Projekto lyginamasis variantas
7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 STRAIPSNIŲ, 2 IR 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR 142 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: „4.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis.“
„11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą
1Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje.
Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). 2.
2Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 3 darbo dienų dienas nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo patvirtinimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba raštu (siunčiant paštu, (kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 3 darbo dienų dienas nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai per E. pristatymo sistemą (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema.
Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 3 darbo dienų dienas nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo patvirtinimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba raštu (siunčiant paštu, (kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 3 darbo dienų dienas nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai per E. pristatymo sistemą (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai per E. pristatymo sistemą arba raštu paštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio per E. pristatymo sistemą arba raštu paštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.“ 3.
Jeigu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytos elektroninės siuntos (kuri, esant neaktyviai elektroninio pristatymo dėžutei, įteikiama kaip pašto siunta) registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško šios siuntos grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma arba pateikiama nuoroda, kur su šia informacija susipažinti: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, seniūnija, išskyrus seniūnijas miestuose, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių viešo paskelbimo Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje dieną.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių viešo paskelbimo Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje dieną. 4. Jeigu nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.“
1.
1Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas zonos dydį, vadovaujamasi kriterijumi, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
2Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).
Taikant šią išimtį, sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
Pakeisti 53 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytose šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) nustatytose dėl veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, taikoma gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, kuri galiojo šios sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną.“
1Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir 143 straipsnius straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“
2.
Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 2 dalį. „2. Šio įstatymo 142 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
1Pakeisti 141 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atitinkamą žymą apie nustatytas ir (ar) pasikeitusias šioje dalyje nurodytas teritorijas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pranešimą pateikia teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.“
2Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai.
Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d., nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“
3Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 4 dalį. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) gavęs žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 4. Pakeisti 141 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis.
Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginus su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius.
Šioje dalyje nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentas rengiamas, kai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta sanitarinės apsaugos zona nenurodyta (nepažymėta grafiškai) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose (ar kituose dokumentuose pagal iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą). Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).“
5Pakeisti 141 straipsnio 4² dalį ir ją išdėstyti taip:
„4².
Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Šio straipsnio 4¹ dalyje nustatytais terminais šioje dalyje nurodyti prašymai įgaliotai institucijai arba sanitarinės apsaugos zonoms įregistruoti reikalingi duomenys teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos). Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su galėjusia būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).“
6Pakeisti 141 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu šiame įstatyme nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje 4 dalies 6 punkte nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).“
7Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 6 dalį. 6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos žymos apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dvejų kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šioje dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas). 8. Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 12 dalį. 12. Prašymą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 9. Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 13 dalį. 13.
13Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 8 straipsnis. 142 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 142 straipsnį. 142 straipsnis. Šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio nauja redakcija Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
ŠIAME ĮSTATYME NURODYTŲ TERITORIJŲ NUSTATYMAS, JŲ REGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS, INFORMAVIMAS APIE ŠIAS TERITORIJAS, SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ PAKEITIMAS, JŲ TAIKYMO PRADŽIA IR PABAIGA, KOMPENSACIJOS DĖL ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO
1.
Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų:
1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose;
2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose;
6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. 2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu. 7 straipsnis. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo 1.
Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. 2. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas laikytinas jo sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos registravimo Nekilnojamojo turto registre. Jeigu šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, sumažėja. 3.
3Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais:
1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai;
3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomiems objektams;
4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms;
5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;
6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;
7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;
8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;
9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;
10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;
11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;
12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai. 4.
4Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo turi būti aptarta:
1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;
2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, nors ir nėra privalomas, tačiau yra gaunamas, jame nurodoma, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi;
3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.
Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. 6. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai:
1) šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos;
2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. 7.
7Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas:
1) iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo;
2) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);
4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) per 30 darbo dienų po sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). 8. Jeigu ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki pirmojo dokumento, kuriame nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo. 8 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimas Nekilnojamojo turto registre 1.
Šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais šios teritorijos nustatomos, patvirtinimą:
1) teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dokumentas;
2) statybą leidžiantis dokumentas;
3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) suderintas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektas ir (ar) kitas projektas, kuriam įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenkančios žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu;
6) dokumentas, kuriuo Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina planus, žemėlapius ir (ar) schemas. 2. Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą. 3. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdvinių duomenų paieškos ir peržiūros paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka naudotojams teikiamos neatlygintinai. 9 straipsnis. Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas 1.
Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas (toliau – prašymas) pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 4.
4Prašymas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos:
1) teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, – per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
2) statinių projektuose, – per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, – per 35 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per 5 darbo dienas nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos. 10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1.
Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). 2.
2Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema.
Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 3. Jeigu registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 4.
4Jeigu nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 12 straipsnis.
12 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, pakeitimas, šių sąlygų taikymo pabaiga
1Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dieną išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. 2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, įsigaliojimo dieną atitinkamai patikslina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pakeičiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. 3.
3Kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos. 4. Kai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos išregistruoja panaikintą šiame įstatyme nurodytą teritoriją. 13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose
1Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. 2.
2Kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 3. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją. 4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.
Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. 5. Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 9 straipsnis.
Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydIS Eil. Nr. Gamybinio objekto arba jame vykdomos veiklos pavadinimas
3Mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba:
10.1 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą, išskyrus šios lentelės 3.3 papunktyje nurodytus objektus; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 3 tonų šviežios mėsos ir (ar) 0,7 tonos mėsos produktų per savaitę; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą2001005010050
4Žuvų perdirbimas ir konservavimas:
10.2 4.1. 4.2. 4.3. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą; objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą, išskyrus šios lentelės 4.3 papunktyje nurodytus atvejus; objektai, kurių pajėgumas – 50 ir mažiau kilogramų žuvies per parą, kai gamyba vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka100500
5Gyvūninių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
7Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
300
9Paruoštų pašarų gyvuliams gamyba:
10.9 9.1.
9.2. paruoštų pašarų gyvuliams gamyba, išskyrus šios lentelės 9.2 papunktyje nurodytus objektus; skerdyklų atliekų perdirbimas gyvūnų pašarui gaminti100500
10Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas:
13.10 10.1. tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas, išskyrus šios lentelės 10.2 papunktyje nurodytus objektus;100 10.2. linų pirminio apdirbimo įmonės, kuriose mirkomi linai300
100
(tik guma ir (ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba)
100
13Kitų techninės ir pramoninės tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba (tik guma ir (ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų, laminuotų gaminių gamyba)
100
1410Odų rauginimas ir išdirbimas, kailių išdirbimas ir dažymas, kai gamybos pajėgumas – 500 m² ir daugiau per parą
300
1611Medienos pjaustymas ir obliavimas, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² (ar 50 m³) ir daugiau per parą
100
1712Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba:
16.21 17.1. 12.1. faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba, išskyrus medienos plaušo plokščių, medienos drožlių plokščių, faneros gamybą;200 17.2. 12.2. medienos plaušo plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 000 m² ir daugiau per parą;200 17.3. 12.3. medienos drožlių plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 100 m³ ir daugiau per parą;200 17.4. 12.4. faneros gamyba, kai gamybos pajėgumas – 50 m³ ir daugiau per parą200
100
19Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² (ar 50 m³) ir daugiau per parą
100 20.
Kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, aglomeruotos kamštienos gamyba, dirbinių gamyba iš natūralios ar aglomeruotos kamštienos
100
2113Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 20 ir daugiau tonų per parą
17100
2214Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba, išskyrus biokuro maišymą (etanolio maišymą su naftos produktais), durpių briketų gamybą
19
300
200
2517Pagrindinių chemikalų, trąšų ir azoto junginių, pirminių plastikų ir pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
500
500
2719Dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba:,
20.3 27.1. kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą;300 27.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 10 tonų per parą100
2820Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 0,5 tonos 10 ir daugiau tonų per parą
100
2921Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba:,
20.42 29.1. kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą;100 29.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 5 tonų per parą50
300
500
32Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (farmacijos produktų) gamyba, kai gamybos pajėgumas – 0,5 tonos ir daugiau per parą
21100
3323Guminių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
33.1. 23.1. guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 15 ir daugiau tonų per parą;
300 33.2.
23.2. guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo vienos iki 15 tonų per parą; 22.11, 22.19 100 33.3. 23.3. guminių gaminių perdirbimas (atgavimas) 38.32300
3424Plastikinių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
34.2. 24.2. plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur nenaudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą; 22.2, 32.40.20, 32.40.60 150 34.3. 24.3. plastikinių gaminių perdirbimas (atgavimas) 38.32300
35Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
35.1. stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba; 23.1 100 35.2. stiklo gaminių perdirbimas (atgavimas) 38.32100
3625Ugniai atsparių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena 10 ir daugiau tonų per parą 23.20
100
3726Statybinių medžiagų iš molio gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena 10 ir daugiau tonų per parą 23.3
100
38Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.4
100
3927Cemento, kalkių ir gipso gamyba, kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą 23.5 1 000
4028Betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba:
40.1. 28.1. betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m³ per metus, išskyrus šios lentelės 40.2 28.2 papunktyje nurodytus objektus; 23.6 100 40.2. 28.2. fibrolito gamyba, kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.65, 23.69 100 41.
Abrazyvinių gaminių ir niekur kitur nepriskirtų nemetalo mineralinių produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.9100
42Elektros įrangos gamyba:
42.1. elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba; 27.11 100 42.2. elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba; 27.1250 42.3. baterijų ir akumuliatorių gamyba; 27.20 100 42.4. laidų ir instaliacijos įtaisų gamyba; 27.350 42.5. elektros apšvietimo įrangos gamyba 27.450
43Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m²29
100
100
45Geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.20
100
46Niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.950
100
48Elektros gamyba, garo tiekimas ir oro kondicionavimas:
katilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė 35.11, 35.3100
4930Dujų gamyba:
35.21 49.1. 30.1. dujų, išskyrus biodujas, gamyba; 500 49.2. 30.2. biodujų gamyba200
5031Užkrėstų gyvų ar kritusių gyvūnų, taip pat gyvūninės kilmės atliekų apdorojimas ir šalinimas 38.22
500
51Transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas:
51.1. transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas; 38.21, 38.22, 38.31, 38.3250 51.2. mašinų duženų išmontavimas 38.3150
100 ”. 10 straipsnis.
Pakeisti 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Kiaulių (nuo 500)
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti, apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 4¹ ir 4² dalyse nurodytas sanitarinės apsaugos zonas informuojama vadovaujantis šiame įstatyme, išskyrus 9 ir 10 straipsnius, nustatytu teisiniu reguliavimu. 3. Šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos, kai dokumentai, kuriuose nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pradėti rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4.
4Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos, nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios pagal šio įstatymo nuostatas sanitarinės apsaugos zonos nustatyti nereikia, lieka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio atitinkamai 1 arba 1¹ dalyse nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikia prašymo išregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną. 5. Jeigu sanitarinės apsaugos zona, kurios pagal šio įstatymo nuostatas nustatyti nereikia, nustatyta, bet neįregistruota Nekilnojamojo turto registre iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytomis sąlygomis gali būti pateikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nurodytas prašymas įregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną arba automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis gali būti perduodami įregistruoti reikalingi duomenys. 6. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas part_5800fec70e224f45a85ce7911d8908bb_end
Projekto XIVP-2927(2) lyginamasis variantas
7,
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio
sutikimas duodamas Vyriausybės patikėtinio sutikimas duodamas šio valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio patikėtinio sutikimas – tos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: „4.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra mažesnis negu 1 kvadratinis metras, šioje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui netaikomos.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas zonos dydį, vadovaujamasi šiuo kriterijumi, – ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro
teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio
ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
2Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Taikant šią išimtį, sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
Pakeisti 53 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytose šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
1Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 2 dalį. „2. Šio įstatymo 142 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atitinkamą žymą apie nustatytas ir
(ar) pasikeitusias šioje dalyje nurodytas teritorijas šio įstatymo 8 straipsnio
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro iki
žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus. 3.
veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai.
Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 2026 m. gruodžio 31 d., nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą., išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) gavęs žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 4¹ 4.
4¹ 4. Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo (įstatymo redakcija iki
(ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius.
Šioje dalyje nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentas rengiamas, kai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta sanitarinės apsaugos zona nenurodyta (nepažymėta grafiškai) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose (ar kituose dokumentuose pagal iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą). Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). 4² 5.
4² 5. Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Šio straipsnio 4¹ 4 dalyje nustatytais terminais šioje dalyje nurodyti prašymai įgaliotai institucijai arba sanitarinės apsaugos zonoms įregistruoti reikalingi duomenys teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos). Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su galėjusia būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). 5 6.
teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje
savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta). 6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos žymos apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dvejų kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šioje dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas). 7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prilyginami šiame įstatyme nurodytiems žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimams. 9.
9Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą apie žymos žemės sklypo registro įraše padarymą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingus duomenis, tą pačią dieną kitu, paštu siunčiamu, dokumentu pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jeigu žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje). Kai atitinkamo fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio fizinio asmens gyvenamąją vietą. 10.
10Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko sutikimas,
kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jeigu nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo
nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko patiriamų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Nuostoliai nekompensuojami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas. 11. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. 12. Prašymą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 13.
įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 14 12. Iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. 15 13.
dienos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir (ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) nurodytos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. 16 14. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2022 m. birželio 30 d. Šios teritorijos nuo 2023 m. sausio 1 d. laikytinos Nekilnojamojo turto registro objektais. 17 15. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitą dieną po jo įsigaliojimo dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeičia įrašus apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
Pripažinti netekusiu galios 142 straipsnį. 142 straipsnis.
redakcija Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
dokumentų:
1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose;
2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose;
6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. 2.
dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu. 7 straipsnis. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos
teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. 2. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas laikytinas jo sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, sumažėja. 3.
sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais:
1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai;
3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomiems objektams;
4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms;
5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;
6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;
7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;
8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;
9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;
10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;
11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;
12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai. 4.
sutikime dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo turi būti aptarta:
1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;
2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, nors ir nėra privalomas, tačiau yra gaunamas, jame nurodoma, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi;
3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio
Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio
juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. 6. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai:
1) šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos;
2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. 7.
sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas:
1) iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo;
2) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);
4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) per 30 darbo dienų po sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). 8. Jeigu ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki pirmojo dokumento, kuriame nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo. 8 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimas Nekilnojamojo turto registre 1.
Šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais šios teritorijos nustatomos, patvirtinimą:
1) teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dokumentas;
2) statybą leidžiantis dokumentas;
3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) suderintas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektas ir (ar) kitas projektas, kuriam įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenkančios žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu;
6) dokumentas, kuriuo Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina planus, žemėlapius ir (ar) schemas. 2. Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą. 3. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdvinių duomenų paieškos ir peržiūros paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka naudotojams teikiamos neatlygintinai. 9 straipsnis. Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas 1.
Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas (toliau – prašymas) pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 4.
nustatomos:
1) teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, – per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
2) statinių projektuose, – per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, – per 35 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per 5 darbo dienas nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos. 10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1.
Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). 2.
viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema.
Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 3. Jeigu registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 4.
žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2, 3 ir
nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 12 straipsnis.
Nekilnojamojo turto registro. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, pakeitimas, šių sąlygų taikymo pabaiga
nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dieną išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. 2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, įsigaliojimo dieną atitinkamai patikslina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pakeičiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. 3.
vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos. 4. Kai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per
panaikintą šiame įstatyme nurodytą teritoriją. 13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose
įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. 2.
nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 3. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją. 4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.
Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. 5. Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 8 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydIS Eil. Nr. Gamybinio objekto arba jame vykdomos veiklos pavadinimas
gavyba
gavyba
3Mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba:
10.1 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą, išskyrus šios lentelės 3.3 papunktyje nurodytus objektus; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 3 tonų šviežios mėsos ir (ar) 0,7 tonos mėsos produktų per savaitę; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą2001005010050
4Žuvų perdirbimas ir konservavimas:
10.2 4.1. 4.2. 4.3. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą; objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą, išskyrus šios lentelės 4.3 papunktyje nurodytus atvejus; objektai, kurių pajėgumas – 50 ir mažiau kilogramų žuvies per parą, kai gamyba vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka100500
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
daugiau tonų per parą
100
300 9.
300
9Paruoštų pašarų gyvuliams gamyba:
10.9 9.1. 9.2. paruoštų pašarų gyvuliams gamyba, išskyrus šios lentelės 9.2 papunktyje nurodytus objektus; skerdyklų atliekų perdirbimas gyvūnų pašarui gaminti100500
10Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas:
13.10 10.1. tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas, išskyrus šios lentelės 10.2 papunktyje nurodytus objektus;100 10.2. linų pirminio apdirbimo įmonės, kuriose mirkomi linai300
ir daugiau per metus
100
12Virvių, lynų,
virvelių ir tinklų gamyba (tik guma ir
(ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba)
100
ir pramoninės tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba (tik guma ir (ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų, laminuotų gaminių gamyba)
100
gamybos pajėgumas – 500 m² ir daugiau per parą
300
parą
100
1712Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba:
16.21
12.4 faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba, išskyrus medienos plaušo plokščių, medienos drožlių plokščių, faneros gamybą; medienos plaušo plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 000 m² ir daugiau per parą; medienos drožlių plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 100 m³ ir daugiau per parą; faneros gamyba, kai gamybos pajėgumas – 50 m³ ir daugiau per parą200200200200
ir daugiau per parą
100
statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² (ar 50 m³) ir daugiau per parą
100 20.
Kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, aglomeruotos kamštienos gamyba, dirbinių gamyba iš natūralios ar aglomeruotos kamštienos
100
popieriaus gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 20 ir daugiau tonų per parą17100
19
300
200
pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
500
500
gamyba: 20.3 27.1. kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą;300 27.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 10 tonų per parą100
pajėgumas – 0,5 tonos 10 ir daugiau tonų per parą
100
2921Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba:,
20.42 29.1. kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą;100 29.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 5 tonų per parą50
medžiagų gamyba
300
500
vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (farmacijos produktų) gamyba, kai gamybos pajėgumas – 0,5 tonos ir daugiau per parą21100
3323Guminių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
33.1. 23.1.
23.3 guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 15 ir daugiau tonų per parą; guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo vienos iki 15 tonų per parą; guminių gaminių perdirbimas (atgavimas) 22.11, 22.19
300100300
3424Plastikinių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
34.1 24.1 34.2. 24.2. 34.3. 24.3. plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur naudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą; plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur nenaudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą; plastikinių gaminių perdirbimas (atgavimas) 22.2, 32.40.20, 32.40.60
300150300
(atgavimas): 35.1. stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba;
100 35.2. stiklo gaminių perdirbimas (atgavimas)
100
pajėgumas – viena 10 ir daugiau tonų per parą
100
100
gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą
100
daugiau tonų per parą
4028Betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba:
40.1. 28.1. 40.2.
40.2. 28.2. betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m³ per metus, išskyrus šios lentelės 40.2 28.2 papunktyje nurodytus objektus; fibrolito gamyba, kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.6 23.65, 23.69100100
41Abrazyvinių gaminių ir niekur kitur nepriskirtų nemetalo mineralinių produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.9
100
42Elektros įrangos gamyba:
42.1. elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba; 27.11 100 42.2. elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba; 27.1250 42.3. baterijų ir akumuliatorių gamyba; 27.20 100 42.4. laidų ir instaliacijos įtaisų gamyba; 27.350 42.5. elektros apšvietimo įrangos gamyba 27.450
43Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m²29
100
100
45Geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.20
100
46Niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.950
100
48Elektros gamyba, garo tiekimas ir oro kondicionavimas:
katilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė 35.11, 35.3100
4930Dujų gamyba:
35.21 49.1. 30.1. 49.2. 30.2. dujų, išskyrus biodujas, gamyba; biodujų gamyba500200
5031Užkrėstų gyvų ar kritusių gyvūnų, taip pat gyvūninės kilmės atliekų apdorojimas ir šalinimas 38.22
500
51Transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas:
51.1. transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas; 38.21, 38.22, 38.31, 38.3250 51.2. mašinų duženų išmontavimas 38.3150 52.
Juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekų laužo perdirbimas (atgavimas)
100
“. 9 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Kiaulių (nuo 500)
planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti, apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sanitarinės apsaugos zonas informuojama vadovaujantis šiuo įstatymu keičiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, išskyrus šio įstatymo
4 priedų nuostatas, nustatytu teisiniu reguliavimu. 3.
naudojimo sąlygų įstatymo 2 ir 4 priedų nuostatos taikomos, kai dokumentai, kuriuose nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pradedami rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos, nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios pagal šiuo įstatymu keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas sanitarinės apsaugos zonos nustatyti nereikia, lieka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio atitinkamai 1 arba 1¹ dalyse nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikia prašymo išregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną. 5. Jeigu sanitarinės apsaugos zona, kurios pagal šio įstatymo nuostatas nustatyti nereikia, nustatyta, bet neįregistruota Nekilnojamojo turto registre iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytomis sąlygomis gali būti pateikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nurodytas prašymas įregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną arba automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis gali būti perduodami įregistruoti reikalingi duomenys. 6.
naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d. 7. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto XIVP-2927(3) lyginamasis variantas
7,
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio
sutikimas duodamas Vyriausybės patikėtinio sutikimas duodamas šio valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio patikėtinio sutikimas – tos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: „4.
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra mažesnis negu 1 kvadratinis metras, šioje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui netaikomos.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas zonos dydį, vadovaujamasi šiuo kriterijumi, – ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro
teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio
ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
2Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Taikant šią išimtį, sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
Pakeisti 53 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytose šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
1Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 2 dalį. „2. Šio įstatymo 142 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atitinkamą žymą apie nustatytas ir
(ar) pasikeitusias šioje dalyje nurodytas teritorijas šio įstatymo 8 straipsnio
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro iki
žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus. 3.
veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai.
Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 2026 m. gruodžio 31 d., nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą., išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) gavęs žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 4¹ 4.
4¹ 4. Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo (įstatymo redakcija iki
(ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius.
Šioje dalyje nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentas rengiamas, kai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta sanitarinės apsaugos zona nenurodyta (nepažymėta grafiškai) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose (ar kituose dokumentuose pagal iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą). Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). 4² 5.
4² 5. Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Šio straipsnio 4¹ 4 dalyje nustatytais terminais šioje dalyje nurodyti prašymai įgaliotai institucijai arba sanitarinės apsaugos zonoms įregistruoti reikalingi duomenys teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos). Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su galėjusia būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). 5 6.
teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje
savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta). 6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos žymos apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dvejų kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šioje dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas). 7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prilyginami šiame įstatyme nurodytiems žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimams. 9.
ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą apie žymos žemės sklypo registro įraše padarymą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingus duomenis, tą pačią dieną kitu, paštu siunčiamu, dokumentu pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jeigu žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje). Kai atitinkamo fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio fizinio asmens gyvenamąją vietą. 10.
10Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko sutikimas,
kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jeigu nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta,
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas. 11. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. 12. Prašymą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 13.
įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 14 12. Iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. 15 13.
dienos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir (ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) nurodytos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. 16 14. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2022 m. birželio 30 d. Šios teritorijos nuo 2023 m. sausio 1 d. laikytinos Nekilnojamojo turto registro objektais. 17 15. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitą dieną po jo įsigaliojimo dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeičia įrašus apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“
Pripažinti netekusiu galios 142 straipsnį. 142 straipsnis.
redakcija Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
dokumentų:
1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose;
2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose;
6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. 2.
dalies 4 ir 5 punktuose nurodytuose dokumentuose, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu. 7 straipsnis. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos
patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. 2. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas laikytinas jo sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, sumažėja. 3.
sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais:
1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai;
3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomiems objektams;
4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms;
5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;
6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;
7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;
8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;
9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;
10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;
11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;
12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai. 4.
sutikime dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo turi būti aptarta:
1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;
2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, nors ir nėra privalomas, tačiau yra gaunamas, jame nurodoma, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi;
3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio
Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio
juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. 6. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai:
1) šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos;
2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. 7.
sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas:
1) iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo;
2) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);
4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) per 30 darbo dienų po sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). 8. Jeigu ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki pirmojo dokumento, kuriame nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo. 8 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimas Nekilnojamojo turto registre 1.
Šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais šios teritorijos nustatomos, patvirtinimą:
1) teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dokumentas;
2) statybą leidžiantis dokumentas;
3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) suderintas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektas ir (ar) kitas projektas, kuriam įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenkančios žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu;
6) dokumentas, kuriuo Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina planus, žemėlapius ir (ar) schemas. 2. Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą. 3. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdvinių duomenų paieškos ir peržiūros paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka naudotojams teikiamos neatlygintinai. 9 straipsnis. Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas 1.
Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas (toliau – prašymas) pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 4.
nustatomos:
1) teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, – per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
2) statinių projektuose, – per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytuose dokumentuose, – per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, – per 35 darbo dienas nuo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per 5 darbo dienas nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos. 10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1.
Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). 2.
viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema.
Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 3. Jeigu registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 4.
žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatomą mažesnio, negu anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2, 3 ir
nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. 12 straipsnis.
Nekilnojamojo turto registro. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, pakeitimas, šių sąlygų taikymo pabaiga
nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dieną išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. 2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, įsigaliojimo dieną atitinkamai patikslina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu jos pakeičiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. 3.
vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos. 4. Kai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per
panaikintą šiame įstatyme nurodytą teritoriją. 13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose
įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. 2.
nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 3. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją. 4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.
Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. 5. Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 8 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydIS Eil. Nr. Gamybinio objekto arba jame vykdomos veiklos pavadinimas
gavyba
gavyba
3Mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba:
10.1 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą, išskyrus šios lentelės 3.3 papunktyje nurodytus objektus; objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 3 tonų šviežios mėsos ir (ar) 0,7 tonos mėsos produktų per savaitę; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą; objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą2001005010050
4Žuvų perdirbimas ir konservavimas:
10.2 4.1. 4.2. 4.3. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą; objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą, išskyrus šios lentelės 4.3 papunktyje nurodytus atvejus; objektai, kurių pajėgumas – 50 ir mažiau kilogramų žuvies per parą, kai gamyba vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka100500
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą
100
daugiau tonų per parą
100
300 9.
300
9Paruoštų pašarų gyvuliams gamyba:
10.9 9.1. 9.2. paruoštų pašarų gyvuliams gamyba, išskyrus šios lentelės 9.2 papunktyje nurodytus objektus; skerdyklų atliekų perdirbimas gyvūnų pašarui gaminti100500
10Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas:
13.10 10.1. tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas, išskyrus šios lentelės 10.2 papunktyje nurodytus objektus;100 10.2. linų pirminio apdirbimo įmonės, kuriose mirkomi linai300
ir daugiau per metus
100
12Virvių, lynų,
virvelių ir tinklų gamyba (tik guma ir
(ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba)
100
ir pramoninės tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba (tik guma ir (ar) plastikais įmirkytų, dengtų, apvilktų, aptrauktų, laminuotų gaminių gamyba)
100
gamybos pajėgumas – 500 m² ir daugiau per parą
300
parą
100
1712Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba:
16.21
12.4 faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba, išskyrus medienos plaušo plokščių, medienos drožlių plokščių, faneros gamybą; medienos plaušo plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 000 m² ir daugiau per parą; medienos drožlių plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 100 m³ ir daugiau per parą; faneros gamyba, kai gamybos pajėgumas – 50 m³ ir daugiau per parą200200200200
ir daugiau per parą
100
statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² (ar 50 m³) ir daugiau per parą
100 20.
Kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, aglomeruotos kamštienos gamyba, dirbinių gamyba iš natūralios ar aglomeruotos kamštienos
100
popieriaus gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 20 ir daugiau tonų per parą17100
19
300
200
pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
500
500
gamyba: 20.3 27.1. kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą;300 27.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 10 tonų per parą100
pajėgumas – 0,5 tonos 10 ir daugiau tonų per parą
100
2921Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba:,
20.42 29.1. kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą;100 29.2. kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 5 tonų per parą50
medžiagų gamyba
300
500
vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (farmacijos produktų) gamyba, kai gamybos pajėgumas – 0,5 tonos ir daugiau per parą21100
3323Guminių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
33.1. 23.1.
23.3 guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 15 ir daugiau tonų per parą; guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo vienos iki 15 tonų per parą; guminių gaminių perdirbimas (atgavimas) 22.11, 22.19
300100300
3424Plastikinių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):
34.1 24.1 34.2. 24.2. 34.3. 24.3. plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur naudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą; plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur nenaudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą; plastikinių gaminių perdirbimas (atgavimas) 22.2, 32.40.20, 32.40.60
300150300
(atgavimas): 35.1. stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba;
100 35.2. stiklo gaminių perdirbimas (atgavimas)
100
pajėgumas – viena 10 ir daugiau tonų per parą
100
100
gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą
100
daugiau tonų per parą
4028Betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba:
40.1. 28.1. 40.2.
40.2. 28.2. betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m³ per metus, išskyrus šios lentelės 40.2 28.2 papunktyje nurodytus objektus; fibrolito gamyba, kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.6 23.65, 23.69100100
41Abrazyvinių gaminių ir niekur kitur nepriskirtų nemetalo mineralinių produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą 23.9
100
42Elektros įrangos gamyba:
42.1. elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba; 27.11 100 42.2. elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba; 27.1250 42.3. baterijų ir akumuliatorių gamyba; 27.20 100 42.4. laidų ir instaliacijos įtaisų gamyba; 27.350 42.5. elektros apšvietimo įrangos gamyba 27.450
43Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m²29
100
100
45Geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.20
100
46Niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m² 30.950
100
48Elektros gamyba, garo tiekimas ir oro kondicionavimas:
katilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė 35.11, 35.3100
4930Dujų gamyba:
35.21 49.1. 30.1. 49.2. 30.2. dujų, išskyrus biodujas, gamyba; biodujų gamyba500200
5031Užkrėstų gyvų ar kritusių gyvūnų, taip pat gyvūninės kilmės atliekų apdorojimas ir šalinimas 38.22
500
51Transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas:
51.1. transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas; 38.21, 38.22, 38.31, 38.3250 51.2. mašinų duženų išmontavimas 38.3150 52.
Juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekų laužo perdirbimas (atgavimas)
100
“. 9 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Kiaulių (nuo 500)
planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti, apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sanitarinės apsaugos zonas informuojama vadovaujantis šiuo įstatymu keičiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, išskyrus šio įstatymo
4 priedų nuostatas, nustatytu teisiniu reguliavimu. 3.
naudojimo sąlygų įstatymo 2 ir 4 priedų nuostatos taikomos, kai dokumentai, kuriuose nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pradedami rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos, nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios pagal šiuo įstatymu keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas sanitarinės apsaugos zonos nustatyti nereikia, lieka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio atitinkamai 1 arba 1¹ dalyse nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikia prašymo išregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną. 5. Jeigu sanitarinės apsaugos zona, kurios pagal šio įstatymo nuostatas nustatyti nereikia, nustatyta, bet neįregistruota Nekilnojamojo turto registre iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytomis sąlygomis gali būti pateikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nurodytas prašymas įregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną arba automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis gali būti perduodami įregistruoti reikalingi duomenys. 6.
naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d. 7. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 STRAIPSNIŲ, 2 IR 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR 142 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įvertinus sanitarinės apsaugos zonų (toliau – SAZ) nustatymo ir jų registravimo Nekilnojamojo turto registre praktiką ir pasitaikančius nesklandumus, atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nuostatas ir koordinuojant aplinkos politikos įgyvendinimą, parengtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 3 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – SŽNSĮ projektas). SŽNSĮ projektą parengti paskatinusios priežastys: visuomenė nepatenkinta ūkinę veiklą vykdančių įmonių keliama tarša (triukšmas, kvapai, dulkės, amoniakas), įmonės suinteresuotos tęsti veiklą (daug neinvestuodamos ar negalėdamos investuoti pagal nuo 2023 m. sausio 4 d. pasikeitusį SAZ teisinį reguliavimą). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuo 2023 m. sausio 1 d. SŽNSĮ nurodytos teritorijos turi būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre.
Dauguma SAZ neįregistruotos arba net nenustatytos (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šalyje veikia daugiau kaip 7 000 gamybinių įmonių, dėl kurių veiklos gali prireikti nustatyti SAZ vien pagal SŽNSĮ 2 priede nurodytas veiklas, VĮ Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus duomenimis, yra apie 170 ūkio subjektų (laikančių kiaules, vištas, galvijus), kuriems aktualu nustatyti ir įregistruoti SAZ), VĮ Registrų centro 2023 m. birželio 19 d. duomenimis, – Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 536 SAZ. Neįregistravus SAZ, gretimose teritorijose netaikomi veiklos apribojimai, kyla neaiškumų planuojant teritorijas šalia taršių objektų. SŽNSĮ pateiktas sąrašas veiklų, dėl kurių turi būti nustatytos SAZ (SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja SŽNSĮ nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Besivystančios technologijos sukuria pažangesnes priemones taršai suvaldyti, suteikia galimybę atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių mažiau taršių veiklų ir leisti savivaldybėms laisviau planuoti teritorijų vystymą. Vienas SŽNSĮ tikslų – visuomenės sveikatos sauga, todėl SAZ negali būti nustatomos ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti SAZ, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus, SAZ nustatymui reikalingas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas.
SAZ teisinio reguliavimo išimtis buvo nurodyta SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje: SAZ buvo įrašoma į žemės sklypo kadastro duomenis šioje dalyje nustatytais pagrindais be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo (kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), SAZ, į kurią pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyta ir (ar) įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos (toliau – „klaidos taisymo“ pagrindai). Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatyme (įsigaliojo 2023 m. sausio 4 d., toliau – SŽNSĮ pakeitimo įstatymas):
Šiose nuostatose buvo įtvirtinta, kad kompensacijos nemokamos, kai SAZ nustatomos „klaidos taisymo“ pagrindais, todėl, kai šių nuostatų galiojančioje SŽNSĮ redakcijoje nebeliko, o išimtis minėtoms SAZ nustatyti pratęsta, kyla neaiškumų dėl teisinio reguliavimo tęstinumo. Susiklostė padėtis, kai SAZ, nustatytose be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo dėl veiklos, kuri buvo vykdoma iki žemės sklypų, patenkančių į šias SAZ, suformavimo, nuo 2023-01-04 neliko draudimo statyti ar planuoti objektus, kuriuos draudžiama statyti ar planuoti kitose SAZ, todėl atsirado tikimybė, kad gyvenamosios teritorijos priartės prie taršių objektų. Veiklą vykdantys asmenys šiose teritorijose turi užtikrinti, kad žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neviršytų ribinių užterštumo verčių, nors tai užtikrinti dažnai nėra techninių ir (ar) finansinių galimybių, atsiranda pareiga reaguoti į gretimose teritorijose vykdomų veiklų sukuriamas pasekmes, keisti gamybos, technologinius procesus, didinti išlaidas taršos mažinimo priemonėms. Ūkio subjektai negalėjo numatyti, kad pagal nuo 2023 m. sausio 4 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą kai kuriose SAZ nebeliks draudimo formuoti gyvenamąsias teritorijas, todėl neturėjo galimybės tam tinkamai pasirengti (iki 2023 m. sausio 4 d. SAZ teritorijose jokių ribinių užterštumo verčių užtikrinti nereikėjo), iškilo grėsmė kai kurių veiklų vykdymui. Siekiant spręsti iškilusias problemas, parengtas SŽNSĮ projektas, kurio tikslas – suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant SAZ.
SŽNSĮ projekto uždaviniai:
SŽNSĮ projekto rengimą inicijavo Aplinkos ministerija.
SŽNSĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupė (grupės vyresnioji patarėja, vykdanti grupės vadovo funkcijas Algė Staniūnaitė-Tonkich, tel. 8 695 17731, el. p. [email protected], patarėja Rūta Brazdžiūnienė, tel. 8 616 55061, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl SŽNSĮ 142 straipsnio įsigaliojimo Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo SŽNSĮ 142 straipsnis, kurio nuostatos pakeitė SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) II skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, todėl galiojančioje SŽNSĮ redakcijoje 142 straipsnio nuostatos išdėstytos 2 kartus, o SŽNSĮ 141 straipsnio nuostatos pasidaro neaiškios, nes jose yra nuorodų į nebegaliojančias SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) II skyriaus antrojo skirsnio nuostatas. Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo SŽNSĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl SŽNSĮ nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Nuo 2024 m. savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu (išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytas išimtis), patikėjimo teisės subjektu taps savivaldybės, todėl sumažės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, vykdomų funkcijų apimtis.
Įvertinus tai, kad savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai duodami ne Vyriausybės, bet savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, manytina, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl SŽNSĮ nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo galėtų būti išduodami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka (kaip, pvz., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka išduodami valstybinės žemės patikėtinio sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir pan.). Sutikimai dėl SŽNSĮ nurodytų teritorijų nustatymo nesusiję su žemės nuosavybės ar valdymo santykiais, todėl nelygintini su, pvz., valstybinės žemės sklypų kitiems patikėtiniams patikėjimo teise perdavimu Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl įrašų Nekilnojamojo turto registro įraše apie SŽNSĮ nurodytas teritorijas Nuo 2023 m. sausio 1 d. SŽNSĮ nurodytos teritorijos yra Nekilnojamojo turto registro duomuo, jos registruojamos vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatais. Kartu su prašymu įregistruoti SŽNSĮ nurodytą teritoriją pateikiami šios teritorijos erdviniai duomenys, vienas duomenų apie SŽNSĮ nurodytą teritoriją – šios teritorijos plotas (kvadratiniais metrais). Registruojant SŽNSĮ nurodytas teritorijas, nustatomi į jas patenkantys žemės sklypai, šių teritorijų, patenkančių į žemės sklypus, plotai ir konkrečių žemės sklypų registro įrašuose padaromi atitinkami įrašai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypai matuojami ir naudmenos kartografuojamos kvadratinio metro tikslumu. Atsižvelgiant į kadastriniams matavimams naudojamų metodų ir prietaisų tikslumą bei šių matavimų teisinį reguliavimą, žemės sklypo, naudmenų ir pan. plotai nustatomi kvadratinio metro tikslumu (t. y. atlikus kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypų planus, įrašomas žemės sklypo plotas 1 kvadratinio metro tikslumu, kartografuotų žemės naudmenų plotai apskaičiuojami 1 kvadratinio metro tikslumu) – tai užtikrina tokio minimalaus ploto aiškų nustatymą vietovėje. Galiojantis teisinis reguliavimas nenurodo, kokiu tikslumu nustatoma žemės sklypo dalis, patenkanti į SŽNSĮ nurodytą teritoriją (kuri yra ne Nekilnojamojo turto kadastro, bet Nekilnojamojo turto registro duomuo), t. y. nenustato jokio matavimo vieneto (ne tik kvadratinio metro, bet ir smulkesnių matavimo vienetų (kvadratinių decimetro, centimetro, milimetro), kurio tikslumu žemės sklypo įraše turėtų būti daromi įrašai apie SŽNS nurodytas teritorijas, bet praktikoje darant įrašą kyla poreikis taikyti kokį nors matavimo vienetą. VĮ Registrų centro duomenimis, yra daug atvejų, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į SŽNSĮ nurodytą teritoriją, mažesnis kaip 1 kvadratinis metras (kartais mažesnis nei 1 kvadratinis centimetras, pvz., Klaipėdos mieste tokių atvejų yra net 73 proc.). Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į SŽNSĮ nurodytą teritoriją, mažesnis kaip 1 kvadratinis metras, praktikoje nėra galimybių nustatyti konkrečios vietos žemės sklype, kurioje turėtų būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai, objektyviai įvertinti šių ribojimų ploto – ši situacija matosi tik grafiškai (atitinkamai išdidinus).
VĮ Registrų centras išnagrinėjo, kiek (pagal turimus duomenis) yra žemės sklypų, kurių mažesnis nei 1 kvadratinio metro plotas patenka į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas: Teritorijos kodas Teritorijos pavadinimas Žemės sklypų, kurių plotas, patenkantis į Teritoriją yra iki 1 kv. m., skaičius Žemės sklypų, kurių plotas, patenkantis į Teritoriją yra iki 0,1 kv. m., skaičius Mažiausi žemės sklypų plotai, patenkantys į nustatytas Teritorijas, kv. m. 106
6925 2185 Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, į SŽNSĮ nurodytas teritorijas patenka kvadratiniai centimetrai ar net kvadratiniai milimetrai žemės sklypo ploto. Tai sukelia nepatogumų žemės sklypų savininkams, projektuotojams, veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms. Žemės sklypo registro įraše pateikus informaciją apie į sklypą patenkančią SŽNSĮ nurodytą teritoriją, ūkine veikla suinteresuotam asmeniui, nepriklausomai nuo ribojimų ploto, kyla prievolė informuoti visus žemės sklypų savininkus apie tai, kad ūkinei veiklai sklypuose yra taikomi atitinkami apribojimai.
Jeigu žemės sklypo registro įraše daromi įrašai apie SŽNSĮ nurodytą teritoriją, kai šiam žemės sklypui tenkantis SŽNSĮ nurodytos teritorijos plotas nesiekia 1 kvadratinio metro, sukeliama nepagrįsta administracinė našta, iš ūkine veikla suinteresuotų asmenų reikalaujanti didelių informavimo apie nustatytas teritorijas kaštų, šie asmenys turėtų užsisakyti kadastrinius matavimus didesniu tikslumu, nei to reikalauja galiojantis reglamentavimas. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, siekiant teisinio aiškumo ir išvengti neproporcingos ir nepagrįstos administracinės naštos ūkine veikla suinteresuotiems asmenims, manytina, kad darant įrašus žemės sklypų registro įrašuose tikslinga laikytis tų pačių 1 kvadratinio metro matavimo tikslumo reikalavimų, kurie taikomi atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Dėl visuomenės informavimo SŽNSĮ 11 straipsnyje reglamentuojamas visuomenės informavimas apie SŽNSĮ nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad minėta informacija SŽNSĮ nurodytiems subjektams (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) teikiama registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Šios SŽNSĮ nuostatos nedera su nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyta, kad informacija asmenims gali būti pateikiama elektronine siunta.
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu turi būti pranešama apie priimtą administracinį sprendimą (pagal SŽNSĮ nustatytą teisinį reguliavimą – per 15 darbo dienų). Su E. pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta nurodytu adresu įprastu fizinio pristatymo būdu (kaip registruotas laiškas). Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruoto laiško įteikimą. SŽNSĮ 11 straipsnyje įtvirtinta, kad minėtais atvejais sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje. SŽNSĮ projekto rengėjų nuomone, prievolė paskelbti šią informaciją ir nacionaliniame, ir vietiniame laikraštyje – perteklinė, sukurianti papildomą administracinę naštą atitinkamoms valstybės institucijoms, kurios turi paskelbti savo sprendimo ar kito dokumento projektą. Teisėkūros efektyvumo principas reikalauja, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės.
Manytina, kad informavimas paskelbiant savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame SŽNSĮ nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šią teritoriją, interneto svetainėse yra veiksmingesnis būdas informuoti nei skelbimai laikraščiuose, nes valstybės institucijų sąrašas yra ribotas, jų interneto svetainės yra žinomos, todėl asmenims, manantiems, kad galėtų būti paskelbta jiems aktuali informacija, užtektų pasitikrinti atitinkamos valstybės institucijos interneto svetainėje, kurioje informacija galėtų būti talpinama ilgą laiką (nuolat būtų pasiekiama), kai nacionalinių bei vietos laikraščių yra ne vienas, jie leidžiami dažnai, ieškant skelbimo tektų peržiūrėti ne vieną laikraščio numerį, taigi tikimybė, kad informacija pasieks asmenį, kuriam ji yra aktuali, yra mažesnė. Sprendimas atsisakyti skelbimų laikraščiuose ir skelbti informaciją tik SŽNSĮ 11 straipsnyje nurodytos atitinkamos valstybės institucijos puslapyje būtų ekonomiškas – išlaidų nesusidarytų ar jos būtų menkos, palyginus su papildomomis išlaidomis skelbimams laikraščiuose. Dėl SAZ nustatymo pagrindų SŽNSĮ 51 straipsnyje įtvirtinti SAZ nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 3 dalies nuostatose iki SŽNSĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo suformuluoti SAZ ribų (dydžių) nustatymo kriterijai.
