Projekto lyginamasis variantas
4, 5, 6, 8, 11, 14,27
2021
pakeitimas
taip:
„4. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi
kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jų grupė, pastato statytojas ar jo įgaliotas atstovas , pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo .“
2Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo ar negali dalyvauti bendrijos steigiamajame susirinkime , turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime . bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais. 3. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal
jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.
Jei daugiabučiame name įsteigiama bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens ar pastato statytojo įgaliojimai administruoti namo bendrojo naudojimo objektus baigiasi, o naujai įsteigtos bendrijos įgaliojimai prasideda, nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datos, jei šalys nesusitaria kitaip .“
4Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai namo, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime. Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.
Jeigu pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Jeigu daugiabutį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dienos turi raštu pranešti šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. “
2Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu daugiabutį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius, ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo, prisijungimo iniciatoriai apie priimtą sprendimą bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai praneša raštu .“
ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.
Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių ir už bendrijos steigimą balsuoja ne mažiau, kaip du trečdaliai susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.“
6 straipsnio 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl bendrijos steigiamajame susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra laikomi dalyvaujančiais bendrijos steigiamajame susirinkime, registruojami susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“
6 straipsnio 3 dalies numeraciją į 4 ir ją išdėstyti taip: „
priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams, tarpusavio raštišku susitarimu , atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. 5. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdymo organą.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus, nustatyti bendrijos planuojamų rinkti įmokų ir mokesčių įkainius, bei priimti sprendimus dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais bei išankstinės nuomonės pareiškimo lapai.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu , išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
ir ją išdėstyti taip: „
su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo. Su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui. “
dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštu pranešęs bendrijos valdybai.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybių vykdomosios institucijos, nuosavybės teise valdančios nekilnojamojo turto objektus daugiabučiame name, dalyvauja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), klausimai, taip pat klausimai dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų aptarimo.“
dalis laikyti atitinkamai 3, 4 dalimis
(ar) jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
Projekto Nr. XIVP-286(
LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-19672 , 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 14
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija ) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos jiems sukurti bendrijos narių poreikius , arba tenkinti kitus bendruosius poreikius kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams .“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais . Bendrija steigiama Butų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime savininkams pareiškiant pritarimą bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais šiame susirinkime arba raštu iš anksto. Pritarimo raštu iš anksto bendrijos steigimo ir kitais steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo dienos perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. “
ją išdėstyti taip:
„8. Juridinių asmenų registre įregistruotos
B b endrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„2. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą
prisijungti prie veikiančios bendrijos priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime. Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu sušauktas susirinkimas neįvyksta, nes į jį susirinkusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius nėra pakankamas sprendimui priimti, pakartotinis susirinkimas šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir sprendimai priimami jame dalyvaujančiųjų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų.
Jeigu daugiabutį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dienos turi raštu pranešti šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. “
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai apie šį savo sprendimą per
dienas raštu prane ša bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai .“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu sušauktas susirinkimas neįvyksta, nes į jį susirinkusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius nėra pakankamas sprendimui priimti, pakartotinis susirinkimas šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.“ 2.
Papildyti 6 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
institucijos nustatyta tvarka gali raštu iš anksto pareikšti savo nuomonę dėl bendrijos steigiamajame susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra laikomi dalyvaujančiais bendrijos steigiamajame susirinkime, registruojami susirinkimo dalyvių sąraše, o jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. “
dalimi ir ją išdėstyti taip: „3
priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Pakartotinio susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. 4. Buvusias 6 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis. 5 straipsnis.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą objektams sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus kitiems bendruosius bendriesiems šių savininkų poreikius poreikiams
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų,
raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais ir butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu iš anksto pareikštą pritarimą steigti bendriją patvirtinantys dokumentai .“
išdėstyti taip:
„3. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet
ne vėliau kaip per5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.“
išdėstyti taip: „
balsuodami raštu , išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų . Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
išdėstyti taip: „
3Darbo sutartį su bendrijos pirmininku,
šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo. Su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui. “
2Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per12 mėnesių
nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. “
3. Papildyti 14 straipsnį 11 dalimi: „
ketinimą ne vėliau kaip prieš2
susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) arba bendrijos valdybai, jei ji sudaryta. Jei bendrijos valdyba nesudaryta ir visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) neįvyksta, bendrijos pirmininkas raštu apie atsistatydinimą, nurodydamas atsistatydinimo datą, praneša butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams. “
2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL
2021-03-05 Nr. XIVP-286 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimą reikėtų patikslinti, jį išdėstant taip: ,,LIETUVOS
ĮSTATYMAS“. 2. Iš projekto
pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio
paskirties pastatų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) steigimo iniciatyvos teisę turi pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,atvejai, kai savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius imtųsi steigti bendriją daugiabučiame name yra labai reti, o gal ir visai nežinoma tokių atvejų. Tikėtina, kad savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas administratorius nesuinteresuotas inicijuoti bendrijos steigimą, nes gali netekti pajamų, kurias gauna už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą”. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma atsisakyti nuostatos, kad bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. Svarstytina, ar pastaroji nuostata keičiamame įstatyme neturėtų išlikti.
Tokiu būdu savivaldybių vykdomosios institucijos galėtų aktyviai dalyvauti inicijuojant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijų steigimą, prisidėdamos prie bendrijų skaičiaus didinimo, butų ir kitų patalpų savininkams išaiškinant tokio bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo esmę bei galimus privalumus. 3. Projekto
nustatyti, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo ar negali dalyvauti bendrijos steigiamajame susirinkime, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu kitu metu jei ne „iš anksto“ minėtas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko „valios pareiškimas“ turėtų būti įteiktas ir kokiam subjektui. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios (...) turi teisę savo valią pareikšti raštu“ redaguotina loginiu aspektu. 4. Projekto
nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens ar pastato statytojo įgaliojimai administruoti namo bendrojo naudojimo objektus baigiasi, o naujai įsteigtos bendrijos įgaliojimai prasideda, nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datos, jei šalys nesusitaria kitaip (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai suprantami kaip „šalys“ ir kokios sutarties šalimis jie yra, jei administravimo įgaliojimai baigiasi nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Projekto nuostatos tikslintinos. 5.
nustatyti, kad bendrijos steigimo išlaidas apmoka ,,namo, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai“ proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ( inter alia 2004 m. gruodžio 13 d.,
tiksliai, jose negali būti dviprasmybių ( inter alia
d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Taigi bendriją gali steigti ne vieno, bet kelių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkai. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kurio namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkai tokiu atveju turėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą Be to, bendrija gali būti steigiama ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimui. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kas turėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas, kai bendrija steigiama ne gyvenamojo namo, bet kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų administravimui. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Antra, pažymėtina, kad narystė gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoje butų ir kitų patalpų savininkams nėra privaloma. Todėl tuo atveju, jeigu butų ir patalpų savininkai nėra bendrijos steigėjai ir, įregistravus bendriją, netampa jos nariais, svarstytina, ar pastariesiems pagrįstai siūloma nustatyti prievolę atlyginti bendrijos – juridinio asmens, kurio steigėjais (dalyviais) jie nėra, steigimo išlaidas. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka nuosavybės teisės apsaugos principą, nes įstatymas įpareigotų asmenis naudoti jų nuosavybę (lėšas) kitų asmenų steigiamų juridinių asmenų steigimo išlaidoms apmokėti, nors išlaidas privalantys sumokėti asmenys nedalyvautų tokių juridinių asmenų steigime, netaptų tokių juridinių asmenų dalyviais ir panašiai. Trečia, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos sąlygos bendrijos steigėjų piktnaudžiavimui, kai pastarieji, žinodami, kad bendrijos steigimo išlaidas turės padengti ne tik jie (bendrijos steigėjai), bet visi daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkai, bendrijos steigimui pasitelks brangias teisines paslaugas siūlančius subjektus. Tokiu atveju bendrijos steigimo išlaidos gali žymiai išaugti. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų visų daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Ketvirta, projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad visi namo, kurio bendrojo naudojimo objektų administravimui būtų steigiama bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas ir tuo atveju, jeigu bendrijos steigimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Todėl tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pastabas vertinamosios projekto nuostatos nebūtų atsisakyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas naujų keičiamo įstatymo nuostatų dėl bendrijos steigimo išlaidų apmokėjimo taikymas. 6. Pastebėtina, kad turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio
kurį prisijungimo iniciatoriai raštu praneštų apie priimtą sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostata ,,po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas” ir trečiojo sakinio nuostata ,,pakartotinis susirinkimas” nėra pakankamai aiškios.
Jeigu šiuose sakiniuose turimas tikslas reglamentuoti pakartotinio bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimą, jo kvorumą, balsavimą jame ir panašiai, tai minėtas projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 8. Projekto
nustatyti, kad kartu su prašymu įregistruoti bendriją Juridinių asmenų registrui pateikiami ,,butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais bei išankstinės nuomonės pareiškimo lapai“. Nuostata ,,išankstinės nuomonės pareiškimo lapai“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokiu klausimu ir kieno pareikšta nuomonė turima omenyje. Jeigu turima omenyje daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuomonė dėl bendrijos steigimo, tai pastarųjų nuomonė gali būti įvairi, t. y. savininkai gali palaikyti iniciatyvą steigti bendriją, tiek prieštarauti jos steigimui. Nėra aišku, kokiu tikslu nuomonė būtų pateikiama Juridinių asmenų registrui. Manytume, kad teisinę reikšmę turi būtent butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas bendrijos steigimui ir pritarimą patvirtinantys savininkų parašai. Svarstytina, ar nuostatos ,,išankstinės nuomonės pareiškimo lapai” nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, taip pat atsisakyti tokios nuomonės (išankstinės nuomonės pareiškimo lapų) teikimo Juridinių asmenų registrui. 9. Projekto
nustatyti, kad ,,Bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštu pranešęs bendrijos valdybai“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos valdyba gali būti nesudaroma. Keičiamo įstatymo
susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką, taip pat įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nustatant subjektą, kuriam ketinantis atsistatyti bendrijos pirmininkas turėtų pranešti apie savo atsistatydinimą, kai valdyba bendrijoje nėra sudaroma. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad esant kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Su bendrijos pirmininku taip pat yra sudaroma darbo sutartis, kurią jis, kaip nustatyta Darbo kodekse, be svarbių priežasčių galėtų nutraukti įspėjęs prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti ilgesnį nei nurodyta Darbo kodekse įspėjimo dėl atsistatydinimo (manytina, ir darbo sutarties nutraukimo) terminą, taip pat lieka neaiškus projekto nuostatos santykis su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi bei 56 straipsniu, reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių – pavyzdžiui ligos, neįgalumo, slaugos poreikio ir numatančio trumpintus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės kitokius įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminus nustatyti kituose įstatymuose, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos arba kartu su projektu turėtų būti teikiamos ir Darbo kodekso nuostatų pataisos. 10. Projekto
nuostata ,, savivaldybių vykdomosios institucijos, nuosavybės teise valdančios nekilnojamojo turto objektus daugiabučiame name” nėra aiški. Pažymėtina, kad pats daugiabutis namas yra nekilnojamojo turto objektas. Kokie savivaldybių vykdomųjų institucijų nuosavybės teise valdomi kiti nekilnojamojo turto objektai galėtų būti daugiabučiame name projekte nėra atskleisti. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Be to, projekto 10 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ,,2“ įrašytinas žodis ,,nauja“. 11. Projekto
šio straipsnio 2 dalį“. 12.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
8, 11 ir 14 STRAIPSNIŲ
2022-09-26 Nr. XIVP-286(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimą, tuo atveju, jeigu daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai apie šį savo sprendimą per 5 darbo dienas raštu praneša bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto turinio nėra aišku, kada pasibaigtų jungtinės veiklos sutartis, sudaryta dėl to daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, ar paskirto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai tuo atveju, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos. Projektą reikėtų papildyti, nustatant jungtinės veiklos sutarties ir paskirto daugiabučio namo administratoriaus įgaliojimų pabaigos momentą. 2. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui. Atkreipiame dėmesį, kad bendrijos pirmininką bendrijos narių susirinkimas turi teisę atšaukti nepasibaigus jo kadencijai.
Atsižvelgus į tai bei į Darbo kodekso 53 straipsnio 7 punkto nuostatas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatytas terminuotos darbo sutarties su bendrijos pirmininku pasibaigimo pagrindas, kai bendrijos pirmininkas yra atšaukiamas prieš terminą, ir kiti terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, pavyzdžiui, kai pirmininkas atsistatydina. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 3. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei bendrijos valdyba nesudaryta ir visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) neįvyksta, bendrijos pirmininkas raštu apie atsistatydinimą, nurodydamas atsistatydinimo datą , praneša butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams“. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų nustatyti minimalų terminą, prieš kurį bendrijos pirmininkas turėtų pranešti butų ir kitų patalpų savininkams apie savo atsistatydinimą. Kitu atveju, butų ir patalpų savininkams apie savo atsistatydinimą bendrijos pirmininkas galėtų pranešti, pavyzdžiui, likus vienai dienai iki jo atsistatydinimo. 4. Projekto 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose siūloma nustatyti kiek kitokias daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų steigimo taisykles, nei jos nustatytos galiojančiame įstatyme. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar naujos taisyklės būtų taikomos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų steigimo procedūroms, kurios pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo dienos, bet, įsigaliojus įstatymui, dar nėra baigtos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 9 straipsnį nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. 5.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto pavadinime jungtukas ,,ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Aplinkos apsaugos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITos PAskirties pastatų SAVININKŲ BENDRIJŲ
įstatymo projekto nr. xivp-286 2021-11-17 Nr. 107-P-
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Jūratė Kaklauskienė. 2022-05-25 Nr. 107-P-
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Jūratė Kaklauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -05 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projekto pavadinimą reikėtų patikslinti, jį išdėstant taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS
IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -051 (4) 1 (4) 2.
Iš projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies siūloma išbraukti nuostatas, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) steigimo iniciatyvos teisę turi pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,atvejai, kai savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius imtųsi steigti bendriją daugiabučiame name yra labai reti, o gal ir visai nežinoma tokių atvejų. Tikėtina, kad savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas administratorius nesuinteresuotas inicijuoti bendrijos steigimą, nes gali netekti pajamų, kurias gauna už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą”. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma atsisakyti nuostatos, kad bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. Svarstytina, ar pastaroji nuostata keičiamame įstatyme neturėtų išlikti. Tokiu būdu savivaldybių vykdomosios institucijos galėtų aktyviai dalyvauti inicijuojant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijų steigimą, prisidėdamos prie bendrijų skaičiaus didinimo, butų ir kitų patalpų savininkams išaiškinant tokio bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo esmę bei galimus privalumus. Pritarti Atsisakyti projekto 1 straipsnio 1 dalimi si ūlomų pataisų, atsižvelgiant į Vyriausybės pastaboje Nr. 1 išd ė stytus argumentus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -051
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo ar negali dalyvauti bendrijos steigiamajame susirinkime, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu kitu metu jei ne „iš anksto“ minėtas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko „valios pareiškimas“ turėtų būti įteiktas ir kokiam subjektui. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios (...) turi teisę savo valią pareikšti raštu“ redaguotina loginiu aspektu. Pritarti Pasiūlymas :
Siūlome patikslinti projektu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos
steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais . Bendrija steigiama Butų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams valią bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškiant bendrijos steigiamajame susirinkime arba raštu iš anksto, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -051
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens ar pastato statytojo įgaliojimai administruoti namo bendrojo naudojimo objektus baigiasi, o naujai įsteigtos bendrijos įgaliojimai prasideda, nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datos, jei šalys nesusitaria kitaip (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai suprantami kaip „šalys“ ir kokios sutarties šalimis jie yra, jei administravimo įgaliojimai baigiasi nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Patobulinti projektu keičiamo įstatymo
pagal Vyriausybės pasiūlyme Nr. 3 pateiktą formuluotę. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -051
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrijos steigimo išlaidas apmoka ,,namo, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai“ proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ( inter alia
būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių ( inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Taigi bendriją gali steigti ne vieno, bet kelių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkai. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kurio namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkai tokiu atveju turėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą Be to, bendrija gali būti steigiama ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimui. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kas turėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas, kai bendrija steigiama ne gyvenamojo namo, bet kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų administravimui. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Antra, pažymėtina, kad narystė gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoje butų ir kitų patalpų savininkams nėra privaloma. Todėl tuo atveju, jeigu butų ir patalpų savininkai nėra bendrijos steigėjai ir, įregistravus bendriją, netampa jos nariais, svarstytina, ar pastariesiems pagrįstai siūloma nustatyti prievolę atlyginti bendrijos – juridinio asmens, kurio steigėjais (dalyviais) jie nėra, steigimo išlaidas. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka nuosavybės teisės apsaugos principą, nes įstatymas įpareigotų asmenis naudoti jų nuosavybę (lėšas) kitų asmenų steigiamų juridinių asmenų steigimo išlaidoms apmokėti, nors išlaidas privalantys sumokėti asmenys nedalyvautų tokių juridinių asmenų steigime, netaptų tokių juridinių asmenų dalyviais ir panašiai. Trečia, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos sąlygos bendrijos steigėjų piktnaudžiavimui, kai pastarieji, žinodami, kad bendrijos steigimo išlaidas turės padengti ne tik jie (bendrijos steigėjai), bet visi daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkai, bendrijos steigimui pasitelks brangias teisines paslaugas siūlančius subjektus. Tokiu atveju bendrijos steigimo išlaidos gali žymiai išaugti. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų visų daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Ketvirta, projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad visi namo, kurio bendrojo naudojimo objektų administravimui būtų steigiama bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalėtų atlyginti bendrijos steigimo išlaidas ir tuo atveju, jeigu bendrijos steigimo procedūros būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Todėl tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pastabas vertinamosios projekto nuostatos nebūtų atsisakyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas naujų keičiamo įstatymo nuostatų dėl bendrijos steigimo išlaidų apmokėjimo taikymas. Pritarti Patobulinti projektu keičiamo įstatymo
pagal Vyriausybės pasiūlyme Nr. 4 pateiktą formuluotę. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -052
2 straipsnio 2 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis, nurodant terminą, per kurį prisijungimo iniciatoriai raštu praneštų apie priimtą sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai. Pritarti Pritarti Vyriausybės pastaboje Nr. 6 pasi ūly tam
ų terminui. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -053
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostata ,,po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas” ir trečiojo sakinio nuostata ,,pakartotinis susirinkimas” nėra pakankamai aiškios. Jeigu šiuose sakiniuose turimas tikslas reglamentuoti pakartotinio bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimą, jo kvorumą, balsavimą jame ir panašiai, tai minėtas projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti Patobulinti projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pagal Vyriausybės pastaboje Nr. 7 i šdė stytą formuluotę. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -057
įregistruoti bendriją Juridinių asmenų registrui pateikiami ,,butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais bei išankstinės nuomonės pareiškimo lapai“. Nuostata ,,išankstinės nuomonės pareiškimo lapai“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokiu klausimu ir kieno pareikšta nuomonė turima omenyje. Jeigu turima omenyje daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuomonė dėl bendrijos steigimo, tai pastarųjų nuomonė gali būti įvairi, t. y. savininkai gali palaikyti iniciatyvą steigti bendriją, tiek prieštarauti jos steigimui. Nėra aišku, kokiu tikslu nuomonė būtų pateikiama Juridinių asmenų registrui. Manytume, kad teisinę reikšmę turi būtent butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas bendrijos steigimui ir pritarimą patvirtinantys savininkų parašai.
Svarstytina, ar nuostatos ,,išankstinės nuomonės pareiškimo lapai” nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, taip pat atsisakyti tokios nuomonės (išankstinės nuomonės pareiškimo lapų) teikimo Juridinių asmenų registrui. Pritarti Pasiūlymas : Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 8 str. 1 d. 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų,
raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais ir butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu iš anksto pareikštą pritarimą steigti bendriją patvirtinantys dokumentai. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -059
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštu pranešęs bendrijos valdybai“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos valdyba gali būti nesudaroma. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką, taip pat įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nustatant subjektą, kuriam ketinantis atsistatydinti bendrijos pirmininkas turėtų pranešti apie savo atsistatydinimą, kai valdyba bendrijoje nėra sudaroma. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad esant kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Su bendrijos pirmininku taip pat yra sudaroma darbo sutartis, kurią jis, kaip nustatyta Darbo kodekse, be svarbių priežasčių galėtų nutraukti įspėjęs prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti ilgesnį nei nurodyta Darbo kodekse įspėjimo dėl atsistatydinimo (manytina, ir darbo sutarties nutraukimo) terminą, taip pat lieka neaiškus projekto nuostatos santykis su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi bei 56 straipsniu, reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių – pavyzdžiui ligos, neįgalumo, slaugos poreikio ir numatančio trumpintus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės kitokius įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminus nustatyti kituose įstatymuose, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos arba kartu su projektu turėtų būti teikiamos ir Darbo kodekso nuostatų pataisos. Pritarti žr. Komiteto siūlomą įstatymo 14 str. 11 dalies formuluotę prie SN L. Girskienės pasiūlymo. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -0510
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata ,, savivaldybių vykdomosios institucijos, nuosavybės teise valdančios nekilnojamojo turto objektus daugiabučiame name” nėra aiški. Pažymėtina, kad pats daugiabutis namas yra nekilnojamojo turto objektas.
Kokie savivaldybių vykdomųjų institucijų nuosavybės teise valdomi kiti nekilnojamojo turto objektai galėtų būti daugiabučiame name projekte nėra atskleisti. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Pritarti Atsisakyti p rojekto 10 straipsniu siūlomo pakeitimo kaip perteklinio, atsižvelgiant į Vyriausybės pastaboje Nr. 12 pateiktus argumentus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
,,įstatymas”, įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03 -05 * Atsižvelgiant į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-03-22 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-286 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija
2810
savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 -06-17 raštą Nr.
S-2021-3125, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6,
snių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-286 (toliau - Projektas):
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas)
Savivaldybių vykdomosios institucijos, nuosavybės teise valdančios nekilnojamojo turto objektus daugiabučiame name, dalyvauja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimuose <...>“. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris savivaldybės būstų nuosavybės teise nevaldo. Taip pat, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei – viešajam juridiniam asmeniui, o ne kuriai nors savivaldybės institucijai, o jį patikėjimo teise valdo savivaldybės biudžetinės įstaigos. Dažniausiai tai būna savivaldybės administracija, tačiau gali būti ir kitokia situacija, pavyzdžiui, savivaldybės būstas gali būti perduotas patikėjimo teise valdyti juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybė paveda būsto fondo administravimą ir pan. Pritarti Pritarti Vyriausybės pastabai Nr. 12 ir atsisakyti p rojektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo kaip perteklinio. 2. Lietuvos
1 straipsnio 2 dalimi Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad “but ų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo ar negali dalyvauti bendrijos steigiamajame susirinkime, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais“. Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kokiu metu butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų valios pareiškimas turėtų būti įteiktas ir kokiam subjektui, jei tai nebuvo padaryta iš anksto raštu. Pritarti Pasiūlymas : patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos
steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais . Bendrija steigiama Butų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams valią bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškiant bendrijos steigiamajame susirinkime arba raštu iš anksto, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. savininkų susirinkime, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad “jei daugiabučiame name įsteigiama bendrija, bendrojo naudojimo objekt ų administratoriaus, pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens ar pastato statytojo įgaliojimai administruoti namo bendrojo naudojimo objektus baigiasi, o naujai įsteigtos bendrijos įgaliojimai prasideda, nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre datos, jei šalys nesusitaria kitaip“.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK)
dalyje yra nustatyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos įstatai yra registruojami Juridinių asmenų registre, todėl siūloma Projekto nuostata nesutampa su LR CK, taip pat nėra aišku, kokie subjektai suprantami kaip
„šalys“ ir kokios sutarties šalimis jie yra, jei, kaip siūloma,
administravimo įgaliojimai baigiasi nuo fakto apie bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasikeitimą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Be to, minėta Projekto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 metų gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 291 punktui, kuriame nurodyta, kad sutartis pasibaigia patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo arba teismo sprendimu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai ne tik turi priimti sprendimą įsteigti bendriją, tačiau taip pat priimti sprendimą, kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra nutraukiama.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 1 straipsnio 3 dalį, kad tuo atveju, jei name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, sutarties dalyviai turi priimti sprendimą ją nutraukti ir priimti sprendimą organizuoti susirinkimą dėl bendrijos steigimo. Pritarti
4 straipsnio 7 dalį pagal Vyriausybės pastaboje Nr. 3
nėra aišku, per kokį terminą prisijungimo iniciatoriai raštu praneša apie priimtą sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui ir savivaldybės vykdomajai institucijai. Siūlytume šią nuostatą patikslinti minėtu aspektu. Pritarti Pritarti Vyriausybės pasiūlymui Nr. 6 ir nustatyti
straipsnį 11 dalimi, nustatant, kad “bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dien ų raštu pranešęs benrijos valdybai”. Pažymėtina, kad pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos valdyba gali būti ir nesudaroma.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijų įstatymo
punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir atšaukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas, taip pat įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku. Pritarti žr. Komiteto siūlomą įstatymo 14 str. 11 dalies formuluotę prie SN L. Girskienės pasiūlymo. 6. Lietuvos
nustatytas per mažas pakartotinio butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo kvorumas. Sprendimui dėl bendrijos steigimo ar prisijungimo prie veikiančios bendrijos turėtų pritarti didžioji dalis visų butų ir kitų patalpų savininkų, siekiant išvengti tolimesnių nesutarimų. Nepritarti
išdėstytai keičiamo įstatymo6 straipsnio 2 dalies formuluotei. Be to, projekto iniciatorės siūlomas pakartotinio susirinkimo kvorumas atitinka CK nustatytą dydį. 7. Lietuvos
3 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria butų ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiai yra įpareigojami tarpusavyje raštišku susitarimu sutarti dėl atstovavimo bendrijos steigiamajame susirinkime. Neaišku, ar minėtas raštiškas susitarimas turės būti notariškai patvirtintas, kas tikrins ar balsavusysis su kitais bendraturčiais apskritai buvo pasirašęs tarpusavio raštišką susitarimą dėl atstovavimo, ar balsuota buvo taip, kaip sutarta raštiškai. Pritarti Tobulinti projektu keičiamo įstatymo
pagal Vyriausybės pasiūlyme Nr.8 išdėstytą
Kai kurių savivaldybių nuomone, P rojekto 8 straipsnio 1 dal ies nuostatos, pratęsiant ataskaitinio susirinkimo sušaukimo terminą, pažeistų teisėtus bendrijos narių lūkesčius ir per vėlai būtų susipažįstama su bendrijos veiklos rezultatais, per vėlai teikiami derinimui planuojami metų darbai. Nepritarti Komitetas pritaria projekto iniciatorės pasiūlymui pailginti ataskaitų teikimo terminą nuo 3 iki 5 mėnesių. Komiteto nuomone, termino pratęsimas sudaro galimybę lanksčiau spręsti finansinių ataskaitų parengimą, ypač tai aktualu didesnį skaičių daugiabučių namų vienijančiose
kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimai vyksta po darbo valandų, siūlytina numatyti Projekto 10 straipsnio 1 dalyje galimybę nuomonę pareikšti iš anksto raštu pagal pateiktą susirinkimo darbotvarkę ir siūlomus sprendimų projektus nurodytais klausimais. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas nesusijęs su projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma pataisa. Pažymėtina, kad siūloma nuostata jau yra įtvirtinta galiojančio įstatymo 11 str. 4 dalyje. 10. Lietuvos
Dalis savivaldybių atkreipia dėmesį, kad Projekto
galimai prieštarauja Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms: „Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.“ Pritarti Pritarti Vyriausybės pasiūlymui Nr. 9 ir atsisakyti projektu keičiamo įstatymo
pakeitimo. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija
287
projektų informacinėje sistemoje paskelbtame Projekte po 3 straipsnio iš karto eina 7 straipsnis. Neaišku, ar tai techninė klaida, ar praleista dalis dokumento. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2021-10-062
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
16 d. sprendimo Nr. SV-S-132 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-286 (toliau
siūloma keisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį. Įstatymo projekto tikslas – skatinti bendrijų steigimą, sudaryti savininkams palankesnes galimybes priimti sprendimus, todėl siūlymas sumažinti skaičių asmenų, turinčių teisę inicijuoti bendrijos steigimą, iniciatyvos teisę paliekant tik butų ir kitų patalpų savininkams (toliau – savininkai), jų grupei ir pastato statytojui ar jo įgaliotam atstovui, nepagrįstai sumažintų galimybę inicijuoti bendrijos steigimą. Pažymėtina, kad visada sprendimą įsteigti bendriją priima savininkai. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2021-10-062
dalies, kurioje siūloma keisti Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, kadangi siūlomos nuostatos iki bendrijos steigiamojo susirinkimo iš anksto pareikšti valią dėl pritarimo steigti bendriją jau įtvirtintos šiame straipsnyje. Nuostata
„pareikšti valią“ apimtų ir atvejį, kai savininkai nedalyvautų bendrijos
steigiamajame susirinkime.
Kadangi Įstatyme numatyta, kad savininkams galima valią pareikšti raštu, tai suponuoja galimybę valią dėl pritarimo steigti bendriją pareiškusiam savininkui susirinkime nedalyvauti, tačiau jo balsas turėtų būti įskaitomas į balsavimo rezultatus. Pasiūlymas nustatyti, kad savininkai, iš anksto raštu pareiškę valią bendrijos steigiamojo susirinkimo klausimais, būtų laikomi dalyvaujančiais susirinkime, nurodytas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos steigiamąjį susirinkimą, nuostatas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Siūlome Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo
bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais . Bendrija steigiama Butų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime savininkams valią bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškiant bendrijos steigiamojo susirinkimo metu arba raštu iš anksto, Vyriausybės įgaliotos institucijos
. Tikslintina Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalis, kurioje siūloma keisti Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį. Nustačius, kad daugiabučiame name įsteigus bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo netenka įgaliojimų, neaiškus jungtinės veiklos sutarties galiojimas. Todėl siūlytina nustatyti, kad įsteigus bendriją jungtinės veiklos sutartis pasibaigia. Atitinkamai siūlytina pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.978 straipsnį, nustatant, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Be to, netikslingas siūlymas nustatyti pastato statytojo įgaliojimų pabaigą, nes bendrąją dalinę nuosavybę valdo savininkai (pastato bendraturčiai) arba jų teisėti atstovai. Apibendrinus tai, siūlytina Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „
7. Nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės
dalis, kurioje siūloma keisti Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Šio kodekso 4.85 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savininkų sprendimai galioja visiems savininkams, taip pat tiems, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Įstatymas reguliuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų steigimą, todėl kitos paskirties pastatų savininkai, atsižvelgdami į Įstatymo 1 dalyje nustatytą Įstatymo paskirtį, vadovaudamiesi Įstatymo nuostatomis bendriją steigia taip pat įgyvendindami šių pastatų visų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 2 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant, ar savininkai yra bendrijos nariai. Atsižvelgus į tai, siūlytina Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Juridinių asmenų registre įregistruotos
B b endrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“ Atsižvelgus į minėtus argumentus, taip pat siūlytina patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija ) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.“ Sąvoka derintina su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Atitinkamai siūlytina patikslinti ir Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pritarti Pasiūlymai:
1Pritarti Vyriausybės siūlomai projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies formuluotei. 2 . Pritarti Vyriausybės pasiūlymui papildyti projekt ą nauju straipsniu dėl projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pakeitimo . 3. Pritarti Vyriausybės pasiūlymui papildyti projekt ą nauju straipsniu dėl projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimo, siekiant suvienodinti įstatyme naudojamas sąvokas, ir jį išdėstyti taip:
„7) kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai.“
5Tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis, kurioje siūloma keisti Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į siūlomų nuostatų redakcinius netikslumus, siūlytina Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2.
Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime. Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) neįsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu sušaukus susirinkimą, jis neįvyksta, nes nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusiųjų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų
dalis, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 5 straipsnį 6 dalimi. Siūlytina nurodyti penkių darbo dienų terminą , per kurį savininkai apie jų priimtą sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos raštu informuoja šioje Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje išvardintus subjektus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2021-10-064
keisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Siekiant suderinti kvorumo ir balsų skaičiaus reikalavimus savininkams priimant sprendimą dėl prisijungimo prie veikiančios bendrijos ir šiuos reikalavimus savininkams steigiant bendriją, siūlytina Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Jeigu sušaukus susirinkimą, jis neįvyksta, nes nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius, pakartotinis susirinkimas šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.
siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio
į 4. Atsisakytina siūlymo nustatyti, kad buto, patalpos ar pastato bendraturčiai raštu įformintų susitarimą dėl atstovavimo steigiamajame susirinkime, nes tai nepagrįstai sukurtų papildomą naštą bendraturčiams, didintų susirinkimo organizatorių administracinę naštą vertinant šį susitarimą. Todėl siūlytina Įstatymo 6 straipsnio 3(4) dalį išdėstyti taip: „3
steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Pakartotinio susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.“
Respublikos Vyriausybė 2021-10-064
9. Atsisakytina Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies, kurioje siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 8 dalį.
Siūlymas nustatyti savininkams – bendrijos steigėjams teisę steigiamajame bendrijos susirinkime tvirtinti bendrijos įmokų ir mokesčių įkainius, priimti sprendimus dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo nuostatos neatitinka bendrijos steigiamojo susirinkimo tikslo – priimti sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo, ir tik įregistravus šį juridinį asmenį, jo organai pagal kompetenciją turėtų įgyvendinti teisės aktais jiems suteiktus įgaliojimus. Pritarti Atsisakyti projektu keičiamo įstatymo
pakeitimo. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-066
7 straipsnio, kuriame siūloma keisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes siūlymas iš esmės kartoja šiame punkte jau įtvirtintas nuostatas dėl galimybės savininkui iš anksto pritarti bendrijos steigimui ir suprantama, kad savo valią savininkas patvirtina pasirašydamas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Patikslinti 8 str. 1 d. 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų,
raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais ir butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu iš anksto pareikštą pritarimą steigti bendriją patvirtinantys dokumentai.
. Tikslintina Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 14 straipsnį 11 dalimi. P agal Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos valdyba gali būti nesudaroma. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriomis vadovaudamasis visuotinis susirinkimas įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atsižvelgus į tai, siūlytina nustatyti, kad ketinantis atsistatydinti bendrijos pirmininkas apie atsistatydinimą turėtų pranešti visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) arba bendrijos valdybai, jei ji sudaryta. Tikslintinas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsto siūlymo pranešti apie atsistatydinimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštu terminas, derinant jį su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė kitokius įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminus nustatyti kituose įstatymuose. Pagal šio kodekso 3 straipsnio 2 dalį, esant kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies nuostatas neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Šio kodekso 56 straipsnyje nustatyta, kad d arbo sutartis gali būti nutraukta dėl svarbių, šiame straipsnyje nurodytų priežasčių, darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pritarti žr. Komiteto siūlomą įstatymo 14 str. 11 dalies formuluotę prie SN L. Girskienės pasiūlymo. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-0610
.
Atsisakytina Įstatymo projekto 10 straipsnio, kuriame siūloma Įstatymo 27 straipsnį papildyti 2 dalimi, nes siūlomos nuostatos įtvirtintos Įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame v isų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką ir sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimą. Pritarti Atsisakyti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio pataisų kaip perteklinių. 13. Seimo narė Ligita Girskienė 2022-05-118
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas (valdybos pirmininkas) atsistatydinti iš einamų pareigų gali prieš 14 dienų pateikęs prašymą bendrijos valdybai. Bendrijos valdyba turi kviesti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu iš pareigų yra atleidžiamas atsistatydinti norą pareiškęs pirmininkas ir išrenkamas naujas. Tačiau susidaro situacijos kada nėra įmanoma sukviesti visuotinio bendrijos narių susirinkimo arba pirmininko /valdybos įgaliojimai yra pasibaigę, valdyba nėra renkama. Tokiu atveju bendrijos pirmininkas negali atsistatydinti iš pareigų neribotą laiką, net esant objektyvioms aplinkybėms, kai negali eiti pirmininko pareigų dėl ligos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia priverstinį darbą. Šiuo siūlymu yra apibrėžiama galimybė daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui atsistatydinti iš einamų pareigų, jei dėl objektyvių priežasčių neįmanoma sukviesti valdybos ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo, pateikiant prašymą raštu savivaldybei ir bendrijos nariams. Taip pat siūloma numatyti, kad savivaldybė, gavusi bendrijos pirmininko atsistatydinimo pranešimą su motyvuotu pagrindimu, įstatymų nustatyta tvarka skiria laikiną (iki kol bus išrinkti bendrijos valdymo organai arba bendrija likviduota) bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Papildyti 14 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštu pranešęs bendrijos valdybai. Jei bendrijos valdybos nėra, o bendrijos pirmininko kadencija pasibaigusi, bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų informavęs butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkus ir savivaldybę, kurioje yra įsteigta bendrija. Savivaldybė, gavusi bendrijos pirmininko pareiškimą apie atsistatydinimą, įstatymų nustatyta tvarka paskiria laikiną bendrojo naudojimo objektų administratorių. “ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymai:
projektu keičiamo įstatymo
šdėstyti taip:
„11. Bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš
pareigų, apie šį ketinimą ne vėliau kaip prieš2
dienų raštu pranešęs visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) arba bendrijos valdybai, jei ji sudaryta. Jei bendrijos valdyba nesudaryta ir visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) neįvyksta, raštu apie atsistatydinimą, nurodydamas atsistatydinimo datą, bendrijos pirmininkas praneša butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams.“
projektu keičiamo įstatymo 14 str. 9 dal į ir ją išdėstyti taip:
„9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos
arba kai gautas bendrijos pirmininko rašytinis pranešimas apie atsistatydinimą iš pareigų, visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką.
Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per
nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nepradėta bendrijos likvidavimo procedūra, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių , bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis), taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.70 straipsniu, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsta pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
202 2 -05-2511 Argumentai: Priėmus šį įstatymą, Vyriausybės įgaliota institucija turės nustatyti išankstinės nuomonės pateikimo raštu dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo klausimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. lapkričio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m .gruodžio 31 d. 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aidas Gedvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė