Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
straipsnio 20 dalį pripažinti netekusia galios. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos
nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. Patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
2Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Patvirtintas
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ 3.
Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
4Pakeisti 35 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną ir seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės
įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos – reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių: ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos tarybos deleguoti asmenys.“
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje tarybai; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šaukia seniūnaičių seniūnijos tarybos posėdžius ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių posėdžių ar sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose gyventojų sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias gyventojų sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose gyventojų sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3.
3Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ne rečiau kaip kartą per metus, laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai seniūnijos tarybai; seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 5 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto,
telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją ir pagalbą (konsultacijas), kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios40 straipsnį pripažinti netekusiu galios. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba
gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnijos taryba. Seniūnijos tarybą sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacjos). Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į seniūnijos tarybos sudėtį. 2.
2Seniūnijos taryba:
sudaromų komitetų darbe, dėl atstovų delegavimo į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius,
pareigas konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
projekto, taip pat dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
susiję su seniūnijos veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę seniūnijos lygmeniu;
partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
organizuoti. Seniūnaičiai į seniūnijos tarybos posėdžius renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos tarybos narių.
Seniūnijos tarybos posėdžiui pirmininkauja posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių išrinktas posėdžio pirmininkas. Kai seniūnijos tarybos nariai į posėdį renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Seniūnijos tarybos posėdis yra viešas. Posėdžiui pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Seniūnijos tarybos posėdyje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Seniūnijos tarybos posėdyje priimti sprendimai surašomi posėdžio protokole. 7. Seniūnijos tarybos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnijos tarybos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Seniūnijos tarybos posėdžiuose priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnijos tarybos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną) ir seniūnijų administracijų (joms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą) organizavimo ir veiklos tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2996(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
2Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo
nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) sprendimų dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas, reglamento nustatyta tvarka įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų sprendimus;3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos
nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnijų tarybų deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį iš dėstyti taip:
„2) seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo.“
2Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„5.
Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. Patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
3Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Patvirtintas
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
4Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
5Pakeisti 35 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną ir seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir
biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo.
Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių: ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos tarybos deleguoti asmenys.“5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje tarybai; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) rengia seniūnijos tarybos sprendimų projektus ir šaukia seniūnaičių seniūnijos tarybos posėdžius ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių posėdžių ar sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose gyventojų sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias gyventojų sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose gyventojų sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3.
3Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ne rečiau kaip kartą per metus, laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai seniūnijos tarybai; seniūnaičių sueigos seniūnijos tarybos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje,
savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu;
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga Seniūnijos taryba
gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnijos taryba. Seniūnijos tarybą sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos). Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į seniūnijos tarybos sudėtį.
Seniūnijos taryba laikoma sudaryta ir gali veikti (priimti sprendimus), jeigu ją sudaro ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų yra delegavusi savo atstovus. 2. Seniūnijos taryba:
sudaromų komitetų ir komisijų darbe,
konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę seniūnijos lygmeniu;
institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
kvietimu. Seniūnijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos tarybos narių. Seniūnijos tarybos posėdžiui pirmininkauja posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių išrinktas posėdžio pirmininkas. Kai seniūnijos tarybos nariai į posėdį renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Seniūnijos tarybos posėdis yra viešas. Posėdžiui pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Seniūnijos tarybos posėdyje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių seniūnijos tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Seniūnijos tarybos posėdyje priimti sprendimai surašomi posėdžio protokole. 7. Seniūnijos tarybos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnijos tarybos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnijos tarybos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Seniūnijos tarybos posėdžiuose priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnijos tarybos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2024 m. balandžio 1 d. 2.
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki 2024 m. balandžio 1 d. buvo deleguoti į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą, laikytini tos seniūnijos tarybos nariais. Bendruomeninė organizacija seniūnijos tarybos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę atšaukti anksčiau deleguotą į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą savo narį ir į seniūnijos tarybą deleguoti kitą savo atstovą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų, renkamų iš seniūnaitijų gyventojų tiesioginiuose rinkimuose, kurie vyktų savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną, ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą,organizavimo ir veiklos tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2996(3) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) – seniūnaičių ir
seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
2Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį. „20. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo
nustatyti klausimai. 2 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose
nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
1Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos tarybai); supažindina seniūnaičius išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų susirinkime aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“. 2.
2Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šaukia išplėstines seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius) ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas susirinkimus, rengia šių sueigų (posėdžių) ar susirinkimų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose (posėdžiuose) ar susirinkimuose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojus apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose (posėdžiuose) ar susirinkimuose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės administracijos direktoriui;“. 3. Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą ir kartu su gyventojų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybai); seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ir išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimą dėl jos teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba);
savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“5 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį. „40 straipsnis. Seniūnaičių sueiga
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos.
Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. 2. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 3. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 4. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 5. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. 6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)
klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. 2. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose. 3.
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. 4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. 6. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. 1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba). Išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) sudaro tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos). Kai seniūnijos nesteigiamos, bet seniūnaitijos yra sudaromos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudėtį.
Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) laikoma sudaryta ir gali veikti (priimti sprendimus), jeigu ją sudaro ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų yra delegavusios savo atstovus. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) nesudaroma, kai seniūnija yra nesteigiama ir savivaldybės taryba priima sprendimą nesudaryti seniūnaitijų. 2.
2Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba):
sudaromų komitetų ir komisijų darbe,
konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
seniūnijos veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir /ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės institucijų nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę ir kitas bendruomeniškumą stiprinančias ir nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų veiklą skatinančias priemones (iniciatyvas) seniūnijos lygmeniu;
institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
nustatytas funkcijas. 3. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. 4. Į išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdžius) jos nariai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.
Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos tarybos posėdis) yra teisėta (teisėtas), jeigu joje (jame) dalyvauja daugiau kaip pusė tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių. Išplėstinei seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybos posėdyje) pirmininkauja ir sueigos protokolus pasirašo dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių išrinktas sueigos (posėdžio) pirmininkas. Kai išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariai renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. 5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos posėdžiai) yra viešos (vieši). Sueigai (posėdžiui) pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. 6. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos (posėdžio) pirmininko balsas. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai surašomi sueigos protokole. 7. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimo gavimo dienos.
Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. spalio 1 d. 2. Savivaldybės iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki 2024 m. spalio 1 d. buvo deleguoti į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą, ir toliau laikytini tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariais. Bendruomeninė organizacija išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatų nustatyta tvarka turi teisę atšaukti anksčiau deleguotą į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą savo narį ir deleguoti kitą savo atstovą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys:
dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, minėtos Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms
Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą ir, visų pirma, didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, tikslinga diegti seniūnijų lygmenyje naujas organizacines formas (pvz. vietoj seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų formuoti seniūnijų tarybas), taikyti priemones, kurios skatintų pilietiškai aktyvius asmenis dalyvauti seniūnaičių rinkimuose, jais tapti ir tinkamai visos kadencijos laikotarpiu eiti šias atsakingas visuomenines pareigas, ir toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą ir jų veiklą darančius viešesne (skaidresne). Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant savivaldybėms (savivaldybių bendruomenėms) Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę, teisinį reglamentavimą siekiant, kad mažosios vietos savivaldos subjektai (seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos) labiau įsitrauktų į vietos reikalų tvarkymą, jų veikla būtų efektyvesnė ir skaidresnė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – Įstatymas) 40 straipsnis nustato seniūnaičių sueigos, o to pačio įstatymo 41 straipsnis – išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką.
Kaip rodo praktika, šie gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams atstovaujantys delegavimo būdu sudaromi dariniai neretai dubliuoja vienas kitą. Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta tik, kad seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Kaip rodo praktika, seniūnijų funkcijoms reikalingi asignavimai iš savivaldybės biudžeto paprastai yra planuojami neatsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius veiksnius. Įstatymo 35 straipsnio nuostatos imperatyviai neįpareigoja savivaldybių jų interneto svetainėse skelbti informacijos apie seniūnijoms realiai nustatytą vykdytinų funkcijų apimtį, jų suplanuotą ir per metus atliktą veiklą (pvz. neprivalu skelbti patvirtintų seniūnijų nuostatų, seniūnijų metinių veiklos planų, seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitų). Įstatymo 39 straipsnis nenustato pareigos savivaldybės interneto svetainėje skelbti seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaitos ir veiklos krypčių kitiems kalendoriniams metams. Tai daro neigiamą poveikį pilietiškai aktyvių asmenų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą, galimybei turėti išsamią informaciją, apie tai, už ką realiai atsako ir gali daryti seniūnijos, taip pat kokie yra seniūnijų ir seniūnaičių planai / įsipareigojimai tais kalendoriais metais ir ką realiai jie per tuos metus nuveikė. Įstatymo 38 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.
Kaip rodo praktika, savivaldybėse labai skiriasi seniūnaičiams skiriamos išmokos dydis ir atsiskaitymo už jos panaudojimą tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
1) pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (pakeisti sąvokos „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ pavadinimą) ir pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 20 dalį (t. y. atsisakyti sąvokos „seniūnaičių sueiga“);
2) pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ne seniūnaičiai ir išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovai, bet seniūnijų tarybų deleguoti atstovai;
3) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
4) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad patvirtintas seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
5) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
6) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos 4 nariai turi būti ne tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos deleguoti asmenys;
7) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 3 punktą ir nustatyti, kad seniūnas rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybai;
8) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 4 punktą ir nustatyti, kad seniūnas šaukia ne seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos tarybos posėdžius;
9) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 6 punktą ir nustatyti, kad seniūnas merui ir įstatyme numatytu atveju – ir tarybai teikia ne išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
10) pakeisti Įstatymo 38 straipsnio 15 dalį ir nustatyti, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti ne gali būti, bet skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka.
Įstatymo projektu siūloma:
1) pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (pakeisti sąvokos „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ pavadinimą) ir pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 20 dalį (t. y. atsisakyti sąvokos „seniūnaičių sueiga“);
2) pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ne seniūnaičiai ir išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovai, bet seniūnijų tarybų deleguoti atstovai;
3) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad patvirtinti seniūnijos nuostatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
4) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad patvirtintas seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
5) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
6) pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos 4 nariai turi būti ne tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos deleguoti asmenys;
7) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 3 punktą ir nustatyti, kad seniūnas rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybai;
8) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 4 punktą ir nustatyti, kad seniūnas šaukia ne seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos tarybos posėdžius;
9) pakeisti Įstatymo 36 straipsnio 6 punktą ir nustatyti, kad seniūnas merui ir įstatyme numatytu atveju – ir tarybai teikia ne išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
10) pakeisti Įstatymo 38 straipsnio 15 dalį ir nustatyti, kad seniūnaičiui
su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti ne gali būti, bet skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka. Siūloma atsisakyti nuostatų, kad už šią išmoką seniūnaitis turi atsiskaityti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat, kad šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba;
11) pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad a) seniūnaitis turi teisę ne tik tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, bet ir iš savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją ir pagalbą (konsultacijas); b) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu; c) seniūnaitis dalyvauja ne seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybos posėdžiuose; d) seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
12) Įstatymo 40 straipsnį, nustatantį seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti iš esmės ir nustatyti seniūnijos tarybos sudarymo ir veiklos tvarką: a) siūloma nustatyti, kad vietoj išplėstinės seniūnaičių sueigos yra formuojama seniūnijos taryba, kurią sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma nustatyti konkrečius seniūnijos tarybos įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima seniūnijos taryba); c) siūloma nustatyti, kad seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba; d) siūloma nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti seniūnijos posėdį
, pirmininkavimo posėdyje, kitų asmenų dalyvavimo seniūnijos tarybos posėdyje, sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje.
Siūloma atsisakyti nuostatų, kad už šią išmoką seniūnaitis turi atsiskaityti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat, kad šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba;
11) pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad a) seniūnaitis turi teisę ne tik tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, bet ir iš savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją ir pagalbą (konsultacijas); b) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu; c) seniūnaitis dalyvauja ne seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybos posėdžiuose; d) seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
12) Įstatymo 40 straipsnį, nustatantį seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti iš esmės ir nustatyti seniūnijos tarybos sudarymo ir veiklos tvarką: a) siūloma nustatyti, kad vietoj išplėstinės seniūnaičių sueigos yra formuojama seniūnijos taryba, kurią sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma nustatyti konkrečius seniūnijos tarybos įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima seniūnijos taryba); c) siūloma nustatyti, kad seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba; d) siūloma nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti seniūnijos posėdį, pirmininkavimo posėdyje, kitų asmenų dalyvavimo seniūnijos tarybos posėdyje, sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės priimti sprendimus dėl seniūnaičių sueigų ir seniūnaičių išplėstinių sueigų nuostatų pripažinimo netekusiais galios, dėl sprendimų, reglamentuojančių seniūnaičiams skiriamų išmokų dydį ir atsiskaitymo dėl jų tvarką, pripažinimo netekusiais galios, savo sprendimais patvirtinti seniūnijų tarybų nuostatus, taip pat nustatyti kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), į kuriuos atsižvelgiant tarp seniūnijų bus paskirstomi seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos). 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Savivaldybių tarybos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti iki 2023 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną) ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą, organizavimo ir veiklos tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų savivaldybių biudžetų lėšų nuo 2024 metų (seniūnaičių išmokoms), kurie bus numatyti rengiant 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3, 15, 22, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys: 2022 metų lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, minėtos Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms - ekonominės, finansinės priemonės.
Konferencijos metu visuotinai sutarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant, gerai apgalvojus ir apsvarsčius, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti jų paskirtį, įgaliojimus ir tikslus. Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą ir, visų pirma, didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, tikslinga diegti seniūnijų lygmenyje naujas organizacines formas (pvz. atsisakyti seniūnaičių sueigų ir vietoj išplėstinių seniūnaičių sueigų formuoti seniūnijų tarybas), aiškiai apibrėžti seniūnijų tarybų sudarymo tvarką ir nustatyti jų įgaliojimus (funkcijas), toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą, jų ir seniūnaičių veiklą darančius viešesne (skaidresne). Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant savivaldybėms (savivaldybių bendruomenėms) Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę, teisinį reglamentavimą siekiant, kad mažosios vietos savivaldos subjektai (seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos) labiau įsitrauktų į vietos reikalų tvarkymą, jų veikla būtų efektyvesnė ir skaidresnė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 (toliau – Įstatymas) 40 straipsnis nustato seniūnaičių sueigos, o to pačio įstatymo 41 straipsnis – išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką. Kaip rodo praktika, šie gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams atstovaujantys delegavimo būdu sudaromi dariniai neretai vienas kitą dubliuoja. Įstatymo
savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Kaip rodo praktika, seniūnijų funkcijoms reikalingi asignavimai iš savivaldybės biudžeto paprastai yra planuojami neatsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius veiksnius. Įstatymo
svetainėse skelbti informacijos apie seniūnijoms realiai nustatytą vykdytinų funkcijų apimtį, jų suplanuotą ir per metus atliktą veiklą (pvz. neprivalu skelbti patvirtintų seniūnijų nuostatų, seniūnijų metinių veiklos planų, seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitų). Įstatymo 39 straipsnis nenustato pareigos savivaldybės interneto svetainėje skelbti seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaitos ir veiklos krypčių kitiems kalendoriniams metams. Tai daro neigiamą poveikį pilietiškai aktyvių asmenų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą, galimybei turėti išsamią informaciją, apie tai, už ką realiai atsako ir gali daryti seniūnijos, taip pat kokie yra seniūnijų ir seniūnaičių planai /įsipareigojimai tais kalendoriais metais ir ką realiai jie per tuos metus nuveikė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
atsisakyti sąvokų „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ ir „seniūnaičių sueiga“);
sudaromų komisijų nariais gali būti ne seniūnaičiai ir išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovai, bet seniūnijų tarybų deleguoti atstovai;
nuostatai yra skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita yra skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
pareigas konkurso komisijos 4 nariai turi būti ne tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos deleguoti asmenys;
seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybai;
seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos tarybos posėdžius;
savivaldybės merui ir įstatyme numatytu atveju – ir savivaldybės tarybai teikia ne išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
teisę ne tik tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, bet ir iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją; b) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu; c) seniūnaitis dalyvauja ne seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybos posėdžiuose; d) seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti iš esmės ir nustatyti seniūnijos tarybos sudarymo ir veiklos tvarką: a) siūloma nustatyti, kad vietoj išplėstinės seniūnaičių sueigos yra formuojama seniūnijos taryba, kurią sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma nustatyti konkrečius seniūnijos tarybos įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima seniūnijos taryba); c) siūloma nustatyti, kad seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba; d) siūloma nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti seniūnijos tarybos posėdį, pirmininkavimo posėdyje, kitų asmenų dalyvavimo seniūnijos tarybos posėdyje, sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje.
Įstatymo projektu siūloma:
atsisakyti sąvokų „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ ir „seniūnaičių sueiga“);
sudaromų komisijų nariais gali būti ne seniūnaičiai ir išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovai, bet seniūnijų tarybų deleguoti atstovai;
nuostatai yra skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita yra skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
pareigas konkurso komisijos 4 nariai turi būti ne tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos deleguoti asmenys;
seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybai;
seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos tarybos posėdžius;
savivaldybės merui ir įstatyme numatytu atveju – ir savivaldybės tarybai teikia ne išplėstinės seniūnaičių sueigos, bet seniūnijos tarybos sprendimą dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
teisę ne tik tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, bet ir iš savivaldybės administracijos gauti su šiais sprendimų projektais susijusią informaciją; b) seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jis yra deleguojamas seniūnijos tarybos sprendimu; c) seniūnaitis dalyvauja ne seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos tarybos posėdžiuose; d) seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti iš esmės ir nustatyti seniūnijos tarybos sudarymo ir veiklos tvarką: a) siūloma nustatyti, kad vietoj išplėstinės seniūnaičių sueigos yra formuojama seniūnijos taryba, kurią sudaro tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma nustatyti konkrečius seniūnijos tarybos įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima seniūnijos taryba); c) siūloma nustatyti, kad seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba; d) siūloma nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti seniūnijos tarybos posėdį, pirmininkavimo posėdyje, kitų asmenų dalyvavimo seniūnijos tarybos posėdyje, sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės priimti sprendimus dėl seniūnaičių sueigų ir seniūnaičių išplėstinių sueigų nuostatų pripažinimo netekusiais galios, savo sprendimais patvirtinti seniūnijų tarybų nuostatus, taip pat nustatyti kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), į kuriuos atsižvelgiant tarp seniūnijų bus paskirstomi seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos). 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Savivaldybių tarybos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti iki
Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 1 d. turėtų parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų, renkamų iš seniūnaitijų gyventojų tiesioginiuose rinkimuose, kurie vyktų savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą, organizavimo ir veiklos tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys: 2022 metų lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, minėtos Seimo laikinosios grupės nariai, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Konferencijos metu buvo pripažinta, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje dar egzistuoja nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms - ekonominės, finansinės priemonės.
Konferencijos metu visuotinai sutarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant, gerai apgalvojus ir apsvarsčius, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti savo paskirtį ir įgaliojimus. Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą, tikslinga didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, aiškiau apibrėžti jų sudarymo tvarką ir įgaliojimus (funkcijas) ir toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant savivaldybėms (savivaldybių bendruomenėms) Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę, teisinį reglamentavimą siekiant, kad mažosios vietos savivaldos subjektai (seniūnijos, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos) labiau įsitrauktų į vietos reikalų tvarkymą, jų veikla būtų efektyvesnė ir skaidresnė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – Įstatymas) 40 straipsnis nustato seniūnaičių sueigos, o to pačio įstatymo 41 straipsnis – išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymo ir veiklos tvarką. Kaip rodo praktika, šie gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams atstovaujantys delegavimo būdu sudaromi dariniai neretai vienas kitą dubliuoja.
Įstatymo
savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Kaip rodo praktika, seniūnijų funkcijoms reikalingi asignavimai iš savivaldybės biudžeto paprastai yra planuojami neatsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius veiksnius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma:
apibrėžiamos sąvokos vardą (pavadinimą) (t. y. nustatyti tokį sąvokos vardą (pavadinimą) – „išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)“.
Pagrindas keisti šios sąvokos vardą (pavadinimą) yra seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų interesus atstovaujančios institucijos siūlomo nustatyti kompetencijos turinio kaita;
sąvokos „seniūnaičių sueiga“);
finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos tarybai);
seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius);
dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba); b) seniūnaitis dalyvauja išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos taryboje); c seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti: a) siūloma nustatyti, kad išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) yra formuojama iš tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma aiškiau ir nuosekliau apibrėžti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima); c) siūloma aiškiau nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdį), pirmininkavimo sueigoje (posėdyje), kitų asmenų dalyvavimo sueigoje (posėdyje), sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje.
Pagrindas keisti šios sąvokos vardą (pavadinimą) yra seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų interesus atstovaujančios institucijos siūlomo nustatyti kompetencijos turinio kaita;
sąvokos „seniūnaičių sueiga“);
finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba;
seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą bei teikia juos svarstyti ne seniūnijos seniūnaičių sueigoje, bet seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos tarybai);
seniūnaičių sueigas, bet seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius);
dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba); b) seniūnaitis dalyvauja išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos taryboje); c seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje;
sudarymo ir veiklos tvarką, pripažinti netekusiu galios, o Įstatymo 41 straipsnį, reglamentuojantį išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudarymo ir veiklos tvarką, pakeisti: a) siūloma nustatyti, kad išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) yra formuojama iš tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (po vieną nuo kiekvienos organizacijos); b) siūloma aiškiau ir nuosekliau apibrėžti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) įgaliojimus (kokius klausimus svarsto ir kokius sprendimus priima); c) siūloma aiškiau nustatyti nuostatas dėl teisės šaukti išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdį), pirmininkavimo sueigoje (posėdyje), kitų asmenų dalyvavimo sueigoje (posėdyje), sprendimų priėmimo, savivaldybių institucijų pareigos įvertinti išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimtus sprendimus, priimti savo sprendimus dėl jų vykdymo ir paskelbti juos savivaldybės interneto svetainėje. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės pakeisti sprendimus dėl seniūnaičių sueigų nuostatų pripažinimo netekusiais galios ir pakeisti sprendimus dėl seniūnijų išplėstinių seniūnaičių sueigų nuostatų, taip pat nustatyti kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), į kuriuos atsižvelgiant nuo 2025 metų tarp seniūnijų bus paskirstomi seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos). 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Savivaldybių tarybos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti iki
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
NR. I-533
pakeitimo
2023-08-29 Nr. XIVP-2996 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma vietoj galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir keičiamas įstatymas) numatytų vietos savivaldos sistemos subjektų – seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos – numatyti naują subjektą – seniūnijos tarybą. Atsisakant seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos institutų, reikėtų pakoreguoti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 13 punkto bei 35 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose minimos šios sueigos, bei atitinkamai patikslinti projekto pavadinimą. 2. Projekto 2 straipsnyje teikiamoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlome atsisakyti perteklinės formuluotės
„gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai –“. 3. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje teikiant Vietos
savivaldos įstatymo 35 straipsnio 9 dalies pakeitimus, kurie įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. (projekto 9 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgta į tai, kad šio įstatymo
savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2006, priimtu 2023 m. gegužės
įstatymą su atitinkamomis 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Siekiant, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų projektu siūloma Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 9 dalies redakcija, turėtų būti teikiamas ne šios dalies galiojančios redakcijos pakeitimo, o minėto įstatymo Nr. XIV-2006 pakeitimo įstatymo projektas. 4.
įstatymo 35 straipsnio 9 dalies pirmame sakinyje po žodžio „Seniūną“ išbrauktini per klaidą įrašyti pertekliniai žodžiai „ir seniūną“. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamame Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnyje stokojama nuostatų, kuriomis būtų įtvirtintos seniūno pareigos rengti seniūnijos tarybos sprendimų projektus, pasirašyti šios tarybos priimtus sprendimus ir juos paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. 6. Projekto 5 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnio 15 dalyje nustatyti, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti skiriama 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmoka. Pagal tokią teikiamą nuostatą, ši išmoka galėtų būti naudojama neatsiskaitytinai. Pažymime, kad jeigu aptariamos išmokos paskirtis būtų kompensuoti nurodytas seniūnaičio patirtas išlaidas, ji turėtų būti išmokama pagal seniūnaičio pateikiamus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi, kaip matyti iš projektu siūlomos formuluotės, juo siekiama nustatyti iš anksto išmokamą, taigi avansinio pobūdžio, išmoką, kartu turėtų būti nustatyta ir nepanaudotų lėšų grąžinimo savivaldybės administracijai tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad avansinio pobūdžio išmoka, seniūnaičiui išmokama iš anksto, yra skirta jo veiklai reikalingoms prekėms ar paslaugoms apmokėti, o ne (dar nepatirtoms) išlaidoms kompensuoti, todėl nuostatą, kurioje vardijamos tos prekės ir paslaugos, ir formuluotę „išlaidoms apmokėti skiriama <...> išmoka“ reikėtų atitinkamai pakoreguoti. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata derintina su projekto 6 straipsnyje teikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, ir dėstytina glausčiau: „priima sprendimus dėl atstovų delegavimo dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe;“. 8.
savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotes tarpusavyje, svarstytina, ar šios dalies 2–5 punktuose pavartoti žodžiai
„svarsto ir“, „svarsto, vertina ir“, „svarsto klausimus ir“ nėra pertekliniai
ir ar jų nereikėtų atsisakyti, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimas paprastai apima sprendžiamo klausimo apsvarstymą. 9. Projekto 8 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostata, kad savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnijos tarybos posėdžiams organizuoti, diskutuotina. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga (35 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad seniūnijos (taip pat seniūno) veikla organizuojama ir vykdoma tam skirtose patalpose, kuriose galėtų vykti ir seniūnijos tarybos posėdžiai, nes seniūnas organizuoja seniūnijos veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 8 punktas), jis taip pat šauktų ir seniūnijos tarybos posėdžius (projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamas Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 4 punktas). 10. Projekto 8 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje vietoj žodžio „Seniūnaičiai“ įrašytini žodžiai „Seniūnijos tarybos nariai“ (plg. su kitomis šios dalies nuostatomis, ypač paskutiniuoju sakiniu, ir su šio straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią seniūnijos tarybą sudaro ne tik tos seniūnijos seniūnaičiai, bet ir jos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai). 11. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., taigi jo įsigaliojimas nesiejamas su nauja savivaldybių tarybų kadencija.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnį turi būti organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje dalyvauja seniūnijos seniūnaičiai ir bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, svarstytina, ar projekte nereikėtų numatyti pereinamojo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų aiškiai sureguliuotas seniūnijų tarybų sudarymas pirmą kartą po įstatymo įsigaliojimo (pavyzdžiui, būtų nustatyta: ar šių tarybų nariais laikytini tie patys bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo deleguoti į išplėstinę seniūnaičių sueigą, ar šios organizacijos savo atstovus turėtų deleguoti iš naujo; koks būtų seniūnijų tarybų sudarymo terminas; koks juridinis faktas patvirtintų, kad seniūnijos taryba sudaryta). 12. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma pavesti Vyriausybei iki 2024 m. birželio 1 d. pateikti Seimui Vietos savivaldos įstatymo „straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną) ir seniūnijų administracijų (joms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą) organizavimo ir veiklos tvarką“. Pažymėtina, kad iš pavedimo formuluočių nėra visiškai aiški jo esmė, šis pavedimas tikslintinas, atsižvelgiant į toliau nurodytus aspektus, dėl kurių kyla klausimų, o nuostatos dėstytinos atsisakant skliaustų. 12.1. Neaišku, kaip būtent pagal projekto iniciatoriaus sumanymą Vyriausybė turėtų pasiūlyti pertvarkyti seniūnijų tarybų sudarymą ir veiklą.
Formuluotė „seniūnijų tarybų (renkamų iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų, šių tarybų rinkimus vykdant savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną)“ suponuoja, kad seniūnijų tarybos turėtų būti sudaromos rinkimų būdu (taigi visi jų nariai būtų renkami, seniūnijos bendruomeninės organizacijos nebedeleguotų savo atstovų), tačiau neaišku, ką reiškia „renkami iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų“ (pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovai yra seniūnaičiai, kuriuos išrenka seniūnaitijų gyventojai (38 straipsnio 3 dalis), taigi nesuprantama, ar turėti omenyje seniūnaitijų bendruomenių atstovų rinkimai, ar rinkimai iš seniūnaitijų gyventojų). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, teritorijų priskyrimo seniūnijoms, seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (15 straipsnio 2 dalies 11 punktas), o seniūnaitijos sudaromos, jeigu yra įsteigtos seniūnijos, arba, jeigu seniūnijos nesteigiamos, seniūnaitijos gali būti sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu (38 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad naujai išrinktos savivaldybių tarybos gali priimti nurodytus sprendimus dėl seniūnaitijų, seniūnaitijų bendruomenių atstovų (seniūnaičių ir (ar) ar kitų seniūnijų tarybų narių) rinkimai objektyviai negalėtų vykti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kaip siūloma projekte. Būtent todėl galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. 12.2.
ir tai, kokiu tikslu reikėtų pavesti Vyriausybei teikti Seimui nustatyti seniūnijų administracijų organizavimo ir veiklos tvarką, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 35 dalies 5 dalį seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą nustato savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami seniūnijos nuostatai, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą nustato savivaldybės tarybos tvirtinami seniūnijos nuostatai. 12.3. Kadangi projektu siūloma nustatyti pavedimą Vyriausybei, dėl kurio turinio esama tam tikrų neaiškumų, manome, kad dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kuriai šį pavedimą tektų vykdyti, nuomonė. 13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka. 14. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). 14.1. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 174 punkte nustatytus reikalavimus, projekto pavadinimas dėstytinas taip: „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 22, 35, 36, 38, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas“ (keičiant ir
Rekomendacijų 35 punktą, įstatyme vartojamas sąvokas įvardijantys terminai dėstomi abėcėlės tvarka, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma sąvoka „Seniūnijos taryba“ turėtų būti įtvirtinta ne keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 21¹ dalyje (3 straipsnio 2 dalis pripažintina netekusia galios). 14.3.
netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį.“
kurie projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomi keičiamo įstatymo 35 straipsnio
(lyginamasis variantas neatitinka galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos). 14.5. Projekto
netekusiu galios 40 straipsnį.“ (Rekomendacijų 175.9 papunktis). Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-10-11 Nr. XIVP-2996(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinime prieš žodžius „netekusiu galios“ įrašytinas žodis
„pripažinimo“. 2. Diskutuotina, ar sąvoka „Seniūnijos taryba“
neturėtų būti apibrėžta keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. 3. Kai kurie projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlomi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalies pakeitimai neatspindėti projekto lyginamajame variante, t. y. lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu. Galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą nustato savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą nustato savivaldybės tarybos tvirtinami seniūnijos nuostatai.“ Projektu teikiamame šios dalies tekste vietoj žodžių „nustato“ ir „tvirtinami“ atitinkamai vartojami žodžiai „reglamentuoja“ ir „patvirtinti“, tačiau lyginamajame variante šie pakeitimai nepažymėti, todėl neaišku, ar projektu jie iš tiesų siūlomi (tokiu atveju būtų neaiški jų prasmė), ar rengiant projektą ir jo lyginamąjį variantą padaryta techninė klaida. 4.
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 punkte numatytų seniūno įgaliojimų teikti seniūnijos tarybai svarstyti seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ir projekto 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 punkte numatytų seniūno įgaliojimų teikti seniūnijos tarybai svarstyti seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamame Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnyje stokojama nuostatų, kuriomis būtų įtvirtintos seniūno pareigos pasirašyti seniūnijos tarybos priimtus sprendimus ir juos paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. 6. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą savivaldybės taryba priima sprendimus, be kita ko, dėl seniūnijų steigimo ir panaikinimo. Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu seniūnijos nesteigiamos, seniūnaitijos gali būti sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal projektą, seniūnijos taryba (numatyta vietoj seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos) būtų sudaroma nepriklausomai nuo to, ar seniūnija būtų įsteigta (žr. projekto 8 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį). Jeigu seniūnija būtų įsteigta, seniūnijos tarybos veiklą organizuotų seniūnas (žr. projekto 5 straipsnyje išdėstytuose keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3, 4 ir 6 punktuose numatytus seniūno įgaliojimus), tačiau projekte nenumatyta, kaip seniūnijos tarybos veikla būtų organizuojama tuo atveju, jeigu seniūnija nebūtų įsteigta (taigi nebūtų ir seniūno). 7.
Vyriausybei iki 2024 m. spalio 1 d. pateikti Seimui Vietos savivaldos įstatymo „straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų siūloma nustatyti seniūnijų tarybų, renkamų iš seniūnaitijų gyventojų tiesioginiuose rinkimuose, kurie vyktų savivaldybių tarybų eilinių rinkimų dieną, ir seniūnijų administracijų, kurioms vadovautų seniūnai, turintys karjeros valstybės tarnautojų statusą, organizavimo ir veiklos tvarką“. Dėl šio pavedimo kyla toliau išdėstytos abejonės. 7.1. Neaišku, kaip būtent pagal projekto autoriaus sumanymą Vyriausybė turėtų pasiūlyti pertvarkyti seniūnijų tarybų sudarymą ir veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, teritorijų priskyrimo seniūnijoms, seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (15 straipsnio 2 dalies 11 punktas), o seniūnaitijos sudaromos, jeigu yra įsteigtos seniūnijos, arba, jeigu seniūnijos nesteigiamos, seniūnaitijos gali būti sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu (38 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad naujai išrinktos savivaldybių tarybos gali priimti nurodytus sprendimus dėl seniūnaitijų, seniūnijų tarybų narių rinkimai objektyviai negalėtų vykti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kaip siūloma projekte. Būtent todėl galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. 7.2.
Vyriausybei teikti Seimui nustatyti seniūnijų administracijų organizavimo ir veiklos tvarką, turint mintyje tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 35 dalies 5 dalį seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą nustato savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami seniūnijos nuostatai, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą nustato savivaldybės tarybos tvirtinami seniūnijos nuostatai. Šiame kontekste primintina, kad Seimo priimamais įstatymais turėtų būti reguliuojami tik svarbiausi visuomeniniai santykiai, o Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. 7.3. Kadangi projektu siūloma nustatyti pavedimą Vyriausybei, dėl kurio turinio esama tam tikrų neaiškumų, manome, kad dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kuriai šį pavedimą tektų vykdyti, nuomonė. 8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
NR. I-533
2024-03-18 Nr. XIVP-2996(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką įvardijantį terminą „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ pakeisti terminu „išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)“ (šis terminas atitinkamai vartojamas ir visame tolesniame projekto tekste). Siūlomas terminas kelia abejonių keliais aspektais. Neaišku, ar šis dvigubas terminas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis pavadinimas, ar kaip susidedantis iš dviejų alternatyvių pavadinimų, vartotinų atsižvelgiant į tam tikras su atitinkamos institucijos sudarymu susijusias aplinkybes. Jeigu šis terminas sumanytas kaip kompleksinis institucijos pavadinimas, jis ne tik būtų nepatogus vartoti dėl savo gremėzdiškumo, bet ir galėtų klaidinti tuo atveju, kai ši institucija būtų sudaryta savivaldybėje neįsteigus seniūnijų (žr. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 38 straipsnio 1 dalį ir projekto 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį).
Kita vertus, jeigu aptariamas terminas apimtų du savarankiškus alternatyvius institucijų pavadinimus, vartotinus priklausomai nuo to, ar atitinkama institucija būtų sudaryta iš seniūnijoje sudarytų seniūnaitijų atstovų (tokiu atveju ji būtų vadinama „seniūnijos taryba“), ar iš seniūnaitijų, savivaldybės tarybos sprendimu sudarytų neįsteigus seniūnijų, atstovų (tokiu atveju jos pavadinimas būtų „išplėstinė seniūnaičių sueiga“), tai keltų painiavą, nes iš esmės tokios pat institucijos, sudarytos iš seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų atstovų, būtų vadinamos visiškai skirtingai. Dėl šių priežasčių manome, kad projektu siūlomas terminas (institucijos pavadinimas) neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto aiškumo principo, reiškiančio, kad teisinis reguliavimas turi būti glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pabrėžtina, kad įstatyme vartojamo termino keitimas neturėtų būti savitikslis. Nesant aiškaus būtinumo, siūlytume Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino „išplėstinė seniūnaičių sueiga“ nekeisti, atsižvelgiant ir į tai, kad jį pakeitus vien dėl to reikėtų keisti daug kitų šio įstatymo nuostatų (be kita ko, ir 15 straipsnio 2 dalies 13 punktą, 22 straipsnio
kurių kažkodėl projektu nesiūloma tikslinti). Jeigu vis dėlto būtų siekiama šį terminą pakeisti, svarstytini kuo glaustesni ir tikslesni jo variantai, pavyzdžiui, „seniūnaičių sueiga“, „seniūnaičių taryba“, ar pan.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateikiama sąvokos apibrėžtis yra netiksli tiek, kiek joje minimi „seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai“, nors, kaip minėta, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnaitijos gali būti sudaromos ir neįsteigus seniūnijų, taigi tokiu atveju į išplėstinę seniūnaičių sueigą, be tos savivaldybės seniūnaitijų seniūnaičių, turėtų įeiti tose seniūnaitijose veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovai. 2. Pripažįstant netekusiais galios keičiamo įstatymo 3 straipsnio 20 dalį, kurioje apibrėžta sąvoka „seniūnaičių sueiga“ (projekto
sueigos veikla (projekto 5 straipsnis), kartu reikėtų pakeisti ir šio įstatymo
įvertinti seniūnaičių sueigos sprendimą. 3. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūlomi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 punkto pakeitimai iš dalies neatspindėti projekto lyginamajame variante, t. y. lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu: projekte nėra galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 6 punkto teksto fragmento „ne rečiau kaip kartą per metus“, tačiau projekto lyginamajame variante šis pakeitimas nepažymėtas. Taigi neaišku, ar projektu iš tiesų siūloma atsisakyti nurodytos nuostatos dalies, ar rengiant projektą ir jo lyginamąjį variantą padaryta techninė klaida. 4.
straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią seniūnaitis dalyvauja savivaldybės tarybos sudaromų komisijų darbe, kai jį deleguoja išplėstinė seniūnaičių sueiga, nesuderinta su galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią seniūnaičiai savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti nekeliant jų delegavimo sąlygos. 5. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant išplėstinės seniūnaičių sueigos paskirtį, reguliuojant bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų įtraukimą į šios sueigos sudėtį, nustatant, kada ši sueiga laikytina sudaryta, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nustatant kai kuriuos šios sueigos įgaliojimus (pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte), 5 dalyje reglamentuojant šios sueigos posėdžio eigą, neatsižvelgiama į tai, kad seniūnaitijos gali būti sudaromos ir neįsteigus seniūnijos. Be to, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, išplėstinės seniūnaičių sueigos sudarymas tuo atveju, kai seniūnija neįsteigta, neturėtų būti reglamentuojamas atskiroje straipsnio dalyje. 6. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, bet seniūnaitijos sudaromos, tai, kurie seniūnaičiai įeitų į išplėstinės seniūnaičių sueigos sudėtį, nuspręstų meras. Neaišku, kodėl merui turėtų būti suteikti tokie įgaliojimai spręsti, kurių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenėms turėtų būti atstovaujama išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, ir pagal kokius kriterijus meras tai darytų. 7.
6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią išplėstinė seniūnaičių sueiga būtų laikoma sudaryta ir galėtų veikti, jeigu ją sudarytų ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų būtų delegavusios savo atstovus: neaišku, kaip ir kodėl galėtų susidaryti tokia situacija, kad į šios sueigos sudėtį įeitų ne visi išrinkti seniūnaičiai; be to, šios sueigos sudarymą ir teisinę galimybę veikti susiejus su privalomu ne mažiau kaip pusės bendruomeninių organizacijų atstovų dalyvavimu, būtų sukurtos prielaidos susidaryti situacijoms, kai tokios sueigos negalėtų veikti vien dėl nepakankamo šių organizacijų įsitraukimo. Šios dalies paskutinis sakinys iš esmės yra perteklinis. 8. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4–6 dalis siūlome patikslinti taip, kad būtų aišku, jog išplėstinės seniūnaičių sueigos veiklos organizacinė forma yra posėdis, kuriame priimami šios sueigos sprendimai. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 4 dalies formuluotes reikėtų patikslinti, pavyzdžiui, taip: „į išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdį jos nariai renkasi“; „išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja“; „išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžiui pirmininkauja“; vietoj formuluotės „sueigos protokolus“ įrašytina formuluotė „šio posėdžio protokolą“; vietoj formuluotės „sueigos (posėdžio) pirmininkas“ – „šio posėdžio pirmininkas“. Šio straipsnio 5 dalies pirmas sakinys tikslintinas taip: „Išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžiai yra vieši“; antro sakinio formuluotė „sueigai (posėdžiui) pirmininkaujantis asmuo“ keistina formuluote „išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžio pirmininkas“ arba „posėdžio pirmininkas“.
Šio straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „sueigos (posėdžio) pirmininko“ įrašytina formuluotė „posėdžio pirmininko“; vietoj formuluotės „sueigos protokole“ – formuluotė „posėdžio protokole“. 9. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje išbrauktinas perteklinis žodis „priimti“, o formuluotė „tų seniūnijų skelbimų lentose“ keistina formuluote „seniūnijos ir (ar) seniūnaitijų skelbimų lentose“. 10. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje pavedimas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus nustatytinas ne savivaldybėms, o savivaldybių institucijoms. 11. Projekto 7 straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakiniuose prieš žodžius „išplėstinę seniūnaičių sueigą“ išbrauktinas perteklinis žodis „seniūnijos“. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka. 13. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projekto 4 straipsnyje reikėtų išdėstyti ne visą keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, o tik siūlomus pakeisti šios dalies punktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]