LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. X-813
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas,
pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys ir patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Irina Malukienė, Administravimo departamento vyresnioji patarėja Indrė Gasperė, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės vadovas Andrius Vaivada ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas, atliekantis Tarnybos vado funkcijas, Arūnas Paulauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Viešojo saugumo tarnybos profesinės sąjungos atstovė Nomeda Kačiulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, 2023-09-21 Nr. G-2023-8169 * Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau - LRITĮPS), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešojo saugumo įstatymo Nr. X-813 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų projektais (toliau - Projektas) bei atstovaudama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VST) pareigūnus bei jų interesus ir pritardama šių nuomonei, jog VST prijungimas prie Lietuvos Respublikos policijos yra žalingas esant tokiai geopolitinei situacijai, todėl teikia šį raštą, nurodydama Projekto trūkumus, išreiškia pagrįstas abejones bei tikisi Jūsų pagalbos siekiant apginti VST pareigūnų teises ir teisėtus lūkesčius. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte stokojama išaiškinimo, kokį poveikį numatomas teisinis reguliavimas turės VST pareigūnams bei kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas Projektu siekiamų įtvirtinti pasikeitimų rizikos vertinimas yra pateiktas tik policijos pareigūnų atžvilgiu - išaiškinta, kad pareigūnų veiklos teritorija, funkcijos, bei esminė padėtis nesikeis, tačiau pasigendama tokios pat analizės VST pareigūnų atžvilgiu. Panaikinus VST turimą centrinės statutinės įstaigos statusą, esami VST pareigūnai galėtų patirti neigiamas pasekmes. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 straipsnio 4 dalį VST ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atskira institucinė sistema, kiekviena sudaranti statutinių įstaigų sistemą.
Iš pateikto reglamentavimo galima daryti išvadą, jog perkeliant VST pareigūnus iš vienos atskiros institucinės sistemos į kitą, turės būti naikinamos šiuo metu VST pareigūnų užimamos pareigybės, steigiant naujas kitoje institucinėje sistemoje. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsniu, VST būtų reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Policijos departamento, kuriam pereitų visos reorganizuojamos biudžetinės įstaigos VST teisės ir pareigos. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, įvykus reorganizavimo procesui, iškyla grėsmė, jog daug VST pareigūnų, gavę įspėjimus apie jų pareigybių panaikinimą, paliks vidaus tarnybos sistemą. Be kita ko, pareigūnų pasitraukimas iš sistemos sukeltų riziką pritrūkti pajėgumų besiklostant įtemptai geopolitinei situacijai Europos Sąjungoje ir už ES ribų, kuri kelią pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pasitraukus daliai pareigūnų, būtų silpninamos ginkluotosios pajėgos bei turėtų būti keičiama daugelis planų, susijusių su ginkluota krašto gynyba. Numatytos užduotys, kurias vykdo VST, turėtų būti deleguojamos kitiems kariniams vienetams, taip būtų prarandamos VST pareigūnų įgytos kvalifikacijos bei kompetencijos. Projektą lydinčiuose dokumentuose nenurodoma, ar Projekto rengėjai yra numatę priemonių planą, kuris padėtų išvengti krizinės situacijos, jei didžioji dalis VST pareigūnų pasitrauktų iš tarnybos ir kuriamas VST padalinys Policijos struktūroje negalėtų vykdyti veiklos ir jam priskirtų užduočių, o šia situacija siektų pasinaudoti Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės ar šių valstybių agentai.
VST išskirtinumas yra nacionaliniam saugumui svarbių valstybės objektų fizinės saugos užtikrinimas 24/7 režimu bei pirminis saugumo, reagavimo bei pavojingos jėgos, neteisėtos veikos atgrasymo elementas, nustatytuose saugomuose objektuose užkardymo vienetas. Lietuvos policija nevykdo šių objektų apsaugos, o reaguoja tik į incidentus, vadovaudamasi numatytomis tvarkomis. Objektų sąrašas yra tvirtinamas LR vyriausybės. Saugomų objektų valdytojai nėra išreiškę jokių pretenzijų dėl saugomų objektų apsaugos vykdymo kokybės ar organizavimo principų. Visa veikla yra betarpiškai koordinuojama su objektų valdytojais, informuojant vieni kitus apie grėsmes bei pokyčius. Valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ išreiškė nuoširdžią padėką VST, o ypač Tarnybos Kauno daliniui bei jo kolektyvui už svarų indėlį užtikrinant viešąją tvarką Kauno oro uoste. Pareigūnus atstovaujančios profesinės sąjungos nuomone, eksperimentuoti valstybės saugumu esamos geopolitinės situacijos kontekste yra itin pavojinga, todėl šiuo kreipimusi išreiškiamas nepritarimas Viešojo saugumo tarnybos prijungimui prie Policijos. Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines, svarbias valstybei funkcijas, saugo svarbius valstybinius objektus, vykdo grėsmių ir pažeidimų prevenciją. Metų pradžioje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo skelbiama, kad policijoje neužpildyta 18 proc. pareigūnų darbo vietų. Didžiausias stygius fiksuojamas Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskrityse - daugiau kaip 20 proc.
Viešuosiuose šaltiniuose pateikiama, kad pastaruoju metu Policijos departamente atleidžiama daugiau pareigūnų, nei priimama, ir didžioji dauguma tų pareigūnų turi būtiną stažą pareigūno pensijai gauti, neretai būna atitarnavę daugiau kaip 30-35-erius metus. Pateikiama STRATA apklausa negali būti laikoma objektyvia ir reprezentatyvia, kadangi jos duomenys naudojami ne pareigūnų darbo ir mikroklimato gerinimui ar objektyviam situacijos įvertinimui, o siekiui parodyti, kad pareigūnai nėra patenkinti esama sistema ir neva būtų linkę sutikti su pokyčiais. Apklausa, priešingai nei tikėtasi, tik supriešino pareigūnus bei iššaukė nepasitenkinimą pareigūnų gretose. Vienetiniai nepasitenkinimai įvardinami kaip absoliutūs ir yra generalizuojami. Profesinėms sąjungoms ir pareigūnams tvirtinama, kad nuolat ieškoma būdų, kaip tinkamai užtikrinti funkcijų įgyvendinimą ir prisitaikyti prie šios dienos realijų, tačiau situacijos gerėjimo ženklų nematyti, o pateikiamas Projektas gali prisidėti prie dar vieno staigaus pareigūnų skaičiaus sumažėjimo ir nėra nurodoma kokiomis priemonėmis būtų užtikrinama, kad VST sistemą galintiems palikti pareigūnams yra numatyta lygiavertė pamaina. VST pareigūnai sulaukia net tarptautinio pripažinimo, 2023 m. gegužės 11 d. EU LEX misijos Kosove štabe Prištinoje įvyko Rezervinio suformuoto policijos vieneto (RFPU) medalių įteikimo ceremonija. „Common Security and Defence Policy“ (CSDP) medaliai įteikti 24-iems Italijos karabinieriams ir 10-iai Viešojo saugumo Tarnybos pareigūnų. Misijos vadovas dėkojo Lietuvai ir Viešojo saugumo tarnybai už jos svarų indėlį įgyvendinant misijos tikslus ir uždavinius. Kyla natūralus klausimas ar dėl reformos neteks atsisveikinti su dalimi ypatingai profesionalių pareigūnų.
Iš siūlomų pakeitimų susidaro įspūdis, kad VST veikla nuvertinama, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareigūnai paruošti didesniems iššūkiams, tai beveik 32 metus skaičiuojanti moderni aprūpinta vandensvaidžiais, šarvuočiais ir t.t. tarnyba užtikrinanti plataus profilio ir įvairaus pobūdžio užduotis ir operacijas ir iki šios reformos buvo patikimas visos VRM ramstis. Viešojo saugumo tarnyba ir policija - dvi, tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir paskirtimi valstybėje, skirtingos tarnybos. VST ne tik atlieka viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, bet ir pagal Karo padėties įstatymą yra priskiriama Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, todėl planuojamas pokytis gali sudaryti prielaidas valstybės gynybinių pajėgumų mažėjimui. Siūlome stiprinti VST prie VRM , ypač modernizuoti esamas vaizdo stebėjimo sistemas, kurios gali būti nesudėtingai tobulinamos, tam kad užtikrintų efektyvesnį saugomų objektų stebėjimą, perimetro kontrolę, pažeidimų prevenciją - užkardymą, o ne naikinti tarnybą, kuri yra pasirengusi atkurti ir užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų, masinių neramumų metu, bei ginti Lietuvos valstybę karo metu, nepaprastosios padėties atvejais. Pritarti
ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, 2023-10-13 Nr. G-2023-8882 * Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos pozicija:
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Projekto aiškinamajame rašte analizuoti ir vertinti teigiami rezultatai, susiję tik su policijos veiklos organizavimo pokyčiais, tačiau nepateikta jokia informacija, koks poveikio vertinimo metu yra nustatytas galimas Projektu siekiamo įtvirtinti VST veiklos modelio pakeitimo teigiamas ir neigiamas poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešojo saugumo sričiai, VST pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu, rengiant teisės akto projektą, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, tačiau iš aiškinamojo rašto turinio matyti, kad viena iš galimų alternatyvų - perduoti policijai nebūdingas objektų apsaugos ir asmenų konvojavimo funkcijas Viešojo saugumo tarnybai, atitinkamai užtikrinant šių funkcijų finansavimą iš valstybės biudžeto - nebuvo įvertinta ir išanalizuota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktame tyrime nurodyta, kad, atsižvelgiant į VST vykdomos valstybės gynimo karo atveju funkcijos išskirtinumą svarbos požiūriu, nenuolatinį vykdymo pobūdį, pasikeitusį pavaldumą vykdant šią funkciją ir informacijos prieinamumo ribotumą, tikslinga inicijuoti išsamesnį VST atliekamos valstybės gynimo karo atveju funkcijos vykdymo efektyvumo vertinimą, tačiau iš aiškinamajame rašte pateiktos informacijos matyti, kad joks išsamus šios įstatymu priskirtos VST funkcijos vykdymo efektyvumo vertinimas nebuvo atliekamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 10 straipsniu, tarptautinius veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties veikimu, atlieka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, todėl siūlytina keičiamo įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų pakeitimus teikti derinti ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. 2. Projektas Taipogi Projekto aiškinamajame rašte nėra tinkamai įvertintos galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės VST darbuotojams. Aiškinamojo rašto 5 punkte pateiktas projektu siekiamų įtvirtinti pakeitimų rizikos vertinimas tik policijos pareigūnų atžvilgiu, nurodant, kad daugumos VST pareigūnų funkcijos, veiklos teritorija ir kitos esminės sąlygos nesikeis, todėl nebus sudarytos prielaidos jų atleidimui pasinaudojus galimybe gauti išeitinę kompensaciją (jų pareigybės nebus panaikintos, o tik pervadintos). Tačiau iš aiškinamajame rašte pateiktos informacijos matyti, kad nebuvo atlikta projektu siekiamų įtvirtinti pakeitimų poveikio, rizikų, naudų, kaštų analizė ir vertinimas VST pareigūnų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad VST pareigūnų pareigybės nebus tik pervadintos, kadangi VST pareigūnų funkcijos išplaukia iš atskiro ir specialaus VST įstatymo, kuris pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pripažįstamas netekusiu galios.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Vidaus tarnybos statutas) redakcijos 4 straipsnio 4 dalimi, VST ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) yra atskira institucinė sistema, kiekviena atskirai sudaranti statutinių įstaigų sistemą, todėl, perkeliant VST pareigūnus iš vienos atskiros institucinės sistemos į kitą, turės būti naikinamos jų šiuo metu užimamos pareigybės, steigiamos naujos pareigybės kitoje institucinėje sistemoje (t. y. policijos sistemoje) ir siūloma jiems užimti naujai įsteigtas pareigybes. Iš aiškinamojo rašto 4.1 papunktyje pateiktų projektu siekiamų įtvirtinti pakeitimų, kuriais naikinamas VST turimas centrinės statutinės įstaigos statusas, perduodamas VST pavaldumas policijos generaliniam komisarui, matyti, kad VST yra reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Policijos departamento, kuriam pereitų visos reorganizuojamos biudžetinės įstaigos VST teisės ir pareigos. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsniu, rengtinas biudžetinės įstaigos VST reorganizavimo sąlygų aprašas, kuriame nustatytini terminai, iki kurių reorganizuojamos įstaigos VST darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka siūlomos eiti pareigos po reorganizavimo veiksiančioje biudžetinėje įstaigoje, ir kitos Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos.
Atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus reikalavimus, susijusius su reorganizavimo sąlygų paskelbimo, įspėjimų VST darbuotojams apie naikinamas jų pareigybes įteikimo terminais, manytina, kad projekte numatomas įsigaliojimo terminas 2024 m. sausio 1 d. yra neprotingai per trumpas, todėl šis terminas ilgintinas. 2.1. Aiškinamojo rašto 13 punkte teigiama, kad laikinų papildomų išlaidų gali atsirasti dėl išeitinių kompensacijų, darbuotojui nesutikus užimti naujai įsteigtos pareigybės, išmokėjimo, tačiau prognozuojama ar preliminari papildomų lėšų suma nenurodoma. Be kita ko, aiškinamojo rašto 5 punkte teigiama, kad jokių galimų neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte neįvertinta tiek Lietuvos nacionaliniam saugumui, tiek viešojo saugumo sričiai reikšminga galima neigiama pasekmė, jog iš visų šiuo metu VST tarnaujančių 840 pareigūnų 316 pareigūnų jau yra įgiję teisę išeiti į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl, priėmus numatomus įstatymus, yra didelė rizikos tikimybė, jog daug VST pareigūnų, gavusių įspėjimus apie jų pareigybių panaikinimą ir siūlymus užimti naujai įsteigtas pareigybes, tiesiog paliks vidaus tarnybos sistemą, pasinaudodami galimybe gauti išeitines kompensacijas. 2.2.
Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą VST pareigūnų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kadangi naikinant VST turimą centrinės statutinės įstaigos statusą ir suteikiant specializuotos policijos įstaigos statusą (tokiu būdu VST iš antros statutinių įstaigų grupės yra perkeliama į trečią įstaigų grupę) yra žymiai susiaurinamos VST pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžių apatinės ir viršutinės ribos, nustatytos Vidaus tarnybos statuto priede. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui principu.. Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojų darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir panašiai. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu VST pareigūnų darbo apimtis didinama, kadangi prie šiuo metu vykdomų specializuotų funkcijų, susijusių su ypatingosiomis ir ekstremaliosiomis situacijomis, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga, konvojavimu, valstybės gynimu karo metu, bus nustatomas ir bendrųjų policijos funkcijų vykdymas, tuo tarpu darbo užmokesčio viršutinė riba, panaikinus įstaigos, kurioje tarnauja VST pareigūnas, centrinės statutinės įstaigos statusą ir perkėlus į trečios grupės įstaigos statusą, bus mažinama, tokiu būdu bloginamos VST pareigūnų darbo sąlygos. 3. Projekto aiškinamajame rašte yra pateikta eilė faktinių netikslumų, kurie sudaro klaidinančią nuomonę apie esamą situaciją. 3.1.
išdėstytus teiginius, kad VST įstatyme įtvirtintas VST specifinis požymis
„nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga“ laikytinas
deklaratyvia, per teisinį reguliavimą neatskleista ir neveikiančia teisės norma, paneigia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis krašto apsaugos generaliniam inspektoriui pareigą kontroliuoti VST kovinių būrių pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2021 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 104-Spr-20 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos efektyvumo“ pažymėta, kad VST šiuo metu yra vienintelė nuolatinės specialios parengties institucija, turinti šiuolaikinius standartus atitinkančią įrangą, skirtą efektyviai reaguoti suvaldant didelio masto neramumus ir atkuriant visuomenės rimtį. 3.2. Dėl aiškinamojo rašto 1.1 papunkčio antrojoje pastraipoje išdėstytų teiginių, kad VST nevykdo asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą, profesinio mokymo, neturi savo pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, pažymėtina, jog VST struktūriniame padalinyje - Mokymo ir kovinio rengimo centre - tarnauja kvalifikuoti specialistai, gebantys užtikrinti, kad reikiamos kvalifikacijos neturintys asmenys pasiektų ir įgytų atitinkamą reikiamą kvalifikaciją, tačiau visos VST iniciatyvos dėl profesinio mokymo įstaigos statuso suteikimo Viešojo saugumo tarnybai buvo slopinamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. 3.3. Nesutiktina su aiškinamojo rašto 3.1.3 papunktyje nurodytais teiginiais, kad VST ir policijos veikla objektų fizinės apsaugos užtikrinimo veikloje iš esmės nesiskiria. Visgi, paprasto objekto ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto apsaugos pobūdis skiriasi.
Aiškinamojo rašto 3.1.3 papunktyje išdėstyti teiginiai, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto apsauga turėtų būti sietina su vieno valdymo centro diegimu organizuojant operatyvų reagavimą į incidentus, neatitinka Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, (toliau - Nacionalinio saugumo strategija) 36.5 papunktyje numatyto valstybės pasirengimo valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas užtikrinimo uždavinio - vystyti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gebėjimus ir pajėgumus užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir objektų fizinę apsaugą. Nacionalinio saugumo strategijoje vartojama sąvoka „objekto fizinė apsauga“ suponuoja objektą saugančio pareigūno buvimą pačiame saugomame objekte, kadangi vaizdo stebėjimo sistemos vykdo tik dalį apsaugos funkcijos (t. y. stebėjimą). 3.4. Aiškinamojo rašto 3.1.5 papunktyje išdėstyti teiginiai, kad VST neatitinka reikalavimų, susijusių su galimybe gauti tam tikrus (NATO arba ES Lietuvai perduotus) įslaptintus dokumentus, kadangi VST nėra įsteigta Lietuvai perduotų įslaptintų dokumentų antrinė subregistratūra arba kontrolės punktas, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 4 punkto, suteikiančio Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai įgaliojimus priimti sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos registratūrų steigimo, todėl minėtos registratūros steigimo klausimas nepriklauso išskirtinai vien tik nuo VST valios. 3.5.
tyrime klaidingai nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka valstybei svarbių objektų apsaugos funkciją Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio
netekusia galios nuo 2019 m. spalio 1 d., kuomet branduolinių energetikos objektų fizinės saugos organizavimo funkcija buvo perduota Viešojo saugumo tarnybai. <...>
3Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
2023-10-18 Nr. G-2023-9050 *
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 494 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 2, 6, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 27, 29, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir su jais susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui". 2023 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2958 (toliau - Įstatymo projektas) ir kartu teikiamiems įstatymo projektams, paskyrė pagrindinį ir papildomą komitetą įstatymų pakeitimų projektų paketui svarstyti. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, didžiausia vidaus tarnybos sistemos pareigūnus vienijanti profesinė sąjunga, susipažino su Įstatymo projektu, jo aiškinamuoju raštu ir Įstatymo projektui iš esmės nepritaria. 1.
įsigaliojimo Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tarnavę pareigūnai laikomi policijos pareigūnais <...>. “ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Nesikeis ir šios įstaigos pareigūnų bei kitų darbuotojų darbdavys, funkcijų (darbo) atlikimo vieta, funkcijos, pareigybių aprašymai ir darbo sąlygos (išskyrus tarnybos vadovybę), nebus naikinamos VST pareigybės, todėl nebus teisinio pagrindo darbuotojų atleidimui pasinaudojus galimybe gauti išeitinę kompensaciją (pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybės nebus panaikintos, o tik pervadintos).“ Nesutiktina, kad situacija, kai viešojo saugumo tarnybos pareigūnas tampa policijos pareigūnu, situacija, kai savarankiška centrinė statutinė įstaiga tampa kitos centrinės statutinės įstaigos struktūros dalimi (taigi praranda savarankišką) yra tik techninio pobūdžio pakeitimas, lemsiantis tik pavadinimo pasikeitimą. Vadovaujantis Įstatymo rengėjų siūlomu principu, galima pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldumą, padarant šią įstaigą, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūros dalimi, o pareigūnus - ugniagesiai gelbėtojais. Juk jie visi statutiniai pareigūnai, jų tarnybos santykius reguliuoja tas pats Vidaus tarnybos statutas. Taip pat galima ir Centrinės statutinės įstaigos struktūros dalimi esantį padalinį, pavyzdžiui, Lietuvos policijos mokyklą, padaryti centrine įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tų pačių tarnybinių funkcijų nustatymas pareigybės aprašymuose nėra vienintelis ir nėra pagrindinis faktorius realiai apibrėžiantis tokio pasikeitimo teisinę reikšmę, mąstą ir pasekmes tam pasikeitimui įvykus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūno tapimas policijos pareigūnu neabejotinai turės esminių pokyčių to pareigūno teisiniai padėčiai ir net funkcijoms ateityje. 2.
aiškinamajame rašte nurodyta: „Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenustato specialiųjų nuostatų dėl statutinių įstaigų pavaldumo pakeitimo, taip pat statutinių įstaigų reorganizavimo, inter alia (be kita ko) ir jų sujungimo (prijungimo) būdu, įtakos pareigūnų tarnybos teisiniams santykiams. Todėl įgyvendinant VST pavaldumo keitimo procesą taikytini darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, tačiau tik ta apimtimi, kiek jais nereglamentuojamos teisinės situacijos (santykiai), būdingos tik ir išimtinai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinei padėčiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.“ Nekvestionuotina, kad iš tarptautinės darbo teisės kilę saugikliai darbuotojams, draudžia darbdaviams vykdyti struktūrinius pertvarkymus ir tokiu būdu mažinti darbuotojų skaičių, keisti jų funkcijas ar darbo užmokestį. Tačiau Įstatymo projekto rengėjai tikslingai nutyli dėl darbuotojų teisių, kai darbdavys vykdo struktūrinius pertvarkymus, teisių, kurios numatytos tame pačiame Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnyje. T. y. minėto Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apie būsimą verslo ar jo dalies perdavimą darbuotojui verslo perdavėjas turi pranešti iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki perdavimo, nurodydamas verslo ar jo dalies perdavimo datą, teisinį pagrindą, tokio perdavimo ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojui ir priimtas priemones.
Jeigu 3 darbuotojas per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu nesutinka su darbo santykių tęstinumu, verslo perdavėjas nutraukia darbo sutartį su darbuotoju darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad vadovaujantis darbo santykių teisiniu reguliavimu, apie kurį kalbama aiškinamajame rašte, kiekvienas darbuotojas turi teisę savarankiškai nuspręsti, tęsti darbo santykius ar netęsti. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> VST pareigūnai priėmus įstatymą bus informuoti apie tai, kad pasikeis VST pavaldumas ir pavadinimas, o jų tarnybos sąlygos, t. y. vykdomos funkcijos ir specialieji reikalavimai, nustatyti pareigybių aprašymuose, darbo apmokėjimas ir darbovietė, nesikeis.“ Taigi, iki šio momento darbo santykius reglamentuojantys įstatymai taikomi pareigūnams taip pat, kaip ir visiems dirbantiesiems - Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bus informuoti apie darbdavio pasikeitimą. Lieka paskutinis Darbo kodekso 51 straipsnio 5 dalies sakinys, susijęs su išeitine išmoka, ir čia Įstatymo projekto rengėjai brėžia mistinę ribą - neva tolesnius teisinius santykius, po pareigūnų informavimo apie darbdavio pasikeitimą, reglamentuoja nebe darbo teisiniai santykiai, o Vidaus tarnybos statutas. Su tokia pozicija sutikti negalima. Pirma, Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja nei pareigūnų informavimo dalies, nei tolesnių su informavimu susijusių klausimų.
Antra, teisinio reguliavimo spragos (teisinio reguliavimo nebuvimas Vidaus tarnybos statute) negali būti aiškinamos darbuotojų, šiuo atveju pareigūnų, silpnosios darbo santykių šalies nenaudai, t. y. atimant darbo teisiniuose santykiuose įtvirtintą teisę netęsti darbo santykių tokiomis pačiomis sąlygomis kaip visi dirbantieji. Trečia, Viešojo saugumo tarnybos prijungimas prie Lietuvos policijos yra procedūra. Šios procedūros nei vienu žodžiu, nei vienu sakiniu nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Todėl visai procedūrai, o ne 95 procentams procedūros, turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Lygiai taip pat, jei priėmimo į mokyklą procedūra, nereglamentuota mokyklos lygiu, būtų vykdoma pagal priėmimo į vaikų darželį procedūrą, o paskutinis etapas - sutarties su mokykla pasirašymas, būtų vykdomas pagal priėmimo į universitetą procedūrą - pirmokas sutartį savo vardu rašytųsi. Aiškinamajame rašte, skrupulingas atribojamas („<...> tačiau tik ta apimtimi, kiek jais nereglamentuojamos teisinės situacijos (santykiai), būdingos tik ir išimtinai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinei padėčiai“) yra nepagrįstas. Susidaro tokia situacija, darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, gavęs informaciją raštu, gali priimti sprendimą nebetęsti darbo santykių. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, gavęs tokią pačią informaciją raštu bei tampantis policijos pareigūnu, gali priimti sprendimą nebetęsti tarnybos santykių.
O skirtumas paprastas ir, manytina, diskriminacinio pobūdžio - darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas Darbo kodekso 57 straipsnio 8, 9 dalių pagrindu, jam išmokama išeitinė išmoka, turi teisę į ilgalaikio darbo išmoką, o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, tampantis policijos pareigūnu, gali būti atleistas tik paties prašymu arba šalių susitarimu, be įstatyme (ne susitarime) numatytos teisės į išeitinę išmoką. Neginčytina, valstybė, kaip ir kiekvienas darbdavys, turi teisę vykdyti pokyčius, tačiau skirtingai nuo visų kitų darbdavių, valstybė pokyčius nori „gyvendinti „nemokamai.“
aiškinamajame rašte nurodyta: „Įgyvendinant siūlomus pokyčius siekiama išlaikyti šiuo metu tarnaujančius pareigūnus, užtikrinti pareigūnų tarnybos teisinių santykių tęstinumą, minimizuoti patyrusių pareigūnų ir kompetencijų praradimą, su kuriuo dažnai susiduriama vykdant struktūrines pertvarkas, kartu užtikrinti tinkamą pareigūnų informavimą apie pokyčius bei su tuo susijusias socialines garantijas ir teisėtus lūkesčius.“ Šie teiginiai, aiškiai parodo, kad esminiai struktūriniai pokyčiai visada lemia pareigūnų pasitraukimą iš tarnybos, o Įstatymo projekto rengėjai siekia tai užkardyti būtent atimdami teisę pareigūnui palikti tarnybą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip visiems dirbantiesiems. Laikinai iš policijos generalinio komisaro pavaduotojo į Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojo pareigas perkeltas ir vado funkcijas atliekantis Arūnas Paulauskas viešoje erdvėje užtikrino, kad dėl reformų įgyvendinimo pareigūnai masiškai tarnybos nepaliks ir prognozavo, jog dėl Viešojo saugumo tarnybos prijungimo prie Lietuvos policijos tarnybą paliks daugiausia iki 10 procentų pareigūnų.
Kadangi prognozuojami skaičiai tikrai nedideli, nesuprantama baimė sudaryti pareigūnams tokias pat sąlygas, kaip ir kitiems dirbantiesiems, nesuprantamas noras atimti galimybę palikti tarnybą teisės aktų tvarka išmokant išeitines išmokas. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nemažai dėmesio skirta Viešojo saugumo tarnybos vykdomai svarbių valstybės objektų apsaugos funkcijai: „Toks technologinių priemonių panaudojimas lemia tai, kad kiekviename objekte skiriami pareigūnai, stebintys technines apsaugos priemones, kai tuo tarpu konsolidavus techninių apsaugos priemonių stebėjimą viename centre, pareigūnų poreikis ženkliai sumažėtų„ Decentralizuota objektų apsaugos sistema (pajėgos valdomos objekto lygmeniu ir iš esmės neegzistuojant tarnybos vykdymo kontrolės sistemai), todėl saugomuose objektuose susiklosčiusi praktika, kai apsiribojama pasyviu incidento laukimu “ ir kt. Po šių
„milžiniškų“ Viešojo saugumo tarnybos trūkumų, aiškinamajame rašte seka
palyginamoji informacija apie policijai pavestus saugoti pastatus (Lietuvos Respublikoje esančios užsienio šalių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, teismų ir policijos pastatai): „<...> yra saugomi techninėmis priemonėmis valdant informaciją iš vieno valdymo centro ir organizuojant operatyvų reagavimą į incidentus, tam panaudojant arčiausiai saugomų objektų esančius policijos pajėgų vienetus.
Toks modelis leidžia maksimaliai efektyviai organizuoti policijos pajėgų darbą, nes objektų apsaugai reikia minimalaus fizinę apsaugą objekte vykdančių pareigūnų skaičiaus ir nereikia specializuotų pajėgų vienetų, reaguojančių į incidentus objektuose. Objektų fizinės apsaugos užtikrinimo funkcijos vykdymo praktika rodo, kad VST ir policijos veikla šioje srityje iš esmės nesiskiria, o svarbių valstybės objektų apsaugos vykdymo perspektyvos, visų pirma, turėtų būti sietinos su vieno valdymo centro diegimu organizuojant operatyvų reagavimą į incidentus (pagal policijoje taikomą gerosios praktikos pavyzdį).“ Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija negali abejingai reaguoti į tokius, valstybės saugumo interesams priešingus, blėnius. Įstatymo projekto rengėjai ambasados apsaugą ima kaip sektiną pavyzdį ir gerąją praktiką svarbių valstybei objektų apsaugai. Sumažėtų pareigūnų poreikis, nereikėtų specializuotų pajėgų vienetų reaguoti į incidentus, minimalus pareigūnų skaičius objekte, nutolęs vienas valdymo centras ir reagavimas „post factum“ - panašu būtent taip bus vykdoma svarbių valstybės objektų apsauga Viešojo saugumo tarnybą prijungus prie policijos. Ne paslaptis, kad eilę metų būtent tokiais principais ir šūkiais yra vykdomos reformos policijoje.
Neaišku, ar Įstatymo projekto rengėjai tikslingai siekia susilpninti svarbių valstybei objektų apsaugą, ar tiesiog ignoruoja 2022 metais įvykusį „Nord stream“ sprogimą bei ką tik įvykusį Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimą, Estiją ir Švediją jungiančio telekomunikacijų kabelio pažeidimą. Viešojo saugumo tarnybos prijungimas ar neprijungimas prie policijos neturi jokios įtakos valstybės apsisprendimui investuoti į pažangiausias apsaugos technologijas - tą buvo galima daryti vakar, tą bus galima daryti rytoj. Ir tik tuomet, kai moderniausios apsaugos sistemos bus integruotos ir veiks, bus galima kalbėti, kokiu mastu tai leidžia mažinti žmogiškuosius išteklius, o ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant realią geopolitinę situaciją Europoje, akivaizdžias Įstatymo projekto rengėjų intencijas silpninti svarbių valstybei objektų apsaugą, atimant teisę iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūno, nesiekiančio tapti policijos pareigūnu, palikti tarnybą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi dirbantieji, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo nepritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija, 2023-10-31 Nr. G-2023-9439 * Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 12 d. organizuotų klausymų metu iškeltus klausimus, susijusius su Viešojo saugumo tarnybos prie VRM (toliau – VST) siūloma integracija į Lietuvos policijos sistemą, teikia papildomą informaciją. Dėl VST pavaldumo keitimo.
Dėl VST pavaldumo keitimo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 ir 2.97 straipsniuose, juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR). Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas (tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos) ir sujungimas (dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su VST susijęs pokytis nėra juridinio asmens likvidavimas, taip pat siūlomas pokytis nelaikytinas reorganizacija (juridinis asmuo nėra prijungiamas prie kito juridinio asmens, taip pat nėra iš dviejų juridinių asmenų sukuriamas naujas juridinis asmuo), juo labiau VST nėra skaidoma. Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte[¹], VST išliktų kaip atskiras juridinis asmuo, bet taptų specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras. Juridinio asmens pavaldumo pakeitimas nelaikytinas reorganizacija, todėl nereikalingos tvirtinti reorganizavimo sąlygos, o tokiam pokyčiui įteisinti JAR reikės pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kurio pagrindu JAR duomenyse bus pakeistas tik VST juridinio asmens steigėjas (biudžetinės įstaigos savininkas) ir pavadinimas. Atitinkamai Lietuvos policijos generalinis komisaras turės patvirtinti Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnybos nuostatus, kurie policijos generalinio komisaro įsakymo pagrindu bus įregistruoti JAR.
Siūlomo pokyčio teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatos, remiantis kuriomis iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Atitinkamai iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Vyriausybė gali arba pati įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, arba įgalioti kitą valstybės valdymo instituciją. Pavaldumo keitimo atveju Vyriausybė nutarimu pakeičia vieną įgaliotą savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją kita[²]. Kaip pavyzdį galima būtų taip pat paminėti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą (toliau – VAT), kuri anksčiau buvo įstaiga prie VRM. Pakeitus jos pavaldumą ir pavadinimą VAT tapo įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Šis pokytis įvyko be reorganizavimo procedūrų, nes įstaiga nebuvo prie Vyriausybės „prijungta“, bet liko atskiru juridiniu asmeniu. Kaip ir siūlomu VST pokyčio atveju, keičiant VAT pavaldumą buvo pakeistas šios įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas[³], taip pat priimtas Vyriausybės nutarimas – konkrečiu atveju nutarimu buvo patvirtinti Vadovybės apsaugos tarnybos nuostatai, nes nereikėjo Vyriausybės nutarimo įgalioti kitą įstaigą įgyvendinti savininko teises ir pareigas. Atitinkamai dažnai nurodomas urėdijų reformos pavyzdys – visų urėdijų sujungimas į vieną juridinį asmenį (reorganizacija, kai iš 42 urėdijų buvo steigiami 26 padaliniai) negali būti prilyginamas VST situacijai, todėl kilę teisminiai ginčai šiuo atveju nėra aktualūs. Dėl VST pareigūnų statuso.
Dėl VST pareigūnų statuso. Kaip jau minėta ir kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, pripažinus netekusiu galios Viešojo saugumo tarnybos įstatymą, VST ir toliau išlaikytų juridinio asmens statusą. Būdama specializuota policijos įstaiga ji vykdys VST šiuo metu įstatymu nustatytus uždavinius ir funkcijas, be kita ko, funkcijas, susijusias su dalyvavimu ginant valstybę karo atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikslinamos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio policijos įstaigų struktūrą, nuostatos patikslinant policijos įstaigų padalinių sąrašą, siekiant įtvirtinti galimybę steigti padalinius, kurie šiuo metu yra VST, bet nėra policijos įstaigose (štabas, dalinys, centras, komanda). Siūlomo reguliavimo tikslas – keičiant VST pavaldumą užtikrinti pareigūnų tarnybos teisinių santykių tęstinumą ir sklandų pokyčių įgyvendinimą, kad pareigūnams būtų sudarytos kuo palankesnės galimybės ir sąlygos toliau tarnauti nesikeičiant nei pareigūno struktūriniam padaliniui, nei pareigūno vykdomoms funkcijoms. Todėl keičiant VST pavaldumą nebus keičiamos VST pareigūnų būtinosios tarnybos (darbo) sąlygos, t. y. nebus keičiamos nei VST pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos, nei darbo apmokėjimas, nei darbovietė, nei funkcijų atlikimo vietovė, nei darbo laiko režimo rūšis. Taip pat nebus keičiamos ir jokios kitos (papildomos) darbo sąlygos ar socialinės garantijos, nes VST pareigūnams tapus policijos pareigūnais, jie ir toliau tęs tarnybą kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kuriems taikomos visos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą nustatytos ir įgytos socialinės garantijos. Numatomi pokyčiai VST pareigūnams susiję tik su nekarinių pareigūnų laipsnių (toliau – laipsniai) pervardijimu: vidaus tarnybos laipsniai, kuriuos VST pareigūnai turės iki įstatymo įsigaliojimo, bus pervardinti atitinkamu lygiaverčiu policijos laipsniu.
Vertindami siūlomo VST pavaldumo keitimo modelio įgyvendinimo poveikį VST pareigūnų statusui analizavome VST įstatymo ir Policijos įstatymo nuostatas, kuriomis nustatomos VST ir policijos pareigūnų teisės ir pareigos (pridedama). Atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad minėtų įstaigų pareigūnams įtvirtintos analogiškos pareigos, o policijos pareigūnų ir VST pareigūnų teisės taip pat yra iš esmės panašios apimties, skirtumai priklauso tik nuo konkrečių funkcijų, kurias pavesta atlikti tam tikrų padalinių policijos pareigūnams (pvz., ne visi policijos pareigūnai tikrina įtariamą nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu asmens blaivumą ir pan.), todėl VST pareigūnams tapus policijos pareigūnais, jų teisės ir pareigos nepasikeis ir priklausys nuo vykdomų funkcijų, kurios liks analogiškos šiuo metu vykdomoms funkcijoms. Dėl VST darbo užmokesčio – prieš ir po pertvarkos. Teikiame Jums informaciją apie policijos ir VST pareigūnų 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio dydį bei vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio vidurkio dinamiką (pridedama). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 pripažinimo netekusiu galios įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos normos, kurios užtikrins, kad VST pareigūnų darbo užmokestis pakeitus VST pavaldumą nemažės, bus užtikrintas pareigūnų socialinių garantijų tęstinumas, tie patys pareiginės algos koeficientai toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose. Informuojame Jus, kad Vyriausybė[⁴] 2023 m. spalio 12 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą[⁵] (toliau – Statuto projektas), kuriuo siūloma: · didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvaciją; · tobulinti pareigūnų darbo užmokesčio sistemą; · numatyti priemones, padėsiančias pritraukti į tarnybą daugiau pareigūnų. Statuto projektu, be kitų pareigūnų tarnybos teisinio reguliavimo pokyčių, siūloma nustatyti naują pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, kuria: · didinami minimalūs pareiginių algų koeficientai ir didinama mažiausiai uždirbančių pareigūnų pareiginė alga – dėl to faktiškai pareiginė alga padidės 5711 pareigūnų (31 proc.), kurių pareiginė alga nesieks Statuto projekte nustatytos minimalios pareiginės algos. Statuto projektu taip pat įgyvendinamas Valstybės tarnybos pertvarkos II etapas: · nustatoma lankstesnės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema – atsiranda galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, bet ir pagal pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas; · pareiginei algai apskaičiuoti bus taikomas naujas bazinis dydis 1785,4 EUR; · priedas už laipsnį inkorporuojamas į pareiginę algą, todėl padidės priedas už tarnybos stažą visiems pareigūnams; · priedas už tarnybos stažą negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos; · tobulinamas priemokų reguliavimas, kad darbo užmokestis atitiktų tarnybos ypatumus. Pritarus Statuto projektui, nuo 2024 m. sausio 1 d. dėl minimalių pareiginių algų koeficientų padidinimo ir priedo už tarnybos stažą padidėjimo 99 VST pareigūnų darbo užmokestis padidės nuo 24,36 euro iki 291,53 euro (neatskaičius mokesčių, be papildomo apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar budėjimą), kitų VST pareigūnų (734) darbo užmokestis padidės vidutiniškai 31 euru dėl priedo už tarnybos stažą padidėjimo į pareiginę algą inkorporavus laipsnį.
Pagal
įstaigoms 2024 m. papildomai numatoma skirti apie 57,5 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui padidinti 37 mln. eurų, todėl bus galimybė padidinti darbo užmokestį ne tik mažiausiai uždirbantiems pareigūnams įgyvendinant Statuto projektą (skirta apie 12 mln. eurų) jam pritarus Seime, bet ir kitiems pareigūnams, įgyvendinant statutinių įstaigų pareigūnų darbo apmokėjimo sistemas (apie 25 mln. eurų). Tokiu būdu bus sudarytos galimybės pakeitus VST pavaldumą ir toliau didinti VST pareigūnų darbo užmokestį, kaip ir kitiems pareigūnams. Dėl institucijų finansavimo. Teikiame Jums informaciją apie VRM statutinių įstaigų 2020–2024 m. asignavimus (pridedama).
<...>
Nepritarti Nesutiktina su pozicija, jog situacija, kai VST pareigūnas tampa policijos pareigūnu, išplečiant jo darbų apimtis ir suteikiant jam papildomas pareigūno funkcijas tėra techninio pobūdžio pakeitimai. Manytina, kad VST pareigūnų teisėtų lūkesčių apsaugos principas galimai būtų pažeistas. Šiuo metu VST pareigūnų funkcijos reglamentuotos atskirame specialiame VST įstatyme, kuris pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų pripažįstamas netekusiu galios. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
teisėtvarkos komitetui grąžinti iniciatoriams projektą Nr.
XIVP-2958 tobulinti, atskiriant policijos struktūrinių pertvarkymų klausimą nuo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pavaldumo keitimo klausimo. 6.2. Pasiūlymai:
dalies pritaria tęsiamiems policijos pokyčiams, tačiau pakeitimus dėl Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pavaldumo keitimo vertina kaip nepakankamai išdiskutuotus, nesavalaikius ir nesuteikiančius pridėtinės vertės tarnybai, kaip karo meto ginkluotųjų pajėgų vienetui. Komiteto nuomone, prieš apsisprendžiant dėl tokių pokyčių būtinybės, būtina detali analizė dėl minėtų pokyčių galimo poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui. 6.2.2. Komiteto nuomone, atsižvelgiant į dabartinę įtemptą geopolitinę situaciją vykstant karinei agresijai greta ES ir NATO valstybių sienų, būtina stiprinti statutines tarnybas, ypatingą dėmesį skiriant toms, kurios priskiriamos Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Komiteto neįtikino pateikti argumentai, jog nėra galimybių stiprinti Viešojo saugumo tarnybos prie VRM nepakeitus jos pavaldumo ir nepadarius jos struktūrine policijos dalimi. Viešojo saugumo tarnybos prie VRM ir Lietuvos policijos tarpusavio sąveiką užtikrinti įmanoma per bendras pratybas, o jų funkcijas išgryninti ir be numatytos integracijos. Komitetas laikosi pozicijos, kad Viešojo saugumo tarnybą prie VRM būtina stiprinti užtikrinant jai stabilumą bei ypatingą dėmesį skiriant jos vykdomai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų apsaugos funkcijai ir pasirengimui veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje karo padėties metu. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas, V. Alekna, V. Rakutis, J. Jarutis, D. Gaižauskas, S. Skvernelis.
Skvernelis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė [1] Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 2, 6, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 27, 29, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir su jais susijusių įstatymų projektų aiškinamasis raštas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ee91ca9014a711eea9b3de7dd350a34e?jfwid=yebp2jupj [2] Ankstesni analogiško pobūdžio Vyriausybės nutarimai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 547 „Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimo ir pavaldumo pakeitimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/810e6450f7a711e39cfacd978b6fd9bb; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 581 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos savininko teisių ir pareigų perdavimo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ead54e3026c311ee9de9e7e0fd363afc [3] Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2901: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=091900109c0e11ea9515f752ff221ec9 [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f442ffc168cd11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=254de336-35a2-4261-9f3f-70b247345493 [5]https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f7d3382068dd11eea182def3ac5c11d6?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=254de336-35a2-4261-9f3f-70b247345493