Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų atlikimas ir organizavimas ir vykdymas
1Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šio straipsnio ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės įgaliota institucija arba organizuoja jų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais. 2. Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus Vyriausybės įgaliotai institucijai duodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai.
Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius tyrimus atlieka pati arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus, ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. 4.
4Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedime vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar), objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 5. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. 6.
6Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių tyrimų metinius planus, kurie sudaromi remiantis šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtintais patikrinimų planais; Valstybinių laboratorinių tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 7. Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo atlikimo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. 8. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jeigu šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 9. Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos. Vadovaudamasis metodika, Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas. Valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką tvirtina aplinkos ministras.“
1.
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, atlikti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„21) atlikti kituose įstatymuose nustatytus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2867(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 6¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6¹ straipsnis. Valstybinių laboratorinių tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų atlikimas ir organizavimas ir vykdymas
1Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šiame straipsnyje ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka arba valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą (įsigijimą) organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja valstybinių laboratorinių tyrimų įsigijimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka arba jų atlikimą teisės aktų ir (arba) dokumentų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais. 2. Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra.
Pavedimai vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus Vyriausybės įgaliotai institucijai duodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai. Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius tyrimus atlieka pati arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus, ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. 4.
4Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedime vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar), objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 5. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus Į asmens gyvenamąsias patalpas privaloma leisti patekti, kai be šioje dalyje nurodytų dokumentų, pateikiamas šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas. 6.
6Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:
1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių tyrimų metinius planus; šie planai sudaromi remiantis šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtintais patikrinimų planais; Valstybinių laboratorinių tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;
2) turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 7. Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo atlikimo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. 8. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jeigu šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos. 9. Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos. Vadovaudamasis metodika, Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas. Valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
1.
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, atlikti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 21 ir 22 punktais:
„21) šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatyta tvarka atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;
22) atlikti kituose įstatymuose nustatytus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 10 ir 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6¹ IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
1.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas) parengtas siekiant:
1) stiprinti motorinių transporto priemonių taršos kontrolę kelyje ir mažinti transporto priemonių neigiamą poveikį aplinkai, eismo saugumui;
2) sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 1.1.1. Dėl transporto priemonių (toliau – TP) taršos kontrolės kelyje stiprinimo ir TP neigiamo poveikio aplinkai ir eismo saugumui mažinimo Aplinkos oro tarša Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros paskelbta kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį (yra pakankamai įrodymų, kad sukelia plaučių vėžį; nustatytas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos ir kt.); kietosios dalelės (toliau – KD) yra priskirtos prie kancerogeninių veiksnių; sumažinus kietųjų dalelių KD₂,₅ (toliau – KD₂,₅) koncentraciją aplinkos ore 10 (dešimčia) µg/m³, apie 6 proc. gali sumažėti bendras mirtingumas, mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio – atitinkamai 12 proc. ir 14 proc. Kelių transportas yra oro taršos KD, azoto oksidais (toliau – NOx) ir kitais teršalais bei šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis šaltinis.
Tarptautinių vertinimų duomenimis, kelių transporto išmetami NOx dėl savo greito patekimo į žmogaus organizmą yra daug pavojingesni, nei išmetami iš aukštų kaminų; dyzelinu varomi lengvieji automobiliai realiomis važiavimo sąlygomis (keliuose) išmeta 4–7 kartus daugiau NOx nei išmetamųjų teršalų standartuose (EURO standartai) patvirtintas kiekis; apie 10 tūkst. vyresnių nei 30 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) (kartu Norvegija ir Šveicarija) gyventojų priešlaikinės mirtys dėl KD₂,₅ ir ozono poveikio susijusios su dyzelinu varomų lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių automobilių išmetamais NOx ir pusė šių mirčių būtų galima išvengti jei keliuose šie automobiliai atitiktų nustatytas normas ir jų neviršytų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis[¹] 2021 m. kelių transporto sektorius išmetė 55 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio (sunkieji krovininiai automobiliai (N₂, N₃ klasės) ir autobusai (M₂, M₃ klasės) – 34,7 proc., lengvieji automobiliai (M₁ klasė) – 17,3 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N₁ klasė) – 2,8 proc.) ir 12,9 proc. KD₂,₅ (lengvieji automobiliai (M₁ klasė) – 4,3 proc., sunkieji krovininiai automobiliai (N₂, N₃ klasės) ir autobusai (M₂, M₃ klasės) – 2,6 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N₁ klasė) – 0,5 proc.). 2022 m. vidutinė metinė azoto dioksido (NO₂) koncentracija aplinkos ore daugelyje valstybinio oro monitoringo sistemoje veikiančių oro kokybės tyrimo stočių (toliau – OKT) viršijo PSO rekomenduojamą lygį; KD₂,₅ koncentracija viršijo PSO rekomenduojamą lygį visose OKT, KD₁₀ – daugelyje OKT.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija (toliau – EK) šiuo metu keisdama ES oro kokybės direktyvas[²] siūlo vėliausia 2030 m. reikšmingai sugriežtinti ES oro kokybės normas jas priartinant prie PSO rekomenduojamų lygių, Lietuvoje iš antropogeninių šaltinių išmetamas teršalų, tarp jų NOx, kiekis mažėja lėtai ir dėl nepasiekto Lietuvai ES ir tarptautiniuose teisės aktuose (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama direktyva 2003/35/EB ir panaikinama direktyva 2001/81/EB (toliau – NEL direktyva) ir JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo) nustatyto sumažinimo, palyginus su 2005 m išmestu kiekiu, tikslo (2020–2029 m. tikslas -48 proc., iki 2021 m. sumažinta tik 23,9 proc.), 2023 m. sausio 26 d. prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo dėl NEL direktyvos neįgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje procedūra, kelių transporto keliama tarša turi būti mažinama kuo skubiau. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje prie 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ 2 problemos „Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“ spręstinų priežasčių nurodyta, kad „3. Daugiau kaip pusė eisme dalyvaujančių priemonių yra techniškai netvarkingos“.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, iš pirmo karto praėjusių privalomąją techninę apžiūrą TP kiekis pagal klases 2022 m. (proc.) buvo: M₁ – 49,9; M₂ – 43,8; M₃ – 56,9; N₁ – 52,9; N₂ – 47,3; N₃ – 57,1. Taip pat nustatyta, kad 6-10 proc. M₁ ir N₁ klasių[³] TP (t. y., 77 731 iš 777 316 2022 m. pateiktų techninei apžiūrai TP) neatitiko į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų (pvz., nustatytas per didelis išmetamųjų dujų dūmingumas, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis)[⁴]. Taigi, apytiksliai pusė ir daugiau TP į techninę apžiūrą atvyksta netvarkingos techninės būklės (ir galimai kurį laiką iki apžiūros dalyvauja eisme būdamos tokios techninės būklės) ir apie 10 proc. jų – neleistinai teršia aplinką. Techniškai netvarkingos eisme dalyvaujančios TP ne tik kelia grėsmę eismo saugumui, didina aplinkos užterštumo lygį, bet ir kenkia sveikatai, kelia aktyvios ir norinčios gyventi švaresnėje aplinkoje visuomenės susirūpinimą ir nepasitenkinimą. Galimai techniškai netvarkingų kelių TP eksploatavimą rodo ir 2021 m. Vilniaus mieste atlikto transporto taršos nuotolinio matavimo rezultatai ir šio projekto vykdytojų įvardintos galimos taršą lemiančios priežastys (labiausiai aplinkos orą teršia autobusai, sunkieji krovininiai automobiliai ir senesni dyzelinu varomi lengvieji automobiliai; rekomenduota stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą, identifikuoti pačias taršiausias TP ir atlikti jų pakartotinę techninę apžiūrą; šviesti visuomenę kaip išlaikyti gerą TP būklę; užtikrinti tinkamą TP (ypač M₂ klasės EURO 5 standarto autobusų) techninę priežiūrą)[⁵]. Lietuvoje kelių TP kontrolės sistema sukurta pagal ES reikalavimus – TP techninės būklės atitiktis techniniams reikalavimams[⁶], kurie apima ir reikalavimus aplinkos taršai riboti, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu[⁷] ir techninių patikrinimų kelyje metu[⁸].
TP techninės būklės patikrinimus kelyje atliekantys policijos pareigūnai ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti SEAKĮ įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su draudimu ar laikinu ribojimu techninių reikalavimų neatitinkančioms TP dalyvauti eisme. ES reikalavimai TP kontrolei keliuose netaikomi M₁ ir N₁ klasių TP. Vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), už nustatytus TP į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio (TP su benzininiais vidaus degimo varikliais) ar išmetamųjų dujų dūmingumo (TP su dyzeliniais varikliais) ribinių dydžių (toliau – taršos reikalavimai)[⁹], pažeidimus taiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnyje[¹⁰] ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 75 straipsnyje numatytas poveikio priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau neturi įgaliojimų apriboti taršos reikalavimus pažeidusių, t. y. neatitinkančių techninių reikalavimų, TP dalyvavimą eisme, panaikinti tokių TP techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tokiu būdu nėra užtikrinamas techniškai netvarkingų, taršos reikalavimų neatitinkančių TP pašalinimas iš eismo. Pažymėtina, kad 2021 m. AAD vykdytų TP taršos kelyje patikrinimų metu nustatyta, kad 10 proc. patikrintų TP neatitiko taršos reikalavimų, t. y. buvo techniškai netvarkingos. Taip pat pažymėtina, kad nustačius TP į aplinką išmetamų teršalų neatitikimą taršos reikalavimams privalomosios techninės apžiūros metu, tokiai TP teisė toliau dalyvauti eisme nesuteikiama, kol bus pašalinti neatitikimą lėmę trūkumai.
Siekiant mažinti eisme dalyvaujančių taršos reikalavimų neatitinkančių TP neigiamą poveikį aplinkai, būtina sudaryti teisines sąlygas netikėtai TP taršos kontrolei keliuose stiprinti, suteikiant papildomus įgaliojimus AAD ir LTSA[¹¹], ir riboti taršos reikalavimų neatitinkančių TP dalyvavimą eisme panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. 1.1.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija[¹²] (toliau – Komisija) atkreipė dėmesį, kad šiuo metu paslaugų subjektams reikalavimai paslaugų teikimo tvarkai, darbų vietai ir darbų metu susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui, aplinkos oro apsaugai yra įtvirtinti atskiruose teisės aktuose ir rekomendavo Susisiekimo ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinti galimybę reikalavimus patvirtinti vienu teisės aktu. Komisijos nuomone, TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų subjektams taikomų reikalavimų nustatymas viename teisės akte užtikrintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principą, suteiktų daugiau aiškumo paslaugų subjektams. Išanalizavus Komisijos rekomendacijas, nustatytas poreikis SEAKĮ sudaryti teisines sąlygas patvirtinti bendrą Susisiekimo ministerijos ir Aplinkos ministerijos teisės aktą, nustatantį TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkosauginius reikalavimus. 1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX‑1005 (toliau – AAVKĮ) 6¹ ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas) parengtas siekiant optimizuoti valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą, sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis AAVKĮ 2 straipsnio 9 dalimi, valstybiniai laboratoriniai tyrimai, tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). AAVKĮ 6¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (toliau – pareigūnai), kai reikia nustatyti išmetamų /išleidžiamų teršalų atitiktį nustatytiems normatyvams, kai galimai neleistinai teršiama aplinka paveda Agentūrai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, net ir tais atvejais, kai tikrinami parametrai gaunami atlikus matavimus vietoje, pavyzdžiui, anglies monoksido (CO) kiekis TP išmetamosiose dujose, pareigūnai turi kviesti Agentūros darbuotoją atlikti šiuos matavimus. AVVKĮ projektu siekiama, kad kai yra galimybė atlikti matavimus vietoje, suteikti teisę patiems pareigūnams atlikti operatyvius į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje. Taip pat siekiama sudaryti galimybę pareigūnams efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę kelyje, papildant AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir numatant, kad pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, turi teisę, sustabdę TP, ne tik apžiūrėti įtariamų asmenų TP, bet ir atlikti TP taršos kontrolę.
Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, kadangi nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų atlikti tokius matavimus ar dalyvauti atliekant patikrinimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai SEAKĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, mob. 8 686 46 087, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Renata Gagienė (mob. 8 695 41 940, el. p. [email protected]), AAVKĮ projektą – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (vadovas – Raimondas Sakalauskas, mob. 8 686 00 052, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Toma Leonova (mob. 8 695 62973, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
SEAKĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms TP ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse[¹³] (toliau – KET) numatytus atvejus, o SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalimi rūpintis ir atsakyti už nuosavybės ar kita teise priklausančia TP yra įpareigotas jos savininkas ar valdytojas.
Be to, SEAKĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią TP, o tuo atveju, kai važiuojanti TP sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 234 punkte yra išvardinti tam tikri atvejai ir sąlygos, kuomet kategoriškai draudžiama važiuoti, pavyzdžiui, neveikia pagrindinis stabdys ar vairo mechanizmas (vairuotojas juo negali sustabdyti TP ar jos valdyti). Motorinių TP ir jų priekabų atitiktis techniniams reikalavimas, kurie apima ir taršos reikalavimus, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu. Privalomosios techninės apžiūros periodiškumas ir atlikimo tvarka yra nustatyti Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše[¹⁴]. Teisę tikrinti visų klasių TP techninę būklę keliuose turi policija, o tam tikrų TP klasių – LTSA SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, policija kontroliuoja TP techninę būklę, o SEAKĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad LTSA atlieka M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄klasių TP (autobusų, sunkiųjų krovininių TP ir jų priekabų) pradinius techninius patikrinimus kelyje (išskyrus M₁ ir N₁ klasių – lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines TP).
Techninį patikrinimą kelyje sudaro krovinio išdėstymo ir pritvirtinimo, o taip pat transporto priemonės techninės būklės patikrinimas (SEAKĮ 2 straipsnio 71 dalis). Tikrinimo metu policijos ir LTSA pareigūnai, nustatę tam tikrų trūkumų, kurie yra įtraukti į techninių reikalavimų neatitikimų sąrašą, panaikina tikrinamos TP techninės apžiūros dokumento galiojimą, kadangi SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalyje jiems yra suteikta tokia teisė. SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktu tvirtinti techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių TP ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą (toliau – Techninių reikalavimų neatitikimų sąrašas) yra įgaliota Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Šiuo metu Techninių reikalavimų neatitikimų sąraše[¹⁵] TP taršos aspektai atsispindi tik iš dalies, nes SEAKĮ nuostatose, reguliuojančiose šią sritį, akcentuojamos tik grėsmę eismo saugumui keliančios TP. 3.2.
3.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo Šiuo metu TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų veiklą reglamentuoja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas[¹⁶], kuriam patvirtinti teisinis pagrindas kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 28 punkto, numatančio, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos „tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką“. Kitas nurodytų paslaugų subjektų veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas[¹⁷](toliau – Aprašas Nr. D1-405), kuriam patvirtinti teisiniai pagrindai kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 34⁸ straipsnio 2 dalies. Pažymėtina, kad paslaugų subjektų kontrolę atlieka LTSA ir AAD, kuriems šie įgaliojimai suteikti atitinkamais teisės aktais:
Pagal AAVKĮ 6 straipsnyje suteiktus įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, AAD vykdo TP atitikties taršos reikalavimams kontrolę kelyje[¹⁹] ir šių reikalavimų neatitinkančioms TP taiko ANK ir AAĮ nustatytas poveikio priemones. AAVKĮ 6¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, t. y. AAD, aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius tyrimus vadovaujantis AAVKĮ 6¹ straipsnio 2 dalimi vykdo Agentūra pagal AAD pavedimus. Pagal AAD pavedimus Agentūra vyksta į AAD nurodytą vietą paimti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti ir (ar) atlieka išmetamų /išleidžiamų teršalų ar jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje, atlieka paimtų ėminių laboratorinius tyrimus. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. SEAKĮ projektu siūloma:
Tam siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnį nauja 12¹ dalimi, nustatančia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų funkcijas TP taršos kontrolės srityje, 25 straipsnio 7 dalį papildyti nauju 4 punktu, suteikiančiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę naikinti šių klasių TP privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
1 745 738 TP; 2023-03-01 duomenimis) Lietuvoje registruotų TP (įskaitant priekabas) parko; 10 proc. iš 2022 m. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų 777 316 M₁ ir N₁ klasių TP iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros dėl taršos reikalavimų neatitikimo[²¹]; tai reiškia, kad galimai buvo eksploatuojama apie 78 000 taršos reikalavimų neatitinkančių TP; šių klasių TP tik AAD vykdomo taršos kelyje kontrolės nepakanka (tik akcijų metu, per metus patikrinama 100–1200 TP).
TP taršos patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams (TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių TP patikrinimų).
TP taršos patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams (TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių TP patikrinimų).
Tam siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą patikslinant jį pagal terminų „didelis transporto priemonės trūkumas“ ir „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtis ir nurodant TP daromą kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies punkto dalį, nustatančią Susisiekimo ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms teisę patvirtinti kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką išbraukiant žodį „reikalavimus“.
Priėmus SEAKĮ projektą, bus sustiprinta TP taršos kontrolė kelyje, sudarytos sąlygos mažinti aplinką teršiančių, techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių, pagerės aplinkos būklė ir eismo sauga, bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 4.2. AVVKĮ projektu siūloma:
Taip pat atsižvelgiant į AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinamą, siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų teisę stabdyti TP, nepriklausomai nuo įtarimo apie pažeidimą. Šis pakeitimas suteiktų teisę efektyviai įgyvendinti prevencines priemones. Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, bus sudarytos galimybės efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę, kadangi atliekant matavimus vietoje ar vykdant TP taršos kontrolę, nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus SEAKĮ projektą bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai suteiks daugiau aiškumo ir patogumo nurodytas paslaugas teikiantiems asmenims, t. y. bus sudarytos palankesnės sąlygos jų veiklai. 8. Ar įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, jų inkorporavimui į teisinę sistemą, kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys ir kt. nuostatos susijusios su 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716, ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, nuostatų įgyvendinimu. SEAKĮ projekto atitiktis nurodytų direktyvų nuostatoms pateikta atitikties lentelėse. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki SEAKĮ ir AAVKĮ įsigaliojimo turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 10 d. Nr. nutarimas Nr. 1919 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 95 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 39⁴, 39⁵ ir 39⁶ straipsnius“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
3Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, nustatantis TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. (projektą parengs Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija);
4Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. D1-449 „Dėl Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo ir Pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
5Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 418 „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
6Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 89 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14–2015 ir LAND 15‑2015 patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
7LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA). 8. LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymas Nr.
2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) AAD funkcijai – savarankiškai stabdyti ir tikrinti M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti reikalingi resursai: keturios tarnautojų pareigybės, kurioms išlaikyti kasmet reikės apie 100 000 eurų, išlaidos įrangai (5 komplektai (komplektą sudaro 1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis)) įsigyti ir jos priežiūrai (pirmaisiais metais) 75 500 eurų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 175 500 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 100 500 eurų biudžeto lėšų. LTSA naujai funkcijai – stabdyti ir tikrinti M₁, N₁ klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti preliminariu LTSA vertinimu reikalingi resursai: trys tarnautojų pareigybės (reikalingos 1 patikrinimų ekipažui sudaryti), kurioms išlaikyti pirmaisiais vykdymo metais reikės 88 000 eurų, vėlesniais metais – 76 000 eurų Taip pat pirmaisiais metais reikės 15 000 eurų įrangai (1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis) įsigyti, o vėlesniais metais – 2 100 eurų kasmet įrangai prižiūrėti (nevertinamas galimas paslaugų brangimas). Įrangos kiekis pagrįstas atsižvelgiant į sudaromų patikrinimų ekipažų skaičių – jam didėjant, poreikis įrangai taip pat lygiagrečiai didėtų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 103 000 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 78 100 eurų biudžeto lėšų. Iš viso naujoms AAD ir LTSA funkcijoms vykdyti 2024 m. reikia numatyti 278 500 eurų biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybiniai laboratoriniai tyrimai“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“, „automobilių tarša“, „į aplinkos orą išmetami teršalai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_da028d1684384d4f80d0feebe78efd81_end [¹] Nacionalinė į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos 2021 m. ataskaita. [²] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir dėl švaresnio oro Europoje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore. [³]2023-03-01 šios klasės sudarė 80,82 proc., t. y., 1 745 738 Lietuvoje įregistruotų TP (įskaitant priekabas); VĮ Regitra atviri duomenys: https://www.regitra.lt/lt/atviri-duomenys. [⁴] Reikalavimai patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“. [⁵]https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Aplinkos%20oras/OpusRSE_Lithuania-report-2021_Issue03_22-09-2021.pdf . [⁶] LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašas; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašas, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašas. [⁷] Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
3-406. [⁸] M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių kelių transporto priemonių ir T₁b, T₂b, T₃b, T₄.₁b, T₄.₂b, T₄.₃b, T₅ kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403. [⁹] ES reikalavimus atitinkantys TP taršos reikalavimai nustatyti šiuose teisės aktuose: LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintuose - Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų apraše; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąraše, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše (taikomi techninių apžiūrų ir techninių patikrinimų kelyje metu) ir Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 15‑2015“, patvirtintuose AM 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
89 (taikomi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu). [¹⁰] 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pakeistas ANK 307 straipsnis, kuriame:
1) nustatytos baudos:
[¹¹] TP taršos atitikties reikalavimams patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M₂, M₃, N₂, N₃ klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams. TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M₁ir N₁ klasių (lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovinių TP) TP patikrinimų. [¹²] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“. [¹³] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. [¹⁴] Patvirtinta Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁵] Patvirtintas LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.
2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁶] Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁷] Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“. [¹⁸] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.20 papunktis. [¹⁹] Taršos reikalavimai nustatyti Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 152015“, patvirtintuose aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
[²¹] Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys. [²²] Patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“.
2023-06-12 Nr. XIVP-2867 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šio straipsnio ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės įgaliota institucija arba organizuoja jų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti“. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ar Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę „organizuoti laboratorinių tyrimų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka“. Be to, nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti, kad viena iš šių institucijų pirktų laboratorinių tyrimų paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad laboratoriniai tyrimai būtų perkami, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
Kitu atveju, liktų neaišku, kaip taikant įstatymą turėtų būti aiškinama projekto nuostata „laboratorinių tyrimų organizavimas Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant subjektą, kuris vykdytų laboratorinių tyrimų pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka bei kuriais atvejais tokie pirkimai galėtų būti vykdomi. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai, kuriuos Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę pasitelkti matavimų atlikimui ir ėminių paėmimui, galėtų būti laikomi nešališkais ir turinčiais reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekte reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis atitinkami subjektai galėtų būti laikomi nešališkais, taip pat reikalavimus tokių subjektų kvalifikacijai bei įrangai. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokia tvarka vadovaudamiesi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliktų minėtus matavimus, nes pagal projekto nuostatas aplinkos ministras nustatytų tik atvejus, kada tokie matavimai turėtų būti atliekami. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Be to, šios projekto nuostatos nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio pavadinimu, nustatančiu, kad šis straipsnis reglamentuoja valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą ir organizavimą.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, minėto straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas arba šios projekto nuostatos neturėtų būti išdėstytos keičiamo įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalyje. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, kurių valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pasitelktiems asmenims, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „asmenų valdoma, naudojama teritorija ir (ar) objektas (statinys, įrenginys, patalpos ir kt.)“ apimtų ir asmenų gyvenamąsias patalpas. Manytina, kad siekiant, jog būtų užtikrintas asmens privataus būsto neliečiamumo principo laikymasis, vertinamąją projekto nuostatą reiktų papildyti, nustatant, kad projekte nurodyti asmenys, siekiantys patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, turėtų pateikti ir teismine tvarka gautą atitinkamą leidimą (kaip tai nurodyta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalyje bei keičiamo įstatymo 12¹ straipsnyje). 4.
keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalį valstybinius laboratorinius tyrimus atliktų Vyriausybės įgaliota institucija, t y. pagal šias projekto nuostatas Vyriausybė turėtų priimti teisės aktą, kuriuo įgaliotų konkrečią instituciją atlikti keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios alternatyvą, kad šio įstatymo įgyvendinančius teisės aktus priima „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-10-11 Nr. XIVP-2867(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
nustatyti, kad „Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja valstybinių laboratorinių tyrimų įsigijimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka arba jų atlikimą teisės aktų ir (arba) dokumentų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja <...> jų atlikimą teisės aktų ir (arba) dokumentų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka“ nėra tiksli. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija pati atlieka valstybinius laboratorinius tyrimus arba organizuoja jų atlikimą (įsigijimą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „jų atlikimą“ nereikėtų įrašyti žodžių „juos atlieka“. Antra, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuriais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija laboratorinių tyrimų atlikimą privalėtų įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o kuriais atvejais tokius tyrimus privalėtų atlikti pati. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti, aiškiai įvardinant kriterijus, kuriais remiantis minėtus atvejus būtų galima atriboti.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
2023-09-20
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. patarėja Toma Leonova, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolenda. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121 Projekto 1 straipsniu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šio straipsnio ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės įgaliota institucija arba organizuoja jų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti“.
Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ar Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę
„organizuoti laboratorinių tyrimų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka“. Be to, nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti, kad viena iš šių institucijų pirktų laboratorinių tyrimų paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad laboratoriniai tyrimai būtų perkami, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Kitu atveju, liktų neaišku, kaip taikant įstatymą turėtų būti aiškinama projekto nuostata „laboratorinių tyrimų organizavimas Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant subjektą, kuris vykdytų laboratorinių tyrimų pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka bei kuriais atvejais tokie pirkimai galėtų būti vykdomi. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai, kuriuos Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę pasitelkti matavimų atlikimui ir ėminių paėmimui, galėtų būti laikomi nešališkais ir turinčiais reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekte reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis atitinkami subjektai galėtų būti laikomi nešališkais, taip pat reikalavimus tokių subjektų kvalifikacijai bei įrangai.
Pritarti iš dalies 6¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šio straipsnio ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka arba organizuoja valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą (įsigijimą) Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja valstybinių laboratorinių tyrimų įsigijimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka arba atlikimą teisės aktų ir (arba) dokumentų, reguliuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir
(ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais.“ Dėl galimų pasitelkti asmenų pažymėtina, kad praktikoje gali būti situacijų, kai bus pasitelkiami valstybės institucijų atstovai, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar kitų institucijų, kurių veiklą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Taip pat valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Atsižvelgiant, kad yra generalinis reglamentavimas ir keičiamos įstatymo 7 straipsnio turinį, įstatyme nustatytas aplinkybes, kada galimi pasitelkti kiti asmenys, detalizuotų ministras poįstatyminiu teisės aktu.
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokia tvarka vadovaudamiesi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliktų minėtus matavimus, nes pagal projekto nuostatas aplinkos ministras nustatytų tik atvejus, kada tokie matavimai turėtų būti atliekami. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Be to, šios projekto nuostatos nedera su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio pavadinimu, nustatančiu, kad šis straipsnis reglamentuoja valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą ir organizavimą. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, minėto straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas arba šios projekto nuostatos neturėtų būti išdėstytos keičiamo įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalyje. Pritarti iš dalies AAVKĮ 6¹straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kad valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo atlikimo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Siūloma papildyti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 21 ir 22 punktais: „21) šio Įstatymo 6¹ straipsnio nustatyta tvarka turi teisę atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;
22) atlikti kituose įstatymuose nustatytus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus.““ Dėl keičiamo straipsnio pavadinimo: AAVKĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta sąvoka „Valstybiniai laboratoriniai tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). Atsižvelgiant į termino „valstybiniai laboratoriniai tyrimai“ apibrėžtį, keičiamo 6¹ straipsnio pavadinimas korektiškai atspindi straipsnio turinį. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, kurių valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pasitelktiems asmenims, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „asmenų valdoma, naudojama teritorija ir (ar) objektas (statinys, įrenginys, patalpos ir kt.)“ apimtų ir asmenų gyvenamąsias patalpas.
Manytina, kad siekiant, jog būtų užtikrintas asmens privataus būsto neliečiamumo principo laikymasis, vertinamąją projekto nuostatą reiktų papildyti, nustatant, kad projekte nurodyti asmenys, siekiantys patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, turėtų pateikti ir teismine tvarka gautą atitinkamą leidimą (kaip tai nurodyta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalyje bei keičiamo įstatymo 12¹ straipsnyje). Pritarti Po žodžių
„patvirtinančius dokumentus“ kaip naują sakinį įrašyti „Į asmens gyvenamąsias
patalpas privalo leisti patekti, kai pateikiamas šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas.“ Keičiamo 6¹straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Aplinkos apsaugos agentūros Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Į asmens gyvenamąsias patalpas privalo leisti patekti, kai be šioje dalyje nurodytų dokumentų, pateikiamas šio Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas.“4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-121 Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalį valstybinius laboratorinius tyrimus atliktų Vyriausybės įgaliota institucija, t y. pagal šias projekto nuostatas Vyriausybė turėtų priimti teisės aktą, kuriuo įgaliotų konkrečią instituciją atlikti keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios alternatyvą, kad šio įstatymo įgyvendinančius teisės aktus priima „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūloma Projekto 3 straipsnio 2 d. po žodžių „Vyriausybė“ išbraukti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. Šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta 5.
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX‑1005 6¹ ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2867 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Vaitkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX‑1005 6¹ ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]