Kai SŽNSĮ pakeitimo įstatyme buvo įtvirtinta, kad nustatant SAZ ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių ne tik už SAZ ribų, bet ir „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ (jų dalyse), šio įstatymo įgyvendinimo praktika parodė, kad minėta nuostata vis labiau suprantama ir interpretuojama kaip Lietuvos higienos normose nurodytų norminių dydžių taikymas. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, manytina, kad išimtis ir reikalavimai SAZ nustatymui „klaidos taisymo“ pagrindais turėtų būti nustatyti ne SŽNSĮ 51 straipsnio 3, bet šio straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančioje SŽNSĮ redakcijoje nebeliko SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų ir jose įtvirtintos išimties SAZ nustatymui (SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalis) „klaidos taisymo“ pagrindais, ir į tai, kad SŽNSĮ pakeitimo įstatymu pratęsta galimybė nustatyti SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais (SŽNSĮ 141 straipsnio 4¹ ir 4² dalys), būtina SŽNSĮ 51 straipsnio 4 dalyje papildomai aprašyti „klaidos taisymo“ principą kaip teisės normą, nustatančią SAZ teisinio reguliavimo išimtį. Siūlytina šiais (nustatytos išimties) atvejais poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu leisti nustatyti SAZ dydį susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje (kai į numatomą teritoriją patenka kitose SAZ draudžiami statyti ar planuoti objektai), t. y. įtvirtinti status quo ne tik gyventojams, bet ir ūkio subjektams.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą SAZ, kurią nustatyti privaloma dėl veiklos, pradėtos vykdyti anksčiau, nei suformuoti žemės sklypai (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), patenkantys į nustatomą SAZ, negali būti nustatyta susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje, nors, pvz., gyvenamosios paskirties pastatai šiose teritorijose buvo statomi neatsižvelgiant į tai, kad tarši veikla tuo metu buvo vykdoma. Šiais atvejais ūkio subjektai, norėdami nustatyti SAZ, turi pertvarkyti vykdomą veiklą (arba jos atsisakyti), nors pagal iki 2023 m. galiojusį teisinį reguliavimą SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais buvo nustatoma susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje. Dėl teisinio reglamentavimo „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ SŽNSĮ 53 straipsnio 1¹ dalyje įtvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ, ir nurodyta, kad tai – SAZ, kurios buvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos). Nuo 2023 m. sausio 1 d. SŽNSĮ nurodytos teritorijos registruojamos Nekilnojamojo turto registre, SŽNSĮ pakeitimo projektu pratęsta išimtis SAZ nustatymui, todėl būtina pakeisti minėtas nuostatas ir SŽNSĮ naujai nurodyti, kokiose SAZ taikomos SŽNSĮ 53 straipsnio 1¹ dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
SŽNSĮ 53 straipsnio 1¹ dalyje nurodytose SAZ nedraudžiama statyba, todėl gyvenamosios teritorijos gali priartėti prie taršią veiklą vykdančios įmonės, kuri pagal SŽNSĮ 51 straipsnio 3 dalį (SŽNSĮ projektu siūloma 4 dalis) šiose teritorijose turės užtikrinti, kad žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neviršytų ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių. Dažnai nėra techninių ir (ar) finansinių galimybių užtikrinti kvapų valdymo priemones, kurios padėtų išvengti kvapų susidarymo ūkinės veiklos taršos šaltinyje, o jiems atsiradus – apribotų jų sklidimą į aplinką. Pvz., gyvulininkystės ūkiuose dėl išsklaidytų emisijos šaltinių dažniausiai neįmanoma įdiegti išmetamo oro kvapų valymo filtrų (ūkiai, kuriuose tokią technologiją būtų įmanoma taikyti esant palankioms ekonominėms galimybėms, yra reta išimtis). Investicijos į biodujų ir biometano gamybos įrenginius neatsiperka, todėl specializuoti gyvulininkystės ūkiai dažniausiai negamina biodujų. Covid-19 krizė ir karas Ukrainoje neigiamai paveikė žemės ūkio įmonių galimybes investuoti į brangias aplinkos gerinimo technologijas. Daugumai žemės ūkio sektorių buvo svarbu ne investicijos, o išgyventi krizę, gauti pagalbą siekiant išsaugoti veiklos apimtis ir išvengti įmonių bankrotų. Įvertinus būsimus didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės pakeitimus (pagal Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto nuostatas nuo 2024 m. sausio 1 d. didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore bus nebe dabar taikomi 8 europiniai kvapo vienetai, bet 5 europiniai kvapo vienetai) ir aplinkos ministro įsakymu Nr.
V-14 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės (toliau – darbo grupė) pasitarimuose pateiktus prisitaikymo prie pasikeitusios kvapo normos galimų išlaidų skaičiavimus ir pasiūlymus įtvirtinti status quo „klaidos taisymo“ pagrindais nustatomose SAZ, siūlytina šiose teritorijose „fiksuoti“ didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę (šiuo metu 8 europiniai kvapo vienetai taikomi visai gyvenamajai aplinkai) ir suteikti galimybę veiklos, dėl kurios turi būti nustatomos SAZ, vykdytojams geriau prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, kurie turės įtakos ūkio subjektų galimybėms pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas. Dėl prievolės ūkinės veiklos vykdytojams informuoti visuomenę apie „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytą SAZ, kompensacijų mokėjimo ir dokumentų pateikimo SŽNSĮ pakeitimo įstatymu panaikintas ankstesnėje SŽNSĮ redakcijoje nustatytas terminas, per kurį veiklos vykdytojai gali nustatyti SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais, suteikta galimybė be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo nustatyti SAZ kitu, nei iki 2022 m. gruodžio 31 d., būdu – poveikio visuomenės vertinimo dokumentuose. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. suinteresuotų asmenų informavimą apie SAZ įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą užtikrino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsižvelgus į tai, kad „klaidos taisymo“ pagrindais nustatant SAZ veiklos apribojimai žemės savininkams atsiranda be jų sutikimo, būtina užtikrinti tolesnį šių asmenų informavimą apie nustatytas SAZ. SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) buvo numatyta, kad „klaidos taisymo“ pagrindai nebus taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d. Įsigaliojus SŽNSĮ pakeitimo įstatymui ir SŽNSĮ 142 straipsniui, nebeliko nuostatos, kad kompensacijos nemokamos, kai SAZ nustatoma „klaidos taisymo“ pagrindais (SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 13 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Manytina, kad, pratęsus išimtį dėl „klaidos taisymo“ pagrindų, turėtų būti pratęsta ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi SAZ teisinio reguliavimo išimtis dėl kompensacijų mokėjimo. SŽNSĮ 141 straipsnio 4² dalyje nustatyta, kad „šioje dalyje nurodyti prašymai arba sanitarinės apsaugos zonoms įregistruoti reikalingi duomenys teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos)“.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje išvadoje turi būti nurodyta, kokio dydžio SAZ gali būti nustatyta „klaidos taisymo“ pagrindais (be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo), manytina, kad ją geriau pateikti ne įregistruojant SAZ, bet teikiant prašymą įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento, nes ši institucija vertina, ar pateikti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai dėl SAZ nustatymo, kai juos privaloma pateikti. Dėl SŽNSĮ prieduose nurodytų veiklų, dėl kurių turi būti nustatomos SAZ, sąrašo SŽNSĮ prieduose nurodytoms atitinkamoms veikloms nustatyti norminiai SAZ dydžiai suteikia galimybę atitinkamomis SŽNSĮ nurodytomis sąlygomis nustatyti SAZ neatliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Manytina, kad be išsamių tyrimų mažinti visų nustatytų SAZ norminių dydžių nereikia, bet, įvertinus galimą veiklos vykdymo riziką, svarstytina galimybė atsisakyti nustatyti SAZ kai kuriems objektams (pvz., tą padaryti leidžia atitinkamos technologijos) arba kai kuriais atvejais nustatyti minimalias atitinkamos veiklos apimtis (jeigu jos nenustatytos), kai turi būti nustatoma SAZ. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl nuorodos į įstatymo redakciją iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgus į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo SŽNSĮ 142 straipsnis, kurio nuostatos pakeitė SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) II skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, ir į tai, kad SŽNSĮ pakeitimo įstatyme įtvirtinta, kad išlieka galimybė nustatyti SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais po SŽNSĮ 142 straipsnio įsigaliojimo, SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 141 straipsnyje nurodyti SŽNSĮ redakciją iki 2022 m. gruodžio 31 d. tose straipsnių dalyse, kuriose minimi SŽNSĮ (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisinio reguliavimo pagrindai. Dėl SŽNSĮ 7 straipsnio pakeitimo SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti prievolės Vyriausybei nustatyti valstybinės žemės patikėtinio sutikimų dėl SŽNSĮ nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo tvarką (ši tvarka iki šiol nenustatyta) ir SŽNSĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas ne Vyriausybės, bet Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Dėl SŽNSĮ 8 straipsnio pakeitimo Įvertinus šio aiškinamojo rašto 3 dalyje išdėstytus argumentus, SŽNSĮ projektu siūloma papildyti SŽNSĮ 8 straipsnį nauja dalimi ir nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą SŽNSĮ nurodytą teritoriją tik tada, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis.
SŽNSĮ nurodytos teritorijos registruojamos Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatais naudojant elektroninę registravimo sistemą – jeigu būtų pritarta SŽNSĮ 8 straipsnio pakeitimui, SŽNSĮ nurodyta teritorija būtų įregistruojama, Nekilnojamojo turto registre būtų duomenys apie įregistruotą teritoriją (t. y. siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neišbalansuos, pvz., teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose ši teritorija nustatyta), bet nebūtų atitinkamos informacijos žemės sklypo registro įraše. Pagal SŽNSĮ projektu siūlomą teisinį reguliavimą SŽNSĮ nurodyta teritorija bus registruojama pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, jos ribos nebus keičiamos. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai bei jų tikslumas išliks tokie, kokie buvo nustatyti teritorijų planavimo dokumente. Atsižvelgus į kartografinį mastelį, kuriuo atvaizduojami šio dokumento sprendiniai, šie sprendiniai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įtvirtinus SŽNSĮ projektu siūlomą reikalavimą dėl 1 kvadratinio metro, žyma apie SŽNSĮ nurodytą teritoriją konkrečiame žemės sklype būtų įregistruojama, jeigu žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, bus 1 kvadratinis metras arba didesnis. Toks dydis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą žemės sklypo plotas Nekilnojamojo turto kadastre įrašomas 1 kvadratinio metro tikslumu.
Dėl SŽNSĮ 11 straipsnio pakeitimo Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, SŽNSĮ projektu keičiamo SŽNSĮ 11 straipsnio 1–3 dalyse vartojamas formuluotes savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje siūloma pakeisti taip, kad būtų aišku, kurios savivaldybės ir valstybės institucijos interneto svetainėse reikėtų ieškoti paskelbtos informacijos, t. y. tai susieti su savivaldybės, kurioje nustatyta SŽNSĮ nurodyta teritorija, teritorija ir subjektu, priėmusiu sprendimą nustatyti šią teritoriją. Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje išdėstytų priežasčių ir siekiant įgyvendinti proporcingumo teisėkūroje principą SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti skelbimų laikraščiuose ir nustatyti, kad SŽNSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo ar kito dokumento projektas visuomenei susipažinti būtų paskelbtas savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame SŽNSĮ nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šią teritoriją, interneto svetainėse. SŽNSĮ projektu siekiama suderinti SŽNSĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl registruotų laiškų siuntimo: siūloma SŽNSĮ 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostatomis, leidžiančiomis SŽNSĮ nurodytą informaciją (arba nuorodą, kur su šia informacija susipažinti) pateikti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą. Atitinkamai siūlomi redakciniai pakeitimai 11 straipsnio 3 dalyje.
SŽNSĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti keli informavimo apie nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas būdai (įvertinus dokumentų, kuriuose nustatomos šios teritorijas, viešinimo procedūras – registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) arba raštu (siunčiant paštu, (kai SŽNSĮ nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu). Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą“, „E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta“. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad SŽNSĮ nurodytą informaciją teiks ne tik viešojo administravimo subjektai, SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti atskirai siunčiamų registruotų laiškų ir įtvirtinti nuostatas, leidžiančias asmenims (kai SŽNSĮ nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) pasirinkti, kokiu būdu pateikti informaciją – paštu arba per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmenys nesusikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu kaip registruotas laiškas pagal nurodytą adresą (galima atsekti žymas apie įteikimą), siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruoto laiško įteikimą. Pakeitus informavimo sistemą, bus taupomos registruotiems laiškams išsiųsti skiriamas laikas ir lėšos.
Siūloma nustatyti, kad SŽNSĮ 11 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama tik per E. pristatymo sistemą, kai SŽNSĮ nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija (viešojo administravimo subjektai). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatytus žemės sklypų savininkų ir kitų subjektų informavimo terminus suderinti su numatytais Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti, kad informacija apie nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas pateikiama per 3 darbo dienas atitinkamai nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos arba nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos. Adresų formavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyti adresų objektai ir bendra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūra bei adresų nurodymas, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta. Vadovaujantis galiojančia adresų sudarymo tvarka, SŽNSĮ projektu siūloma patikslinti SŽNSĮ 11 straipsnio 3 dalyje pateikiamą nuorodą į adresą (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris), papildant ją nustatyta adreso sudedamąja dalimi – seniūnija (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas). Dėl SŽNSĮ 51 straipsnio pakeitimo Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje minėtų priežasčių teisinio aiškumo tikslais SŽNSĮ projektu siūloma reikalavimus nustatant SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais įtvirtinti ne SŽNSĮ 51 straipsnio 3, bet šio straipsnio 4 dalyje.
SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 51 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti SAZ nustatymo teisinio reguliavimo išimtį, galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d. („klaidos taisymo“ pagrindai), t. y. atvejus, kai SAZ nustatoma dėl veiklos, kuri pradėta vykdyti anksčiau, nei suformuoti žemės sklypai (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), patenkantys į nustatomą SAZ. Šiais atvejais siūloma leisti nustatyti SAZ dydį poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje (pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje šiais atvejais buvo nustatoma SAZ pagal SŽNSĮ prieduose nurodytus norminius dydžius nevertinant realaus poreikio). Siekiant aiškumo, SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti, koks subjektas nustato ribines užterštumo (ar kitokias) vertes: žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.
Dėl SŽNSĮ 53 straipsnio pakeitimo Atsižvelgus į tai, kad šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytose SAZ nedraudžiama atitinkamų objektų statyba ir siekiant suteikti ūkio subjektams didesnes galimybes tęsti vykdomą veiklą, SŽNSĮ projektu siūloma nustatyti, kad šiose SAZ (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (t. y. kitais atvejais SAZ draudžiami statyti ar įrengti objektai), taikoma gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, kuri galiojo šios SAZ įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną. Šiuo pakeitimu būtų įtvirtinta status quo ne tik gyventojams, bet ir ūkio subjektams, sukurtos sąlygos tolimesnei jų veiklai, jeigu gyvenamoji aplinka SAZ teritorijoje priartėtų prie taršią veiklą vykdančios įmonės. Pažymėtina, kad iki 2023 m. sausio 4 d. gyventojams, kurių nekilnojamasis turtas pateko į SAZ, nustatytą dėl veiklos, kuri buvo vykdoma prieš suformuojant žemės sklypus, šiose teritorijose nebuvo užtikrinama, kad sveikatai kenksminga aplinkos tarša neviršytų ribinių verčių.
Šiuo metu 8 europiniai kvapo vienetai taikomi visai gyvenamajai aplinkai, šis nuo atitinkamo sveikatos apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimo 2011 m. sausio 1 d. nekeistas dydis užtikrina, kad gyvenamojoje aplinkoje kvapai nekenktų žmogaus sveikatai, t. y. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodymui, kad turi būti užtikrinama asmenų teisė į švarią aplinką. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. SAZ teisinio reguliavimo išimtis su įtvirtinta nuostata dėl „taikymo atgal“ iki SŽNSĮ įsigaliojimo buvo nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje ir galiojo nuo 2014 m. SŽNSĮ projekto rengėjų nuomone, reikia įvertinti tai, kad aptariamu („klaidos taisymo“) atveju gyvenamoji aplinka atsirado šalia taršią veiklą vykdančios įmonės, t. y. gyventojai žinojo apie vykdomą veiklą, jos skleidžiami kvapai ar triukšmas netrukdė statyti gyvenamosios paskirties pastatus.
Šios konkrečios teisinės aplinkybės lemia, kad siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti vertinamas kaip diskriminacinis „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje SAZ esantiems (ir būsimiems, jeigu norės statyti gyvenamosios paskirties pastatus) gyventojams: manytina, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu visoje gyvenamojoje aplinkoje taikomas didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės dydis, jeigu būtų pritarta SŽNSĮ projektui, įtvirtintų status quo teritorijose, kuriose dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir teisėtų lūkesčių nepažeidžiant teisės į švarią aplinką būtų leidžiama vykdyti numatytą veiklą ir gyventojams, ir ūkio subjektams. Dėl SŽNSĮ 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir SŽNSĮ 140 ir 141 straipsnių pakeitimų Įvertinus tai, kad SŽNSĮ 142 straipsnis nebėra aktualus ir galiojanti SŽNSĮ redakcija klaidina teisės aktų projektų rengėjus ir kitus asmenis, SŽNSĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios SŽNSĮ 142 straipsnį ir atitinkamai tikslinti SŽNSĮ 140 ir 141 straipsnių nuostatas. Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytų priežasčių SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 141 straipsnyje pateikti nuorodą į SŽNSĮ redakciją iki 2022 m. gruodžio 31 d., kai šio straipsnio nuostatų taikymui aktualios SŽNSĮ (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos. Taip pat SŽNSĮ projektu siūloma ištaisyti redakcinius netikslumus, SŽNSĮ 141 straipsnio 3 dalyje panaikinti besikartojančias nuostatas ir pripažinti netekusiomis galios nebeaktualias 141 straipsnio nuostatas, kuriose nustatomi veiksmai turėjo būti atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl SŽNSĮ 141 straipsnio 4¹ ir 4² dalių pakeitimo Atsižvelgus į tai, kad nustatant SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir visuomenė apie tai informuojama tik poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento svarstymo metu, SŽNSĮ projektu siūloma įtvirtinti prievolę veiklos vykdytojams informuoti atitinkamus suinteresuotus asmenis apie šiais pagrindais nustatytą SAZ. SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 141 straipsnio 4² dalyje nustatyti, kad veiklos vykdytojai per 15 darbo dienų nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytas SAZ ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas SŽNSĮ 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šias teritorijas patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje SAZ esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius.
Asmenų informavimas turi būti realus, t. y. asmenys turėtų būti realiai informuojami ir siuntėjas turėtų turėti įrodymus (esant ginčui) dėl tinkamo informavimo, todėl atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta šiame aiškinamajame rašte, jeigu asmenys nesusikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu kaip registruotas laiškas pagal nurodytą adresą (galima atsekti žymas apie įteikimą), siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruoto laiško įteikimą. Atsižvelgus į tai, informavimas registruotu laišku nėra alternatyvus E. pristatymo sistemai informavimo būdas – alternatyvus būdas gali būti informavimas paštu. Kai pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais buvo įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, prievolė informuoti suinteresuotus asmenis buvo nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vadovui, todėl dar kartą informuoti tuos pačius asmenis netikslinga.
Atsižvelgus į tai, SŽNSĮ projektu siūloma SŽNSĮ 141 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti, kad asmenų informavimas apie nustatytos SAZ įregistravimą Nekilnojamojo turto registre privalomas, jeigu atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą SAZ sumažėja ir į ją nebepatenka šių asmenų valdomi žemės sklypai. Siekiant teisinio reguliavimo tęstinumo ir išlaikyti status quo veiklos vykdytojams, įvertinus galiojančios SŽNSĮ redakcijos nuostatas dėl kompensacijų mokėjimo, SŽNSĮ projektu siūloma nustatyti (pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią nuostatą, kuri klaidingai neperkelta į SŽNSĮ pakeitimo įstatymą), kad kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ nemokamos. Manytina, kad ši SŽNSĮ projektu siūloma nuostata atitinka teisėkūros proporcingumo principą, reškiantį, kad teisinis reguliavimas turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. SŽNSĮ projektu SŽNSĮ 141 straipsnio 4² dalyje siūloma nustatyti, kad prašymai įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento (siekiant nustatyti SAZ „klaidos taisymo“ pagrindais) teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada.
Atsižvelgus į tai, kad galiojančioje SŽNSĮ redakcijoje įtvirtinta prievolė šią išvadą teikti VĮ Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti SAZ arba įregistruoti reikalingais duomenimis, administracinė našta veiklos vykdytojams nepadidės (minėtą išvadą siūloma teikti kitam subjektui). Dėl SŽNSĮ 2 ir 4 priedų pakeitimo Vadovaujantis Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pateiktais pasiūlymais, SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų, nurodytų SŽNSĮ 2 priede, o kai kuriais atvejais šią prievolę nustatyti, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei šiuo metu nustatyta. Pasiūlymai pateikti vadovaujantis šiais kriterijais:
Taip pat atsisakoma SAZ toms ūkinėms veikloms, kurios pagal NVSC turimą informaciją neskleidžia į aplinką cheminės ar fizikinės taršos, kuriai valdyti reikalingos atitinkamos priemonės; netaršioms ar mažai taršioms ūkinėms veikloms, kurių tarša suvaldoma šių veiklų vykdymo vietose (patalpose);
Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymai parengti pagal duomenis apie praktikoje nustatomas SAZ sulig naudojamos teritorijos ribomis, ir į tai, kad veiklą vykdančios įmonės šiems pasiūlymams neprieštaravo (SŽNSĮ projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir verslo atstovus vienijančioms organizacijoms), manytina, kad ūkio subjektai, įvertinę galimas rizikas, pritaria SŽNSĮ projektu siūlomam teisiniam reguliavimui ir nepatirs prisitaikymo prie šio reguliavimo išlaidų. SŽNSĮ projektu siūlomas apsaugos zonos dydžio sumažinimas ar panaikinimas nedarys neigiamos įtakos tretiesiems asmenis (jų teisėms ir interesams): bus galima atliepti gyventojų lūkesčius ir numatyti gretimų teritorijų vystymą.
Dėl SŽNSĮ projekto taikymo nuostatų SŽNSĮ projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti, apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 4¹ ir 4² dalyse nurodytas sanitarinės apsaugos zonas informuojama „vadovaujantis šiame įstatyme, išskyrus 9 ir 10 straipsnius“ (t. y. straipsnius, kuriais siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų ir kurių nuostatos taikomos, kai dokumentai, kuriuose nustatoma SAZ, pradėti rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos), „nustatytu teisiniu reguliavimu“. Minėtas siūlymas (įstatymo nuostatų galiojimas atgal) pateiktas atsižvelgus į tai, kad SŽNSĮ projekte siūloma nustatyti teisinių santykių subjektų padėtį gerinančius reikalavimus arba galiojančių reikalavimų nekeisti, sušvelninti teisinių santykių subjekto padėtį kartu nepakenkiant kitiems teisinių santykių subjektams.
SŽNSĮ projekte siūloma:
SŽNSĮ projekto 11 straipsniu taip pat siūloma nustatyti, kad SAZ, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos iki siūlomo patvirtinti įstatymo įsigaliojimo dienos, lieka įregistruotos ir atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos jose taikomos neatsižvelgus į tai, kad pagal siūlomo patvirtinti SŽNSĮ projekto nuostatas dėl tokių veiklų SAZ nustatyti nereikia. Šios SAZ gali būti išregistruojamos iš Nekilnojamojo turto registro SŽNSĮ 12 straipsnyje nurodyta tvarka pateikus prašymą jas išregistruoti. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į tai, kad nustatant SAZ veiklos vykdytojai turėjo atitinkamus lūkesčius, o suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie nustatytas SAZ ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba davė sutikimus nustatyti SAZ. Dėl tų pačių priežasčių siūloma nustatyti, kad, jeigu SAZ, kurios pagal SŽNSĮ projekto nuostatas nustatyti nereikia, nustatyta ir (ar) įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki siūlomo patvirtinti įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. atliktos SAZ nustatyti reikalingos procedūros), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui SŽNSĮ nustatytomis sąlygomis gali būti pateikiamas prašymas įregistruoti šią SAZ arba automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis gali būti perduodami įregistruoti reikalingi duomenys. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, SŽNSĮ projekte taip pat atliekami kiti redakcinio pobūdžio patikslinimai ir papildymai. Kokių teigiamų rezultatų laukiama po SŽNSĮ projekto įsigaliojimo Įgyvendinus SŽNSĮ projektą, teisinis reguliavimas aiškiau reglamentuos SAZ nustatymą „klaidos taisymo“ pagrindais, visuomenės informavimą apie šias nustatytas SAZ.
Galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, nepriėmus SŽNSĮ projekto, – nebus ištaisytos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 ir 7 dalyse. Priėmus SŽNSĮ projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus SŽNSĮ projekto nuostatas, bus ištaisytos keičiamo įstatymo (SŽNSĮ) spragos, patikslintas SAZ teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir nuoseklesnis, sudarys palankesnes sąlygas verslui:
Manytina, kad, jeigu būtų pritarta SŽNSĮ projekto 10 straipsnyje pateiktoms taikymo nuostatoms dėl galimybės neišregistruoti nustatytų SAZ, kurių pagal SŽNSĮ projekto nuostatas nustatyti nereikia, ir dėl galimybės tokias SAZ įregistruoti, kai jos pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ūkio subjektai galėtų neatsisakyti lūkesčių ir vykdyti veiklą iki įstatymo įsigaliojimo buvusiomis sąlygomis. Siūlomos 141 straipsnio 4² dalies nuostatos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvados pateikimo kitam, negu šiuo metu nustatyta, subjektui iš veiklos vykdytojų nepareikalaus papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Dėl kitų SŽNSĮ projekto nuostatų, turinčių įtakos administracinei naštai, parengta Teisės aktu sukeliamų arba teisės akto projektu galimų sukelti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaita. 8.
SŽNSĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus SŽNSĮ projektą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka SŽNSĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. SŽNSĮ projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus SŽNSĮ projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus SŽNSĮ projektą, naujų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. Įgyvendinant SŽNSĮ 11 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimus, reikės keisti šiuos teisės aktus:
Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimo aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.
D1-76 „Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimo aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų plano rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 „Dėl Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Aerodromo, kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr.
3-511 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“; Krašto apsaugos objektų, teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, ir karinių radiolokatorių apsaugos zonų žemėlapių rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-974 „Dėl Krašto apsaugos objektų, teritorijų, kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai ir karinių radiolokatorių apsaugos zonų žemėlapių rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados SŽNSĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_8b39016da889434497f2cf71d39169d0_end
2023-06-28 Nr. XIVP-2927 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės žemės sklypo savininkui kyla tuo atveju, kai jo turimo sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo registro įraše informacija apie tai, kad sklypas patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra įrašoma. Pastebėtina, kad šiuo atveju susidaro situacija, kai teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatoma de jure ir žemės sklypas į ją patenka, o atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tokių sklypų savininkai ir (ar) naudotojai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privalėtų laikytis, tačiau de fakto tokių žemės sklypų registro įrašuose ši informacija neatsispindėtų, o apie tai, kad nors ir nedidelėje žemės sklypų dalyje turėtų būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, manytina, kad tokių žemės sklypų savininkai ir (ar) naudotojai nebūtų informuojami.
Vadovaujantis nuoseklumo ir teisinio aiškumo principais siūlytina tikslinti projekto nuostatas nurodant, kad tuo atveju, kai žemės sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne tik žemės sklypo registro įraše nėra įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, bet ir tai, kad minėtoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui nėra taikomos. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje pateikto termino apibrėžtį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj jame vartojamos sąvokos „veiklos“ (vartojama du kartus) įrašytina sąvoka „ūkines veiklos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1¹ dalies pirmajam sakiniui (analogiškose nuostatose). 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama.
Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai pranešama registruotu laišku, t.y. kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tačiau iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta būtų siunčiama analogiškais atvejais, ar turimi omenyje kiti atvejai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 4. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir kitas nuostatas, projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami <...>“ nereikėtų įrašyti formuluotės „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami <...>“. 5. Projekto 9 pavadinime ir pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „2“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniui. 6. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4 priedo lentelės penktojoje pastraipoje siūloma sumažinti pastatų, kuriose laikomos kiaulės (nuo 500) sanitarinės apsaugos zonos plotį nuo 1500 metrų iki 1000 metrų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks siūlymas teikiamas
„atsižvelgus į turimą informaciją apie geriausius prieinamus gamybos būdus,
naudojamas technologijas (pvz., turimos technologijos padeda geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus ir nebereikia nustatyti 1 500 m dydžio SAZ)“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projektu siūlomose keičiamo įstatymo nuostatose, sanitarinės apsaugos zonos dydžio sumažinimas nėra siejamas su naujų technologijų, leidžiančių geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus, įdiegimu, o sanitarinės apsaugos zonos dydis projekte siejamas tik su laikomų kiaulių skaičiumi (nuo 500), nenustatant maksimalaus laikomų kiaulių skaičiaus. Taigi, pagal projekto nuostatas pastatuose, kuriuose galėtų būti laikomas santykinai didelis kiaulių skaičius, sanitarinės apsaugos zonos ploto dydis būtų sumažintas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, bei teisėkūros proporcingumo principą. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje atsisakoma nuostatų, susijusių su tam tikros informacijos paskelbimu viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 7 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 dalių nuostatų (jos projektu nėra keičiamos), kuriose minimas projektu atsisakomas informavimo būdas. Kitu atveju, nėra aiškios keičiamo įstatymo 141 straipsnio 10 dalies nuostatos, nustatančios, kad „jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-12-01 Nr. XIVP-2927(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 141 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šiose dalyse nurodytais atvejais kompensacijos už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą sanitarinės apsaugos zonose nemokamos. Pagal projekto aiškinamojo rašto nuostatas projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 ir
sanitarinės apsaugos zonos formuojamose nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT60-N7/2023, kuriame vertino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (TAR, 2019-06-19, Nr. 9862, identifikacinis kodas 2019-09862) 141 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių kompensacijų už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą mokėjimą, konstitucingumą.
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23 straipsnį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės naudojimu ūkinei veiklai, taip pat ir nustatydamas reikalavimus, apibrėžiančius žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas žemės savininkams, atsižvelgdamas į tikslus, kurių tokiais ribojimais siekiama, taip pat į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, privalo įvertinti būtinybę atlyginti (kompensuoti) žemės savininkams praradimus, kuriuos jie patiria dėl nustatytų ribojimų; pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, konstitucinius teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų žemės savininkų teisių ir interesų ir ūkio subjektų, dėl kurių vykdomos ūkinės veiklos žemės savininkams nustatomi ribojimai, teisių ir interesų pusiausvyrą. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad įstatymų leidėjas, ribodamas nuosavybės teisę, yra saistomas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas tas reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, pagal kurias kompensacijos asmenims už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą nebūtų mokamos vien tik dėl to, kad dėl vienų ar kitų priežasčių sanitarinės apsaugos zonos nebuvo nurodytos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, nes tiek atitinkamos žemės (sklypų ) savininkai, kurių atžvilgiu „klaidos taisymo“ procedūra nebuvo taikoma, tiek žemės sklypų savininkai, kurių atžvilgiu būtų taikomos projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, mūsų nuomone, neturėtų būti vertinami skirtingai, nes abiejų grupių žemės sklypų savininkų atžvilgiu būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (tam tikri veiklos ribojimai). 2. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, pagal projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti vadovaujantis šiuo įstatymu keičiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, išskyrus šio įstatymo 8 ir 9 straipsniais keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 ir 4 priedų nuostatas, nustatytu teisiniu reguliavimu. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, atitinkami planai, statinių projektai ir kiti dokumentai būtų baigiami rengti pagal teisinį reguliavimą, kuris įsigaliotų jau pradėjus rengti tokius dokumentus, bei būtų taikomas dokumentų rengimui nepriklausomai nuo jų rengimo stadijos. Taigi, gali būti situacijų, kai tokie dokumentai būtų praktiškai baigti rengti. Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą.
Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario
lūkesčių apsaugos principu, projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai neturėtų būti baigti rengti pagal jų rengimo pradžioje galiojusį teisinį reguliavimą. Antra, projekto nuostata „statinių ar kiti veiklos projektai“ nėra pakankamai aiški, nes kyla abejonių, ar statinio projektas yra veiklos projektas. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, atskirai nurodant statinių projektus ir veiklos projektus. Kartu, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir projekto nuostatų suderinamumo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nereikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 141 straipsnio
projektai“.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad šiame projekto variante atsisakyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio informavimą apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, pakeitimų, buvusių projekto pirmajame variante, manytina, kad atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatas toje apimtyje, kuriose kalbama apie informavimą „vadovaujantis šiuo įstatymu keičiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme <...> nustatytu teisiniu reguliavimu“. Šiose projekto nuostatose reikėtų aiškiai nustatyti įstatymo nuostatų taikymą informavimo procedūroms. Ketvirta, tuo atveju, jeigu, patikslinus projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, jose liktų formuluotė „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 4 ir
įstatymo 141 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir joje pasikeitė šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija, prieš minėtą formuluotę reikėtų įrašyti formuluotę „šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto“. 3. Projekto 10 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje, siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, prieš žodį „veiklos” įrašytini žodžiai „ūkinės ir (ar) kitokios“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas NR. XIVP-2927
pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-28 2(8)
naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės žemės sklypo savininkui kyla tuo atveju, kai jo turimo sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo registro įraše informacija apie tai, kad sklypas patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra įrašoma.
Pastebėtina, kad šiuo atveju susidaro situacija, kai teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatoma de jure ir žemės sklypas į ją patenka, o atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tokių sklypų savininkai ir (ar) naudotojai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privalėtų laikytis, tačiau de fakto tokių žemės sklypų registro įrašuose ši informacija neatsispindėtų, o apie tai, kad nors ir nedidelėje žemės sklypų dalyje turėtų būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, manytina, kad tokių žemės sklypų savininkai ir (ar) naudotojai nebūtų informuojami. Vadovaujantis nuoseklumo ir teisinio aiškumo principais siūlytina tikslinti projekto nuostatas nurodant, kad tuo atveju, kai žemės sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne tik žemės sklypo registro įraše nėra įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, bet ir tai, kad minėtoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui nėra taikomos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-28 4(51) 5(53) 2(4),
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje pateikto termino apibrėžtį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
„veiklos“ (vartojama du kartus) įrašytina sąvoka „ūkines veiklos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5
straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama. Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai pranešama registruotu laišku, t.y. kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tačiau iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta būtų siunčiama analogiškais atvejais, ar turimi omenyje kiti atvejai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
suderinamumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir kitas nuostatas, projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
tvirtinami <...>“ nereikėtų įrašyti formuluotės „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami <...>“. Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-28 9,10
prieš skaičių „2“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
lentelės penktojoje pastraipoje siūloma sumažinti pastatų, kuriose laikomos kiaulės (nuo 500) sanitarinės apsaugos zonos plotį nuo 1500 metrų iki 1000 metrų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks siūlymas teikiamas
„atsižvelgus į turimą informaciją apie geriausius prieinamus gamybos būdus,
naudojamas technologijas (pvz., turimos technologijos padeda geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus ir nebereikia nustatyti 1 500 m dydžio SAZ)“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projektu siūlomose keičiamo įstatymo nuostatose, sanitarinės apsaugos zonos dydžio sumažinimas nėra siejamas su naujų technologijų, leidžiančių geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus, įdiegimu, o sanitarinės apsaugos zonos dydis projekte siejamas tik su laikomų kiaulių skaičiumi (nuo 500), nenustatant maksimalaus laikomų kiaulių skaičiaus. Taigi, pagal projekto nuostatas pastatuose, kuriuose galėtų būti laikomas santykinai didelis kiaulių skaičius, sanitarinės apsaugos zonos ploto dydis būtų sumažintas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, bei teisėkūros proporcingumo principą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-287 (9,
7.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje atsisakoma nuostatų, susijusių su tam tikros informacijos paskelbimu viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 7 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 dalių nuostatų (jos projektu nėra keičiamos), kuriose minimas projektu atsisakomas informavimo būdas. Kitu atveju, nėra aiškios keičiamo įstatymo 141 straipsnio 10 dalies nuostatos, nustatančios, kad „jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 3(11)
aiškus ir nedviprasmiškas informavimo apie SŽNS nustatymą mechanizmas. Projekto
administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama. Būtina taipogi nurodyti, kad prieš 20 d. d. visi žemės sklypų ir kitų NT daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkai informuojami registruotu laišku pasirašytinai. Tai yra būtina, nes žemės sklypų ir kitų NT savininkas turi teisę žinoti informaciją iš anksto ir esant reikalui teikti informaciją ar paaiškinimus. Pvz., jei jau keli metai nebėra pievos, o jos vietoje pasodintas sodas. 1.1. Siūlome papildyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį
11 straipsnio pakeitimas. „11 straipsnis. „11. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą
1Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus,
žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti pranešta žemės sklypų ir kitų nekilnojamo turto daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkams registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). [...] Pritarti 2.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 1(7)
Konstitucinio teismo sprendimais ir Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Būtina papildyti įstatymą aiškia nuostata, kad teisė taikyti nustatytą SŽNS atsiranda tik sumokėjus kompensaciją. Šiuo metu tai yra palikta paties savininko iniciatyvai, tačiau Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakę, kad ribojimai galimi tik teisingai atlyginus, todėl reikalingas įstatymo 10 str. patikslinimas. LR Konstitucinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. KT60-N7/2023, nagrinėdamas SŽNSĮ galiojančių nuostatų atitikimą Konstitucijai, patvirtino, kad SŽNS apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo už įvestus apribojimus privalo būti mokamos. Po Konstitucinio teismo sprendimo privalu peržiūrėti SŽNSĮ, kad neliktų Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo atskiruose įstatymo straipsniuose, analogiškai kaip nagrinėtoje 141 str 3 d.
Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. Konstitucinio teismo nutarimai). Su tuo siejasi ir būtinybė remtis Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr. VA-P-20-7-8 “NACIONALINIŲ PARKŲ VEIKLA” įvardintais interesų balanso užtikrinimo principais bei LR Konstitucinio teismo 2020 m. liepos 8 d. Nr. KT117-N9/2020 sprendimu byloje Nr. 3/2019 ir šią bylą nagrinėjant pateiktais išaiškinimais. 2. 1. Siūlome tikslinti 7str. 3 d. 7 ir 10 p., apribojant atvejus, kada nėra būtina gauti rašytinio sutikimo iš žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio dėl šiuose įstatymo punktuose nurodytų teritorijų nustatymo:1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas „ [...] 3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, [...]
7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;
10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai; [...]“ Paaiškinimas: Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr. VA-P-20-7-8 “NACIONALINIŲ PARKŲ VEIKLA” (psl.14) pažymi, kad vadovaujantis minimų ES šalių praktika, steigiant saugomas teritorijas (o būtent 7 ir 10p. išvardintos teritorijos ir yra Saugomų teritorijų įst. numatytosios) vietos gyventojų, žemės savininkų ir valdytojų pritarimas yra svarbesnis negu gamtos vertybių išsaugojimas.
Su žemės savininkais, nustatant apribojimus jų valdose esančioms teritorijoms bei saugotinoms buveinėms, ES šalyse sudaromos rašytinės apsaugos sutartys. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvoje, bet iki šiol pilnai nevykdoma: 2004 m. gegužės 28 d. Nr. 484 priimto Vyriausybės nutarimas įtvirtina teisinį reglamentavimą, kad nustatant veiklos apribojimus dėl konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų yra būtinos apsaugos priemonės – sudaryti rašytines apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais. Pritarti
miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 3(10) N
Antrojo skirsnio 10 straipsnį: X straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas. „10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos ir sumokėjus kompensaciją pagal šį įstatymą.“
miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 5(13)
įstatymo Antrojo skirsnio 13 straipsnio 1 ir 4 d.: X straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. „13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose 1.
Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus periodiškai, iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyti apribojimai bus panaikinti. Pritarti
miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 5(13)
Pasiūlymas: „4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu ir jo rinkos vertės sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius.
Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis, o sumoka neteisi ginčo šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją.
[...]“
Paaiškinimai: 1. Nėra teisinių argumentų, kodėl kompensacijos neturėtų būti mokamos tuomet, kai žemės savininkas ar valdytojas sutinka, kad jo nuosavybėje būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Tokia diskriminacija prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės ir nediskriminavimo prieš įstatymus principams. 2. Kasmetinės kompensacijos terminas – ne ilgiau kaip 3 metai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., kuriame teigiama, jog atlyginama turi būti teisingai. Tai reiškia, kad turi būti mokama kompensacija periodiškai už tuo laikotarpiu patirtus suvaržymus, o jei suvaržymai yra nuolatinio pobūdžio – tokia žemės (žemės sklypas ar jo dalis) paimama visuomenės poreikiams, ir atlyginama rinkos verte, jei dėl nustatytų apribojimų, žemės sklypu, jo dalimi nebegalima naudotis pagal paskirtį. Teisinio tikrumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad kompensacijos turėtų būti mokamos tol, kol nuosavybei yra taikomi apribojimai, nes tai ne tik sąlygoja tiesioginius ūkinės veiklos nuostolius, bet ir sumažina nuosavybės vertę. 3. LR Konstitucijos
suprantama kaip rinkos vertė. Įstatymo projekte būtina įtvirtinti, kad dėl specialiųjų žemės sąlygų patiriami nuostoliai apskaičiuojami pagal rinkos vertę. Bandymai reglamentuoti kitaip prieštarauja LR Konstitucijai. Tą iliustruoja, pavyzdžiui, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis (prašymo Nr. 1B-27/2018). LR Konstitucinis teismas 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. KT117-N9/2020 šioje byloje
miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 * 3.
37
apvarstyti nuostatą, ar valstybė gali nustatyti SŽNS ribojimus nedarydama PAV arba Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, nes iš esmė tokie ribojimai nustatomi siekiant saugoti aplinką, gamtą arba žmonių sveikatą. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 1(7)
Projekto 1 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Įgyvendinus žemės pertvarkos reformą, sutikimų išdavimo tvarka bus decentralizuota, t. y. kiekvienas valstybinės žemės patikėtinis sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo išduos jo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. sausio 1 d.) sutampa su valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose perdavimu patikėjimo teise savivaldybėms, siūlytina pakoreguoti projekto 1 straipsnį ir numatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas šio patikėtinio nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nurodyti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patikėtinių sutikimai duodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio patikėtinių – atitinkamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio
sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“ Pritarti. 2. Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 7(141)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarime Nr.
KT60-N7/2023 nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją kompensacija dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo neturėjo būti mokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui buvo taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Atsižvelgus į tai, siūloma atsisakyti šiame nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas.
Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą., išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir
(ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“ Pritarti. 3. Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 7(141) (14, 15) Argumentai: Nuo 2023-01-01 teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra kadastro duomuo, jos registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į tai, siūlytina Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 14 ir 15 dalis patikslinti taip, kad šiose nuostatose nebeliktų nuorodos į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1412. Iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.“ Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „1513.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir
(ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) nurodytos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti
Atsisakius Konstitucinio Teismo nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, siūlytina papildyti projekto 11 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ ir nustatyti, kad šiais atvejais asmenys, turintys teisę į kompensacijas, turi būti informuojami apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo. Atitinkamai siūlytina projekto 11 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi ir pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį nustatant įstatymo įsigaliojimo išimtį ne šio straipsnio 6, bet 7 daliai.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 7
dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Pakeisti projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos
ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.“ Papildyti projekto 11 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras,
krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2927 ir Komiteto išvadoms; 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Seimo nario S.
Gentvilo, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš
Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas NR. XIVP-2927
pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, viceministras Kęstutis Šetkus; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, pasiūlymų tikėjai Linas Savičius, Renata Planutienė, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. 2023-11-15 Nr. 107-P-42
Gedvilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-28 2(8)
naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės žemės sklypo savininkui kyla tuo atveju, kai jo turimo sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo registro įraše informacija apie tai, kad sklypas patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra įrašoma. Pastebėtina, kad šiuo atveju susidaro situacija, kai teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatoma de jure ir žemės sklypas į ją patenka, o atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tokių sklypų savininkai ir (ar) naudotojai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privalėtų laikytis, tačiau de fakto tokių žemės sklypų registro įrašuose ši informacija neatsispindėtų, o apie tai, kad nors ir nedidelėje žemės sklypų dalyje turėtų būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, manytina, kad tokių žemės sklypų savininkai ir (ar) naudotojai nebūtų informuojami.
Vadovaujantis nuoseklumo ir teisinio aiškumo principais siūlytina tikslinti projekto nuostatas nurodant, kad tuo atveju, kai žemės sklypo dalis, mažesnė nei 1 kvadratinis metras, patenka į teritoriją, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne tik žemės sklypo registro įraše nėra įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, bet ir tai, kad minėtoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui nėra taikomos. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:
„4. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma
informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra mažesnis nei 1 kvadratinis metras, šioje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui netaikomos.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-28 4(51) 5(53) 2(4),
pateikto termino apibrėžtį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
„veiklos“ (vartojama du kartus) įrašytina sąvoka „ūkines veiklos“. Analogiško turinio pastaba
taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui (analogiškose nuostatose). Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 51 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).“ Pasiūlymas pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1¹ dalį išdėstytas atsakyme į 7 Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama.
Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai pranešama registruotu laišku, t. y. kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tačiau iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta būtų siunčiama analogiškais atvejais, ar turimi omenyje kiti atvejai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pasiūlymas Atsižvelgus į tai, kad dažnu atveju elektroninės siuntos negalima įteikti, siūlytina atsisakyti projekto 3 straipsnio (paliekant galioti esamą keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą), buvusius projekto 4–11 straipsnius laikyti atitinkamai 3–10 straipsniais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir kitas nuostatas, projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
tvirtinami <...>“ nereikėtų įrašyti formuluotės „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami <...>“.
Pritarti Papildomi argumentai Atsižvelgus į tai, kad Teisės departamento pastabose siūloma patikslinti papildomas projektu keičiamo įstatymo 141 straipsnio dalis ir projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija keičiant jo dalių numeraciją ir į atsakyme į TD 3 pastabą pateiktą pasiūlymą, siūlytina papildomai patikslinti projekto buvusio 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateiktas nuorodas. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 11 straipsnio (pakeitus straipsnių numeraciją – 10 straipsnio) 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, pradėti nagrinėti prašymai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre baigiami rengti ir (ar) nagrinėti, apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
vadovaujantis šiame įstatyme, išskyrus 9 8 ir 10 9 straipsnius, nustatytu teisiniu reguliavimu. 3. Šio įstatymo
dokumentai, kuriuose nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pradėti rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
2023-06-28 9, 10 Projekto 9 pavadinime ir pakeitimų esmės išdėstyme prieš skaičių „2“ įrašytinas žodis „Įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniui. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 9 straipsnio pavadinimą ir pakeitimų esmės išdėstymą ir juos išdėstyti taip:
„9 8 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:“. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 10 straipsnio pavadinimą ir pakeitimų esmės išdėstymą ir juos išdėstyti taip: „10 9 straipsnis.
Įstatymo 4 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 priedas Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4 priedo lentelės penktojoje pastraipoje siūloma sumažinti pastatų, kuriose laikomos kiaulės (nuo 500) sanitarinės apsaugos zonos plotį nuo 1500 metrų iki 1000 metrų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toks siūlymas teikiamas „atsižvelgus į turimą informaciją apie geriausius prieinamus gamybos būdus, naudojamas technologijas (pvz., turimos technologijos padeda geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus ir nebereikia nustatyti 1 500 m dydžio SAZ)“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojančiame įstatyme, nei projektu siūlomose keičiamo įstatymo nuostatose, sanitarinės apsaugos zonos dydžio sumažinimas nėra siejamas su naujų technologijų, leidžiančių geriau suvaldyti kiaulių ūkių skleidžiamus kvapus, įdiegimu, o sanitarinės apsaugos zonos dydis projekte siejamas tik su laikomų kiaulių skaičiumi (nuo 500), nenustatant maksimalaus laikomų kiaulių skaičiaus. Taigi, pagal projekto nuostatas pastatuose, kuriuose galėtų būti laikomas santykinai didelis kiaulių skaičius, sanitarinės apsaugos zonos ploto dydis būtų sumažintas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nustatytus keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, bei teisėkūros proporcingumo principą. Nepritarti Argumentai Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydžiai priklauso nuo sutartinių gyvulių skaičiaus (pvz., 1 kiaulė skaičiuojama nuo 0,01 (paršeliai iki 3 mėn.) iki 0,35 (paršavedės) sutartinio gyvulio).
Kiaulininkystės kompleksams (nuo 12 000 kiaulių) 1 500 m SAZ dydis Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas dar 1996 m. (iki tol buvo nustatomas atskirais normatyvais). Nuo tada pasikeitė technologijos, atsirado naujos priemonės, leidžiančios geriau suvaldyti kvapus (dėl kurių ir nustatoma SAZ), todėl nebeliko poreikio nustatyti didesnio, nei yra realus poreikis, SAZ dydžio ir riboti atitinkamą veiklą gretimose teritorijose. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į NVSC praktiką vertinant ūkio subjektų dokumentus, šia ūkine veikla užsiimančios bendrovės tam neprieštaravo – darytina išvada, kad šiai veiklai bendru atveju pakanka 1 000 m norminio dydžio SAZ (šis dydis gali būti nustatomas neatlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir gavus žemės savininkų sutikimus). Pažymėtina, kad „klaidos taisymo“ atvejais be žemės savininkų sutikimų SAZ galės būti nustatomos tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, todėl pakeistas norminis dydis tam įtakos neturės. Net ir pasirinkus įstatyme nurodytą norminį SAZ dydį, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybos projektus, atliekant PAV procedūras (t. y. nustatant SAZ keičiamo įstatymo 6 str. nurodytais būdais) būtina pagrįsti, kad sprendiniai atitiks visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, tuo pačiu bus pagrindžiamas ir pasirinktas norminis SAZ dydis, užtikrinantis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nenurodyti maksimalūs galimi gamybos pajėgumai ir atitinkami SAZ dydžiai, nes maksimalūs pajėgumai nėra žinomi, jie gali keistis dėl ūkio subjekto pasirinkimo ir galimybių. 7.
2023-06-287 (9, 10) N Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje atsisakoma nuostatų, susijusių su tam tikros informacijos paskelbimu viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, svarstytina, ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto
(jos projektu nėra keičiamos), kuriose minimas projektu atsisakomas informavimo būdas. Kitu atveju, nėra aiškios keičiamo įstatymo 141 straipsnio
deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių“. Pritarti Įvertinus atsakyme į TD 3 pastabą pateiktą siūlymą atsisakyti projekto buvusio 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 ir 10 dalyse siūlytina nekeisti nustatyto informavimo būdo, bet
žymos padarymo (nuo 2023-01-01 tokie pranešimai nebeteikiami). Papildomi argumentai Atsižvelgus į projekto buvusio 7 straipsnio papildymą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 dalies keitimu ir į su tuo susijusiu daugiau kaip pusės keičiamo įstatymo 141 straipsnio nuostatų keitimu, šio straipsnio dėstymu nauja redakcija, siūloma pakeisti atitinkamų šio straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas Buvusias keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4¹, 4², 5, 14, 15, 16 ir 17 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 12, 13, 14 ir 15 dalimis.
Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4¹ dalies (pakeitus dalių numeraciją – 4 dalies) antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginus su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. <...>“ Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4² dalies (pakeitus dalių numeraciją – 5 dalies) pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „4² 5.
Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4¹ dalies (pakeitus dalių numeraciją – 4 dalies) antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginus su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. <...>“ Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4² dalies (pakeitus dalių numeraciją – 5 dalies) pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „4²
zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. <...>“.
Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos per E. pristatymo sistemą apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. <...>“. Pasiūlymas Papildyti projekto buvusį 7 straipsnį pakeičiant keičiamo įstatymo 141 straipsnio 9 dalį: „9.
Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą apie žymos žemės sklypo registro įraše padarymą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingus duomenis, tą pačią dieną kitu, paštu siunčiamu, dokumentu pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jeigu žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje). Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 3(11)
nustatymą mechanizmas. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje minima Viešojo administravimo įstatyme nurodyta elektroninė siunta, tačiau iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tokia siunta būtų siunčiama. Būtina taipogi nurodyti, kad prieš 20 d. d. visi žemės sklypų ir kitų NT daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkai informuojami registruotu laišku pasirašytinai. Tai yra būtina, nes žemės sklypų ir kitų NT savininkas turi teisę žinoti informaciją iš anksto ir esant reikalui teikti informaciją ar paaiškinimus. Pvz., jei jau keli metai nebėra pievos, o jos vietoje pasodintas sodas. 1.1. Siūlome papildyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį
šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 1.
Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti pranešta žemės sklypų ir kitų nekilnojamo turto daiktų, kuriuose numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkams registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje.
Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos). [...] Nepritarti Argumentai Atsakyme į TD 3 pastabą nurodyta, kad siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnio nuostatų ir nekeisti galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo. SŽNSĮ 11 str.
SŽNSĮ 11 str. 1 d. nuostata susijusi tik su informavimu apie parengtą sprendimo ar kito dokumento projektą tais viešojo intereso įgyvendinimo atvejais, kai nerengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ne su pačių šioje dalyje minimų planų, žemėlapių ar schemų rengimo tvarka, reikalingų duomenų pateikimu ir konkrečių planų ar žemėlapių sudarymu. Konkrečias šioje dalyje minimų dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkas (jų yra ne viena, ne tik natūralių pievų ir ganyklų nustatymas) nustato Vyriausybė arba atitinkama įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. šių tvarkų (įskaitant ir papildomo informavimo ar dokumento projekto sprendinių pagal gautą informaciją apie galimai klaidingus duomenis tikslinimo reglamentavimą) nustatymas nėra SŽNSĮ reguliavimo dalykas. Be to, nustačius siūlomą reguliavimą, būtų apsunkinta valstybės galimybė užtikrinti viešąjį interesą ir įgyvendinti valstybinės reikšmės projektus: žemės sklypų savininkai gali būti nedeklaravę gyvenamosios vietos, išvykę į užsienį ir
(ar) dėl kitų aplinkybių negali gauti pašto siuntos pasirašytinai. Todėl reikalavimas pranešimus įteikti pasirašytinai yra perteklinis ir realiai neįgyvendinamas. 2. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 1(7)
vadovautis LR Konstitucinio teismo sprendimais ir Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Būtina papildyti įstatymą aiškia nuostata, kad teisė taikyti nustatytą SŽNS atsiranda tik sumokėjus kompensaciją. Šiuo metu tai yra palikta paties savininko iniciatyvai, tačiau Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakę, kad ribojimai galimi tik teisingai atlyginus, todėl reikalingas įstatymo 10 str. patikslinimas. LR Konstitucinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.
KT60-N7/2023, nagrinėdamas SŽNSĮ galiojančių nuostatų atitikimą Konstitucijai, patvirtino, kad SŽNS apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo už įvestus apribojimus privalo būti mokamos. Po Konstitucinio teismo sprendimo privalu peržiūrėti SŽNSĮ, kad neliktų Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo atskiruose įstatymo straipsniuose, analogiškai kaip nagrinėtoje 141 str 3 d. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. Konstitucinio teismo nutarimai). Su tuo siejasi ir būtinybė remtis Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4
įvardintais interesų balanso užtikrinimo principais bei LR Konstitucinio teismo 2020 m. liepos 8 d. Nr. KT117-N9/2020 sprendimu byloje Nr. 3/2019 ir šią bylą nagrinėjant pateiktais išaiškinimais. 2. 1. Siūlome tikslinti 7str. 3 d. 7 ir 10 p., apribojant atvejus, kada nėra būtina gauti rašytinio sutikimo iš žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio dėl šiuose įstatymo punktuose nurodytų teritorijų nustatymo:
straipsnio pakeitimas „ [...] 3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, [...]
7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;
10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai; [...]“ Paaiškinimas: Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2014 m. liepos 4 d. Nr.
VEIKLA” (psl.14) pažymi, kad vadovaujantis minimų ES šalių praktika, steigiant saugomas teritorijas (o būtent 7 ir 10p. išvardintos teritorijos ir yra Saugomų teritorijų įst. numatytosios) vietos gyventojų, žemės savininkų ir valdytojų pritarimas yra svarbesnis negu gamtos vertybių išsaugojimas. Su žemės savininkais, nustatant apribojimus jų valdose esančioms teritorijoms bei saugotinoms buveinėms, ES šalyse sudaromos rašytinės apsaugos sutartys. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvoje, bet iki šiol pilnai nevykdoma: 2004 m. gegužės 28 d. Nr. 484 priimto Vyriausybės nutarimas įtvirtina teisinį reglamentavimą, kad nustatant veiklos apribojimus dėl konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų yra būtinos apsaugos priemonės – sudaryti rašytines apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais. Nepritarti Argumentai Pažymėtina, kad projektas parengtas siaura apimtimi, siūlymas atskiras gamtines teritorijas nepriskirti viešajam interesui nesvarstytas su visuomene, nederintas su institucijomis. Toks siūlymas nesuderinamas su viešuoju interesu saugoti atitinkamas teritorijas. Valstybė turi pareigą užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą: vadovaujantis LR Konstitucijos 54 str., valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Siūlymas neįvertina situacijų, kas nutiktų, jeigu žemės sklypų savininkai atsisakys išduoti sutikimą. Pagal aktualią LAT praktiką teismas negali spręsti dėl sutikimo (ne)išdavimo teisėtumo, tai yra išimtinai žemės sklypo savininko diskrecijos teisės. Atitinkamai, įtvirtinus tokį reguliavimą, valstybės saugomos teritorijos gali būtų neįregistruotos, būtų pažeistas saugotinas viešasis interesas.
LR Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėta, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Nuosavybės teisė kitų Konstitucijos straipsnių kontekste nėra absoliuti. Visi žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo paisyti konstitucinių reikalavimų saugoti natūralią gamtinę aplinką ir paveldą, nepabloginti jų būklės, nedaryti žalos aplinkai. Nutarime akcentuojama, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, kaip atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.
Tai reiškia, kad gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir į privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių, savininkų nuosavybės teises. Taip pat nurodyta, kad ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios. Tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. 3. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 Nr. 37 3(10) N Siūlome papildyti projektą ir tikslinti įstatymo Antrojo skirsnio 10 straipsnį:
X straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas. „10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos ir sumokėjus kompensaciją pagal šį įstatymą.“ Nepritarti Argumentai Pasiūlymas netikslingas. Jeigu būtų galimybė visas kompensacijas mokėti iš karto (nustatant teritorijas), toks reguliavimas neturėtų neigiamos įtakos. Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu ir atsižvelgus į galimą didelę finansinę naštą, kompensacija gali būti mokama ir periodiškai (įvertinus viešojo intereso taikymo tikslus ir atitinkamą teritoriją nustačiusio asmens ar institucijos biudžeto galimybes). Tokiu atveju būtų neaišku, nuo kada taikomi apribojimai, būtini atitinkamiems objektams ar teritorijoms apsaugoti – ar nuo susitarimo, ar nuo teritorijos nustatymo, ar nuo pilnos kompensacijos išmokėjimo ir pan. Todėl apribojimų taikymas turėtų išlikti nuo įregistravimo momento, o kompensacija mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.
asociacija, 2023-09-25 5(13)
Siūlome papildyti projektą ir tikslinti įstatymo Antrojo skirsnio 13 straipsnio 1 ir 4 d.: X straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. „13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose
žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus periodiškai, iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyti apribojimai bus panaikinti. Nepritarti Argumentai Siūloma išbraukti, kad viešojo intereso tikslais nustatomų teritorijų nustatymui neprivalomas žemės savininko sutikimas, nors tai prieštarauja SŽNSĮ 7 str. nuostatoms dėl prievolės gauti sutikimą. Taip pat šis siūlymas nesietinas su projekto tikslais – tikslinti SAZ nustatymo teisinį reguliavimą. SŽNSĮ nustatyta, kad kompensacijos mokamos viešojo intereso atvejais, kai savininko sutikimas neprivalomas. Kai sutikimas privalomas, pagal SŽNSĮ 7 str. 4 d. (kas turi būti nurodyta sutikime) abi šalys ir nusprendžia, kaip turėtų būti atlyginama. Vyriausybė nustatė tvarką, kaip turi būti apskaičiuojamos kompensacijos dėl realių patiriamų nuostolių, joje nustatyta: „Kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį turtą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, didžiausias Metodikoje taikomo koeficiento Kn dydis lygus 0,6, kai nekilnojamasis turtas nebegali būti naudojamas, valdomas ir (ar) disponuojamas pagal paskirtį, Kn dydis lygus 0,8.
Metodikos nuostatos netaikomos, kai teisės aktų nustatyta tvarka Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai perleidžiamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (jo dalį), patenkantį į atitinkamą Įstatyme nurodytą teritoriją“. Jeigu kompensacijos būtų mokamos tol, kol taikomi apribojimai, atsirastų galimybė gauti sumą, didesnę už sklypo vertę, t. y. neteisėto praturtėjimo galimybė. 5. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2023-09-25 5(13)
Pasiūlymas: Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir
(ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu ir jo rinkos vertės sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius.
Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis, o sumoka neteisi ginčo šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. [...]“ Paaiškinimai: 1.
Nėra teisinių argumentų, kodėl kompensacijos neturėtų būti mokamos tuomet, kai žemės savininkas ar valdytojas sutinka, kad jo nuosavybėje būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tokia diskriminacija prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės ir nediskriminavimo prieš įstatymus principams. 2. Kasmetinės kompensacijos terminas – ne ilgiau kaip 3 metai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., kuriame teigiama, jog atlyginama turi būti teisingai. Tai reiškia, kad turi būti mokama kompensacija periodiškai už tuo laikotarpiu patirtus suvaržymus, o jei suvaržymai yra nuolatinio pobūdžio – tokia žemės (žemės sklypas ar jo dalis) paimama visuomenės poreikiams, ir atlyginama rinkos verte, jei dėl nustatytų apribojimų, žemės sklypu, jo dalimi nebegalima naudotis pagal paskirtį. Teisinio tikrumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad kompensacijos turėtų būti mokamos tol, kol nuosavybei yra taikomi apribojimai, nes tai ne tik sąlygoja tiesioginius ūkinės veiklos nuostolius, bet ir sumažina nuosavybės vertę. 3. LR Konstitucijos 23 str. už nuosavybę numato teisingą atlyginimą, kas teismų praktikoje yra suprantama kaip rinkos vertė. Įstatymo projekte būtina įtvirtinti, kad dėl specialiųjų žemės sąlygų patiriami nuostoliai apskaičiuojami pagal rinkos vertę. Bandymai reglamentuoti kitaip prieštarauja LR Konstitucijai.
Tą iliustruoja, pavyzdžiui, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis (prašymo Nr. 1B-27/2018). LR Konstitucinis teismas 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. KT117-N9/2020 šioje byloje Nr. 3/2019, aiškiai konstatuodamas teisinio reglamentavimo prieštaravimus LR Konstitucijai. Nepritarti Argumentai Individualus turto ir (ar) verslo vertinimas įstatyme numatytas, jeigu viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Pagal pateiktą pasiūlymą nustačius, kad už šį vertinimą sumoka neteisi ginčo šalis, vertinimo užsakymu gali būti piktnaudžiaujama, kiekvienu atveju turės būti kreipiamasi į teismą, kad nustatytų neteisią ginčo šalį. Pažymėtina, kad Konstituciniame Teisme buvo svarstomas ne kartu su pasiūlymu pateiktame paaiškinime nurodytas nuostolių apskaičiavimas pagal rinkos vertę, bet ar nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kai nustatyta skirtinga kompensacijų už tokius pačius servitutus mokėjimo tvarka. Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. 6.
asociacija, 2023-09-25 * Siūlome apvarstyti nuostatą, ar valstybė gali nustatyti SŽNS ribojimus nedarydama PAV arba Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, nes iš esmė tokie ribojimai nustatomi siekiant saugoti aplinką, gamtą arba žmonių sveikatą. Nepritarti Argumentai Pasiūlymas nekonkretus. Įstatyme nustatyti veiklos apribojimai (draudžiama statyti ir pan.) nesusiję su konkrečių dokumentų, kurių rengimo metu atliekamos pasiūlyme minimos procedūros, rengimu. Privatūs asmenys, norėdami vykdyti taršią veiklą, nepriskirtiną viešajam interesui, privalo paisyti kitų asmenų interesų, užtikrinti, kad jų veikla nedarys žalos aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai. Viešojo intereso tikslais nustatomos teritorijos saugo valstybinės reikšmės objektus, kultūros vertybes ir pan. Įpareigojant valstybę visais atvejais (ne tik tada, kai tai nustatyta atitinkamuose įstatymuose) atlikinėti PAV ir PVSV apsaugos zonų nustatymui, galimai būtų pažeistas viešasis interesas, neužtikrinama reikšmingų objektų apsauga. 7. Linas Savičius 2023-10-06 Siūlomas 53 str.1 d. pakeitimas sukeltų LR konstitucijos
asmenų grupių patenkančių į tokias teritorijas atžvilgiu būtų nustatyti kitokie gyvenamosios aplinkos (kvapų) kokybės parametrai. Siūlomam 53 str. 1 d. pakeitimui, kiek tai susiję su skirtinga didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribine verte pritarti negalima. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusį 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 4 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, taikoma gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, kuri galiojo šios sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną.“ Papildomi argumentai Atsižvelgus į pateiktą pasiūlymą atsisakyti išimties didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės taikymui, reikia pakeisti ir projekto buvusio 4 straipsnio (pakeitus numeraciją – 3 straipsnio) 1 dalį ir keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatas, susijusias su SAZ nustatymo kriterijais teritorijose, kuriose yra bendru atveju SAZ draudžiami statyti objektai, pakeisti taip, kaip nustatyta galiojančiame teisiniame reguliavime. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusio 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi kriterijumi, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
2023-10-10 Argumentai: Mano vaikas mokosi Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje. Šioje gimnazijoje taip pat veikia vaikų darželio grupės. Gimnazijos pastatai ir šių pastatų aplinka patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų sanitarinės apsaugos zoną. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimu netekusiu galios įstatymo projekto 5 str. (keičiamo įstatymo 53 str. 1¹ d.) siūloma nustatyti:
„Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose
netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, taikoma gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, kuri galiojo šios sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną.“ Šis siūlomas pakeitimas iš esmės reiškia, kad „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių gyvenamosios paskirties pastatų ir tam tikrų negyvenamosios paskirties pastatų aplinkai bus taikoma didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė – 8 europiniai kvapo vienetai, kai tuo tarpu nuo 2026-01-01 gyvenamosios paskirties pastatų ir tam tikrų negyvenamosios paskirties pastatų aplinkai bus taikoma mažesnė ribinė vertė – 5 europiniai kvapo vienetai (sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“). Įvertinusi Projektą, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė nurodė: 1.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos
įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas(2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimai). 2.Projekto rengėjas turėtų įvertinti Projekto 5 str. reguliavimo atitiktį konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir jį pagrįsti Projekto aiškinamajame rašte, priešingu atveju tokio teisinio reguliavimo turėtų būti atsisakyta. Atsižvelgus į nurodytą Vyriausybės kanceliarijos Teisė grupės pastabą, Projekto aiškinamajame rašte papildomai nurodyta:
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinis
asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. SAZ teisinio reguliavimo išimtis su įtvirtinta nuostata dėl
„taikymo atgal“ iki SŽNSĮ įsigaliojimo buvo nustatyta Lietuvos Respublikos
žemės įstatymo 22 straipsnyje ir galiojo nuo 2014 m.
SŽNSĮ projekto rengėjų nuomone, reikia įvertinti tai, kad aptariamu („klaidos taisymo“) atveju gyvenamoji aplinka atsirado šalia taršią veiklą vykdančios įmonės, t. y. gyventojai žinojo apie vykdomą veiklą, jos skleidžiami kvapai ar triukšmas netrukdė statyti gyvenamosios paskirties pastatus. Šios konkrečios teisinės aplinkybės lemia, kad siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti vertinamas kaip diskriminacinis „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje SAZ esantiems (ir būsimiems, jeigu norės statyti gyvenamosios paskirties pastatus) gyventojams: manytina, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu visoje gyvenamojoje aplinkoje taikomas didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės dydis, jeigu būtų pritarta SŽNSĮ projektui, įtvirtintų status quo teritorijose, kuriose dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir teisėtų lūkesčių nepažeidžiant teisės į švarią aplinką būtų leidžiama vykdyti numatytą veiklą ir gyventojams, ir ūkio subjektams.“ Atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
naudojimo sąlygų įstatymo tikslų yra užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą (1 str.)
pakeitimas galiotų ne tik „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančiai gyvenamajai aplinkai, bet ir viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai (toliau
Yra atvejų, kai taršią veiklą vykdantis objektas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atsirado šalia egzistavusios gyvenamosios ir viešosios aplinkos (t. y. tokiu atstumu, kuris pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra laikomas taršią veiklą vykdančio objekto sanitarinės apsaugos zona). 4. Ne visi gyventojai patys statė naujus gyvenamosios paskirties pastatus. Dalis gyventojų įsigijo jau pastatytus gyvenamosios paskirties pastatus, o žemės sklypų dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie patekimą į sanitarinės apsaugos zoną. 5. „Klaidos taisymo“ atveju pačios taršią veiklą vykdančios įmonės laiku nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad sanitarinės apsaugos zona būtų įregistruota ir gyvenamoji aplinka bei viešoji aplinka nesiplėstų šalia taršią veiklą vykdančio objekto (dar 2003-0ą-01) įsigaliojusios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo redakcijos 24 str. 1 d. numatė įmonių, valdančių ir turinčių nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, pareigą projektuoti ir įrengti aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas). 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „iki 2023 m. sausio 4 d. gyventojams, kurių nekilnojamasis turtas pateko į SAZ, nustatytą dėl veiklos, kuri buvo vykdoma prieš suformuojant žemės sklypus, šiose teritorijose nebuvo užtikrinama, kad sveikatai kenksminga aplinkos tarša neviršytų ribinių verčių“. Visgi dar iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai Seimo Aplinkos apsaugos komitete nurodė, kad visuomenės sveikatos apsaugos aspektu ūkio subjektų veiklos skleidžiama tarša yra ribojama norminiais teisės aktais, nustatančiais taršos (kvapų, triukšmo ir kt.) leistinus ribinius dydžius, kurie turi būti užtikrinami gyvenamosios ir visuomeninės ar specialiosios paskirties statiniuose ir jų teritorijose, neatsižvelgiant į tai, ar ši gyvenamosios, visuomeninės ar specialiosios paskirties statinių ar jų teritorijų aplinka patenka į sanitarinės apsaugos zoną ar ne. Taigi, galiojant sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymui Nr. V-959, ateityje numatančiam gyvenamosios aplinkos ir viešosios aplinkos didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės sumažinimą nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų, asmenys turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sumažinta ribinė vertė bus taikoma ir gyvenamajai aplinkai bei viešajai aplinkai, esančiai sanitarinės apsaugos zonose. 7. Aiškindamas Konstitucijos 29 str. įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavę, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 str. galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. liepos 8 d, 2023 m. birželio 29 d. nutarimai).
Manytina, kad Projekto rengėjai nepagrindė, kad Projekto
lygiateisiškumo principo. Pritarus tokiam reguliavimui, susidarytų situacija, kad ugdymo įstaigas (mokyklas ir darželius), esančias sanitarinės apsaugos zonose, lankantys vaikai bus ugdomi aplinkoje, kurioje galios didesnė leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė nei kitų ugdymo įstaigų aplinkoje, nepatenkančioje į sanitarinės apsaugos zonas (t. y. sanitarinės apsaugos zonose esančių ugdymo įstaigų ugdytinių sveikata bus saugoma mažiau nei kitų ugdymo įstaigų ugdytinių sveikata). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nepritarti Projekto 5 str. Pritarti iš dalies Pasiūlymas keičiamo įstatymo 53 str. 1¹ d. pakeitimui, kiek tai susiję su skirtinga didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribine verte, pateiktas atsakyme į 7 pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-09-18 1(7)
Projekto 1 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka. Įgyvendinus žemės pertvarkos reformą, sutikimų išdavimo tvarka bus decentralizuota, t. y. kiekvienas valstybinės žemės patikėtinis sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo išduos jo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. sausio 1 d.) sutampa su valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose perdavimu patikėjimo teise savivaldybėms, siūlytina pakoreguoti projekto 1 straipsnį ir numatyti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas šio patikėtinio nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nurodyti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patikėtinių sutikimai duodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio patikėtinių – atitinkamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio
asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.
Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo kokybė ypač priklauso nuo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamų kvapų ir į tai, kad ministrams nustatyta pernelyg didelė galia numatyti kokio masto kvapai galėtų būti gyvenamojoje aplinkoje, siūloma numatyti, maksimalų Europinių kvapo vienetų dydį, kuris negalėtų būti viršijamas gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkoje. Siūloma nustatyti maksimalią ribą 5 Europinius kvapo vienetus – t. y. tą ribą, kuri pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą turėjo įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d., bet jo įsigaliojimas buvo atidėtas dvejiems metams – iki 2026 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
„1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi kriterijumi, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Sveikatos apsaugos ministras nustato didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, kuri neviršija 5 europinių kvapo vienetų“.“
2023-09-18 7(141)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 29 d. nutarime Nr. KT60-N7/2023 nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
naudojimo sąlygų taikymo neturėjo būti mokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui buvo taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Atsižvelgus į tai, siūloma atsisakyti šiame nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio
šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir
(ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą., išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d.
Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“ Pritarti Papildomi argumentai Įvertinus keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytų teritorijų nustatymo mastą ir tai, kad veiklos vykdytojai vėluoja susitvarkyti dokumentus, siūlytina pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą prašymams įregistruoti keičiamame įstatyme nurodytas teritorijas. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusiu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio
šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 2026 m. gruodžio 31 d.
Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą., išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d.
Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“
2023-09-18 7(141) (14, 15) Argumentai: Nuo 2023-01-01 teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra kadastro duomuo, jos registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į tai, siūlytina Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 14 ir 15 dalis patikslinti taip, kad šiose nuostatose nebeliktų nuorodos į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „1412.
Iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.“ Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1513. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos
patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir
(ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) nurodytos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti
nutarime nurodytos keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, siūlytina papildyti projekto 11 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ ir nustatyti, kad šiais atvejais asmenys, turintys teisę į kompensacijas, turi būti informuojami apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo.
Atitinkamai siūlytina projekto
dalį nustatant įstatymo įsigaliojimo išimtį ne šio straipsnio 6, bet 7 daliai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 7 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Pakeisti projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.“ Papildyti projekto 11 straipsnį 7 dalimi: „7.
Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki
Pritarti Papildomi argumentai Atsižvelgus į tai, kad siūloma iki 2026 m. gruodžio 31 d. pratęsti terminą, nustatytą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje, projekto buvusio 11 straipsnio 6 dalyje papildomai nustatyti, kad ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat būtų netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, kad siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnio nuostatų, siūlytina projekto straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ naujai pateiktoje 7 dalyje atsisakyti nuorodos į Vyriausybės įgaliotų institucijų tvirtinamus teisės aktus. Pasiūlymas Pakeisti projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausybė, aplinkos ministras, energetikos ministras, susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d.“ Pasiūlymas Papildyti projekto 11 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šį
įstatymą įgyvendinantį teisės aktą.“6
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkai vykdydami savo pareigas turi užtikrinti ilgalaikę turto apsaugą, bei jį naudoti laikydamiesi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir kitų reikalavimų, bei tinkamai tam pasirengti, be to vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės apsaugos principu, būtina numatyti tinkamą ir individualų visų savininkų informavimo iki sprendimų priėmimo, Pasiūlymas:
Papildyti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės, kurios teritorijoje nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytą teritoriją, interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos).
Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, informaciją apie rengiamą sprendimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) arba registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai , praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias numatomas nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti).
Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos gavimo. Jei įstatymu keičiamos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos sąlygos pagal šį įstatymą, tai prilyginama naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymui. Nesvarstyta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-09-27 Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Seimo nario S. Gentvilo,
pateiktam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2927 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė