Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis, kaip istorinės atminties ženklas, suderinus jo projektą su Lietuvos heraldikos komisija, gali būti ir kitos spalvos. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų simbolių etalonus saugo Lietuvos heraldikos komisija. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, asociacijos šiuos simbolius gali naudoti tik suderinusios jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Angelė Jakavonytė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme (toliau - Įstatymas) nurodyta, kad vienas iš dviejų Lietuvos istorinių nacionalinių simbolių – dvigubo kryžiaus simbolis, kuris yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis, gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde. Įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti ir kitas, pakankamai plačiai naudojamas ir paplitusias šio nacionalinio simbolio spalvas. Šį dvigubą kryžių kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos, asociacijos. Pažymėtina, kad pokario partizaninio pasipriešinimo, istorinės atminties įamžinimo vietose, Lietuvos kariuomenėje paplitusi šio simbolio vaizdavimo spalva yra juoda. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo patvirtintas oficialus ženklas – juodas Vyčio Kryžius su raudonu apvadu žalio rombo fone. Konstitucija pokario laisvės kovotojus pripažįsta kaip kovojančios su okupacija Lietuvos Respublikos ginkluotąsias pajėgas (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. Nutarimas), tai buvo to meto Lietuvos kariuomenė. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra laikoma Lietuvos valstybės vardu prisiėmusia tarptautinius įsipareigojimus institucija (Konstitucinio Tesimo 2014 m. kovo 18 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Dvigubas kryžius įtvirtintas Lietuvos kariuomenės simbolikoje kaip karo aviacijos simbolis, taip pat kaip pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos simbolis.
Tęsiant ilgametes Lietuvos kariuomenės tradicijas, vienoje iš keturių Lietuvos kariuomenės pajėgų – Specialiųjų operacijų pajėgų – vėliavoje taip pat vaizduojamas juodos spalvos dvigubas Vyčio kryžius, apgaubtas raudonu apvadu. Dvigubas kryžius papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu. 1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų. 1920 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku kryžius „Už Tėvynę“ buvo pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1930 m. rugsėjo 1 d. Vyčio Kryžius buvo pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. Šiuo Lietuvos valstybės apdovanojimu dažniausiai pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai – kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai – laisvės kovų dalyviai, kuriems Vyčio Kryžiaus ordinas suteikiamas pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymą. Pirmasis atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas – 1991 m. sausio 15 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus ordinas. Šio ordino 1-ojo laipsnio žymeniu pirmieji atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje apdovanoti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 m. sausio 13-ają ir Medininkų tragedijos aukos. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti teisinio aiškumo principą, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, kartu užtikrinant, kad įstatymo projektu įtvirtinami istorinio nacionalinio simbolio spalvų keitimai nebūtų taikomi valstybės herbui. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Angelė Jakavonytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad dvigubas kryžius, vienas iš Lietuvos nacionalinių simbolių, vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo. Šiuo metu nėra numatyta, kad simbolis, suderinus jo projektą su Lietuvos heraldikos komisija, gali būti ir kitos spalvos, nors istorinės atminties įamžinimo tradicijoje yra paplitusi ir kitos spalvos šio simbolio skaida. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos įtvirtins tikslų, aiškų ir nedviprasmišką dvigubo kryžiaus simbolio, kaip Lietuvos istorinio nacionalinio simbolio, naudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą konsultuotasis su Lietuvos heraldikos komisija (toliau - Komisija). Komisija pritarė, kad dvigubas kryžius (Komisijos nuomone analogiški pakeitimai reikalingi ir Gediminaičių stulpų vaizdavimui), suderinus jų projektus su Komisija, gali būti ir kitos spalvos. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Dvigubas kryžius“; „Lietuvos nacionalinis simbolis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė: Angelė Jakavonytė ..............
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės herbo, kitų herbų ir hERBinių ženklų įstatymo Nr. I-130 6 STRAIPSNIO pakeitimo
2023-07-07 Nr. XIVP-2977 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, pagal kurią Lietuvos istorinis nacionalinis simbolis – dvigubas kryžius, kaip istorinės atminties ženklas, suderinus jo projektą su Lietuvos heraldikos komisija, galėtų būti ir kitos spalvos nei nustatyta šioje dalyje (geltonas (auksinis) mėlyname skyde). Manome, kad dėl šio projektu teikiamo siūlymo turėtų būti gauta Lietuvos heraldikos komisijos nuomonė. Kartu įvertintinas siūlomos nuostatos įtvirtinimo tikslingumas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, taip pat 10 straipsnio 7 dalį, šis simbolis gali būti naudojamas tik suderinus jo projektą su Lietuvos heraldikos komisija. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įrašyti žodį „asociacijos“, taip suteikiant teisę visoms asociacijoms naudoti Lietuvos istorinius nacionalinius simbolius – dvigubą kryžių ir Gediminaičių stulpus. Atsižvelgiant į asociacijų įvairovę, svarstytina, ar teisės naudoti šiuos nacionalinius simbolius suteikimas visoms asociacijoms, neatsižvelgiant į jų tikslus ir veiklos pobūdį, būtų pagrįstas. Mūsų nuomone, teisė naudoti minėtus istorinius nacionalinius simbolius asociacijų veikloje turėtų būti pagrįsta specifine asociacijos paskirtimi.
Kaip pavyzdį galima nurodyti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri yra valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija, veikianti pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1177 patvirtintą Lietuvos šaulių sąjungos statutą. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 37.4 papunktį, projekto 1 straipsnio dalys turi būti sunumeruotos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]