Projekto Nr. lyginamasis variantas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip6090 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip90120 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.“
2Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas
neviršytų maksimalaus6090 dienų termino, nustatyto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.“
įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Eugenijus Gentvilas
DĖL Lietuvos Respublikos ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-03-24 Nr. XIVP-295 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos šio įstatymo normos, siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p.
[email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
kaimo reikalų komitetas
2021-04-21
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-26. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411
2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021-04-13. 1.
apsaugos ir darbo ministerija 2013-2017 m. atliko žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo stebėseną. Iš minėto Įstatymo stebėsenos buvo pastebėta tendencija, kad kasmet dažnėjo atvejai, kai paslaugų teikėjas dirbęs pas paslaugų gavėją pagal darbo sutartį pereidavo dirbti/teikti paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus: pvz. 2014 metais 268 asmenys, dirbę pagal darbo sutartį pradėjo teikti paslaugas pagal kvitus pas tą patį draudėją; 2015 – 604 asmenys; 2019 m – 949; 2020 – 1091). Taigi tendencija, kuomet yra piktnaudžiaujama kvitų sistema, tokiu būdu siekiant išvengti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo yra aiški ir akivaizdžiai matoma. Pažymėtina, kad teikiant paslaugas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą pakanka sumokėti tik privalomojo sveikatos draudimo įmoką. 2. Be to, tais atvejais, kai asmenys teikia paslaugas pagal kvitus jie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir neturi teisės gauti socialinio draudimo išmokų, įvykus įvykiui, pavyzdžiui ligai, nelaimingam atsitikimui, kai teikiama paslauga ir kt. Iš pareiškėjų skambučių, skundų aiškėja tendencija, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nori būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Todėl svarstytina, ar nereikėtų, kad asmenys dirbantys/teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus būtų draudžiami ir kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nesudaryti sąlygų, kurios pablogintų teikiančiojo paslaugas padėtį (paslaugų teikimo dienų ilginimas), kol svarstomos galimybės ir perspektyvos drausti savarankiškai dirbančius asmenis kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria Įstatymo XIVP-295 projektui.
3 Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupė, 2021-04-16. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-295 siūloma nustatyti , kad vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip90 dienų
60 dienų), o jeigu teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip120 dienų (dabar -90 dienų) per kalendorinius metus. Paslaugų gavėjai moka tik sveikatos draudimo įmoką (6,98 proc.) nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas paslaugas sumos. Paslaugų tiekėjai , kurie per metus už paslaugų teikimą gavo didesnį nei 1750 eurų atlygį, turi susimokėti Gyventojų pajamų mokestį nuo sumos, viršijančios 1750 eurų. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais nesiekiama, kad vienkartinio ar trumpalaikio pobūdžio žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal kvitus pakeistų darbo santykius , tačiau stebimas tokių atvejų didėjimas:
socialinio draudimo fondo duomenimis, priėmus Įstatymą 2013 m. asmenų, dirbusių pas tą patį paslaugų gavėją kaip darbuotojai (dirbantys pagal darbo sutartį) ir kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjai buvo 66 asmenys, o 2019 m. – jau 276 asmenys. 2. 2013 m. buvo
kurį dirbo prieš pradėdami teikti paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o 2019 m. tokių asmenų buvo 949.
Darytina prielaida, kad kai nutraukiamos darbo sutartys ir tie patys asmenys įdarbinami pagal kvitus, paslaugų gavėjai tokiu būdu bando išvengti mokesčių, kurie mokami įdarbinus asmenis pagal darbo sutartis (darbdavio mokamų Gyventojų pajamų mokesčio, Sveikatos draudimo ir Sodros įmokų). Kadangi Įstatyme nėra nustatyta, kiek valandų per dieną galima teikti paslaugas, todėl pritarus projektui Nr. XIVP-295 atsiras galimybė pagal kvitus įdarbinti nepertraukiamiems darbams , kurie galėtų tęstis 90 ar 120 dienų iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgesnį laiką pagal kvitus teikdamas paslaugas nukenčia pats paslaugos teikėjas, nes jis praranda galimybę būti apdrausti valstybinio socialinio draudimo įmokomis, skirtomis ligos, pensijų, nelaimingų atsitikimų, motinystės-tėvystės socialinėms išmokoms gauti . Žemės ūkio ministerija nepritaria siūlymui dėl šių priežasčių:
1) pratęsus paslaugų teikimo laiką iki 90 ar 120 dienų (120 d. laikotarpis apimantis trečdalį metų ) reikalavimas, kad paslaugos , teikiamos pagal kvitus, turi būti tik trumpalaikės ir vienkartinio pobūdžio, prarastų savo esmę . 2) šiuo metu, kai galioja 60 ir 90 dienų terminai dažnėja atvejų, kai dirbę pagal darbo sutartis asmenys yra atleidžiami ir to paties darbdavio priimami teikti paslaugas pagal paslaugų kvitą, o pasibaigus 60 dienų terminui vėl įdarbinami pagal darbo sutartis. 3) jeigu darbuotojas reikalingas ilgesniam nei 60 d. terminui (pvz. 90 d.) jis galėtų būti įdarbintas pagal trumpalaikes darbo sutartis. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-04-14. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-295 atmesti. Argumentai :
Be to, kaip pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš pareiškėjų skambučių, skundų aiškėja tendencija, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nori būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, ir siūlo nesudaryti sąlygų, kurios pablogintų teikiančiojo paslaugas padėtį (paslaugų teikimo dienų ilginimas), kol svarstomos galimybės ir perspektyvos drausti savarankiškai dirbančius asmenis kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti, kadangi:
Gintautas Kindurys, Jonas Gudauskas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
DĖL Lietuvos Respublikos
2021 m. balandžio 14 d. Nr. 103-P-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
M. Lingė – komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė
V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, I. Balnanosienė – Užimtumo tarnybos direktorė, R. Mininienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2021-03-24) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos šio įstatymo normos, siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1
d.“. Įvertinta 2.
2Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2021-03-26) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-295 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija ( 2021-04-12 Reg. Nr.: V-2021-3048 ) Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-295 Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-295 siūloma nustatyti , kad vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip
90 dienų) per kalendorinius metus. Paslaugų gavėjai moka tik sveikatos draudimo įmoką (6,98 proc.) nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas paslaugas sumos. Paslaugų teikėjai, kurie per metus už paslaugų teikimą gavo didesnį nei 1750 eurų atlygį, turi susimokėti Gyventojų pajamų mokestį nuo sumos, viršijančios 1750 eurų. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais nesiekiama, kad vienkartinio ar trumpalaikio pobūdžio žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal kvitus pakeistų darbo santykius , tačiau stebimas tokių atvejų didėjimas:
Įstatymą 2013 m. asmenų, dirbusių pas tą patį paslaugų gavėją kaip darbuotojai (dirbantys pagal darbo sutartį) ir kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjai buvo 66 asmenys, o 2019 m. – jau 276 asmenys. 2. 2013 m. buvo 414 asmenų, dirbusių pagal darbo sutartį pas tą patį paslaugų gavėją, pas kurį dirbo prieš pradėdami teikti paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o 2019 m. tokių asmenų buvo 949. Darytina prielaida, kad k ai nutraukiamos darbo sutartys ir tie patys asmenys įdarbinami pagal kvitus, paslaugų gavėjai tokiu būdu bando išvengti mokesčių, kurie mokami įdarbinus asmenis pagal darbo sutartis (darbdavio mokamų Gyventojų pajamų mokesčio, Sveikatos draudimo ir Sodros įmokų). Kadangi Įstatyme nėra nustatyta, kiek valandų per dieną galima teikti paslaugas, todėl pritarus projektui Nr. XIVP-295 atsiras galimybė pagal kvitus įdarbinti nepertraukiamiems darbams , kurie galėtų tęstis 90 ar 120 dienų iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgesnį laiką pagal kvitus teikdamas paslaugas nukenčia pats paslaugos teikėjas, nes jis praranda galimybę būti apdrausti valstybinio socialinio draudimo įmokomis, skirtomis ligos , pensijų, nelaimingų atsitikimų, motinystės-tėvystės socialinėms išmokoms gauti.
Žemės ūkio ministerija nepritaria siūlymui dėl šių priežasčių:
1) pratęsus paslaugų teikimo laiką iki 90 ar 120 dienų (120 d. laikotarpis apimantis trečdalį metų ) reikalavimas, kad paslaugos , teikiamos pagal kvitus, turi būti tik trumpalaikės ir vienkartinio pobūdžio , prarastų savo esmę . 2) šiuo metu, kai galioja 60 ir 90 dienų terminai dažnėja atvejų, kai dirbę pagal darbo sutartis asmenys yra atleidžiami ir to paties darbdavio priimami teikti paslaugas pagal paslaugų kvitą, o pasibaigus 60 dienų terminui vėl įdarbinami pagal darbo sutartis. 3) jeigu darbuotojas reikalingas ilgesniam nei 60 d. terminui (pvz. 90 d.) jis galėtų būti įdarbintas pagal trumpalaikes darbo sutartis. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2021-04-13, Reg. Nr.:
G-2021-4264 )
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos seimo nario Eugenijaus Gentvilo pateiktu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo XIVP-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau –Įstatymo XIVP-295 projektas) ir teikia nuomonę dėl šio projekto. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013-2017 m. atliko žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo stebėseną. Iš minėto Įstatymo stebėsenos buvo pastebėta tendencija, kad kasmet dažnėjo atvejai, kai paslaugų teikėjas dirbęs pas paslaugų gavėją pagal darbo sutartį pereidavo dirbti/teikti paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus: pvz.
2014 metais 268 asmenys, dirbę pagal darbo sutartį pradėjo teikti paslaugas pagal kvitus pas tą patį draudėją; 2015 – 604 asmenys; 2019 m – 949; 2020 – 1091). Taigi tendencija, kuomet yra piktnaudžiaujama kvitų sistema, tokiu būdu siekiant išvengti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo yra aiški ir akivaizdžiai matoma. Pažymėtina, kad teikiant paslaugas pagal Ž emės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą pakanka sumokėti tik privalomojo sveikatos draudimo įmoką. 2. Be to, tais atvejais, kai asmenys teikia paslaugas pagal kvitus jie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir neturi teisės gauti socialinio draudimo išmokų, įvykus įvykiui, pavyzdžiui ligai, nelaimingam atsitikimui, kai teikiama paslauga ir kt. Iš pareiškėjų skambučių, skundų aiškėja tendencija, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nori būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Todėl svarstytina, ar nereikėtų, kad asmenys dirbantys/teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus būtų draudžiami ir kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nesudaryti sąlygų, kurios pablogintų teikiančiojo paslaugas padėtį (paslaugų teikimo dienų ilginimas), kol svarstomos galimybės ir perspektyvos drausti savarankiškai dirbančius asmenis kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria Įstatymo XIVP-295 projektui. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-295 atmesti.
XIVP-295 atmesti. Argumentai: · Pratęsus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą laikotarpį reikalavimas, kad paslaugos, teikiamos pagal kvitus, turi būti tik trumpalaikės ir vienkartinio pobūdžio, prarastų savo esmę [1] . · Jau dabar dažnėja atvejų, kai dirbę pagal darbo sutartis asmenys yra atleidžiami ir to paties darbdavio priimami teikti paslaugas pagal paslaugų kvitą, o pasibaigus 60 dienų terminui vėl įdarbinami pagal darbo sutartis. Todėl akivaizdi t endencija, kad kvitų sistema yra piktnaudžiaujama, siekiant išvengti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo . · Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atkreipusi dėmesį, jog ypatingai regionuose žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitus yra patapusi bedarbiams alternatyva darbo santykiams, neprarandant galimybės išlaikyti bedarbio statusą, tačiau neretai neskatinanti integracijos į darbo rinką pagal darbo sutartis ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, kuomet asmenys draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl pritarus siūlymui pailginti minėtų paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitus, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, problema būtų tik pagilinta. · Ilgesniems nei 60 dienų žemės ūkio ir miškininkystės darbams atlikti, asmuo turėtų būti įdarbintas pagal darbo sutartį ir įgyti visas socialines garantijas, nes atlikdamas atitinkamus darbus pagal paslaugų kvitus jis tokių neįgyja.
Be to, kaip pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, i š pareiškėjų skambučių, skundų aiškėja tendencija, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nori būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, ir siūlo nesudaryti sąlygų, kurios pablogintų teikiančiojo paslaugas padėtį (paslaugų teikimo dienų ilginimas), kol svarstomos galimybės ir perspektyvos drausti savarankiškai dirbančius asmenis kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. · Atsakingos institucijos – Žemės ūkio ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – siūlomiems pakeitimams taip pat nepritaria. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algirdas Sysas (Mindaugas Lingė). 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Įstatymo projektu Nr. XIVP-295 iš esmės siekiama pailginti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą laikotarpį. Tačiau analogiškas siūlymas Seimo jau buvo svarstytas praeitoje kadencijoje (žr. įstatymo projektus Nr. XIIIP-1032,
ir tokiam siūlymui buvo nepritarta. Pagrindinis Kaimo reikalų komitetas savo 2018-10-24 išvadoje Nr. 110-P-29 dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1032, kuris savo esme analogiškas įstatymo projektui Nr. XIVP-295, konstatavo, kad pratęsus paslaugų teikimo laiką iki 120 dienų (trečdalis metų), reikalavimas, kad paslaugos, teikiamos pagal kvitus, turi būti tik trumpalaikės ir vienkartinio pobūdžio, prarastų savo esmę . Apie tai pažymi ir Žemės ūkio ministerija, nepritardama įstatymo projektą Nr. XIVP-295.