Projekto lyginamasis variantas
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 62¹, 304 IR 441 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 62² IR 62³STRAIPSNIAIS
Pakeisti 62¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai pirmiausia nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Kitam apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui – pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka nagrinėtinos bylos.“
Papildyti Kodeksą 62² straipsniu:
„62² straipsnis. Bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, priskyrimas nagrinėti
1Bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 3.
3Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas tokį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtinas bylos nagrinėjimas tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga. 4. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose.“
Papildyti Kodeksą 62³ straipsniu:
„62³ straipsnis. Bylų pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) priskyrimas nagrinėti
1Bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties automatizuotai paskirstomos tarp apygardų teismų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 3.
3Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas tokį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtinas bylos nagrinėjimas tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apygardos teisme, kuriam byla teisminga. 4. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apygardos teismo, kuriam byla teisminga, patalpose.“
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu du penki tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „441 straipsnis. Proceso ypatumai 1.
1Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiakokiu forma ir tvarkabūdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodiniorašytinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymasišskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsniu papildyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnis taikomas paskirstant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), apeliacinius skundus (atskiruosius skundus), paduotus po šio įstatymo įsigaliojimo. 7 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas). 2.
2Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar bylų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotas paskirstymas tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, ir bylų pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties automatizuotas paskirstymas tarp apygardų teismų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, užtikrino tolygesnį apylinkių ir apygardų teismų teisėjų darbo krūvį. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per metus nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_7fc5df27fb4c44839da0e00e5c690444_end
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausiai pirmiausia nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Kitam apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui – pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka nagrinėtinos bylos.“
papildymas 62² straipsniu Papildyti Kodeksą 62² straipsniu: „62² straipsnis. Bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, priskyrimas nagrinėti
atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (toliau – kompiuterinė programa), apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 3.
dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga. 4. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose.“
papildymas 62³ straipsniu Papildyti Kodeksą 62³ straipsniu:
„62³ straipsnis. Bylų pagal apeliacinius skundus (atskiruosius
skundus) priskyrimas nagrinėti
(atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 3.
dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apygardos teisme, kuriam byla teisminga. 4. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apygardos teismo, kuriam byla teisminga, patalpose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu du penki tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „441 straipsnis. Proceso ypatumai 1.
ypatumai
penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiakokiu forma ir tvarkabūdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodiniorašytinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymasišskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 4 ir 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Teisėjų taryba iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnis taikomas paskirstant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), apeliacinius skundus (atskiruosius skundus), paduotus po šio įstatymo įsigaliojimo. 7 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
įvertinta, ar bylų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, paskirstymas naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, apylinkių teismams ir jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, ir bylų pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstymas naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis, apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, užtikrino tolygesnį apylinkių ir apygardų teismų teisėjų darbo krūvį. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per metus nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO IR JŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. I-2375 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO“ NR. I-497 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL APYLINKIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 57, 101 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 62¹, 304, 441 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 62² IR 62³STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Apylinkių teismų įsteigimo projektas), Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto (toliau – Reorganizavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Apygardų teismų įsteigimo projektas), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teismų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62² ir 62³straipsniais įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatino poreikis didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, peržiūrėti apylinkių teismų tinklą, įvertinus bylų mažėjimo teismuose tendencijas, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant ir į numatomas gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, finansinių išteklių poreikis teismų sistemoje, vis dar išliekantis netolygiai pasiskirstęs ir neefektyvus žmogiškųjų bei infrastruktūros išteklių naudojimas, teisėjų korpuso formavimo ir optimalaus teisėjų skaičiaus nustatymo problemos, atsižvelgiant į gaunamų bylų pokyčius bei tendencijas ir finansavimo problemas, poreikis efektyvinti civilinį procesą. 2016 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymu Nr. XII-2474 nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti apylinkių teismai, sujungiant 49 apylinkių teismus į 12 apylinkių teismų, iš jų 11 teismų su teritoriniais padaliniais – teismo rūmais, tačiau reforma pakeitė tik juridinį teismų statusą, o ne jų skaičių ar faktines veiklos teritorijas.
Nacionalinei teismų administracijai atlikus teismų reformos stebėseną, paaiškėjo, kad ne visi apylinkių teismų rūmai yra efektyvūs, didelė dalis teismui skiriamų finansinių išteklių sunaudojama teismo rūmų pastatams išlaikyti ir administracinio, pagalbinio personalo darbo užmokesčiui, nors teismo rūmuose dirba 3-5 teisėjai, o bylų srautas teismo rūmuose ir teismo rūmų darbo krūvis, lyginant su Lietuvos apylinkių teismų darbo krūvio vidurkiu, yra santykinai nedidelis. Maži bylų srautai, iš kurių didelę dalį sudaro teisiniu turiniu nesudėtingos bylos, teismo rūmų teisėjams tenkantis mažas darbo krūvis turi neigiamos įtakos teisėjų korpuso formavimui ir jo profesiniam lygiui, nėra galimybės nustatyti teisėjų specializacijų, tai užkerta kelią teisėjų profesiniam tobulėjimui. Tai lemia ir pretendentų į teisėjus, pageidaujančių dirbti mažuose, geografiškai nutolusiuose nuo didžiųjų Lietuvos miestų teismo rūmuose, trūkumo problemą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“[¹] nurodyta, kad būtina priimti sprendimus, siekiant kryptingiau organizuoti teismų sistemos veiksmingumo didinimą. Pavyzdžiui, minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad nors 2019 metais, lyginant su 2017 metais, teismuose 14 proc. mažėjo nagrinėjamų bylų skaičius bei teisėjų vidutiniai darbo krūviai, tačiau civilinių bylų vidutinė nagrinėjimo trukmė apylinkių teismuose pailgėjo 4,4 proc. ir sudarė 95 dienas ginčo teisenos bylose.
Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos, negerėja teismų veiksmingumo rodikliai, ribotos teisėjų specializacijos galimybės: siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti teisingumą ir užtikrinti nuoseklų teismų sistemos tobulinimą, būtina numatyti ilgalaikes teismų sistemos plėtros prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius ir laukiamą rezultatą. Tam reikia sukurti teismų sistemos tobulinimo viziją ir, įvertinus jos nuostatas ir kryptis, numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, dalį. Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra mažas teisėjų skaičius apylinkių teismų rūmuose, nes nustačius specializaciją nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui. Taip pat minėtoje valstybinio audito ataskaitoje nurodyti teismų veiklos sąlygų, tiesiogiai susijusių su tinkamu teismo proceso organizavimu, užtikrinimo trūkumai dėl neišnaudotų informacinių technologijų galimybių nuotoliniam darbui ir teismų veiklai nepritaikytų pastatų. Dėl bylų mažėjimo tendencijų, ypač tam tikruose regionuose, kyla poreikis peržiūrėti teismų tinklą. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo projektu siekiama peržiūrėti teismų tinklą, visų pirma įvertinus bylų mažėjimo tendencijas teismuose, ypatingai tam tikruose regionuose.
Pavyzdžiui, Telšių apylinkės teisme 2021 m. gauta 6 631 byla, tuo tarpu 2020 m. buvo gauta 8 415 bylų, 2019 m. – 8 806 bylos. Žemiau pateikiami statistiniai duomenys apie 2019-2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu gautų bylų tendencijas apylinkių teismuose. Iš viso gautų bylų skaičius
2020 2021 2022 11 mėn.
2019 2020 2021 2022 11 mėn. 2019-2020 2020-2021 2021-2022* Alytaus apylinkės teismas 10673 10859 9526 10928 1,7 -12,3 14,7 Alytaus rūmai 4677 5093 4643 4245 8,9 -8,8 -8,6 Druskininkų rūmai 1561 1371 1278 1919 -12,2 -6,8 50,2 Lazdijų rūmai 1050 1120699 899 6,7 -37,6 28,6 Prienų rūmai 1771 1687 1602 1898 -4,7 -5,0 18,5 Varėnos rūmai 1614 1588 1304 1967 -1,6 -17,9 50,8 Kauno apylinkės teismas 38898 37183 36238 29335 -4,4 -2,5 -19,0 Kauno rūmai 28893 27894 26855 20685 -3,5 -3,7 -23,0 Jonavos rūmai 3168 3114 3276 3184 -1,7 5,2 -2,8 Kaišiadorių rūmai 3110 2621 2306 2132 -15,7 -12,0 -7,5 Kėdainių rūmai 3727 3554 3801 3334 -4,6 6,9 -12,3 Klaipėdos apylinkės teismas 17721 16090 15178 12941 -9,2 -5,7 -14,7 Klaipėdos m. rūmai 14309 12831 12054 10262 -10,3 -6,1 -14,9 Klaipėdos r. rūmai 3412 3259 3124 2679 -4,5 -4,1 -14,2 Marijampolės apylinkės teismas 12293 11792 10913 11766 -4,1 -7,5 7,8 Marijampolės rūmai 6399 6035 5307 5536 -5,7 -12,1 4,3 Jurbarko rūmai 1760 1874 1726 2242 6,5 -7,9 29,9 Šakių rūmai 1740 1621 1571 1639 -6,8 -3,1 4,3 Vilkaviškio rūmai 2394 2262 2309 2349 -5,5 2,1 1,7 Panevėžio apylinkės teismas 15416 15067 13720 13621 -2,3 -8,9 -0,7 Panevėžio rūmai 7948 8524 7853 6729 7,2 -7,9 -14,3 Biržų rūmai 1845 1655 1523 1808 -10,3 -8,0 18,7 Kupiškio rūmai 1418 1111 1121 1284 -21,7 0,9 14,5 Pasvalio rūmai 1410 1346 1156 1458 -4,5 -14,1 26,1 Rokiškio rūmai 2795 2431 2067 2342 -13,0 -15,0 13,3 Plungės apylinkės teismas 6046 6058 5673 6837 0,2 -6,4 20,5 Plungės rūmai 2275 2368 1998 2179 4,1 -15,6 9,1 Kretingos rūmai 1940 1751 1856 2082 -9,7 6,0 12,2 Palangos rūmai 1177 1250 1203 1503 6,2 -3,8 24,9 Skuodo rūmai654689 616 1073 5,4 -10,6 74,2 Šiaulių apylinkės teismas 21405 20162 19538 18133 -5,8 -3,1 -7,2 Šiaulių rūmai 11601 10783 10575 9076 -7,1 -1,9 -14,2 Joniškio rūmai 1528 1522 1444 1319 -0,4 -5,1 -8,7 Kelmės rūmai 1746 1979 1499 1875 13,3 -24,3 25,1 Pakruojo rūmai 1510 1491991 932 -1,3 -33,5 -6,0 Radviliškio rūmai 3197 2943 3076 2809 -7,9 4,5 -8,7 Raseinių rūmai 1823 1444 1953 2122 -20,8 35,2 8,7 Tauragės apylinkės teismas 6987 6628 6211 7138 -5,1 -6,3 14,9 Tauragės rūmai 3048 2969 2569 3066 -2,6 -13,5 19,3 Šilalės rūmai 1162 1076 967 1134 -7,4 -10,1 17,3 Šilutės rūmai 2777 2583 2675 2938 -7,0 3,6 9,8 Telšių apylinkės teismas 8806 8415 6631 7152 -4,4 -21,2 7,9 Telšių rūmai 2967 2948 2303 2745 -0,6 -21,9 19,2 Akmenės rūmai 1723 1659 1344 1038 -3,7 -19,0 -22,8 Mažeikių rūmai 4116 3808 2984 3369 -7,5 -21,6 12,9 Utenos apylinkės teismas 8942 7615 7184 9323 -14,8 -5,7 29,8 Utenos rūmai 2611 2106 1983 2428 -19,3 -5,8 22,4 Anykščių rūmai 1510 1273 1242 1376 -15,7 -2,4 10,8 Ignalinos rūmai 1108 1115
930 888 1226 -14,4 -4,5 38,1 Visagino rūmai 1493 1244 1263 1266 -16,7 1,5 0,2 Zarasų rūmai 1134947 920 1548 -16,5 -2,9 68,3 Vilniaus regiono apylinkės teismas 17858 16257 16635 16726 -9,0 2,3 0,5 Vilniaus r. rūmai 5818 5766 5916 5069 -0,9 2,6 -14,3 Šalčininkų rūmai 2268 1774 1579 2217 -21,8 -11,0 40,4 Širvintų rūmai 1878 1367 1399 1284 -27,2 2,3 -8,2 Švenčionių rūmai 2136 1358 1845 1874 -36,4 35,9 1,6 Trakų rūmai 3257 3712 3305 3309 14,0 -11,0 0,1 Ukmergės rūmai 2501 2280 2591 2973 -8,8 13,6 14,7 Vilniaus miesto apylinkės teismas 52299 48108 44063 30931 -8,0 -8,4 -29,8 *Duomenys apima 2022 m. sausio – lapkričio mėn.
2019-2020 2020-2021 2021-2022* Alytaus apylinkės teismas 10673 10859 9526 10928 1,7 -12,3 14,7 Alytaus rūmai 4677 5093 4643 4245 8,9 -8,8 -8,6 Druskininkų rūmai 1561 1371 1278 1919 -12,2 -6,8 50,2 Lazdijų rūmai 1050 1120699 899 6,7 -37,6 28,6 Prienų rūmai 1771 1687 1602 1898 -4,7 -5,0 18,5 Varėnos rūmai 1614 1588 1304 1967 -1,6 -17,9 50,8 Kauno apylinkės teismas 38898 37183 36238 29335 -4,4 -2,5 -19,0 Kauno rūmai 28893 27894 26855 20685 -3,5 -3,7 -23,0 Jonavos rūmai 3168 3114 3276 3184 -1,7 5,2 -2,8 Kaišiadorių rūmai 3110 2621 2306 2132 -15,7 -12,0 -7,5 Kėdainių rūmai 3727 3554 3801 3334 -4,6 6,9 -12,3 Klaipėdos apylinkės teismas 17721 16090 15178 12941 -9,2 -5,7 -14,7 Klaipėdos m. rūmai 14309 12831 12054 10262 -10,3 -6,1 -14,9 Klaipėdos r. rūmai 3412 3259 3124 2679 -4,5 -4,1 -14,2 Marijampolės apylinkės teismas 12293 11792 10913 11766 -4,1 -7,5 7,8 Marijampolės rūmai 6399 6035 5307 5536 -5,7 -12,1 4,3 Jurbarko rūmai 1760 1874 1726 2242 6,5 -7,9 29,9 Šakių rūmai 1740 1621 1571 1639 -6,8 -3,1 4,3 Vilkaviškio rūmai 2394 2262 2309 2349 -5,5 2,1 1,7 Panevėžio apylinkės teismas 15416 15067 13720 13621 -2,3 -8,9 -0,7 Panevėžio rūmai 7948 8524 7853 6729 7,2 -7,9 -14,3 Biržų rūmai 1845 1655 1523 1808 -10,3 -8,0 18,7 Kupiškio rūmai 1418 1111 1121 1284 -21,7 0,9 14,5 Pasvalio rūmai 1410 1346 1156 1458 -4,5 -14,1 26,1 Rokiškio rūmai 2795 2431 2067 2342 -13,0 -15,0 13,3 Plungės apylinkės teismas 6046 6058 5673 6837 0,2 -6,4 20,5 Plungės rūmai 2275 2368 1998 2179 4,1 -15,6 9,1 Kretingos rūmai 1940 1751 1856 2082 -9,7 6,0 12,2 Palangos rūmai 1177 1250 1203 1503 6,2 -3,8 24,9 Skuodo rūmai654689 616 1073 5,4 -10,6 74,2 Šiaulių apylinkės teismas 21405 20162 19538 18133 -5,8 -3,1 -7,2 Šiaulių rūmai 11601 10783 10575 9076 -7,1 -1,9 -14,2 Joniškio rūmai 1528 1522 1444 1319 -0,4 -5,1 -8,7 Kelmės rūmai 1746 1979 1499 1875 13,3 -24,3 25,1 Pakruojo rūmai 1510 1491991 932 -1,3 -33,5 -6,0 Radviliškio rūmai 3197 2943 3076 2809 -7,9 4,5 -8,7 Raseinių rūmai 1823 1444 1953 2122 -20,8 35,2 8,7 Tauragės apylinkės teismas 6987 6628 6211 7138 -5,1 -6,3 14,9 Tauragės rūmai 3048 2969 2569 3066 -2,6 -13,5 19,3 Šilalės rūmai 1162 1076 967 1134 -7,4 -10,1 17,3 Šilutės rūmai 2777 2583 2675 2938 -7,0 3,6 9,8 Telšių apylinkės teismas 8806 8415 6631 7152 -4,4 -21,2 7,9 Telšių rūmai 2967 2948 2303 2745 -0,6 -21,9 19,2 Akmenės rūmai 1723 1659 1344 1038 -3,7 -19,0 -22,8 Mažeikių rūmai 4116 3808 2984 3369 -7,5 -21,6 12,9 Utenos apylinkės teismas 8942 7615 7184 9323 -14,8 -5,7 29,8 Utenos rūmai 2611 2106 1983 2428 -19,3 -5,8 22,4 Anykščių rūmai 1510 1273 1242 1376 -15,7 -2,4 10,8 Ignalinos rūmai 1108 1115
930 888 1226 -14,4 -4,5 38,1 Visagino rūmai 1493 1244 1263 1266 -16,7 1,5 0,2 Zarasų rūmai 1134947 920 1548 -16,5 -2,9 68,3 Vilniaus regiono apylinkės teismas 17858 16257 16635 16726 -9,0 2,3 0,5 Vilniaus r. rūmai 5818 5766 5916 5069 -0,9 2,6 -14,3 Šalčininkų rūmai 2268 1774 1579 2217 -21,8 -11,0 40,4 Širvintų rūmai 1878 1367 1399 1284 -27,2 2,3 -8,2 Švenčionių rūmai 2136 1358 1845 1874 -36,4 35,9 1,6 Trakų rūmai 3257 3712 3305 3309 14,0 -11,0 0,1 Ukmergės rūmai 2501 2280 2591 2973 -8,8 13,6 14,7 Vilniaus miesto apylinkės teismas 52299 48108 44063 30931 -8,0 -8,4 -29,8 *Duomenys apima 2022 m. sausio – lapkričio mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. apylinkių teismuose, turinčiuose mažesnį darbo krūvį, gautų bylų skaičius išaugo, lyginant su prieš tai buvusiais metais, dėl teisinio reguliavimo pokyčių, sudarančių galimybę padalinti tarp teismų gautas bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, siekiant sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo darbo krūvį[²], bei dėl bylų, susijusių su neteisėtų migrantų antplūdžiu šalyje.
Žemiau pateikiami statistiniai duomenys apie 2019-2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu gautų bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ir dėl neteisėtų migrantų tendencijas apylinkių teismuose. Klausimus dėl neteisėtų migrantų sulaikymo, sulaikymui alternatyvių priemonių taikymo, pratęsimo, pakeitimo sprendžia apylinkių teismai pagal užsieniečio buvimo vietą. Nepaprastosios padėties, paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu atitinkamus klausimus taip pat gali spręsti kitas artimiausias užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismas. Pabėgėlių bylos
2021
2020 2021 2022 11 mėn.
71
28
616 28,9% Kėdainių rūmai 1247 33,5% 1281 36,0% 1280 33,7% 1126 33,8% Klaipėdos apylinkės teismas 3987 22,5% 3479 21,6% 3311 21,8% 2773 21,4% Klaipėdos m. rūmai 3129 21,9% 2781 21,7% 2543 21,1% 1957 19,1% Klaipėdos r. rūmai
214
75
944 40,2% Panevėžio apylinkės teismas 4879 31,6% 5147 34,2% 4689 34,2% 5315 39,0% Panevėžio rūmai 2548 32,1% 2948 34,6% 2705 34,4% 1926 28,6% Biržų rūmai
942 40,2% Plungės apylinkės teismas 1560 25,8% 1684 27,8% 1597 28,2% 3343 48,9% Plungės rūmai
691 64,4% Šiaulių apylinkės teismas 5909 27,6% 5675 28,1% 5860 30,0% 6552 36,1% Šiaulių rūmai 3187 27,5% 2784 25,8% 3018 28,5% 2511 27,7% Joniškio rūmai
982 46,3% Tauragės apylinkės teismas 1918 27,5% 1974 29,8% 1983 31,9% 3191 44,7% Tauragės rūmai
933 34,9% 1219 41,5% Telšių apylinkės teismas 2678 30,4% 2621 31,1% 1972 29,7% 2955 41,3% Telšių rūmai 1088 36,7% 1080 36,6%
81
844 54,5% Vilniaus regiono apylinkės teismas 1054 1174 4832 27,1% 4692 28,9% 4468 26,9% 5775 34,5% Vilniaus r. rūmai206
176258
170 14511 27,7% 13925 28,9% 12097 27,5% 3761 12,2% Netolygus darbo krūvis, ypač didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija.
71
28
616 28,9% Kėdainių rūmai 1247 33,5% 1281 36,0% 1280 33,7% 1126 33,8% Klaipėdos apylinkės teismas 3987 22,5% 3479 21,6% 3311 21,8% 2773 21,4% Klaipėdos m. rūmai 3129 21,9% 2781 21,7% 2543 21,1% 1957 19,1% Klaipėdos r. rūmai
214
75
944 40,2% Panevėžio apylinkės teismas 4879 31,6% 5147 34,2% 4689 34,2% 5315 39,0% Panevėžio rūmai 2548 32,1% 2948 34,6% 2705 34,4% 1926 28,6% Biržų rūmai
942 40,2% Plungės apylinkės teismas 1560 25,8% 1684 27,8% 1597 28,2% 3343 48,9% Plungės rūmai
691 64,4% Šiaulių apylinkės teismas 5909 27,6% 5675 28,1% 5860 30,0% 6552 36,1% Šiaulių rūmai 3187 27,5% 2784 25,8% 3018 28,5% 2511 27,7% Joniškio rūmai
982 46,3% Tauragės apylinkės teismas 1918 27,5% 1974 29,8% 1983 31,9% 3191 44,7% Tauragės rūmai
933 34,9% 1219 41,5% Telšių apylinkės teismas 2678 30,4% 2621 31,1% 1972 29,7% 2955 41,3% Telšių rūmai 1088 36,7% 1080 36,6%
81
844 54,5% Vilniaus regiono apylinkės teismas 1054 1174 4832 27,1% 4692 28,9% 4468 26,9% 5775 34,5% Vilniaus r. rūmai206
176258
170 14511 27,7% 13925 28,9% 12097 27,5% 3761 12,2% Netolygus darbo krūvis, ypač didžiuosiuose miestuose, kur didesnė gyventojų ir verslo koncentracija. Remiantis 2020–2022 m.
Remiantis 2020–2022 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatų statistiniais duomenimis, apylinkių teismuose 2022 m. vidutinis darbo krūvio rodiklis buvo 33,75 (2021 m. šis rodiklis siekė 34,25, 2020 m. – 34,24). Mažiausias darbo krūvis 2022 m. buvo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose – 26,00. Šio teismo rūmų darbo krūvio rodiklis buvo 23 proc. mažesnis nei bendras apylinkių teismų darbo krūvio vidurkis. Taip pat mažiausias darbo krūvis 2022 m. užfiksuotas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (26,72), Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (27,5). Didžiausias darbo krūvio rodiklis 2022 metais buvo užfiksuotas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose, kur darbo krūvio rodiklis buvo 53,27, t. y. 58 proc. didesnis nei bendras apylinkių teismų darbo krūvio vidurkis. Taip pat didžiausias darbo krūvis 2022 m. užfiksuotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose (48,97), Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose (42,81). 2021 m. mažiausias darbo krūvis buvo Utenos apylinkės teisme (24,51), Alytaus apylinkės teisme (27,29), Tauragės apylinkės teisme (27,43), Plungės apylinkės teisme (27,79). Didžiausias darbo krūvis 2021 m. buvo užfiksuotas Kauno apylinkės teisme (39,02), Vilniaus miesto apylinkės teisme (38,89). Statistiniai duomenys rodo, kad darbo krūvis teismuose nėra subalansuotas – vienuose teismuose jis žymiai mažesnis nei darbo krūvio vidurkis, kituose – žymiai jį viršija, nors teismų pirmininkai organizuodami teismo darbą ir siekdami didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį, aktyviai naudoja įstatyme numatytas galimybes dėl darbo krūvio vienodinimo teismo, susidedančio iš teismo rūmų, viduje.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo vieta negali būti nutolinama nuo proceso šalių, skirtingi darbo krūviai tarp teismo rūmų gali būti vienodinami šiais būdais:
a) bylas, nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, perduodant nagrinėti mažesnį darbo krūvį turintiems to paties teismo padaliniams (rūmams), kuriuose ir vyksta bylos nagrinėjimas;
b) bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, paskiriant nagrinėti teisėjams iš mažesnį darbo krūvį turinčio to paties teismo padalinio (rūmų), nekeičiant bylos nagrinėjimo vietos, teisėjui atvykstant į žodinį nagrinėjimą kitame teismo padalinyje;
c) teismo pirmininko sprendimu, pripažinus, kad byla gali būti ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėta kitame teismo padalinyje (rūmuose), bylas perduodant nagrinėti kitam to paties teismo padaliniui, arčiau kurio yra daugumos proceso dalyvių gyvenamoji ar buveinės vieta, daugumos įrodymų, įvykių, su kuriais reikalavimas labiausiai susijęs, ar procesinio dokumento padavimo vieta. Tai sudaro sąlygas priartinti apylinkės teismus prie proceso dalyvių, sumažina jų patiriamus bylinėjimosi kaštus. Proceso įstatymuose įtvirtintina galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti prašymą, kuriame teismo padalinyje bylos nagrinėjimas jiems būtų priimtinesnis, tačiau teismas nėra saistomas šios nuomonės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnyje nustatyta teismo administracinę priežiūrą atliekančio subjekto (apygardos teismų pirmininkų ar atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko) teisė nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams. Tokia teise minėti subjektai gali pasinaudoti įžvelgdami galimybę paspartini bylų nagrinėjimą tais atvejais, kai dėl skirtingo atskiruose teismuose gaunamo bylų srauto esmingai skiriasi teisėjų ir teismo darbo krūviai. Įstatymų leidėjas tokias praktikoje itin pasiteisinusias nuostatas numatė tik 2015 metais ir tik reglamentuodamas civilinių bylų nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnyje nustatytos taisyklės, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos, taip pat ir teisingumo interesus, kurie apima ir siekį paspartinti bylų nagrinėjimą, leidžia perduoti bylas kitam teismui. Šis instrumentas yra išimtinis ir tik retais atvejais leidžia perduoti kitam teismui konkrečią bylą, kurioje jau žinomi proceso dalyviai, o ne atsitiktine tvarka atrinktų bylų tam tikrą skaičių. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo BPK 229¹ straipsnis, kuris numato galimybę apygardų teismų pirmininkams ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui iš esmės analogišką teisę kaip ir CPK nutartimi dar nepaskirtas konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai) bylas, atrinktas atsitiktine tvarka, priskirti nagrinėti kito teismo teisėjams, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose.
Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios BPK nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio arba rašytinio proceso tvarka, taip pat, kai BPK nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Vis dėlto šis teisinis reguliavimas yra naujas, todėl jo įtaka apylinkių teismų darbo krūvio paskirstymui dar negali būti įvertinta. Pažymėtina ir tai, kad teismuose, kuriuose krūvis yra didesnis, tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau, dėl didelio krūvio nukenčia tam tikrų bylų proceso operatyvumas, todėl būtinos organizacinės, teisinės ir finansinės priemonės, leisiančios sparčiai reaguoti ir į gaunamų bylų srautų pokyčius. Poreikis gerinti teisingumo vykdymo kokybę (nesudarytos galimybės teisėjams specializuotis regionuose, sunku pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, teisėjo profesijos nepatrauklumo problema). Teisėjų skaičius įvairiose Europos valstybių teisės sistemose reikšmingai skiriasi. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 26,5 teisėjų skaičius (vidutiniškai Europos Sąjungoje – 21,8). Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių teisėjų skaičių Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių yra 10-oje vietoje (26,5 teisėjai), Latvija yra 6-oje vietoje (29,1 teisėjai), Estija – 17-oje vietoje (17,6 teisėjų)[³]. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reikšmingai skiriasi ir teismuose gaunamų bei išnagrinėjamų bylų skaičius 100 gyventojų: Lietuvoje – 3,554 (išnagrinėjamų 3,682), vidutiniškai kitose Europos valstybėse – 2,27 (išnagrinėjamų 2,14).
Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) ataskaitose teigiama, kad profesionalių teisėjų skaičiui 100 tūkst. gyventojų gali turėti įtakos geografiniai veiksniai ir (arba) Europos teisinių sistemų raida. Daug Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių turi daugiau nei 20 teisėjų 100 tūkst. gyventojų. Tai iš esmės teisinės sistemos, paveiktos germanų teisės, būtent Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Serbija, Slovakijos Respublika ir Slovėnija. Be to, kaip jau pabrėžta ankstesnėse ataskaitose, Rytų Europos šalyse tradiciškai daugiau teisėjų ir valstybės tarnautojų, tenkančių vienam gyventojui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CEPEJ duomenis Lietuva reikšmingai išsiskiria ir pagal prokurorų skaičių vienam gyventojui – Lietuvoje jų 23,8, vidurkis kitose Europos valstybėse – 11,2, nors pagal finansavimo rodiklį prokuratūra beveik siekia kitų valstybių vidurkį – 11,3, kitose valstybėse – 11,8; kai toks pats rodiklis teismų finansavimo atžvilgiu atitinkamai 28 ir 40,79 Eur vienam gyventojui. Lietuvoje teisėjų skaičius – 786 teisėjai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 8 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XIII-2682 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo“ nuo 2020 m. birželio 1 d. nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų skaičius – 32.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko siūlymu (Teismų įstatymo 12 straipsnio 9 dalis). 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu Nr. 1K-163 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičiaus“ nustatytas teisėjų skaičius – 21. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalis). 2022 metais apylinkių teismuose buvo 491 teisėjo etatas, apygardų teismuose – 162 teisėjo etatai. Kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti nustatomas ar keičiamas teisėjų skaičius, įstatyme nėra įtvirtinta. Tačiau akivaizdu, kad tinkamas teismų sistemos veikimas susijęs su adekvačiais žmogiškaisiais ir materialiaisiais ištekliais. Tinkami ištekliai (teisėjų, teismo personalo ir finansiniai resursai, mokymo paslaugos) turėtų užtikrinti gerą teisingumo sistemos veikimą, tinkamas sąlygas teismuose ir kvalifikuotus darbuotojus. Europos Komisija pabrėžia, kad dėl nepakankamo reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius turinčių darbuotojų skaičiaus, be tęstinių mokymų galimybės kyla pavojus proceso ir sprendimų kokybei. Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teisingumo sistema“[⁴] nustatė, kad Lietuvos teismų sistemoje nėra rodikliais įvertintas teisėjų poreikis, nėra nustatytas optimalus teismo (teisėjo) darbo krūvis, teisėjų komandoms suformuoti trūksta teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių. Pastaraisiais metais Lietuvos teismai susiduria su ypatingai didele problema – kvalifikuoto personalo pritraukimu ir (ar) jo išlaikymu teismų sistemoje.
Pavyzdžiui, remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, 2022 m. spalio mėn. teismuose buvo neužimti 95 teisėjų padėjėjų ir 74 teismo posėdžių sekretorių etatai ir teismai nuolat ieško trūkstamo personalo, bet jo neranda. Net ir aukščiausi šalies teismai šiuo požiūriu yra nekonkurencingi darbo rinkoje bei nepajėgūs pritraukti į teismų sistemą geriausių specialistų. Neužimtų teisėjų pareigybių skaičius kasmet didėja: per 2017–2019 m. laisvų teisėjų etatų dalis padidėjo nuo 2,3 iki 4,7 procento[⁵]. 2021 m. teismuose dirbo 721 teisėjas (iš jų vienas teisėjas, paskirtas dvejiems metams) (2020 m. – 746, 2019 m. – 750), taigi, iš 786 etatų 66 buvo neužimti. 2022 m. teismuose dirbo 705 teisėjai (iš jų du teisėjai, paskirti dvejiems metams), o etatų buvo 786 ir iš jų tik 703 užimti. Matoma tendencija, kad didėja neužimtų etatų skaičius teismuose. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. pabaigoje buvo mažiausias dirbančių teisėjų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, be to, 2021 metais teisėjų korpusą papildė mažiau teisėjų nei per pastaruosius dvejus metus – buvo paskirta tik 12 naujų teisėjų[⁶]. 2022 m. buvo paskirti 27 apylinkių teismų teisėjai, iš jų 2 metams – 2 teisėjai. Tačiau bendras neužimtų teisėjų skaičius 2022 m. išliko didesnis nei 2021 m. – 81 etatas neužimtas. Taip pat pastaruoju metu nuolat susiduriama su pretendentų į apylinkės teismų teisėjų pareigas trūkumu. Mažiausiai sulaukiama pretendentų į mažesnių, labiau nutolusių rajonų teismų teisėjus, pavyzdžiui, Akmenės, Švenčionių, Visagino ir kt. Daugėjant neužimtų teisėjų darbo vietų, didėja darbo krūvis dirbantiems teisėjams ir atitinkamai ilgėja tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo trukmė. Net vieno teisėjo trūkumas ypač didelę įtaką turi mažos sudėties (2–5 teisėjų) apylinkių teismų rūmų, kurių Lietuvoje yra didžioji dalis, darbui.
Tokie atvejai neišvengiamai lemia ir tai, jog administravimo ir infrastruktūros išlaikymo kaštai tampa neproporcingai per dideli. Būtina sudaryti praktines sąlygas vienai iš teismų veiklos efektyvumą sąlygojančių priemonių – teisėjų specializacijai, įgyvendinti. Pagrindinė priežastis, ribojanti teisėjų specializacijos galimybes, yra bylų teismingumas, nustatytas teismo rūmams, ir mažas teisėjų skaičius teismo rūmuose, nes nustačius specializaciją mažuose teismo rūmuose nebus galimybės užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui. Šiuo metu daugiau nei pusėje apylinkių teismų rūmų yra 3-5 teisėjų etatai, todėl specializacijų nustatymas yra ribotas. Teismo rūmuose, kuriuose dirba 2-3 teisėjai, specializacijų nėra[⁷]. Nuolatinis naujų teisės aktų priėmimas tiek tarptautiniu, tiek Europos ar nacionaliniu lygmenimis ir besikeičianti teismų praktika bei doktrina plečia teisės mokslo ribas ir daro jį sudėtingą. Teisėjui darosi sunku įvaldyti visas šias sritis, tuo tarpu visuomenė ir bylos šalys iš teismų reikalauja vis daugiau profesionalumo ir efektyvumo. Teisėjų specializacija gali užtikrinti, kad jie turėtų reikiamų žinių ir patirties savo jurisdikcijos srityje. Puikus nagrinėjamos srities išmanymas gali pagerinti teisėjo priimamo sprendimo kokybę. Besispecializuojantys teisėjai gali tapti geresniais savo specifinės srities ekspertais, tai atitinkamai gali sustiprinti jų teismo autoritetą. Bylų dokumentų koncentravimas pasirinktų besispecializuojančių teisėjų rankose gali prisidėti prie teismų sprendimų nuoseklumo ir, galiausiai, skatinti teisinį tikrumą.
Specializacija gali padėti teisėjams, pakartotinai dirbantiems su panašiomis bylomis, geriau suvokti tikrovę, susijusią su jiems pateiktomis bylomis, tiek techniniu, tiek socialiniu ar ekonominiu lygmenimis ir atitinkamai rasti sprendimus, labiau atitinkančius šias gyvenimo situacijas. Besispecializuojantys teisėjai, turintys žinių kitose nei teisė srityse, gali plačiau pažvelgti į nagrinėjamas problemas. Specializacija, padidindama kompetenciją tam tikroje teisinėje sferoje, gali padėti padidinti teismų efektyvumą ir pagerinti bylų tvarkymą, atsižvelgiant į nuolat didėjantį bylų skaičių[⁸]. Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Teisingumo sistema“[⁹] įvertino, kokia dalis panaikintų sprendimų grąžinama į pirmąją instanciją iš naujo nagrinėti apylinkių teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, ir teismuose, kuriuose bylos nagrinėjamos pagal specializaciją: teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, panaikintų ir į pirmąją instanciją iš naujo nagrinėti grąžintų civilinių bylų dalis 2018 m. sudarė vidutiniškai 70 proc. nuo visų panaikintų sprendimų, 2019 m. ~75 proc., ir buvo ~15,5 proc. didesnė negu teismuose, kuriuose specializacija nustatyta. Tai rodo tiesioginę teisėjų specializacijos bei teismo sprendimų kokybės ir stabilumo priklausomybę. Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) nuomonėje (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ taip pat yra pažymėjusi, kad specializacijos turėtų būti nustatomos teismuose, kuriuose yra pakankamas skaičius teisėjų specializacijoms nustatyti. Tai neturėtų būti daroma teismuose, turinčiuose labai mažą teisėjų skaičių. Specializacijos nustatymas prisideda prie teismo veiklos veiksmingumo didinimo ir efektyvesnio bylų valdymo proceso, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į didėjantį bylų skaičių.
Tačiau steigiant specializuotus teismus ar nustatant teisme specializacijas turi būti užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės: teisė į teisingą teismą, teisminės gynybos prieinamumo principas, bylos išnagrinėjimas per protingą laiką[¹⁰]. Finansinių išteklių poreikis. Pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra efektyvių teisingumo sistemų pagrindas. Remiantis 2022 m. Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis ir vertinant Lietuvą Europos Sąjungos šalių kontekste, pažymėtina, kad Lietuva yra tarp šalių, kurių valdžios sektoriaus išlaidos teismams yra mažiausios, nepaisant teismams keliamų aukštų reikalavimų. Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje pagal valdžios sektoriaus išlaidas teismams, skaičiuojant eurais vienam gyventojui, taip pat Lietuva yra viena iš tų valstybių, kurioje valdžios sektoriaus išlaidos teismams, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis, yra mažiausios (nesiekia 0,3 proc. BVP). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. Nr. 861 nutarimu patvirtinta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programa, skirta 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, teisingumo srities strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Programoje nurodytos esminės teisingumo srities problemos ir iššūkiai, numatytos konkrečios priemonės, leisiančios padidinti teisingumo sistemos ir bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą. Viena iš problemų, akcentuojamų programoje – esamas finansavimo skyrimo modelis nesusietas su teismų, kaip nepriklausomų valdžios institucijų, teisiniu statusu ir poreikiais.
Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teisėjų taryba, būdama vykdomoji teismų savivaldos institucija, kasmet teikia teismų poreikius dėl finansavimo, atsižvelgusi į teismų veiklos aktualijas. Teismų kasmet teikiamas biudžetų poreikis yra ženkliai didesnis nei skiriami biudžeto asignavimai, o biudžetinius metus teismai baigia turėdami įsiskolinimų. Pavyzdžiui, 2022 metams, lyginant su 2021 metais, papildomai teismų biudžetų poreikiams teismai pateikė 15 263 tūkst. eurų poreikį, o papildomai skirta – 4 374 tūkst. eurų, dalis poreikių nefinansuojami ilgą laiką ir kartojami metai iš metų, bet problemos nėra sprendžiamos. Į pačių teismų pateikiamus poreikius strateginiuose planuose taip pat iš esmės neatsižvelgiama. Kiekvienais metais skiriamas papildomas finansavimas iš esmės skirtas tik dalies skolų padengimui bei užtikrinti neišvengiamai atsirandančias išmokas (pvz., dėl priemokų už stažą ar minimalios mėnesinės algos padidinimo ir pan.). Realūs teismų poreikiai iš esmės motyvuotai nėra vertinami. Nėra motyvuoto paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl ne teisėjams skiriami asignavimai nesiekia nustatyto etatų skaičiaus, ir tesiekia tik apie 80 proc. poreikio. Nors pagal anksčiau minėtus duomenis šiuo metu yra neužimta apie 10 proc. teisėjų etatų, vis dėlto net ir įvertinus šį aspektą, ne teisėjams skiriami asignavimai nėra pakankami. 2022 m. rugsėjo 16 d. vykusiame Visuotiniame teisėjų susirinkime buvo priimta rezoliucija, kuria atkreiptas dėmesys į itin prastą teismų finansinę situaciją (nepakankami ištekliai teismų bendruomenės atlyginimams, pašto išlaidoms ir kt.).
Rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė paraginti „susitelkti ir artimiausiu metu bendromis pastangomis išspręsti nepakankamo ir neadekvataus teismų sistemos finansavimo klausimą <...>; pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą, skirtą Lietuvos teisingumo sistemos finansavimo ir vystymosi problemoms spręsti; teismų darbo organizavimą, valstybės biudžeto formavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti europinius standartus atitinkantį teismų sistemos finansavimo modelį“. Kad teisingumo sistema veiktų efektyviai, būtina turėti pakankamai išteklių (įskaitant reikalingas investicijas į fizinę ir techninę infrastruktūrą) ir kvalifikuotų, tinkamai apmokytų visų kategorijų darbuotojų. Neturint tinkamos infrastruktūros, priemonių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, įgūdžių ir galimybių toliau mokytis, kyla grėsmė teismų procesų ir sprendimų kokybei. Nepakankamas teismų finansavimas taip pat riboja teismų galimybes diegti inovacijas teismo procese, siekiant palengvinti teismų darbą, prisidedant ir prie teismo veiklos efektyvumo didinimo, kadangi didelė dalis finansavimo skiriama atlyginimams. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 70 proc. teismams skiriamo biudžeto išleidžiama teisėjų, teismo darbuotojų atlyginimams, tuo tarpu Lietuvoje – 88 proc., Airijoje – 37 proc.[¹¹] Neefektyvus žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių naudojimas. Įvykdžius 2018 m. teismų reformą paaiškėjo, kad ne visi apylinkių teismų rūmai yra efektyvūs.
Teismams skiriami finansiniai resursai sunaudojami pastatų išlaikymui, transportui ir pagalbinio personalo darbuotojų darbo užmokesčiui, nors teismo rūmuose dirba vidutiniškai 3-5 teisėjai, o bylų srautas teismo rūmuose ir teismo rūmų darbo krūvis, lyginant jį su bylų srautu Lietuvos apylinkės teismuose ir jų darbo krūvio vidurkiu, yra santykinai nedidelis. Vieno apylinkės teismo teisėjo ir jo komandos (teisėjo padėjėjo, posėdžių sekretoriaus) išlaikymas per metus valstybei kainuoja apie 76 tūkst. eurų. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2022 m. duomenimis apie teismų ir jų rūmų pastatų būklę, dalis teismų pastatų yra neefektyvūs, teismo rūmų veikloje akivaizdžiai nepanaudojami ir nereikalingi. Pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų atveju teismo pastato plotas – 2 333,74 kv. m., teismo rūmuose dirba apie 20 teismo darbuotojų, todėl akivaizdu, kad pastatas teismo reikmėms yra per didelis, yra nenaudojamų, su teismo veikla nesusijusių patalpų. Viso pastato bendros išlaidos siekia 29 377,61 euro per metus (komunaliniai mokesčiai: šildymas, vanduo, nuotekų tvarkymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, būtina atsisakyti neefektyviai veikiančių teismo rūmų infrastruktūros, finansinius išteklius panaudojant žmogiškiesiems ištekliams. Reaguojant į šias visuomenės ir teismų sistemos išsakomas problemas, parengti Įstatymų projektai, kuriais keičiamas apylinkių teismų žemėlapis ir kurie leistų didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes.
CPK projektu siekiama spręsti apylinkių teismų krūvio balanso problemą, spartinti civilinį procesą, paskirstant bylas, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tarp visų apylinkių teismų, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, taip pat didinant ieškinio sumą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, iki 5 000 eurų, apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, didinant iki 5 000 eurų. CPK projektu CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškinio suma derinama su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 861/2007), nustatyta ieškinio suma. Be to, didinant tiek nurodytą sumą, tiek apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, atsižvelgta ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, į tai, kad šalies ekonomika išaugo, augo vidutinio darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų rodikliai (pavyzdžiui, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. lapkritį, palyginti su 2021 m. lapkričiu, padidėjo 13,1 proc.; Ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, taip pat prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti. Galutinius Įstatymų projektus ir jų pagrindimą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatyme (toliau – Apylinkių teismų įstatymas) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra 12 apylinkių teismų (Alytaus apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas, Utenos apylinkės teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas), 11 iš jų yra su teritoriniais padaliniais – teismo rūmais. Bendras teismo rūmų skaičius – 48. Apylinkių teismus sudarančių teismo rūmų veiklos teritorijos atitinka savivaldybių teritorijas su tam tikromis išimtimis, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto rūmų veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją; Alytaus rūmų veiklos teritorija – Alytaus miesto savivaldybės teritoriją ir Alytaus rajono savivaldybės teritoriją; Prienų rūmų veiklos teritorija – Birštono savivaldybės teritoriją ir Prienų rajono savivaldybės teritoriją; Kauno rūmų veiklos teritorija – Kauno miesto savivaldybės teritoriją ir Kauno rajono savivaldybės teritoriją; Trakų rūmų veiklos teritorija – Elektrėnų savivaldybės teritoriją ir Trakų rajono savivaldybės teritoriją[¹²]. Toliau pateikiamame žemėlapyje yra nurodytos esamos teismų veiklos teritorijos.
Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičius – 491, iš jų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teismuose – 234 teisėjų etatai. Iš 491 apylinkių teisėjų etatų skaičiaus užimti 430 teisėjų etatai, 61 etatas – laisvas ir atsilaisvinantis. Pastaruoju metu nuolat susiduriama su pretendentų į apylinkės teismų teisėjų pareigas trūkumu. Pavyzdžiui, šiuo metu viename didžiausių apylinkių teismų – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra 12 laisvų etatų. Atrankos į Kauno apylinkės teismo Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rūmus vykdomos vienu metu. Pretendentų didelis trūkumas ir jie sutampa, tad paskyrimų artimiausiu metu į Kauno rūmus, tikėtina, bus nedaug. Mažiausiai sulaukiama pretendentų į mažesnių, labiau nutolusių rajonų teismų teisėjus, pavyzdžiui, Akmenės, Švenčionių, Visagino ir kt. Po įgyvendintos 2018 m. apylinkių teismų reformos teismo rūmų, kuriuose dirba teisėjai ir nagrinėjamos bylos, išliko tiek pat, tačiau teismai administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų. Atstumai tarp to paties apylinkės teismo rūmų siekia nuo 19 km iki 120 km. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskričių, daugumos apskričių ir apylinkių teismų centrai sutampa, su dviem išimtimis – dėl gyventojų skaičiaus ir juos aptarnaujančių teismų dydžio atskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Tačiau pažymėtina, kad po įvykdytos reformos 2018 m. liko atskiri Plungės apylinkės teismas ir Telšių apylinkės teismas, turintys tik po 17-18 teisėjų etatų, o tai nėra efektyvu vertinant valdymo aspektą, nes teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į Tauragės teismo rūmų situaciją: Jurbarkas yra Tauragės apskrityje, kuri savo ruožtu yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, o Jurbarko teismo rūmai priklauso Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritorijai, kuri yra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje. Lietuvoje veikiantys 12 apylinkės teismų turi nuo 2 iki 6 teritorinių padalinių (teismo rūmų). Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai. Viena vertus, ši taisyklė sąlygoja, kad byla būtų nagrinėjama arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, kita vertus, minėta taisyklė riboja galimybes balansuoti krūvį tarp teismų ir teismo rūmų, kadangi teismingumo teritorija yra apribota kiekvienų rūmų teritorija. Atitinkamai yra ribojamos mažų teismo rūmų teisėjų specializacijos galimybės. Nacionalinė teismų administracija 2020 m. gegužės mėn. apklausė reorganizuotus apylinkių teismus, prašydama pateikti informaciją apie 2018–2019 m. laikotarpiu taikytas vidinio administravimo teisme priemones, skirtas vienodinti darbo krūvį tarp teismo rūmų. Apklausos rezultatai parodė, kad efektyviau taikyti vidinio administravimo priemones teismams trukdo ribotos galimybės perskirstyti bylas.
Siekiant efektyviai spręsti darbo krūvio netolygumo aspektus apylinkių teismuose, Teisėjų tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl optimalaus apylinkės teismo (teisėjo) darbo krūvio nustatymo kriterijų ir jo apskaičiavimo tvarkos pateikimo. Vis dėlto būtina pažymėti, kad šis reguliavimas Teismų įstatyme buvo nustatytas siekiant nesumažinti asmenų prieigos prie teismo galimybių. Teismo fizinis pasiekiamumas gyventojams yra svarbus bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, ir yra pagrindinis kontrargumentas tinklo optimizavimui. Tačiau didėjanti elektroninių bylų dalis ir pasiteisinusi nuotolinių teismo posėdžių vedimo forma, kurią tikslinga plėtoti, ypač baudžiamosiose bylose, parodė, kad teismo pasiekiamumas gyventojams iš esmės gali būti nepriklausomas nuo atstumo iki teismo rūmų. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, CPK, kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais atsisakyta kai kurių teismų vykdomų funkcijų, nesusijusių su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu (pavyzdžiui, teismo leidimų sudaryti sandorius dėl šeimos turto išdavimo), dalį šių klausimų perduodant notarams bei antstoliams ir taip siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, taip pat nuo 40 000 eurų iki 100 000 eurų padidinta ieškinio sumos, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams, riba, tai leidžia efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį. Tikimasi, kad šiais įstatymų pakeitimais bus daugiau kaip 10 proc. sumažintas bendras apylinkių teismų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvis, vis dėlto teisinis reguliavimas yra naujas, todėl jo įtaka apylinkių teismų darbo krūvio paskirstymui galutinai dar negali būti įvertinta.
Sprendžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo itin didelio darbo krūvio problemą, vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171 nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatyta, kad bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis. Minėtame įsakyme nustatyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja visi apylinkių teismai, išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taigi, elektronine forma pateikiamų pareiškimų dėl teismo įsakymų, anksčiau priskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijai, nagrinėjimas perduotas kitų apylinkių teismų kompetencijai. 2021 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme bylos dėl teismo įsakymo išdavimo sudarė apie 40 proc. visų teisme išnagrinėtų bylų. Įdiegus pokyčius matyti, kad per šešis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo įsakymai sudarė 4 proc. nuo visų teisme išnagrinėtų bylų skaičiaus., t. y. per šešis mėnesius teisme tokių bylų gauta žymiai mažiau. Galiojančios CPK nuostatos nenumato galimybės bylas, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį.
Tik CPK 62¹ straipsnis numato galimybę, konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktas bylas priskirti nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. Taip pat numatyta, kad pirmiausiai nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Vis dėlto, vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, kiekvienu atveju reikia visų pirma konstatuoti esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, be to, reikia priimti atitinkamą nutartį dėl bylų priskyrimo nagrinėti kito apylinkės teismo teisėjams. Tokios procesinės priemonės laikytinos nepakankamomis, siekiant efektyviai paskirstyti bylas, nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, tarp apylinkių teismų. CPK 304 straipsnyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu 2 000 eurų, apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Vadovaujantis galiojančiu CPK 441 straipsniu, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000 eurų, laikomos ginčais dėl nedidelių sumų priteisimo ir gali būti nagrinėjamos taikant paprastesnes taisykles. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 861/2007, kurio nuostatos buvo pakeistos nuo 2017 m. liepos 14 d., 2 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, civilinėms ir komercinėms byloms, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 eurų tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna ieškinio formą. CPK 441 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, o byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos, kai vykstama nagrinėti bylą kitose negu teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. Ši teismų įstatymo nuostata nebūtų pakankama, atsižvelgiant į planuojamus apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijų pasikeitimus. Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta Teisėjų tarybos sudėtis pagal teismus, o 6 dalyje numatyti teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra numatyta, kad, teisėją paskyrus kitos pakopos ar kitos jurisdikcijos teismo teisėju, pasibaigia jo, kaip Teisėjų tarybos nario, įgaliojimai, ir tai šiais atvejais neužtikrina minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos Teisėjų tarybos sudėties pagal teismus išlaikymo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl apylinkių teismų reorganizavimo, apylinkių teismų rūmų jungimo ir veiklos teritorijų keitimo.
Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ raginama ieškoti sprendimų, padėsiančių spręsti minimalaus teismo (teismo rūmų) dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir specializacijos poreikio bei optimalaus teisėjo darbo krūvio klausimus. Šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, tačiau esminė sąlyga – asmenims turi būti užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas. Statistiniai 2021 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatų duomenys[¹³] rodo, kad didžiąją visų bylų dalį sudaro civilinės bylos. Dauguma teismuose gaunamų civilinių bylų yra tvarkomos elektronine forma. 2021 m. elektroninių civilinių bylų dalis procentine išraiška siekė 85,39 proc. (133 868 bylų). Daugiausia elektroninių civilinių bylų pirmąja instancija išnagrinėta dėl teismo įsakymo išdavimo – 41,36 proc. Panaši tendencija išlieka ir 2022 m. Remiantis 2022 m. statistiniais duomenimis, teismuose išnagrinėtos 158 246 civilinės bylos, išnagrinėtų elektroninių civilinių bylų skaičius 2022 m. – 137 627, šių bylų dalis 2022 m. siekė 86,97 proc., o išnagrinėtų popierine forma tvarkytų civilinių bylų skaičius 2022 m. buvo 20 619[¹⁴]. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis civilinių bylų tvarkomos elektronine forma, teisėjo darbas ne teisėjo darbo vietoje palengvėja. Vertinant teismų veiklos optimizavimo galimybes, atsižvelgta ir į 2013 m. birželio 23 d.
Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas[¹⁵]:
a) užtikrinti teisę į teisingumą teismo įstaigų artumo piliečiams prasme;
b) mažiausio dydžio teismo, kuriam pakaktų įvairių kompetencijų ir kuris galėtų užtikrinti, jog vykdys visas jam priskirtas funkcijas, nustatymą;
c) išlaidų mažinimą – optimaliai panaudoti teismo administravimo išlaidas, kurios negali ir neturi būti švaistomos;
d) užtikrinti, kad teismuose būtų teikiamos aukščiausios kokybės ir tinkamo veiksmingumo lygio paslaugos. Taigi, optimizuojant teismų veiklą, būtina užtikrinti teismo paslaugų prieinamumą žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos. Teismingumo taisyklių pakeitimas iš esmės negali padaryti neigiamos įtakos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui (teismo pasiekiamumui teritoriniu aspektu) ir taip dar labiau gilinti socialinę atskirtį atskiruose Lietuvos regionuose. Todėl teismai tais atvejais, kai kyla poreikis bylos nagrinėjimą organizuoti ne centriniame teismo pastate, numato posėdį organizuoti kitame teismo pastate, kuris būtų arčiausiai byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietos (tai priklauso nuo konkretaus teismingumo pagrindo pagal procesinius įstatymus) arba rengti išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Pavyzdžiui, jei asmuo gyventų Prienų rajono savivaldybėje, byla būtų teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, sujungus Prienų ir Alytaus rūmų veiklos teritorijas, liktų veikti Alytaus rūmų patalpos Prienuose (bylų nagrinėjimo vieta), kur asmeniui būtų sudaryta galimybė kreiptis į teismą. Svarstant teisminės gynybos prieinamumą teritoriniu aspektu, vertinti šie esminiai kriterijai:
a) gyventojų skaičius atitinkamo teismo ar teismo rūmų veiklos teritorijoje;
b) atstumai tarp atskirų teismo rūmų (pastatų).
Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra. Tais atvejais, kai nėra galimybių perkelti teismo rūmų veiklos į kitus to paties teismo rūmus, sujungus kelis to teismo rūmus, apjungus skirtingų apylinkių teismų teismo rūmus, pavyzdžiui, dėl patalpų trūkumo ir kt., fiziškai tokie teismo rūmai bus išlaikomi ir veikla organizuojama juose, ateityje periodiškai įvertinant, ar vis dar egzistuoja teismo infrastruktūros; jei taip, kuriuose teismo rūmuose tokią veiklą organizuoti efektyviau. Analizuojant galimybes optimizuoti apylinkių teismus, vadovautasi šiais pagrindiniais kriterijais:
a) Teismo geografinis išsidėstymas ir gyventojų skaičius. Atstumai tarp teismo rūmų yra svarbūs, vertinant tiek teismų teritorinį prieinamumą gyventojams, tiek teisėjo darbo organizavimą (vykimo į bylos nagrinėjimo vietą trukmę). Gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos savivaldybėse yra svarbios numatant demografinius pokyčius bei vertinant teismo paslaugų poreikį atitinkamose teritorijose. Be to, būtina vertinti ir teismo veiklos teritorijos plotą.
b) Bylų srautai ir darbo krūvis. Gautų bylų srautai teismuose leidžia objektyviai įvertinti teismo paslaugų paklausą tam tikroje teritorijoje, o darbo krūviai – įvertinti teismo užimtumą. Buvo analizuojami 2019, 2020, 2021 ir dalies 2022 m. statistiniai duomenys.
c) Teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai. Šiuo aspektu svarbu įvertinti teisėjų ir teismo darbuotojų skaičių, galimybes perkelti teisėjus ir darbuotojus į kitus teismus ar teismo rūmus.
Vertinta, kad apylinkės teisme turėtų būti ne mažiau kaip 20 teisėjų etatų, teismo rūmuose – 7 teisėjų etatai (minimalus teisėjų etatų skaičius specializacijos įtvirtinimui).
d) Teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas. Teismo patalpos, darbo ir klientų aptarnavimo sąlygos, atvykstančio nagrinėti bylą teisėjo ir teismo darbuotojų, atliekančių organizacinius veiksmus teismo posėdyje, darbo sąlygos, teismo patalpų išlaikymo kaštai bei ilgalaikių investicijų poreikis yra svarbūs efektyvios teismo veiklos organizavimo rodikliai.
e) Papildomai atsižvelgta ir į: galimybę organizuoti nuotolinius ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius, panaikinus teismo rūmus ir (ar) perkėlus jų veiklą į kitus teismo rūmus; rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamų bylų kiekius; prognozuojamus darbo krūvio pokyčius, įgyvendinus siūlomus pokyčius dėl apylinkių teismų veiklos optimizavimo; apylinkių teismų veiklos teritorijose esančias prokuratūras, antstolių veiklos teritorijas ir atstumus nuo jų iki artimiausių teismo rūmų, taip pat centrinių rūmų. Vadovaujantis nurodytais kriterijais, analizuotos kiekvieno apylinkės teismo galimybės optimizuoti veiklą ir tikslingumas sujungti ir (ar) panaikinti atitinkamo teismo rūmus, kurių veikla nėra efektyvi. Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė kreipėsi į Valstybės duomenų agentūrą ir, remiantis aukščiau išdėstytais kriterijais, atlikta duomenų dėl teismų geografinio išsidėstymo, bylų pasiskirstymo tarp teismų (ir jų rūmų), teisėjų darbo krūvių ir jų pokyčių pagal prognozuojamas apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos (teismingumo) teritorijas analizė. Nustatyta, kad optimizavus teismų tinklą pagal aukščiau išvardintus kriterijus, nebus pažeidžiama asmens teisė į teisingumą teismo artumo piliečiams prasme, bus sudarytos galimybės darbo krūvio subalansavimui tarp apylinkių teismų.
Su Valstybės duomenų agentūros parengta analize (interaktyviais žemėlapiais ir švieslentėmis) galima susipažinti: https://storymaps.arcgis.com/stories/d0202ad896704b5cabbcbf2719c0aac0 Reorganizavimo įstatymo projektu siūloma reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Siūloma, kad Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmais ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmais, pereitų Klaipėdos apylinkės teismui, o Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais – Telšių apylinkės teismui. Visos po reorganizavimo pasibaigsiančio Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veiksiantiems Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui pereitų nuo 2024 m. sausio 1 d. Siekiant apsaugoti teisėjų teisėtus lūkesčius, siūloma numatyti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamo Plungės apylinkės teismo ir reorganizavime dalyvaujančių Klaipėdos apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiuose Klaipėdos apylinkės teisme ir Telšių apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ar Telšių apylinkės teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Kitų apylinkių teismų reorganizuoti nesiūloma – visi likę apylinkių teismai išliktų veikiantys kaip atskiri juridiniai asmenys – biudžetinės įstaigos.
Pritardamas pasiūlytam teismų reorganizavimui, Seimas pirmiausia turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, kuriuo būtų inicijuojama reorganizavimo procedūra. Šio nutarimo projekte reorganizuojamų teismų pirmininkams pavedama nustatyta tvarka parengti, paskelbti ir pateikti Juridinių asmenų registrui šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašą. Reorganizavimo įstatymo projekte teismų pirmininkams pavedama užtikrinti, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo pasibaigsiančio Plungės apylinkės teismo išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, būtų atlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Reorganizavimo įstatymo projektas turėtų būti priimamas baigus Civiliniame kodekse numatytas pasirengimo reorganizavimui procedūras, kartu su reorganizuojamų teismų pirmininkų nustatyta tvarka parengtu ir paskelbtu šių teismų reorganizavimo sąlygų aprašu. Apylinkių teismų įstatymo projektu siūloma, atsižvelgiant į esamų apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį, veikimo efektyvumą ir kitus aukščiau aptartus kriterijus, stambinti kai kuriuos apylinkių teismų rūmus, dalies rūmų atsisakyti, taip pat pakeisti dalies apylinkių teismų veiklos teritorijas. Alytaus apylinkės teismo atveju siūloma sujungti šio teismo Alytaus rūmų, Lazdijų rūmų ir Prienų rūmų veiklos teritorijas, įstatyme numatant esamus tris rūmus apjungiančius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Šiuo metu veikiančiuose Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose išliktų teismo infrastruktūra, o Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų infrastruktūros būtų atsisakoma kaip neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų (kaip minėta aukščiau, per metus pastato išlaikymo išlaidos siekia 29 377,61 euro).
Taip pat siūloma apjungti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus ir Varėnos rūmus, įstatyme numatant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, tačiau paliekant veikti ir Varėnos rūmų infrastruktūrą (šiuo atveju teismo rūmai veikia viename pastate ir su kitomis institucijomis ir pastato išlaikymo kaštai pasidalinami su jomis). Kauno apylinkės teisme siūloma sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kaišiadorių rūmų veiklos teritorijas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir kartu išlaikant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų infrastruktūrą. Taip pat siūloma sujungti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir Kėdainių rūmus, įstatyme numatant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus ir išlaikant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų infrastruktūrą. Klaipėdos apylinkės teisme siūloma sujungti šį teismą sudarančius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos rajono rūmus, taip pat prijungti Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas (atitinkami pokyčiai numatomi ir Reorganizavimo įstatymo projektu, reorganizuojant Plungės apylinkės teismą). Po reformos Klaipėdos apylinkės teismas sudarytų vieną teismingumo teritoriją ir veiktų be teismo rūmų, tačiau būtų išlaikyta minėtų esamų teismo rūmų infrastruktūra Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose. Marijampolės apylinkės teismo atveju siūloma sujungti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus ir Vilkaviškio rūmus, įstatyme numatant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, tačiau išlaikant ir esamą Šakių rūmų infrastruktūrą. Taip pat liktų veikti šiuo metu esantys Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų veiklos teritoriją siūloma priskirti Tauragės apylinkės teismui. Panevėžio apylinkės teisme siūloma sujungti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus ir Pasvalio rūmus, atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros. Pasvalio rūmų pastato išlaikymo išlaidos per metus sudaro 16 988,04 euro, iš jų – 4 554 eurai patalpų, žemės nuoma, 11 853,23 euro – komunaliniai mokesčiai ir 580,81 euro su pastato priežiūra susijusios išlaidos (pastato inžinerinių sistemų priežiūra, draudimas, apsauga, teritorijų priežiūra, valymas ir kt.). Taip pat siūloma sujungti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus ir Rokiškio rūmus, įstatyme numatant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus ir kartu išlaikant esamų rūmų infrastruktūrą. Liktų veikti šiuo metu esantys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai. Plungės apylinkės teismo kaip atskiros biudžetinės įstaigos siūloma atsisakyti, kaip minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmų veiklos teritorijas prijungiant prie Klaipėdos apylinkės teismo, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų veiklos teritorijas – prie Telšių apylinkės teismo, atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Skuodo rūmų infrastruktūros. Atitinkami pokyčiai numatomi Reorganizavimo įstatymo projektu. Šiaulių apylinkės teisme siūloma sujungti Šaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus, Pakruojo rūmus ir Radviliškio rūmus, paliekant veikti Šaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, išlaikant Joniškio rūmų infrastruktūrą ir atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pakruojo rūmų infrastruktūros. Taip pat siūloma sujungti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus ir Raseinių rūmus, įstatyme numatant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, ir išlaikyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Tauragės apylinkės teisme siūloma sujungti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, Šilalės rūmus ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus, įstatyme numatant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus ir išlaikant nurodytų šiuo metu veikiančių rūmų infrastruktūrą. Taip pat liktų veikti ir šiuo metu esantys Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai. Telšių apylinkės teisme siūloma sujungti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ir Akmenės rūmus, išlaikant Mažeikių rūmus ir atsisakant Akmenės rūmų infrastruktūros. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų veiklos teritorijas siūloma prijungti prie Telšių apylinkės teismo, išlaikant Plungės rūmus ir atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Skuodo rūmų infrastruktūros. Liktų veikti šiuo metu esantys Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai. Utenos apylinkės teisme siūloma sujungti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus, sujungti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus ir Zarasų rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus, taip pat sujungti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, įstatyme numatant Utenos apylinkės teismo Ukmergės rūmus, išlaikant visų nurodytų rūmų infrastruktūrą. Vilniaus regiono apylinkės teisme siūloma sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus ir Vilniaus rajono rūmus, įstatyme numatant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Dėl atstumo nuo centrinių apylinkės teismo rūmų iki Šalčininkų ir Trakų rūmų, taip pat dėl geros Trakų rūmų infrastruktūros būklės siūloma palikti veikti esamus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Atsižvelgiant į aptartus siūlomus pakeitimus, atitinkamai siūloma keisti ir apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijas. Apjungus aptartus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės, taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Siūlomais pakeitimais būtų didinamas lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumas. Be to, numatoma pertvarka, atsižvelgiant į teismų ir jų rūmų darbo krūvį, leistų sumažinti teisėjų skaičių apylinkių teismuose. Pažymėtina, kad apjungus apylinkių teismus ir jų rūmus ir padidinus bylų nagrinėjimo efektyvumą, asmenys ne tik galės gauti teismų sprendimus greičiau, bet ir bus užtikrinama prieiga prie teismo. Kaip minėta, dalyje esamų teismų rūmų bus išlaikyta infrastruktūra, darbo vietos teisėjams, todėl bylų nagrinėjimas galės vykti arti asmens gyvenamosios vietos ar buveinės. Tais atvejais, kai pagal naujas teismų ir jų rūmų veiklos teritorijas ir teismingumo taisykles byla bus priskirta nagrinėti teisėjui, kurio darbo vieta yra labiau nutolusi nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, numatomas teisėjo vykimas nagrinėti bylą į arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus ar teismo infrastruktūrą.
