Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 3, 13, 19 straipsNių pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 3 straipsnio 8 dalies pakeitimas Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 8 dalį: „8 . Kompensavimo koeficientas
darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Jeigu apdraustajam asmeniui šioje dalyje nurodytu 12 mėnesių laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, tai asmens vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos skaičiuojamos iš šioje dalyje nurodyto 12 mėnesių laikotarpio, neįtraukiant į jį prastovos laiko, asmens draudžiamųjų pajamų“. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba socialinio draudimo senatvės pensijos arba kai šis koeficientas yra didesnis negu apskaičiuotasis šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti įstatymo 13 straipsnio 1 dalį: „1.
Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį , neįtraukiant į šį paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių laikotarpį prastovos, paskelbtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, laiko. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti ligos išmoką, visą kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį buvo šioje dalyje nurodytu atveju paskelbtoje prastovoje, tai ligos išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 kalendorinių mėnesių iki prastovos paskelbimo draudžiamųjų pajamų, o jei asmens darbo santykiai su prastovą paskelbusiu darbdaviu iki prastovos paskelbimo truko trumpiau nei 3 mėnesius, kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas iš faktinio šių darbo santykių laikotarpio apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų “3 straipsnis. 19 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 4 dalį:
“4. Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai
apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį , neįtraukiant į šį paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį prastovos, paskelbtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, laiko. ”
1.
Šis įstatymas, taikomas apskaičiuojant ir perskaičiuojant šiame įstatyme numatytas draudimo išmokas, teisė į kurias atsirado nuo
įsigaliojimo, bet po 2020 m. balandžio 08 d. paskirtas ligos, netekto darbingumo vienkartinę ir periodinę kompensacijas, kurios apdraustajam asmeniui sumažėjo dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju darbdavio paskelbtos prastovos bei išmokėti mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios draudimo išmokų skirtumą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Dovilė Šakalienė
DĖL Lietuvos Respublikos
3, 13, 19 straipsNių pakeitimo
2021-03-02 Nr. XIVP-290 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir šiais pakeitimais, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „ pakeisti kompensuojamo uždarbio skaičiavimą taip, kad į jo skaičiuojamuosius laikotarpius nebūtų įtrauktas laikas, kai asmuo buvo prastovoje, paskelbtoje dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, tačiau neilginant paties kompensuojamojo uždarbio skaičiuojamojo laikotarpio; pakeisti kompensavimo koeficiento nustatymui taikomų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų skaičiavimą, taip, kad į jo skaičiuojamuosius laikotarpius nebūtų įtrauktas laikas, kai asmuo buvo prastovoje, paskelbtoje dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, tačiau neilginant paties kompensuojamojo uždarbio skaičiuojamojo laikotarpio; numatyti, kad socialinio draudimo išmokos, kurios nuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3008 priėmimo sumažėjo dėl šio įstatymo pagrindu paskelbtosios prastovos turi būti perskaičiuotos, apdraustiesiems asmenims išmokant susidariusį išmokų skirtumą“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, prastovą darbdavys gali paskelbti nebūtinai dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, todėl tokiais atvejais darbuotojai atsidurtų nepalankesnėje situacijoje nei tie, kuriems būtų pritaikyta įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti taisyklė.
Antra, pastebėtina, kad dėl karantino ir (ar) ekstremalios situacijos paskelbimo nukentėti gali ne tik pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, tačiau ir savarankiškai dirbantys asmenys, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo tam tikra asmenų grupė gali įgyti privilegijų kitų asmenų, esančių panašioje situacijoje, atžvilgiu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą „jei asmens darbo santykiai su prastovą paskelbusiu darbdaviu iki prastovos paskelbimo truko trumpiau nei 3 mėnesius, kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas iš faktinio šių darbo santykių laikotarpio apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų
“ reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks laikotarpis laikytinas
faktiniu darbo santykių laikotarpiu (laikas, kai nebuvo paskelbta prastova, ar koks kitas laikotarpis). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikia įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“, taip pat reikėtų paryškinti įstatymo projekto 4 straipsnio numerį ir pavadinimą. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pabaigoje įrašytinas skiriamasis ženklas. 4. Įstatymo nuostatos turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad būtų aišku, kam ir už kokius laikotarpius išmokos turėtų būti paskaičiuojamos ar perskaičiuojamos, kad nekiltų neaiškumo taikant šio įstatymo nuostatas praktikoje. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tam, kad ši nuostata būtų tinkamai įgyvendinta, reikėtų nustatyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]