Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:
„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, šioms reikmėms:
a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
b) viešojo naudojimo poilsio objektams;
c) gatvėms ir vietiniams keliams;
d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
f) ūkinei komercinei veiklai;
g) kapinių priežiūrai;
h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. 3. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. 4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir duomenys ar dokumentai detalizuojantys nesuformuotų sklypais teritorijų plotus, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose., kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse.
Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis. 5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 8.
dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje straipsnio dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis. 9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojas turi teisę jam perduotus patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis. 10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte ir Žemės informacinėje sistemoje, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. 12.
ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų. 13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų. 14. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–109 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kuomet žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas.
Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. 15. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys. 16. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai.
Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 17. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. 18. Valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. 19.
miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:
1) suteikta kitiems patikėtiniams;
2) skirta šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;
3) skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams;
4) skirta regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;
5) Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
6) skirta valstybės funkcijoms vykdyti ir kitais atvejais, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti.“
išdėstyti taip: „15. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybė savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos direktorius;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio
Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 87.
žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 98. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“
3Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip
terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 23 ir 24 dalyse nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;. 8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. 7.
žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, neatsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų skaičių, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Įsiterpęs Valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu žemės plotu, jeigu tokį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskirą žemės sklypą, bei teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose teritorijose – 0,5 ha, arba nuomotojo sprendimu didesnio dydžio valstybinės žemės plotas, jeigu jis ribojasi su keliais žemės sklypais.
Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8.
reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. 9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.
valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei EB svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. 17.
žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu:
1) žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir Nekilnojamojo turto kadastre numatytą įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. arba yra
2) žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį nurodytus atvejus ir nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.
3) žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę. 4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. 19.
pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys eksploatuojamų žemės sklype esantys statiniai esančių statinių ar įrenginiai įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems jų eksploatuoti eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą ar keičiama statinio paskirtis, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau statinys ar įrenginys nerekonstruojami, nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą. 20.
įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. 21. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 22.
valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. 23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės).
Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 25. Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;
2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statinių ir (ar) įrenginių. Šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 26. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo.
Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“
straipsnio 18 dalyje išdėstyto 23 straipsnio 7 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„7. Galimybė keisti nuomojamo valstybinės
žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą arba savivaldybės lygmens bendrąjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. 8.
patikėjimo teise perduotų, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esančių miškų pertvarkymą (keičiant žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis) gali vykdyti tik gavusios Vyriausybės pritarimą.“
5Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius
1Vyriausybė:
1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;
2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;
3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;
4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus;
5) nustato žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;
6) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas. 2.
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja, koordinuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.;
7) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;
8) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
9) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
10) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;
11) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
12) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
13) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
14) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
15) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
16) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.
Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja, koordinuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą.;
7) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;
8) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
9) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudm
enų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
10) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus;
11) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
12) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
13) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
14) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
15) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
16) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
17) prižiūri, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;
18) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;
19) atlieka
nt valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.
Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
17) prižiūri, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;
18) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;
19) atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą
20) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą;
21) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 3.
3Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;
31) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
42) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai.
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;
6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;
8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
14) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;
6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus;
8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
14) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
15) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;
16) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;
17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. 54. Savivaldybės institucijos taryba savivaldybės teritorijoje:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
3) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 5. Savivaldybės meras savivaldybės teritorijoje:
1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;
4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;
6) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas. 3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei; 6.
Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje: 4)1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
3) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
4) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. 5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
6) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 7.
duomenų centras:
1) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;
3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
4) veikia valstybės vardu joms paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
5) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. 2024 m. sausio
papildymas VI¹ skyriumi:
36¹ straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1Savivaldybių,
kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles. 2. Vyriausybė:
1) nustato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. 3.
tarnyba:
1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) derina arba atsisako derinti šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;
3) šio įstatymo 36² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
4) kreipiasi į teismą, kai savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo;
5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.
tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;
5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 65.
65Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad,
remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 76. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 87. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8.
funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva. 36² straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo atlikimo tvarka
valstybinės žemės patikėtinio patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.
Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 43.
administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 54. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 65.
administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. 7. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. 6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. 9. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuoma/panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė nei vienas milijonas eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 2 ha ploto;
6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 0,2 ha ploto.“
7Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija: „36 straipsnis.
Vyriausybės tvirtinamus nuostatus Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija. 2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos valstybės tarnautojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų medžių, krūmų savaiminukų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;
3) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;
4) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;
5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės;
6) žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;
7) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;
8) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti;
9) pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;
10) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. 4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–10 punktus. 5.
pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.““
8Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. 2024 m. sausio
žemės įstatymo 64 straipsnio redakcija:
„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo
pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61 ir 62 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. 2. Atsakomybė už šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto 7 straipsnio 15 dalies nuostata įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir
(ar) panaudos atliekami bei valstybinės žemės patikėtiniai duomenis apie sandorius, kuriems reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos išvada prieš jų registravimą Nekilnojamojo turto registre, ir Nacionalinė žemės tarnyba išvadą dėl galimybės sudarytą sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre ar dėl nustatytų trūkumų, teikia per Žemės informacinę sistemą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir
(ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. 5. Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6.
6Nuo 2025 m.
sausio 1 d. duomenys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodami Nekilnojamo turto registro tvarkytojui įregistruoti Nekilnojamojo turo registro nuostatuose nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2766(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies redakcija:
„1016. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė priežiūra
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:
„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas,
naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;
4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu suderintu su Aplinkos ministerija, šioms reikmėms: a1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b2) viešojo naudojimo poilsio objektams; c3) gatvėms ir vietiniams keliams; d4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f6) ūkinei komercinei veiklai; g7) kapinių priežiūrai; h8) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. 3. Valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. 4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir duomenys ar dokumentai, detalizuojantys nesuformuotų sklypais teritorijų plotus, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose., kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse.
Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis. 5. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 6. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. 7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą suderintą su Aplinkos ministerija dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 8.
dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis. 9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojas turi teisę jam perduotus patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis. 10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose miestų ir miestelių teritorijų ribose, kurioje kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. 12.
ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų. 13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų. 1412. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–109 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas.
Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. 15. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys. 1613. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai.
Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 1714. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. 15. Valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. 16.
miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:
1) suteikta kitiems patikėtiniams;
2) skirta šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;
3) skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams;
4) skirta regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;
5) Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
6) skirta valstybės funkcijoms atlikti ir kitiems atvejams, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti. 17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
3Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1.
Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybė savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos direktorius;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 8.
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip
terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 23 ir 24 dalyse nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;. 8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. 7.
valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. 7. Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. 9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.
valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei Europos bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. 17.
žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre numatytą įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; arba yra
2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį nurodytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime;
3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir nesutinka mokėti šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;
4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;
4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.
Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremali įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą. 19. 18. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys eksploatuojamų žemės sklype esantys statiniai esančių statinių ar įrenginiai įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems jų eksploatavimui eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, arba keičiama statinio paskirtis, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau statinys ar įrenginys nerekonstruojami, nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai.
Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą. 20.19.
metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir
(ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. 20. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 1617 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 21.
valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. 22. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 23.
žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti, – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatavimui;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
Šioje dalyje nurodyti statiniai ir
(ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 25. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui.
Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“
straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. 2024 m. sausio
redakcija: „23 straipsnis. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka
paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą. 2.
žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. 3. Sprendimą pakeisti valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima Vyriausybė, tvirtindama karinės infrastruktūros projektą. 4. Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. 5. Pagal sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre. 6. Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 7.
naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 24–28 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 8. Galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą arba savivaldybės lygmens bendrąjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. 9. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotų, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esančių miškų pertvarkymą (keičiant žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis) gali vykdyti tik gavusios Vyriausybės pritarimą. 10.
paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose esančią žemę) per vienus kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne žemės ūkio paskirties žemėje savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;
6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti;
7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;
8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistoms pelkėms atkurti. 11. Asmenys, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypuose deklaruojamos žemės ūkio naudmenos, išskyrus šio straipsnio 10 dalies 1–8 punktuose nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 3 metus, pasibaigus deklaravimui, užtikrinti žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai. 12.
paskirties žemės paskirties keitimas per vienus kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje (išskyrus miestelius) esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties žemės keitimą, privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalies dirvožemio našumą, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis. 13. Kompensacijos, mokamos už žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą, dydis skirstomas taip:
1) 50 procentų sumokama į savivaldybės, kurios teritorijoje keičiama žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, biudžetą;
2) 50 procentų sumokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. 14. Kiti apribojimai keisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį numatyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.“
6Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. 2024 m. sausio
straipsnio redakcija:
„32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius 1.
Vyriausybė:
1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;
2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;
3) nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką;
4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus;
5) nustato žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką;
6) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas. 2.
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą. 3.
3Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
21) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;
32) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai.
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;
6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros projektus;
8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną; 1413) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;
6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros projektus;
8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
13) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną; 1413) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą; 1514) prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas; 1615) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;
16) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą; 1717) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija):
1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę priežiūrą;
2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. 5. Savivaldybės institucijos taryba savivaldybės teritorijoje:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
3) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 6.
meras savivaldybės teritorijoje:
1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda sutikimus dėl valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose naudojimo klausimų;
4) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
5) apskaičiuoja atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju;
6) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas. 3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
administracija savivaldybės teritorijoje: 4)1) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
2) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
3) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
4) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
6) teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 78.
78Žemės ūkio duomenų centras:
1) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;
3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
5) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. 2024 m. sausio
papildymas VI¹ skyriumi:
36¹ straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtiniai, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1Savivaldybių,
kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles. 2. Vyriausybė:
1) nustato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. 3.
tarnyba:
1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) derina arba atsisako derinti šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio
teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;
3) šio įstatymo 36² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
4) kreipiasi į teismą, kai savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo. 5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.
tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;
5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 65.
65Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad,
remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 76. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 87. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 36² straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8.
funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva. 36² straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo atlikimo tvarka
valstybinės žemės patikėtinio patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.
Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 43.
administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 54. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 65.
subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. 7. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. 6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada. 9.
žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuoma /panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė nei trys šimtai tūkstančių eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 2 ha ploto;
6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 0,3 ha ploto.“
8Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija:
„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė priežiūra
Vyriausybės tvirtinamus nuostatus Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija. 2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos valstybės tarnautojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų medžių, krūmų savaiminukų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;
3) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;
4) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;
5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės;
6) žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;
7) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;
8) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti;
9) pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;
10) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. 4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–10 punktus. 5.
pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.““
9Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. 2024 m. sausio
žemės įstatymo 64 straipsnio redakcija:
„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo
pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61 ir 62 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas. 2. Atsakomybė už šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai darbuotojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius vadovas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir (ar) panaudos atliekami bei valstybinės žemės patikėtiniai duomenis apie sandorius, kuriems reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos išvada prieš jų registravimą Nekilnojamojo turto registre, ir Nacionalinė žemės tarnyba išvadą dėl galimybės sudarytą sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre ar dėl nustatytų trūkumų, teikia per Žemės informacinę sistemą. 4. Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2023 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Nuo 2025 m. sausio 1 d. duomenys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodami Nekilnojamo turto registro tvarkytojui įregistruoti Nekilnojamojo turo registro nuostatuose nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1538. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
ĮSTATYMO NR. VIII-792 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“:
numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus;
numatančias iš naujo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau
numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), o NŽT funkcijas – savivaldai;
numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą;
numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).
Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d.,
naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo
etapais: I etapas.
Pirmajame etape įstatymai buvo priimti siekiant užtikrinti, kad Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų tiesiogiai pavaldi Aplinkos ministerijai. Pirmojo etapo įstatymuose įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės – valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. 2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. II etapas. 2022 m. birželio 30 d. priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais.
Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Siūlomais įstatymų pakeitimo projektais tikslinamos, papildomos, panaikinamos nuostatos, siekiant išspręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumų, ribojančių tęstinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą, problemą. Pagrindinis siūlomų įstatymų pakeitimų projektų tikslas - pašalinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, kurie riboja tęstinį ir nuoseklų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros pertvarkos mastą, antrajame pertvarkos etape buvo numatyta įtraukti suinteresuotąsias valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, peržiūrėti Žemės įstatymo ir susijusių įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo turinį. 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.
V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“ aplinkos ministras sudarė darbo grupę, kuriai pavesta teikti Aplinkos ministerijai konkrečius pasiūlymus dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo ir kitus pasiūlymus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros teisinio reguliavimo tobulinimu, pasitelkiant specialistus, ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus. 1 pav. Aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės sudėtis Darbo grupės veiklos laikotarpis: 2022 m. rugsėjis – 2023 m. sausis.
Darbo grupės veikla:
susirinkimuose diskutuota šiomis temomis: o Žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams; o Servitutų nustatymo (sandoriu ir (ar) administraciniu aktu); o Valstybinės žemės nuomos (sutarčių nutraukimo ir kt. klausimų); o Atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje; o Žemės naudojimo valstybinės kontrolės; o Savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūros ir kontrolės; o Geodezijos ir kartografijos klausimų; o Sutikimų, įvairių derinimo procesų perdavimas patikėtiniams, tikslinant patikėjimo teisės turinį; o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo problematikos; o Žemės konsolidacijos; o Sąvokų nustatymo ir (ar) tikslinimo; o Įstatymų nuostatų suvienodinimo; o Ir kt.
nariams sudarytos galimybės teikti pasiūlymus;
susitikimų;
su atskirais Darbo grupės nariais ir (ar) kitomis suinteresuotomis institucijomis teisinio reguliavimo nuostatoms aptarti, detalizuoti;
grupės siūlymų apibendrinimas, kurio pagrindu parengtas šis įstatymų pakeitimų paketas; Aplinkos ministerija pasiliko galimybę kreiptis į Darbo grupę ir teikti papildomam aptarimui pertvarkos metu kylančius klausimus. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:
žemės naudojimo valstybinė priežiūra) perduodama iš NŽT Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų priežiūrą vykdys VTPSI.
Praktikoje būna atvejų, kai VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba, taip pat abi institucijos dalyvauja teismuose, jei ginčas, pavyzdžiui, vyksta dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI. Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2022 metus NŽT pagal sudarytą 2022 metų žemės tvarkymo darbų planą[1] suplanavo atlikti virš 8000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. 2022 metais visuomenė buvo aktyvi NŽT teikdama informaciją apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus atlikti 2989 neplaniniai patikrinimai. 2022 metais NŽT iš viso atliko 9818 planinių ir neplaninių žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Tikrinant, ar anksčiau nustatyti pažeidimai yra pašalinti, atlikti 1469 patikrinimai. 2 pav.
Vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vienoje iš prioritetinių sričių – kitos paskirties žemės sklypų patikrinimai: atlikti
patikrinimai, tai sudaro beveik 41 proc. nuo bendro visų atliktų patikrinimų skaičiaus. Taip pat atlikti kiti patikrinimai pagal nustatytas planinių patikrinimų prioritetines sritis: 885 dėl apleistų privačių ir valstybinės žemės sklypų, taip pat valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 611 – dėl valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 395 – dėl žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais; 806 kiti žemės naudojimo patikrinimai[3]. 2022 metais žemės naudojimo valstybinė kontrolė sustiprinta kitos paskirties žemės sklypų (namų valdų) patikrinimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo (naudojimo) atlikti. Orientuotasi ir į žemės sklypų, greta kurių valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose yra įrengtų laikinųjų nesudėtingųjų statinių, patikrinimus. Tai iš esmės ir lėmė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kai savavališkai užimta (naudojama) valstybinė žemė, skaičiaus padidėjimą. 3 pav. 2022 m. NŽT nustatytų ir atliktų planinių patikrinimų skaičius pagal prioritetines sritis[4] Pažeidėjams administraciniais nurodymais nustatyta sumokėti iš viso 23
viso 17 762 eurus baudų. Taip pat, 2022 metais priimti 1695 nutarimai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir ANK 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai 2022 metais išnagrinėjo 2705 administracinių nusižengimų bylas ir pažeidėjams surašė nutarimus, kuriais paskyrė iš viso 21 295 eurų baudų. Per 2022 m.
Per 2022 m. VTPSI buvo atlikti 1153 ūkio subjektų ir statybos objektų patikrinimai (iš jų - 773 planiniai, 380 – neplaniniai patikrinimai)[5]. Planiniams patikrinimams rizikingiausi objektai (subjektai) atrenkami pagal VTPSI Rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – RVIS) rezultatus, t. y. automatiniu būdu RVIS įdiegtų modelių pagalba. RVIS kasmet yra atnaujinamos statybos rūšių ir paskirčių rizikingumo klasifikatorių (ypatingiems ir neypatingiems statiniams) reikšmės ir kriterijų, kurie įtraukiami į atrankos modelius, reikšmingumai. Didžiausias dėmesys 2022 metais buvo skiriamas naujų (dviejų ir daugiau butų) statinių statybai, taip pat statinių modernizavimui, rekonstrukcijai. Svarbu paminėti, kad atliekant kitos paskirties žemės naudojimo patikrinimus, kviečiami VTPSI atstovai, kurie vertina kitos paskirties žemėje esančių statinių teisėtumą. Įvertinus, kad kitos paskirties žemės sklypai daugumoje yra užstatytos statiniais teritorijose ir šių žemės sklypų naudojimo patikrai per 2022 metus suteiktas aukštas prioritetas, darytina prielaida, kad bent 80 proc. nuo visų patikrinimų, patikrose VTPSI dalyvavimas buvo reikalingas. 4 pav. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros procesas Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros NŽT atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kai rengiamos žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, visais kitais atvejais, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai -teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
sistemą (toliau – ŽPDRIS) užsakytos 10 737 paslaugos, iš jų:
žemėtvarkos projektai; 3 – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai; 199 – žemės reformos žemėtvarkos projektai) ir surašyti žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada dėl tikslingumo tvirtinti /netvirtinti[⁶]. VTPSI atlikdama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, per 2022 metus pateikė teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktų su teigiama išvada 553 vnt., 4 vnt. – su neigiama išvada, 257 vnt. - dėl nustatytų pažeidimų sustabdė /nutraukė teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą. Išduoti teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada, vnt. Sustabdyti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai**, vnt. Nutraukti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai***, vnt. teigiama (pritariama teikimui tvirtinti)
BP – bendrojo planavimo dokumentai; SP – specialiojo planavimo dokumentai; DP – detaliojo planavimo dokumentai. Lentelė 1. VTPSI atlikta per 2022 m. teritorijų planavimo valstybinė priežiūra Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nuostatas teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre
Per 2022 metus TPDR registruota virš 600 specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų). 3 pav. pavaizduotas teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas parodo išduodamų dokumentų intensyvumą geografiniu aspektu. 5 pav. Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas[7]
22022 m. birželio 30 d. priimto žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 14 dalyje dėstomame 7
straipsnyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai: „<...> savivaldybės – visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“.
Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą, suteikiant vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius). Siūlomais įstatymų pakeitimais vietos savivaldai miestuose ir miesteliuose suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus.
Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose ir miesteliuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:
sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai. NŽT centriniame padalinyje esantis skyrius atlieka žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, taip pat žemės valdų (žemės konsolidacijos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų) valstybinę priežiūrą. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, kurioje šią veiklą vykdo ne teritoriniu principu veikiantis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas. VTPSI taip pat vykdo statybos valstybinę priežiūrą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus.
Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengdamas minėtus projektus, dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys, būdami kaip viena institucija, projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Savivaldybės kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išdavinės visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, nedubliuojant funkcijų su NŽT. 4. Įstatymų pakeitimų nuostatose aiškiai atskirti dviejų institucijų
AM. Nuo 2023-01-04 ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė tel. 8 696
55061, el. p. [email protected], patarėja Aistė Vidžienė tel. Tel.
Tel. 8 695 71392, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Augutienė, tel. Nr. 8695 50 265, el. p. [email protected], analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, tel. Nr. 8 669 59056, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Gricė, tel 8 686 07538, el.p. [email protected], patarėjas Jaroslav Žibort, tel. 8 695 54781, el. p. [email protected], Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė - Aušra Kalantaitė, tel. Nr. 8 669 52682, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Milieškaitė tel. Nr. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Žemės įstatymas
nėra sąvokos „įrenginiai”. 2) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įsiterpęs žemės plotas”. Įstatymo nuostatomis neatskleidžiami
„įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o
pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas gali būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl šios priežasties minėtų Žemės įstatymo nuostatų praktinis įgyvendinimas gali „užprogramuoti“ šio įstatymo tikslų neužtikrinančią valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) praktiką, kuomet atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) bus sudaroma išimtinė galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant vėlesnio tikslinio jų naudojimo. 3) Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės tvarkymas“, „Žemės valdos projektas“. Nors Žemės įstatyme yra vartojami terminai „žemėtvarka“ (Žemės įstatymo VII skyriuje) bei „žemėtvarkos dokumentai“, tačiau tokios sąvokos įstatyme nėra pateiktos.
Atsižvelgiant į minėtus trūkumus bei siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant sąvoką „žemės konsolidacija“ bei kitus vartojamus terminus ir formuluotes, reikalinga Žemės įstatymo projektą papildyti sąvoka „žemėtvarka“. 4) Šiuo metu Žemės įstatyme nurodomi konkretūs institucijų pavadinimai. 5) Valstybinė žemė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą išnuomojama be aukciono statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT specialistai, atlikę patikrinimą naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 35.4 papunktyje nustatyta tvarka ir nustatę, kad žemės sklype esantis statinys yra sunykęs, kreipiasi į savivaldybę, kad ši pateiktų išvadą, ar statinys tinkamas naudoti pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. savivaldybė, nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau statinio savininkas negali jo sutvarkyti, kadangi neturi teisės į žemės naudojimą (LAT 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, LAT 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).
reguliavimą yra leidžiama pakeisti statiniams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnis), tačiau, kai statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti nesudaroma, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, statinio paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (LAT 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, taip pat LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reglamentuotu žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti ploto apskaičiavimu, nustatę, kad statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas yra per didelis (dalis žemės sklype buvusių statinių nugriaunama arba sunyksta), valstybinės žemės nuomininkui siūlo pakeisti nuomos sutartį.
Pastarajam nesutikus, kreipiamasi į teismą ir pradedamas ilgas bylinėjimosi procesas (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 ir LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020). 8) Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Esama formuluotė nepagrįstai referuoja į nuomos sutartyje numatytą paskirtį, o ne į žemės paskirtį ir naudojimo būdą, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat aptariama Įstatymo nuostata nenumato nuomininko įspėjimo ir termino pašalinti pažeidimą nustatymo, nors aptariami pažeidimai – sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ar naudojimo būdą ar jo paskirties ar naudojimo būdo keitimo veiksmai – yra ištaisomo pobūdžio ir pažeidimų pašalinimas leistų tęsti sutartinius santykius, įgyvendinti sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principą ir išvengti didelių išlaidų privataus turto valstybiniame žemės sklype išpirkimui.
valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Šis 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas ir turėtų sudaryti 4-5 metus. Taip pat Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje trūksta nuostatos, kad šis terminas valstybinės žemės patikėtinio sprendimu gali būti pratęstas, jei nuomos sutarties pažeidimas nepašalinamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko valios (pvz. dėl nepagrįstų sklypo bendraturčių ar kaimynų prieštaravimų, valstybės ar savivaldos institucijų biurokratizmo, procedūrų vilkinimo ir pan.) arba jeigu termino pažeidimui pašalini pratęsimas labiau atitiktų valstybės interesus negu statinių ir įrenginių išpirkimas nutraukus sutartį.
sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradeda naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojas nustato, kad valstybinės žemės sklype eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės. 11) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) reglamentuojamas atlyginimo apskaičiavimas už teisę statyti statinius ir (ar) juos rekonstruoti, tačiau neaptarti atvejai, kai žemės sklype yra keli tam pačiam savininkui priklausantys statiniai, atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiekvienam statiniui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, ar atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal visą tam asmeniui išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą.
numatyta atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose apskaičiavimo tvarka, kai statomi statiniai, kurių elementai priskiriami kilnojamiems daiktams, tačiau jiems įrengti panaudojamas visas žemės sklypas. 13) Žemės įstatymo 9¹ straipsnyje nurodomos mokesčio mokėjimo taikymo išimtys turi būti papildytos, nes šiuo metu išimtis taikoma tik pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 14) Susitarti dėl servituto patikėtiniams yra draudžiama ir praktikoje susiduriama su problema, kai valstybinės žemės patikėtiniai atsisako sudaryti sandorius dėl servituto nustatymo, o tokie servitutai administraciniais aktais negali būti nustatyti;
nustato, kad ,,Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir
(ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“
valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) neturi teisės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu, pagal iki
valdomuose sklypuose servitutus reikia nustatinėti teisminiu būdu;
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“, tačiau nenumatyta išimtis apsaugos sutartims, Valstybinės miškų urėdijos sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.
žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių sprendžiant nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį klausimą gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Remiantis preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra žinoma apie maždaug 4 800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai. Galimybė nustatyti servitutus tokiems žemės sklypams yra tik kreipiantis į teismą. 19) Kadastrinių matavimų metu negali būti keičiamos servituto galiojimo apimtys, nustatomas servitutas turi tenkinti tam tikras sąlygas. 20) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 21) Įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nustato, kad galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Ši nuostata gali būti suprantama dviprasmiškai tais atvejais, kai tai pačiai teritorijai taikomi vieno lygmens teritorijų planavimo dokumentai tokią galimybę numato, o kito lygmens – ne. Pavyzdžiui, detalusis planas privatizuotam pastatui, esančiam neprivatizuojamoje žemėje, suformuotame sklype numato visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, o bendrasis planas jame leidžia ir komercinės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Jei vadovautumės Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, pagal kurį yra taikytini žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, išeitų, kad galimybės keisti žemės naudojimo būdą į komercinį tokiame sklype nėra, nors bendruoju planu tokia galimybė numatyta ir draudimas keisti naudojimo būdą jokio viešo intereso neapsaugotų. Tai yra įstatymų kolizija, kuri turėtų būti pašalinta.
sistemos paskirtis - naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 23) Žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną sudaro: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsena; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena;
3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsena. 24) Žemės įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka - Žemės ūkio duomenų centras. 25) Žemės įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą. 26) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nenustatyta skundų / prašymų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka;
valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą (-us) žemės sklypą (-us).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Žemės įstatyme tokios nuostatos nėra įtvirtintos, todėl paimant žemės visuomenės poreikiams taikant Žemės įstatyme numatytas procedūras, po žemės sklypo padalijimo liekantis žemės sklypas, neatsižvelgiant į jo dydį ir galimybę naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, tenka žemės savininkui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo paskirtis yra užtikrinti greitesnį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, tačiau savininko teisių turinys (kuris nėra susijęs su paėmimo visuomenės poreikiams proceso skuba) ir galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės savininko, iš kurio žemė paimama, teises neturėtų skirtis nuo Žemės įstatyme įtvirtintų procedūrų. 28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalis - Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VI¹ skyriuje taip pat naudojama kontrolės sąvoka.
5 dalies nuostata numato, kad „Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.“ Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė ir ne padėtų vykdyti kontrolę, o kliudytų sklandžiai vykdyti reikiamas funkcijas. 30) Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte (nuo 2024-01-01) numatyta, kad „valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;“;
savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 33) Žemės įstatymo 47 straipsnyje neaptarti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei nenumatyta galimybės sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo, reglamentuojančio ŽPVP procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, 3 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, kad ŽPVP projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ŽPVP. Tačiau tokios nuostatos nėra reglamentuotos Žemės įstatymo VIII skyriuje. 34) Perduodant savivaldybėms valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose valdyti patikėjimo teise aktualu numatyti nuostatas dėl nebaigtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
valstybinę kontrolę atlieka NŽT, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą atlieka VTPSI. 2022 m. birželio 30 d. priėmus žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas numatyta perkelti iš NŽT į VTPSI.
įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiuo metu atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus /naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų).
Žemės įstatyme nustatyta per plati valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nenustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas (pvz., dėl mažareikšmių pažeidimų). Teritorijų planavimo įstatymas Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnyje nustatyta, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šios nuostatos kartoja Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgus į minėtą dubliavimą ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, TPĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti TPĮ įtvirtintą teritorijų planavimo proceso reglamentavimą ir nustatyti, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, nes šiuo metu TPĮ tai nenumatyta.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...> 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
paskirties žemės perleidimo pasinaudojant pirmenybės teise. 5.
asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 6. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.” Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
paimtame žemės sklype, valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarka. 2) Įstatyme nėra nustatyta galimybės visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai. 2) Įstatyme numatyta, kad mieste naujų žemės sklypų turi būti tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę šiame mieste atkurti nuosavybės teises, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.
įstatymas
aiškiai reglamentuojamas matininkų /geodezininkų, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, geodezijos ir kartografijos darbus, padarytų pažeidimų priskyrimas mažareikšmiams, nešiurkštiems ar šiurkštiems. Šiuo metu yra įtvirtintos tik dvi pažeidimų rūšys, t. y. šiurkštus ir nešiurkštus, tačiau Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir mažareikšmio pažeidimo rūšis. GKĮ įtvirtintas nešiurkštus pažeidimas pagal turinį atitiktų mažareikšmio pažeidimo sąvoką;
turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus;
poveikio priemonių taikymo atvejai. Geležinkelių transporto kodeksas Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus. Želdynų įstatymas Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str.
Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymas Atsižvelgiant į Darbo grupės pateiktus pasiūlymus ir į derinimo metu gautas institucijų pastabas ir/ar pasiūlymus, įstatymo pakeitimo projekte, numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
ne kartą[⁸] yra pateikusi nuomonę, kad Žemės įstatyme, ir jį įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleista „įrenginio“ sąvoka, nepakankamai detalizuojami su valstybinės žemės nuomos įrenginiams eksploatuoti susiję klausimai: antikorupcinio vertinimo išvadose atkreiptas dėmesys, kad „įrenginiai“ nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, taip pat neregistruojama jų paskirtis. Dėl minėtų aplinkybių, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl priimamų sprendimų pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kad vienais atvejais iš esmės toks pats objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, o kitais analogiškais atvejais – ne). Atsižvelgus į tai, siūloma Žemės įstatyme apibrėžti „įrenginių“ sąvoką (ar požymius). „Įrenginių“ apibrėžties įstatyminiu lygmeniu įtvirtinimu siekiama aiškiai nustatyti, kad, pirma, Žemės įstatymo reguliavimo srityje įrenginiai yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir, antra, tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrenginys gali sukelti lūkestį į valstybinės žemės naudojimo galimybes.
LR CK 4.2 straipsnyje nurodoma, kad „Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai“, taip pat „Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžta sąvoka: „įrenginiai
kuomet įstatyminiam lygmenyje nėra nustatyta įsiterpusiam žemės plotui keliami bendrieji kriterijai, Žemės įstatyme nustatoma sąvoka “Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.”
projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas numatančias
valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija. Teisėkūros ekonomiškumo principas nėra expresis verbis minimas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, tačiau jis tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo efektyvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, įgyvendinimu ir Vyriausybės ne kartą deklaruotu siekiu mažinti priimamų teisės aktų skaičių. 4) Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
XIV-1311 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje), nustatoma, kad „Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.“ Perduodamų valstybinės žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose numatoma pateikti šią informaciją: Nekilnojamojo turto registre įregistruotų perduodamų valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis nuo 2024-01-01 savivaldybės, sąrašas (nurodant šių žemės sklypų unikalius numerius ir jų plotus) bei nesuformuotų žemės sklypų teritorijos bendras plotas patenkantis į konkrečios savivaldybės teritoriją. Konkrečios savivaldybės teritorija bus identifikuojama (atvaizduojama) Žemės informacinėje sistemoje. 5) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 17 dalyje numatomi atvejai kada Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų arba 5 metų, kai reikalingas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės išduoto dokumento, patvirtinančio, kad statiniai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų statybos srities teisės aktų reikalavimus. 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje nurodytas terminas patikslintas, nes 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas.
numatant galimybę išnuomoti valstybinės žemės sklypus apleistų statinių, nustatant terminą statiniams sutvarkyti, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį;
kad gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai statiniams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo ir nustatytas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.
teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris pavyzdžiui buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota, todėl atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės. 12) Žemės įstatymo 10 straipsnis papildytas 7 dalimi, kad tais atvejais, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti, įskaitant ir naują statinį, kuriam statyti išduodamas sutikimas, nustatomos dalys reikalingos šiems statiniams eksploatuoti ir atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal nauju ar rekonstruojamu statiniu užstatomo žemės ploto ir statinio naujai sukuriamo ploto ir šiam statiniui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta, jeigu buvo nustatyta, vadovaujamasi jais ir atskiro patikėtinio sprendimo dėl dalies nustatymo nereikia.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti
Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti
subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Nuostata pasirinkta pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo analogiją. 15) Taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnyje atsisakoma skaičiuoti atlyginimą už įrenginių statybą ir (ar) rekonstrukciją, kaip perteklinę. 16) Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatoma galimybė be aukciono parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje kitiems esamiems žemės sklypo bendraturčiams, bet kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais, nes tokiais atvejais, jei statinio bendrasavininkai įsigytų visą sklypą, o liktų statinio savininkų, kurie jokios dalies žemės sklypo nevaldo, tokiu atveju būtų neužtikrinama jų galimybė statinio dalimi tinkamai naudotis ar netgi patekti iki statinio. 17) Patikslinta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, kad NŽT administraciniu aktu servitutus nustato ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams (toks pasiūlymas jau buvo registruotas Žemės įstatymo pakeitimo projektas (TAR reg. Nr. 21-22237(3)). 18) Siekiant savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, pakeista Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, nurodant, kad savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms miestuose ir miesteliuose, suteikiama teisė servitutus nustatyti sandoriais.
valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) turės teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu. Toks pakeitimas buvo parengtas ŽŪM Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-632 ir 2021-06-10 Vyriausybė pateikė Seimui, tačiau projektas nebuvo priimtas Seime, nes nuostatos dėl jaunųjų ūkininkų galimai prieštaravo Konstitucijai, bet nebuvo toliau svarstomi atskirai ir siūlymai dėl servitutų. 20) Siekiant užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta galimybė sudaryti apsaugos sutartis, kuriose Vyriausybės įgaliotos institucijos su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitaria dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Tokiu būdu yra išsaugomos europinės svarbos gamtinės vertybės, atkuriama ir palaikoma gera jų būklė, taip pat tai padeda užtikrinti Buveinių ir Paukščių Direktyvose numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai dažnai traktuojami kaip kliūtis valstybinės žemės patikėtiniams (pvz., Valstybinei miškų urėdijai) sudaryti anksčiau minėtas sutartis, 7 straipsnio 8 dalis papildyta numatant, kad patikėjimo teise perduotiems valdyti miško žemės sklypams netaikomi apribojimai apsaugos sutartims, sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymą.
kokias papildomai atvejais servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. 22) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnyje numatyta, kad jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia, žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys privalo informuoti viešpataujančio daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 23) Siekiant suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatas su Žemės įstatymo nuostatomis, patikslinta Žemės įstatymo
paskirties žemei;
dvi informacinės sistemos: 1.
Žemės informacinė sistema bus skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį. Žemės informacinę sistemą valdys Aplinkos ministerija,
sistema bus skirta sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones bei teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams. Ją valdys Žemės ūkio ministerija. Žemės informacinė sistema leis efektyviau valdyti valstybinę žemę, užtikrins vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių (tame tarpe ir savivaldybių) įgyvendinimo funkcijas, o Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema leis sistemiškai ir aiškiau vykdyti žemės išteklių stebėjimo priemones, užtikrins žemės išteklių stebėsenai aktualių duomenų rinkinių kaupimą bei tikslingiau teiks informaciją žemės ūkio ir kitiems naudotojams. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai, Žemės įstatyme valstybės informacinių sistemų tvarkytojai neturėtų būti nurodomi.
Remiantis pirmiau minėta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Žemės informacinės sistemos ar Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai būtų paskiriami šių valstybės informacinių sistemų nuostatuose. Biudžeto sandaros įstatymo
privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Vadovaujantis šia nuostata, Žemės įstatymo
informacinės sistemos ir Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ši nuostata užtikrintų galimybę minėtų informacinių sistemų tvarkytojams jų funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas paskirti tiesiogiai. 25) Žemės įstatymo pakeitimo VI skyrius papildytas 35¹ ir 35² straipsniais, nustatančiais prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką, jų nenagrinėjimo ar nagrinėjimo nutraukimo atvejus.
eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo reikalingos teritorijos planuojamos ir šiose teritorijose esantys žemės sklypai turi būti paimami visuomenės poreikiams, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, o ne Žemės įstatymo nuostatomis, atitinkamai patikslinta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis atsisakant atvejo;
įstatymą vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, žemės savininkas neturėtų atsidurti skirtingoje (blogesnėje) padėtyje.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 30) Atsisakyta papildomos patikėtinių kontrolės dėl valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius derinimo;
nuo 2024-01-01) taikymo sritis, numatant visų valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę kontrolę, kurią pavesta vykdyti NŽT;
valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, numatančios galimybę pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, integruotos į Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnį.
žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei numatyta galimybė sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo. 34) Suvienodintos įstatymų nuostatos ir papildytas Žemės įstatymo VIII skyrius, reglamentuojant, kad valstybės institucija, suinteresuota žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galėtų įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, atlikti tam tikras procedūras. Taip pat nuostatos dėl procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi). 35) Žemės įstatymas papildytas 66 straipsniu dėl Žemės įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo.
savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nuo 2024-01-01 tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės perduoti valstybinės žemės tretiesiems asmenims, kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas perdavus iš NŽT į VTPSI, keičiamas įstatymo pavadinimas iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas). Šis įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Priežiūros įstatyme reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
pažeidimų pašalinimo (šiuo metu pareigūnai turi teisę tik raštu prašyti geranoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o to nepadarius, inicijuoti dažnai ilgai trunkančius teisminius procesus, kad asmenys teismo sprendimu būtų įpareigoti pašalinti pažeidimą);
Taikant analogiją su galiojančiomis kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 8 dalimi, 42¹ straipsnio 8 dalimi, Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 6 dalimi, kuriose numatyta Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos teisė per 72 val. gauti teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios teismo leidimų pateikti į tikrinamas teritorijas išdavimo procesą;
išankstinio įspėjimo, nuotoliniu būdu arba atvykus į konkrečią teritoriją, joje užfiksuoti galimus žemės naudojimo pažeidimus (patikrinimai šiai dienai atliekami iš anksto raštu įspėjus tikrinamo objekto savininkus/naudotojus apie planuojamą patikrinimą, dėl ko, kai kurie asmenys, žinodami apie planuojamą patikrinimo laiką bei siekdami išvengti atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia, o NŽT darbuotojai tokiu atveju neturi galimybės užfiksuoti daromų pažeidimų). 3) Priežiūros įstatyme patikslinta valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis, t. y. nustatyti atvejai, kada patikrinimas neatliekamas. 4) Kadangi Priežiūros įstatyme numatyta pakankamai detali valstybinės priežiūros tvarka, nustatyti procedūrines (technines) jos įgyvendinimo taisykles pavedama Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Teritorijų planavimo įstatymas Siekiant įstatymų suderinamumo, parengtas su keičiamų įstatymų (Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo) nuostatomis susijęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) pakeitimo projektas. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. TPĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti TPĮ ir kartu teikiamo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl VTPSI funkcijų, visų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. TPĮ pakeitimo projekte papildytas TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo proceso reglamentavimas ir nustatyta, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų rengimo rekomendacijų“, 141 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra
„parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra
sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai NŽT siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (bendrai vos ne pora mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę. Akivaizdu, kad galiojantis teisinis reguliavimas tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per
miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę.
