Projekto lyginamasis variantas
PAPILDYMO 76¹, 76², 83¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-654 3 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO nr.xiv-1258 1 straipsnio pakeitimo
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 7.
užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotą priėmimą Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdo vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Šiugždinienė
02bc4391-41f5-4e0a-b00f-0506ed539e7a Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 7.
užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotą priėmimą Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdo vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
02bc4391-41f5-4e0a-b00f-0506ed539e7a Projekto Nr. XIVP-2742(3) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. 4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. 5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. 6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 7.
7Asmenų (išskyrus užsieniečius,
kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotą priėmimą Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdo vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. 8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5d101c5c-e2d2-4699-bb47-e41c0122b0cd
NR. XIV-1726 12, 17, 36 StraipsniŲ pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹
ir
straipsnio pakeitimo
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 12, 17, 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipniu projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas, atsižvelgiant į toliau pateiktas priežastis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos vaikų teisės. Pagal šią konvenciją švietimas yra viena iš vaiko teisių, kuria siekiama išlaisvinti iš skurdo, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra tikslaus atsakymo, kokie veiksniai mokyklų praktikoje labiausiai lemia mokinių pasiekimus – įgytas žinias, gebėjimus, savijautą pamokoje. Pagal mokslinius tyrimus mokinių pasiekimams turi įtakos asmeninės mokinių savybės, mokytojai, mokymo(si) turinys, ištekliai, socialinė ir ekonominė mokinių padėtis, emociniai ir kultūriniai veiksniai.
Mokinių pasiekimams taip pat įtakos turi pamokų praleidimo veiksnys. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo 2022-09-01 iki 2023-03-21) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis
mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas). Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų (tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų). Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“) atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos.
Atsisakius išduoti 094/a medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą (46 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tėvams (globėjams, rūpintojams) – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą (47 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2018 metų rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius, atsirandančius dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir lankomumo. Praleistos pamokos, nesvarbu, ar dėl ligos, ar ne, turi pasekmes. Skirtingų tipų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiai organizuoti ugdymo procesą. Dėl priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai – atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...> “ planuojama steigti naują įstaigą – Viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri bus administruos priėmimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vykdomą centralizuotai (toliau – Centralizuotas priėmimas į švietimo programas). Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas Bendrojo priėmimo informacinė sistema (toliau – BPIS) modernizavimas ir integravimas. Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu.
Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą. Šiai dienai veikia BPIS, už kurią atsakinga švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), kuri įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo sukurta BPIS. BPIS tai valstybės informacinių išteklių sistema, kuri apima tik aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tačiau neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų. Nauja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ apims visą švietimo sistemą ir sėkmingai vykdys jai numatytas funkcijas. BPIS veiklą, taip pat reikalavimus sistemos valdytojams, tvarkytojams nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą. Pagal valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja. Pasibaigus projektui – būtina ieškoti tolesnio finansavimo galimybių pagal valstybės biudžetinio finansavimo mechanizmus, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Naujai įsteigta viešoji įstaiga nebus asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį, todėl tiesiogiai iš valstybės biudžeto asignavimų gauti negalės, tačiau subjektai, kurie nėra asignavimų valdytojai, gali gauti finansavimą iš asignavimų valdytojų, tai numato Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokių subjektų sąrašą riboja Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį Biudžeto asignavimų valdytojas (šiuo atveju – švietimo, mokslo ir sporto ministras) „privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, <..>“. Atsižvelgiant į tai, tam, kad nauja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėtų teisę gauti finansavimą iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – ji turi būti numatyta Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti; numatyti subjektą, atsakingą už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
1) nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
2) nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų;
3) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esmines mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos. 4) nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga
„Mokausi Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengtas siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų, nustatančių teisę pačioms aukštosioms mokykloms priimti studentus bei centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas reglamentavimo tikslą, dermės, todėl Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalį siūloma tikslinti: · nurodant, kad priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema.
Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; · išskiriant užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, priėmimą, nes jų priėmimo procedūros, etapai, terminai kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra visiškai skirtingi, apima daug individualaus bendravimo, aukštosios mokyklos yra investavusios į specialias užsieniečių priėmimui pritaikytas sistemas ir centralizuotas techninis šių užsienio piliečių priėmimo aptarnavimas būtų didesnė administracinė našta aukštosioms mokykloms ir patiems stojantiesiems nei pagalba. Atsižvelgus į numatomą siūlomų pakeitimų įsigaliojimo terminą bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas), keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte mokiniams nustatyta pareiga lankyti mokyklą, 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti ją, 6 papunktyje – užtikrinti mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Tačiau Švietimo įstatyme nenustatyta pareiga mokyklai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), kad jų vaikas neatvyko į mokyklą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 80 straipsnyje nustatyta, kad vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tėvams (globėjams, rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 dalis), o šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų (2 dalis). Kodekso 589 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad už anksčiau minėtus administracinius nusižengimus administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytas toks Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Pasigendama mokyklų bendradarbiavimo su Tarnyba dėl sisteminio mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties, nes Švietimo įstatyme nenustatyta mokyklai pareiga apie tai, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) pernelyg lengvai pateisinti vaikų praleistas pamokas. Nėra tvarkos, kuri nacionaliniu lygiu reglamentuotų, kiek praleistų dienų /pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai). Ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše būtų numatyta, kiek praleistų dienų / pamokų be žinios iš gydymo įstaigos gali pateisinti tėvai, taip pat būtų numatytas mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas, numatytos pasekmės dėl praleistų ir nepateisintų pamokų. Tvarkos aprašas padėtų mokyklų vadovams priimti bendrus sutarimus su mokyklos bendruomene dėl mokinių ugdymosi spragų ir jų gerovės problemų prevencijos. Dėl naujos įstaigos, atsakingos už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą – šiuo metu įstatymuose nėra numatyta, kokia įstaiga administruoja priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai.
Tačiau 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti interpretacijų dėl jos atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktui ir 35 straipsnio 2 dalies 3 punktui, pagal kuriuos studentų priėmimo ir šalinimo tvarka yra nustatyta aukštosios mokyklos statute. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokykla privalo:
Savalaikis tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas užtikrintų geresnį mokyklos lankomumą, didintų tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę, gerėtų mokinių pasiekimai;
Lietuvoje“. Įstaigos veiklos sritis – švietimo informacinė pagalba. Siekiant šio tikslo, įstaigai numatomi šie uždaviniai:
programas valstybinės informacinės sistemos tinkamą veikimą;
informaciją ir teikti konsultacijas apie priėmimą į švietimo programas;
programas duomenis ir teikti rekomendacijas švietimo teikėjams.
Numatomos Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ funkcijos:
1) rinkti, kaupti ir skleisti informaciją apie švietimo teikėjus, švietimo programas, priėmimo sąlygas, priėmimo rezultatus ir pagal kompetenciją teikti konsultacijas dėl priėmimo į Švietimo programas;
2) derinti bendrąsias priėmimo sąlygas dėl brandos ir stojamųjų egzaminų tvarkaraščių su aukštosiomis mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
3) atlikti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas atranką;
4) informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie studijų finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymą;
5) inicijuoti ir dalyvauti atliekant socialinius, edukacinius ir (arba) mokslinius tyrimus ir rengti analizes pagrindinėse veiklos srityse;
6) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;
7) bendradarbiauti su Nacionaline švietimo agentūra (toliau – NŠA) užtikrinant duomenų mainus su NŠA tvarkomais registrais ir (ar) administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
8) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybėmis ir užtikrinti keitimąsi duomenimis su jų administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
9) pagal kompetenciją vykdyti kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimus;
10) atlikti kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdomas veiklos sritis, nustatytas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir dermės su Įstatymo projektu Nr. 1, siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnį, nurodant, kad asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos, kaip Įstatymo projektas Nr. 1, įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sudarys teisines prielaidas ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemoms spręsti, „nulinei“ tolerancijai pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminologinei situacijai – geresnės kokybės išsilavinimą įgiję asmenys rečiau padaro visuomenei pavojingas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui įgyvendinti reikės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 2. Mokyklos turės pakeisti vidaus tvarkos taisykles, mokymo sutartis. 3. Reikės priimti sprendimą dėl naujos įstaigos steigimo, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 29 d. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti?
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų dėl lankomumo nereikės. Įstatymo projekte numatyta, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Šiam tikslui, formuojant biudžeto projektą, reikės numatyti papildomų lėšų: 2024 m. –
tūkst. Eur, 2027 m. ir vėliau – 3 242 tūkst. Eur. Bendros centralizuoto priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo irt sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų, tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Iš papildomų lėšų poreikio eliminuotos išlaidos, kurios bus dengiamos iš pažangos priemonių lėšų. Detalūs skaičiavimai pateikiami lentelėje:
Veiksnio pavadinimas Lėšų poreikis, tūkst. Eur
vidutinis darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį, Eur
išlaidos per metus vienai darbo vietai, Eur
darbo vietų skaičius58585858 Iš viso, tūkst.
PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIS IŠ VISO, tūkst. Eur 1 399 2 546 3 017 3 242 iš jų - darbo užmokestis 716 1 651 2 101 2 306 *CPS - projekto „Centralizuota priėmimo į švietimo programas sistema“ lėšos (ES finansavimas) **ILA - projekto "Sukurti BPIS posistemį (individual learning accounts) lėšos (ES finansavimas)
14Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „lankomumas“, „praleistos pamokos“; „Priėmimas į programas“;
„centralizuotai“; „administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė
5d101c5c-e2d2-4699-bb47-e41c0122b0cd
NR. I-1489 29 ir 56 STRAIPSNIŲ pakeitiMO ĮSTATYMO projekto,
NR. XIV-1726 17 straipsniO pakeitimO
projekto ir
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, atsižvelgiant į toliau pateiktas priežastis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos vaikų teisės. Pagal šią konvenciją švietimas yra viena iš vaiko teisių, kuria siekiama išlaisvinti iš skurdo, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti tvarų vystymąsi.
Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra tikslaus atsakymo, kokie veiksniai mokyklų praktikoje labiausiai lemia mokinių pasiekimus – įgytas žinias, gebėjimus, savijautą pamokoje. Pagal mokslinius tyrimus mokinių pasiekimams turi įtakos asmeninės mokinių savybės, mokytojai, mokymo(si) turinys, ištekliai, socialinė ir ekonominė mokinių padėtis, emociniai ir kultūriniai veiksniai. Mokinių pasiekimams taip pat įtakos turi pamokų praleidimo veiksnys. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo 2022-09-01 iki 2023-03-21) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis
mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas). Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų (tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų).
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“) atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos. Atsisakius išduoti 094/a medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą (46 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tėvams (globėjams, rūpintojams) – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą (47 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2018 metų rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius, atsirandančius dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir lankomumo. Praleistos pamokos, nesvarbu, ar dėl ligos, ar ne, turi pasekmes.
Skirtingų tipų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiai organizuoti ugdymo procesą. Dėl priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai – atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...> “ planuojama steigti naują įstaigą – Viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri bus administruos priėmimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vykdomą centralizuotai (toliau – Centralizuotas priėmimas į švietimo programas).
Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas Bendrojo priėmimo informacinė sistema (toliau – BPIS) modernizavimas ir integravimas. Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu. Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą.
Šiai dienai veikia BPIS, už kurią atsakinga švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), kuri įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo sukurta BPIS. BPIS tai valstybės informacinių išteklių sistema, kuri apima tik aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tačiau neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų. Nauja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ apims visą švietimo sistemą ir sėkmingai vykdys jai numatytas funkcijas. BPIS veiklą, taip pat reikalavimus sistemos valdytojams, tvarkytojams nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą.
Pagal valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja. Pasibaigus projektui – būtina ieškoti tolesnio finansavimo galimybių pagal valstybės biudžetinio finansavimo mechanizmus, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Naujai įsteigta viešoji įstaiga nebus asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį, todėl tiesiogiai iš valstybės biudžeto asignavimų gauti negalės, tačiau subjektai, kurie nėra asignavimų valdytojai, gali gauti finansavimą iš asignavimų valdytojų, tai numato Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių subjektų sąrašą riboja Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį Biudžeto asignavimų valdytojas (šiuo atveju – švietimo, mokslo ir sporto ministras) „privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, <..>“. Atsižvelgiant į tai, tam, kad nauja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėtų teisę gauti finansavimą iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – ji turi būti numatyta Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Nr.
1 ir Nr. 2 tikslas – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti; numatyti subjektą, atsakingą už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Nr. 2 uždaviniai:
1) nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
2) nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų;
3) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esmines mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos. 4) nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga
„Mokausi Lietuvoje“. Įstatymo projektas Nr. 3 parengtas siekiant teisinio
aiškumo ir įstatymo nuostatų, nustatančių teisę pačioms aukštosioms mokykloms priimti studentus bei centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas reglamentavimo tikslą, dermės, todėl Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalį siūloma tikslinti: · nurodant, kad priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema.
Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; · išskiriant užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, priėmimą, nes jų priėmimo procedūros, etapai, terminai kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra visiškai skirtingi, apima daug individualaus bendravimo, aukštosios mokyklos yra investavusios į specialias užsieniečių priėmimui pritaikytas sistemas ir centralizuotas techninis šių užsienio piliečių priėmimo aptarnavimas būtų didesnė administracinė našta aukštosioms mokykloms ir patiems stojantiesiems nei pagalba. Atsižvelgus į numatomą siūlomų pakeitimų įsigaliojimo terminą bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas), keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte mokiniams nustatyta pareiga lankyti mokyklą, 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti ją, 6 papunktyje – užtikrinti mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Tačiau Švietimo įstatyme nenustatyta pareiga mokyklai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), kad jų vaikas neatvyko į mokyklą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 80 straipsnyje nustatyta, kad vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tėvams (globėjams, rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 dalis), o šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų (2 dalis). Kodekso 589 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad už anksčiau minėtus administracinius nusižengimus administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytas toks Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Pasigendama mokyklų bendradarbiavimo su Tarnyba dėl sisteminio mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties, nes Švietimo įstatyme nenustatyta mokyklai pareiga apie tai, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) pernelyg lengvai pateisinti vaikų praleistas pamokas. Nėra tvarkos, kuri nacionaliniu lygiu reglamentuotų, kiek praleistų dienų /pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai). Ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše būtų numatyta, kiek praleistų dienų / pamokų be žinios iš gydymo įstaigos gali pateisinti tėvai, taip pat būtų numatytas mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas, numatytos pasekmės dėl praleistų ir nepateisintų pamokų. Tvarkos aprašas padėtų mokyklų vadovams priimti bendrus sutarimus su mokyklos bendruomene dėl mokinių ugdymosi spragų ir jų gerovės problemų prevencijos. Dėl naujos įstaigos, atsakingos už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą – šiuo metu įstatymuose nėra numatyta, kokia įstaiga administruoja priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai.
Tačiau 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti interpretacijų dėl jos atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktui ir 35 straipsnio 2 dalies 3 punktui, pagal kuriuos studentų priėmimo ir šalinimo tvarka yra nustatyta aukštosios mokyklos statute. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad mokykla privalo:
Savalaikis tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas užtikrintų geresnį mokyklos lankomumą, didintų tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę, gerėtų mokinių pasiekimai;
programas valstybinės informacinės sistemos tinkamą veikimą;
informaciją ir teikti konsultacijas apie priėmimą į švietimo programas;
programas duomenis ir teikti rekomendacijas švietimo teikėjams.
Numatomos Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ funkcijos:
1) rinkti, kaupti ir skleisti informaciją apie švietimo teikėjus, švietimo programas, priėmimo sąlygas, priėmimo rezultatus ir pagal kompetenciją teikti konsultacijas dėl priėmimo į Švietimo programas;
2) derinti bendrąsias priėmimo sąlygas dėl brandos ir stojamųjų egzaminų tvarkaraščių su aukštosiomis mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
3) atlikti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas atranką;
4) informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie studijų finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymą;
5) inicijuoti ir dalyvauti atliekant socialinius, edukacinius ir (arba) mokslinius tyrimus ir rengti analizes pagrindinėse veiklos srityse;
6) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;
7) bendradarbiauti su Nacionaline švietimo agentūra (toliau – NŠA) užtikrinant duomenų mainus su NŠA tvarkomais registrais ir (ar) administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
8) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybėmis ir užtikrinti keitimąsi duomenimis su jų administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
9) pagal kompetenciją vykdyti kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimus;
10) atlikti kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdomas veiklos sritis, nustatytas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir dermės su Įstatymo projektu Nr. 3, siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnį, nurodant, kad asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos, kaip Įstatymo projektas Nr. 1, įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sudarys teisines prielaidas ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemoms spręsti, „nulinei“ tolerancijai pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminologinei situacijai – geresnės kokybės išsilavinimą įgiję asmenys rečiau padaro visuomenei pavojingas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti reikės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 2. Mokyklos turės pakeisti vidaus tvarkos taisykles, mokymo sutartis. 3. Reikės priimti sprendimą dėl naujos įstaigos steigimo, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 29 d. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti? Įstatymo projektui Nr.
Įstatymo projektui Nr. 2 įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų dėl lankomumo nereikės. Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Bendros centralizuoto priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo irt sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų, tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Iš papildomų lėšų poreikio eliminuotos išlaidos, kurios bus dengiamos iš pažangos priemonių lėšų. 14. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „lankomumas“, „praleistos pamokos“; „Priėmimas į programas“;
„centralizuotai“; „administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi
Lietuvoje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė
74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83
2023-05-16 Nr. XIVP-2742 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant terminiją su centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose jau įtvirtintomis ir taikomomis nuostatomis, siūlome projektu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema“ įrašyti žodžius „priėmimas vykdomas naudojant šiam procesui organizuoti ir atlikti skirta valstybės Bendrojo priėmimo informacine sistema“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas keisti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1258 jau įsigaliojęs, projektu reikėtų keisti ne šį įstatymą, o būtent Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹straipsniais pakeitimo įstatymą Nr. XIV-654 (o jeigu konkrečiai – projekto 1 straipsniu reikėtų keisti įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio 2 dalį). 3.
Seimui 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje jau buvo pateiktas analogiško turinio ir netgi to paties pavadinimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2679). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83
2023-05-22 Nr. XIVP-2742(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant terminiją su centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose jau įtvirtintomis ir taikomomis nuostatomis, siūlome projektu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema“ įrašyti žodžius „priėmimas vykdomas naudojant šiam procesui organizuoti ir atlikti skirta valstybės Bendrojo priėmimo informacine sistema“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime užregistruotas ir Seimui 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje jau buvo pateiktas analogiško turinio ir netgi to paties pavadinimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2679). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82,
2023-06-20 Nr. XIVP-2742(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2023-06-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Paulė Kuzmeckienė (pavaduojanti Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę), Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Siekiant teisinio aiškumo bei derinant terminiją su centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose jau įtvirtintomis ir taikomomis nuostatomis, siūlome projektu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių
„priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės
informacine sistema“ įrašyti žodžius „priėmimas vykdomas naudojant šiam procesui organizuoti ir atlikti skirta valstybės Bendrojo priėmimo informacine sistema“. Nepritarti Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Visą priėmimą koordinuos naujai įkurta valstybės informacinė sistema. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-221 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime užregistruotas ir Seimui 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje jau buvo pateiktas analogiško turinio ir netgi to paties pavadinimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82,
įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2679). Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75(1), 75(2), 75(3), 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76(1), 76(2), 83(1) straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, 2023-05-29 Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau – LKDK) įvertino LR Seimo švietimo ir mokslo komitete rengiamus svarstyti LR Mokslo ir studijų įstatymo (toliau
Nr. XIVP2679 bei Nr. XIVP-2742 yra beveik analogiško turinio ir netgi to paties pavadinimo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad racionalu būtų visus pateiktus svarstyti MSĮ pakeitimo projektus apjungti į vieną dokumentą ir jį svarstyti organizuojant tam skirtus MSĮ projekto pakeitimo iniciatorių ir kitų suinteresuotų asmenų, tame tarpe LKDK atstovų, viešus klausymus LR Seimo švietimo ir mokslo komitete. Tokiu būdu pristatant MSĮ pakeitimo projektą, nurodant jo sąsajas su pateiktais svarstyti LR Švietimo įstatymo projektais Nr. XIVP-2741, Nr. XIVP-2743 ir XIVP-2788 dėl centralizuoto priėmimo, būtų aiškiai ir skaidriai pristatomi jo pokyčiai, atsakoma į suinteresuotų asmenų klausimus. LKDK kontekste ypač akcentuotina aptarti MSĮ pakeitimo projekte numatomo įgyvendinti centralizuoto priėmimo įgyvendinimo procesus, su jais susijusių poįstatyminių aktų kaitą taip pat galimus priėmimo į valstybės nefinansuojamas studijų vietas sisteminių elementų pokyčius. Pritarti 2.
konferencija, 2023-06-011 Valstybės siekis reguliuoti priėmimo procesą ir į valstybės nefinansuojamas vietas laikytinas ne tik autonomijos pažeidimu, bet ir kišimusi į ūkinę veiklą. Įgyvendinant Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą bei vadovaujantis Mokslo ir Studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 29 str. 2 d. 3 p. ir 35 str. 2 d. 3 p., studentų priėmimo ir šalinimo tvarka nustatoma ne įstatymu, o aukštosios mokyklos statute ar juo remiantis priimtu universiteto teisės aktu. Atitinkamai siūlome MSĮ 59 straipsnio 7 d. formuluotę koreguoti numatant, kad: „Asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas gali būti vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema.“ LURK teikiamas siūlymas nesukuria privalomo reikalavimo studentų priėmimo formatui. Tokiu būdu nepažeidžiamos Konstitucijos 40 str. ir MSĮ nustatytos autonomijos garantijos aukštosioms mokykloms, taip pat sudaromos lankstesnes sąlygas ateityje modernizuoti priėmimo į aukštąsias mokyklas technines sąlygas, jas pritaikant ir užsieniečiams. Pateiktas MSĮ siūlymas taip pat numato, kad „Priėmimo valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir priėmimo centralizuoto aptarnavimo funkcijas vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Šia įstatymo formuluote akivaizdžiai bandoma atskirti informacinės sistemos tvarkytojo ir centralizuoto priėmimo aptarnavimo funkcijas. LURK nuomone, „priėmimo centralizuotas aptarnavimas“, kurį valstybė savo nuožiūra gali pavesti įgaliotai institucijai, neužtikrindama aukštųjų mokyklų įsitraukimo, taip pat laikomas akivaizdžiu aukštųjų mokyklų autonomijos ribų peržengimu.
LURK manymu, būtina įstatyminiu lygmeniu užtikrinti, kad ta apimtimi, kiek aukštosios mokyklos, vykdydamos studentų priėmimą, naudojasi valstybės informacine sistema, jos turėtų galimybę spręsti ir dėl sistemos aptarnavimo. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija, 2023-06-071 Norėtume pateikti Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos nuomonę dėl šiuose įstatymų projektuose minimo MSI 59 str. 7 d. Pažymėtina, jog šiuo metu galiojanti redakcija, jog “7. Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas c e n t r a l i z u o t a i . vienareikšmiškai pažeidžia Konstitucijos 40 str. įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos teisę. Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne kartą yra įvardinęs, jog aukštųjų mokyklų autonomija suprantama kaip: teisė savarankiškai nustatyti ir Įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentu priėmimo tvarka, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės." Pastebėtina, jog dokumento aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, siūloma patikslinti Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodant, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija vykdys tik stojančiųjų priėmimo techninio aptarnavimo funkcijas. Pats asmenų priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija vyks švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kaip ir iki šiol.
Priėmimas į valstybės nefinansuojamas studijų vietas vyks aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, kuri nustatoma aukštosios mokyklos statute kuri nuostatą, šią palaikome. Todėl, atskleidžia, jog įstatymų leidėjas, įžvelgęs galimą teisės aktu įtvirtintų reikalavimų prieštaravimą aukštesniam reglamentavimui, numato būsimus pakeitimus. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, jog siūloma formuluotė „7. Asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema, nes klausimo, pažeidimo autonomijos galimo neišsprendžia esmės iš nėra aiškiai apibrėžta, ar naudojimasis būsima informacine sistema aukštosioms mokykloms bus prievolė, ar tokia nuostata yra labiau rekomendacinio pobūdžio. Todėl vengiant bet kokio galimo nesusipratimo ir siekiant aiškumo teisės akte, siūlome, 59 str. 7 dalies nuostatą formuluoti „7. Asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmos priėmimas gali būti vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacinė sistema“. Tokiu atveju aukštosioms mokykloms yra paliekama autonomijos teisė numatyti priėmimo sąlygas ir procesus, įvertinant jų efektyvumą bei pritaikymą studijų organizavimo procesams ir pagal poreikį naudotis valstybės sukurta informacine sistema. Taip pat girdime nuogąstavimus, jog 2024 m. įsigaliojus MSI 59 str.
aukštojo mokslo studijas reikalavimus, valstybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmenyje turi užtikrinti minėtos nuostatos įgyvendinimą, tačiau norime pabrėžti, jog kontrolės mechanizmas yra poįstatyminių aktų ir aktus įgyvendinančio proceso kūrimo dalis, tačiau tikrai neturėtų būti norminė nuostata MSI, kuri leidžia abejoti MSI nuostatos atitikimui Konstituciniam aukštųjų mokyklų autonomijos principui. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2023-06-151 Pažymėtina, kad nuostata redaguotina atsižvelgiant į žemiau išsakomus motyvus:
ir studijų įstatymo 35 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad studentų priėmimo į aukštąją mokyklą tvarka nustatoma tos aukštosios mokyklos statute bei pagal 8 str. 2 d. 9 p. yra aukštosios mokyklos autonomijos sudėtine dalimi. Studentų priėmimas yra aukštosios mokyklos veiklos savarankiškas procesas, kurį aukštoji mokykla įgyvendina laikydamasi bendrų teisės aktais nustatytų taisyklių ir suprantama gali pasitelkti paslaugos teikėjus, tačiau civilinių santykių, išreiškiančių šalių valią ir sutarimą, pagrindu. Priverstinis „centralizuotas proceso aptarnavimas“ išreiškia intervenciją į aukštosios mokyklos savarankiškos veiklos sritis, kadangi aukštosios mokyklos nėra pavaldžios valdžios institucijoms, o joms atskaitingos, todėl vertintinas kaip aukštųjų mokyklų akademinės ir ūkinės veiklos autonomijos pažeidimas;
2Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.80 str. 1 d. bet kokie administraciniai metodai, kuriais reguliuojama asmenų
ūkinė veikla, gali būti nustatomi tik įstatymais. Projekte siūloma formuluotė byloja, kad administraciniai metodai „centralizuotai aptarnaujant“ bus nustatomi poįstatyminiu aktu - švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Atsižvelgdami į išsakytus pastebėjimus siūlome Projekte keičiamą Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies pataisą išdėstyti sekančiai: „7. Asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotą priėmimą Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas aptarnavimas koordinavimą vykdo vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“. Nepritarti Autonomijos aukštosioms mokykloms suteikimas neatleidžia valstybės nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą.
Todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama; priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima; tai išplaukia ir iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Tačiau valstybės teisė reguliuoti išorinius aukštųjų mokyklų santykius neturi apriboti aukštosios mokyklos mokslinės ir pedagoginės veiklos laisvės. (KT 2008 m. kovo 20 d. nutarimas) Iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos „valstybė prižiūri mokymo <...> įstaigų veiklą“, 46 straipsnio 4 dalies nuostatos „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, šio straipsnio 5 dalies nuostatos „valstybė gina vartotojo interesus“ valstybei reguliuojant su aukštąja mokykla susijusius santykius kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris neiškreiptų sąžiningos konkurencijos, taip pat įtvirtinti įvairias aukštojo mokslo paslaugų vartotojų interesų gynimo priemones. (KT
Atsižvelgiant į KT aiškinimą, atsisakius centralizuoto priėmimo, o jį vykdant decentralizuotai, būtų pažeistos stojančiųjų sąžiningos konkurencijos sąlygos bei galimai nukentėtų studijų kokybė, jei aukštosios mokyklos nesilaikytų bendrųjų priėmimo principų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-06-05 Atsižvelgdami į tai, kad su Švietimo įstatymo pakeitimais teikiamo Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2742(2) siūlymas susijęs su tuo, kad priėmimą į švietimo programas (taip pat ir aukštojo mokslo studijų programas) vykdys viešoji įstaiga, siūlome Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2679 nesvarstyti, nes jis nedera su teikiamo Lietuvos
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas:
pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75(1), 75(2), 75(3), 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76(1), 76(2), 83(1) straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2742(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-06-161
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų asmenų pastabas yra tikslinama keičiamo Įstatymo 59 straipsnio 7 dalis.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo Įstatymo 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
užsieniečius, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotą priėmimą Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdo vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.“ Pritarti Įvyko balsavimas dėl komiteto formuluotės:
Už – 7, prieš – 3, susilaikė – 3. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 5. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75(1), 75(2), 75(3), 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76(1), 76(2), 83(1) straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė