Projekto lyginamasis variantas
2023
1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Papildyti 40 straipsnį 5 dalimi:
„5. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga, kita įstaiga, ūkio subjektas ar veiklos vykdytojas, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką teritorijose, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami pašalinti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
Projekto Nr. XIVP-2793(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų
ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimai Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, streikų skelbimas.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato ir atšaukia gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus krizės metu ar paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;“3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;“. 4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją:
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, gali siūlyti nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Šie pasiūlymai teikiami Nacionaliniam krizių valdymo centrui;“
2) Nacionalinis krizių valdymo centras pasiūlymą Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, siūlymu.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2793(3) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų
ir administracinių paslaugų teikimo, streikų apribojimai Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, streikai.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato ir atšaukia gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų apribojimus krizės metu ar paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;“3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų apribojimus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;“. 4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją:
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, gali siūlyti nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Šie pasiūlymai teikiami Nacionaliniam krizių valdymo centrui;“
2) Nacionalinis krizių valdymo centras pasiūlymą Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, siūlymu.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO IX-938 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Seime yra registruotas ir pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIVP-1607, kurio tikslas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. įtvirtintą darbuotojų teisę streikuoti net ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, taip siekiant panaikinti teisės aktuose esančius prieštaravimus ir atstatant darbuotojų ir darbdavių santykio balansą ir nepaprastosios padėties metu. Šiam įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gruodžio 14 d. (nutarimas Nr. 1251) pritarė ir pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu laikiną asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. Teisės streikuoti apribojimas reikalingas siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją, todėl teisės streikuoti, kaip ir kitų teisių bei laisvių, apribojimo sąlygos ir tvarka nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti nurodyta Nepaprastosios padėties ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymuose, o Darbo kodekso 248 straipsnio
padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti pateikta tik nuoroda į specialius įstatymus.
Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kartu su jau pateiktu Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-1607 turi būti pateikti ir svarstomi atitinkami Nepaprastosios padėties įstatymo ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančius Darbo kodekso 248 straipsnį streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju ir jos laikotarpiu yra visiškai draudžiami, be jokių išimčių. Todėl Nepaprastosios padėties įstatyme ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme tokia galimybė taip pat nėra apibrėžta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūloma imperatyvų draudimą streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju pakeisti į galimybę pritaikyti tokį draudimą.
Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnis bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnis butų papildytas naujomis nuostatomis, pagal kurias atitinkamas ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, galės atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje paskelbta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turės būti peržiūrimas kas tris mėnesius. Tikimasi, kad šiuo pakeitimu bus panaikintas ne tik galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos konstitucijai, bet ir nebūtų nepagrįstai ribojamos darbuotojų teisės ir iškreipiamas darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas tam tikrų, su jais dažnai nesusijusių ir aplinkybių laikotarpiu. Siūloma, kad teikiami Įstatymų projektai įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Streikas“, „Nepaprastoji padėtis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Algirdas Sysas
Įstatymo PROJEKTO 2023-05-31 Nr. XIVP-2793 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kita įstaiga, ūkio subjektas ar veiklos vykdytojas, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką teritorijose, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami pašalinti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“ Siūlomas reguliavimas tobulintas. Pažymėtina, kad pagal kartu siūlomo svarstyti Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607(2) 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalį, streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Pagal Darbo kodekso 245 ir 252 straipsnius, streiko skelbimas ir streiko atidėjimas yra skirtingi sprendimai, kuriuos priima skirtingi subjektai (sprendimą skelbti streiką priima profesinė sąjunga, o atidėti dar neprasidėjusį streiką – teismas).
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuojami tik streiko skelbimo ribojimai ekstremaliosios situacijos metu ir tik tiek, kiek būtina, siekiant pašalinti ekstremaliosios situacijos padarinius. 2. Svarstytina, ar, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo ir sistemiškumo, neturėtų būti papildytos ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 5 dalis, kuriose reglamentuojami galimi atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiksmai bei kompetencija valdant paskelbtą ekstremaliąją situaciją. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2023-12-11 Nr. XIVP-2793(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimus, siūlome atitinkamai kartu pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą, po žodžių „viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo“ įrašant žodį „streikų“ . Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2023-10-27
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės patarėja Martyna Aleksandronytė ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris ir patarėjas Dainius Cicėnas, Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vedėjas Edmundas Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valdymo ir civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kita įstaiga, ūkio subjektas ar veiklos vykdytojas, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką teritorijose, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami pašalinti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo.
Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“ Siūlomas reguliavimas tobulintas. Pažymėtina, kad pagal kartu siūlomo svarstyti Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607(2) 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalį, streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Pagal Darbo kodekso 245 ir 252 straipsnius, streiko skelbimas ir streiko atidėjimas yra skirtingi sprendimai, kuriuos priima skirtingi subjektai (sprendimą skelbti streiką priima profesinė sąjunga, o atidėti dar neprasidėjusį streiką – teismas). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuojami tik streiko skelbimo ribojimai ekstremaliosios situacijos metu ir tik tiek, kiek būtina, siekiant pašalinti ekstremaliosios situacijos padarinius.
Pritarti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatyta, kad Vyriausybė, nustato ir atšaukia gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus krizės metu ar paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tuo tarpu pagal Įstatymo projekto nuostatas ekstremaliosios situacijos metu sprendimą atidėti streiką priimtų ne pirmiau nurodyta institucija (Vyriausybė), bet ministras, atsakingas už atitinkamą valdymo sritį, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Todėl siūloma nuostata dėl galimybės streiką atidėti ministro sprendimu stokoja teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo. Be to, nuostata „pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba“ nėra visiškai aiški, pvz., ar reikės Trišalės tarybos pritarimo ar užteks tik Trišalės tarybos posėdyje pristatyti ministro ketinimą, kiek laiko gali trukti konsultacijos, ar nebus sudaryta galimybė Trišalei tarybai piktnaudžiauti procesu ir „temti“ laiką, o tuo metu streikas bus tęsiamas. Atsižvelgiant į tai siūloma atsisakyti siūlomos 40 str, 5 d. ir pakeisti 40 str. 1 dalį. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Svarstytina, ar, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo ir sistemiškumo, neturėtų būti papildytos ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 5 dalis, kuriose reglamentuojami galimi atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiksmai bei kompetencija valdant paskelbtą ekstremaliąją situaciją.
Nepritarti Atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, buvo patobulintas 40 str., kuriame kalbama apie asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų nustatymus, pridedant prie vardijamo sąrašo streikų skelbimo apribojimus. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projektą Nr. XIVP-2793(2)3 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-06, Nr. XIVP-2793 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr.VIII-971
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-27
siūloma naujai išdėstyti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 d. 1 ir 2 p: Pasiūlymas: 1.
1 ir 2 p: Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
dalyvaujančios valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, gali siūlyti nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Šie pasiūlymai teikiami Nacionaliniam krizių valdymo centrui;
2) Nacionalinis krizių valdymo centras pasiūlymą Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, siūlymu.“
2 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-27
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir atlikus pagal tai pataisymus 40 str. 1 d., siekiant teisės akto nuoseklumo ir sistemiškumo, siūloma atitinkamai pataisyti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 5 str., 7 str. 6 p. ir 34 str. 5 d. 2 p.: Pasiūlymas:
1Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti taip:
„5 straipsnis.
Asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimai Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, streikų skelbimas.“
6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato ir atšaukia gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus krizės metu ar paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;“
3Pakeisti 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, streikų skelbimo apribojimus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;“
Argumentai: Atsižvelgiant į ankstesnį NSGK pasiūlymą, turi būti keičiamas ir siūlomo įstatymo projekto pavadinimas, papildant ji keičiamais straipsniais Pasiūlymas:
jį taip:
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Šakalienė, V.
nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2793(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas