Projekto lyginamasis variantas
42, 67, 723
Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681 , 682 , 71, 72, 721 , 722 , 723 ir 724 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą . Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. “
: „11 ) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą .“
2Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių
atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir
(ar) darbo vietos pakeitimą gali būti skiriami kartu su bausme.
Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „724 straipsnis. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą “. 2. Pakeisti724 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos
pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas .“
724 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos
pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą , nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“
724 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą , paskirtas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo bausmės ar arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laikotarpį po laisvės atėmimo bausmės ar arešto bausmės atlikimo, o asmenį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ar atidėjus bausmės vykdymą, – probacijos laikotarpiu ir likusį laikotarpį pasibaigus probacijai.“
72 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Paskyrus įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos ir (ar) darbo vietos pakeitimą , iki teismo nustatyto termino pabaigos asmuo, planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir (ar) pakeisti darbo vietą , privalo ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo ir (ar) darbo vietos pakeitimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo , o apie darbo vietos pakeitimą – Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .“ 4 straipsnis. 153 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 153 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
2Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
“
2Buvusią 153 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Justas Džiugelis Rimantė Šalaševičiūtė Monika Ošmianskienė Jonas Varkalys Dovilė Šakalienė Rima Baškienė Morgana Danielė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė
42, 67, 723
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTAPĮ projektas) parengti dėl šių priežasčių:
ministerijos išanalizavęs
m. gruodžio 31 d. pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio „ Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas “ duomenis konstatavo, kad 46 proc. vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atlikti prieš du ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmai buvo atliekami ilgą laiko tarpą (bent 3 mėn.). 2. 2020 m. lapkričio 5 d. buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3353 pakeitimai, kurie įtvirtino papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – asmenims, kurie padarė atitinkamas nusikalstamas veikas [1] .
Paskyrus įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, iki teismo nustatyto termino pabaigos asmuo, planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, privalo ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo. Šio įstatymo pakeitimu reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė neužtikrina visapusiškos kontrolės. 3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis numato darbo su vaikais apribojimus ir draudžia asmenims įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat, jeigu darbas, savanoriška ar individuali veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ne visų savivaldybių įstaigos kreipiasi dėl Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) pažymos išdavimo (vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsniu ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 ir 51 straipsniais), t. y. neįgyvendina minėto įstatymo reikalavimų dėl duomenų apie asmenį tikrinimo: 2018 m. gauta prašymų – 1396, iš jų fizinių asmenų prašymų – 833, įstaigų prašymų – 563; 2019 m. gauta iš viso prašymų – 2859, iš jų fizinių asmenų prašymų – 1669, įstaigų prašymų – 1190; 2020 m. gauta iš viso prašymų – 2941, iš jų fizinių asmenų prašymų – 1776, įstaigų prašymų – 1165; 2021 m. gauta iš viso prašymų – 3697, iš jų fizinių asmenų prašymų – 1998, įstaigų prašymų – 1699; 2022 m. gauta iš viso prašymų – 3919, iš jų fizinių asmenų prašymų – 2574, įstaigų prašymų – 1345. Taip pat dėl ĮKNR pažymos nėra kreipiamasi ir tuo metu, kai asmeniui yra išduodamas individualios veiklos pažymėjimas, o fiksuojama tik mokestinės veiklos pradžia /pabaiga. Konstatuotina, kad asmenys su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus nėra griežtai kontroliuojami ir turi galimybę įsidarbinti ar vykdyti veiklą, susijusią su paslaugų vaikams teikimu.
Taip pat nėra nenumatyta administracinė atsakomybė darbdaviams, kurie netinkamai vykdo ar nesilaiko Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje numatytos darbo su vaikais apribojimų tvarkos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir siekiant apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto, siūloma įteisinti prievolę asmenims su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) apie darbo vietos pakeitimą, kartu nustatant administracinę atsakomybę darbdaviams, kurių atžvilgiu bus nustatytas darbo su vaikais apribojimų tvarkos netinkamas vykdymas ar nesilaikymas, taip pat nustatyti asmens baudžiamąją atsakomybę už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.
Siūlomų įstatymų projektų tikslas – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko pirkimą arba pardavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, stebėjimo, kontrolės užtikrinimo ir taip pat įstatymuose nustatytų procesų, taikomų atsakomybių įgyvendinimo tobulinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė – Agnė Bilotaitė, Justas Džiugelis, Rimantė Šalaševičiūtė, Monika Ošmianskienė, Jonas Varkalys, Dovilė Šakalienė, Rima Baškienė, Morgana Danielė, Ieva Kačinskaitė- Urbonienė 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnis numato asmens, kuris atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudimą laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, tačiau nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už ilgalaikį tokių veiksmų vykdymą arba atlikimą prieš du ar daugiau asmenų . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 2,
straipsniai numato, kad asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, taikoma baudžiamojo poveikio priemonė
(toliau – VTAPĮ) 30 straipsnis nustato darbdavio pareigą, prieš įdarbinant asmenį į minėtame įstatyme nurodytas darbo vietas, gauti informaciją iš ĮKNR, kad asmuo nėra teistas už VTAPĮ nurodytus nusikaltimus. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato atsakomybės darbdaviams už minėto įstatymo netinkamą vykdymą ar nesilaikymą, t. y. nėra kontrolės mechanizmo, kuriam veikiant būtų patikrinama, ar darbdavys, teikiantis paslaugas vaikams, kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl ĮKNR pažymos išdavimo. Be to, minėtame įstatyme nėra numatomi reikalavimai užsieniečiams pateikti darbdaviui ar paslaugų gavėjui patvirtinančius dokumentus, išduotus kilmės arba gyvenamosios vietos šalies kompetentingų institucijų, ar asmuo nėra teistas už VTAPĮ nurodytus nusikaltimus.
