Projekto lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 37, 39² ir 39³ straipsniŲ pakeitimo
keitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, kuri Mokymo stipendijos dydis, mažinamas mažinama proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, mokymo stipendija bedarbiui mokama 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą. arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną arba profesinio mokymo teikėjas atnaujina dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytą veiklą, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos patvirtinto minimaliosios mėnesinės algos minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną lankytą valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“2 straipsnis. 39² straipsnio pakeitimas Pakeisti 39² straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte. , jeigu jų turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis.
Užimtiems asmenims per visą mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos patvirtinto minimaliosios mėnesinės algos minimaliojo valandinio atlygio dydžio mokymo stipendija už kiekvieną lankytą valandą.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m.
liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 5 dalies nuostatos dėl mokymo stipendijos mokėjimo taikomos apskaičiuojant nuo 2023 m. liepos mėnesio ir vėlesnių mėnesių mokymo stipendijos dydį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2854(2) lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 37, 39² ir 39³ straipsniŲ pakeitimo
keitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, ir kuri Mokymo stipendijos dydis, mažinamas mažinama proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, mokymo stipendija bedarbiui mokama 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą. arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, bedarbiui mokama 0,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną arba profesinio mokymo teikėjas atnaujina dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytą veiklą, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos patvirtinto minimaliosios mėnesinės algos minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną lankytą valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“2 straipsnis. 39² straipsnio pakeitimas Pakeisti 39² straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) mokytis valstybinės kalbos siunčiami bedarbiai ar užimti asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte. , jeigu jų turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis.
Užimtiems asmenims per visą mokymosi laikotarpį pagal lankytas valandas kartą per mėnesį mokama 0,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos patvirtinto minimaliosios mėnesinės algos minimaliojo valandinio atlygio dydžio mokymo stipendija už kiekvieną lankytą valandą.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m.
liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 5 dalies nuostatos dėl mokymo stipendijos mokėjimo taikomos apskaičiuojant nuo 2023 m. liepos mėnesio ir vėlesnių mėnesių mokymo stipendijos dydį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII–2470 37, 39² ir 39³ straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 39² ir 39³ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti lankstesnį darbo ir mokymosi laiko derinimą, racionaliai panaudojant lėšas mokymo stipendijoms ir padidinti galimybes užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos. Uždaviniai:
dieną skaičių, sudarant galimybę derinti darbo ir mokymosi laiką, mokymo stipendijos dydį skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį. 2. Numatyti galimybę užsieniečiui mokytis valstybinės kalbos, neatsižvelgiant į užsieniečio leidimo gyventi galiojimo terminą. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
mokymosi laiką, mažinamas mokymosi valandų skaičius per dieną. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme mokymo stipendijos dydis susietas su nustatyta mokymosi programos trukme, lankytomis valandomis ir Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, todėl besimokantis asmuo, pavyzdžiui, po dvi valandas per dieną gauna tokią pačią stipendiją, kaip ir besimokantis 8 valandas per dieną. Mokymo stipendijos skaičiavimas pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį, užtikrintų racionalų lėšų panaudojimą. Be to, būtų sudaryta galimybė derinti mokymosi ir darbo laiką.
2) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimai) karo pabėgėliams iš Ukrainos galioja iki tos pačios datos 2024 m. kovo 4 d., t. y. kiek pagal Tarybos Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnyje numatytas laikinosios apsaugos laikotarpis. 3) Šiuo metu Lietuvoje likusiems gyventi ukrainiečiams leidimai pratęsti iki 2024 m. kovo 4 d. Šių asmenų leidimai galioja ilgiau nei vienus metus ir jie gali būti nukreipiami mokytis valstybinės lietuvių kalbos. Tačiau karo pabėgėliai, atvykę į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d, neturi galimybės dalyvauti neformaliajame suaugusiųjų švietime ir mokytis valstybinės lietuvių kalbos, nes jiems išduoti leidimai galios iki 2024 m. kovo 4 d , t. y. trumpiau nei vienus metus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Justas Džiugelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokymo stipendijos dydis yra 0,5 Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio. Užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 5 dalyje nustatyta, mokama 0,3 Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio mokymo stipendija. Tokiais atvejais, kai mokymo programos trukmė yra trumpesnė nei 8 val. per dieną (pavyzdžiui, 4 val. per dieną), visa jos trukmė tampa dvigubai ilgesnė, o per mėnesį mokant MMA dydžio mokymo stipendiją, jos mokėjimo išlaidos išauga du kartus.
Užimtumo įstatymo 39²straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenys, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, siunčiami mokytis valstybinės kalbos, jeigu jų turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja ne trumpiau kaip vienus metus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiant sudaryti galimybę užimtiems asmenims derinti mokymą su darbu, kad mokymo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 8 val. per dieną ir būtų užtikrinamas racionalus lėšų, skiriamų stipendijoms mokėti panaudojimas, siūloma mokymo stipendijos apskaičiavimą derinti su lankytomis valandomis, mokymo stipendijos dydį už kiekvieną lankytą valandą skaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliojo valandinio atlygio dydį. Atsižvelgiant į tai, kad karo pabėgėliai, atvykę į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d , neturės galimybės dalyvauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamoje priemonėje
Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje turi galioti ne trumpiau kaip vienus metus, sudarant galimybę užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, nepriklausomai nuo turimo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino. Atsisakius anksčiau minėtos sąlygos, galimybę lengviau integruotis darbo rinkoje turėtų daugiau asmenų, tarp jų turintys paklausią Lietuvoje kvalifikaciją (pavyzdžiui, medikai, slaugytojai, fizioterapeutai, mokytojų padėjėjai, inžinerijos specialistai ir kt.), kurių, dėl Rusijos karinės agresijos, į Lietuvos Respubliką atvyksta ne mažas skaičius. Užimtumo tarnybos siuntimu 2022 metais lietuvių kalbos mokėsi 93 ukrainiečiai, 2023 m. nuo sausio 1 iki gegužės 31 d. – 299 ukrainiečiai. Iš viso Lietuvoje yra apie 40 tūkst. atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo pakeitimus neigiamų pasekmių nebūtų. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas darys teigiamą įtaką verslui, nes atsiras galimybė ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos užsieniečius, bet ir besimokančius valstybinės kalbos. Tuo pačiu bus užtikrinta užsieniečių sklandesnė integracija. 8.
strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nėra. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, o naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų Įstatymo projektas nenustato. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui reikalingų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. Valstybinės kalbos mokymai užsieniečiams bus finansuojami iš 2023-2025 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų, papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-06-07 Nr. XIVP-2854 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-06-21 Nr. XIVP-2854(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 37, 39² IR 39³ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023-06-14
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė
Sinkevičienė – ministrės patarėja; Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-06-07) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: pasiūlymų dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2854 negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei siūlyti Seimui[1] įstatymo projektą Nr.
XIVP-2854(2) dėl socialinių ir ekonominių priežasčių svarstyti ir priimti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi.