Projekto lyginamasis variantas
2023
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas
Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. 2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius. 2. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. 3. 4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
Projekto Nr. XIVP-2792(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas
1Naudojimosi Konstitucijos 22, 24,
25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. 2. Institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas, gali nustatyti streiko skelbimo ribojimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdamas suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas riboti streiko skelbimą, turi būti peržiūrimas kas 3 mėnesius. 2.3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyjese nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. 3.4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2792(3) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas
1Naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25,
32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. 2. Institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas, pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali nustatyti streiko ribojimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdamas suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Lietuvos Respublikos trišalė taryba nuomonę dėl numatomų streiko ribojimų turi pateikti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prašymo dėl nuomonės pateikimo gavimo momento. Sprendimas riboti streiką turi būti peržiūrimas kas 3 mėnesius. 2.3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyjese nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. 3.4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO IX-938 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Seime yra registruotas ir pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIVP-1607, kurio tikslas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. įtvirtintą darbuotojų teisę streikuoti net ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, taip siekiant panaikinti teisės aktuose esančius prieštaravimus ir atstatant darbuotojų ir darbdavių santykio balansą ir nepaprastosios padėties metu. Šiam įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gruodžio 14 d. (nutarimas Nr. 1251) pritarė ir pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu laikiną asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas. Teisės streikuoti apribojimas reikalingas siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją, todėl teisės streikuoti, kaip ir kitų teisių bei laisvių, apribojimo sąlygos ir tvarka nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti nurodyta Nepaprastosios padėties ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymuose, o Darbo kodekso 248 straipsnio
padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti pateikta tik nuoroda į specialius įstatymus.
Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kartu su jau pateiktu Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-1607 turi būti pateikti ir svarstomi atitinkami Nepaprastosios padėties įstatymo ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančius Darbo kodekso 248 straipsnį streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju ir jos laikotarpiu yra visiškai draudžiami, be jokių išimčių. Todėl Nepaprastosios padėties įstatyme ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme tokia galimybė taip pat nėra apibrėžta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūloma imperatyvų draudimą streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju pakeisti į galimybę pritaikyti tokį draudimą.
Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnis bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnis butų papildytas naujomis nuostatomis, pagal kurias atitinkamas ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, galės atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje paskelbta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turės būti peržiūrimas kas tris mėnesius. Tikimasi, kad šiuo pakeitimu bus panaikintas ne tik galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos konstitucijai, bet ir nebūtų nepagrįstai ribojamos darbuotojų teisės ir iškreipiamas darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas tam tikrų, su jais dažnai nesusijusių ir aplinkybių laikotarpiu. Siūloma, kad teikiami Įstatymų projektai įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Streikas“, „Nepaprastoji padėtis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Algirdas Sysas
Įstatymo PROJEKTO 2023-05-31 Nr. XIVP-2792 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Nepaprastosios padėties įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“. Siūlomas reguliavimas tobulintas. Pažymėtina, kad pagal kartu siūlomo svarstyti Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607(2) 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalį, streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Pagal Darbo kodekso 245 ir 252 straipsnius, streiko skelbimas ir streiko atidėjimas yra skirtingi sprendimai, kuriuos priima skirtingi subjektai (sprendimą skelbti streiką priima profesinė sąjunga, o atidėti dar neprasidėjusį streiką – teismas). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuojami tik streiko skelbimo ribojimai nepaprastosios padėties metu ir tik tiek, kiek būtina, siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį. 2.
įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, keičiamo įstatymo 18 straipsnio
teisėmis ir laisvėmis apribojimas“ įrašytina formuluotė „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2023-11-12 Nr. XIVP-2792(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2023-10-27
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės patarėja Martyna Aleksandronytė ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris ir patarėjas Dainius Cicėnas, Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vedėjas Edmundas Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 1 straipsniu keičiamo Nepaprastosios padėties įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“.
Siūlomas reguliavimas tobulintas. Pažymėtina, kad pagal kartu siūlomo svarstyti Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607(2) 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalį, streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Pagal Darbo kodekso 245 ir 252 straipsnius, streiko skelbimas ir streiko atidėjimas yra skirtingi sprendimai, kuriuos priima skirtingi subjektai (sprendimą skelbti streiką priima profesinė sąjunga, o atidėti dar neprasidėjusį streiką – teismas). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuojami tik streiko skelbimo ribojimai nepaprastosios padėties metu ir tik tiek, kiek būtina, siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį. Pritarti Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas ar Seimas nustato asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais įvesta nepaprastoji padėtis, atsižvelgdamas į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. Taigi nepaprastosios padėties metu sprendimus dėl asmenų teisių ir laisvių ribojimo priima Seimas arba Respublikos Prezidentas. Tuo tarpu pagal Įstatymo projekto nuostatas nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos metu sprendimą atidėti streiką priimtų ne pirmiau nurodytos institucijos (Seimas, Respublikos Prezidentas), bet ministras, atsakingas už atitinkamą valdymo sritį, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos trišale taryba.
Todėl siūloma nuostata dėl galimybės streiką atidėti ministro sprendimu stokoja teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalyje nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas“ įrašytina formuluotė „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai“. Pritarti3 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-06, Nr. XIVP-2792 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX‑938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2792 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
siūloma naujai išdėstyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 d.: Pasiūlymas: Pakeisti 18 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su iInstitucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovuas, pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise nustatyti streiko skelbimo ribojimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdamias suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas riboti streiko skelbimą atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas 3 mėnesius.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Šakalienė, V. Rakutis
nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2792(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas