2021-03-05 Nr. XIVP-279 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės yra analogiškas Lietuvos Respublikos mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-4220) siūlomam teisiniam reguliavimui, todėl Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2016 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. XIIP-4220. Įstatymo projektas tobulintinas, atsižvelgiant į minėtoje išvadoje išdėstytus argumentus:
apmokestinti nauju mokesčiu (toliau – mokestis). Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas jų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo
apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas. Vertinant viso projekto normų turinį, pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Jame vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, tad gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojamos. Tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, t. y. nesudaromos prielaidos teisinių santykių subjektams savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto normų atitiktis Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. 2. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektu siūloma apmokestinti finansų įstaigų ir draudimo įmonių turtą, siekiant gauti papildomų valstybės biudžeto pajamų. Nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, kad įstatymas neturės įtakos verslui. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kuo remiantis taip teigiama, be to, neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas apmokestinimo modelis, ar buvo atliktas siūlomo naujo teisinio reguliavimo vertinimas.
Pastebėtina, kad Europos Centrinis Bankas 2016 m. sausio 12 d. nuomonėje dėl atitinkamų finansų institucijų apmokestinimo (CON/2016/1), išnagrinėjęs Lenkijos parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriame siūlomas teisinis reguliavimas panašus į siūlomą vertinamu projektu, atkreipė dėmesį į galimas neigiamas pasekmes ir grėsmes finansiniam stabilumui ir pasiūlė atlikti išsamų siūlomo mokesčio poveikio vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas išsamus siūlomo naujo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas reglamentuoja finansų įstaigų ir draudimo įmonių turto (aktyvų) apmokestinimą mokesčiu (toliau - mokestis), siūlytina tikslinti projekto pavadinimą. Taip pat pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose turto aktyvų sąvoka nėra apibrėžta, todėl projektas tobulintinas. Ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio
pat atsižvelgiant į projekto turinį, siūlytina projekto
pakoreguoti visą sakinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tik ši straipsnio dalis atitinka straipsnio pavadinimą, o atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, šios turėtų būti dėstomos projekto 4 straipsnyje. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kad įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms nedera su to paties straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodoma, kam įstatymas netaikomas ir kokios finansų įstaigos mokesčiu neapmokestinamos. 5.
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios teikia finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos paprastai neteikia finansinių paslaugų (išimtis dėl Lietuvos banko yra nustatoma vertinamos straipsnio dalies 3 punkte). Be to, finansinių paslaugų sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje, todėl nuoroda turėtų būti teikiama į konkretų įstatymą. 6. Projekto 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina išbraukti žodžius „teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstoma finansų įstaigų apibrėžtis tikslintina. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje nurodytos 22 finansinės paslaugos. Pagal pateiktą projektą neaišku, ar finansų įstaiga turėtų būti laikomas subjektas, kuris verčiasi tik finansinių paslaugų teikimu arba tokių paslaugų teikimas yra jo pagrindinė veikla, ar ir tas, kuris teikia bent vieną finansinę paslaugą, nors ši veikla ir nėra jo pagrindinė veikla. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalis tikslintina, nurodant pilną Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo pavadinimą. 8. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateikiama mokesčio mokėtojo turto sąvoka yra diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje ir projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra vartojamos sąvokos „finansų įstaigų ir draudimo įmonių turtas (aktyvai)“ ir
„mokesčio mokėtojų turtas (aktyvai)“. Jei projekto 3 straipsnio 2 dalyje
vartojama sąvoka „mokesčio mokėtojo turtas“ yra šių sąvokų atitikmuo (apibrėžimas), sąvokos turėtų būti suvienodintos. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Antra, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 2 dalis nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Siūlytina ją perkelti į projekto 2 straipsnį. 9. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1, 2, 4 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje pavadinimu „Mokesčio bazė“, o šio straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma projekto 6 straipsnyje „Mokesčio lengvatos“. 10. Projekto 5 straipsnyje vartojamos sąvokos „apmokestinimo pagrindas“, „pagrindas apmokestinti“ keistinos mokesčių įstatymuose vartojama sąvoka „mokesčio bazė“. 11. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka „mokesčio mokėtojo turto balansinės vertės sumos perteklius“. Pastebėtina, kad ši sąvoka yra neaiški, galiojančiuose įstatymuose tokia sąvoka nėra apibrėžta, todėl projektas tobulintinas. 12. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė „Mokesčio mokėtojų,“ brauktina kaip perteklinė, o vartojami trumpiniai „mln. Eur.“ keistini žodžiais. 13. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „užsienio valiutos perskaičiavimas į eurus atliekamas pagal vidutinį užsienio valiutos kursą, paskelbtą Lietuvos banko <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos banko įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Lietuvos bankas skelbia Lietuvos Respublikoje Europos centrinio banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 14. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „dieną, kai nustatomas apmokestinimo pagrindas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kada šis pagrindas turi būti nustatomas Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 15. Projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Mokestis yra 0,0334 proc. apmokestinimo pagrindo per mėnesį“.
Projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad „mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis“, o projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „aktyvai <...> bus apmokestinti 0,0334% mėnesiniu tarifu arba 0,4 % metiniu“. Siūlytina derinti šias nuostatas, o pačią projekto 5 straipsnio 7 dalį dėstyti taip: „Mokesčio bazei taikytinas X procentų mokesčio tarifas“. Be to, šiame projekto straipsnyje yra tik penkios dalys, todėl šios straipsnio dalies numeracija tikslintina. 16. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 2 dalis nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. 17. Projekto 6 straipsnio 1 dalis pildytina, nurodant, kuriai mokestinio laikotarpio dienos būklei turto balansinių verčių sumos turi neviršyti nustatytų sumų (t. y. mokestinio laikotarpio pradžioje ar pabaigoje), o vietoje žodžio „subjektai“ rašytina formuluotė „finansų įstaigos ir draudimo įmonės“,
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „valstybinės finansų įstaigos“. Pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose tokia sąvoka nėra apibrėžta, todėl projektas tobulintinas. 19. Projekto 7 straipsnis derintinas su projekto 5 straipsnio 7 dalimi, be to, siūlytina jį papildyti nuostatomis dėl pirmo mokestinio laikotarpio subjektui pradėjus veiklą ir paskutinio mokestinio laikotarpio subjektui veiklą nutraukus. 20. Projekto 8 straipsnio 1 dalies forma neatitinka šio straipsnio pavadinimo, t. y. ji yra sukonstruota kaip mokesčio mokėtojo pareigos, atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 21. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „teritorinis mokesčių administratorius“. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo 18 straipsnyje vartojamos sąvokos „centrinis mokesčių administratorius“ ir „vietos mokesčių administratoriai“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 22.
straipsnio 1 dalies 1 punkte esanti formuluotė „pagal nustatytą pavyzdį“ brauktina kaip perteklinė, be to, nuostata pildytina, nurodant, iki kada ir kuriam mokesčių administratoriui turėtų būti teikiama mokesčio deklaracija. 23. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte esanti nuostata, jog mokesčių mokėtojas privalo
„apskaičiuoti ir sumokėti mokestį į mokesčių administratoriaus sąskaitą“ pildytina,
nurodant pagal kurios mokestinio laikotarpio dienos būklę turėtų būti apskaičiuojamas šis mokestis, iki kada turėtų būti sumokamas šis mokestis, be to, reikėtų patikslinti, į kurio mokesčio administratoriaus sąskaitą turėtų būti sumokamas šis mokestis. 24. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Finansų ministras nustato deklaracijos pavyzdį. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo 74 straipsnyje yra nustatyta, jog „atitinkamo mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką tvirtina centrinis mokesčių administratorius“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 25. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Finansų ministras nustato deklaracijos teikimo terminą ir vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog „mokesčių deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčių įstatymo nustatytais terminais“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 26. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Finansų ministerija užtikrina teisingą apmokestinimo pagrindo apskaičiavimą. Siūlytina formuluotėje esančią sąvoką
„apmokestinimo pagrindas“ keisti sąvoka „mokestinė bazė“, be to, atkreiptinas
dėmesys, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punktą Centrinis mokesčių administratorius „kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 27.
projekto 9 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas, o po šio straipsnio 1 dalies vietoj kabliataškio rašytinas taškas. 28. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos. Pirma, neaišku, ar priežiūros institucija turi užtikrinti, kad mokesčio mokėtojai neperkeltų mokesčio prekių ir paslaugų vartotojams pagal sutartis, sudarytas iki įstatymo įsigaliojimo, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, ar pagal sutartis, sudarytas po įstatymo įsigaliojimo. Antra, nėra aišku, kokias priemones turi Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, užtikrinti, kad mokesčio našta nebūtų perkelta vartotojams. Kartu pastebėtina, kad sumokėtos mokesčių sumos yra mokesčio mokėtojo sąnaudos, o sąnaudos paprastai yra padengiamos iš gaunamų pajamų, įskaitant ir pajamas už teikiamas paslaugas. 29. Atsižvelgiant į projekto 10 straipsnio turinį, siūlytina jo pavadinimą keisti į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 30. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė
„finansų ministras“ keistina formuluote „jos įgaliota institucija“. 31. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog
„projekto tikslas yra papildomos valstybės biudžeto pajamos“, atsižvelgiant į
tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl šio mokesčio įskaitymo į valstybės biudžetą. 32. Projektas pildytinas nuostatomis dėl atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus, mokesčio administravimo, baudų, mokesčio permokos grąžinimo, mokesčio išieškojimo ir pan. 33. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 34.
34Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta,
kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, kad 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl konsultavimosi su Europos centriniu banku nacionalinių valdžios institucijų iniciatyva teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog dėl teikiamų projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. 35. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]