Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 2.8 straipsnio pakeitimo
Pakeisti 2.8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius, taip pat, turėdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tėvų arba rūpintojų sutikimą, nepilnamečiai nuo šešiolikos metų gali eiti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovų pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Marius Matijošaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – sukurti galimybę Jaunimo nevyriausybinių organizacijų (toliau – JNVO) vadovais tapti asmenims nuo 16 metų. Problema yra gaji jau daugelį metų ir tampa ydinga praktika bei kone taisykle stebint jaunimo politikos įgyvendinimą regionuose. JNVO, kurios yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys, dažnai faktiškai vadovauja nepilnametis asmuo, o Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) išviešintas kitas asmuo, sulaukęs pilnametystės. Tokia situacija susidaro tada, kai JNVO pakeitus vadovą, naujuoju organizacijos lyderiu tampa žmogus, kuris dar nėra sulaukęs pilnametystės. Stebint tendencijas didžiausiose JNVO Lietuvoje, absoliuti dauguma organizacijų struktūrinių padalinių nėra įsteigti kaip juridiniai asmenys, o jeigu įsteigti, JAR išviešintas asmuo ir faktinis organizacijos vadovas skiriasi. Tai sukuria papildomų problemų pareigas einančiam vadovui, kadangi dažnai faktinis vadovas turi ieškoti juridiniam asmeniui oficialiai vadovaujančio asmens ir gauti reikiamą informaciją ar parašus. Problemų kyla ir iš kitos pusės, kada juridinio asmens vadovas neša visą atsakomybę už organizaciją, nors pats joje faktiškai nebeveikia ir negali turėti įtakos kito juridinio asmens vadovo paskyrimui. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atlikta vidinė apklausa parodė, kad tik maždaug 5 proc. JNVO yra užregistruotos JAR bei jų faktinis ir JAR išviešintas vadovas sutampa. JNVO, kurios nėra įsteigtos kaip juridinis asmuo, kyla problemų dėl galimybės gauti projektinį finansavimą savivaldybėje ar nacionaliniu lygiu – jos priverstos kreiptis į kitas jaunimo organizacijas, kurios sutiktų savo vardu teikti projektinę paraišką ir nešti visą atsakomybę už projekto įgyvendinimą, tačiau faktiškai projekte numatytas veiklas įgyvendintų kiti asmenys. 2.
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Marius Matijošaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu teisinis reglamentavimas nustato, jog tik pilnametystės sulaukę asmenys gali būti JNVO vadovais. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma leisti JNVO vadovauti asmenims nuo 16 metų, turint atitinkamą tėvų sutikimą. Toks sprendimas leistų užbaigti ydinga praktika tapusią tendenciją, kada JNVO faktiškai ir juridiškai vadovauja skirtingi žmonės, atvertų daugiau galimybių jauniems žmonėms. Mažesnės amžiaus ribos nustatymas paskatintų jaunimą aktyviau veikti savo regiono bendruomenėje ir prisidėtų prie rajonų jaunimo politikos situacijos gerinimo. Praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai JNVO vadovai savuose miestuose pabaigia vidurinę mokyklą ir nusprendžia išvykti studijuoti į didesnius miestus. Tai lemia dažną šių asociacijų vadovų kaitą, o regionuose kiekvienais metais rasti žmogų, kuris norėtų perimti vadovo poziciją ir su ja kylančias pareigas, ne visada pavyksta. Gimnazijos amžiaus jaunuoliai mažesniuose rajonuose turi puikias galimybes augti, rodyti iniciatyvumą, ieškoti projektinio ar kitokio finansavimo, tačiau yra ribojami būtent dėl to, kad neturi aiškios galimybės vadovauti JNVO ir taip prisidėti prie savanoriškos, pilietiškos veiklos savo bendruomenėje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus ir, tikėtina, papildomų lėšų sutaupyta nebus.
išvados Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada; Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos išvada; Lietuvos Banko išvada; Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada;
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos pozicija; NVO vaikams konfederacijos pozicija; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvada;
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„jaunimas“, „jaunimo NVO“, „NVO 16“, „jaunimo NVO 16“, „jaunimo vadovas
NVO 16“
Nėra. Teikia Seimo narys Marius Matijošaitis
2023-06-19 Nr. XIVP-2906 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Civilinio kodekso (toliau – keičiamas CK) 2.8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „turėdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tėvų arba rūpintojų sutikimą, nepilnamečiai nuo šešiolikos metų gali eiti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovų pareigas.“ Projekto nuostata svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nurodytas tėvų arba rūpintojų sutikimas duodamas kiekvienam nepilnamečio nuo 16 iki 18 metų sudaromam sandoriui. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas nepilnamečiui nuo šešiolikos metų būtų duodamas vienkartinis tėvų arba rūpintojų sutikimas tokiam nepilnamečiui eiti juridinio asmens – nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas. Kyla abejonių, ar sutikimas, nurodytas CK 2.8 straipsnio 1 dalyje, duodamas sudaryti nepilnamečio nuo 16 metų sandoriams, galėtų būti prilyginamas vienkartiniam sutikimui, kuris pagal projekto nuostatas būtų duodamas nepilnamečiui nuo šešiolikos metų eiti nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas yra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Nevyriausybinių organizacijų kaip ir kitų juridinių asmenų vadovai pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją veikia juridinio asmens vardu, juridinio asmens vardu turi teisę sudaryti sandorius, atlieka darbdavio funkcijas, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, yra atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą ir pan. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tėvai arba rūpintojai sutikimą turėtų duoti kiekvienam nepilnamečio nuo šešiolikos metų sudaromam sandoriui.
Duodami tokį sutikimą, nepilnamečio nuo šešiolikos metų tėvai arba rūpintojai įvertina, ar toks sudaromas sandoris atitinka nepilnamečio interesus, ar nepilnamečio sutartimi prisiimami įsipareigojimai nesukels jam neigiamų pasekmių ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu nepilnametis nuo šešiolikos metų amžiaus, gavęs tėvų arba rūpintojų sutikimą eiti nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas, turėtų teisę sudaryti juridinio asmens vardu sandorius, kurių sudarymui tėvų arba rūpintojų sutikimas nebūtų reikalingas. Taigi, nebūtų iš anksto vertinama, ar nepilnametis juridinio asmens vadovas sudaro sandorius neperžengdamas juridinio asmens vadovo kompetencijos ribų, ar toks sandoris atitinka nevyriausybinės organizacijos (juridinio asmens) veiklos tikslus ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į 2.84 straipsnyje nustatytą juridinio asmens valdymo organo civilinę atsakomybę: asmuo, kuris pažeisdamas savo kompetenciją sudarė viešojo juridinio asmens vardu sandorį, kuriam vėliau juridinis asmuo nepritarė, privalo atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, priėmus įstatymą, nepilnamečiai asmenys nuo šešiolikos metų turėtų skirtingos apimties veiksnumą sudarant sandorius, t.y. vienos apimties, kaip fiziniai asmenys, ir kitos apimties, sudarant sandorius nevyriausybinės organizacijos vardu. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, nes sandorius sudarantys nepilnamečiai, manytina, negalėtų skirtingai įvertinti savo kaip fizinio asmens sudaromų sandorių turinio bei iš jų kylančių pasekmių ir juridinio asmens vardu (nevyriausybinės organizacijos) sudaromų sandorių turinio bei jų pasekmių.
Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, nepilnamečiai asmenys nuo šešiolikos metų amžiaus, eidami juridinio asmens vadovo pareigas būtų atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą ir pan. Kyla abejonių, ar neturėdami visiško veiksnumo, kurį fiziniai asmenys įgyja sulaukę pilnametystės, galėtų tokias funkcijas vykdyti tinkamai, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Antra, atkreipiame dėmesį, kad projekto sąvoka „jaunimo nevyriausybinė organizacija“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kurios nevyriausybinės organizacijos būtų laikomos jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Pažymėtina, kad šio sąvokos turinys nėra atskleistas nei projekte, nei Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Neaišku, kokio amžiaus asmenis turėtų vienyti nevyriausybinė organizacija, kad ji galėtų būti laikoma jaunimo nevyriausybine organizacija. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame CK arba Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.9 straipsnio 1 dalies nuostatas nepilnametis, sulaukęs šešiolika metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai negalėtų būti pasiekti pasinaudojant nepilnamečių asmenų pripažinimo veiksniais (emancipacijos) institutu. Ketvirta, atsižvelgdami keičiamo CK 2.8 straipsnio 2 dalyje reguliuojamus santykius, manytume, kad siūloma projekto nuostata, jeigu jai būtų pritarta, turėtų būti dėstoma atskira CK 2.8 straipsnio dalimi. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektas taisytinas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 3.1. Keičiant kodeksą, keičiamas ne teisės aktas, kuriuo buvo patvirtintas kodeksas, o pats kodeksas, todėl keičiamo įstatymo numeris projekto pavadinime nenurodomas. Be to, projekto pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis „2 DALIES“. 3.2. Kai įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. Departamento direktorius Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Marius Matijošaitis, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Samanta Delekaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Giedrė Mikalauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimos skyriaus patarėja Sigita Mockienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
dalyje siūloma nustatyti, kad „turėdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tėvų arba rūpintojų sutikimą, nepilnamečiai nuo šešiolikos metų gali eiti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovų pareigas.“ Projekto nuostata svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nurodytas tėvų arba rūpintojų sutikimas duodamas kiekvienam nepilnamečio nuo 16 iki 18 metų sudaromam sandoriui. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas nepilnamečiui nuo šešiolikos metų būtų duodamas vienkartinis tėvų arba rūpintojų sutikimas tokiam nepilnamečiui eiti juridinio asmens – nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas. Kyla abejonių, ar sutikimas, nurodytas CK 2.8 straipsnio 1 dalyje, duodamas sudaryti nepilnamečio nuo 16 metų sandoriams, galėtų būti prilyginamas vienkartiniam sutikimui, kuris pagal projekto nuostatas būtų duodamas nepilnamečiui nuo šešiolikos metų eiti nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas yra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Nevyriausybinių organizacijų kaip ir kitų juridinių asmenų vadovai pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją veikia juridinio asmens vardu, juridinio asmens vardu turi teisę sudaryti sandorius, atlieka darbdavio funkcijas, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, yra atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą ir pan. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tėvai arba rūpintojai sutikimą turėtų duoti kiekvienam nepilnamečio nuo šešiolikos metų sudaromam sandoriui. Duodami tokį sutikimą, nepilnamečio nuo šešiolikos metų tėvai arba rūpintojai įvertina, ar toks sudaromas sandoris atitinka nepilnamečio interesus, ar nepilnamečio sutartimi prisiimami įsipareigojimai nesukels jam neigiamų pasekmių ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu nepilnametis nuo šešiolikos metų amžiaus, gavęs tėvų arba rūpintojų sutikimą eiti nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas, turėtų teisę sudaryti juridinio asmens vardu sandorius, kurių sudarymui tėvų arba rūpintojų sutikimas nebūtų reikalingas. Taigi, nebūtų iš anksto vertinama, ar nepilnametis juridinio asmens vadovas sudaro sandorius neperžengdamas juridinio asmens vadovo kompetencijos ribų, ar toks sandoris atitinka nevyriausybinės organizacijos (juridinio asmens) veiklos tikslus ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į 2.84 straipsnyje nustatytą juridinio asmens valdymo organo civilinę atsakomybę: asmuo, kuris pažeisdamas savo kompetenciją sudarė viešojo juridinio asmens vardu sandorį, kuriam vėliau juridinis asmuo nepritarė, privalo atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, priėmus įstatymą, nepilnamečiai asmenys nuo šešiolikos metų turėtų skirtingos apimties veiksnumą sudarant sandorius, t.y. vienos apimties, kaip fiziniai asmenys, ir kitos apimties, sudarant sandorius nevyriausybinės organizacijos vardu. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, nes sandorius sudarantys nepilnamečiai, manytina, negalėtų skirtingai įvertinti savo kaip fizinio asmens sudaromų sandorių turinio bei iš jų kylančių pasekmių ir juridinio asmens vardu (nevyriausybinės organizacijos) sudaromų sandorių turinio bei jų pasekmių. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, nepilnamečiai asmenys nuo šešiolikos metų amžiaus, eidami juridinio asmens vadovo pareigas būtų atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą ir pan.
Kyla abejonių, ar neturėdami visiško veiksnumo, kurį fiziniai asmenys įgyja sulaukę pilnametystės, galėtų tokias funkcijas vykdyti tinkamai, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-191 Antra, atkreipiame dėmesį, kad projekto sąvoka „jaunimo nevyriausybinė organizacija“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kurios nevyriausybinės organizacijos būtų laikomos jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Pažymėtina, kad šio sąvokos turinys nėra atskleistas nei projekte, nei Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Neaišku, kokio amžiaus asmenis turėtų vienyti nevyriausybinė organizacija, kad ji galėtų būti laikoma jaunimo nevyriausybine organizacija. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame CK arba Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-191 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.9 straipsnio 1 dalies nuostatas nepilnametis, sulaukęs šešiolika metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai negalėtų būti pasiekti pasinaudojant nepilnamečių asmenų pripažinimo veiksniais (emancipacijos) institutu.
Pritarti Civilinio kodekso 2.9 straipsnio „Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija)“ 1 dalyje įtvirtinta, kad „Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.“ Remiantis teisės doktrina ir teismų praktika nepilnamečiui, siekiančiam tapti visiškai veiksniu, t. y. emancipuotu, yra keliamos trys pagrindinės sąlygos:
veiksniu;
tvarkyti savo turtą, todėl yra pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. Jeigu nepilnametis emancipuojamas (pripažįstamas veiksniu), atsiranda teisinių padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos CK 2.5 straipsnio 1 dalyje („1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.“) . Tai reiškia, kad toks nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, gali savarankiškai sudaryti visus sandorius, taip pat jis asmeniškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą.
Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta kelio projekto tikslų (kad nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms vadovauti galėtų nepilnametis asmuo nuo 16 metų) pasiekti pasinaudojant nepilnamečių asmenų pripažinimo veiksniais (emancipacijos) institutu. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas dėl emancipacijos priimamas ne ginčo teisenos, o ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 3 p.). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-191 Ketvirta, atsižvelgdami keičiamo CK 2.8 straipsnio 2 dalyje reguliuojamus santykius, manytume, kad siūloma projekto nuostata, jeigu jai būtų pritarta, turėtų būti dėstoma atskira CK 2.8 straipsnio dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 665). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytinas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. 3.1. Keičiant kodeksą, keičiamas ne teisės aktas, kuriuo buvo patvirtintas kodeksas, o pats kodeksas, todėl keičiamo įstatymo numeris projekto pavadinime nenurodomas. Be to, projekto pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis „2
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-19
įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. Pritarti
grupė 2023-06-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos moksleivių sąjunga 2023-06-26 Laba diena, į jus kreipiasi Lietuvos moksleivių sąjunga (toliau – LMS) siekdama, jog rytoj vakare svarstyti numatytas „LIETUVOS
pažiūrėtas atsainiai ir susilauktų jūsų dėmesio bei palaikymo. Toliau apačioje yra išvardijami argumentai iš keletos skirtingų perspektyvų. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimo įgalinimas visuomenei tampa vis aktualesnis ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas (toliau – Konstitucija), mažinant amžiaus cenzą kandidatuojant į Seimą ), LMS ir visos kitos JNVO atkreipia dėmesį į CK įtvirtintą nuostatą, kad „Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.“ Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 13 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. To paties AĮ straipsnio 3 dalis nustato, kad jaunesni kaip 18 metų asmenys asociacijoje gali įgyti teises ir pareigas CK nustatyta tvarka. Asociacijos narys turi teisę būti išrinktas asociacijos vadovu. Dėl jam asociacijos dokumentuose priskiriamų funkcijų pobūdžio, asociacijos vienasmenis valdymo organas turi būti veiksnus.
CK 2.8 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų, be CK 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių , turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Pabrėžtina, kad galioja ir be atstovų pagal įstatymą sutikimo sudaryti sandoriai, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, juridinių asmenų vadovais gali būti tik pilnamečiai asmenys, tačiau trūksta teisinio aiškumo, ar JO vadovais, aukščiau nurodytų normų kontekste, gali būti ir asmenys, sulaukę 16 metų, teisėtai esantys JO nariais, todėl turintys teisę tapti jos vadovais. Dėl vadovavimo JNVO nuo 16 metų Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisinė sistema šešiolikmetį laiko beveik pilnai subrendusiu ir už savo veiksmus atsakingu asmeniu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka 16 metų. Taip pat baudžiamosios teisės ir civilinės teisės doktrinose vyraujančiomis sąvokomis ir normomis, 16 metų amžiaus riba yra pasirinkta dėl asmens psichologinės ir moralinės brandos. Remiantis LR baudžiamąją teise, bendroji amžiaus riba yra 16 metų, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už didžiąją dalį baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų padarymą . Baudžiamosios teisės doktrinoje konstatuojama, jog subjekto amžiaus nustatymo pagrindas yra nepilnamečio asmens sąmoningumo lygis. Tik tam tikrame amžiuje asmeniui gali atsirasti savo veiksmų pavojingumo suvokimas. Todėl tik tuomet galima reikalauti, kad jis atsakytų už sukeltus neteisėtus padarinius .
Daroma išvada, kad atitinkama amžiaus riba yra nustatoma remiantis asmens gebėjimu savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas, bei asmens sąmoningumo lygiu. Remiantis Konstitucijos 41 straipsniu, išsilavinimas LR piliečiams yra privalomas iki
reikalingi brandžiam asmeniui. Tokio amžiaus žmogus privalo prisiimti dalinę teisinę atsakomybę, gali dirbti pasirinktoje darbo vietoje ir mokėti mokesčius. Galima teigti, kad toks asmuo jau yra įgijęs visas bendrąsias žinias, kurias gali taikyti ir gyventi savarankiškai bei siekti emancipacijos. Taigi, 16 metų sulaukęs asmuo yra pakankamai brandus vadovauti JO. Dėl emancipacijos, kaip netinkamos alternatyvios priemonės Šešiolikmečiui siekiant tapti JNVO vadovu Remiantis teisės doktrina, nepilnamečiui, siekiančiam tapti visiškai veiksniu, t. y. emancipuotu, yra keliamos 3 pagrindinės sąlygos: a) nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų; b) nepilnamečio, sulaukusio 16 metų, noras (sutikimas) pripažinti jį visiškai veiksniu; c) įrodymai, patvirtinantys, jog nepilnametis yra visiškai savarankiškas, sugeba tvarkyti savo turtą, todėl yra pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. Pagrindinė emancipacijos pasekmė – nuo pripažinimo momento nepilnametis įgyja visišką civilinį veiksnumą ir gali savarankiškai sudaryti visus sandorius, asmeniškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą ir panašiai. Būtent emancipuotas nepilnametis gali tapti juridinio asmens vadovu. Jaunam žmogui teismui reikia pateikti daug įrodymų, kurie pagrįstų asmens visišką savarankiškumą. Be to, visas procesas vyksta per LR teismus, o tai gali bauginti siekiant šio tikslo.
Tokia emancipacijos procedūra yra perteklinė ir nepatraukli jaunam žmogui, siekiančiam tapti organizacijos vadovu dėl kelių metų iki kol jis taps pilnametis ir pagal įprastinę tvarką galės tapti vadovu. Dėl situacijos Lietuvos regionuose Mažesnės amžiaus ribos nustatymas paskatintų jaunimą aktyviau veikti savo regiono bendruomenėje ir prisidėtų prie rajonų jaunimo politikos situacijos gerinimo. Praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai JO vadovai savuose miestuose pabaigia vidurinę mokyklą ir nusprendžia išvykti studijuoti į didesnius miestus. Tai lemia dažną šių asociacijų vadovų kaitą, o regionuose kiekvienais metais rasti žmogų, kuris norėtų perimti vadovo poziciją ir su ja kylančias pareigas, ne visada pavyksta. Gimnazijos amžiaus jaunuoliai mažesniuose rajonuose turi puikias galimybes augti, rodyti iniciatyvumą, ieškoti projektinio ar kitokio finansavimo, tačiau yra ribojami būtent dėl to, kad neturi aiškios galimybės vadovauti JO ir taip prisidėti prie savanoriškos, pilietiškos veiklos savo bendruomenėje. Dėl dabartinio teisinio reglamentavimo priešpriešos su esama situacija Dabartinis teisinis reglamentavimas neatliepia esamos situacijos, susijusios su vadovavimu JO.
Pagal CK ir AĮ, asociacijos vadovas: atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą; pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai; juridinio asmens veiklos organizavimą; juridinio asmens dalyvių apskaitą; buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui; duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui; metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą asociacijos interneto svetainėje, jeigu asociacija ją turi; sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metine ataskaita asociacijos buveinėje sudarymą; viešos informacijos paskelbimą; savanoriškos veiklos Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka organizavimą; kitų valdymo organo pareigų, numatytų šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose, atlikimą; taip pat vadovui būtina pateikti veiklos ataskaitą, o metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro ir finansinės būklės ataskaita bei veiklos rezultatų ataskaita, taip pat finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
Pagal CK ir AĮ, asociacijos vadovas: atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą; pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai; juridinio asmens veiklos organizavimą; juridinio asmens dalyvių apskaitą; buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui; duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui; metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą asociacijos interneto svetainėje, jeigu asociacija ją turi; sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metine ataskaita asociacijos buveinėje sudarymą; viešos informacijos paskelbimą; savanoriškos veiklos Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka organizavimą; kitų valdymo organo pareigų, numatytų šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose, atlikimą; taip pat vadovui būtina pateikti veiklos ataskaitą, o metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro ir finansinės būklės ataskaita bei veiklos rezultatų ataskaita, taip pat finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Šiandien yra įprasta praktika, kad de facto nepilnametis vadovas, kai yra kitas de jure (oficialus) vadovas, atlieka tokias funkcijas: atsakingas už veiklos ataskaitas; atsakingas už stabilią finansinę būklę (taip pat finansavimo gavimą, projektų rašymą, rėmėjų paiešką ir t.t.); viešai skelbia informaciją; ieško narių; šaukia visuotinį narių susirinkimą; dalyvauja tarptautinėse organizacijose kaip savo organizacijos atstovas, jungiasi prie skėtinių organizacijų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, darytina išvada, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nepilnametis de facto vadovas atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir de jure vadovas, nors oficialiai tokių pareigų negali užimti. Todėl yra susidariusi ydinga praktika, kai JNVO de jure vadovai yra tik juridinė fikcija, leidžianti JNVO būti įregistruotai Registrų centre ir vykdyti savo veiklą. Taigi, konstatuotina, kad šiandien nepilnametis de facto vadovas, nors ir neturėdamas įstatyminio pagrindo, vis tiek atlieka tokias pačias funkcijas, kurios yra nurodytos įstatymuose. Tokia situacija yra ydinga, nes jauną žmogų verčia pažeisti LR įstatymus, todėl galimybė šešiolikmečiui tapti JNVO vadovu LR įstatyminę bazę padarytų labiau atitinkančią esamą situaciją. Tikimės, jog šitas svarstomas įstatymo pakeitimas susilauks jūsų dėmesio ir savo balsais prisidėsite prie jaunimo įgalinimo Lietuvoje didinimo bei regioninės JNVO gyvinimo. Neatsižvelgti Lietuvos moksleivių sąjungos pateiktų argumentų kontekste, atkreiptinas dėmesys į vieną pagrindinių teisėkūros principų – tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Tuo tarpu projektu keliamų tikslų, kaip minėta aukščiau, galima pasiekti ir šiuo metu galiojančių teisiniu reguliavimu ir jame įtvirtintu emancipacijos institutu.
Pažymėtina, kad sprendimas dėl emancipacijos priimamas ne ginčo teisenos, o ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 3 p.). LRSK Tyrimo skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. atliktoje analitinėje apžvalgoje Nr. 23/116 „Nepilnamečių teisė vadovauti asociacijoms, nepilnamečių pripažinimo veiksniais (emancipacijos) ypatumai ES valstybėse“ nurodoma, kad visiško veiksnumo neturinčių nepilnamečių galimybės tapti asociacijų vienasmenių ar kolegialių valdymo organų nariais ES valstybėse yra skirtingos. Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Italijoje, Estijoje) tik visiškai veiksnūs asmenys gali tapti asociacijų valdymo organų nariais. Iš analitinės apžvalgos matyti, kad daugelyje kitų valstybių į juos gali būti įtraukiami ir dalinai veiksnūs nepilnamečiai, tačiau tokiu atveju paprastai taikomos tam tikros išlygos ir ribojimai, pavyzdžiui nepilnamečiai gali būti tik kolegialaus valdymo organo nariu; nepilnamečiai gali būti tam tikrų asociacijų valdymo organų nariais, tačiau privalo turėti visišką veiksnumą turintį teisinį atstovą; nepilnamečiai asociacijų valdymo organų nariai gali atlikti tik asociacijos valdymui reikalingus veiksmus, tačiau tik nesusijusius su disponavimu turtu ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad „daugelyje valstybių, kuriose pripažįstama nepilnamečių teisė dalyvauti asociacijų valdymo organuose, ši teisė gali būti realizuota tik esant nepilnamečių atstovų pagal įstatymą sutikimui.
Taip pat tokiose valstybėse ekspertai kartais pataria asociacijoms „apsidrausti“ nuo problemų, kurios gali kilti jų veikloje dėl valdymo organų narių veiksnumo stokos, ir įtvirtinti savo įstatuose tam tikras nuostatas, užtikrinančias visiškai veiksnių asmenų lemiamą įtaką valdymo organuose (jeigu tai neįtvirtinta įstatymu).“ Atlikta analitinė apžvalga rodo, kad tam tikrais atvejais iš esmės skiriasi nepilnamečio teisė būti juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nariu ir teisė būti vienasmeniu valdymo organo nariu. Pvz., „Čekijos Civilinio kodekso 152 straipsnyje nurodyti reikalavimai juridinių asmenų valdymo organų nariams. Pagal šio straipsnio 2 dalį, fizinis asmuo, išrinktas ar paskirtas į juridinio asmens valdymo organą turi būti visiškai veiksnus. Vis dėlto, CK
veikla yra susijusi su nepilnamečiais ar ribotai veiksniais asmenimis ir pagrindinė juridinio asmens paskirtis nėra ūkinė (verslo) veikla, jo įstatuose gali būti įtvirtinta, kad nepilnametis ar ribotai veiksnus asmuo gali tapti juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nariu. Vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui ši išimtis neturėtų būti taikoma. Čekijos vaikų ir jaunimo tarybos konsultacijų centro ekspertai nurodo, kad atstovo pagal įstatymą sutikimas gautinas, kai pagal CK 152 straipsnio 3 dalies nuostatas nepilnametis tampa asociacijos valdymo organo nariu. Jie taip pat pataria asociacijos įstatuose įtvirtinti nuostatą, kad asociacijos vardu visada veikia bent du valdymo organo nariai, nes savarankiškas nepilnamečio veikimas asociacijos vardu potencialiai gali kelti klausimų dėl tokio veikimo teisinio pagrįstumo.“.
Šiuo aspektu paminėtinas ir Suomijos reguliavimas, kur pagal „Asociacijų įstatymo[1] 35 straipsnį, asociacija privalo turėti vykdomąjį komitetą, sudarytą bent iš trijų narių, kuris užtikrina asociacijos veikimą pagal įstatymų reikalavimus ir asociacijos vidaus taisykles bei atstovauja asociacijai. Vykdomasis komitetas turi turėti pirmininką. Pirmininku negali būti visiško veiksnumo neturintis asmuo. Kiti vykdomojo komiteto nariai turi būti bent 15 metų sulaukę asmenys.„ Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar papildomų sąlygų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, suteikiant teisę nepilnamečiams nuo 16 metų būti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovais, būtų proporcingas siekiamiems tikslams ir išpildytų projekto teikėjų lūkesčius. Tai yra:
pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui tobulinti projektą, nepilnamečiui vadovui suteikiant teisę vykdyti jaunimo nevyriausybinės organizacijos vadovo įgaliojimus, prisiimant teisinę atsakomybę ne visa, o tam tikra siauresne apimti – tai dar labiau apsunkintų organizacijos veiklą;
2) Vyriausybės pasiūlyme nurodytas individualaus įvertinimo atvejis dėl teisės vadovauti nevyriausybinei jaunimo organizacijai (ką būtų galima įvardinti kaip dalinę emancipaciją arba emancipaciją tam tikroje srityje), nebūtų galimas be teismo sprendimo (kaip nurodyta Vyriausybės išvadoje pateiktame pasiūlyme individualaus atvejo įvertinimo tvarka galėtų būti panaši į šiuo metu Civiliniame kodekse reglamentuotą emancipacijos institutą). Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio papildomo instituto sukūrimo atitikties tikslingumo teisėkūroje principui.
Be to, jei toks institutas būtų įtvirtintas, susidarytų labai keista ir sunkiai logiškai suprantama situacija, kai nepilnametis galėtų vadovauti organizacijai, t.y. veikdamas ne savo asmeniniais interesais, o atstovaudamas juridiniam asmeniui, būtų atsakingu už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą, sudarytų sandorius organizacijos vardu, ir pan., prisiimtų atsakomybę už vadovo įgaliojimų vykdymą, o tuo tarpu veikdamas savo asmeniniais interesas savarankiškai sudaryti sandorių, asmeniškai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą jis dar negalėtų. Pagrįstai kiltų klausimas, kaip nepilnametis asmuo, neturintis teisės savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių, prisiimti visų civilinių pareigų bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą, galėtų būti visa apimti atsakingas už organizacijos veiklą. Lietuvos moksleivių sąjungos pateiktų argumentų kontekste pažymėtina tai, kad Asociacijų įstatymo reguliavimas nesudaro prielaidų paneigti Civilinio kodekso nuostatų, susijusių su nepilnamečių asmenų veiksnumo reguliavimu. Priešingai – Asociacijų įstatyme tikslingai pateikiama nuoroda į aukštesnės teisinės galios aktą, t.y. kodeksą, įtvirtinant, kad jaunesni kaip 18 metų asmenys asociacijoje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka (13 straipsnio 3 dalis). Svarbu pabrėžti ir tai, kad asmens branda skirtingose teisės šakose negali būti vertinama vienodai. Atsižvelgiant į skirtingą civilinio veiksnumo, darbinio veiksnumo ir baudžiamosios atsakomybės prigimtį, tikslus, asmeniui suteikiamų teisių ir pareigų turinį bei kylančią atsakomybę, akivaizdu, kad asmens amžius, turintis reikšmę civiliniam veiksnumui, darbiniam veiksnumui ar baudžiamajai atsakomybei negali būti absoliučiai sulyginamas (dedamas lygybės ženklas).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Civiliniame kodekse reglamentuotas emancipacijos institutas yra susijęs tik su civilinės teisės reguliuojama sritimi. Todėl emancipuotas nepilnametis įgyja tik visišką civilinį veiksnumą, t. y. turi teisę įgyvendinti tik civilines teises ir pareigas. Tačiau nepilnametis neįgyja tų teisių ar pareigų, kurių atsiradimą viešoji ar privatinė teisė sieja su tam tikro amžiaus suėjimu. Pavyzdžiui, emancipuotam nepilnamečiui baudžiamojo proceso metu taikomos nuostatos, reglamentuojančios vaiko (nepilnamečio) teisinį statusą, susijusį su baudžiamosios teisės institutu. Net visišką civilinį veiksnumą įgijęs emancipuotas nepilnametis neįgyja apskritai visų teisės aktuose numatytų teisių ir pareigų, kurios suteikiamos tik sulaukus pilnametystės, nes tam tikros teisės įgyjamos tik asmenims sulaukus 18 metų (pvz., teisė balsuoti, vairuoti ir kt.). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023- 08-231 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalies nuostatas nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Šiais atvejais tėvų arba rūpintojų sutikimai nepilnamečiams sudarant sandorius yra vienkartiniai ir kiekvienu atveju išduodami atskirai. Nevyriausybinių organizacijų veiklai aktualaus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu; be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Pagal Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valdymo organas yra atsakingas už įvairių funkcijų atlikimą, tarp jų ir finansinės apskaitos organizavimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą. Taigi, asmuo, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turi teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, t. y. veikia ne savo asmeniniais interesais, o atstovaudamas juridiniam asmeniui. Nors juridiniai asmenys gali būti skirtingų teisinių formų, veikti siekdami pelno arba visuomenės ar jos grupės naudai, visų juridinių asmenų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, valdymo organams taikoma vienoda civilinė atsakomybė, numatyta Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civilinio kodekso
juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Be to, netinkamai vykdant pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonės vadovui gali kilti ir administracinė atsakomybė (pvz., dėl finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo kyla administracinė atsakomybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio nuostatomis).
Pritarus Įstatymo projektu siūlomai Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 2 dalies formuluotei, susidarytų teisiškai neapibrėžta situacija, kai nepilnamečio tėvai arba rūpintojai galėtų duoti sutikimą nepilnamečiui tapti nevyriausybinės jaunimo organizacijos vadovu, tačiau liktų neapibrėžta ir neaišku, kaip nepilnametis, neturėdamas visiško veiksnumo, toliau valdytų įmonę – įmonės vardu sudarytų sandorius, priimtų darbuotojus ir kt. Pritarti iš dalies Pritartina išvadoje nurodytiems argumentams, tačiau nepritartina siūlymui Komitetui tobulinti projektą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
punkte išdėstytas priežastis, juridinio asmens vadovo atliekamų funkcijų pobūdį ir į tai, kad, netinkamai vykdant šias pareigas, galėtų kilti teisinė atsakomybė:
pašalinta teisinio reguliavimo spraga, aiškiai apibrėžiant, kokia apimtimi nepilnametis turėtų vykdyti vadovo įgaliojimus ir prisiimti teisinę atsakomybę už jų vykdymą – ar visa apimtimi, ar Įstatymo projekte apibrėžta siauresne apimtimi. 2.2.
siūlomu reguliavimu nepilnamečiui būtų norima suteikti juridinio asmens vadovo įgaliojimus ir nustatyti visišką civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų prioriteto principą, turėtų būti numatyta individualaus atvejo įvertinimo tvarka, kuri galėtų būti panaši į šiuo metu Civiliniame kodekse reglamentuotą emancipacijos institutą, ja remiantis būtų galima įvertinti nepilnamečio asmens brandą, gebėjimų lygį ir visapusišką pasirengimą atlikti nevyriausybinės jaunimo organizacijos vadovo pareigas ir, tik tuo įsitikinus, atsakingos institucijos sprendimu leisti nepilnametį skirti juridinio asmens vadovu. 2.3. Jeigu įstatyminiu reguliavimu būtų siaurinama nepilnamečiam juridinio asmens vadovui suteikiamų įgaliojimų apimtis, Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta pareiga juridinio asmens steigimo dokumentuose numatyti, kad atitinkamas funkcijas galėtų vykdyti kiti juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, turintys visišką civilinį veiksnumą. Nepritarti Argumentai:
LRSK Tyrimo skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. atliktoje analitinėje apžvalgoje Nr. 23/116 „Nepilnamečių teisė vadovauti asociacijoms, nepilnamečių pripažinimo veiksniais (emancipacijos) ypatumai ES valstybėse“ nurodoma, kad visiško veiksnumo neturinčių nepilnamečių galimybės tapti asociacijų vienasmenių ar kolegialių valdymo organų nariais ES valstybėse yra skirtingos. Kai kuriose ES šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Italijoje, Estijoje) tik visiškai veiksnūs asmenys gali tapti asociacijų valdymo organų nariais.
Iš analitinės apžvalgos matyti, kad daugelyje kitų valstybių į juos gali būti įtraukiami ir dalinai veiksnūs nepilnamečiai, tačiau tokiu atveju paprastai taikomos tam tikros išlygos ir ribojimai, pavyzdžiui nepilnamečiai gali būti tik kolegialaus valdymo organo nariu; nepilnamečiai gali būti tam tikrų asociacijų valdymo organų nariais, tačiau privalo turėti visišką veiksnumą turintį teisinį atstovą; nepilnamečiai asociacijų valdymo organų nariai gali atlikti tik asociacijos valdymui reikalingus veiksmus, tačiau tik nesusijusius su disponavimu turtu ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad „daugelyje valstybių, kuriose pripažįstama nepilnamečių teisė dalyvauti asociacijų valdymo organuose, ši teisė gali būti realizuota tik esant nepilnamečių atstovų pagal įstatymą sutikimui. Taip pat tokiose valstybėse ekspertai kartais pataria asociacijoms „apsidrausti“ nuo problemų, kurios gali kilti jų veikloje dėl valdymo organų narių veiksnumo stokos, ir įtvirtinti savo įstatuose tam tikras nuostatas, užtikrinančias visiškai veiksnių asmenų lemiamą įtaką valdymo organuose (jeigu tai neįtvirtinta įstatymu).“ Atlikta analitinė apžvalga rodo, kad tam tikrais atvejais iš esmės skiriasi nepilnamečio teisė būti juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nariu ir teisė būti vienasmeniu valdymo organo nariu. Pvz., „Čekijos Civilinio kodekso 152 straipsnyje nurodyti reikalavimai juridinių asmenų valdymo organų nariams. Pagal šio straipsnio 2 dalį, fizinis asmuo, išrinktas ar paskirtas į juridinio asmens valdymo organą turi būti visiškai veiksnus.
Vis dėlto, CK
veikla yra susijusi su nepilnamečiais ar ribotai veiksniais asmenimis ir pagrindinė juridinio asmens paskirtis nėra ūkinė (verslo) veikla, jo įstatuose gali būti įtvirtinta, kad nepilnametis ar ribotai veiksnus asmuo gali tapti juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nariu. Vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui ši išimtis neturėtų būti taikoma. Čekijos vaikų ir jaunimo tarybos konsultacijų centro ekspertai nurodo, kad atstovo pagal įstatymą sutikimas gautinas, kai pagal CK 152 straipsnio 3 dalies nuostatas nepilnametis tampa asociacijos valdymo organo nariu. Jie taip pat pataria asociacijos įstatuose įtvirtinti nuostatą, kad asociacijos vardu visada veikia bent du valdymo organo nariai, nes savarankiškas nepilnamečio veikimas asociacijos vardu potencialiai gali kelti klausimų dėl tokio veikimo teisinio pagrįstumo.“. Šiuo aspektu paminėtinas ir Suomijos reguliavimas, kur pagal „Asociacijų įstatymo[2] 35 straipsnį, asociacija privalo turėti vykdomąjį komitetą, sudarytą bent iš trijų narių, kuris užtikrina asociacijos veikimą pagal įstatymų reikalavimus ir asociacijos vidaus taisykles bei atstovauja asociacijai. Vykdomasis komitetas turi turėti pirmininką. Pirmininku negali būti visiško veiksnumo neturintis asmuo. Kiti vykdomojo komiteto nariai turi būti bent 15 metų sulaukę asmenys.„ Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar papildomų sąlygų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, suteikiant teisę nepilnamečiams nuo 16 metų būti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovais, būtų proporcingas siekiamiems tikslams ir išpildytų projekto teikėjų lūkesčius.
Tai yra:
pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui tobulinti projektą, nepilnamečiui vadovui suteikiant teisę vykdyti jaunimo nevyriausybinės organizacijos vadovo įgaliojimus, prisiimant teisinę atsakomybę ne visa, o tam tikra siauresne apimti – tai dar labiau apsunkintų organizacijos veiklą;
2) Vyriausybės pasiūlyme nurodytas individualaus įvertinimo atvejis dėl teisės vadovauti nevyriausybinei jaunimo organizacijai (ką būtų galima įvardinti kaip dalinę emancipaciją arba emancipaciją tam tikroje srityje), nebūtų galimas be teismo sprendimo (kaip nurodyta Vyriausybės išvadoje pateiktame pasiūlyme individualaus atvejo įvertinimo tvarka galėtų būti panaši į šiuo metu Civiliniame kodekse reglamentuotą emancipacijos institutą). Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio papildomo instituto sukūrimo atitikties tikslingumo teisėkūroje principui. Be to, jei toks institutas būtų įtvirtintas, susidarytų labai keista ir sunkiai logiškai suprantama situacija, kai nepilnametis galėtų vadovauti organizacijai, t.y. veikdamas ne savo asmeniniais interesais, o atstovaudamas juridiniam asmeniui, būtų atsakingu už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą, sudarytų sandorius organizacijos vardu, ir pan., prisiimtų atsakomybę už vadovo įgaliojimų vykdymą, o tuo tarpu veikdamas savo asmeniniais interesas savarankiškai sudaryti sandorių, asmeniškai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą jis dar negalėtų.
Pagrįstai kiltų klausimas, kaip nepilnametis asmuo, neturintis teisės savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių, prisiimti visų civilinių pareigų bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą, galėtų būti visa apimti atsakingas už organizacijos veiklą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nevyriausybinė organizacija“ gali būti nevienodai aiškinama, nes aiškiai neapibrėžta, kurios nevyriausybinės organizacijos laikomos jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Kadangi ši sąvoka nėra apibrėžta nei Įstatymo projekte, nei Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, siūlytina Įstatymo projekte vartoti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme nurodytą sąvoką „jaunimo organizacija“. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymui būtų pritarta, jei projektas būtų tobulinamas Komitete. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2906 iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Finnish Associations Act: https://www.prh.fi/en/yhdistysrekisteri/act.html [2] Finnish Associations Act: https://www.prh.fi/en/yhdistysrekisteri/act.html