Projekto lyginamasis variantas
18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMo Nr. XIV-1280 11 STRAIPSNIO pakeitimo
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktą punktus, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“
2Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.“
taip: ,,6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos užtvankų su hidroelektrinėmis hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip
d.; užtvankų be hidroelektrinių savininkams, valdytojams - nuo 2032 m. sausio 1d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Justinas Urbanavičius Antanas Matulas Edmundas Pupinis Algirdas Butkevičius Mindaugas Skritulskas Angelė Jakavonytė
Projekto Nr. XIVP-2859(2) lyginamasis variantas
18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMo Nr. XIV-1280 11 STRAIPSNIO pakeitimo
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 5 straipsnio
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3
punkto nuostatos hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis mažesnis kaip 10 MW, jeigu jos įrengtos užtvankose, atitinkančiose Vandens įstatymo
įrengimo, savininkams, valdytojams taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. 2028 m. sausio 1 d.; hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, arba jeigu jos įrengtos užtvankose, atitinkančiose Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčio kriterijus, savininkams, valdytojams taikomos nuo
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama pakeisti kai kurių įstatymo Nr. XIV-1280 nuostatų įsigaliojimo terminus. 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 (toliau – Pakeitimo įstatymas) nuostatos įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių dalis ir punktus, kuriems nustatytas kitoks įsigaliojimo terminas (atitinkamai
punktu nustatoma pareiga nuo 2024 m. sausio 1d. hidrotechninių statinių (užtvankų, hidroelektrinių) savininkams ar valdytojams užtikrinti, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos žuvų pralaidos pagal šiame Įstatymo punkte nurodytus užtvankoms keliamus kriterijus, išskyrus hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, savininkus ar valdytojus, kuriems šios nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl Vandens įstatymo 15 straipsnio papildymo 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad įstatyme numatytais atvejais privalomų žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką nustato aplinkos ministras, įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
Aplinkos ministerija, 2022 m. teikdama Pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, siūlė nustatyti pareigą įrengti žuvų pralaidas užtvankose ar greta jų nuo 2026 m. sausio 1 d., paliekant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį. Vyriausybė tam pritarė. Po svarstymo Lietuvos Respublikos Seime Pakeitimo įstatymo projekte numatytas žuvų pralaidų įrengimo terminas buvo pakeistas, 2022 m. birželio 30 d. priimtas Pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta šio įpareigojimo įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad hidrotechninio statinio – žuvų pralaidos – projektavimo ir statybos darbams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytus reikalavimus, įgyvendinti lieka neproporcingai mažas laikotarpis, t. y. iki šių metų pabaigos, per kurį praktiškai neįmanoma įgyvendinti Vandens įstatymo nuostatų, Įstatymo projektu siūloma pratęsti žuvų pralaidų įrengimo terminą vėlesniam laikotarpiui ir paankstinti aplinkos ministro tvirtinamos kompensavimo už žuvų pralaidų įrengimą tvarkos parengimo datą – pakeičiant 2026 m. sausio 1 d. į 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Vandens įstatyme nustatytus kriterijus dėl žuvų pralaidų įrengimo užtvankose, siūlytina nustatyti žuvų pralaidų įrengimo prioritetus – pirmiausiai jos turėtų būti įrengiamos užtvankose su hidroelektrinėmis, vėliau – užtvankose be hidroelektrinių. Žuvų pralaidų įrengimas yra viena iš ypač svarbių priemonių, galinti sušvelninti užtvankų poveikį dėl upės vientisumo pažeidimų.
Prievolė hidrotechninių statinių savininkams ir valdytojams įrengti žuvų pralaidas padės spręsti efektyvios žuvų migracijos per užtvankas problemas, sudarys prielaidas žuvų bendrijų būklės rodikliams, tuo pačiu ir paviršinio vandens telkinio ekologinei būklei gerėti. Siekiant užtikrinti šalies mastu tolygų hidrotechninių statinių (žuvų pralaidų) projektavimo ir statybos darbų įgyvendinimą, atsižvelgiant į ribotą kompetentingų specialistų šiems darbams vykdyti rinkos pasiūlą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tokius Vandens įstatymo nuostatų dėl žuvų pralaidų įrengimo įgyvendinimo terminus:
hidroelektrinių savininkai ar valdytojai;
hidroelektrinių savininkai, valdytojai, jeigu šios užtvankos atitinka įstatyme nustatytus žuvų pralaidų įrengimo kriterijus dėl upės baseino ploto, vandens debito dydžio, žemiau ir aukščiau esančių užtvankų skaičiaus. Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimu, prioritetinių užtvankų su hidroelektrinėmis, kuriose privalu bus įrengti žuvų pralaidas iki 2030 m. sausio 1d., yra 59 (tarp jų ir Kauno HE). Užtvankų be hidroelektrinių, kuriose reikalinga įrengti žuvų pralaidas, skaičius yra didesnis ir gali kisti priklausomai nuo to, kam bus skiriamas prioritetas – užtvankos griovimui ar rekonstravimui ir žuvitakio statybai. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti pakankamą laikotarpį ūkio subjektams, savivaldybėms organizuoti žuvų pralaidų statybos techninių projektų parengimą ir įgyvendinimą, numatyti /suplanuoti galimus žuvų pralaidų statybos kompensavimo mechanizmus ir iki Vandens įstatyme nustatytų terminų pabaigos užbaigti statinių statybą. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Justinas Urbanavičius ir Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal 2022 m. birželio 30 d. priimto Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios hidrotechninių statinių savininkus ir valdytojus įrengti užtvankose ar greta jų žuvų pralaidas. Pagal Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, šis įpareigojimas hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, savininkams arba valdytojams, įsigalioja nuo 2030 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2026 m. sausio 1 d. aplinkos ministras turi nustatyti Vandens įstatyme numatytais atvejais privalomų žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai leistų sklandžiai įgyvendinti Vandens įstatymo nuostatas dėl žuvų prielaidų įrengimo visos šalies mastu, nustatant nevienodus parengiamuosius laikotarpius, t. y. nuo 2030-01-01 ir nuo 2032-01-01, skirtingiems subjektams, numatant tam tikrus žuvų pralaidų statybos prioritetus (pirmiausiai jas įrengiant užtvankose su hidroelektrinėmis), racionaliai išnaudojant ribotus reikalingos kvalifikacijos (hidrotechninių statinių projektuotojų, ichtiologų) specialistų ir galimus finansavimo išteklius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos ūkio subjektams, kuriems bus privaloma įrengti žuvų pralaidas pagal Vandens įstatyme numatytus kriterijus, kadangi jie turės ilgesnį parengiamąjį laikotarpį hidrotechninių statinių projektavimo veikloms (trunkančioms vidutiniškai apie metus) ir rangos darbams vykdyti, paankstinta aplinkos ministro tvirtinamos kompensavimo už žuvų pralaidų įrengimą tvarkos parengimo data leis racionaliau įvertinti ir planuoti žuvų pralaidos įrengimo išlaidas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, jame nėra naujų sąvokų, vertintinų Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomas valstybės lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Seimo Ekonomikos ir darnios plėtros komisija ir Ekonomikos komitetas 2022 m. balandžio 5 d. organizavo diskusiją „Mažųjų hidroelektrinių veiklos reguliavimo pokyčiai ir finansavimo užtikrinimas“, kurioje buvo aptartos hidroenergetikos sukuriamos naudos valstybei ir iškeltos problemos, turinčios įtakos mažųjų hidroelektrinių veiklai Lietuvoje. Šiuo Įstatymo projektu sprendžiamą problematiką Seimo nariams išsamiai pristatė Lietuvos energetikos instituto, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ekspertai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminių žodžių nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Justinas Urbanavičius Antanas Matulas Edmundas Pupinis Algirdas Butkevičius Mindaugas Skritulskas Angelė Jakavonytė
2023-06-08 Nr. XIVP-2859 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktus, įsigalioja
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo
šis punktas turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
datą, o projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojamas ne minėto punkto vėlesnis įsigaliojimas, o jo taikymas. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį šis punktas įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai bei į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, nėra pakankamai aišku, koks yra projekto autorių tikslas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto įsigaliojimo bei kada šis punktas turėtų įsigalioti. Jeigu siekiama nustatyti, kad minėtas punktas įsigaliotų vėliau nei kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tai projekto 1 straipsnis turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis.
Kartu, svarstytina, ar siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto
dalyje siūlomas išdėstyti nuostatas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-11-27 Nr. XIVP-2859(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio
nustatoma, kad „šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais privalomų žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką nustato aplinkos ministras“. Pažymėtina, kad, projekto 1 straipsnio
įsigaliojimo datą, tačiau iki kada turėtų būti parengta minėtoje dalyje nurodyta aplinkos ministro nustatoma tvarka nei iš keičiamo įstatymo, nei iš projekto nuostatų nėra aišku. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį aplinkos ministras visus keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėjo priimti iki 2023 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu minėtas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas nėra priimtas, atitinkamai nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje aiškiai įvardinant, iki kada aplinkos ministras turi parengti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje dėstomo Vandens įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.
Be to, mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje dėstomo Vandens įstatymo
pakankamas. Teikiamu įstatymo projektu nustačius naujus terminus hidroelektrinių ir užtvankų savininkams, valdytojams įrengti žuvų pralaidas, keičiamame įstatyme būtų nustatyta tik tai, kokia tvarka būtų kompensuojamas tokių pralaidų įrengimas, tačiau Vandens įstatymo 15 straipsnyje nėra esminių tokį kompensavimą reglamentuojančių nuostatų, t. y. nėra nurodomi lėšų šaltiniai (valstybės biudžeto, atitinkamų aplinkosaugos programų ar kt.) kompensacijoms mokėti, jeigu kompensuojama iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat nėra nustatoma iš kuriai institucijai skirtų asignavimų jos būtų mokamos, taip pat nėra nustatyti kompensacijų išmokėjimo terminai ir kitos esminės kompensacijų mokėjimo taisyklės. Tokios taisyklės turėtų būti nustatomos įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamomis nuostatomis neturėtų būti papildytos ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje dėstomos Vandens įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, hidroelektrinių savininkams, valdytojams būtų nustatyti skirtingi žuvų pralaidų įrengimo terminai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma nustatyti naujos datos žuvų pralaidoms įrengti hidroelektrinių, kurių galingumas yra mažesnis nei 10 MW bei kurios atitinka keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčio kriterijus, savininkams, valdytojams. Atsižvelgiant į galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, žuvų pralaidas pastarieji subjektai turėtų įrengti iki 2024 m. sausio 1 d. Manytina, kad atsižvelgiant į analogiškus argumentus, iki 2024 m. sausio 1 d. žuvų pralaidas turėtų įrengti ir hidroelektrinių, kurių galingumas yra didesnis kaip 10 MW bei kurios atitinka keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčių kriterijus, savininkai, valdytojai. Kyla abejonių, ar, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, pastarieji subjektai spėtų iki 2024 m. sausio 1 d. tokias žuvų pralaidas įrengti. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant atitinkamas datas, nuo kada keičiamame įstatyme nustatytas reikalavimas įrengti žuvų pralaidas būtų taikomas hidroelektrinių, kurių galingumas mažesnis nei 10 MW bei kurios atitinka keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčio kriterijus, savininkams, valdytojams, taip pat hidroelektrinių, kurių galingumas yra didesnis kaip 10 MW bei kurios atitinka keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčių kriterijus, savininkams, valdytojams. 3.
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „5 straipsnyje“ siūlytina įrašyti skaičius ir žodžius „5 straipsnio 2 dalyje“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-2859 2023-10-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08. 1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktus, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“, t. y. projektu nustatoma išimtis ir dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto įsigaliojimo (pagal keičiamo įstatymo nuostatas šis punktas turėtų įsigalioti
nuostatų, nustatančių vėlesnę minėto punkto įsigaliojimo datą, o projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojamas ne minėto punkto vėlesnis įsigaliojimas, o jo taikymas. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį šis punktas įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Atsižvelgiant į tai bei į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, nėra pakankamai aišku, koks yra projekto autorių tikslas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto įsigaliojimo bei kada šis punktas turėtų įsigalioti. Jeigu siekiama nustatyti, kad minėtas punktas įsigaliotų vėliau nei kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tai projekto 1 straipsnis turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis. Kartu, svarstytina, ar siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto 1 straipsnio 1 dalies nereikėtų atsisakyti, paliekant projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomas išdėstyti nuostatas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Lietuvos
taikymo. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-08. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Seimo nario Justino Urbanavičiaus ir kitų Seimo narių pateiktam Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Agnę Bilotaitę. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Raminta Radavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktus, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“, t. y. projektu nustatoma išimtis (vėlesnė įsigaliojimo data)ir dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto įsigaliojimo (pagal keičiamo įstatymo nuostatas šis punktas turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje nėra nuostatų, nustatančių vėlesnę minėto punkto įsigaliojimo datą, o projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojamas ne minėto punkto vėlesnis įsigaliojimas, o jo taikymas.
Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį šis punktas įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai bei į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, nėra pakankamai aišku, koks yra projekto autorių tikslas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto įsigaliojimo bei kada šis punktas turėtų įsigalioti. Jeigu siekiama nustatyti, kad minėtas punktas įsigaliotų vėliau nei kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tai projekto 1 straipsnis turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis. Kartu, svarstytina, ar siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto 1 straipsnio 1 dalies nereikėtų atsisakyti, paliekant projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomas išdėstyti nuostatas dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūlyti išbraukti projekto 1 straipsnio 1 dalį kaip perteklinę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme,
manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti
derintas su LRV institucijomis darbo tvarka
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-06-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr.
VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2859 atitiktį
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kaimo reikalų komitetas 2023-10-11 Pritarti Seimo nario Justino Urbanavičiaus ir kitų Seimo narių pateiktam Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarti 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-2859 ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Argumentai: Siekiant užtikrinti šalies mastu tolygų hidrotechninių statinių (žuvų pralaidų) projektavimo ir statybos darbų įgyvendinimą, atsižvelgiant į ribotą kompetentingų specialistų šiems darbams vykdyti rinkos pasiūlą, siūloma nustatyti tris Vandens įstatymo nuostatų dėl žuvų pralaidų įrengimo įgyvendinimo terminus:
1) iki 2028 m. sausio 1 d. žuvų pralaidas užtvankose turėtų įrengti hidroelektrinių, kurių galingumas mažesnis kaip 10 MW, savininkai ar valdytojai, jei šios užtvankos yra upėse, priskiriamose ar potencialiai galimose priskirti lašišiniams vandens telkiniams arba jei užtvanka yra pirmoji kliūtis žuvų migracijai;
2) likusių hidroelektrinių (įskaitant ir hidroelektrines, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW) savininkai ar valdytojai turėtų žuvų pralaidas įrengti iki 2030 m. sausio 1 d.;
3) iki 2032 m. sausio 1 d. žuvų pralaidas turėtų įrengti užtvankų be hidroelektrinių savininkai, valdytojai, jei šios užtvankos atitinka įstatyme nustatytus žuvų pralaidų įrengimo kriterijus dėl upės baseino ploto, vandens debito dydžio, žemiau ir aukščiau esančių užtvankų skaičiaus. Prioritetas skirtas užtvankoms su hidroelektrinėmis, todėl pirmieji du žuvų pralaidų įrengimo etapai paliestų hidroelektrinių savininkus, trečiasis etapas - užtvankų be hidroelektrinių savininkus/valdytojus (daugiausiai savivaldybes).
Kadangi Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimais užtvankų su HE, kuriose privalu būtų įrengti žuvų pralaidas pagal Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, yra 59, t. y. pakankamai daug šalies mastu, tikslinga šį skaičių išskaidyti į du etapus, pirmajame (nuo 2028 m.) numatant kuo spartesnį žuvų pralaidų įrengimą užtvankose su hidroelektrinėmis lašišinėse upėse ir upėse, kuriose užtvanka sudaro pirmąją neįveikiamą kliūtį žuvims migruoti, kadangi būtent šios upės patiria didžiausią neigiamą hidroelektrinių veiklos daromą poveikį, o žuvų pralaidos galėtų jį sušvelninti, antrajame etape (nuo 2030 m.) turėtų būti įrengiamos žuvų pralaidos likusiose užtvankose su hidroelektrinėmis. Kadangi atliekant paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą konstatuojamas didėjantis vandens telkinių, neatitinkančių geros būklės reikalavimų, skaičius ir akcentuojama hidroelektrinių daroma žala upių būklei, todėl netoleruotina tokį ilgą laikotarpį nuo Vandens įstatymo priėmimo 2022 m. iki
vandens politikos direktyvos 2000/60/EB tikslus valstybės narės iki 2027 m. turi pasiekti gerą vandens telkinių būklę, kurią šiuo metu Lietuvoje atitinka tik 36 proc. paviršinių vandens telkinių. Vienas iš paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų yra hidromorfologinė upių būklė. Žuvų pralaidų įrengimas reikšmingai prisidėtų prie hidromorfologinių rodiklių gerinimo, o tuo pačiu ir prie geros būklės upių procento didėjimo. Manytina, kad žuvų pralaidų įrengimui liekantis 4 metų parengiamasis laikotarpis nuo 2024-01-01 iki 2028-01-01 yra pakankamas, norint suplanuoti savo veiklas, galimą lėšų poreikį.
Prie to prisidės ir aiškumą dėl lėšų poreikio planavimo įneš iki 2025-01-01 parengta (paankstinus terminą iš 2026-01-01) aplinkos ministro įsakymu patvirtinta žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarka. Pasiūlymas: Siūloma atitinkamai patikslinti ir taip išdėstyti projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomą galiojančio įstatymo 11 straipsnio 6 dalį:
„6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens
įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos hidroelektrinių, kurių galingumas mažesnis kaip 10 MW, jeigu jos įrengtos užtvankose atitinkančiose Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčių kriterijus dėl žuvų pralaidumo įrengimo, savininkams, valdytojams taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d.; hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, arba jeigu jos įrengtos užtvankose, atitinkančiose Vandens įstatymo 15 straipsnio
hidroelektrinėmis savininkams, valdytojams taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.; užtvankų be hidroelektrinių savininkams, valdytojams – nuo 2032 m. sausio
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Linas Jonauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-2859 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė