Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) už Lietuvos Respublikos ribų vykdo vadovybės saugomų asmenų fizinę apsaugą. Vadovybės Saugomų asmenų apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūnas Valdas Rakutis Arvydas Pocius Dovilė Šakalienė Jonas Jarutis Raimundas Lopata Andrius Mazuronis Saulius Skvernelis
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 (toliau – VAĮ) 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino poreikis už Lietuvos Respublikos ribų saugoti ne tik Lietuvos Respublikos vadovybę, bet ir kitus Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) saugomus asmenis. Poreikio atsiradimą sąlygojo šiuo metu vykstantys geopolitiniai neramumai ir iškilusios grėsmės. Pagrindinis Projekto tikslas – stiprinti Tarnybos saugomų asmenų už Lietuvos Respublikos ribų apsaugą nuo visų galinčių kelti grėsmę rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Siekiant šio tikslo siūloma numatyti galimybę Tarnybai saugoti saugomus asmenis už Lietuvos Respublikos ribų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai VAĮ
Respublikos ribų Tarnyba vykdo vadovybės fizinę apsaugą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VAĮ 13 straipsnio 6 punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad fizinė apsauga už Lietuvos Respublikos ribų būtų numatyta ne tik vadovybei, bet ir kitiems saugomiems asmenims, numatytiems VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje. Teisinio reguliavimo pakeitimai užkirstų kelią dėl šiuo metu esančios geopolitinės padėties kylančioms grėsmėms bei sudarytų sąlygas veiksmingai ir savalaikei saugomų asmenų apsaugai. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų
imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Valdas Rakutis Arvydas Pocius Dovilė Šakalienė Jonas Jarutis Raimundas Lopata Andrius Mazuronis Saulius Skvernelis
2023-06-09 Nr. XIVP-2855 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto „<...> rengimą paskatino poreikis už Lietuvos Respublikos ribų saugoti ne tik Lietuvos Respublikos vadovybę, bet ir kitus Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) saugomus asmenis. Poreikio atsiradimą sąlygojo šiuo metu vykstantys geopolitiniai neramumai ir iškilusios grėsmės“. Nėra aišku, kokie asmenys, kurių fizinės apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų yra sąlygotas šiuo metu vykstančių geopolitinių neramumų ir iškilusių grėsmių, turimi mintyje. Pažymėtina, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, kurioje apibrėžiami saugomi asmenys, be vadovybės yra numatytos dar dvi kategorijos saugomų asmenų: 1) Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai; 2) kiti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga. Kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos oficialiais svečiais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai yra užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendruomenės oficialūs asmenys, kurie lankosi Lietuvos Respublikoje su oficialiu kvietimu arba savo iniciatyva. Pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai saugomo asmens statusą įgyja nuo apsaugos paskyrimo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka o pagal šio straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai saugomo asmens statusą praranda išvykę iš Lietuvos Respublikos.
Taigi, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai saugomo asmens statusą turi ir yra saugomi tol, kol yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, šių asmenų fizinė apsauga už Lietuvos Respublikos ribų, kurią vykdytų Vadovybės apsaugos tarnyba, būtų negalima, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nederantis su Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 5 dalimi. Kiek tai susiję su kitais saugomais asmenimis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatytas platus kitų saugomų asmenų ratas, tarp kurių, pavyzdžiui, yra įvardijami ir buvusių kadencijų arba esami Seimo nariai, buvę ministrai pirmininkai, esami ministrai, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį šie asmenys galėtų būti saugomi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir už jos ribų, nėra vien tik nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Galimybė saugoti nurodytus asmenis už Lietuvos Respublikos ribų pirmiausia turėtų būti siejama su jų teisinio statuso pripažinimu pagal tarptautinę teisę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekte ir nurodoma, kad saugomų asmenų apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai, mūsų vertinimu, tarptautinėje teisėje iš esmės yra įtvirtintas tik valstybės vadovo, kaip tarptautiniu mastu saugomo asmens, statusas. Pagal tarptautinę paprotinę teisę valstybės vadovas yra asmuo, turintis ius representationis omnimodae (visapusišką atstovavimo valstybei teisę).
Pagal Konvenciją dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos „tarptautiniu mastu saugomas asmuo“ yra „valstybės vadovas, įskaitant kolegialaus organo narį, atliekantį valstybės vadovo funkcijas pagal tos valstybės konstituciją, vyriausybės vadovas arba užsienio reikalų ministras, kai toks asmuo yra užsienio valstybėje, taip pat jį lydintys jo šeimos nariai <...>“. Taigi, būtent iš tarptautinėje teisėje nustatyto valstybės vadovo teisinio statuso ir kyla būtinybė ir pareiga saugoti jį užsienio valstybėje, kaip ir numatyta šiuo metu galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 6 punkte. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Vadovybės apsaugos tarnyba už Lietuvos Respublikos ribų saugotų ne tik vadovybę, bet ir kitus saugomus asmenis, nesant šių asmenų statuso pripažinimo pagal tarptautinę teisę, nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos dalykas, taigi, toks teisinis reguliavimas teikiamame projekte negalėtų būti nustatytas. 2. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui priimti įgyvendinamųjų tesės aktų nereikės. Pažymėtina, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato oficialių svečių ir kitų saugomų asmenų statuso įgijimo ir jo praradimo tvarką, todėl mūsų nuomone, gana akivaizdu, kad priėmus projektu siūlomą įstatymą, reikės keisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m .birželio 17 d. nutarimą Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo yra patvirtintas Apsaugos paskyrimo ir taikomos apsaugos panaikinimo kitiems asmenims tvarkos aprašas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume projektą papildyti 2 straipsniu
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ ir jame numatyti vėlesnę įstatymo
įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o taip pat nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, dėl projektu teikiamų pakeitimų išaugtų Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos mastas, dėl ko tikėtinas padidėjęs biudžetinių asignavimų, skiriamų Vadovybės apsaugos tarnybai, poreikis. Pagal projekto tekstą jis turėtų įsigalioti jį Respublikos Prezidentui pasirašius ir oficialiai paskelbus, todėl atkreiptinas dėmesys į imperatyvią Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „ Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą, turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato oficialių svečių ir kitų saugomų asmenų statuso įgijimo ir jo praradimo tvarką, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]