Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti įstatymo 4 priedo 1 dalies b) punktą išdėstyti jį taip:
„b) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro
uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, ir Šilutės aerodromas, Pociūnų aerodromas ir Alytaus aerodromas;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. XIII-992 4 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Pociūnų ir Alytaus miesto aerodromai iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašo buvo išbraukti XVII – osios Vyriausybės metu priimant naują Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo redakciją. Anot įstatymo pakeitimo į naująją redakciją, aiškinamojo rašto, korekcijos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti turinčių įrenginių ir turto sąraše buvo padarytos atsižvelgiant į darbo grupėje dalyvavusių valstybės institucijų pateiktus pasiūlymus, taip pat įmonių ir asociacijų pasiūlymus, pateiktus Įstatymo projekto derinimo eigoje. Dėl žemiau pateikiamų priežasčių siūloma grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Pociūnų aerodrome kartu su parašiutininkų klubu treniruojasi Lietuvos Kariuomenės padaliniai bei pilotai iš Ukrainos, tačiau tokios treniruotės gali pasibaigti, kadangi baigiasi aerodromo galiojimo licencija. Leidimą aerodromo veiklai išduoda Transporto kompetencijų agentūra. Norint pratęsti aerodromo pažymėjimo galiojimo terminą parašiutininkų klubas turi pateikti valstybinės žemės panaudos arba nuomos sutartis. Be šių dokumentų leidimas aerodromo veiklai negali būti pratęstas. Nacionalinė žemės tarnyba šio aerodromo žemės panaudos sutartį su parašiutininkų klubu atsisako pratęsti, kadangi, kaip nurodo 2023 m. balandį žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija[1], Prienų r. savivaldybė pretenduoja į šią aerodromo teritoriją, joje planuoja vystyti rekreacinę veiklą.
Numatoma, kad Pociūnų aerodromo teritorijoje turėtų atsirasti viešbutis, kempingas, kaimo turizmo sodybos. Kaip nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Prienų skyriaus vadovo Deimanto Tarulio pasirašytame rašte, „žemės sklypas bus naudojamas viešos paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai, numatoma pritaikyti turistų ir poilsiautojų reikmėms“. Svarbu pastebėti, jog Nacionalinė žemės tarnyba Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A3-1082 „Dėl žemės sklypo Pociūnų k., Prienų sen., Prienų r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” pagrindu, šalia Pociūnų aerodromo jau pradėjo formuoti naują 1,4503 ha. žemės sklypą (projekto numeris ŽPDRIS sistemoje - ZSFP-114627). Šio projekto tikslai ir uždaviniai – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdus – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, rekreacinės teritorijos. Žvelgiant iš nacionalinio saugumo perspektyvos, galima teigti, jog Pociūnų aerodromas yra strategiškai svarbus todėl, kad jis yra Lietuvos centre, turi pilną infrastruktūrą reikalingą aviacinei veiklai. Pociūnai yra netoli Suvalkų koridoriaus, vieta strategiškai patogi atremti Rusijos bandymus pasidaryti sausumos koridorių į Kaliningrado sritį.
Taigi, dėl strateginės Pociūnų aerodromo vietos, šalia esančio Suvalkų koridoriaus, karo Ukrainoje pamokų – bylojančių apie aviacijos ir bepiločių orlaivių bei gebėjimo paruošti specialistus jais naudotis, svarbą, siūloma grąžinti Pociūnų aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Alytaus aerodromas yra netoli Baltarusijos ir Rusijos valstybinių sienų ir lygiai taip pat kaip ir Pociūnų aerodromas, puikiai gali būti išnaudojamas Suvalkų koridoriaus gynybai, sąjungininkų karių ir krovinių priėmimui, evakuacijai ir kitiems LR ir NATO valstybių kariuomenių gynybiniams pajėgumams vystyti. Šio aerodromo naudojimo karinėms pratyboms ar kitiems strategiškai svarbiems krašto gynybos, civilinės saugos ar aplinkosaugos tikslams. Remiantis Lietuvos Kariuomenės padalinių raštais Alytaus aeroklubui, Alytaus aerodromas buvo ir iki šiol yra naudojamas karinėms pratyboms ir mokymams. Alytaus aeroklubas šiuo metu rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su LK Kunigaikštienės Birutės motorizuotų pėstininkų batalionu. Alytaus aerodromo teritorija neįeina į tarptautinių skraidymo maršrutų zoną, ko pasekoje galima visa aviacinė veikla. Įgyvendinus Alytaus aerodromo strategiją, pasinaudojant NATO ir ES fondų lėšomis, aerodromas gali tapti dronų surinkimo, bandymų vieta, karinės aviacijos aptarnavimo vieta, Lietuvos kariuomenės mokymų ir treniruočių vieta. Taip pat, vystant gynybinius pajėgumus, gali būti įdiegta žemai skraidančių orlaivių aptikimo ir sekimo sistema (radaras), kadangi yra arti valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusija. Alytaus aerodromo galimybėmis, kas vyksta ir dabar, gali naudotis kitos LR institucijos (LR pasienio tarnyba, aplinkosauga, Civilinės saugos ir priešgaisrinės tarnyba bei policijos pajėgos).
Alytaus aerodromo infrastruktūra ir galimybės leidžia užtikrinti visų institucijų darbą ekstremalių situacijų atveju. Alytaus aerodrome veikia sklandymo, akrobatinio skraidymo, parasparnių ir aviamodelių būreliai, kurie pritraukia jaunimą aviacijos link. Tai sudaro puikias galimybes auginti kartą, kuri gali gauti pradmenis ne tik dronų, aviamodelių kūrime, bet ir būti paruošti lakūnai kritinių situacijų metu. Šilo metu yra steigiama aviatorių mokykla, kuri gali duoti stiprius pagrindus bendradarbiavimui su Švietimo įstaigomis: Alytaus kolegija ir Alytaus Profesinio rengimo centru, ruošiant aviacijos inžinierius ir technikus orlaivių aptarnavimui. Alytaus aerodrome yra rengiamos bendruomenių šventės ir renginiai, vyksta techninių sporto šakų pasirodymai ir varžybos. Alytaus aerodromas yra vieta kur bendruomenės, kartu su kitomis įstaigomis, organizacijomis ar institucijomis, netrukdydami vieni kitiems, vykdo įvairiapusiškas veiklas. Verslas įsikūręs šalia aerodromo nedaro jokios įtakos aerodromo veiklai. Šalia aerodromo gali kurtis verslai, susiję su aviacija, arba atitinkantys nacionalinio saugumo koncepciją ir strategiją. Taigi, Alytaus aerodromas yra pritaikytas aviacinei veiklai, juo gali pasinaudoti Lietuvos kariuomenės padaliniai ir sąjungininkų pajėgos atliekant mokomuosius skrydžius, krovinių ir karių desantavimą, sraigtasparnių tūpimą, kovinių vienetų išsiskleidimą, bepiločių orlaivių skrydžius, tuo išplečiant Lietuvos kariuomenės kovines galimybes ir karių parengtį. Tai yra ir atsarginis, saugus nusileidimo laukas, bet kurio civilinio ar karinio orlaivio priverstiniam avariniam nusileidimui. Dėl šių priežasčių ir geografinės aerodromo svarbos, siūloma grąžinti Alytaus aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo 4 priede yra nustatytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas. Jo b) punkte yra išvardinti oro uostai ir aerodromai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą. Šį sąrašą ir bus siūloma šiuo įstatymu papildyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai yra išvardijami šio rašto pirmojoje dalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamų pasekmių verslo plėtros galimybėms aerodromuose neturės, kadangi aerodromų žemės paskirtis nepasikeis. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama suteikti strateginės svarbos statusą šiandien faktiškai egzistuojantiems aerodromams. Tad sąlygos aplink aerodromų teritorijas veikiančių verslų plėtrai ar steigimui nepakis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Neprieštarauja. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Prienų rajono, Alytaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos skyriai turės keisti ir pripažinti netekusiais galios nutarimus dėl aerodromų po šio įstatymo priėmimo. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Savivaldybių ir kitų valstybės lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nacionalinis saugumas, aerodromas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. . Teikia Seimo nariai [1] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1961825/ragina-pociunu-aerodroma-sugrazinti-i-strateginiu-objektu-sarasa-reikia-tureti-visas-priemones-suvalku-koridoriui-ginti
2023-07-04 Nr. XIVP-2976 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-992, kuriuo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Atsižvelgus į tai, projektu turėtų būti keičiamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas Nr. IX-1132, atitinkamai tikslinant projekto pavadinimą. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 priedą, prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros priskiriant naujus objektus – Pociūnų aerodromą ir Alytaus aerodromą. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kuria Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo (įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo). 3.
priskyrimas prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros gali sąlygoti biudžeto lėšų poreikį bei įvertinus Vyriausybės kompetenciją nacionalinio saugumo srityje, nustatytą keičiamame įstatyme ir valstybės turto valdymo srityje, nustatytą kituose įstatymuose, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Tikslintinas
projekto 1 straipsnio pavadinimas, išdėstant jį taip: „1 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas“. 4.2. Projekto
įrašant „b papunktį ir jį išdėstyti taip“. 4.3. Konkreti įstatymo priėmimo data brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL
2024-08-28
nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Mantas Lapinskas, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių (Alytaus apskr.) 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius, vykdantis ministerijos kanclerio funkcijas, Saulius Kerza, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyr. patarėja Agnė Katkutė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta ir patarėjas Alvydas Šumskas, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas ir Lietuvos aerodromų asociacijos direktorius Algimantas Žentelis, Biržų rajono savivaldybės mero patarėja Toma Karvelytė – Janulionienė, Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, Pociūnų aerodromo atstovas: Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo narys Vladas Motūza, Alytaus aeroklubo direktorius Dalius Sinkevičius ir direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Urbanavičius, Seimo narys Andrius Kupčinskas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04. * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m. sausio
turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-992, kuriuo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Atsižvelgus į tai, projektu turėtų būti keičiamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas Nr. IX-1132, atitinkamai tikslinant projekto pavadinimą. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 priedą, prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros priskiriant naujus objektus – Pociūnų aerodromą ir Alytaus aerodromą.
Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kuria Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo (įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo). Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04.
Pociūnų aerodromo ir Alytaus aerodromo priskyrimas prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros gali sąlygoti biudžeto lėšų poreikį bei įvertinus Vyriausybės kompetenciją nacionalinio saugumo srityje, nustatytą keičiamame įstatyme ir valstybės turto valdymo srityje, nustatytą kituose įstatymuose, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Gauta LRV išvada (2024-01-24 Nr. 83). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04.
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.
Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04 . 1 4.1. Tikslintinas projekto 1 straipsnio pavadinimas, išdėstant jį taip: „1 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas“. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04. 1
vietoj „b) punktą išdėstyti jį taip“ įrašant „b papunktį ir jį išdėstyti taip“. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-04. 2
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XIII-992 4 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2976 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlytina įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-09-13. * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendindama 2023 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-1075)[¹], atliko Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XIII-992 4 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2976 (toliau – Projektas)[²] antikorupcinį vertinimą. Projektu siūloma papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 4 priede esantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, į jį įtraukiant ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai priskiriant du papildomus aerodromus – Pociūnų aerodromą ir Alytaus aerodromą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pažymime, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų, kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų bei kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
2Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, 2024-10-04.
1
strategijoje (2002) numatoma, jog nacionalinio saugumo užtikrinimas yra būtina valstybės ir visuomenės klestėjimo sąlyga. Nacionalinio saugumo interesai yra grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis. Šios vertybės kartu su nacionalinio saugumo interesais lemia svarbiausius užsienio, gynybos ir vidaus politikos tikslus. Strategijoje (2002) vienas iš Valstybės pasirengimo valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas užtikrinimo uždavinių yra vystyti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gebėjimus ir pajėgumus veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų metu ar atremti hibridines grėsmes ir dalyvauti valstybės gynyboje, užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir objektų fizinę apsaugą. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu (2018) įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo (2018)
turinti infrastruktūrai aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą (2018). Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo (2018) 2.14. punkte ,,Aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą” šiuo metu įtrauktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, esančios adresu Oreivių g. 1, Paluknio k., Paluknio sen., Trakų r. sav., asfaltbetonio kilimo ir tūpimo takas, peronas, orlaivių stovėjimo aikštelės, signaliniai riedėjimo tako žiburiai, vizualaus artėjimo tūptinės sistema, degalų saugykla su įpylimo įranga, orlaivių saugojimo angarai, inžineriniai tinklai.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (2021) numatoma, kad yra svarbu plėtoti veikiančius civilinius aerodromus siekiant juos panaudoti tarptautinio ir vietinio susisiekimo, sporto ir pramoginiams tikslams, priėmus sprendimą vykdyti alternatyvią veiklą, numatyti atitinkamą teritoriją (neperkeliant veiklos į greta esančius veikiančius aerodromus) užtikrinančią galimybę vykdyti aerodromų veiklą. Šiai teritorijai priskiriama vidurio Lietuvoje esantys Biržų, Įstros, Rojūnų aerodromai bei jų funkcionavimo palaikymas. Verta pabrėžti, kad LR Bendrojo plano (2021) Kompleksinės infrastruktūros ir teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams brėžinyje Biržų aerodromas priskiriamas plėtojamiems esamiems civiliniams aerodromams (1 pav) (žr. 2 psl). Biržų rajono savivaldybės 2023–2030 metų strateginiame plėtros plane (2023) numatyta pritaikyti ir vystyti turimą sporto infrastruktūrą, tarp jų ir aerodromo teritoriją. Biržų rajono savivaldybės bendrojo plano keitime (2021), akcentuojama, jog Biržų rajone esantis aerodromas turi 2 veikiančius pakilimo-nusileidimo takus. Pagrindinės aerodromo funkcijos sportinė aviacija, mokymų vykdymas bei aviacinis turizmas. Aerodromo panaudojimas keleivių susisiekimui, pvz. kaip taksi paslaugas teikiančio transporto, priklauso nuo bendros šalies politikos, todėl veiklos plėtra nėra įveikiama savivaldybės lygmeniu. Lėktuvų pakilimo - nusileidimo takai gali būti naudojami stichinių nelaimių metu - evakuacijai, kadangi ant jų gali leistis malūnsparniai. Karo atveju Biržų aerodromas galėtų būti strategiškai svarbus objektas dronų pakėlimui - leidimui, karinėms treniruotėms.
susisiekimo ministerijos užsakytoje ,,Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studijoje” Biržų aerodromas priskirtas A grupei, kuriai priskirti perspektyviausi veikiantys valstybei / savivaldybei priklausantys aerodromai, įvertinus oro turizmo, oro taksi, remonto ir gamybos, mokymų bei sporto veiklos potencialą, aerodromo galimybes ir jo norus, laikantis tolygaus geografinio išsidėstymo principo. Studijos (2013) išvadose siūloma siekiant išlaikyti tolygų aerodromų tinklą Lietuvoje ir užtikrinti vienodą regioninį vystymą valstybės požiūriu, taip pat įvertinus aerodromų potencialą bei galimybes į vystomų aerodromų sąrašą turėtų sudaryti Druskininkų, Kyviškių, Ignalinos, Paluknio, Pociūnų, S. Dariaus ir S. Girėno, Alytaus, Biržų, Molėtų ir Telšių aerodromai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus prašau įrašyti Biržų aerodromą į Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, kadangi tai apsaugotų šį strategiškai svarbų objektą nuo privatizavimo. Nepritarti Argumentai:
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė neturi papildomo poreikio ar argumentų įtraukti Biržų aerodromą į Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2024-01-24. 1
Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr.
SV-S-1075
„Dėl įstatymo projekto išvadų“ 1 punktą, pritardama tikslui stiprinti šalies
nacionalinį saugumą, tačiau atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atliktą Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų tinkamumo krašto apsaugos tikslams vertinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XIII-992 4 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2976 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
tik mažajai bei sportinei aviacijai, galimybės pritaikyti aerodromo infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės poreikiams yra ribotos, todėl ji yra netinkama Lietuvos kariuomenės poreikiams vykdant gynybos operacijas. Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“, yra nustatytos valstybinės mobilizacinės užduotys institucijoms. Viena iš valstybinių mobilizacinių užduočių, nurodytų Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo 1.9.3 papunktyje, – „užtikrinti tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, tai yra valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti Alytaus aerodromas kaip reikalinga infrastruktūra nenurodomas.
Pritarti Krašto apsaugos ministerija papildomai informavo, kad Alytaus aerodromo teritorija (žemės sklypas) dėl savo unikalios geografinės padėties ir galimos įtakos Lietuvos gynybai, patikslinus gynybos planus, vertintina kaip tinkama gynybos (logistinėms) funkcijoms kartu su Lietuvos sąjungininkais pritaikyti ir vykdyti. Dėl šių priežasčių Alytaus aerodromo teritorija (žemės sklypas) traktuojama kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio
miestelių teritorijų ribose, kuri neperduodama savivaldybėms, ir šio žemės sklypo patikėjimo teisės subjektas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-01-24. 1
objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, esminis aspektas, lemiantis įrenginių ar turto įtraukimą į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, yra grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), vertinimas.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikta informacijos, ar siūlant įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą Alytaus aerodromą buvo įvertintos Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams. Todėl neaišku, ar toks vertinimas buvo atliktas, o jei ir buvo atliktas, kokios grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams lėmė, kad Alytaus aerodromą yra siūloma įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Taip pat pažymėtina, kad ir kituose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, įtvirtinančiuose krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strateginius tikslus ir konkrečius veiksmus jiems pasiekti, nenumatyta naudoti Alytaus aerodromo infrastruktūros ir jos plėtoti. Dėl šios priežasties netikslinga jį įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabos komentarą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-01-24. 1
aerodromas labiau priskirtinas prie nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę, o ne nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros. Šio statuso priskyrimas grindžiamas tuo, kad Pociūnų aerodromas, nors ir yra tinkamoje lokacijoje ir turi visą infrastruktūrą aviacinei veiklai ir labiau tinkamas civiliniams poreikiams, tačiau jis intensyviai naudojamas Lietuvos kariuomenės karių kariniam rengimui ir pratyboms. Dėl šios priežasties Pociūnų aerodromą netikslinga priskirti prie Įstatymo
reikšmę turinčios infrastruktūros.
Įstatymo 4 priedo 2 punkto n papunktyje nurodyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra laikomi aerodromai, įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą. Pociūnų aerodromo priskyrimas prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros būtų pakankamas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė artimiausiu metu planuoja suteikti Pociūnų aerodromui nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčio aerodromo statusą
Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nebeatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų. Pritarti
aerodromą Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė į svarbią (ne strateginę) reikšmę turinčių aerodromų sąrašą (LRV nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 391 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčių aerodromų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (2024-01-24 Nr. 84). 2. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nustatyti konkretūs Pociūnų aerodromo įrenginiai ir turtas kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir įrašyti į Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“. 3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nustatytos Pociūnų aerodromo apsaugos zonos, papildant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“;
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikti įgaliojimai nustatyti fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus Pociūnų aerodromui ir juridiniams asmenims, teikiantiems paslaugas ar valdantiems šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą. 4. Seimo narė Laima Nagienė, 2023-09-20. 1
Projektu Nr. XIVP-2976 (toliau – Projektas) siūloma papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 (toliau – Įstatymas) 4 priede esantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (toliau – Sąrašas) Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai be kita ko priskiriant du papildomus aerodromus – Pociūnų aerodromą ir Alytaus aerodromą.
Šie aerodromai iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašo buvo išbraukti, kaip, beje, buvo išbrauktas ir Mažeikių aerodromas, XVII–osios Vyriausybės metu priimant naują Įstatymo redakciją atsižvelgus į valstybės institucijų pateiktus pasiūlymus, taip pat įmonių ir asociacijų pasiūlymus, pateiktus Įstatymo projekto derinimo eigoje. Taigi, konkrečios priežastys ir argumentai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas išbraukti kai kuriuos aerodromus iš sąrašo, nebuvo nurodyti ir nebuvo žinomi Seimui priimant Įstatymo naują redakciją 2017 metais. Po Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo pasikeitus geopolitinei situacijai, akivaizdžiai pasikeitė ir potencialus visų Lietuvos aerodromų vaidmuo ir svarba užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį ir galimybes bei nacionalinį saugumą. Dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, kodėl Pociūnų ir Alytaus aerodromai turėtų būti įtraukti į Sąrašą, analogiškai į Sąrašą turėtų būti įtrauktas ir Mažeikių rajono Šerkšnėnų gyvenvietėje veikiantis Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromas. Mažeikių aerodromas turi reikiamą infrastruktūros potencialą kariuomenės rezervo ruošimui. Sukaupta daugiametė praktinė patirtis organizuojant 7-10 parų sukarintas stovyklas (15-20 žmonių) su šuoliais parašiutu. Mažeikių aeroklubas yra pasirengęs organizuoti respublikines sukarintas sportines jaunimo stovyklas savo aerodrome ir prireikus ruošti parašiutininkus visam Lietuvos kariuomenės rezervui ištisus metus. Aeroklubas pajėgus paruošti parašiutininkų grupes, galinčias nusileisti į ribotos dydžio aikšteles (tai ypatingai aktualu greito reagavimo specialios paskirties būriui).
Aerodromas turi potencialą tapti dronų surinkimo, bandymų vieta, karinės aviacijos aptarnavimo vieta, Lietuvos kariuomenės mokymų ir treniruočių vieta. Mažeikių aerodromo galimybėmis gali naudotis kitos šalies institucijos. Mažeikių aerodromo infrastruktūra ir techninis pajėgumas sudaro galimybę užtikrinti visų institucijų darbą ekstremalių situacijų atveju. Esant ekstremaliai situacijai aerodromas gali prisidėti prie ORLEN Lietuva gamyklos personalo evakuacijos ar gynybinių reikmenų pristatymo. Nuo Mažeikių aeroklubo veiklos pradžios 1984 metais Mažeikių aerodrome 6000 jaunuolių atliko šuolius iš lėktuvo parašiutu. Paruošti trys Lietuvos klasikinio parašiutizmo čempionai. Šiuo metu du Mažeikių aeroklube paruošti sportininkai dirba instruktoriais parašiutininkais LR Krašto apsaugos ministerijoje. Keletas baigė aviacijos mokyklas ir dabar skraido įvairiose avialinijose Lietuvoje ir pasaulyje. Aeroklubas kiekvienais metais paruošia 250-300 jaunuolių, kurie pirmuosius šuolius atlieka desantiniais parašiutais, organizuoja Lietuvos šaulių stovyklas, kuriose 30-40 šaulių įvykdo šuolius iš lėktuvo parašiutu. Mažeikių aerodromas yra pritaikytas aviacinei veiklai, juo gali pasinaudoti Lietuvos kariuomenės padaliniai ir sąjungininkų pajėgos atliekant mokomuosius skrydžius, krovinių ir karių desanto operacijas, sraigtasparnių tūpimą, kovinių vienetų išsiskleidimą, bepiločių orlaivių skrydžius, civilinių ar karinių orlaivių priverstinį avarinį nusileidimą. Todėl siūloma kartu su Pociūnų ir Alytaus aerodromais grąžinti ir Mažeikių aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 dalies
b) punktą ir jį išdėstyti taip:
„b) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame
Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Šilutės aerodromas, Pociūnų aerodromas, ir Alytaus aerodromas ir Mažeikių aerodromas;“. Nepritarti Argumentai: Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė neturi papildomo poreikio ar argumentų įtraukti Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą. 5. Seimo narys Kęstutis Mažeika, 2023-09-21. 1
Projektu Nr. XIVP-2976 (toliau – Projektas) siūloma papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 (toliau – Įstatymas) 4 priede esantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (toliau – Sąrašas) Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai be kita ko priskiriant du papildomus aerodromus – Pociūnų aerodromą ir Alytaus aerodromą. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, minėti du aerodromai iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų sąrašo buvo išbraukti XVII–osios Vyriausybės metu priimant naują Įstatymo redakciją atsižvelgus į valstybės institucijų pateiktus pasiūlymus, taip pat įmonių ir asociacijų pasiūlymus, pateiktus Įstatymo projekto derinimo eigoje. Taigi, konkrečios priežastys ir argumentai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas išbraukti kai kuriuos aerodromus iš sąrašo, nebuvo nurodyti ir nebuvo žinomi Seimui priimant Įstatymo naują redakciją 2017 metais.
Po Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo pasikeitus geopolitinei situacijai, akivaizdžiai pasikeitė ir potencialus visų Lietuvos aerodromų vaidmuo ir svarba užtikrinant nacionalinį saugumą. Dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, kodėl Pociūnų ir Alytaus aerodromai turėtų būti įtraukti į Sąrašą, analogiškai į Sąrašą turėtų būti įtrauktas ir Marijampolės savivaldybėje Sasnavoje veikiantis aerodromas. Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodromas turi reikiamą infrastruktūros potencialą kariuomenės rezervo ruošimui. Sukaupta daugiametė praktinė patirtis organizuojant vaikų ir jaunimo stovyklas su šuoliais parašiutu. Sasnavos aeroklubas yra pasirengęs organizuoti ir paruošti parašiutininkų grupes, galinčias nusileisti į ribotos dydžio aikšteles (tai ypatingai aktualu greito reagavimo specialios paskirties būriui). Aerodromas turi potencialą tapti dronų surinkimo, bandymų vieta, karinės aviacijos aptarnavimo vieta, Lietuvos kariuomenės mokymų ir treniruočių vieta. Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodromo galimybėmis gali naudotis kitos šalies institucijos. Aerodromo infrastruktūra ir techninis pajėgumas leidžia užtikrinti visų institucijų darbą ekstremalių situacijų atveju. Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodromas yra pritaikytas aviacinei veiklai, juo gali pasinaudoti Lietuvos kariuomenės padaliniai ir sąjungininkų pajėgos atliekant mokomuosius skrydžius, krovinių ir karių desanto operacijas, sraigtasparnių tūpimą, kovinių vienetų išsiskleidimą, bepiločių orlaivių skrydžius, civilinių ar karinių orlaivių priverstinį avarinį nusileidimą. Be to Marijampolės Savivaldybės Sasnavos aerodromas patenka į šalia, Kazlų rūdos savivaldybėje, esančio poligono apsaugos zoną.
Todėl siūloma kartu su Pociūnų ir Alytaus aerodromais grąžinti ir Marijampolės Savivaldybės Sasnavos aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 dalies
b) punktą ir jį išdėstyti taip: „b) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Šilutės aerodromas, Pociūnų aerodromas, ir Alytaus aerodromas ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodromas;“. Nepritarti Argumentai:
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė neturi papildomo poreikio ar argumentų įtraukti Mažeikių J. Kumpikevičiaus aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, taip pat Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės nuomonę, siūlyti įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius, Dovilė Šakalienė. Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius NSGK biuro patarėja Vilma Greckaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e248a913522e11ee8e3cc6ee348ebf6d?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c303cf17-6f23-47c5-8208-4617cd36c09d. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/20d1bc3014e011eea9b3de7dd350a34e?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=fed1f702-b0fd-49a6-ba3a-9a76666457da.