Nors teisėjo vykimas nagrinėti bylą į kitą vietą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tai bus daroma gana retai, prieš tai išnaudojus alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, teismo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu, dėl to bendras teismų reformos rezultatas leis sutaupyti lėšas. Numatomas valstybės biudžeto lėšų sutaupymas plačiau aptariamas šio aiškinamojo rašto 13 dalyje. Teismo rūmų kaip fizinės infrastruktūros objekto (bylos nagrinėjimo vietos) poreikis tam tikroje vietovėje išlieka bylose, nagrinėtinose žodinio proceso tvarka, taip pat užtikrinant susipažinimą su bylomis, tvarkomomis popierine forma. Tačiau atsisakant teismo pastato vertintina galimybė ir išvažiuojamųjų posėdžių organizavimui, pavyzdžiui, savivaldybės suteiktoje patalpoje. Teismų išvažiuojamųjų teismo posėdžių organizavimui gali būti pasinaudota Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi, organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje. Vilniaus regiono apylinkės teismas yra sudaręs neterminuotą bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe dėl patalpų skyrimo bylų nagrinėjimui, Elektrėnų savivaldybėje skiriami teismo posėdžiai, atsižvelgiant į poreikį, be to, sėkmingai išnaudojamos ir nuotolinių teismo posėdžių galimybės. Remiantis statistiniais duomenimis, į Elektrėnuose organizuotus teismo posėdžius asmenys atvykdavo mažiau nei trečdaliu atvejų, todėl padaryta išvada, kad asmenims nėra būtina turėti teismą šalia namų.
Dėl susipažinimo su bylomis pažymėtina, kad, nuosekliai didėjant elektroninių civilinių bylų skaičiui, teismai galės organizacinėmis priemonėmis sudaryti galimybę asmenims susipažinti su elektroninių bylų medžiaga teismo patalpose, jiems artimiausiame teisme. Kaip minėta, 2022 m. teismuose išnagrinėtos 158 246 civilinės bylos, išnagrinėtų elektroninių civilinių bylų skaičius 2022 m. – 137 627, šių bylų dalis 2022 m. siekė 86,97 proc., o išnagrinėtų popierine forma tvarkytų civilinių bylų skaičius 2022 m. buvo 20 619. Susipažinimas su popierine forma tvarkomų bylų medžiaga taip pat galės būti užtikrintas organizacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, bylas atvežant susipažinimui į artimiausią asmeniui teismą, bendradarbiaujant atskirų teismų administraciniam personalui ir pan. Be to, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2022 m. apylinkių teismuose civilinėse bylose gauti 2729 dokumentai dėl susipažinimo su bylų medžiaga, taigi, lyginant su bendru civilinių bylų skaičiumi, toks prašymų skaičius yra labai nedidelis. Svarbu pabrėžti, kad asmenys, siekdami pateikti dokumentus teismui, taip pat ir elektroniniu būdu, gali naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą visiems gyventojams savivaldybėse užtikrinama pirmine valstybės garantuojama teisine pagalba. Savivaldybės nurodo, kad praktikoje savivaldybių specialistai, teikiantys pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jau šiuo metu asmenims padeda išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui, kokių dokumentų trūksta, kaip pateikti dokumentus teismui, kaip tai padaryti elektroninio ryšio priemonėmis ir pan. Taigi, visoje Lietuvoje dokumentus teismui gali padėti pateikti ir nurodyti specialistai.
Apylinkių teismų įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su teisėjų įgaliojimų tęstinumu, ir numatyti, kad pasikeitusio įstatymo nuostatos neturi įtakos iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų apylinkių teismų teisėjų įgaliojimų vykdymui, o iki nurodytos datos paskirti apylinkių teismų, kurių struktūros keičiamos įstatymu, teisėjai toliau dirba po įstatymo įsigaliojimo veikiančiame atitinkamame apylinkės teisme ir yra laikomi paskirtais į tą apylinkės teismą ar tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė atitinkami teismo rūmai, į kuriuos jie buvo paskirti. Be to, tais atvejais, kai būtų panaikinta konkrečių teismo rūmų infrastruktūra ar kai anksčiau vieno apylinkės teismo sudėtyje buvę teismo rūmai būtų priskiriami kitam apylinkės teismui, vadovaujantis Teismų įstatymo 44² straipsnio nuostatomis, teisėjai būtų informuojami apie darbo sąlygų pasikeitimus Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Reorganizavimo projektu ir Apylinkių teismų įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, taip pat siūloma keisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnį, keičiant Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją ir iš jos išbraukiant Plungės apylinkės teismo veiklos teritoriją. Dėl teisėjų korpuso formavimo ir optimalaus teisėjų skaičiaus. Pažymėtina, kad ateityje teismų bendruomenėje planuojama nustatyti optimalaus teisėjo ar teismo darbo krūvio kriterijus, atitinkamai turėtų būti išgrynintos teisėjų korpuso formavimo kryptys ir kriterijai, kuriais remiantis ateityje būtų sprendžiama dėl teisėjų skaičiaus pokyčio.
Optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, teisėjų skaičių numatoma sumažinti 10 proc., t. y. 49 etatais. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 12 apylinkių teismuose yra 61 laisvas ir atsilaisvinantis etatas. Detaliau su informacija galima susipažinti Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje: https://www.teismai.lt/lt/teismams/siekiantiems-teisejo-karjeros/informacija-apie-laisvus-ir-atsilaisvinsiancius-etatus/1839. Šiuo metu teismuose dirbantys teisėjai nebūtų atleidžiami, siekiant sumažinti teisėjų skaičių, į tam tikruose regionuose atsilaisvinusias vietas, pavyzdžiui, dėl teisėjo įgaliojimų pasibaigimo, sulaukus įstatyme nustatyto amžiaus, atrankos nebūtų skelbiamos ar paskelbtos būtų sustabdomos. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teisėjų, sulaukusių 65 m. amžiaus, skaičius per 2023-2028 m. teismuose pasieks 87. Praėjus tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, trejiems metams, po įvykusių teismų žemėlapio pokyčių, tikslinga atlikti Įstatymų projektais inicijuotų teisinio reguliavimo pakeitimų stebėseną, įvertinti, ar buvo pasiekti teisinio reguliavimo pakeitimų tikslai, įvertinant poreikį peržiūrėti ir apygardos teismų veiklos teritorijas ir sprendžiant dėl tikslingumo jas apjungti, organizuojant apeliacinės instancijos teismų pertvarką, pakartotinai peržiūrėti teismų pastatų infrastruktūrą (pasikeitus teismo sudėčiai), spręsti dėl teisėjų skaičiaus peržiūros, proporcingo paskirstymo ir kt. atsižvelgiant į tai, Apylinkių teismų įstatymo projekte siūloma numatyti ex post peržiūros nuostatą.
Lietuvos apeliacinis teismas, kaip bendrosios kompetencijos apygardų teismų administracinės veiklos priežiūrą (išorinį teismų administravimą) atliekantis subjektas, stebi ne vienerius metus išliekančią tendenciją dėl nevienodų darbo krūvių ir apygardų teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas periodiškai sprendžia dėl galimybės perduoti bylas iš apygardos teismo, kuriam jos teismingos, kitam apygardos teismui. Tokiu būdu siekiama sumažinti tam tikrų apygardų teismų teisėjų darbo krūvio skirtumus, išlyginti išnagrinėjamų bylų skaičiaus rodiklius bei užtikrinti operatyvesnį bylų nagrinėjimą. Vis dėlto, analizuojant statistinius duomenis matoma, kad didžiosiose apygardose (Vilniaus ir Kauno) darbo krūvis vis tiek išlieka didesnis. Teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, be kita ko, sudarytų galimybes įvertinti pokyčių bendrosios kompetencijos teismų apeliacinėje instancijoje tikslingumą. Dėl CPK pakeitimų.
Dėl CPK pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad bylų, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, atveju nėra svarbu, kokio konkretaus teismo teisėjas nagrinės bylą, kur vyks bylos nagrinėjimas, CPK projektu siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią rašytiniai procesai (kuriems nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės) galėtų būti paskirstomi bendrai visiems apylinkių teismams ir jų rūmams, atsižvelgiant į teismų, jų rūmų darbo krūvį. CPK siūloma papildyti 62² straipsniu ir numatyti, kad bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Pastebėtina, kad panašus reguliavimas jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171, pagal kurį nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis.
CPK įtvirtintos šios bylų kategorijos, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurios būtų paskirstomos automatizuotai: dokumentinis procesas (CPK 427 straipsnio 2 dalis); teismo įsakymai (CPK 431 straipsnis, būtų paskirstomi tie pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami paprasta rašytine forma, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis; pastarieji pareiškimai paskirstomi pagal minėtą teisingumo ministro įsakymą); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 443 straipsnio 5 dalis) – konkrečiai: dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnis), dėl antstolių ir notarinių veiksmų (CPK 510, 511 straipsniai), dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 515 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.), dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena) (CPK 517 straipsnis), dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526 straipsnis), dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 533 straipsnio 1 dalis), dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu (CPK 534 straipsnis), dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK 544 straipsnis), dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo (CPK 570 straipsnis); dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 577 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.); bylos dėl teismo leidimų išdavimo (CPK 582 straipsnio 1 dalis; išskyrus CPK 582 straipsnyje nurodytas bylas dėl teismo leidimų išdavimo, kurios nagrinėjamos žodinio proceso tvarka); pareiškimai teismui vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK įtvirtintos šios bylų kategorijos, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurios būtų paskirstomos automatizuotai: dokumentinis procesas (CPK 427 straipsnio 2 dalis); teismo įsakymai (CPK 431 straipsnis, būtų paskirstomi tie pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami paprasta rašytine forma, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis; pastarieji pareiškimai paskirstomi pagal minėtą teisingumo ministro įsakymą); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 443 straipsnio 5 dalis) – konkrečiai: dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnis), dėl antstolių ir notarinių veiksmų (CPK 510, 511 straipsniai), dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 515 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.), dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena) (CPK 517 straipsnis), dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526 straipsnis), dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 533 straipsnio 1 dalis), dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu (CPK 534 straipsnis), dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK 544 straipsnis), dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo (CPK 570 straipsnis); dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 577 straipsnis, nuo 2023 m. sausio 1 d.); bylos dėl teismo leidimų išdavimo (CPK 582 straipsnio 1 dalis; išskyrus CPK 582 straipsnyje nurodytas bylas dėl teismo leidimų išdavimo, kurios nagrinėjamos žodinio proceso tvarka); pareiškimai teismui vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Taip pat siūloma nustatyti, kad automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Analogiška nuostata įtvirtinta galiojančio CPK 62¹ straipsnio 4 dalyje.
Siekiant, kad net ir nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas nenutoltų nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, taip pat siekiant bylų nagrinėjimo efektyvumo, kartu siūloma įtvirtinti svarbią taisyklę, kad tais atvejais, kai atitinkamą paskirstytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama CPK 175² straipsnio nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas tokį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtinas bylos nagrinėjimas tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga. Be to, jei atitinkamą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalims suteikiama teisė reikalauti užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose, t. y. toje vietoje, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl konkrečios bylos nagrinėjimo formos ir būdo parinkimo, privalės įvertinti individualios situacijos aplinkybes ir užtikrinti efektyvų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą, kaip to reikalauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota šios konvencijos taikymo praktika.
Atsižvelgiant į tai, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, CPK projektu taip pat siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią būtų analogiškai paskirstomos bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo: CPK siūloma papildyti 62³ straipsniu ir numatyti, kad bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties automatizuotai paskirstomos tarp apygardų teismų, atsižvelgiant į šių apygardų teismų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Taip pat siūloma įtvirtinti jau minėtą taisyklę, pagal kurią, nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas nenutoltų nuo asmens gyvenamosios vietos ar buveinės, taip pat šalis galėtų reikalauti galimybės pasinaudoti informacinėmis technologijomis teisme. Siekiama, kad dėl rašytinių procesų galiotų viena pagrindinė bylų paskirstymo taisyklė, t. y. kad tokios bylos būtų paskirstomos (perskirstomos) vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kartu su siūlomu CPK 62² straipsniu keičiama galiojančio CPK 62¹ straipsnio 6 dalis, išbraukiant nuorodą į bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, prioritetą, kadangi šių bylų tolygų paskirstymą užtikrins naujos CPK 62² straipsnio nuostatos.
Siekiant, kad pagal naują teisinį reguliavimą galėtų būti paskirstomos ir bylos dėl ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo, CPK 441 straipsnyje siūloma nustatyti konkrečią taisyklę, kad tokia byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2022 m. statistiniais duomenimis, šiais metais apylinkių teismuose gautos 145 445 civilinės bylos. Pagal aptartas bylų kategorijas gauta apytikriai 30 000 civilinių bylų, taigi pagal naują siūloma reguliavimą tarp apylinkių teismų ir jų rūmų galėtų būti automatizuotai paskirstyta apie 30 000 civilinių bylų ir tai sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų. Pastebėtina, kad net apie 90 proc. pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo yra paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, šie teismo įsakymai perskirstomi pagal jau minėtą teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-171. Remiantis 2022 m. statistiniais duomenimis, pagal šį įsakymą būtų perskirstoma daugiau kaip 51 000 bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir tai papildomai sudarytų apie 35 proc. visų gautų civilinių bylų. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviau nagrinėti civilines bylas apeliacinės instancijos teismuose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalies ekonomika išaugo, augo vidutinio darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų rodikliai, CPK projektu taip pat siūlomi CPK 304 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos apeliaciniu skundu ginčijama suma, iki kurios bylą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas, didinama iki 5 000 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra keičiama CPK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir kad nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Taigi, sudėtingų bylų atvejais išlaikoma galimybė sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2021 m. statistiniais duomenimis, šiais metais buvo apskųsti 928 sprendimai, priimti dėl ieškinių nuo 1 iki 2 000 eurų, ir 492 sprendimai, priimti dėl ieškinių nuo 2 000 iki 5 000 eurų. CPK 441 straipsnio pakeitimais siekiama ieškinio sumą, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, didinti iki 5 000 eurų. Kaip minėta, Reglamente (EB) Nr. 861/2007 taip pat nustatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėms ir komercinėms byloms, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 eurų. Be to, remiantis Europos e. teisingumo portale skelbiama informacija[¹⁶], reikalavimų dėl nedidelių sumų dydžiai, lygūs 5 000 eurų (ar apie 5 000 eurų), yra nustatyti Lenkijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Maltoje, o kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse įtvirtinti dar didesni dydžiai (pavyzdžiui, Kroatijoje – daugiau kaip 6 000 eurų, Portugalijoje – 15 000 eurų, Liuksemburge – 10 000 eurų).
Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais 2021 m. statistiniais duomenimis, kaip minėta, šiais metais apylinkių teismuose gautos 141 182 civilinės bylos. Iš jų gauta 23 931 byla, kurioje ieškinio suma yra nuo 1 iki 2 000 eurų. Iš visų apylinkių teismuose gautų bylų yra 3 943 bylos, kuriose ieškinio suma yra nuo 2 000 iki 5 000 eurų ir tai sudaro 2,79 proc. visų gautų civilinių bylų. Taigi, pritarus siūlomam ieškinio sumos, kada ginčas laikomas ginču dėl nedidelių sumų, didinimui iki 5 000 eurų, taikant paprastesnes proceso taisykles papildomai galėtų būti išnagrinėjama apie 3 proc. civilinių bylų. CPK projekte taip pat siūloma numatyti ex post peržiūros nuostatą, siekiant įvertinti teisinio reguliavimo pakeitimų įtaką apylinkių ir apygardų teismų darbo krūvio vienodinimui. Pritarus siūlomiems CPK pakeitimams, būtų sudarytos sąlygos balansuoti apylinkių teismų krūvį, spartinti ir efektyvinti civilinį procesą. Dėl Teismų įstatymo pakeitimų. Apylinkių teismų įsteigimo projektu bus apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau kai kuriais atvejais bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra, todėl bus atvejų, kai tų pačių apylinkės teismo rūmų teisėjams reikės vykti nagrinėti bylas iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas patalpas.
Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo projektu siūloma išplėsti Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymą ir papildomai numatyti, kad, jei teismo ar teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpos yra kelios, Vyriausybės nustatyta tvarka teisėjo važiavimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama nagrinėti bylos kitoje gyvenamojoje vietovėje esančiose to paties teismo ar tų pačių teismo rūmų patalpose. Be to, siekiant, kad teisėjai aiškiai žinotų, kokiose konkrečiose patalpose gali būti jų darbo vieta, Teismų įstatymas papildomas nuostata, kad, jei teismo ar teismo rūmų patalpos yra kelios, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, nurodo gyvenamąsias vietoves, kuriose esančiose teismo ar teismo rūmų patalpose teisėjas dirbs. Praktikoje Respublikos Prezidento dekrete būtų nurodomi konkretūs apylinkės teismo rūmai, į kuriuos skiriamas teisėjas, ir, pavyzdžiui, du miestai, kuriuose yra konkrečių teismo rūmų patalpos. Pažymėtina, kad visais atvejais, kaip minėta, teisėju būtų kompensuojamos važiavimo išlaidos, jei būtų poreikis vykti iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas patalpas.
Siekiant užtikrinti nuoseklų Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta Teisėjų tarybos sudėtis pagal teismus, nuostatų įgyvendinimą, kai teisėjas – Teisėjų tarybos narys siekia karjeros ir yra paskiriamas kitos pakopos ar jurisdikcijos teismo teisėju, Teismų įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti papildomą Teisėjų tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindą – kai pasibaigia jo, kaip atitinkamo teismo (atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų grandies), nuo kurio ( kurios) jis buvo išrinktas į Teisėjų tarybą, teisėjo, įgaliojimai. Dėl Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo. Siekiant sudaryti reikiamas sąlygas pasirengti teismų reformai ir ją įgyvendinti, siūloma atidėti Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Apylinkių teismų veiklos teritorijų ir CPK pakeitimai sukurtų teisines prielaidas greitesniam ginčų sprendimui ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimui, o tai darytų teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
Įstatymų projektais prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. +XIV-72, 195.2 punkte numatyto siekio – tęsti teisinio reguliavimo peržiūrą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, efektyvinant teisminį procesą ir tokiu būdu sumažinant teismams tenkančių bylų krūvius ir padidinant teismų darbo kokybę, efektyvumą, greitį – įvykdymo. Taip pat Įstatymų projektais tiesiogiai įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 8.3.3 papunktyje numatyta priemonė „priimti Vyriausybės sprendimą dėl apylinkių teismų tolesnio reorganizavimo ir teisėjų specializacijos didinimo, atsižvelgiant į teismų tinklo regionuose efektyvinimo ir teisėjų specializacijos didinimo galimybių vertinimą, atliktą su teismų savivaldos institucijomis“. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektais siūlomi apylinkių teismų žemėlapio pakeitimai atitinka 2013 m. birželio 23 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
Įvertinus bylų mažėjimo tendencijas, atsižvelgus į gyventojų demografines tendencijas regionuose, teismo administravimo bei organizavimo aspektus, optimizuojant teismų tinklą numatoma mažinti 10 proc. apylinkių teismų teisėjų skaičių (48 teisėjai) keliais etapais, pradedant 2024 m. ir baigiant 2026 m. Kartu analogišku skaičiumi būtų mažinamos teisėjų komandos – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių skaičius, tai būtų ne realus asmenų atleidimas, o mažinamas neužimtų etatų skaičius. Šiuo metu apylinkių teismų teisėjų etatų skaičius – 491, faktinis teisėjų skaičius – 435. Pažymėtina, kad, sumažinus apylinkių teisėjų skaičių, teisėjų ir jų komandų (teismo posėdžių sekretorių, teisėjo padėjėjų) etatų sumažinimo atveju būsimas sutaupymas būtų sąlyginis, kadangi šiuo metu nėra finansuojama dalis teisėjų padėjėjų ir kitų pareigybių, tačiau toks sutaupymas sumažintų esamą deficitą ir leistų efektyviai perskirstyti teismų lėšas esamų pareigybių finansavimui. Visas sutaupytas finansavimas privalo likti teismų sistemai, nes, dirbančiųjų teismuose atlyginimai yra ypač maži, tad sutaupytos lėšos padėtų padengti šiuo metu nefinansuojamus teismų poreikius bei pagerinti darbo sąlygas. Toliau pateikiamos lentelės su detaliais sutaupymais, mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių, taip pat nurodyti etatų mažinimo etapai.
Etapai Laikotarpis Mažinamas teisėjų etatų skaičius Teisėjo DU dydis (su mokesčiais) 2022 Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202423 41 051,09 944175,07 II etapas 202514 41 051,09 574715,26 III etapas 202611 41 051,09 451561,99 Iš viso: 48 Iš viso: 1970452,32 Etapai Laikotarpis Mažinamas teisėjų padėjėjų etatų skaičius Padėjėjo DU dydis 2022 (su mokesčiais) Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202423 20018,8 460432,4 II etapas 202514 20018,8 280263,2 III etapas 202611 20018,8 220206,8 Iš viso 48 Iš viso 960902,4 Etapai Laikotarpis Mažinamas teismo posėdžių sekretorių etatų skaičius Sekretoriaus DU dydis 2022 (su mokesčiais) Sutaupymų suma (EUR) I etapas 202410 14697,3 338037,9 II etapas 202514 14697,3 205762,2 III etapas 202611 14697,3 161670,3 Iš viso 48 Iš viso 705470,4 Visų etapų metu, mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių, būtų sutaupyta beveik 3 637 tūkst. eurų (3 636 825,12 euro) darbo užmokesčio išlaidų, o sutaupymai kiekvieno etapo metu būtų proporcingi mažinamų etatų skaičiui. Vidutiniškai kasmet būtų sutaupoma apie 1 213 tūkst. eurų. Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais kasmet (pagal etapus), mažinant teisėjų ir jų komandų skaičių. Etapai Laikotarpis Sutaupymų suma (EUR) mažinant teisėjų etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) mažinant teisėjų padėjėjų etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) mažinant teismo posėdžių sekretorių etatų skaičių Sutaupymų suma (EUR) iš viso I etapas 2024 944175,07 460432,4 338037,9 1 742 645,37 II etapas 2025 574715,26 280263,2 205762,2 1 060 740,66 III etapas 2026 451561,99 220206,8 161670,3 833 439,09 Iš viso 1970452,32 960902,4 705470,4 3 636 825,12 Teismų pertvarkos metu taip pat būtų sutaupomas 5 teismo rūmų administracinio ir pagalbinio personalo darbo užmokestis (neefektyviai veikiantys teismo pastatai, kuriuos siūloma uždaryti).
Kasmet, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 1 d., būtų sutaupoma apie 482 tūkst. eurų (482 018,09 euro). Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais. Teismas Rūmai Iš viso valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Su darbdavio mokesčiais (EUR) Šiaulių apyl. t. Pakruojo
6 85 946,49 Iš viso kasmet 33,5 482 018,09 Plungės ir Telšių apylinkės teismų jungimo į vieną teismą atveju besidubliuojančio administracinio personalo darbo užmokestis kasmet leistų sutaupyti apie 139 tūkst. eurų (138 522,38 euro). Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais.
Pareigybė Pareiginė alga, kai BD 186 Eur Su darbdavio mokesčiais (EUR) 1 Teismo pirmininko ir teisėjo koefic. skirtumas (18.2-16.2)2
7 1302 16 326,06 1 Teismo administracijos sekretorius 5,5 1023 12 827,62 1 Ūkio skyriaus vedėjas 8 1488 18 114,91 1 Raštinės spec./Archyvaras 5,5 1023 12 454 Iš viso kasmet 138 522,38 Teismų pertvarkos metu taip pat kasmet būtų sutaupomas 5 teismo neefektyviai veikiančių teismo pastatų išlaikymo išlaidos – kasmet apie 93 tūkst. eurų (92 983,72 euro) pagal 2022 m. faktinius išlaikymo duomenis. Toliau pateikiama lentelė su detaliais sutaupymais. Teismas Teismo rūmai Iš viso bendros pastato išlaidos metams, eurais Nuoma (Patalpų, žemės sklypo ar kt.) Komunaliniai mokesčiai (šildymas, vanduo, nuotekų tvarkymas ir kt.) Su pastato priežiūra susijusios išlaidos (pastato inžinerinių sistemų priežiūra, draudimas, apsauga, teritorijų priežiūra, valymas ir kt.) Šiaulių apylinkės teismas Pakruojo rūmai 15 571,00 0,00 15 515,00 56,00 Panevėžio apylinkės teismas Pasvalio rūmai 15 471,76 4 554,00 10 308,43 609,33 Alytaus apylinkės teismas Lazdijų rūmai 29 377,61 0,00 29 377,61 0,00 Plungės apylinkės teismas Skuodo rūmai 18 302,17 0,00 16 653,71 1 648,46 Telšių apylinkės teismas Akmenės rūmai 14 261,18 0,00 12 545,76 1 715,42 Iš viso kasmet 92 983,72 4 554,00 84 400,51 4 029,21 Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais paskaičiavimais, įgyvendinus apylinkės teismų reformą, kasmet teismų sistema sutaupytų apie 1 927 tūkst. eurų ir šias lėšas teismų sistema galėtų panaudoti likusių teismų veiklos gerinimui, sritims, kurioms šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas.
Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija atliko preliminarius paskaičiavimus, kiek ir kokių išlaidų reikės apylinkių teismų reformos poreikių įgyvendinimui 2024 m.: teismų veikloje naudojamų informacinių sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt (EPP) ir kt.), teismų interneto svetainės Teismai.lt pritaikymui – apie 355 tūkst. eurų; transporto išlaidoms, siekiant užtikrinti teisėjo mobilumą po teismų žemėlapio pertvarkos, – apie 330 tūkst. eurų; teisėjų mobilaus darbo užtikrinimui (kompiuterinė įranga ir kt.) – apie 120 tūkst. eurų; reformos viešinimui ir visuomenės informavimui – apie 80 tūkst. eurų; atleidžiamo administracinio ir pagalbinio personalo išeitinėms išmokoms – apie 170 tūkst. eurų. Tai sudarytų apie 1 055 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad tai yra vienkartiniai reformos įgyvendinimo kaštai, kurie būtų patiriami tik 2024 m., vėlesniais metais reformos įgyvendinimas kasmet pareikalaus apie 20 tūkst. eurų padidėjusioms teisėjų vykimo į bylos nagrinėjimo išlaidoms (kurui) padengti. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai išsamiai išanalizuoti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „teismas“, „teismo rūmai“, „rašytinis procesas“, „teismingumas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 [²] Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-171, pagal kurį nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos šiame įsakyme nurodytų teismų teisėjams. [³] Europos Komisijos 2022 m. paskelbta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė https://commission.europa.eu/system/files/2022-05/eu_justice_scoreboard_2022.pdf, 29 psl. [⁴] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr.
VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (20-23, 28-30 psl.). [⁵] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (23 psl.). [⁶] Lietuvos teismai. Veiklos rezultatai 2021 m. teismai2022-taisytas.pdf (6-7 psl). [⁷] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (40 psl.). [⁸] CCJE nuomonė (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ CCJE Opinions and Magna Carta - Consultative Council of European Judges (coe.int) [⁹] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaita „Teismų sistema“ Nr. VAE-5. https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 (27-28 psl.) [¹⁰] CCJE nuomonė (2012) Nr. 15 „Dėl teisėjų specializacijų“ CCJE Opinions and Magna Carta - Consultative Council of European Judges (coe.int) [¹¹] Europos Komisijos 2021 m. paskelbta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė https://commission.europa.eu/system/files/2021-07/eu_justice_scoreboard_2021.pdf, 27 psl. [¹²] Su teismo (teismo rūmų) veiklos teritorijomis galima susipažinti: www.teismai.lt (Visuomenei ir žiniasklaidai/Teismai ir teisėjai/ Teismų veiklos teritorijų sąrašas). [¹³] www.teismai.lt Visuomenei ir žiniasklaidai/Statistika/2021 m.
Lietuvos teismų veiklos rezultatai, teismai2022-taisytas.pdf 56-58 psl. [¹⁴] 2022 m. Lietuvos teismų veiklos rezultatai, https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2023/03/teismai2023-1.pdf [¹⁵] https://rm.coe.int/europos-veiksmingo-teisingumo-komisija-cepej-teismu-sistemos-zemelapiu/16807482f4 [¹⁶] https://e-justice.europa.eu/42/LT/small_claims.
2023-06-05 Nr. XIVP-2827 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 62²straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų. Nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projektu siūlomos „automatizuoto paskirstymo“ sąvokos turinys ir veikimo principas, t. y. ar asmenų pareiškimai (ieškiniai, skundai) po jų pateikimo bet kuriam Lietuvos Respublikos teismui, būtų automatinių būdu skirstomi pačios sistemos (kuri be kita ko savarankiškai vertintų visų Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį), ar šiam automatizuotam skirstymui būtų paskirtas įgaliotas subjektas. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aiškus ir bylų „automatizuoto paskirstymo“ atsižvelgiant į teismų darbo krūvį santykis su keičiamo kodekso 62¹straipsniu, kuriame bylų skirstymas „atsitiktine tvarka“ priklauso atitinkamai apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kompetencijai, konstatavus esminio darbo krūvio skirtumą. Taigi, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ir kokia apimtimi bylų „automatizuoto skirstymo“ procedūroje būtų atsižvelgiama į keičiamo kodekso 62¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Antra, projekto aiškinamajame rašte išvardijami konkretūs keičiamo kodekso straipsniai, kuriuose numatytas bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka ir nurodoma, kad būtent šios bylos galėtų būti „automatizuotai paskirstomos“. Tuo tarpu projekte įtvirtinama tik bendro pobūdžio nuostata, kad „bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų“, nedetalizuojant konkrečių keičiamo kodekso straipsnių. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka priklauso tik nuo konkrečios bylos (ieškinio, skundo) rūšies. Pavyzdžiui, keičiamo kodekso 235 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina detalizuoti. 2. Teismų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 rugsėjo 25 d. Nutarimo Nr. 13P-123-(7.1.2) “Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, bylos priskiriamos nagrinėti apylinkės teismui, o kai teismas sudarytas iš rūmų - teismo rūmams.
Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, svarstytina ar neturėtų būti patikslinta projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 62²straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „tarp apylinkių teismų ir jų rūmų“, nurodant „tarp apylinkių teismų arba jų rūmų“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė vartojama ir keičiamo kodekso 34 straipsnyje. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 3 dalyje nurodoma, kad automatizuoto paskirstymo būdu perduotą bylą gavusiam teismui nusprendus, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, „bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga“. Pastebėtina, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra įtvirtinama nuostatų, kad bylą nusprendus nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji turėtų būti grąžinama į teismingą apylinkės teismą ar jo rūmus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 62³straipsnio
direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-06-28 Nr. XIVP-2827(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Tikslintina projekto 6 straipsnio 1 dalis, nustatant ankstesnį projekto 6 straipsnio 3 dalies, o ne 2 dalies įsigaliojimą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2023-06-21
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Samanta Delekaitė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyriaus vedėja Rimantė Valkavičienė, Seimo narys Jurgis Razma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
36 Projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 62²straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų. Nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projektu siūlomos „automatizuoto paskirstymo“ sąvokos turinys ir veikimo principas, t. y. ar asmenų pareiškimai (ieškiniai, skundai) po jų pateikimo bet kuriam Lietuvos Respublikos teismui, būtų automatinių būdu skirstomi pačios sistemos (kuri be kita ko savarankiškai vertintų visų Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį), ar šiam automatizuotam skirstymui būtų paskirtas įgaliotas subjektas. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aiškus ir bylų „automatizuoto paskirstymo“ atsižvelgiant į teismų darbo krūvį santykis su keičiamo kodekso 62¹straipsniu, kuriame bylų skirstymas „atsitiktine tvarka“ priklauso atitinkamai apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kompetencijai, konstatavus esminio darbo krūvio skirtumą. Taigi, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ir kokia apimtimi bylų „automatizuoto skirstymo“ procedūroje būtų atsižvelgiama į keičiamo kodekso 62¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte išvardijami konkretūs keičiamo kodekso straipsniai, kuriuose numatytas bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka ir nurodoma, kad būtent šios bylos galėtų būti „automatizuotai paskirstomos“.
Tuo tarpu projekte įtvirtinama tik bendro pobūdžio nuostata, kad „bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, automatizuotai paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų“, nedetalizuojant konkrečių keičiamo kodekso straipsnių. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka priklauso tik nuo konkrečios bylos (ieškinio, skundo) rūšies. Pavyzdžiui, keičiamo kodekso 235 straipsnio
gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina detalizuoti. Pritarti iš dalies Atsižvelgus į pastabą vietoje „automatizuoto paskirstymo“ sąvokos vartotina Teismų įstatymo
straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Tad bylos jau ir šiuo metu yra skirstomos naudojantis kompiuterine programa.
Projektu siūloma bylas automatizuotai skirstyti naudojantis kompiuterine programa ir sukurtu algoritmu, atsižvelgiant į teisėjų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis, taigi Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) siūloma įtvirtinti pagrindinę taisyklę, bylų paskirstymo principą, o konkrečias detalias taisykles nustatys Teisėjų taryba. Naujas siūlomas CPK 62²straipsnis ir galiojantis CPK 62¹ straipsnis bus taikomi sistemiškai, t. y. pagal 62²straipsnį atitinkamos bylos bus skirstomos automatizuotai, o pagal 62¹ straipsnį, jei vis dėlto būtų konstatuotas esminis darbo krūvio skirtumas, teismų pirmininkai taip pat galės priimti administracinį sprendimą dėl bylų priskyrimo nagrinėti kito teismo teisėjams. CPK 62¹ straipsnio 6 dalies pakeitimas neapribos galimybės konstatavus esminį darbo krūvį teisme perskirstyti ir rašytinio proceso tvarka nagrinėjimas bylas, tačiau atsižvelgiant į projektu siūlomus CPK 62²-62³straipsnių pakeitimus, rašytinių procesų perskirstymui pagal CPK 62¹ straipsnį nebūtų teikiamas prioritetas. Be to, projektu siūloma automatizuotai skirstyti tik rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas, tuo tarpu konstatavus esminį darbo krūvį, vadovaujantis CPK 62¹ straipsniu, galimas ir bylų, nagrinėjamų žodinio proceso tvarka, perskirstymas. Projekte netikslinga nurodyti konkrečius straipsnius, nes, kaip minėta aiškinamajame rašte, CPK yra įtvirtintos aiškios bylų kategorijos, dėl kurių CPK nustatyta pagrindinė taisyklė, kad jos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (jei teismas nepriima kitokio sprendimo). Bylų rūšys detalizuotos ir aiškinamajame rašte, be to, šios bylų rūšys ir bus įtraukiamos į bylų paskirstymo algoritmą, kuriamą Teisėjų tarybos tvirtinamomis taisyklėmis. 2.
2023-06-052 Teismų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 rugsėjo 25 d. Nutarimo Nr. 13P-123-(7.1.2)
“Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo
patvirtinimo“ nuostatomis, bylos priskiriamos nagrinėti apylinkės teismui, o kai teismas sudarytas iš rūmų - teismo rūmams. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, svarstytina ar neturėtų būti patikslinta projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 62²straipsnio
„tarp apylinkių teismų arba jų rūmų“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė
vartojama ir keičiamo kodekso 34 straipsnyje. Pritarti
3 Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 3 dalyje nurodoma, kad automatizuoto paskirstymo būdu perduotą bylą gavusiam teismui nusprendus, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, „bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga“. Pastebėtina, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra įtvirtinama nuostatų, kad bylą nusprendus nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji turėtų būti grąžinama į teismingą apylinkės teismą ar jo rūmus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 62³straipsnio 3 daliai. Nepritarti Projekto 2 straipsniu siūlomo CPK 62² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu, todėl bylos ,,grąžinimas“ nėra aktualus ir nebus vykdomas.
Prireikus organizuoti žodinį posėdį, pirmiausia, bus siūloma jį vykdyti nuotoliniu būdu, o teismui pripažinus, kad būtinas tiesioginis bylos nagrinėjimas ar to paprašius šaliai, teismas rengs posėdį teismingo apylinkės teismo ar teismo rūmų patalpose, tačiau bylą nagrinės konkretaus kito teismo, kuriam buvo priskirta byla, teisėjas ir atvyks į to teismo, kuriam byla teisminga, patalpas. Minėta informacija detaliai paaiškinta aiškinamajame rašte. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė