūros, kaip jos suprantamos TVS ir EVS. Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijos ir peržiūros pagal TVS ar EVS negali būti tapatinamos. 7. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. 111 Argumentai:
Atsižvelgiant į siūlomą vertintojų profesinės savivaldos atsiradimą ir vertintojų profesinės savivaldos klausimų reglamentavimui skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, projekto įsigaliojimas sietinas ne su konkrečia kalendorine data, o su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo parengimu ir įsigaliojimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo.“ Nepritarti. Atskiro įstatymo priėmimas nebūtinas. Jungtinė vertintojų asociacija gali būti įsteigta pagal Asociacijų įstatymą, kaip ir didžiosios daugumos kitų profesijų atveju. Asociacijos narių teisės ir pareigos, tapimo nariu sąlygos nurodomos Asociacijos įstatuose (LR Asociacijų įstatymo 12 straipsnis). 8. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d.
112 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomus projekto pakeitimus ir iš to kylantį konkrečiu kalendoriniu terminu neapibrėžtą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, įsigaliojimo laiką bei poreikį teisės aktus derinti su ateityje atsirasiančiais Vertintojų rūmais, tikslintinas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti. 9. Seimo Ekonomikos komitetas, 2023 m. lapkričio 29 d. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui su pastabomis, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms, projekte įtvirtinant nuostatas dėl privalomos vertintojų savivaldos – Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų – įsteigimo Vyriausybės iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą. Tokiu būdu bus eliminuojamos rizikos dėl asociacijų nesutarimo steigti jungtinę asociaciją. Suteikus Turto ir verslo vertintojų rūmams savireguliavimo funkcijas bus užtikrinama reikiama profesinė kompetencija, kvalifikacijos kėlimas ir efektyviai sprendžiami veiklos kontrolės klausimai. Pritarti iš dalies. Biudžeto ir finansų komitetas palaiko Ekonomikos komiteto siūlymą įsteigti turto vertintojų savivaldą, tačiau nepritaria, jog Įstatymo projekte būtų įtvirtintos nuostatos dėl privalomos vertintojų savivaldos. Pažymėtina, jog Konstitucinis teismas pasisako, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
Konstituciškai svarbiu tikslu Konstitucinis teismas įvardija su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios veiklos skaidrumo ir kokybės užtikrinimą, ja besiverčiančios profesijos veiklos kontrolę. BFK siūlomos nuostatos atitinka EK projekte įvardinamą siekį užtikrinti reikiamą profesinę kompetenciją, kvalifikacijos kėlimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad steigiant Jungtinę vertintojų asociaciją, techninę pagalbą suteiks Vyriausybė. Dėl nepritarimo veiklos kontrolę perduoti JVA argumentai pateikti prie EK siūlymo Nr. 1 pastabos Nr. 5
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, suinteresuotų asmenų bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023 m gruodžio 6 d. 28 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl būtinumo vertintojui turėti vertintojo kvalifikaciją, siūloma tikslinti turto arba verslo vertintojo sąvoką. Pasiūlymas:
Tikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – asmuo fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą arba juridinis asmuo, atliekantis turto arba verslo vertinimą, kuriame dirba turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.“ Pritarti. 2. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023 m gruodžio 6 d. 5(N) Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūloma tikslinti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto nuostatas numatant kvalifikacijos reikalavimus privalomojo turto vertintojams, Jungtinei vertintojų asociacijai suteikiant funkciją organizuoti kvalifikacijos suteikimą bei skelbti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Vertintojo kvalifikacija
pagrindžiama Jungtinei vertintojų asociacijai pateikiant:
1) vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo pažymėjimą;
2) ne mažiau nei 20 išklausytų kvalifikacijos kėlimo valandų per kalendorinius metus, temomis, susijusiomis su vertinimu, pažymėjimą. 2. Vertintojo kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą atlieka Jungtinė vertintojų asociacija ir (arba) jos pasitelkti tretieji asmenys. 3. Jungtinė vertintojų asociacija, siekdama informuoti visuomenę apie asmenis, turinčius vertintojo kvalifikaciją, tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, nurodant vardus ir pavardes. 4.
kvalifikacijos egzaminas ir vertintojų kvalifikacijos kėlimo priežiūra organizuojami, taip pat vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas skelbiamas ir tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose vertintojo pasirinkimo gairėse (toliau – Gairės) nustatyta tvarka. 5. Jungtinė vertintojų asociacija, organizuodama vertintojo kvalifikacijos suteikimą ir vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo skelbimą ir tvarkymą, turi užtikrinti veiklos tęstinumą ir kartą per metus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie Gairėse nustatytos egzamino organizavimo tvarkos laikymąsi. Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu ši informacija turi būti teikiama ir dažniau.“
gruodžio 6 d. 811 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos) naudosis vertintojų profesijos atstovai, rekomendacijose turi būti įvertinti ir pritaikyti tiek praktiniai, tiek teoriniai aspektai, rengiant šias rekomendacijas tikslinga kreiptis į profesijos atstovus, siekiant parengti geriausia praktiką atitinkančias rekomendacijas, siūloma patikslinti projektą, kad Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir skelbia pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rengia pasikonsultavusi su Jungtine vertintojų asociacija rengia ir skelbia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas;“
gruodžio 6 d. 814 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija prieš priimdama sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.
Turėtų kreiptis nuomonės į Jungtinę vertintojų asociaciją, siūloma tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą prieš
priimdama sprendimą gauna Jungtinės vertintojų asociacijos nuomonę ir priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.“ Pritarti. 5. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023 m gruodžio 6 d. 12
Atsižvelgiant į Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos pastabas dėl vertintojų profesinės savivaldos sukūrimo, siūloma papildyti Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimo (tokiu būdu įvardinant vieną jungtinę vertintojų asociaciją yra sudaromos prielaidos profesijos atstovams vienytis, o rinkos dalyviai gauna aiškias nuorodas dėl vertintojo kvalifikacijos įgijimo, tęsimo, pagrindimo. Tai atitinka kitų ES valstybių gerąją praktiką). Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Jungtinės vertintojų asociacijos steigimas
asociacija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Jungtinės vertintojų asociacijos steigėjos yra turto arba verslo vertintojus vienijančios asociacijos ir (arba) fiziniai asmenys, turintys vertintojo kvalifikaciją pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. 3.
institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo sutarties, Jungtinės vertintojų asociacijos įstatų projektų, steigiamojo susirinkimo organizavimo. 4. Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo perduoda Jungtinei vertintojų asociacijai vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertinimo kvalifikacinius egzaminus sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją.“ Pritarti. 6. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023 m gruodžio 6 d. 131 Argumentai:
Pritarus Jungtinės vertintojų asociacijos įsteigimui ir atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo LR privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo įsigaliojimo dienos turės pateikti steigėjams siūlymus dėl Jungtinės vertintojų asociacijos steigimo sutarties, Jungtinės vertintojų asociacijos įstatų projektų ir steigiamojo susirinkimo organizavimo, siūloma tikslinti įstatymo Projektą. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnio 1-3 dalis ir šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.“ Pritarti. 7. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2023 m gruodžio 6 d. 133 3(N) Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti profesijos atstovų lūkestį išlaikyti kvalifikaciją ir išlaikyti kvalifikaciją turinčių asmenų veiklos tęstinumą, siūloma patikslinti Projekto 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto
išdėstyti taip: „3) fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis, V.Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biuro patarėjos A.Gedraitytė ir D.Mudėnienė [1] „Vertinimo ataskaitų viešinimas planuojamoje sukurti informacinėje sistemoje analizuojamais aspektais būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė", Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl įstatymų projektų, 2022- 12-16 [2] FINMIN, „Aktuali informacija: 2022 m. turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo keitimas“. [3] STRATA ir FINMIN, „Numatomo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“. [4] Pavyzdžiui, Finansų ministerijos parengtoje Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų analizėje teigiama, kad draudimo įmonėms prisitaikymas prie reguliavimo kainuotų viso 1000 Eur. [5] „Vertinimo ataskaitų viešinimas planuojamoje sukurti informacinėje sistemoje analizuojamais aspektais būtų tik svarbi informacijos prieinamumo didinimo priemonė", Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl Įstatymų projektų, 2022- 12-16. [6] Peter J. Pereira Gray, lndependent Review ofReal Estate lnvestment Valuations.
[8] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 19 straipsnio 2 dalis [9] Viešasis sektorius, akademinė visuomenė, Lietuvos bankų asociacija