Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Česlav Olševski Rita Tamašunienė Beata Petkevič
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 8 straipsnis. Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai „1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo poįstatyminius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Česlav Olševski Rita Tamašunienė Remigijus Žemaitaitis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Aurelijus Veryga Ligita Girskienė Antanas Vinkus Laima Mogenienė Rima Baškienė Guoda Burokienė Linas Kukuraitis Laima Nagienė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Petras Gražulis Linas Jonauskas Deividas Labanavičius Dainius Kepenis Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Jonas Jarutis Giedrius Surplys Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Valdemaras Valkiūnas Mindaugas Puidokas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Zigmantas Balčytis Zenonas Streikus Eugenijus Jovaiša Saulius Skvernelis Valentinas Bukauskas Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Algirdas Stončaitis Dainius Gaižauskas Jonas Pinskus Rimantė Šalaševičiūtė Liudas Jonaitis Andrius Palionis Algirdas Sysas Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Vytautas Gapšys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektas parengtas, siekiant išslaptinti užregistruotų, įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2024 m. sausio 1 d. Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų ir buvusių visuomenės veikėjų galimai bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija. Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti mastą kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu taip pat siekiama užkirsti kelią galimam asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, šantažui ir poveikiui jų sprendimams, manipuliacija turima ar menama informacija apie juos, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismuose. Projekto tikslas – išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2024 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tai sudaro terpę spekuliacijoms ir galimybei šantažuoti asmenys. Įslaptinimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir pažeidžia visuomenės teisę žinoti principus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų asmenų į įskaitą pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. ir saugomi, jais disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, gali būti pažeidžiami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokia situacija neužtikrina demokratinės visuomenės teisės žinoti bei gali turėti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas piliečiams kelia klausimų. Dalis asmenų užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų. Priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti asmenys, slapta bendradarbiavę su SSSR specialiomis tarnybomis ir visiems laikams būtų baigta gėdinga KGB era ir galimos manipuliacijos bei spekuliacijas šia tema, ypač – prieš rinkimus. Jokių papildomų ribojimų išslaptintiems asmenims nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui neprireiks valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
,,Išslaptinti“, „informacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Česlav Olševski Rita Tamašunienė Remigijus Žemaitaitis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Aurelijus Veryga Ligita Girskienė Antanas Vinkus Laima Mogenienė Rima Baškienė Guoda Burokienė Linas Kukuraitis Laima Nagienė Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Petras Gražulis Linas Jonauskas Deividas Labanavičius Dainius Kepenis Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Jonas Jarutis Giedrius Surplys Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Valdemaras Valkiūnas Mindaugas Puidokas Vaida Giraitytė-Juškevičienė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Zigmantas Balčytis Zenonas Streikus Eugenijus Jovaiša Saulius Skvernelis Valentinas Bukauskas Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Algirdas Stončaitis Dainius Gaižauskas Jonas Pinskus Rimantė Šalaševičiūtė Liudas Jonaitis Andrius Palionis Algirdas Sysas Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Vytautas Gapšys
DĖL
2021-02-25 Nr. XIVP-277 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas, kuriuo siūloma keisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Liustracijos įstatymas) 8 straipsnį, iš esmės yra identiškas (išskyrus nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo): 1) įstatymo projektui Nr. XIIIP-1004, kurį Seimas atmetė 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdyje projekto pateikimo metu; 2) įstatymo projektui Nr. XIIIP-1966, kuris atmestas 2020 m. birželio 2 d. projekto svarstymo Seimo posėdyje metu, Seimui pritarus pagrindinio komiteto – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui atmesti šį projektą (papildomas komitetas – Seimo Žmogaus teisių komitetas taip pat nepritarė šiam projektui); 3) įstatymo projektui Nr. XIIIP-5141. Laikydamiesi Teisės departamento išvadose dėl išvardintų įstatymų projektų išdėstytos pozicijos, taip pat atsižvelgdami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 102-P-14 „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr.
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą komiteto sprendimą, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nuo pat Liustracijos įstatymo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) jame yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias šie duomenys nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu juos pateikę asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, arba jeigu buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo tam tikras šiame įstatyme nurodytas pareigas einantys ar į jas kandidatuojantys asmenys (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nėra padarę nusikaltimų žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimų ir jeigu jie nepretenduos užimti įstatyme nurodytų pareigų.
d., Seimas sukonkretino Liustracijos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo įtvirtintą valstybės įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatydamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į įstatyme išvardytas pareigas. Darytina išvada, kad siūlomu priimti įstatymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S.
Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
2023-04-28 Nr. XIVP-277(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad nuo pat projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) jame yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias šie duomenys nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu juos pateikę asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, arba jeigu buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo tam tikras šiame įstatyme nurodytas pareigas einantys ar į jas kandidatuojantys asmenys (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nėra padarę nusikaltimų žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimų ir jeigu jie nepretenduos užimti įstatyme nurodytų pareigų. 2015 m. birželio 30 d. priimtu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1911, įsigaliojusiu
įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatydamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, nebent jie kandidatuotų į įstatyme išvardytas pareigas. Galima būtų teigti, kad projekto 1 straipsnyje suformuluotu siūlymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, juo būtų pakirstas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai, todėl projekto 1 straipsniu teikiama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“.
Neaišku, kas turima mintyje nurodant čia įvardytų asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos saugojimą, nes ši informacija ir duomenys pagal projektu teikiamą siūlymą būtų išslaptinti, t. y. taptų vieši, ko ir siekiama projektu (projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija. Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti mastą kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“). Neaišku ir tai, kokių įstatymų pagrindu iš esmės vieši duomenys ir informacija būtų saugomi ir koks subjektas šiuos duomenis ir informaciją saugotų. Dėl nurodytų priežasčių projekto 1 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina kaip neaiški ir prieštaringa. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „ Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. lapkričio
tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo normas, tiek pagal projektu teikiamą teisinį reguliavimą (išskyrus 2 straipsnio 2 dalį) Vyriausybei nenumatyta kokia nors kompetencija įgyvendinant slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įrašymo į įskaitą ir šių asmenų apsaugos tvarką, nustatant apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę, todėl neaišku, kokius įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė turėtų priimti. 4.
parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus iki 2023 m. lapkričio 30 d., turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ . Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-03-17
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Agnė Širinskienė, Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo narė Rita Tamašunienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė ir patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-02-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas, kuriuo siūloma keisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Liustracijos įstatymas) 8 straipsnį, iš esmės yra identiškas (išskyrus nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo): 1) įstatymo projektui Nr. XIIIP-1004, kurį Seimas atmetė 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdyje projekto pateikimo metu; 2) įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1966, kuris atmestas 2020 m. birželio 2 d. projekto svarstymo Seimo posėdyje metu, Seimui pritarus pagrindinio komiteto – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui atmesti šį projektą (papildomas komitetas – Seimo Žmogaus teisių komitetas taip pat nepritarė šiam projektui); 3) įstatymo projektui Nr. XIIIP-5141. Laikydamiesi Teisės departamento išvadose dėl išvardintų įstatymų projektų išdėstytos pozicijos, taip pat atsižvelgdami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 102-P-14 „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-4006(2)) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą komiteto sprendimą, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Nuo pat Liustracijos įstatymo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) jame yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias šie duomenys nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu juos pateikę asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, arba jeigu buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo tam tikras šiame įstatyme nurodytas pareigas einantys ar į jas kandidatuojantys asmenys (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nėra padarę nusikaltimų žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimų ir jeigu jie nepretenduos užimti įstatyme nurodytų pareigų.
2015 m. birželio 30 d. priimtu įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. liepos 4 d., Seimas sukonkretino Liustracijos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo įtvirtintą valstybės įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatydamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į įstatyme išvardytas pareigas. Darytina išvada, kad siūlomu priimti įstatymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.
Pritarti Pritariant Teisės departamento pastabai pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projektu XIVP-277 siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS
2023-05-17
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad nuo pat projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) jame yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias šie duomenys nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu juos pateikę asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, arba jeigu buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo tam tikras šiame įstatyme nurodytas pareigas einantys ar į jas kandidatuojantys asmenys (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nėra padarę nusikaltimų žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimų ir jeigu jie nepretenduos užimti įstatyme nurodytų pareigų. 2015 m. birželio 30 d. priimtu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1911, įsigaliojusiu 2015 m. liepos 4 d., buvo sukonkretintas įstatyme įtvirtintas valstybės įsipareigojimas įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatydamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, nebent jie kandidatuotų į įstatyme išvardytas pareigas. Galima būtų teigti, kad projekto 1 straipsnyje suformuluotu siūlymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, juo būtų pakirstas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai, todėl projekto
nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021-03-17 TTK svarstė projektą XIVP-277, kuriame buvo siūloma pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad:
„Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija
ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ ir pripažino, kad projektu XIVP-277 siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Be to, pritariant Teisės departamento pastabai pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3
punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIVP-277(2) 1 straipsniu teikiama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė