Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
dalies pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių
energijos išteklių, persiuntimas elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas. Persiuntimas elektros tinklais gamintojui negali būti ribojamas daugiau nei 5 procentais jo iš atsinaujinančių išteklių per vienerius metus pagaminto elektros energijos kiekio. Gamintojo nuostoliai, patirti dėl didesnio nei nustatyta elektros energijos kiekio persiuntimo apribojimo atlyginami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai nekompensuojami, išskyrus atvejus, k Kai atitinkamus ribojimus lemiančios aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais, gamintojo patirti nuostoliai atlyginami ir tuo atveju, kai persiuntimo ribojimai neviršijo 5 procentų per vienerius metus pagaminto elektros energijos kiekio ribos. Persiuntimo ribojimai netaikomi įstatymo 20¹ ir 20² straipsniuose įtvirtintai veiklai.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
energetikos reguliavimo taryba priima šio įstatymo įsigaliojimui reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 22 ir
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projekto) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. Nr. VIII-1881 22 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) rengimą paskatino elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, rinkoje susiklosčiusi situacija: poįstatyminiame teisės akte, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintame LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše įtvirtinta perdavimo elektros tinklų operatoriaus galimybė riboti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, eksploatavimą, neįtvirtinus tokių ribojimų dydžio. Tokiu būdu yra sukuriamas rinkos neapibrėžtumas, trukdantis įgyvendinti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių projektus ir mažinantis valstybės galimybes tinkamai ir laiku įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytus tikslus. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – AIEĮ) 1 straipsnyje įtvirtinti valstybės tikslai elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos srityje negali būti paneigti žemesnės galios teisės aktais. Kaip matyti iš šio AIEĮ straipsnio 2 dalies, yra skatinama energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra, nepriklausomybė nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo, skatinama sistemos plėtra ir energijos iš atsinaujinančių išteklių inkorporavimas į bendrą energetikos sistemą.
AIEĮ nustatyti tikslai aiškiai rodo, kad valstybės politika yra orientuota į elektros tinklų ir visos sistemos plėtrą, o ne į atsinaujinančių išteklių energetikos ribojimą dėl sistemos trūkumų. Jei ribojimai yra neišvengiami, jie turi būti pagrįsti ir įtvirtinti įstatyme. Be to, tokie ribojimai turi atitikti ir Europos Sąjungos teisei. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (toliau – Reglamentas (ES) 2019/943) 13 straipsnio 5 dalies a punkte įtvirtinta, kad „Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai užtikrina perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų gebėjimą perduoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, kuo mažiau taikant perskirstymą, neatimant iš tinklo planuotojų galimybės atsižvelgti į ribotą perskirstymą, kai perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius gali skaidriai įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškai efektyvus ir neviršijama 5 % įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tiesiogiai prijungtų prie jų atitinkamo tinklo, per metus pagamintos elektros energijos kiekio, išskyrus atvejus, jei valstybė narė, kurioje elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, pagaminamos elektros energijos dalis sudaro daugiau negu 50 % metinio bendro galutinio energijos suvartojimo, nustato kitaip“.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (toliau – Reglamentas (ES) 2019/943) 13 straipsnio 5 dalies a punkte įtvirtinta, kad „Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai užtikrina perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų gebėjimą perduoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, kuo mažiau taikant perskirstymą, neatimant iš tinklo planuotojų galimybės atsižvelgti į ribotą perskirstymą, kai perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius gali skaidriai įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškai efektyvus ir neviršijama 5 % įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tiesiogiai prijungtų prie jų atitinkamo tinklo, per metus pagamintos elektros energijos kiekio, išskyrus atvejus, jei valstybė narė, kurioje elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, pagaminamos elektros energijos dalis sudaro daugiau negu 50 % metinio bendro galutinio energijos suvartojimo, nustato kitaip“. Taigi, pagal reglamentą (ES) 2019/943 5 procentų riba galėtų būti didinama tik tuo atveju jei daugiau nei pusė metinio bendro galutinio energijos suvartojimo sudarytų elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose. Vadovaujantis perdavimo tinklo operatoriaus LITGRID AB duomenimis, 2022 m. Lietuvoje suvartota 11,192 TWh elektros energijos, tik 2,545 TWh šios energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
Taigi, nors elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, gamyba ir suvartojimas yra išaugę, tačiau šie skaičiai kol kas nesudaro pagrindo didesne apimti nei nustatyta Reglamente (ES) 2019/943 riboti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos. Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jei 50 procentų metinio bendro galutinio energijos suvartojimo dalis būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ar didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose, veiklos apribojimai turėtų būti pagrįsti ir įtvirtinti įstatyme. Siūlomais AIEĮ projektu ir EEĮ projektu yra siekiama įtvirtinti darnią elektrinių, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, prijungimo prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės normų sistemą, kuri užtikrintų šios rinkos apibrėžtumą, atitiktų Europos Sąjungos teisės aktams ir leistų įgyvendinti nacionalinius ir Europos Sąjungos strateginius tikslus. Parengtų įstatymų projektų tikslai – AIEĮ projektu ir EEĮ projektu siekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekimui į elektros tinklus taikomus apribojimus: (i) įtvirtinti šiuos ūkinės komercines veiklos, susijusios su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimu, ribojimus įstatyme; (ii) nustatyti konkrečią ribą, atitinkančią Reglamento (ES) 2019/943 nuostatas. Parengtų įstatymų projektų uždaviniai – AIEĮ projektu papildant AIEĮ 17 straipsnio 3 dalį ir EEĮ projektu papildant EEĮ 22 straipsnio 3¹ dalį ir 31 straipsnio 2² dalį yra siekiama nustatyti, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos tiekimo į elektros tinklus apribojimas negali būti didesnis nei 5 procentai nuo gamintojo per vienerius metus pagamintos elektros energijos, iš atsinaujinančių išteklių kiekio.
Taip pat, įtvirtinant, kad tuo atveju, jei nustatyta 5 procentų riba yra viršijama, gamintojams yra mokama kompensacija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu AIEĮ 17 straipsnio 3 dalimi bei EEĮ 22 straipsnio 3¹ dalimi ir
atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimo elektros tinklais ribojamas ar laikinas sustabdymas yra reglamentuotas abstrakčiai. AIEĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ribojimas ar sustabdymas galimas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas. Nėra nustatytos aiškios ribos, kokia apimtimi ribojimai gali būti įgyvendinami. EEĮ 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 31 straipsnio 2² dalyje yra įtvirtinta galimybė riboti pajėgumus, nenurodant ribojimų apimties. Tiek AIEĮ, tiek EEĮ normomis dėl ūkinės komercinės veiklos, reikšmingos Energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintų tikslų įgyvendinimui, ribojimų apimties yra palikta spręsti žemesnės galios – poįstatyminiams – teisės aktams. 4.
rezultatų laukiama:
straipsnio 2² dalimi siūloma nustatyti, kad persiuntimas elektros tinklais gamintojui negali būti ribojamas daugiau nei 5 procentais jo iš atsinaujinančių išteklių per vienerius metus pagaminto elektros energijos kiekio. Gamintojo nuostoliai, patirti dėl didesnio nei nustatyta elektros energijos kiekio persiuntimo apribojimo atlyginami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Jei nustatytas galimas riboti tiekiamos energijos kiekis yra viršijamas, t. y. apribojama daugiau nei 5 procentai gamintojo per metus pagaminto kiekio, gamintojui yra mokama kompensacija. Projektuose numatytos AIEĮ ir EEĮ nuostatos leis asmenims įvertinti galimus nuostolius dėl pagamintos elektros energijos tiekimo į perdavimo tinklą apribojimų ir apsispręsti dėl investicijų atsiperkamumo bei pagrįstumo. Pastaruoju laikotarpiu atlikti atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai sąlygojo neaiškumus dėl investicijų atsiperkamumo, apsunkino verslo galimybes įsitvertinti, ar investicijos yra pagrįstos. Nuostatos, neleidžiančios įvertinti apribojimų mąsto taip pat apsunkino ir galimybes gauti finansavimą. Patikslinus teisinį reglamentavimą, t. y. nustačius aiškią normą, kiek gali būti ribojamas kiekvieno iš gamintojo iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos tiekimas į perdavimo tinklus, šioje srityje įsitvirtins aiškumas ir bus skatinama atsinaujinančių išteklių sistemos plėtra. Europos Sąjungoje, taip pat ir AIEĮ ir EEĮ, visų pirma, yra skatinama perdavimo tinklo plėtra, o ne iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos tiekimo ribojimas. Įstatymuose įtvirtinus aiškias ribas AIEĮ ir EEĮ įtvirtinti reglamentavimai taps vientisi, AIEĮ įtvirtinti tikslai bus realizuojami kitomis to paties įstatymo nuostatomis: tarp įstatymo nuostatų nebus prieštaravimo.
Tuo pačiu bus užtikrintas įstatymų ir Reglamento (ES) 2019/943 suderinamumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu nėra privaloma atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Įstatymų projektų iniciatoriaus įsitikinimu, teikiamų įstatymų projektų nuostatos nesukels neigiamų pasekmių, o kaip tik įtvirtins Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantį teisinį reguliavimą ir leis siekti nacionalinių ir Europos Sąjungos tikslų atsinaujinančių išteklių energetikos srityje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai, nes į atsinaujinančių išteklių projektus investuojantys ir ketinantys investuoti asmenys, galės aiškiai įsivertinti galimus patirti nekompensuojamus nuostolius. Šiuo metu dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo ir eksploatavimo ribojimų neapibrėžtumo, kredito įstaigos nėra linkusios finansuoti projektų. Be finansavimo yra ribojamos galimybės vystyti atsinaujinančių išteklių elektrinių projektus, neaiškioje finansinėje situacijoje atsiduria ir pradėti įgyvendinti projektai.
Toks neapibrėžtas teisinis reglamentavimas ne tik nekuria palankių sąlygų verslui, bet ir riboja galimybes pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus rezultatus ir AIEĮ įtvirtintus tikslus. Nuostatoms dėl apribojimų taikymo esant neaiškioms ir nekonkrečioms nėra sukurta palanki rinka atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir jose gaminamos elektros energijos plėtrai. Įtvirtinus AIEĮ ir EEĮ pakeitimus, kuriuose būtų numatyta, kad ribojimai, atsižvelgiant į šiuo metu prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių skaičių ir jų pagaminamos elektros energijos kiekį, bei vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/943 nuostatomis, yra 5 procentai. Tai leistų verslui aiškiai planuoti ir vertinti galimybes bei perspektyvas ir kredito įstaigoms tinkamai apsispręsti dėl paskolų teikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AIEĮ projektu ir EEĮ projektu siekiama gerinti sąlygas verslui, tuo pačiu užtikrinant, kad bus pasiekti valstybės tikslai, susiję su atsinaujinančių išteklių naudojimu elektros energijai gaminti ir iškastinio kuro naudojimo elektros energijai gaminti atsisakymu. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektais siūlomus AIEĮ ir EEĮ pakeitimus gali kilti poreikis keisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygų aprašo nuostatas, susijusias su eksploatavimo apribojimais. 10.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatytos naujos sąvokos ir terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą, nustatantį kompensacijos už didesnį nei 5 procentų metinio iš atsinaujinančių išteklių pagaminto elektros energijos kiekio ribojimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti nebus naudojamos valstybės ir savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atsinaujinantys ištekliai“, „eksploatavimo apribojimai“
„elektros energijos perdavimo tinklai“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
2023-06-22 Nr. XIVP-2897 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros tinklų pralaidumas. Persiuntimas elektros tinklais gamintojui negali būti ribojamas daugiau nei 5 procentais jo iš atsinaujinančių išteklių per vienerius metus pagaminto elektros energijos kiekio. Gamintojo nuostoliai, patirti dėl didesnio nei nustatyta elektros energijos kiekio persiuntimo apribojimo atlyginami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Kai atitinkamus ribojimus lemiančios aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais, gamintojo patirti nuostoliai atlyginami ir tuo atveju, kai persiuntimo ribojimai neviršijo 5 procentų per vienerius metus pagaminto elektros energijos kiekio ribos. Persiuntimo ribojimai netaikomi įstatymo 20¹ir 20² straipsniuose įtvirtintai veiklai.“ (naujai siūlomos nuostatos pabrauktos mūsų). Siūlymas diskutuotinas.
Siūlymas diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Parengtų įstatymų projektų tikslai – AIEĮ projektu ir EEĮ projektu siekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekimui į elektros tinklus taikomus apribojimus: (i) įtvirtinti šiuos ūkinės komercines veiklos, susijusios su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimu, ribojimus įstatyme; (ii) nustatyti konkrečią ribą, atitinkančią Reglamento (ES) 2019/943 nuostatas.“ Pastebėtina, kad Reglamentas (ES) 2019/943 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl jo nuostatos neturėtų būti perkeliamos į įstatymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės atitiktis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos nuostatoms buvo užtikrinta priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20², 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-628. Teikiant svarstyti šio įstatymo projektą Seime (reg. Nr. XIVP-830) kartu su projektu buvo pateikta Reglamento (ES) 2019/943 ir nacionalinių teisės aktų projektų atitikties lentelė, kurioje ties nurodyto Reglamento 13 straipsniu (šio straipsnio 5 dalies nuostatas projektu siūloma perkelti į keičiamą įstatymą) pažymėta, jog Reglamento 13 straipsnio 1 dalies nuostatos perkeliamos į Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2⁶ dalį ir 39 straipsnio
įgyvendinimo priemonių nereikalauja. Taigi Reglamento 13 straipsnio 5 dalies a punkto nuostatos dėl 5 proc. ribojimo[1] turi būti taikomos tiesiogiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra pateiktų jokių motyvų, kodėl siūloma nustatyti, kad „persiuntimo ribojimai netaikomi įstatymo 20¹ ir 20²straipsniuose įtvirtintai veiklai“.
Šiame kontekste pažymėtina, jog elektros energijos persiuntimas elektros tinklais gali būti ribojamas ar laikinai sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų techninių priežasčių, t. y. kai dėl objektyvių priežasčių persiuntimo ribojimas ar laikinas sustabdymas yra būtinas neatsižvelgiant į tai, kokia veikla vykdoma. 2. Projekto 2 straipsnis taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“. 2.1. Straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir taikymas“. 2.2. Straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 2.3. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi įsigalioti kartu su įstatymu, kurį įgyvendina, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba juos turėtų priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl straipsnio 2 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 3. Atsižvelgus į Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, nustatytą Elektros energetikos ir keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] „5.
Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai:
a) užtikrina perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų gebėjimą perduoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, kuo mažiau taikant perskirstymą, neatimant iš tinklo planuotojų galimybės atsižvelgti į ribotą perskirstymą, kai perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius gali skaidriai įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškai efektyvus ir neviršijama 5 % įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tiesiogiai prijungtų prie jų atitinkamo tinklo, per metus pagamintos elektros energijos kiekio, išskyrus atvejus, jei valstybė narė, kurioje elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, pagaminamos elektros energijos dalis sudaro daugiau negu 50 % metinio bendro galutinio energijos suvartojimo, nustato kitaip.“