Taip pat nėra numatyta ir administracinė atsakomybė už VTAPĮ netinkamą vykdymą ar nesilaikymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti BK 153 straipsnį ir papildyti jį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų. Taip pat BK projektu siūloma prie jau nuo 2020 m. BK 42,
straipsniuose įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – įtraukti dar vieną priemonę – įpareigojimą pranešti ir apie darbo vietos pakeitimą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tvarka ir kiti su taikymo procesu susiję aspektai būtų identiški, kaip ir jau įtvirtintai baudžiamojo poveikio priemonei – įpareigojimui pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, tik apie tai būtų informuojama Inspekcija, kuri, vykdydama VTAPĮ nustatytas funkcijas, galėtų vertinti, ar darbdaviai tinkamai vykdo jiems VTAPĮ nustatytus įpareigojimus. BPK projektu atitinkamai siūloma patikslinti BPK nuostatas, papildant jas nauja siūloma baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu pranešti apie darbo vietos pakeitimą Inspekcijai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.
Viena iš Inspekcijos veiklos sričių – vykdyti Lietuvos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją, tačiau pasigendama aiškesnio kontrolės mechanizmo darbdaviams (institucijoms, įmonėms), kuriems VTAPĮ nustatyti aiškūs reikalavimai darbo su vaikais apribojimų srityje, kurioje atsiduria būtent asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ir kur atitinkamuose įdarbinimo procesuose darbdavio vaidmuo tampa itin atsakingas ir svarbus. VTAPĮ 30 straipsnyje nustatytos aiškios sąlygos, ką turi atlikti darbdavys prieš įdarbindamas asmenį srityje, kuri susijusi su tiesioginiu ir reguliariu kontaktu su vaikais, tačiau nenumatytas šių įpareigojimų vykdymo kontrolės klausimas, kurį išsprendus, manytina, būtų numatyta papildoma rizikos pažeisti vaikų teises ar saugumą suvaldymo priemonė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomi VTAPĮ pakeitimai, nustatant Inspekcijai konkrečiai su darbdavių kontrole susijusią funkciją ir įgaliojimus gauti jai būtiną informaciją, siekiant šią funkciją tinkamai įgyvendinti. Taip pat siūloma VTAPĮ papildyti reikalavimu užsieniečiams pateikti darbdaviui ar paslaugų gavėjui patvirtinančius dokumentus, išduotus kilmės arba gyvenamosios vietos šalies kompetentingų institucijų , ar asmuo nėra teistas už VTAPĮ nurodytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į pastebėjimus, išsakytus dėl VTAPĮ, atitinkamai siūlomi ANK pakeitimai, nustatantys administracinę atsakomybę darbdaviams, kurių atžvilgiu bus nustatytas darbo su vaikais apribojimų tvarkos netinkamas vykdymas ar nesilaikymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Papildomos baudžiamosios poveikio priemonės asmenims, nuteistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, numatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Įstatymų projektų įtaka korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos sąvokos Įstatymų pakeitimo projektuose nevartojamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliotos institucijos nustatytą tvarką dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie darbo vietos pakeitimą Valstybinę darbo inspekciją prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymų projektams įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“ , „nusikaltimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „seksualinio pobūdžio nusikaltimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Justas Džiugelis Rimantė Šalaševičiūtė Monika Ošmianskienė Jonas Varkalys Dovilė Šakalienė Rima Baškienė Morgana Danielė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė [1] BK
ir 4 d. (nepilnamečio ar mažamečio seksualinis prievartavimas), 151 str. 2 d. (nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti), 153 str. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), 157 str. (vaiko pirkimas arba pardavimas), 162 str. 1 d. (vaiko išnaudojimas pornografijai), 307 str. 3 d. (pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos), 308 str. 3 d. (nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją) ir 309 str. 2 ir 3 d. (disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai ar mažamečiai vaikai)
2023-07-12 Nr. XIVP-2991 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma numatyti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie darbo vietos pakeitimą. Šis pranešimas turės būti teikiamas Valstybinei darbo inspekcijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), todėl įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. Bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo atveju asmens ( probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probacijos įstatymo14 straipsnyje, įtvirtinančiame bendras probuojamųjų pareigas, nustatyta, kad probuojamasis turi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Probuotojai, vykdydami probaciją turi teisę susipažinti su valstybės registruose esančiais duomenimis, tame tarpe ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dėl asmenų įdarbinimo ar (ir) jų atleidimo. Taigi, sisteminė galiojanti teisinių normų analizė suponuoja išvadą, kad prabuojamajam jau yra įstatymiškai nustatyta pareiga pranešti apie savo darbinių santykių pradžią ir (ar) pabaigą ir šios pareigos kontrolė. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomos nuostatos tikslingumas. Antra, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbo vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
Todėl darbo vieta daugiau siejama su darbo teisiniais santykiais, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. A tkreiptinas dėmesys, kad darbo teisiniai santykiai („darbo vietos pakeitimas“) yra tik viena iš asmens užimtumo formų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi manytina, kad projektu siūloma BK
formuluotė, įpareigojanti asmenį pateikti informaciją tik apie darbo teisinių santykių atveju atsirandančios „darbo vietos pakeitimą“, yra nepakankama projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už veikas prieš nepilnamečius, kontrolės, nes teistas asmuo gali dirbti ne tik darbo sutarties pagrindu, bet ir vykdyti savarankišką ūkinę veiklą steigiant juridinį asmenį, sudarant paslaugų sutartis ar turint verslo liudijimą .
Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ)
asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla ar verstis individualia veikla, susijusia su vaikais. Trečia, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją (Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis), Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas vykdyti nuosprendžius, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą. 2.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba jeigu tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projektu siūlomos formuluotės „atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“ turinys, t. y. ar minėti tvirkinimo veiksmai turi sutapti laike (tuo pačiu metu atliekamas tvirkinimo veiksmas iškart su dviem ar daugiau asmenų), ar minėti veiksmai galėtų būti atliekami ir skirtingu laiku su skirtingu asmeniu, tačiau tokių asmenų (tvirkintojo aukų) būtų du ir daugiau. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Antra, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu kaltininkas tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš daugiau nei vieną asmenį, jo veiksmai atitinkamai kvalifikuojami atskirai pagal kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagal BK 153 straipsnį skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tuomet taikoma
63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti sumuojama ir, pavyzdžiui, hipotetiškai pasiekti penkiolikos metų laisvės atėmimo suminę reikšmę už tris nusikalstamas veikas. Tuo tarpu analizuojamą straipsnį papildžius antra dalimi ir joje įtvirtinus siūlomo pobūdžio teisinį reguliavimą, šis reguliavimas gali būti vertinamas taip, jog apims visas asmens padarytas nusikalstamas veikas prieš daugiau nei vieną asmenį ir maksimali skirtina bausmė bus apribota septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminu. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas ne griežtins atsakomybę, o ją švelnins.
Trečia, kartu abejotina ir siūloma nuostata, kuria būtų nustatomas didesnis veikos pavojingumas, jeigu tvirkinamieji veiksmai truktų ilgą laiką, kadangi formuluotė „ilgą laiką“ yra subjektyvi, neaišku, kaip tai turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Pastebėtina, kad ši sąvoka galėtų būti suprantama valandų, mėnesių, metų trukmės kontekste (pavyzdžiui,24 valandos, du mėnesiai, dveji metai) todėl manytina, kad didesnis veiklos pavojingumas nuostatoje turėtų būti siejamas ne su sąvoka „ilgas laikas“, o su sistemiškumo požymiu, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. 3. Pastebėtina, kad BK 724 straipsnyje yra nustatyta eilė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą teistiems asmenims yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio nuostatomis, darbo su vaikais apribojimai taikomi asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
724 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistiems asmenims būtų taikomas į pareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos , o būtent: BK 1511 straipsnis, numatantis atsakomybę asmenims, už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir
(ar) neliečiamumą ir BK1521 straipsnis, numatantis atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą. Svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Projekto pavadinime vietoj skaičiaus „723 “ įrašytinas skaičius „724 “, kadangi BK 724 straipsnyje įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos , kuri ir keičiama teikiamu projektu. 4.2. Projekto 3 straipsniu keičiamo BK 724 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę šio straipsnio dalių. 5.
valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Ieva Bakūnienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Ana Buzarevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-122 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.Projekto
dalies 11 punkte siūloma numatyti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie darbo vietos pakeitimą.
Šis pranešimas turės būti teikiamas Valstybinei darbo inspekcijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas . Pirma, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), todėl įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. Bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo atveju asmens ( probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probacijos įstatymo14 straipsnyje, įtvirtinančiame bendras probuojamųjų pareigas, nustatyta, kad probuojamasis turi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto
(rajono) ribų. Probuotojai, vykdydami probaciją turi teisę susipažinti su valstybės registruose esančiais duomenimis, tame tarpe ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dėl asmenų įdarbinimo ar (ir) jų atleidimo. Taigi, sisteminė galiojanti teisinių normų analizė suponuoja išvadą, kad prabuojamajam jau yra įstatymiškai nustatyta pareiga pranešti apie savo darbinių santykių pradžią ir (ar) pabaigą ir šios pareigos kontrolė. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomos nuostatos tikslingumas. Antra, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbo vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Todėl darbo vieta daugiau siejama su darbo teisiniais santykiais, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. A tkreiptinas dėmesys, kad darbo teisiniai santykiai („darbo vietos pakeitimas“) yra tik viena iš asmens užimtumo formų.
Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi manytina, kad projektu siūloma BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punkto formuluotė, įpareigojanti asmenį pateikti informaciją tik apie darbo teisinių santykių atveju atsirandančios „darbo vietos pakeitimą“, yra nepakankama projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už veikas prieš nepilnamečius, kontrolės, nes teistas asmuo gali dirbti ne tik darbo sutarties pagrindu, bet ir vykdyti savarankišką ūkinę veiklą steigiant juridinį asmenį, sudarant paslaugų sutartis ar turint verslo liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla ar verstis individualia veikla, susijusia su vaikais.
Trečia, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją (Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis), Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas vykdyti nuosprendžius, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – atsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsakomybę asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba jeigu tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projektu siūlomos formuluotės „atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“ turinys, t. y. ar minėti tvirkinimo veiksmai turi sutapti laike (tuo pačiu metu atliekamas tvirkinimo veiksmas iškart su dviem ar daugiau asmenų), ar minėti veiksmai galėtų būti atliekami ir skirtingu laiku su skirtingu asmeniu, tačiau tokių asmenų (tvirkintojo aukų) būtų du ir daugiau. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Antra, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu kaltininkas tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš daugiau nei vieną asmenį, jo veiksmai atitinkamai kvalifikuojami atskirai pagal kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagal BK 153 straipsnį skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tuomet taikoma
63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti sumuojama ir, pavyzdžiui, hipotetiškai pasiekti penkiolikos metų laisvės atėmimo suminę reikšmę už tris nusikalstamas veikas. Tuo tarpu analizuojamą straipsnį papildžius antra dalimi ir joje įtvirtinus siūlomo pobūdžio teisinį reguliavimą, šis reguliavimas gali būti vertinamas taip, jog apims visas asmens padarytas nusikalstamas veikas prieš daugiau nei vieną asmenį ir maksimali skirtina bausmė bus apribota septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminu. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas ne griežtins atsakomybę, o ją švelnins. Trečia, kartu abejotina ir siūloma nuostata, kuria būtų nustatomas didesnis veikos pavojingumas, jeigu tvirkinamieji veiksmai truktų ilgą laiką, kadangi formuluotė „ilgą laiką“ yra subjektyvi, neaišku, kaip tai turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus.
Pastebėtina, kad ši sąvoka galėtų būti suprantama valandų, mėnesių, metų trukmės kontekste (pavyzdžiui, 24 valandos, du mėnesiai, dveji metai) todėl manytina, kad didesnis veiklos pavojingumas nuostatoje turėtų būti siejamas ne su sąvoka „ ilgas laikas “, o su sistemiškumo požymiu, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą . Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-12 3, * 3.Pastebėtina, kad BK 724 straipsnyje yra nustatyta eilė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą teistiems asmenims yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio nuostatomis, darbo su vaikais apribojimai taikomi asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
BK 724 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistiems asmenims būtų taikomas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, o būtent: BK 1511 straipsnis, numatantis atsakomybę asmenims, už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą ir BK1521 straipsnis, numatantis atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą. Svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – atsižvelgti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Projekto pavadinime vietoj skaičiaus „723 “ įrašytinas skaičius „724 “, kadangi BK724 straipsnyje įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos , kuri ir keičiama teikiamu projektu. 4.2.
BK 724 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę šio straipsnio dalių. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – atsižvelgti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą . Pritarti Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-10-30 nutarimas Nr. 829. Papildomas komitetas SRDK –pritarti. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-07-12 2, 4, * DĖL
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72(3) ir
(toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Projektu keičiamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos (o būtent, BK
kaip perkeliančios ir įgyvendinančios 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas (direktyvos 3 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į tai, kad Projektu šios nuostatos keičiamos, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti rengiama ir vertinti pateikta Projekto ir atitinkamų Direktyvos 2011/93/ES nuostatų atitikties lentelė. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – atsižvelgti. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2023-10-174 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir
projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria ir teikia šį pasiūlymą. BK projekte siūloma papildyti galiojantį BK 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų. Siūlytina atsisakyti sąvokos „ilgą laiką“, nes ji nėra apibrėžta ir gali būti skirtingai suprantama. Atsižvelgti Papildomas komitetas SRDK –atsižvelgti. 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
BK projekto .
Dėl BK projekto . Pritariame BK projekto tikslui
papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko pirkimą arba pardavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, stebėjimo, kontrolės užtikrinimo, tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
nustatyti teisinis reguliavimas („Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“) nėra aiškus. Pirmiausia iš BK projekto nuostatų neaišku, ar kalbama apie tvirkinimo veiksmų atlikimą tuo pačiu metu su dviem ir daugiau asmenų, ar turimi omenyje veiksmai, atliekami skirtingu laiku. Antra, nėra aišku, kaip formuluotė „ ilgą laiką“ dėl savo subjektyvaus pobūdžio turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Manytume, kad šiuo atveju didesnė atsakomybė (didesnis veiklos pavojingumas) galėtų būti sietina su vienu iš vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – sistemingumu. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. Pritaria tikslui – saugoti vaikus nuo tvirkinimo. 3. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, 2023-10-26 1, 2, 3, Iš esmės pritardami 2023-07-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms išvadoms dėl projekto Nr.
, manome, kad: · BK 42, 67, 72-4 straipsnių keitimo tikslingumas kelia abejonių. Nukentėjusiųjų apsaugos aspektu pranešimas apie darbo vietos pakeitimą nėra efektyvi apsaugos priemonė , nes darbo vietos (t. y., darbdavio pavadinimo, jo adreso) indikacija savaime niekaip neriboja potencialaus kaltininko kontakto su nukentėjusiuoju . Apsaugos efektas galimas nebent potencialių aukų atžvilgiu, bet vis tiek neaišku, kodėl siūloma įpareigoti pranešti tik apie darbo vietos pakeitimą, neapimant įsidarbinimo pirmą kartą ar po pertraukos, ar papildomo darbo kitoje darbovietėje, dirbant savarankiškai ar pan. Be to, valstybės institucijoms ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą tampa žinoma apie darbo santykių pradžią ar pabaigą. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. 4. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, 2023-10-26 4, * · BK 153 straipsnio keitimo (papildymo) poreikis nėra pakankamai pagrįstas. Pirma, šios normos sankcija ir pagal galiojančią redakciją yra gana griežta , todėl kvalifikuotos sudėties poreikis neatrodo sistemiškai pagrįstas . Projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kad dabartinė sankcija būtų nepakankamo griežtumo . · Antra, aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte siūloma „ nustatyti asmens baudžiamąją atsakomybę už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą“. Toks teiginys nepagrįstas, nes baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas jau yra numatyta galiojančiame BK, ji kiltų pagal BK 153 straipsnio galiojančią redakciją, kuri apima ir projekto siūlyme minimus veiksmus. · Trečia, s iūlomi kvalifikuojantys požymiai (“ dviem ar daugiau asmenų”, “ilgą laiką”) yra visai nebūdingi BK XXI skyriaus nusikalstamų veikų konstrukcijoms .
Taip pat sutinkame su Seimo Teisės departamento išsakyta nuomone, kad jų turinys keltų neaiškumų. Dėl šių priežasčių teikiamo projekto tikslingumas yra kvestionuotinas . Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-10-27 * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti [1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. 6. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2023-10-27 1, 2, 3 Dėl projektų Nr.XIVP-2991 ir Nr.XIVP-2992 Įstatymų projektų iniciatoriai siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą bei šios priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai, kuri, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nustatytas funkcijas, galėtų vertinti, ar darbdaviai tinkamai vykdo jiems minėtame įstatyme nustatytus įpareigojimus. Seimo Teisės departamentas vertindamas šį siūlymą, pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei, kad šiais atvejais asmens (probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba.
Šiame kontekste, manytina, tikslinga paminėti, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas pilnamečiams asmenims nėra privalomas bei, kad šios priemonės gali būti skiriamos ne tik asmeniui atidedant bausmės vykdymą, kaip pastebėjo Teisės departamentas, tačiau ir asmeniui (taip pat padariusiam kai kurias seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus) , kuris atleidžiamas nuo atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į įstatymų projektų iniciatorių siūlymą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai bei Teisės departamento nuomonę (svarstymą), jog šios priemonės vykdymas galėtų būti pavestas probacijos tarnybai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, turint omenyje, jog nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo yra pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai (Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas), jog baudžiamojo poveikio priemonės taikomos ribotą laiką, svarstytina, jog siūlomos priemonės vykdymo kontrolė galėtų būti pavesta (asmuo galėtų būti įpareigojamas pranešti apie darbo vietos pakeitimą) probacijos tarnybai. Tuo tarpu VTAPĮ 30 straipsnyje būtų įtvirtintas institucijų, kontroliuojančių
30 straipsnio nuostatų dėl darbo su vaikais, savanoriškos veiklos, individualios veikos ir paslaugų, susijusių su vaikais, apribojimų (taikomo neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas) vykdymą bei vykdančių pažeidimų prevenciją, sąrašas. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti. 7.
Teisės mokykla, 2023-10-304 Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 3 d. raštą Nr. V-2023-13645 ,,Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“ bei Nr. XIVP-2992 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (toliau – Raštas), teikia Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doc. dr. Tomo Girdenio bei dr. Marinos Gušauskienės pastabas dėl įstatymų projektų. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. I. Dėl projekto Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“
straipsnio. 153 straipsnio pakeitimas. Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį nauja kvalifikuota 2 dalimi: „2. Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“, atitinkamai numatant, kad
„Buvusią 153 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi“. Iš esmės
pritartina projekte siūlomai idėjai – griežtinti atsakomybę už kelių asmenų tvirkinimą bei ilgalaikį tvirkinimą, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų probleminių aspektų: 1.1.Visų pirma, BK 153 straipsnyje numatyta tvirkinimo sudėtis apima itin plataus pobūdžio veiksmus, t. y. nuo intelektinio tvirkinimo (pornografija, lyties organų demonstravimas, seksualinių santykių turėjimas vaiko akivaizdoje ir panašių veiksmų) iki fizinio tvirkinimo (vaiko lyties organų glostymas ir pan.). Akivaizdu, kad šie skirtingo pobūdžio veiksmai turi skirtingą poveikį vaiko psichikos sveikatai, jo normaliam vystymuisi.
Pagal teismų praktiką net gana intensyvūs vaiko lyties organų glostymo atvejai, jei nenustatoma intervencija į lyties organus (mergaičių atžvilgiu) ar ejakuliacija (berniukų atžvilgiu) paprastai yra laikomi fiziniu tvirkinimu ir yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį. Manytina, kad tokių fizinio pobūdžio tvirkinamųjų veiksmų pavojingumas turėtų būti artimas mažamečių ar nepilnamečių asmenų seksualinio prievartavimo pavojingumui. Tačiau taip nėra. Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas yra apysunkis nusikaltimas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, kai tuo tarpu nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas yra laikomas sunkiu nusikaltimu bei baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų, o mažamečio seksualinis prievartavimas yra labai sunkus nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. Tokia atsakomybės takoskyra už labai panašaus pobūdžio veiksmus yra nelogiška ir turėtų būti ištaisyta. Siūlytina iš esmės peržiūrėti tvirkinimo normą (t. y. BK 153 str.), išskiriant ją į du pagal savo pavojingumą besiskiriančius nusikaltimus – intelektinį tvirkinimą bei fizinį tvirkinimą; už fizinį tvirkinimą numatant atsakomybę, artimesnę seksualiniam prievartavimui. 1.2. Su pirmuoju pasiūlymu yra susijusi ir sekanti pastaba. Projekto siūlymas numatyti tvirkinimą kvalifikuojantį požymius „du ir daugiau asmenų“, „veiksmai atlikti ilgą laiką“ už tai numatant laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų bei tokio pobūdžio veiksmus padarant sunkiu nusikaltimu, t. y. esmingai apribojant galimybes skirti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir pan., gali būti vertinamas teigiamai tik tuo atveju, jei tai yra susiję su fizinio tvirkinimo veiksmais, kurie savo prigimtimi yra panašūs į seksualinį prievartavimą.
Tačiau šių požymių pavojingumas , pripažįstant veiką sunkiu nusikaltimu, intelektinio tvirkinimo atvejais yra abejotinas . Pagal teismų praktiką lyties organų demonstravimas vaikams mokyklos teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, tačiau nenustačius konkrečių nukentėjusiųjų (t. y. nenustačius nukentėjusiųjų amžiaus) visai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Nustačius nukentėjusiuosius, t. y. faktą, jog lyties organus matė 16 metų nesulaukęs asmuo, tokie veiksmai yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį kaip tvirkinimas. Paprastai teismų praktikoje tokiais atvejais yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant . Po Projekte siūlomo pakeitimo, nustačius, kad lyties organai buvo demonstruojami bent dviem 16 metų nesulaukusiems nukentėjusiesiems kaltininko veiksmai bus vertinami kaip sunkus nusikaltimas nepaliekant teismams realios galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi susidarys normalioje teisinėje sistemoje nepriimtina situacija, kai analogiški veiksmai (pavyzdžiui, viešas lyties organų demonstravimas) priklausomai nuo aplinkybių užtrauks arba administracinę atsakomybę, arba iškarto bus vertinama kaip realia laisvės atėmimo bausme baustinas sunkus nusikaltimas.
Atsižvelgiant į tai, ir jei nebus atsižvelgta į pirmąjį siūlymą išskirti intelektinį bei fizinį tvirkinimą, siūlytina bent jau kvalifikuotoje dalyje numatyti, kad sunkiu nusikaltimu gali būti laikomas tik fizinis tvirkinimas. T. y. BK 153 straipsnyje siūlomoje 2 dalyje vietoje formuluotės „Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus [...]“ numatyti „tas, kas atliko fizinio tvirkinimo veiksmus [...]“. 1.3. Kritikuotinas ir Projekte siūlomas kvalifikuojantis požymis , kad tvirkinimo veiksmai „ atlikti ilgą laiką “. Bandymas apibrėžti „ilgo laiko“ požymį būtų beprasmiškas ir visada keltų problemų teismų praktikoje . Todėl siūlytina vartoti Baudžiamajame kodekse jau dabar vartotiną požymį – „sistemiškai “. Pritarti Papildomas komitetas SRDK –atsižvelgti. 8. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla,
straipsnių pastabų neturime. Atsižvelgti
Teismas, 2023-10-30 1, 2, 3,4 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
įtvirtinamos darbo vietos pakeitimo sąvokos atkreiptinas dėmesys į šios sąvokos sampratą – darbo vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas).
Be to, darbo santykiai yra tik viena iš asmens užimtumo formų – asmuo gali dirbti ir savarankiškai, užsiimti neatlygintina užimtumo veikla ir pan. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pirmiau nurodyti BK pakeitimai iš esmės siejami su darbo su vaikais ribojimu, svarstytina dėl šios sąvokos tikslinimo susiejant ją su Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamais terminais. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti
Teismas,
kaip kvalifikuojantį požymį įtvirtinti požymį ilgą laiką atkreiptinas dėmesys į šio požymio neapibrėžtumą ir iš esmės vertinamąjį jo pobūdį. Pažymėtina, kad ilgas nusikalstamos veikos darymo laikas gali būti įvertinamas ir į jį atsižvelgiama vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi šio požymio įtvirtinimas BK 153 straipsnio 2 dalyje kelia pagrįstų abejonių dėl šio siūlymo tikslingumo. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti
Teismas,
kaip kvalifikuojantį požymį įtvirtinti dviem ir daugiau asmenų atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų pakeitimai turėtų būti daromi vadovaujantis sistemiškumo principu. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2023 m. spalio 26–27 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti Papildomas komitetas SRDK – pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-10-30 1, 2, 3, 4
DĖL
PROCESO KODEKSO 342 IR 357 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2992, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui
efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr.1 ir Įstatymo projekto Nr.
2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:
baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė.
Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;
valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. Pritarti Papildomas komitetas SRDK –
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:
apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgti Ši Vyriausybės išvados dalis skirta ANK projektui XIVP-2993, tačiau Komitetui ir Seimui pateikiama visa Vyriausybės išvada bendram įstatymų paketo vertinimui. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 982 straipsnio
subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 31 dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija , atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. Atsižvelgti Ši Vyriausybės išvados dalis skirta ANK projektui XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui XIVP-2994, tačiau Komitetui ir Seimui pateikiama visa Vyriausybės išvada bendram įstatymų paketo vertinimui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. V aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas . Pritarti 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-06-12 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, pritardamas Įstatymo projekto tikslui, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės , Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas šiam projektui, ir į tai, kad pritarta Vyriausybės pateiktiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 , 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764 bei Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 , kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas, s iūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui Įstatymo projektą atmesti. Pritarti iš dalies Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti , kadangi daugumos pateikusių pastabas subjektų, o taip pat Vyriausybės pritarta idėjai ir tikslui
vaikus nuo seksualinio smurto, tačiau Vyriausybės siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą Nr.
grąžinti iniciatoriams tobulinti , atsižvelgiant į Vyriausybės ir kitų institucijų pritarimą idėjai ir tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktą ir Seime svarstomą įstatymų paketą Nr. XIVP-3764-3765, kurio bendras tikslas su šio projekto autorių
seksualinio smurto, tačiau Vyriausybės siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6ddf37504da211ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-5hqymhktk
Nr. XIVP-2991 2024-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma numatyti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie darbo vietos pakeitimą. Šis pranešimas turės būti teikiamas Valstybinei darbo inspekcijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), todėl įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. Bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo atveju asmens ( probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probacijos įstatymo14 straipsnyje, įtvirtinančiame bendras probuojamųjų pareigas, nustatyta, kad probuojamasis turi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto
(rajono) ribų. Probuotojai, vykdydami probaciją turi teisę susipažinti su valstybės registruose esančiais duomenimis, tame tarpe ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dėl asmenų įdarbinimo ar (ir) jų atleidimo. Taigi, sisteminė galiojanti teisinių normų analizė suponuoja išvadą, kad prabuojamajam jau yra įstatymiškai nustatyta pareiga pranešti apie savo darbinių santykių pradžią ir (ar) pabaigą ir šios pareigos kontrolė. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomos nuostatos tikslingumas. Antra, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbo vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Todėl darbo vieta daugiau siejama su darbo teisiniais santykiais, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. A tkreiptinas dėmesys, kad darbo teisiniai santykiai („darbo vietos pakeitimas“) yra tik viena iš asmens užimtumo formų.
Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi manytina, kad projektu siūloma BK
formuluotė, įpareigojanti asmenį pateikti informaciją tik apie darbo teisinių santykių atveju atsirandančios „darbo vietos pakeitimą“, yra nepakankama projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už veikas prieš nepilnamečius, kontrolės, nes teistas asmuo gali dirbti ne tik darbo sutarties pagrindu, bet ir vykdyti savarankišką ūkinę veiklą steigiant juridinį asmenį, sudarant paslaugų sutartis ar turint verslo liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ)
asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla ar verstis individualia veikla, susijusia su vaikais.
Trečia, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją (Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis), Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas vykdyti nuosprendžius, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
BK 153 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba jeigu tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projektu siūlomos formuluotės „atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“ turinys, t. y. ar minėti tvirkinimo veiksmai turi sutapti laike (tuo pačiu metu atliekamas tvirkinimo veiksmas iškart su dviem ar daugiau asmenų), ar minėti veiksmai galėtų būti atliekami ir skirtingu laiku su skirtingu asmeniu, tačiau tokių asmenų (tvirkintojo aukų) būtų du ir daugiau. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Antra, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu kaltininkas tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš daugiau nei vieną asmenį, jo veiksmai atitinkamai kvalifikuojami atskirai pagal kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagal BK 153 straipsnį skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tuomet taikoma
63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti sumuojama ir, pavyzdžiui, hipotetiškai pasiekti penkiolikos metų laisvės atėmimo suminę reikšmę už tris nusikalstamas veikas. Tuo tarpu analizuojamą straipsnį papildžius antra dalimi ir joje įtvirtinus siūlomo pobūdžio teisinį reguliavimą, šis reguliavimas gali būti vertinamas taip, jog apims visas asmens padarytas nusikalstamas veikas prieš daugiau nei vieną asmenį ir maksimali skirtina bausmė bus apribota septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminu. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas ne griežtins atsakomybę, o ją švelnins. Trečia, kartu abejotina ir siūloma nuostata, kuria būtų nustatomas didesnis veikos pavojingumas, jeigu tvirkinamieji veiksmai truktų ilgą laiką, kadangi formuluotė „ilgą laiką“ yra subjektyvi, neaišku, kaip tai turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus.
Pastebėtina, kad ši sąvoka galėtų būti suprantama valandų, mėnesių, metų trukmės kontekste (pavyzdžiui,24 valandos, du mėnesiai, dveji metai) todėl manytina, kad didesnis veiklos pavojingumas nuostatoje turėtų būti siejamas ne su sąvoka „ilgas laikas“, o su sistemiškumo požymiu, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. Pritarti. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje yra nustatyta eilė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą teistiems asmenims yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio nuostatomis, darbo su vaikais apribojimai taikomi asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
BK 724 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistiems asmenims būtų taikomas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, o būtent: BK 1511 straipsnis, numatantis atsakomybę asmenims, už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą ir BK1521 straipsnis, numatantis atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą. Svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas. Atsižvelgti. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Projekto pavadinime vietoj skaičiaus „723 “ įrašytinas skaičius „724 “, kadangi BK 724 straipsnyje įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė
pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos , kuri ir keičiama teikiamu projektu. 4.2. Projekto 3 straipsniu keičiamo BK 724 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę šio straipsnio dalių. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72(3) ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Projektu keičiamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos (o būtent, BK
kaip perkeliančios ir įgyvendinančios 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas (direktyvos 3 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į tai, kad Projektu šios nuostatos keičiamos, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti rengiama ir vertinti pateikta Projekto ir atitinkamų Direktyvos 2011/93/ES nuostatų atitikties lentelė Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos generalinė prokuratūra, Nr. g-2023-8993, 2023-10-174 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria ir teikia šį pasiūlymą. BK projekte siūloma papildyti galiojantį BK 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų. Siūlytina atsisakyti sąvokos „ ilgą laiką “, nes ji nėra apibrėžta ir gali būti skirtingai suprantama. Atsižvelgti. 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nr. g-2023-9311,
projekto .
Dėl BK projekto . Pritariame BK projekto tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko pirkimą arba pardavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, stebėjimo, kontrolės užtikrinimo, tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas („Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“) nėra aiškus. Pirmiausia iš BK projekto nuostatų neaišku, ar kalbama apie tvirkinimo veiksmų atlikimą tuo pačiu metu su dviem ir daugiau asmenų, ar turimi omenyje veiksmai, atliekami skirtingu laiku. Antra, nėra aišku, kaip formuluotė „ilgą laiką“ dėl savo subjektyvaus pobūdžio turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Manytume, kad šiuo atveju didesnė atsakomybė (didesnis veiklos pavojingumas) galėtų būti sietina su vienu iš vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – sistemingumu. Pritarti. 3. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas,
1, 2, 3,4 Iš esmės pritardami 2023-07-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms išvadoms dėl projekto Nr. XIVP-2991 , manome, kad: · BK 42, 67, 72-4 straipsnių keitimo tikslingumas kelia abejonių.
Nukentėjusiųjų apsaugos aspektu pranešimas apie darbo vietos pakeitimą nėra efektyvi apsaugos priemonė, nes darbo vietos (t. y., darbdavio pavadinimo, jo adreso) indikacija savaime niekaip neriboja potencialaus kaltininko kontakto su nukentėjusiuoju. Apsaugos efektas galimas nebent potencialių aukų atžvilgiu, bet vis tiek neaišku, kodėl siūloma įpareigoti pranešti tik apie darbo vietos pakeitimą, neapimant įsidarbinimo pirmą kartą ar po pertraukos, ar papildomo darbo kitoje darbovietėje, dirbant savarankiškai ar pan. Be to, valstybės institucijoms ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą tampa žinoma apie darbo santykių pradžią ar pabaigą. · BK
keitimo (papildymo) poreikis nėra pakankamai pagrįstas. Pirma, šios normos sankcija ir pagal galiojančią redakciją yra gana griežta, todėl kvalifikuotos sudėties poreikis neatrodo sistemiškai pagrįstas. Projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kad dabartinė sankcija būtų nepakankamo griežtumo. Antra, aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte siūloma „ nustatyti asmens baudžiamąją atsakomybę už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą“. Toks teiginys nepagrįstas, nes baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas jau yra numatyta galiojančiame BK, ji kiltų pagal BK 153 straipsnio galiojančią redakciją, kuri apima ir projekto siūlyme minimus veiksmus. Trečia, s iūlomi kvalifikuojantys požymiai (“ dviem ar daugiau asmenų”, “ilgą laiką”) yra visai nebūdingi BK XXI skyriaus nusikalstamų veikų konstrukcijoms. Taip pat sutinkame su Seimo Teisės departamento išsakyta nuomone, kad jų turinys keltų neaiškumų. Dėl šių priežasčių teikiamo projekto tikslingumas yra kvestionuotinas. Pritarti. 4.
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
* Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67,723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti [1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo. Dėl projektų Nr.
Dėl projektų Nr. XIVP-2991 ir Nr.XIVP-2992 Įstatymų projektų iniciatoriai siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą bei šios priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai, kuri, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nustatytas funkcijas, galėtų vertinti, ar darbdaviai tinkamai vykdo jiems minėtame įstatyme nustatytus įpareigojimus. Seimo Teisės departamentas vertindamas šį siūlymą, pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei, kad šiais atvejais asmens (probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Šiame kontekste, manytina, tikslinga paminėti, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas pilnamečiams asmenims nėra privalomas bei, kad šios priemonės gali būti skiriamos ne tik asmeniui atidedant bausmės vykdymą, kaip pastebėjo Teisės departamentas, tačiau ir asmeniui (taip pat padariusiam kai kurias seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus) , kuris atleidžiamas nuo atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į įstatymų projektų iniciatorių siūlymą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai bei Teisės departamento nuomonę (svarstymą), jog šios priemonės vykdymas galėtų būti pavestas probacijos tarnybai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, turint omenyje, jog nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo yra pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai (Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas), jog baudžiamojo poveikio priemonės taikomos ribotą laiką, svarstytina, jog siūlomos priemonės vykdymo kontrolė galėtų būti pavesta (asmuo galėtų būti įpareigojamas pranešti apie darbo vietos pakeitimą) probacijos tarnybai.
Tuo tarpu
straipsnyje būtų įtvirtintas institucijų, kontroliuojančių VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų dėl darbo su vaikais, savanoriškos veiklos, individualios veikos ir paslaugų, susijusių su vaikais, apribojimų (taikomo neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas) vykdymą bei vykdančių pažeidimų prevenciją, sąrašas. Pritarti. 5. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla,
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 3 d. raštą Nr. V-2023-13645 ,,Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“ bei Nr. XIVP-2992 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (toliau – Raštas), teikia Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doc. dr. Tomo Girdenio bei dr. Marinos Gušauskienės pastabas dėl įstatymų projektų. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. I. Dėl projekto Nr.
Dėl projekto Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“
papildyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį nauja kvalifikuota 2 dalimi: „2. Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“, atitinkamai numatant, kad „Buvusią 153 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai
projekte siūlomai idėjai – griežtinti atsakomybę už kelių asmenų tvirkinimą bei ilgalaikį tvirkinimą, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų probleminių aspektų: 1.1.Visų pirma, BK 153 straipsnyje numatyta tvirkinimo sudėtis apima itin plataus pobūdžio veiksmus, t. y. nuo intelektinio tvirkinimo (pornografija, lyties organų demonstravimas, seksualinių santykių turėjimas vaiko akivaizdoje ir panašių veiksmų) iki fizinio tvirkinimo (vaiko lyties organų glostymas ir pan.). Akivaizdu, kad šie skirtingo pobūdžio veiksmai turi skirtingą poveikį vaiko psichikos sveikatai, jo normaliam vystymuisi. Pagal teismų praktiką net gana intensyvūs vaiko lyties organų glostymo atvejai, jei nenustatoma intervencija į lyties organus (mergaičių atžvilgiu) ar ejakuliacija (berniukų atžvilgiu) paprastai yra laikomi fiziniu tvirkinimu ir yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį. Manytina, kad tokių fizinio pobūdžio tvirkinamųjų veiksmų pavojingumas turėtų būti artimas mažamečių ar nepilnamečių asmenų seksualinio prievartavimo pavojingumui. Tačiau taip nėra.
Tačiau taip nėra. Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas yra apysunkis nusikaltimas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, kai tuo tarpu nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas yra laikomas sunkiu nusikaltimu bei baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų, o mažamečio seksualinis prievartavimas yra labai sunkus nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. Tokia atsakomybės takoskyra už labai panašaus pobūdžio veiksmus yra nelogiška ir turėtų būti ištaisyta. Siūlytina iš esmės peržiūrėti tvirkinimo normą (t. y. BK 153 str.), išskiriant ją į du pagal savo pavojingumą besiskiriančius nusikaltimus – intelektinį tvirkinimą bei fizinį tvirkinimą; už fizinį tvirkinimą numatant atsakomybę, artimesnę seksualiniam prievartavimui. 1.2. Su pirmuoju pasiūlymu yra susijusi ir sekanti pastaba. Projekto siūlymas numatyti tvirkinimą kvalifikuojantį požymius „du ir daugiau asmenų“, „veiksmai atlikti ilgą laiką“ už tai numatant laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų bei tokio pobūdžio veiksmus padarant sunkiu nusikaltimu, t. y. esmingai apribojant galimybes skirti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir pan., gali būti vertinamas teigiamai tik tuo atveju, jei tai yra susiję su fizinio tvirkinimo veiksmais, kurie savo prigimtimi yra panašūs į seksualinį prievartavimą. Tačiau šių požymių pavojingumas, pripažįstant veiką sunkiu nusikaltimu, intelektinio tvirkinimo atvejais yra abejotinas. Pagal teismų praktiką lyties organų demonstravimas vaikams mokyklos teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, tačiau nenustačius konkrečių nukentėjusiųjų (t. y. nenustačius nukentėjusiųjų amžiaus) visai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Nustačius nukentėjusiuosius, t. y. faktą, jog lyties organus matė 16 metų nesulaukęs asmuo, tokie veiksmai yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį kaip tvirkinimas.
Paprastai teismų praktikoje tokiais atvejais yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Po Projekte siūlomo pakeitimo, nustačius, kad lyties organai buvo demonstruojami bent dviem 16 metų nesulaukusiems nukentėjusiesiems kaltininko veiksmai bus vertinami kaip sunkus nusikaltimas nepaliekant teismams realios galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi susidarys normalioje teisinėje sistemoje nepriimtina situacija, kai analogiški veiksmai (pavyzdžiui, viešas lyties organų demonstravimas) priklausomai nuo aplinkybių užtrauks arba administracinę atsakomybę, arba iškarto bus vertinama kaip realia laisvės atėmimo bausme baustinas sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, ir jei nebus atsižvelgta į pirmąjį siūlymą išskirti intelektinį bei fizinį tvirkinimą, siūlytina bent jau kvalifikuotoje dalyje numatyti, kad sunkiu nusikaltimu gali būti laikomas tik fizinis tvirkinimas. T. y. BK 153 straipsnyje siūlomoje 2 dalyje vietoje formuluotės
„Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus [...]“ numatyti
„tas, kas atliko fizinio tvirkinimo veiksmus [...]“. 1.3. Kritikuotinas ir Projekte siūlomas kvalifikuojantis požymis, kad tvirkinimo
veiksmai „atlikti ilgą laiką“. Bandymas apibrėžti „ilgo laiko“ požymį būtų beprasmiškas ir visada keltų problemų teismų praktikoje. Todėl siūlytina vartoti Baudžiamajame kodekse jau dabar vartotiną požymį – „sistemiškai“. 2. Dėl likusių Projekto straipsnių pastabų neturime. Atsižvelgti. 6.
Aukščiausiasis Teismas,
1, 2, 3,4 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) projektų, teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai:
pakeitimais įtvirtinamos darbo vietos pakeitimo sąvokos atkreiptinas dėmesys į šios sąvokos sampratą – darbo vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
užimtumo formų – asmuo gali dirbti ir savarankiškai, užsiimti neatlygintina užimtumo veikla ir pan. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pirmiau nurodyti BK pakeitimai iš esmės siejami su darbo su vaikais ribojimu, svarstytina dėl šios sąvokos tikslinimo susiejant ją su Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamais terminais. 2. Dėl BK projektu siūlymo BK 153 straipsnio
ilgą laiką atkreiptinas dėmesys į šio požymio neapibrėžtumą ir iš esmės vertinamąjį jo pobūdį. Pažymėtina, kad ilgas nusikalstamos veikos darymo laikas gali būti įvertinamas ir į jį atsižvelgiama vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi šio požymio įtvirtinimas BK 153 straipsnio 2 dalyje kelia pagrįstų abejonių dėl šio siūlymo tikslingumo. 3. Dėl BK projektu siūlymo BK 153 straipsnio
dviem ir daugiau asmenų atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų pakeitimai turėtų būti daromi vadovaujantis sistemiškumo principu. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai
Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pritarti. 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a:
42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:
baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr.
siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus
„ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su
teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;
valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:
asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 982 straipsnio
subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio
dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija , atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo
viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą.
V aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas . Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komitetas, pritardamas Įstatymo projekto tikslui, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės , Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas šiam projektui, ir į tai, kad pritarta Vyriausybės pateiktiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 30, 36, 363 , 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764 bei Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 , kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas, s iūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui Įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6ddf37504da211ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-5hqymhktk