Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 9 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Jeigu asmuo turi pilnamečių vaikų, jam mokama iš kiekvieno pilnamečio vaiko, papildoma 5 procentų dalis prie gaunamos pensijos, nuo kiekvieno turimo pilnamečio vaiko gaunamų metinių apmokestinamųjų pajamų (atskaičius mokesčius).“
įsigaliojimas ir taikymas
2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, finansų ministrė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Valdemaras Valkiūnas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareiga. Tačiau, remiantis teismų praktika, pastebima tendencija, kad vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareiga vieni kitus išlaikyti yra labiau siejama su tėvų pareiga išlaikyti vaikus, o vaikų pareigos – tik gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, kurios nėra detalizuojamos. Esamas reguliavimas prieštarauja lygiateisiškumo principui ir pačio reguliavimo esmei, nes tėvų pareigos detalizuojamos labai konkrečiai, o vaikų – abstrakčiai. Todėl būtina priimti papildomus teisės aktus siekiant subalansuoti esamą teisinį reguliavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme toks teisinis reguliavimas nėra numatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kai iš pilnamečių dirbančių vaikų apmokestinamų pajamų (atskaičius mokesčius) būtų nuskaitoma kiekvienam iš tėvų po 5 procentus (prie tėvų gaunamos pensijos papildomai) pajamų. Išmoka skaičiuojama nuo visų pilnamečio vaiko gaunamų apmokestinamų pajamų, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, socialines ar kitas pašalpas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Poveikio vertinimo nebuvo atlikta.
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Tėvų pensija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Valdemaras Valkiūnas
2023-06-19 Nr. XIVP-2912 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad „Jeigu asmuo turi pilnamečių vaikų, jam mokama iš kiekvieno pilnamečio vaiko, papildoma 5 procentų dalis prie gaunamos pensijos, nuo kiekvieno turimo pilnamečio vaiko gaunamų metinių apmokestinamųjų pajamų (atskaičius mokesčius).“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kai iš pilnamečių dirbančių vaikų apmokestinamų pajamų (atskaičius mokesčius) būtų nuskaitoma kiekvienam iš tėvų po 5 procentus (prie tėvų gaunamos pensijos papildomai) pajamų. Išmoka skaičiuojama nuo visų pilnamečio vaiko gaunamų apmokestinamų pajamų, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, socialines ar kitas pašalpas.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Įstatymo projekte teikiamoje normoje siūloma reguliuoti civilinės teisės reguliuojamus teisinius santykius – vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, todėl įvertinus įstatymo projekto nuostatas ir jo aiškinamajame rašte nurodytus siūlomo teisinio reguliavimo tikslus darytina išvada, kad siūlomos normos nėra Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo reguliavimo dalyku.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltiniai, o įstatymo projekte siūloma papildyti šį straipsnį nauja ketvirta dalimi, kurioje siūloma reguliuoti šiame įstatyme nenumatytos išmokos asmenims dydžio ir mokėjimo taisykles, todėl darytina išvada, kad aptariamos nuostatos nėra keičiamo įstatymo 9 straipsnyje reguliuojamu pensijų mokėjimo šaltiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte teikiama norma nėra aiški, pavyzdžiui, joje kalbama apie išmoką asmeniui, turinčiam pilnamečių vaikų, tačiau neaišku, kokius asmenis apima samprata
„asmuo turi pilnamečių vaikų“ (visus pilnamečių vaikų tėvus, tik pensijų
gavėjus ar kt.). Taip pat neaišku, nuo kokių pajamų turėtų būti skaičiuojama išmoka. Pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Įstatymo projekte nurodytos kiekvieno turimo pilnamečio vaiko gaunamos metinės apmokestinamosios pajamos (atskaičius mokesčius) galėtų apimti ne tik draudžiamąsias pajamas, bet ir pajamas iš kitos veikos. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareiga. Tačiau, remiantis teismų praktika, pastebima tendencija, kad vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareiga vieni kitus išlaikyti yra labiau siejama su tėvų pareiga išlaikyti vaikus, o vaikų pareigos – tik gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, kurios nėra detalizuojamos.
Esamas reguliavimas prieštarauja lygiateisiškumo principui ir pačio reguliavimo esmei, nes tėvų pareigos detalizuojamos labai konkrečiai, o vaikų – abstrakčiai. Todėl būtina priimti papildomus teisės aktus siekiant subalansuoti esamą teisinį reguliavimą.“ Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai nėra paremti konkrečiomis teismų bylomis, galiojančio teisinio reguliavimo prieštaravimas lygiateisiškumo principui nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Vertinant įstatymo projekte siūlomas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.205 straipsnį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Be to, pagal Civilinio kodekso 3.207 straipsnį, jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad rengiant teisės aktų projektus reikėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisėkūros pagrindų principais, o šiuo konkrečiu atveju ypatingai atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su jo turiniu, nes šiame straipsnyje įstatymo taikymas nėra reguliuojamas, šio straipsnio 2 dalyje reguliuojamas įstatymo įgyvendinimas, todėl šie prieštaravimai šalintini. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti datą, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]