Projekto lyginamasis variantas
2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – užsienio lietuvių Lietuvos diasporos jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – pasaulio mastu vienyti užsienio lietuvių Lietuvos diasporos jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Užsienio lietuvių jaunimas – užsienio valstybėse gyvenantis lietuvių kilmės jaunimas. Lietuvos diasporos jaunimas – užsienio valstybėse gyvenantis Lietuvos jaunimas, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu.“
3Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Užsienio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvos diasporos jaunimo organizacija – buveinės vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro užsienio lietuvių Lietuvos diasporos jaunimas.“
Įstatymo
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių Lietuvos diasporos jaunimo organizacijomis ir atlieka kitas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių Lietuvos diasporos jaunimo organizacijomis, taip pat dėl su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo nr. IX-1871 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos teisės aktuose ir kituose svarbiuose nacionaliniuose politikos formavimo dokumentuose bei suteikti didesnę įtrauktį nelietuvių kilmės asmenims, kurie gyvena Lietuvos etninėse žemėse ar kitur, tačiau kildina save iš Lietuvos ir sieja save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu. Užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams. Šiose gairėse vartojama sąvoka „Lietuvos diaspora“ ir toks jos apibrėžimas: „Lietuvos diaspora – užsienyje gyvenanti Lietuvos tautos dalis, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu”. Nauja sąvoka pakeitė anksčiau
„Globalios Lietuvos“ strateginėse gairėse vartotą siauresnę sąvoką „užsienio
lietuviai“. Manoma, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymas turi būti keistinas siekiant įtraukti platesnę ir Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotą sąvoką „Lietuvos diaspora“ vietoj sąvokos
„užsienio lietuviai“, taigi keistinos įstatyme vartojamos sąvokos „užsienio
lietuvių jaunimas“ ir „užsienio lietuvių jaunimo organizacijos“ atitinkamai į
„Lietuvos diasporos jaunimas“ ir „Lietuvos diasporos jaunimo organizacijos“. 2. Įstatymo
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniuose vartojama „užsienio lietuvių jaunimo“ ir „užsienio lietuvių jaunimo organizacijos“ sąvokos, jos Įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse apibrėžiamos taip: „20. Užsienio lietuvių jaunimas
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma keisti sąvokas
„užsienio lietuvių jaunimas“ ir „užsienio lietuvių jaunimo organizacija“ pagal
užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 patvirtintas Lietuvos diasporos politikos strategines gaires „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams, kuriose vartojamos sąvoka „Lietuvos diaspora“ vietoj „užsienių lietuvių“. Siūloma vietoj „užsienio lietuvių jaunimas“ vartoti sąvoką „Lietuvos diasporos jaunimas“, o taip pat praplėsti jos reikšmę sąvoką aiškinant kaip „užsienio valstybėse gyvenantis Lietuvos jaunimas, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu.“ Atitinkamai sąvoką „užsienio lietuvių jaunimo organizacija“ siūloma keisti į „Lietuvos diasporos jaunimo organizacija“ bei kituose straipsniuose suvienodinti šios sąvokos vartojimą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lietuvos diasporos jaunimas“, „Lietuvos diasporos jaunimo
organizacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Įstatymo PROJEKTO 2023-06-26 Nr. XIVP-2919 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų (Švietimo, Mokslo ir studijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Kultūros centrų, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir kituose įstatymuose), neaišku, kodėl nurodytą sąvoką siūloma pakeisti tik viename įstatyme. Pažymėtina, kad sąvoka „užsienio lietuviai“ Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme yra apibrėžta: užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Tuo tarpu sąvoka
„Lietuvos diaspora“ vartojama tik Mecenavimo įstatyme (be to, Visuomenės
informavimo įstatyme ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vartojama sąvoka „diaspora“), šios sąvokos turinys įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma (tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas). Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektas parengtas remiantis tuo, kad sąvoka „Lietuvos diaspora“ yra apibrėžta ir vartojama užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.
V-550 patvirtintose Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. (šiose gairėse pateikta sąvokos „Lietuvos diaspora“ apibrėžtis skiriasi nuo minėtos įstatymuose apibrėžtos sąvokos „užsienio lietuviai“ sampratos). Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų hierarchijos ir įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus principus poįstatyminiai teisės aktai turi būti derinami su įstatymais, o ne atvirkščiai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai), taip pat kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinti sąvoką „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir ją apibrėžti kaip „užsienio valstybėse gyvenantį Lietuvos jaunimą, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“. Ši siūloma sąvokos apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu.
Atsižvelgiant į žodynuose pateikiamas žodžio „diaspora“ reikšmes ir į kontekstą, kuriame šis žodis vartojamas projekte, aišku, kad čia jis vartojamas reikšme „svetur gyvenanti tautos dalis“. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tautos samprata apima du aspektus: Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje aiškinama kaip valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs:
Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis;
Lietuvos pilietinę Tautą; Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms; pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs:
Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis;
Lietuvos pilietinę Tautą; Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms; pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Iš šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų darytina išvada, kad nėra konstitucinio pagrindo asmenis, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos piliečiai, nei lietuviai pagal etninę kilmę (taigi nepriklauso nei Lietuvos pilietinei Tautai, nei etninei lietuvių tautai), laikyti tautos dalimi ir priskirti „Lietuvos diasporos“, kaip užsienyje gyvenančios tautos dalies, jaunimui.
Subjektyvus ne lietuvių kilmės užsieniečio santykis su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Pagal šių rekomendacijų 35 punktą, įstatyme vartojamas sąvokas įvardijantys terminai dėstomi abėcėlės tvarka, todėl projektu siūlomos sąvokos „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir „Lietuvos diasporos jaunimo organizacija“ turėtų būti įtvirtintos ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse, o šio straipsnio 11¹ ir 11² dalyse (20 ir 21 dalys pripažintinos netekusiomis galios). 3.2. Projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO Nr. XIVP-2919 2024-05-31
dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rita Buitvydė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja, Domantas Katelė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė, Audronė Želnienė – Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26 1, 2,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“.
Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų (Švietimo, Mokslo ir studijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Kultūros centrų, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir kituose įstatymuose), neaišku, kodėl nurodytą sąvoką siūloma pakeisti tik viename įstatyme. Pažymėtina, kad sąvoka „užsienio lietuviai“ Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme yra apibrėžta: užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Tuo tarpu sąvoka „Lietuvos diaspora“ vartojama tik Mecenavimo įstatyme (be to, Visuomenės informavimo įstatyme ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vartojama sąvoka „diaspora“), šios sąvokos turinys įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma (tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas). Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektas parengtas remiantis tuo, kad sąvoka „Lietuvos diaspora“ yra apibrėžta ir vartojama užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 patvirtintose Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. (šiose gairėse pateikta sąvokos „Lietuvos diaspora“ apibrėžtis skiriasi nuo minėtos įstatymuose apibrėžtos sąvokos „užsienio lietuviai“ sampratos). Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų hierarchijos ir įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus principus poįstatyminiai teisės aktai turi būti derinami su įstatymais, o ne atvirkščiai.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai), taip pat kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Pritarti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinti sąvoką „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir ją apibrėžti kaip „užsienio valstybėse gyvenantį Lietuvos jaunimą, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“. Ši siūloma sąvokos apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu. Atsižvelgiant į žodynuose pateikiamas žodžio
„diaspora“ reikšmes ir į kontekstą, kuriame šis žodis vartojamas projekte,
aišku, kad čia jis vartojamas reikšme „svetur gyvenanti tautos dalis“.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tautos samprata apima du aspektus: Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka
„Lietuvos pilietinė Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje aiškinama
kaip valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs:
Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis;
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs:
Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis;
Subjektyvus ne lietuvių kilmės užsieniečio santykis su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises. Pritarti. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-26 1, 2,3
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Pagal šių rekomendacijų 35 punktą, įstatyme vartojamas sąvokas įvardijantys terminai dėstomi abėcėlės tvarka, todėl projektu siūlomos sąvokos „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir „Lietuvos diasporos jaunimo organizacija“ turėtų būti įtvirtintos ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse, o šio straipsnio 11¹ ir 11² dalyse (20 ir 21 dalys pripažintinos netekusiomis galios). 3.2. Projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. Atsižvelgti. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIVP-2919 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023-10-30 Reg. Nr.:G-2023-9383 * SADM nuomone, sąvoka „užsienio lietuviai“ savo turiniu yra tapati sąvokai „Lietuvos diaspora“, todėl SADM pritaria Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos siūlymui Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“. Įvertinta. 2. Užsienio reikalų ministerija, 2023-11-13 Reg. Nr.:G-2023-9767 * Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Lietuvos diasporos sąvoka, apibrėžta kaip užsienyje gyvenanti Lietuvos tautos dalis, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat ne lietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu, pirmą kartą teisės aktuose buvo įtvirtinta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2012–2021 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programos patvirtinimo“[1] (toliau – Programa). Terminas buvo aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir skelbiamas Lietuvos Respublikos terminų banke[2]. Ministerija, būdama Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo koordinatore, siekdama užtikrinti diasporos politikos tęstinumą, parengė Lietuvos diasporos politikos strategines gaires
„Globali Lietuva“ 2022–2030 m., patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio
reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.
V-550 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. patvirtinimo“ (toliau – Strateginės gairės). Į Strategines gaires buvo perkelta ir minėtosios apibrėžties Lietuvos diasporos sąvoka. Siekiant į Strateginių gairių įgyvendinimą įtraukti ir iš Lietuvos išvykusius kitų tautų asmenis, formuluotės „užsienio lietuviai“ ar „užsienyje gyvenantys lietuviai“ Ministerijos vidaus teisės aktuose nuosekliai keičiamos į formuluotę
„Lietuvos diaspora“, išskyrus tautinės tapatybės temą (lietuvių kalba,
tradicijos, kt.), kurios kontekste ir toliau vartojamos užsienio lietuvių ar užsienyje gyvenančių lietuvių sąvokos. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ministerijos nuostatai), vartojamos abi sąvokos – ir „Lietuvos diaspora“, ir
„užsienyje gyvenantys lietuviai“. Ministerijos nuostatų 8.2.2.2 papunktyje
nurodoma, kad Lietuvos diasporos politikos srityje Ministerija koordinuoja Lietuvos institucijų veiksmus, skirtus puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinę tapatybę, stiprinti ryšius su Lietuvos diaspora ir skatinti aktyvesnį jos dalyvavimą Lietuvos politiniame, visuomeniniame, ekonominiame, kultūriniame ir kitų sričių gyvenime bei grįžimą ar atvykimą į Lietuvą gyventi, studijuoti ir dirbti. Lietuvos diasporos kategorija atitinkamuose Ministerijos nuostatų punktuose pakeitė užsienio lietuvių sąvoką, siekiant, kad ji apimtų ir „išvykusių tautinių mažumų atstovus“[3].
Ministerijos nuomone, sąvoka „Lietuvos diaspora“ apima plačiau nei „užsienyje gyvenančių lietuvių“ ar „užsienio lietuvių“ sąvokos, jos ir vartotinos skirtingomis prasmėmis. Atsižvelgiant į tai, koks teisės akto kontekstas ir kokiems visuomeniniams santykiams reguliuoti jis skirtas, teisės akte turėtų būti vartojama atitinkama sąvoka. Manytume, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme būtų tikslinga vartoti Lietuvos diasporos jaunimo sąvoką, siekiant, kad iš Lietuvos kilę tautinių mažumų atstovai, save siejantys su Lietuva, galėtų įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir prisidėti prie Lietuvos gerovės ir saugumo kūrimo. Įvertinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2024-04-24 * Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Pritarti. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti,
atsižvelgiant į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą bei projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kadangi:
sąvokas „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ siūloma pakeisti tik viename įstatyme, nes šios sąvokos vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų;
įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma, be to, tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas;
suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, taip pat, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją;
jaunimas“ apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu;
Lietuvos Respublikos piliečiai, nei lietuviai pagal etninę kilmę (taigi nepriklauso nei Lietuvos pilietinei Tautai, nei etninei lietuvių tautai), laikyti tautos dalimi ir priskirti „Lietuvos diasporos“, kaip užsienyje gyvenančios tautos dalies, jaunimui;
su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rasa Petrauskienė. 10.
Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė [1] Nuoroda teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3CF126144200/asr [2] Terminų bankas (vlkk.lt) [3] Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. (22.29E)3-8082 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų“. Žr. Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (22.29E)3-8082