Atsižvelgiant į tai patikslinta pirmenybės teisės suteikimo atvejai, atsisakant pirmenybės teisės deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje asmenims ir numatant, pirmenybę asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotui nustatytus kriterijus. 3) Siekiant užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytų tikslų, įstatymo 3 straipsnis patikslintas detalizuojant susijusių asmenų nustatymą juridinių asmenų susietumo nustatymo atvejams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso, įstatymo
įgyvendinant projektus galimybės.“
dalimis, kuriose numatomos procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi).
numatant, kad visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir
(ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir
(ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
straipsnis keičiamas numatant galimybę atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties lygiaverčiu žemės plotu ne terminuotai, o iki reformos pabaigos,;
savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nėra galimybės atkurti nuosavybę kitais būdais, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, galimas atlyginimas lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypu (plotu);
nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigtas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Siekiant efektyviai užbaigti reformą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis tikslinama „Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar
(ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio
Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas kaimuose ir miestuose, išskyrus Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybes, yra užbaigtas. 2023 m. gegužės 1 d. NŽT duomenimis, Vilniaus mieste piliečių nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 71,73 proc. piliečių (skaičiuojant pagal prašymuose nurodytą plotą). Nuosavybės teisės į turėtą žemę turi būti atkurtos iš viso 2637 piliečiams į 1499 ha plotą. Vilniaus mieste gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pageidauja 1 223 piliečiai (845 piliečiai pageidauja gauti naują žemės sklypą, 378 piliečiai – naują lygiavertį žemės sklypą (valstybė atlygina piliečiams už negrąžinamą natūra, valstybės išperkamą žemę).
duomenimis, po iki 2023-05-03 įvykusio Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, liko neišdalinti 378 žemės sklypai, kurių bendras plotas – 162,3059 ha (šis žemės sklypų skaičius gali kisti, kadangi piliečiai atsisako pasirinktų žemės sklypų). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. perdavė NŽT 99 naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šie sklypai galėtų būti siūlomi piliečiams rinktis nuosavybės teisėms atkurti tik pabaigus teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Dėl šių priežasčių daroma prielaida, kad Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui galimi paskirstyti
trūksta 432-jų naujų žemės sklypų. Per 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybė suprojektavo 19 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 5,4787 ha plote (iš jų – 13 (4,6496 ha bendro ploto) rėžiniuose kaimuose). Be to, praktikoje yra atvejų, kai prašoma atkurti nuosavybės teises į itin mažo dydžio žemės plotą, tačiau racionalaus žemės naudojimo prasme apskritai nebūtų galimybių suformuoti tokio dydžio atskirų žemės sklypų. Minėtos objektyvios priežastys daro neigiamą įtaką bendrai nuosavybės teisių atkūrimo procesų baigčiai. Siūlomais Įstatymų pakeitimais siekiama esamoje situacijoje piliečiams, kuriems nuosavybės teisės turi būti atkurtos, užtikrinti realią pasirinkimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybę bei kuo greičiau užbaigti visos valstybės mastu nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Geodezijos ir kartografijos įstatymas
geodezininko veiklos pažeidimus kvalifikuojant suteikti galimybę nustatyti mažareikšmius pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį. 2) Suvienodinta Nekilnojamojo turto kadastro ir Geodezijos ir kartografijos įstatymų nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino ir atitinkamai papildytas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo proceso metu“ pateikta rekomendacija patobulinti teisinį reglamentavimą nustatant aiškų su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą. NTKĮ 9 straipsnio 4 dalies
matininko netinkamo veikimo Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys pakeičiami (ištaisomi) be žemės sklypo savininko prašymo NT kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
vykdydama jai Lietuvos Respublikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu[⁹] pavestus uždavinius, susiduria su situacijomis, kada sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) veiklos vertinimu, ir turi būti priimami sprendimai dėl matininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimo sudėtingumo ir taikytinos poveikio priemonės skyrimo, o šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme detalizuota kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimų rūšys ir poveikio priemonių taikymo atvejai:
turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir nustatyta 3 rūšių matininko veiklos pažeidimus – mažareikšmį, nešiurkštų ir šiurkštų pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį;
turto kadastro įstatymo 11 straipsnis nuostatomis, reglamentuojančiomis pažeidimų tyrimų principus, nustatyta, kad matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir aiškiai nurodyta, už kokius matininko veiklos pažeidimus turėtų būti taikoma poveikio priemonė – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas.
3) Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje tvarka, siūlome papildyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį nuostatomis, nustatančiomis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Minėti prašymai ir skundai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje išnagrinėti bus pateikiami Vyriausybės įgaliotai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai. Statybos įstatymas Patikslintos Statybos įstatymo nuostatos, dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų ir reikiamų suderinimų teikimo Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Geležinkelių transporto kodeksas.
Pakeisti 23¹ straipsnį atsisakant galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės biudžetas negauna pajamų iš valstybės turto valdymo. Valstybinė žemė turi būti naudojama ir ja turi būti disponuojama atsižvelgiant į visuomenės interesą racionaliai naudoti žemę: „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“ (Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d.,
užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų <...> (2006 m. kovo 30 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Nuo to momento, kai priimamas sprendimas viešosios infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti aukcione ir šis turtas perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tokiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, nenaudojamas viešosios infrastruktūros valdytojo veikloje, turi būti perduotas įstatymų nustatytam patikėtiniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais”. Sutinkamai su to paties Įstatymo 2 str. 1 d., disponavimas turtu apibrėžiamas, kaip „teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę”. Siūlomi įstatymų pakeitimo projektai nukreipti ne į restrospektyvų istoriškai susiklosčiusių individualizuotų ar pavienių atvejų (pavyzdžiui, kaip Susisiekimo ministerijos 2022-03-22 rašte Nr.
2-1085 nurodytų: „Valdytojas šiuo metu yra išnuomojęs 81 valstybinės žemės sklypo dalį asmenims, kurie yra įgiję atitinkamus nekilnojamojo turto objektus šiuose valstybinės žemės sklypuose, panaikinus Valdytojui teisę išnuomoti šiems asmenims valstybinės žemės sklypus, reikalingus jų turimiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, Valdytojas turės suformuoti 81 naują valstybinės žemės sklypą“) reguliavimą, bet į perspektyvų bendrą nacionalinį skaidresnį valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ateityje. Klausimai dėl pavienių sutarčių, jų tęstinumo spręstini pačių jų šalių sutarčių ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintą daiktinių teisių institutą, su daiktu susietus įsipareigojimus t. y. daiktinių teisių suvaržymus bei jų perleidimo taisykles. Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama didinti valstybinės žemės teisinių santykių apibrėžtumą, numatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, atsižvelgti į su sėkmingu žemės administravimu susijusius požymius, pavyzdžiui, saugumą dėl žemės valdymo ir naudojimo teisių, apribojimų nustatymo; aiškumo, paprastumo dėl žemės kaip sandorio objekto charakteristikos ir dokumentacijos, aiškių susijusių veiksmų ir procedūrų; efektyvumo atliekant procedūras, atsakomybės; skaidrumo numatant sąžiningus įkainius, mokesčius ar susijusias prievoles; viešumo, užtikrinančio vienodą prieigą prie informacijos suinteresuotiesiems, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio
žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo nurodyta, kad apskritai
„valstybinės žemės naudojimas lengvatinėmis sąlygomis neužtikrina maksimalios
naudos visuomenei”.
Atlikto audito rezultatai parodė, kad praktikoje yra atvejų, kai valstybinė žemė nuomojama nevykdomiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, privatūs asmenys pelnosi iš lengvatinėmis sąlygomis jiems išnuomotos valstybinės žemės, valstybei atlyginama ne už visą parduotą žemę ir pan. Atsižvelgus į tai, daroma prielaida, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie nuoseklesnio valstybinės žemės naudojimo ir valdymo, skaidresnės apskaitos, nes sprendimus dėl valstybinės žemės teisinio statuso priimtų šioje srityje nuoseklią ir vieningą praktiką vystyti įgaliota institucija, o ne ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“, kurios įstatuose[10] įtvirtinta, kad „bendrovės veiklos objektas – viešosios geležinkelių infrastrukūros techninė priežiūra, atnaujinimas ir plėtra, geležinkelių transporto eismo reguliavimas ir minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo ir susijusių paslaugų teikimas“, Bendrovės veiklos tikslai atskirai nesiejami su veiklai nereikalingos ar nenaudojamos valstybinės žemės valdymu, naudojimu, papildomomis funkcijomis. Taigi sprendimus dėl Valdytojo veiklai nenaudojamos valstybinės žemės ar jos dalies statuso, ekonomiškai efektyvesnio valstybinės žemės (valstybės turto) valdymo ir naudojimo turėtų priimti įgaliota institucija pagal kompetenciją, o ne vienašališkai Valdytojas, kuris pirmiausia turi siekti tikslų, įstatuose numatytų tiesiogiai (verslo augimo, naudos akcininkui ir pan.).
Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Želdynų įstatymas, Vandens įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas patikslinti teisinio aiškumo, teisinės technikos, teisės aktų nuostatų suderinimo prasme. Visi įstatymų pakeitimų projektai suderinti pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, numatantį esminius vietos savivaldos modelio pokyčius. Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:
1Servitutus sandoriais galės nustatyti:
o savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos); o VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka). 2. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išduos visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, suteikiama galimybė pritarti projekto sprendiniams vienu pritarimu. 3.
valstybinės priežiūros – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, suteikiama teisė duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas, atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo: o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą teisiškai reglamentuoti numatoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurio pavadinimas atitinkamai tikslinamas ir keičiamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas; o Žemės įstatyme vartojama nauja valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka; o vietoje žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokos vartojama žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka. 5. Sprendžiant žemės sklypų „be privažiavimo“ problemą, numatoma, kokiais atvejais žemės sklypams, į kuriuos nėra suprojektuoto privažiavimo ir kuriems nenustatyti servitutai, servitutai gali būti nustatomi supaprastinta tvarka. 6. NŽT suteikiama teisė nustatyti servitutus (kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas)) administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. 7.
naudojimo: o suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį; o Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;
2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas. 8. Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą, per kurį statiniai turi būti sutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. 9.
galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Siekiant atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 10.
statyti ir (ar) rekonstruoti statinius apskaičiuos savivaldybių merai. 11. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turės teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams priimamas savivaldybės taryba savo sprendimu, nustatys atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas. 12. Informacija, susijusi su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žemės savininkams ir (ar) naudotojams, bus siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 13. Siekiant aiškesnio ir efektyvesnio žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso: o sudaromos sąlygos fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas; o žemės savininkas turės teisę pasirinkti, kad žemės sklypas, kurio negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, po padalijimo liktų jo nuosavybėje arba būtų perduodamas visuomenės poreikiams; o valstybės institucija turės teisę įgalioti savo reguliavimo srities subjektą atlikti dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų; o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms atlikti numatomi papildomi finansavimo šaltiniai, suteikiama teisė procedūras finansuoti iš projekto lėšų (ne tik iš valstybės lėšų). 14.
pabaigti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras: o savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai; o savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki baigs nuosavybės teisių grąžinimą; o savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigiamas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės. 15. Numatoma, kad įstatymų pakeitimais taip pat bus sprendžiami šie klausimai: o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo; o prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo; o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; o galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus panaikinimo; o galimybės pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių (asmenims, deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje); o priemonių nustatymo, taikant atsakomybę matininkams; o sąvokų nustatymo ir tikslinimo, įstatymų nuostatų suvienodinimo; o kiti. Želdynų įstatymas. Želdynų įstatymo 2 str.
Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, t.y. priimant Želdynų įstatymo naują redakciją, į šią įstatymo dalį buvo neįtraukta svarbi želdinių sistemos dalis, reikalinga pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui). Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostata patikslinta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus siūlomų įstatymų pakeitimus, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Įvertinus prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (apie 23 163 eur.). Taip pat apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams (apie 886 eur.), inžinerijos specialistams (apie 22338 eur. ir apie 2182 eur.). Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Pasitelkus ekspertinį vertinimą prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (preliminariai skaičiuojama apie 23 163 eur. padidėjimą).
Taip pat apskaičiuota sumažinama administracinė našta, kad teikiamomis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų nuostatomis, kuriomis siūloma: -tikslinti neteisingus žemės sklypo duomenis dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo bus galima be žemės sklypo savininko prašymo (administracinė našta įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams sumažinama apie 885 eur.),
Prognozuojama, kad administracinė našta kiekvienais metais bus sumažinta apie 25405 eur.
Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus, aiškesnis teisinis reguliavimas, sąlygojantis nuoseklios, tęstinės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo galimybes, prisidės prie teisinio tikrumo ir apibrėžtumo didinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
21999 m. birželio 2 d.
nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
42003 m. vasario 18 d.
nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
52004 m. lapkričio 15 d.
nutarimą Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
62008 m. sausio 23 d.
nutarimą Nr.
patvirtinimo“;
71999 m. vasario 24 d.
nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;
82000 m. rugpjūčio 2 d.
nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
91993 m. kovo 18 d.
nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
102002 m. rugsėjo 10 d.
nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
112005 m. rugsėjo 16 d.
nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
121998 m. balandžio 1 d.
nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
132000 m. liepos 5 d.
nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
142005 m. birželio 27 d.
nutarimą Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152017 m. gruodžio 13 d.
nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
162000 m. birželio 27 d.
nutarimą Nr.
išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
171995 m. lapkričio 13 d.
nutarimą Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
181996 m. balandžio 18 d.
nutarimą Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
192002 m. vasario 15 d.
nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
202003 m. liepos 15 d.
nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
211999 m. rugsėjo 29 d.
nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“;
221998 m. birželio 18 d.
nutarimą Nr. 738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
231994 m. gruodžio 12 d.
nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
242002 m. balandžio 15 d.
nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
252004 m. spalio 14 d.
nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d.
nutarimą Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
272004 m. gruodžio 2 d.
nutarimą Nr.
naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
282001 m. rugsėjo 26 d.
nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;
292003 m. spalio 9 d.
nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
302007 m. lapkričio 21 d.
nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;
312007 m. gruodžio 19 d.
nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
322011 m. lapkričio 16 d.
nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;
332014 m. vasario 5 d.
nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;
342015 m. gruodžio 2 d.
nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;
362000 m. gruodžio 15 d.
nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
372010 m. rugpjūčio 12 d.
nutarimą Nr.
Federacijos demarkavimo geodezijos ir kartografijos darbų vykdymo 2010 metų programos patvirtinimo“;
382010 m. gegužės 4 d.
nutarimą Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
392010 m. gruodžio 22 d.
nutarimą Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
402008 m. vasario 26 d.
nutarimą Nr. 231 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
412005 m. spalio 21 d.
nutarimą Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“;
422004 m. gruodžio 6 d.
nutarimą Nr. 1597 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų patvirtinimo ir pavedimo ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms parengti reikiamus teisės aktus“;
432004 m. gruodžio 3 d.
nutarimą Nr. 1559 „Dėl Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo tobulinimo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo 2005-2009 metų programos patvirtinimo“;
442004 m. spalio 14 d.
nutarimą Nr. 1290 „Dėl Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
452017 m. gruodžio 13 d.
nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
462002 m. lapkričio 19 d.
nutarimą Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
472002 m. lapkričio 7 d.
nutarimą Nr.
2003-2007 metų programos patvirtinimo“;
482017 m. rugsėjo 27 d.
nutarimą Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“;
492001 m. birželio 12 d.
nutarimą Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“;
502000 m. rugsėjo 19 d.
nutarimą Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
511997 m. spalio 23 d.
nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“;
521996 m. birželio 19 d.
nutarimą Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“;
531996 m. birželio 3 d.
nutarimą Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
542013 m. kovo 13 d.
nutarimą Nr. 215 „Dėl georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“;
552004 m. gegužės 26 d.
nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“;
562018 m. liepos 25 d.
nutarimą Nr. 725 ,,Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“;
572019 m. gruodžio 11 d.
nutarimą Nr. 1248 ,,Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“;
582021 m. rugpjūčio 23 d.
nutarimą Nr.
teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“;
592014 m. balandžio 23 d.
nutarimą Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“;
602020 m. liepos 16 d.
nutarimą Nr. 798 „Dėl administracinės paskirties ir kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais centralizuotai“;
612013 m. liepos 17 d.
nutarimą Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“;
622012 m. gruodžio 12 d.
nutarimą Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;
632018 m. gruodžio 27 d.
nutarimą Nr. 1415 „Dėl Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo;
642014 m. spalio 28 d.
nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“;
652018 m. vasario 7 d.
nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
662019 m. gruodžio 11 d.
nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
671998 m. lapkričio 17 d.
nutarimą Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“;
682018 m. sausio 3 d.
nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“. 69. 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
nuomos“; Atitinkamai bus keičiami aplinkos ministro, žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais:
aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. D1-904/3D-844 ,,Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“;
aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3D-272/D1-317 „Dėl Savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m.
balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d.
įsakymas Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
Nr. 3D-161 „Dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja rodiklių patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d.
įsakymas Nr.
3D-1018 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos atnaujintų žemės našumo vertinimo duomenų skelbimo ir naudojimo“;
9Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d.
įsakymas Nr. 3D-446 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą atliekančių specialistų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Siūlomo teisinio reguliavimo pokyčiai iš dalies susiję su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu. Planuojama, kad numatytų lėšų, skirtų NŽT valdomomis ir (ar) tvarkomomis informacinių sistemomis sistemoms administruoti ir palaikyti, pakaks. Vykdant žemės naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarką, numatoma specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus: žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus rengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šiuo metu jie rengiami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje - ŽPDRIS. Žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją, o ne pagal Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją. Dėl šios priežasties į Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją būtų reikalinga įtraukti tam tikrų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų erdvinių duomenų sluoksnių, kurie yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje. Remiantis preliminariais 2023 m. kovo mėn. VTPSI duomenimis, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų sluoksnių pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją sukūrimo TPDR ir TPDRIS darbai kainuotų 35 396, 00 Eur be PVM.
Šia apimtimi būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant 2022 m. birželio 30 d. priimtą Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, kuris įtvirtino įpareigojimą dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 1 d., planuojamas centralizuotas įrašų Nekilnojamojo turto registre dėl patikėtinių pakeitimas bei susijusių duomenų bazių pertvarkymo darbai. Darant prielaidą, kad šie reikalingi pakeitimai bus atlikti pagal analogiją taikant 2020 m. Žemės ūkio ministerijos taikytą praktiką dėl „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, prognozuojama, kad techniniams sprendiniams atlikti užteks jau numatytų lėšų. NŽT darbuotojų pareigybių skaičius yra 957 pareigybės. NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, skirta 13,1 etato. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2022 metais patikrinti 8 206 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti 907 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (žemėtvarkos schemų tikrinta nebuvo)[11]. Tai sudaro daugiau kaip 11 proc. nuo visų patikrintų žemėtvarkos planavimo dokumentų. Didžiausia dalis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengiama su tikslu ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (99 proc. nuo visų patvirtintų projektų) bei miškui įveisti ne miško žemėje (1 proc. nuo visų patvirtintų projektų)[12] .
Svarbu paminėti, kad Seime priėmus Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis padidinti reikalavimai siekiantiems statyti ūkininko ūkio sodybą, todėl tikėtina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų siekiant tikslo parinkti ūkininko sodybos vietą mažės. Atsižvelgiant į tai, preliminariai skaičiuojama, kad iš NŽT į VTPSI perkeliamoms funkcijoms - specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūrai atlikti, būtų reikalinga 1-2 etatai. Tačiau išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į VTPSI žemės naudojimo valstybinei priežiūrai ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai atlikti bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:
Valstybinės žemės sandorių pokyčiai
(ar) sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar daugiau negu 20 procentų juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės.
įsigyti miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę. Per 2022 metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir priimti 25 NŽT direktoriaus įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 18-ai savivaldybių.
Šių įsakymų pagrindu savivaldybės įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 119 valstybinių žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 101,52 ha. Tai pat buvo parengtas ir priimtas 1 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas dėl 1 savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas yra 8,00 ha. Įvertinus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perdavus valstybinės žemės patikėjimą savivaldybėms miestų ir miestelių administracinėse ribose, numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į kitas institucijas bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties nenumatoma mažinti, planuojama, kad jų pakaks. Pridurtina, kad siekiant užtikrinti sklandų 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų įgyvendinimą, žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.
V-37 „Dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandos sudarymo“, buvo sudaryta žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komanda, į kurios sudėtį tikslingai įtraukti Aplinkos ministerijos, NŽT, VTPSI atstovai ir darbuotojai, taip pat pagal poreikį gali būti pasitelkiami kitų subjektų atstovai ir ekspertai. Projektinis valdymas ir darbas komandoje prioritetiškai prisidės prie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, glaudesnės tarpusavio komunikacijos palaikymo, analizuojant, vertinant alternatyvas ir priimant geriausius sprendimus dėl įgyvendinimo ryšium su institucinių procesų optimizavimu, paslaugų teikimo gerinimu, skaitmenizavimu ir pan. Taip pat pasitelkus išorės konsultantus vykdomi NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo darbai. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos paskirtį, daroma prielaida, kad funkcijų perskirstymo procesuose pasirinktas projektinis valdymas padės pasiekti uždavinius, orientuotus į efektyvesnio žemės naudojimo ir valdymo kūrimą, kad keičiamų įstatymų projektų kontekste esančios funkcijos būtų atliekamos efektyviau, koordinuočiau, subalansuojant naudą ir sąnaudas ir kuo mažiau trikdant susijusių ar prižiūrimų subjektų veiklą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami įstatymų pakeitimų projektai yra tęstinė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos dalis (antrasis etapas), todėl juos rengiant buvo iš dalies atsižvelgta į esminius teisinio poveikio vertinimui svarbius elementus, kurie buvo analizuoti, diskutuoti iki pirmajame reformos etape priimtų įstatymų (įskaitant Žemės įstatymą ir kt.) ir sprendžiant dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių tikslingumo. Pavyzdžiui, dar 2019 m. lapkričio 15 d.
Vyriausybės kanclerio pavedimu Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizėje „Dėl tikslingumo perduoti atitinkamas nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms“ vienas iš STRATA teiktų siūlymų buvo „pabaigti laisvos valstybinės žemės sklypų suformavimą ir registravimą sklypais, suformuojant tikslą šią problemą išspręsti per apibrėžtą laikotarpį (siūlomas laikotarpis penkeri metai, kainuotų maždaug po 30 milijonų eurų kasmet). Tam prireiks reikšmingo papildomo biudžeto finansavimo, todėl rekomenduojame Vyriausybės lygiu priimti sprendimus dėl lėšų, reikalingų šiems darbams atlikti, skyrimo, tolimesnius darbus siejant su kasmetiniais biudžeto svarstymais“. Minėtas siūlymas buvo parengtas, be kita ko, atsižvelgus į 2018 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio Universiteto (ASU) mokslininkų atlikto tyrimo: ,,Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija“ rezultatus, gautus apžvelgus valstybinės žemės valdymo Lietuvoje tuometinę situaciją, atlikus institucijų, disponuojančių valstybine žeme, atliekamų funkcijų analizę, gerosios užsienio praktikos apžvalgą bei apklausą, skirtą įvertinti valstybinės žemės administravimo problemas ir suinteresuotų pusių lūkesčius. STRATA analizėje nurodoma, kad ASU studijos autoriai preliminariai skaičiavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai laisvai žemei (tuometiniais duomenimis, apie 800 tūkst. ha) suformuoti sklypais (apie 415 tūkst. sklypų) ir juos teisiškai įregistruoti prireiktų apie 120 – 160 mln. eurų lėšų.
Autoriai darė prielaidą, kad jeigu visa ši žemė būtų naudojama, mokant bent 1 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio (arba privatizuotos žemės mokesčio), žemės reformos baigiamiesiems darbams išleistos valstybės lėšos atsipirktų per
parduodami atsižvelgiant į efektyviausio jų panaudojimo galimybę bei teisės aktų nuostatas, įvertinant galimas gauti pajamas iš žemės nuomos ar pardavimo. Remiantis NŽT 2022 metų veiklos ataskaitos duomenimis[13], 2022 m. net 30 proc. visos esamos valstybinės žemės nebuvo įregistruota. Taigi minėta apimtimi NŽT reikalinga atlikti veiksmus, suformuoti žemės sklypus, kad atsirastų, visų pirma, pagrindas ir galimybė šią valstybinės žemės dalį įveiklinti per sandorius ateityje.6 pav. parodo, kad esamas kasmetinis procentinis neįregistruotos valstybinės žemės dalies pokytis nėra ženklus. 6 pav. Neįregistruotos valstybinės žemės dalis, skaičiuojant nuo visos valstybinės žemės,
Pagal NŽT 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenis , 2022 m. gruodžio 31 d. NŽT balanse užregistruotas laisvos valstybinės žemės plotas buvo
principo, net jeigu pagal analogiją pritaikant ASU studijoje taikytus skaičiavimus (neatsižvelgiant į galimai šiuo metu pakitusias kainas), esamos laisvos valstybinės žemės ploto registravimui užbaigti būtų reikalinga ne mažiau kaip 125 mln. Eur lėšų nepriklausomai nuo teikiamų įstatymų pakeitimų. Palyginimui, tokia suma būtų 140,63 karto mažesnė negu NŽT finansinėje apskaitoje nurodyta bendra tikroji laisvos žemės vertė.
Siūlomi įstatymų pakeitimai darys teigiamą įtaką institucinių procesų ir darbo optimizavimui, atitinkamai siūlomas teisinis reguliavimas teigiamai prisidės prie žemės valdymo ir naudojimo efektyvumo didinimo, nes padidins institucinius pajėgumus ir paspartins procesus, be kita ko, ir dėl laisvos valstybinės žemės įregistravimo apimčių. Tai leis sudaryti daugiau sandorių dėl valstybinės žemės, t. y. efektyviai ir racionaliai įveiklinti valstybinę žemę, kad iš jos, kaip valstybės turto, būtų sukurta didesnė visuomeninė nauda, papildoma ekonominė vertė, finansinė grąža, padidintas valstybės biudžetas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,valstybinė žemė“ ,,patikėtinis“, ,,Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Darbo grupės pateikti pasiūlymai dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo 2023 m. vasario 17 d. buvo pristatyti socialiniams partneriams, kur nuotoliniame susitikime dalyvavo virš 200 įvairių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų. [1] NŽT 2022 m. veiklos planas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
1P- 70 -(1.3 E). [2] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [3] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [4] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [5] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [6] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [7] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.tpdr.lt >. [⁸] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6df96a00e32511ecb35fcfa9fca18926?jfwid=6i50l2d4i. Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7291bdb15c0111edba0ded10be2fa21c?jfwid=6i50l2cal. [9] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1, 4, 15 dalys; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.
1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas. [10] 2023 m. sausio 23 d. AB „LTG Infra“ įstatai, prieiga: < https://ltginfra.lt/documents/12778/10314970/AB+LTG+Infra+%C4%AFstatai+20230117.pdf/e8fffa66-cbc5-42ca-8827-09e6dcafdd7a)>. [11] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [12] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.zpdris.lt >. [13] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [14] NŽT veiklos ataskaitos duomenys, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >.
2023-05-22 Nr. XIVP-2766 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata
„Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto
straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“.
Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški. Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms.
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų
straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr.
XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą
projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 5. Projekto
straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą
„turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau
kaip pusę balsų“. 6. Projekto
straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo.
Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais. 7. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį. 8.
straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio
straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas. 9. Projekto
įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio
straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“,
„valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“. 11. Projekto
Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio
tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo
valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti. 12. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui. 13.
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje. 14. Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį. 15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami.
Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne. Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių. 16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui. 17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies
sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama
„apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti
įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas. 18.
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos. 19. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „valstybinės“. 20. Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu. 21. Tikslintinas projekto
straipsnio 7 dalies
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte. 23. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765
atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas. 24.
tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio
straipsnio 4 dalyje“. 25. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio
„šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”. 26. Projekto 2 straipsnio
nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto
dalies“ įsigaliojimo, bet dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas. 27. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio
nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“. 28.
teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 29. Projekto
straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-06-26 Nr. XIVP-2766(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, taip pat kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, aptariamas ir patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas. Projekto nuostata „aptariamas ir turto patikėjimo teisės pasibaigimo klausimas“ nėra pakankamai aiški, taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes neaišku, kas konkrečiai turėtų būti aptarta Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti nustatant, kad Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės projekte nustatytais atvejais pasibaigia bei nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdytų patikėjimo teise. 2.
aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalyje reikėtų nurodyti iš kurių subjektų yra išperkami šioje dalyje minimi statiniai ir (ar) įrenginiai bei nurodyti subjektą, kuris būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl jų išpirkimo. Taip pat svarstytina, ar taip pat nereikėtų nustatyti, kad tokius objektus išperka valstybė bei nurodyti, iš kokių lėšų šaltinių būtų sumokama už išperkamą turtą. 3. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu „ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams“. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos nariai ir dalininkai yra bendrijos dalyviai, todėl vertinamojoje projekto nuostatoje jų atskirai įvardinti nereikia. Be to, svarstytina, ar nuostatos „dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma“, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio
pastarajame įstatyme kiek kitaip įvardinami savivaldybių subjektai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyvių susirinkime turintys daugiau kaip 51 procentą balsų, t. y. savivaldybės, ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos. 4.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
įstatymo 9 straipsnio kitose struktūrinėse dalyse, pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje, siūloma nustatyti ir kitus atvejus, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
atskiru punktu, nustatant, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais arba Žemės įstatymo 9 straipsnio
įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką“. Svarstytina, tuo atveju, jeigu savivaldybės nuomos mokesčio tarifą nustatytų remiantis Vyriausybė nustatyta be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka, tai aukščiau minėtus sakinius reikėtų sukeisti vietomis bei aiškiai įvardinti, kad savivaldybės jų teritorijoje esančios nuomojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nustato vadovaujantis aukščiau minėta Vyriausybės nustatyta tvarka. 6.
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, ne tik jeigu valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet ir nesutinka mokėti šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Taigi projekte įtvirtinama Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 formuluotė naudojant jungtuką „ir“ suponuoja tai, kad valstybinės žemės nuomininkui mokant nuomos mokestį, valstybinės žemės nuomos sutartis negalėtų būti nutraukiama prieš terminą net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka pagrindinius valstybės turto valdymo ir naudojimo principus. Ta pati pastaba dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo racionalumo ir efektyvumo taikytina ir projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punktui, kuriame įtvirtinama, kad statiniams ar jų dalims sunykus dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, valstybinės žemės nuomos sutartis neturi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, nes vadovaujantis šia išimtimi išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas neturi būti sumažintas. Vadovaujantis išdėstytu, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatos sistemiškai tikslintinos. 7.
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje straipsnio 23 dalyje yra reglamentuojamas ne apleistų, o sunykusiems statiniams priskirtų valstybinių žemės sklypų nuoma be aukciono. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiamos nuorodos tikslingumas. 8. Nėra aiškus projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo
santykis, nes viena vertus Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje suformuojama bendra taisyklė, kad žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, o kita vertus Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje reglamentuojama, kad „valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai <...>“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos loginiu aspektu. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, koordinuoja ir atlieka žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, o šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nereikėtų atsisakyti arba jame nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos tik koordinuoja žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. 10. Projekto
įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą (abi formuluotes pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas apima formuluotė „valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra“) atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
nuostatas specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą reikėtų tikslinti taip, kad iš jo būtų aišku, kokių žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba. 11. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punkte prieš žodį „kontrolę“ įrašytinas žodis „veiklos“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus nuostatos „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė“ (vartojama du kartus) turinys. Manytina, kad šioje nuostatoje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos“ (kaip nustatyta galiojančiame Žemė įstatyme). Taip pat svarstytina, ar šį punktą nereikėtų patikslinti nustatant, kad dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. 12.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatoma, kad savivaldybės meras apskaičiuoja atlyginimą už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 35¹, 35² ir 66 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-2765(2)) 3 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėtą atlyginimą apskaičiuoja ne savivaldybės meras, o savivaldybės administracija. Siekiant aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765(2) nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 13. Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžio „valdomuose“ įrašytinas žodis „valstybinės“. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2765(2) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 1 straipsniu 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios „Valstybinės žemės patikėtinių valstybinę priežiūrą“, „priežiūrą ir kontrolę“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 14 punktui. 15.
įstatymo 36²straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8
straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“. Pažymėtina, kad nuostata
„teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“ nėra pakankamai aiški. Vertinamoji projekto nuostata derintina su projekto 1 straipsniu 3 dalimi
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies bei projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies nuostatomis, pagal kurias šiose dalyse išvardinti sandoriai gali būti registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Taigi, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nuostatos „nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada“ nereikėtų pakeisti nuostata
„nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės
aktų reikalavimus (nėra trūkumų) ir galima jį registruoti“. 16. Siekiant suderinti projekto nuostatas su kartu teikiamų įstatymų projektų nuostatomis, projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „viršininkas“ įrašytinas žodis
„vadovas“. 17. Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl įsigaliojimo
tikslintinos, nes projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl šio straipsnio 5 dalies, o dėl 4 dalies įsigaliojimo. 18.
įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis <...>, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalis įsigalioja
dalis, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad „2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija:“. Taigi, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas Žemės įstatymo 7 straipsnio
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje ir projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti kelias skirtingas tų pačių Žemės įstatymo 7 straipsnio
Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis įsigaliotų tuo pačiu metu kaip ir šio straipsnio 15 d., t. y. 2025 m. sausio 1 d., tai tokiu atveju, projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma Žemės įstatymo 7 redakcija turėtų būti išdėstyta be
„2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija“ ir toliau išdėstyti naują šio straipsnio redakciją, kuri apimtų ir naujas 15 ir 17 dalis. Tokiu atveju, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalį“.
Tuo atveju, jeigu siekiama, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalis įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., o Žemės įstatymo 7 straipsnio
registre dienos, tai projekto 1 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstoma Žemės įstatymo 7 redakcija turėtų būti išdėstyta be naujos 15 dalies, bet įtraukiant naują 17 dalį. Tokiu atveju projekto 2 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad „2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio redakcija“ ir toliau išdėstyti naują šio straipsnio redakciją, kuri apimtų ir naują 15 dalį, o Žemės įstatymo 7 straipsnio naują 17 dalį taip pat reikėtų perkelti ir į projekto Nr. XIVP-2765(2)) 2 straipsnio atskirą struktūrinę dalį (atitinkamai tikslinant šio projekto 30 straipsnio 1 ir 4 dalis). Tokiu atveju projekto
įstatymo 7 straipsnio 15 ir 17 dalis“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2023-06-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa –
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(32) 1(64) 5(6) 8(1, 2) (1), Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata
„Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto
straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški.
Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio
įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 2(13) 2(10)
aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio
naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr.
XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-223
dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą Pritarti iš dalies Projektas Nr. XIVP-2766 patikslintas ir nuostatos su Įstatymas Nr. XIV-1538 suderintos, taip pat papildytas „3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1538.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2211
projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos.
Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(7)
valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. Nepritarti.
Nepritarti. Nuostata yra numatyta ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(7)
reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(7)
aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių
„nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“.
Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(7)
aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas. Pritarti. Atsisakyti derinimo numatyto projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalyse. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(8) 1(9) 2(4), 4(2)
įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 36² straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)2
straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“,
„valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“.
Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9) 4(15)
Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio
Siūloma pakeisti Projekto
įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)
Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)
straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas).
Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne. Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių. Pritarti Siūloma pakeisti Projekto
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
išnuomoja:
sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. 4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 23 ir 24 dalyse nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;. 8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. 7.
plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, ir šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu neatsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų skaičių, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), gali būti didinamas valstybinės žemės nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys.
Įsiterpęs Valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu žemės plotu, jeigu tokį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskirą žemės sklypą, bei teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose teritorijose – 0,5 ha, arba nuomotojo sprendimu didesnio dydžio valstybinės žemės plotas, jeigu jis ribojasi su keliais žemės sklypais. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu.
Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip
pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu. 10.
sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse. 12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. 14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. 15.
savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 16. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei EB svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. 17.
žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir Nekilnojamojo turto kadastre numatytą įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. arba yra
2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 78 dalyje nurodytą atvejį nurodytus atvejus ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 78 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.
terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. 4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai.
Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą. 19.
(ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys eksploatuojamų žemės sklype esantys statiniai esančių statinių ar įrenginiai įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems jų eksploatuoti eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą ar keičiama statinio paskirtis, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau statinys ar įrenginys nerekonstruojami, nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą. 20.
Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. 21. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 1617 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 22.
22Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams,
valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. 23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame, yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24.
žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremalaus įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 25. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, eksploatavimui;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
Šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 26. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir
(ar) naudojimo būdui.
Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9) 2(9)
straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9) 2(24)
straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio
sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9) (22,
straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio
nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:
„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio
įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims nustatyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(9)
ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu. Pritarti
Teisės departamentas, 2023-05-22 1(32)
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį. Pritarti
Teisės departamentas, 2023-05-22 1(32)
32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(32)
straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnyje atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(36¹)
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 36² straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(36²)
į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nuoroda „šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose”, vietoj jos įrašant nuorodą „šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2221
dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2222 27.
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio
įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 1(7) 2(2)
straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais. Pritarti
30LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-06-05 1(9)
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius. Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad
„Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie
sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos. Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos. 1.1.2. Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės.
Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės[¹]“, Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir /ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[²] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[³] sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimud Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
„ekstremalus įvykis“. 31. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 1(9) 3(23)
3Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo
atvejį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šioje nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į Įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatas). Pritarti
32LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-06-05 * Atlikus Projekto Nr.
XIVP-2766 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) Projektu valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos;
b) Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų faktines aplinkybes, kad pastatai sunyko dėl stichinės nelaimės poveikio;
c) Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis; Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Pritarti Žr. argumentus prie išvados lentelės 2.30. punkto. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9)
straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“.
Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais. Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi. Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas)
sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:
atitikti ne tik ploto dydžio kriterijus, bet turi būti nustatytas reikalavimas, kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9)
2.
2023-4913) 1(9)
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas). Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.
Pritarti iš dalies Siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9)
straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai. Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9) (23,24) 4.
2023-4913) 1(9) (23,24)
straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre. Pritarti
valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą.
Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio
žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punktą. Pritarti iš dalies Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punkte ir 24 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) bus skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9)
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte numatyta galimybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(9)
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti. Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:
„24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913) 1(8)
pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pritarti
(2023-05-31 Nr. 2023-4913)
dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766;
Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1859028/silutes-rajona-apseme-potvynis-bet-gyventoju-vanduo-neisgasdino-pagalbos-nesikreipe.. [2] Prieiga internete: Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C15592B096FA/asr. [3] Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą.
DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 2023-06-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Kupčinskas, Jurgis Razma. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. Nepritarti Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, minėtų įstatymų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais. Pritarti
išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais. Pritarti 4.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių
„miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių
teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį. Pritarti
(12),
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pabrėžtina, kad minimų teisės aktų nuostatų atsisakyti netikslinga. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2, 3 ir 4. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
(4),
(2),
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gaunama iki sandorio sudarymo. Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr.
5, 8 ir 12. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“. Pritarti Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo
valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti. Pritarti 9.
(17), (19), (20),
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba
rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai,
Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje. Pritarti
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį. Pritarti 12.
(22), (23),
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne. Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto
straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, būtina tikslinti aptariamas Projekto nuostatas, aiškiai nurodant, kad išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleistų ar sunykusių statinių, o ne valstybinės žemės sklypai prie tokių statinių. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
(22), (23),
(1),
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę.
Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio
dvitaškio ir 1 punktui. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, pabrėžtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minimais atvejais valstybinė žemė būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Todėl siūlytina nurodyti, kokiu būdų aptariamais atvejais, valstybinė žemė bus išnuomojama. Taip pat pritariant Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabai, sutiktina, kad šiais atvejais nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) vertę. Tačiau nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, manytina, kad iš projekto nuostatų yra aišku, kad viso nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. 14.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas. Pritarti
(22),
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 16.
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto
straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritartina, tačiau Audito komitetas siūlo aptariamos nuostatos atsisakyti. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu. Pritarti Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritartina, tačiau Audito komitetas siūlo aptariamos nuostatos atsisakyti. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio
institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar
„Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką
įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški.
Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies
straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui, tobulinant įstatymo projektą Nr. XIVP-2766, sistemiškai vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte. Pritarti 20.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765
atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas. Pritarti
Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį. Pritarti
(36¹)6
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 36² straipsnio 4 dalyje“. Pritarti
(36¹)6
straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 8 ir
dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 * Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
1, 4,5 Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas. Pritarti 26.
2 Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“. Pritarti
* Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir
* Numeruotina projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). Pritarti 29.
* Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai: 2023-06-05 gauta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4682. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2023-06-02 *
<...>
Dėl reformos finansavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą. Atsižvelgti
sąjungų federacija, 2023-06-02 * Dėl Vyriausybės įgaliotų institucijų Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“. Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai.
Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (-ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą, sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai“ taps dar sudėtingesniais. Siūlome įstatymų projektuose vietoje
„Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečias
institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis. Pritarti
sąjungų federacija, 2023-06-02 * Dėl savivaldybių kontrolės Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus. Tačiau tokie pasiūlymai neturės realios galios ir dėl savivaldybės įpareigojimo vykdyti vieną ar kitą kontroliuojančios institucijos nurodymą reikia kreiptis į teismą. Praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų taisymo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni. Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau įstatymu nenustatyta institucija, kuriai bus suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje. Savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galės būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 35¹ straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalės būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje.
Arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti turi būti išskiriama žemės sklypo dalis, kurios reikia atskiram statiniui eksploatuoti. Miestuose ir miesteliuose tokią funkciją atliks savivaldybės. Tuomet, kai dalys bus nustatytos pažeidžiant teisės aktus, savivaldybes kontroliuojanti institucija negalės pakeisti savivaldybės sprendimų. Siūlome nustatyti konkrečias priemones ir veiksmingus instrumentus tinkamai savivaldybių kontrolei užtikrinti. Nepritarti Nepritariant pateiktam siūlymui, manytina, kad numatytos priemonės pakankamos savivaldybių ir kitų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolei užtikrinti. Projekte numatyti šie valstybinės žemės patikėtinių (tarp jų ir savivaldybių) kontrolės veiksmai, pavyzdžiui:
savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo (taip par žr. Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymus). 2. Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojama kreiptis į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai (tarp jų ir savivaldybės) nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo. 3. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.
Šia priežiūra siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo Projektu yra teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765, kuriuo papildomas VI skyrius 35¹ straipsniu. Šis straipsnis reguliuoja prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką. Be kita ko numatoma, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Apibrėžiama, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat numatoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Tai pat minėtas VI skyrius papildomas 35² straipsniu, kuris apibrėžia prašymų ir skundų nenagrinėjimą, jų nagrinėjimo nutraukimą. 4.
sąjungų federacija, 2023-06-02 * Dėl valstybinės žemės prie sunykusių ir apleistų statinių Reformos projektuose numatyta galimybė išsinuomoti arba gauti panaudai valstybinę žemę prie apleistų ir sunykusių pastatų ir net statinių. Tokių statinių savininkas turės teisę išnuomoti arba gauti panaudai valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. Įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui sandėliuką, šulinį ar kokį kitą menkavertį statinį nekilnojamojo turto plėtotojas galės pretenduoti į valstybinę žemę ir ją gauti be aukciono lengvatinėmis sąlygomis. Be to, Žemės įstatyme nėra aprašytas apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimas. Taikant praktikoje tokias normas galės būti skirtingai vertinama, kokie statiniai yra laikomi apleistais statiniais, kokie statiniai laikomi sunykusiais, o kokie ne. Teisės aktuose siūlome aiškiai apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas bei jų kriterijus. Pritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu nesudaromos galimybės valstybinę žemę, kurioje yra sunykusių ar apleistų statinių, perduoti panaudos pagrindais. Pritartina pasiūlymui Projekte apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas. 5. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2023-06-02 * Dėl grįžimo prie popierinių dokumentų ir informacinės sistemos Žemės įstatymo pakeitimuose numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiks visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą. Kol kas tokios informacinės sistemos nėra ir ji nebus sukurta iki 2024 m. sausio 1 d.
Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“, kuriuo planuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija skaitmenizuoti procesus paslaugą teikiančių patikėtinių institucijų viduje bei Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje sukurti/tobulinti integracines sąsajas su kitomis sistemomis. Tačiau šis projektas bus įgyvendintas ne anksčiau, kaip 2025 m. sausio 1 d. (projekto įgyvendinimo terminas 2 metai). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiktų visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą, grįžti prie „popierinių“ žemėtvarkos procedūrų arba nustatyti vėlesnį, ne anksčiau kaip 2025 m. sausio
žemėtvarkos funkcijų ir patikėjimo teisės miestuose ir miesteliuose perdavimą savivaldybėms iki tol, kol bus sukurta pilnavertė informacinė sistema, galinti užtikrinti sklandų žemėtvarkos funkcijų ir procedūrų veikimą. Nepritarti Žemės įstatymo 34 straipsniu, kurio redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., įtvirtinamas Žemės informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas. Dalis elektroninių paslaugų, kurias ateityje numatoma teikti per Žemės informacinę sistemą, jau dabar teikiama per kitas valstybės informacines sistemas. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šiais metais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bus sukurtos valstybinės žemės nuomos, panaudos ir pardavimo elektroninės paslaugos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos šios elektroninės paslaugos bus iniciuojamos per Žemės informacinę sistemą.
Taip pat Žemės informacinėje sistemoje valstybinės žemės patikėtiniai pradės tvarkyti valstybinės žemės erdvinių duomenų rinkinį, kuriame bus saugoma informacija apie valstybinės žemės sklypus ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotus. Pilna apimtimi valstybinės žemės patikėtiniai savo funkcijas per Žemės informacinę sistemą pradės vykdyti nuo 2025 m. sausio 1 d. Iki to laiko bus sukurti ir visi įrankiai, leisiantis pilnai skaitmenizuoti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas. Žemės informacinę sistemą numatyta sukurti per 2023–2024 m., įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšomis vykdomą projektą
„Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų
planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“. 6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Darbo taryba, 2023-06-05 *
<...>
Manome, kad 2024-01-01 Inspekcija neturės nei pakankamai darbuotojų, nei pritaikytų informacinių sistemų naujų funkcijų vykdymui. Jau ir dabar darbuotojų trūkumas Inspekcijoje yra kritinis, darbo krūvis milžiniškas, o skatinimas neįmanomas, nes biudžetas 2023 m. buvo sumažintas. Prašome Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių šių veiksmų situacijai suvaldyti:
Inspekcijai paliekant vieną žemėtvarkos ir žemės naudojimo kontrolės funkcijas vykdančią valstybės instituciją arba atidėti reformą dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės funkcijų perdavimo Inspekcijai, kol bus skaitmenizuoti NŽT archyvai, sukurta priežiūros funkcijoms reikiama IT infrastruktūra, išspręstas reikiamų perkelti etatų klausimas.
Manome, kad vykdant reformą turi būti iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos, o ne tik techniškai išskaidomos ir iš vienos įstaigos kitoms padalinamos funkcijos. Daug klausimų lieka nesureglamentuoti ar sureglamentuoti neaiškiai, o „pilkoji zona“ teisiniame reglamentavime visuomet didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. 2. Atstatyti ir bent 10 proc. padidinti sumažintą finansavimą darbo užmokesčio fondui siekiant sudaryti galimybes įstaigai spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemas. Dėl darbuotojų trūkumo specialistams vis sunkiau užtikrinti efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, laiku išnagrinėti gyventojų skundus; darbuotojai pastaruoju metu dirba itin dideliu darbo krūviu dėl neįvykstančių konkursų ir neužimtų etatų, o didelę labiausiai kvalifikuotų darbuotojų dalį perviliojo savivaldybių administracijos arba privatus verslas. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.
Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pritarti
2Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-311
projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“. Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais. Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi. Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:
projekte suvienodinti įsiterpusio žemės ploto sąvokas (įtraukiant kaip stabilų kraštovaizdžio objektą ir geležinkelį);
3Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-311
ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas). Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8. 4. Nacionalinė žemės tarnyba, 2023-05-311
ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai. Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. Pritarti 5.
5Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-311
(23),
Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais
6Nacionalinė žemės tarnyba,
Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte ir 23 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą.
Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio
žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punktą. Pritarti iš dalies Argumentai: Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta, kad
„Nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie
negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat turtas (kilnojamieji daiktai), kurį nekilnojamuoju pripažįsta įstatymai“. Siekiant užtikrinti didžiausią naudą valstybei išnuomojant valstybinės žemės sklypus apleistiems ar sunykusiems pastatams eksploatuoti, tikslinga valstybinės žemės mokestį apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri apimtų tiek žemės, tiek pastatų vertę. Papildomai žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-051
pasiūlymai:
sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius.
Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad
„Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie
sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos. Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui.
Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos. 1.1.2. Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės. Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės[1]“, Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir /ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[2] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[3] sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimud Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą.
Pritarti Argumentai: Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai, siūlytina Projektą patikslinti, numatant, kad valstybinės žemės sklypas gali būti išmuomojamas, kai jame yra sunykusių statinių, jeigu jie sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-051
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje pateikta nuoroda į „šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šioje nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į Įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatas). Pritarti
9Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-311
ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą. Nepritarti Žr. argumentus prie 6 Nacionalinės žemės tarnybos pastabos. 10.
10Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-311
keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad prie griautinų ir apleistų neremontuotinų statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti. Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“. Pritarti
11Nacionalinė žemės tarnyba,
2023-05-31 * Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“. Pritarti 2.
2Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Pabrėžtina, kad Aplinkos ministerija yra įpareigota formuoti šios srities politiką, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su Aplinkos ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“ Pritarti 3.
Seimo Audito komitetas, 2023-06-071
Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybos vadovui suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su aplinkos ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio
straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
4Seimo Audito komitetas,
ir 3 pasiūlymais pasiūlyta neatsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos derinimo su Aplinkos ministerija, kai Žemės įstatyme nustatytais atvejais priimami atitinkami sprendimai dėl patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, neturi būti išbraukiamos svarstomo įstatymo 7 straipsnio 12, 13, 15 dalys, reglamentuojančios sprendimų derinimo su Aplinkos ministerija klausimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti minimas svarstomo straipsnio nuostatas, t. y. siūlytina jų neišbraukti. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio
infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti
Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“ 4.
Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
5Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės panaudos terminas – ne ilgiau kaip 99 metai, o kai perduodama neatlygintinai naudotis žemės ūkio paskirties žemė – ne ilgiau kaip 25 metai[⁴]. Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius panaudos sandorį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokio sandorio sudaryti nebuvo galima.
Tokiu atveju: pirma, kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo, nes sudarytas sandoris būtų laikomas neteisėtu ne dėl šios sandorio šalies netinkamų veiksmų, bet dėl savivaldybės netinkamo veikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos[5]; antra, kyla rizika dėl teisminių ginčų skaičiaus padidėjimo, nes šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą laiką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
taip:
„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio,
dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“ Pritarti 6.
Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“. Pritarti
7Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Argumentai:
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina.
Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu, žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas). Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, taip pat pritariant Nacionalinės žemės tarnybos
suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę. 2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.“
8Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams, o kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius nuomos sutartį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokios sutarties sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą, laiką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
taip: „11. Savivaldybės, iki sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, sudarymo, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“
9Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Argumentai: 1.
Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Tačiau galimi atvejai, kai statiniai ar jų dalys, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, t. y. gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip šis įvykis suprantamas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme (taip pat žr. 7 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą). 2. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai, todėl pasiūlė reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama (žr. 4 pastabą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, taip pat numatant išimtį dėl statinių sunykimo gaisro ar ekstremalaus įvykio atvejais. 3. Taip pat Projekto nuostatos redakciškai tikslintos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius,
kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.“ Pritarti 10.
Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Taip pat šios dalies 1–3 punktuose išdėstoma, kas tokiu atveju turi būti nurodoma valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi, siūloma leisti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose plėtoti kitokią veiklą, keičiant išnuomotame valstybinės žemės sklype stovinčių statinių ir (ar) įrenginių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų. Pasiūlymas:
straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį: „25.
Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“
straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
11Seimo Audito komitetas,
2023-06-071
Argumentai: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas) Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ nuostatos numato, kad ši ataskaita susideda iš šių dalių: statistinės informacijos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė žemė taip pat yra viena iš valstybės turto rūšių, tačiau ataskaita apie jos valdymą, naudojimą ir disponavimą ja nerengiama, o informacija apie jos visos valdymą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje neteikiama. Siekiant išsamios analitinės informacijos apie valstybinės žemės valdymą, jos valdymo efektyvumą, valstybinės žemės patikėtinių veiklą, jų veiklos kontrolę ir kitus dalykus, tikslinga numatyti tokios ataskaitos rengimą. Šią ataskaitąVyriausybės nustatyta tvarka galėtų rengti Nacionalinė žemės tarnyba. Tokia kasmet rengiama ataskaita suteiktų galimybę valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinantiems – Seimui ir Vyriausybei turėti išsamią informaciją apie valstybinės žemės valdymą, šios srities politikos formuotojui ir ją įgyvendinantiems subjektams padėtų priimti reikiamus sprendimus, taip pat sudarytų galimybes visai visuomenei turėti išsamią informaciją apie tai, kaip valdoma valstybinė žemė.
Be kita ko, Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitai parengti naudojamu įrankiu galėtų tapti Žemės informacinė sistema ar kita sistema. Pasiūlymas:
straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo
naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą.“
12Seimo Audito komitetas,
2023-06-071 (36¹)
Argumentai: Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnis numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys ne tik savivaldybių, bet ir visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę. To paties straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos Projekto nuostatos sudaro galimybes Nacionalinei žemės tarnybai gauti iš valstybinės žemės patikėtinių informaciją apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais.
Pavyzdžiui, Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniai įpareigojami kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši tokius sandorius patikrintų. Be to, Projekto
straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio
į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo. Paminėtina ir tai, kad veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir
(ar) panaudos atliekami per Žemės informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant nedidinti administracinės naštos viešajame sektoriuje, siūlytina atsisakyti reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašyti pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 5 punktą: „5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.“
13Seimo Audito komitetas,
2023-06-071 (36²)6
Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymams, kuriais siūloma Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl panaudos arba nuomos sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gauti iki atitinkamos sutarties sudarymo, atitinkamai turi būti tikslinama Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstoma 36² straipsnio 8 dalis, numatanti, kada Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams. 2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio
įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsniuose straipsnio
nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo iki šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planuojamo sudaryti sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį sudaryti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu sandoris nesudaromas.“
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro vedėja L. Pranaitytė ir biuro patarėja A. Buragienė) [1] Pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone.
Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1859028/silutes-rajona-apseme-potvynis-bet-gyventoju-vanduo-neisgasdino-pagalbos-nesikreipe. [2] Prieiga internete: Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C15592B096FA/asr. [3] Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. [4] Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (2009-06-10 nutarimo Nr. 629 redakcija). [5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2766 2023-06-14
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1(32)
8(1,2)
įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių
pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški.
Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme. Pritarti
2023-05-22 Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr.
XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
2023-05-22 Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą. Pritarti iš dalies Projektas Nr. XIVP-2766 patikslintas ir nuostatos su Įstatymas Nr. XIV-1538 suderintos, taip pat papildytas „3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1538.“
1 Numeruotina projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos.
Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). Pritarti
2023-05-22 1(7)
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.
Nepritarti Nuostata yra numatyta ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1(7)
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais. Pritarti
2023-05-22 1(7)
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio
sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“.
Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį. Pritarti
2023-05-22 1(7) Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas.
Pritarti Atsisakyti derinimo numatyto projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalyse. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1(8)
4(2)) Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
2023-05-22 1(9) Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip:
„valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“,
„žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“.
Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“. Pritarti
2023-05-22 1(9) 4(15) Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo
valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti. Pritarti Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”
Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui. Pritarti 13.
2023-05-22 1(9)
straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje. Pritarti
2023-05-22 1(9)
straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį. Pritarti
2023-05-22 1(9)
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas).
Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne. Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės
„išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių
statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių. Pritarti Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę.
Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir
(ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui. Pritarti
2023-05-22 1(9)
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio
sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas. Pritarti 18.
2023-05-22 1(9)
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir
statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakeisti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:
„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio
įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims, tokiems kaip pagrindinei naudojimo paskirčiai, sienų statybos produktams, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.“
2023-05-22 1(9)
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto
straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o
2023-05-22 1(9)
Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu. Pritarti 21.
2023-05-22 1(32)
Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį. Pritarti
2023-05-221 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte. Pritarti
2023-05-22 1(32)
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765
atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas. Pritarti
2023-05-22 1(36¹)
įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 36² straipsnio 4 dalyje“. Pritarti
2023-05-221 (36²)
straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 8 ir
dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”. Pritarti 26.
2023-05-222 1, 4,5 Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas. Pritarti
2 Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“. Pritarti
2023-05-22 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Antikorupcinis vertinimas pateiktas 2023-06-06. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1(7)
dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
5 Argumentai: Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip
„Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar
kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.
Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.
Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:
Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;
dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);
Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti. Pritarti
ministerijos
3 ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“.
Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais. Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi. Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr.
I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Pasiūlymas: Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:
įsiterpusio žemės ploto sąvokas (įtraukiant kaip stabilų kraštovaizdžio objektą ir geležinkelį);
atitikti ne tik ploto dydžio kriterijus, bet turi būti nustatytas reikalavimas, kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Pritarti iš dalies Siūloma Žemės įstatymo 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2.
Įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo ar Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat aukščiau nurodytų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.“ Siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „7.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, ir šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu neatsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų skaičių, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), gali būti didinamas valstybinės žemės nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys.
Įsiterpęs Valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu žemės plotu, jeigu tokį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskirą žemės sklypą, bei teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose teritorijose – 0,5 ha, arba nuomotojo sprendimu didesnio dydžio valstybinės žemės plotas, jeigu jis ribojasi su keliais žemės sklypais. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu.
Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė.“
ministerijos 2023-05-31 ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas). Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę. 3. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams.
Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai. Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. Pritarti
ministerijos
straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre. Pritarti 5.
punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą. Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punktą, ir valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio
Siūlome pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ir 24 dalis ir jas išdėstyti taip:
„23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja
be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame, yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. 24. Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremalaus įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.“ 6.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-05-31 1(9)
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte numatyta galimybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą. Pritarti
ministerijos 2023-05-31 1(9)
įstatymo 9 straipsnio
statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti. Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:
„24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“. Pritarti
ministerijos 2023-05-31 1(8)
8.
ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pritarti
ministerijos
dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą. Pritarti
10LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-06-05 1(9)
ir pasiūlymai: 1.1.
Valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius. Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad „Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos.
Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos. 1.1.2. Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės. Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės“, Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir /ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
nelaimė“ į „ekstremalus įvykis“. 11. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 1(9) 3(23)
3Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje pateikta nuoroda į „šio straipsnio
nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į
12LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-06-05 * Atlikus Projekto Nr. XIVP-2766 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
a) Projektu valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos;
b) Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų faktines aplinkybes, kad pastatai sunyko dėl stichinės nelaimės poveikio;
c) Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis; Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Pritarti Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
nelaimė“ į „ekstremalus įvykis“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr.
įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“.
Pritarti iš dalies Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“ 2.
Audito komitetas 2023-06-071
Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.
Pabrėžtina, kad Aplinkos ministerija yra įpareigota formuoti šios srities politiką, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su Aplinkos ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“ Nepritarti Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme. 3. Audito komitetas 2023-06-071
Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybos vadovui suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.
Todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su aplinkos ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio
straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“ Nepritarti Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme. 4. Audito komitetas
ir 3 pasiūlymais pasiūlyta neatsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos derinimo su Aplinkos ministerija, kai Žemės įstatyme nustatytais atvejais priimami atitinkami sprendimai dėl patikėjimo teisės pasibaigimo.
Atsižvelgiant į tai, neturi būti išbraukiamos svarstomo įstatymo 7 straipsnio 12, 13, 15 dalys, reglamentuojančios sprendimų derinimo su Aplinkos ministerija klausimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti minimas svarstomo straipsnio nuostatas, t. y. siūlytina jų neišbraukti. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“
suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją. Nepritarti Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme. 5.
2023-06-071
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės panaudos terminas – ne ilgiau kaip 99 metai, o kai perduodama neatlygintinai naudotis žemės ūkio paskirties žemė – ne ilgiau kaip 25 metai[¹]. Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius panaudos sandorį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokio sandorio sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju: pirma, kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo, nes sudarytas sandoris būtų laikomas neteisėtu ne dėl šios sandorio šalies netinkamų veiksmų, bet dėl savivaldybės netinkamo veikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos[2]; antra, kyla rizika dėl teisminių ginčų skaičiaus padidėjimo, nes šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą laiką.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
taip:
„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio,
dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“ Nepritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota. 6. Audito komitetas
Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio
formuluotę „darbuotojas“. Pritarti
2023-06-071
Argumentai:
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu, žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas). Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą.
Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, taip pat pritariant Nacionalinės žemės tarnybos
suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę. 2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą.
Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.“ Pritarti 8.
Audito komitetas 2023-06-071
Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams, o kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius nuomos sutartį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokios sutarties sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą, laiką. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
taip: „11. Savivaldybės, iki sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, sudarymo, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“ Nepritarti Atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota. 9. Audito komitetas 2023-06-071
Argumentai: 1.
Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Tačiau galimi atvejai, kai statiniai ar jų dalys, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, t. y. gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip šis įvykis suprantamas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme (taip pat žr. 7 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą). 2. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai, todėl pasiūlė reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama (žr. 4 pastabą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, taip pat numatant išimtį dėl statinių sunykimo gaisro ar ekstremalaus įvykio atvejais. 3. Taip pat Projekto nuostatos redakciškai tikslintos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius,
kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.“ Pritarti 10.
Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Taip pat šios dalies 1–3 punktuose išdėstoma, kas tokiu atveju turi būti nurodoma valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi, siūloma leisti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose plėtoti kitokią veiklą, keičiant išnuomotame valstybinės žemės sklype stovinčių statinių ir (ar) įrenginių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų. Pasiūlymas:
straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį: „25.
Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.
Nepritarti Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalimi siekiama racionalaus valstybinės žemės naudojimo suteikiant teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį. Šiuo metu praktikoje susiduriama su situacijomis, kuomet pasikeitus statinių ar žemės paskirtį ir pavyzdžiui asmeniui bankrutavus parduodant turtą iš varžytynių, naujasis turto įgijėjas negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, o tuo pačiu ir tęsti statybos ir (ar) statinio rekonstrukcijos darbų, taigi visi ginčai sprendžiami teismuose. 11. Audito komitetas 2023-06-071
Argumentai: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas) Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ nuostatos numato, kad ši ataskaita susideda iš šių dalių: statistinės informacijos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė žemė taip pat yra viena iš valstybės turto rūšių, tačiau ataskaita apie jos valdymą, naudojimą ir disponavimą ja nerengiama, o informacija apie jos visos valdymą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje neteikiama. Siekiant išsamios analitinės informacijos apie valstybinės žemės valdymą, jos valdymo efektyvumą, valstybinės žemės patikėtinių veiklą, jų veiklos kontrolę ir kitus dalykus, tikslinga numatyti tokios ataskaitos rengimą. Šią ataskaitąVyriausybės nustatyta tvarka galėtų rengti Nacionalinė žemės tarnyba. Tokia kasmet rengiama ataskaita suteiktų galimybę valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinantiems – Seimui ir Vyriausybei turėti išsamią informaciją apie valstybinės žemės valdymą, šios srities politikos formuotojui ir ją įgyvendinantiems subjektams padėtų priimti reikiamus sprendimus, taip pat sudarytų galimybes visai visuomenei turėti išsamią informaciją apie tai, kaip valdoma valstybinė žemė. Be kita ko, Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitai parengti naudojamu įrankiu galėtų tapti Žemės informacinė sistema ar kita sistema. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo
naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą.“
2023-06-071 (36¹)
Argumentai: Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnis numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys ne tik savivaldybių, bet ir visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę. To paties straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos Projekto nuostatos sudaro galimybes Nacionalinei žemės tarnybai gauti iš valstybinės žemės patikėtinių informaciją apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais. Pavyzdžiui, Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniai įpareigojami kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši tokius sandorius patikrintų.
Be to, Projekto
straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio
į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo. Paminėtina ir tai, kad veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir
(ar) panaudos atliekami per Žemės informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant nedidinti administracinės naštos viešajame sektoriuje, siūlytina atsisakyti reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašyti pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 5 punktą: „5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.“
2023-06-071 (36²)6
Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymams, kuriais siūloma Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl panaudos arba nuomos sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gauti iki atitinkamos sutarties sudarymo, atitinkamai turi būti tikslinama Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstoma 36² straipsnio 8 dalis, numatanti, kada Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams. 2.
nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio
įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsniuose straipsnio
nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo iki šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planuojamo sudaryti sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį sudaryti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu sandoris nesudaromas.“
2023-06-07 Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, NŽT prie AM pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (2009-06-10 nutarimo Nr. 629 redakcija). [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.