Projekto lyginamasis variantas
14, 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88,
d. Nr. Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Pakartotiniai rinkimai rengiami, kai neįvyksta eiliniai arba
pirmalaikiai rinkimai arba įvykusių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.Pakartotiniai rinkimai taip pat rengiami, kai tą daryti Vyriausiąją rinkimų komisiją įpareigoja teismas.”
pakeitimas 1.Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“4.Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla
organizuojama pagal komisijos patvirtintą komisijos veiklos reglamentą”. 2. Buvusią 30 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: “15) ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus; “
pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
“1) organizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą pagal komisijos
patvirtintą komisijos veiklos reglamentą ir už tai atsako;”
pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
“1. Rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse
nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. 2.
datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė. 3. Rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas; šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai;
2) kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos; šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai;
3) rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios;
4) rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją;
5) rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta;
6) baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.”
Įstatymo 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
“1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį
teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu, pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui;”
pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1,2,3,4 dalis ir jas išdėstyti taip:
“1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų
pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. o Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 65 80 dienomsų iki rinkimų dienos. 2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui likus 83 dienoms ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiuilikus
dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70100 dienų iki rinkimų dienos.
Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 35 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai, arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus
pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 35 dienas išduoda politinei partijai, politiniam komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti. “
2Pakeisti 79 straipsno 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
“11.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 4550 dienųoms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.”
1Pakeisti 80 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 3240 dienų. 2.Pakeisti 80 straipsno 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Rinkėjų parašų rinkimo lapų, įskaitant ir rinkėjų parašų, gautų
elektroniniu būdu, tikrinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 3240 dienųoms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius rinkėjų, parėmusių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašus.” 3.Pakeisti 80 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5.
Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 6555 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami. Teikiant pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.”
pakeitimas
1Pakeisti 81 straipsno 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Asmuo kandidato teisinį statusą įgyja jį
įregistravus kandidatu, o patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus jo netenka.”
2Pakeisti 81 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo
registravimas panaikinamas, jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas);
2) kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų;
2) 3) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
3) 4) renkant parašus pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso nustatyti reikalavimai;
4) 5) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas yra praradę savarankiško dalyvio statusą;
5) 6) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs šiame kodekse nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką.”
Įstatymo 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsno 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
“4) kandidato biografija, kurioje nurodoma
kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje”. 12 straipsnis. Įstatymo 88 straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai, išskyrus rinkimų užstatą už einamas pareigas tų kandidatų, kurių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.“
pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3.
Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.”
pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
"93 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. 12. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų. 23. Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta medžiaga informacija yra kompromituojanti arba melaginga“. 15 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios medžiagos arba melagingos informacijos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.”
ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių
skaičiųSiekiant specialiųjų laidų kokybės, vienos laidos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 7 dalyviai. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių, kiekvienoje grupėje, skaičių. Dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes, tokiosgGrupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais. 17 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“100 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą
skelbimas ir atsakomoji nuomonė
kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žiniainformacija.
Melaginga informacija yra laikoma tokia informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti arba nėra melaginga; kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią ir melagingą informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę.
Politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo privalo raštu pagrįsti, kodėl jo nuomone paskleista informacija yra kompromituojanti arba melaginga. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios arba melagingos informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią arba melagingą informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi politinės kampanijos dalyvio arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia arba melaginga. 4.
ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios arba melagingos informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.“
pakeitimas
taip: “1. Vykdant rinkimų agitaciją, Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.”
taip: „5. Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu draudžiama medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Bendra vieno fizinio asmens aukų, išskyrus mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir politinei partijai organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). 6.
apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei partijai organizacijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti
deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.“
pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė organizacija partija, iškėlusi bent vieną kandidatų sąrašą, papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų savo iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos.“
1Papildyti 134 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl
išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai. Esant ginčui, Vyriausioji rinkimų komisija gali pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Už balsavimo patalpos įrengimą ir pritaikymą rinkimams atsakingas įstaigos, kuriai priklauso patalpos, vadovas. “
dalimi. 22 straipsnis. Įstatymo 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 140
rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus. 2. Rinkėjų, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus, prašymai balsuoti namuose pateikiami rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą pradedami priimti nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui.
Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
Pakeisti 163 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “163 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus
komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Seimo vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus pasirašant vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. 2.
priimti sprendimą perskaičiuoti visus Respublikos Prezidento vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai,
priimti sprendimą perskaičiuoti visus mero rinkimų vienmandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras. 5. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams. 6.2 Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis gali patikrinti, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkimų biuleteniai, išoriniai ir vidiniai balsavimo vokai, rinkimuose naudojami blankai ir plombos. 7. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka iki patvirtinant rinkimų rezultatus apygardų, savivaldybių komisijos perskaičiuoja atsitiktine tvarka atrinktų 10 procentų visų rinkimuose dalyvavusių apylinkių biuletenius. Atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimas vykdomas visuose atskiruose rinkimuose, daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose.
Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių, šių apygardų apylinkių biuleteniai į atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimą neįtraukiami. 24 straipsnis. Įstatymo 181 straipsnio pakeitimas Papildyti 181 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
“4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje apygardoje dalyvaujantis
kandidatas mirė arba jam buvo panaikinta jo pasyvioji rinkimų teisė.”
pakeitimas 1.Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
“3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos
dalyvio, politinio komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. 2. Pakeisti 185 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs
asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.”
išdėstyti taip:
“6. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185
straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. “ 26 straipsnis 193 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) šio kodekso 110 straipsnyje nurodytų aukų dydžių viršijimas daugiau nei 10 procentų;” 2.
Buvusius 1 dalies 5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16 punktus atitinkamai laikyti 6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2709(2) lyginamasis variantas
30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89,
1.Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“4.Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla
organizuojama pagal komisijos patvirtintą komisijos veiklos reglamentą”. 2. Buvusią 30 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: “15) ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus; “
pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
“1) organizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą pagal komisijos
patvirtintą komisijos veiklos reglamentą ir už tai atsako;”
pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
“1. Rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse
nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. 2. Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos.
Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė. 3. Rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas; šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai;
2) kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos; šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai;
3) rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios;
4) rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją;
5) rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta;
6) baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.”
Įstatymo 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
“1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį
teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu, pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui;”
pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1,2,3,4 dalis ir jas išdėstyti taip:
“1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų
pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. o Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 65 80 dienomsų iki rinkimų dienos. 2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui likus 83 dienoms ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiuilikus
dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70100 dienų iki rinkimų dienos.
Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 35 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai, arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus
pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 35 dienas išduoda politinei partijai, politiniam komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti. “
2Pakeisti 79 straipsno 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
“11.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 4550 dienųoms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.”
1Pakeisti 80 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 3240 dienų. 2.Pakeisti 80 straipsno 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Rinkėjų parašų rinkimo lapų, įskaitant ir rinkėjų parašų, gautų
elektroniniu būdu, tikrinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 3240 dienųoms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius rinkėjų, parėmusių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašus.” 3.Pakeisti 80 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5.
Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 6555 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami. Teikiant pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.”
pakeitimas
1Pakeisti 81 straipsno 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Asmuo kandidato teisinį statusą įgyja jį
įregistravus kandidatu, o patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus jo netenka.”
2Pakeisti 81 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo
registravimas panaikinamas, jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas);
2) kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų;
2) 3) rinkėjų parašai rinkėjų parašų rinkimo lapuose suklastoti;
3) 4) renkant parašus pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso nustatyti reikalavimai;
4) 5) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas yra praradę savarankiško dalyvio statusą;
5) 6) kandidatų sąrašas yra šiurkščiai pažeidęs šiame kodekse nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką.”
Įstatymo 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsno 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
“4) kandidato biografija, kurioje nurodoma
kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje”. 11 straipsnis. Įstatymo 88 straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai, išskyrus rinkimų užstatą už einamas pareigas tų kandidatų, kurių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.“
pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3.
Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.”
pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
"93 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. 12. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų. 23. Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta medžiaga informacija yra kompromituojanti arba melaginga“. 14 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2.
Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios medžiagos arba melagingos informacijos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.”
ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių
skaičiųSiekiant specialiųjų laidų kokybės, vienos laidos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 7 dalyviai. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių, kiekvienoje grupėje, skaičių. Dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes, tokiosgGrupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais. 16 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“100 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą
skelbimas ir atsakomoji nuomonė
kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žiniainformacija.
Melaginga informacija yra laikoma tokia informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti arba nėra melaginga; kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią ir melagingą informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę.
Politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo privalo raštu pagrįsti, kodėl jo nuomone paskleista informacija yra kompromituojanti arba melaginga. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios arba melagingos informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią arba melagingą informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi politinės kampanijos dalyvio arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia arba melaginga. 4.
ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios arba melagingos informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.“
pakeitimas
taip: “1. Vykdant rinkimų agitaciją, Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.”
taip: „5. Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu draudžiama medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 110 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Bendra vieno fizinio asmens aukų, išskyrus mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir politinei partijai organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). 6.
apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei partijai organizacijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti
deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.“
pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė organizacija partija, iškėlusi bent vieną kandidatų sąrašą, papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų savo iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos.“
1Papildyti 134 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl
išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai. Esant ginčui, Vyriausioji rinkimų komisija gali pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Už balsavimo patalpos įrengimą ir pritaikymą rinkimams atsakingas įstaigos, kuriai priklauso patalpos, vadovas. “
dalimi. 21 straipsnis. Įstatymo 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 140
rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus. 2. Rinkėjų, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus, prašymai balsuoti namuose pateikiami rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą pradedami priimti nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui.
Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
Pakeisti 163 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “163 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus
komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Seimo vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus pasirašant vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. 2.
priimti sprendimą perskaičiuoti visus Respublikos Prezidento vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai,
priimti sprendimą perskaičiuoti visus mero rinkimų vienmandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras. 5. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams. 6.2 Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis gali patikrinti, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkimų biuleteniai, išoriniai ir vidiniai balsavimo vokai, rinkimuose naudojami blankai ir plombos. 7. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka iki patvirtinant rinkimų rezultatus apygardų, savivaldybių komisijos perskaičiuoja atsitiktine tvarka atrinktų 10 procentų visų rinkimuose dalyvavusių apylinkių biuletenius. Atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimas vykdomas visuose atskiruose rinkimuose, daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose.
Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių, šių apygardų apylinkių biuleteniai į atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimą neįtraukiami. 23 straipsnis. Įstatymo 181 straipsnio pakeitimas Papildyti 181 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
“4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje apygardoje dalyvaujantis
kandidatas mirė arba jam buvo panaikinta jo pasyvioji rinkimų teisė.”
pakeitimas 1.Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
“3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos
dalyvio, politinio komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. 2. Pakeisti 185 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs
asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.”
išdėstyti taip:
“6. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185
straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. “ 25 straipsnis 193 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) šio kodekso 110 straipsnyje nurodytų aukų dydžių viršijimas daugiau nei 10 procentų;” 2.
Buvusius 1 dalies 5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16 punktus atitinkamai laikyti 6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Jungtinio projekto Nr. XIVP-2709(3) (projektai Nr. XIVP-2709(2), Nr. XIVP-2556, Nr. XIVP-2746) lyginamasis variantas
88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 IR 193
32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus;“. 2. Papildyti 32 straipsnio 4 dalį nauju 3 punktu: „3) pagal kompetenciją priima sprendimus dėl manipuliavimo interneto platforma priemonių naudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją –remdamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar (ir) žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimais ar vertinimais dėl šių priemonių naudojimo;“. 3. Buvusius 32 straipsnio 4 dalies 3–5 punktus laikyti atitinkamai 4–6 punktais. 2 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo
rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
2Pripažinti netekusia galios 64 straipsnio 3 dalį. 3.
3Rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai:
1) rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas; šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai;
2) kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos; šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai;
3) rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios;
4) rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją;
5) rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta;
6) baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. 3 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar jį
teikusio registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvio prašymu, pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui;“. 4 straipsnis.76 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį;“. 2. Pakeisti 76 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo datą
ir vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, darbo patirtį, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį.“
1Pakeisti 78 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų
pareiškinius dokumentus, asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83130 dienųoms ir baigiamas 17 val. likus 65 80 dienomsų iki rinkimų dienos. 2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83130 dienųoms ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83130 dienųoms iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 7090 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 35 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jeigu dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos.
Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jeigu dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83130 dienomsų ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos.“
taip: „7. Pareiškiniai dokumentai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi šios komisijos informacinėje sistemoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų pareiškinius dokumentus teikiantį asmenį apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji
rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 35 dienas išduoda politinei partijai, politiniam komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti.“
2Pakeisti 79 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti tos juos išdavusiai rinkimų apygardos, kurioje ketina dalyvauti rinkimuose, rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 4551 dienaioms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.“
1Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 3240 dienų.“
2Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkėjų parašų rinkimo lapų, įskaitant ir rinkėjų parašų, gautų
elektroniniu būdu, tikrinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 3240 dienųoms iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius rinkėjų, parėmusių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašus.“
3Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 6570 dienųos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus šiam terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami.“
punktais: „8) paaiškėjus, kad kandidatui pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai to prašo kandidatą iškėlusi politinė organizacija ar išsikėlęs kandidatas;
9) kandidatui mirus.“
2Papildyti 81 straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu:
„2) kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso
nustatytų reikalavimų;“. 3. Buvusius 81 straipsnio 5 dalies 2–5 punktus laikyti atitinkamai 3–6 punktais. 9 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato
gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti pateikiama informacija, nustatyta šio kodekso 76 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Papildyti 85 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) kandidato nuotrauka.“
Pakeisti 87 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 40 55 dienomsų iki rinkimų dienos politinė organizacija, šių organizacijų koalicija turi teisę savo pareiškimu Vyriausiajai rinkimų komisijai atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus, išsikėlęs ar keliamas kandidatas turi teisę notaro patvirtintu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu pareiškimu atšaukti savo pareiškinius dokumentus.“
Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai, išskyrus rinkimų užstatą už tuos kandidatus, kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.“
Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas
rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.“
1Papildyti 93 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Rinkimų agitacija – politinei reklamai skleisti skirta
veikla.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo interneto platforma priemones.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „23.
Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta medžiaga informacija yra kompromituojanti.“
Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti
skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios medžiagos informacijos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.“
Pakeisti 99 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių
skaičių .Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius būtų ne didesnis kaip
specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes,tokios Grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais.“
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą
paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.
Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir ir (ar) dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žiniainformacija. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti pagal šiame straipsnyje nurodytus kriterijus; kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokiios rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančiosių žinių informacijos; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje.
Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas arba kandidatas, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pateikti paaiškinimą, kodėl paskleista informacija yra kompromituojanti. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 darbo dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo dienos arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžiosdienos. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia.
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų politinės kampanijos dalyvių, kandidatų sąrašo, kandidatų ir visuomenės informavimo priemonių užklausas turi išnagrinėti ir atsakymą į jas pateikti per 4 darbo dienas, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų dienos. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.“
Papildyti 102 straipsnį 5 dalimi:
„5. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios
iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo draudžiama medijų, elektroniniu ar
(ir) fiziniu formatu platinti savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios yra apmokamos savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo ar kitų valdžios institucijų lėšomis.“
Pakeisti 110 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„5. Bendra vieno fizinio asmens aukų, išskyrus
mažas aukas, savarankiškiems dalyviams ir politinei partijai organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). 6. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei partijai organizacijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti
deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.“
Pakeisti 114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė organizacija
partija, iškėlusi bent vieną kandidatų sąrašą, papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų savo iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos.“
Pakeisti 125 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo interneto platforma priemonės.“
Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai:
neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 140 139 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus.“
Pakeisti 163 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „163 straipsnis. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus 1.
Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija perskaičiuoja visus Seimo vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip
rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant užėmė antrą ar trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. 2. Savivaldybės rinkimų komisija perskaičiuoja visus mero rinkimų vienmandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau kaip 41 savivaldybės tarybos narys, arba mažesnis kaip 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama 41 ar daugiau kaip 41 savivaldybės tarybos narys, ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant užėmė antrą ar trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą. 3.
visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp iki šio kodekso 168 straipsnyje nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti ir nepatekusio kandidatų sąrašo yra mažesnis kaip 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau kaip 41 savivaldybės tarybos narys, arba mažesnis kaip 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama 41 ar daugiau kaip 41 savivaldybės tarybos narys, ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams. 4. Pirmumo balsams perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų apylinkę ar apylinkes ir kandidatų sąrašą ar sąrašus. Perskaičiuojama 10 procentų visų savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų sąrašų. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatės rinkimų apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu ar kitais šiame kodekse numatytais atvejais, šių apygardų rinkimų apylinkių biuleteniai į atsitiktiniu būdu atrenkamų rinkimų apylinkių biuletenių pirmumo balsų perskaičiavimą neįtraukiami. 25. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis gali patikrinti, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkimų biuleteniai, išoriniai ir vidiniai balsavimo vokai, rinkimuose naudojami blankai ir plombos.“
Papildyti 181 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje apygardoje dalyvaujantis ir daugiausia balsų gavęs kandidatas miršta arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“
1.
ir išdėstyti jį taip:
„3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos
dalyvio, politinio komiteto registravimo, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas.“
2Pakeisti 185 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie priimtą sprendimą skundą pateikęs asmuo
informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, o apie priimtą sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą pateikęs asmuo informuojamas per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos.“
3Papildyti 185 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2
dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip:
„6. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2
dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Vilniaus apygardos Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
1Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5) jeigu kandidato aukų savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau kaip
193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais. 26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 3 dalis, 20 straipsnis ir 24 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5, 6, 7 ir 10 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 14, 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) inicijuotoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, teismų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau-VRK) atstovai įvertino prabėgusį savivaldybių tarybų ir merų rinkiminį sezoną, aptarė rinkiminės kampanijos metu kilusias problemas, diskutavo dėl galimų teisės aktų pokyčių tame tarpe ir dėl Rinkimų kodekso tobulinimo. Šio įstatymo tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso nuostatas, padėsiančias užtikrinti sklandžią VRK veiklą, organizuojant būsimus rinkimus (2024 metais bus rengiami treji visuotiniai rinkimai) bei išvengti klaidų, pasitaikiusių organizuojant 2023m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai (pasiūlymus teikė ir VRK). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rengiant 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, susidurta su eile problemų: per trumpais pareiškinių dokumentų pateikimo terminais, nepakankamais terminais pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti, kilusių ginčų dėl balsų perskaičiavimu daugiamandatėse apygardose sprendimų, VRK sprendimų apskundimo ir skundų teismuose išnagrinėjimo terminais ir kt. Pagal dabar galiojančias Rinkimo kodekso 78 straipsnio nuostatas pareiškinių dokumentų teikimas prasideda 83 dienos ir baigiasi 65 dienos. Šių rinkimų praktika parodė, kad pareiškinių dokumentų pateikime neatskirtas trūkumų šalinimo terminas, kuris dabar sutampa su paskutine pareiškinių dokumentų pateikimo diena ( nes buvo nemažai subjektų teikusių dokumentus paskutinę – 65 dieną).
Rinkimų kodekso 100 straipsnio nuostatos numato tik kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės skelbimo tvarką, bet neįvardina, kas yra melaginga informacija. Pagal šiuo metu pagal galiojančias 163 straipsnio nuostatas numatytos gan ribotos balsų perskaičiavimo galimybės. Taip pat reikalinga reglamentuoti Rinkimų kodekso XIX skyriaus 1 skirsnyje VRK priimtų sprendimų skundimo teismui terminus (Rinkimų ginčai dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo),nes Rinkimų kodekso 189 str. 4 d. tokie terminai yra nustatyti tik dėl Rinkimų kodekso XIX skyriaus 2 skirsnio ginčų (Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų).Taip pat pastebėti ir kiti techniniai netikslumai, kuriuos reikėtų ištaisyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tobulinamos Rinkimų kodekso 78-80 straipsnių nuostatos, numatančios, kad pareiškinių dokumentų pateikimas būtų nustatomas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Taip pat siūloma numatyti, kad jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 55 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Siūloma papildomai nustatyti, kad pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami ir kad teikiant pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka būtų užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.
Siūloma tikslinti Rinkimų kodekso 100 straipsnio nuostatos, įvardinant, kokia informacija yra melaginga informacija ir kaip sprendžiami ginčai dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo. Siūloma patobulinti ir praplėsti Rinkimų kodekso 163 straipsnio nuostatas dėl balsų perskaičiavimo, taip pat papildomai numatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka iki patvirtinant rinkimų rezultatus apygardų, savivaldybių komisijos perskaičiuoja atsitiktine tvarka atrinktų 10 procentų visų rinkimuose dalyvavusių apylinkių biuletenius. Siūloma tikslinti 183 straipsnio nuostatas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus turėtų išnagrinėti per 3 dienas. Aptarus kilusias rinkimų organizavimo problemas, taikant Rinkimų kodekso nuostatas taip pat siūloma tikslinti ir kitų straipsnių nuostatas, kartu ištaisant pastebėtus techninius netikslumus ir trūkumus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
VRK turėtų pasitvirtinti įgyvendinamąsias tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „įslaptinta informacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai:
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) inicijuotoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, teismų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau-VRK) atstovai įvertino prabėgusį savivaldybių tarybų ir merų rinkiminį sezoną, aptarė rinkiminės kampanijos metu kilusias problemas, diskutavo dėl galimų teisės aktų pokyčių tame tarpe ir dėl Rinkimų kodekso tobulinimo. Šio įstatymo tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso nuostatas, padėsiančias užtikrinti sklandžią VRK veiklą, organizuojant būsimus rinkimus (2024 metais bus rengiami treji visuotiniai rinkimai) bei išvengti klaidų, pasitaikiusių organizuojant 2023m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai (pasiūlymus teikė ir VRK). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rengiant 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, susidurta su eile problemų: per trumpais pareiškinių dokumentų pateikimo terminais, nepakankamais terminais pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti, kilusių ginčų dėl balsų perskaičiavimu daugiamandatėse apygardose sprendimų, VRK sprendimų apskundimo ir skundų teismuose išnagrinėjimo terminais ir kt. Pagal dabar galiojančias Rinkimo kodekso 78 straipsnio nuostatas pareiškinių dokumentų teikimas prasideda 83 dienos ir baigiasi 65 dienos. Šių rinkimų praktika parodė, kad pareiškinių dokumentų pateikime neatskirtas trūkumų šalinimo terminas, kuris dabar sutampa su paskutine pareiškinių dokumentų pateikimo diena ( nes buvo nemažai subjektų teikusių dokumentus paskutinę – 65 dieną).
Rinkimų kodekso 100 straipsnio nuostatos numato tik kompromituojančios informacijos ir atsakomosios nuomonės skelbimo tvarką, bet neįvardina, kas yra melaginga informacija. Pagal šiuo metu pagal galiojančias 163 straipsnio nuostatas numatytos gan ribotos balsų perskaičiavimo galimybės. Taip pat reikalinga reglamentuoti Rinkimų kodekso XIX skyriaus 1 skirsnyje VRK priimtų sprendimų skundimo teismui terminus (Rinkimų ginčai dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo),nes Rinkimų kodekso 189 str. 4 d. tokie terminai yra nustatyti tik dėl Rinkimų kodekso XIX skyriaus 2 skirsnio ginčų (Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų).Taip pat pastebėti ir kiti techniniai netikslumai, kuriuos reikėtų ištaisyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tobulinamos Rinkimų kodekso 78-80 straipsnių nuostatos, numatančios, kad pareiškinių dokumentų pateikimas būtų nustatomas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Taip pat siūloma numatyti, kad jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 55 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Siūloma papildomai nustatyti, kad pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami ir kad teikiant pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka būtų užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.
Siūloma tikslinti Rinkimų kodekso 100 straipsnio nuostatos, įvardinant, kokia informacija yra melaginga informacija ir kaip sprendžiami ginčai dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo. Siūloma patobulinti ir praplėsti Rinkimų kodekso 163 straipsnio nuostatas dėl balsų perskaičiavimo, taip pat papildomai numatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka iki patvirtinant rinkimų rezultatus apygardų, savivaldybių komisijos perskaičiuoja atsitiktine tvarka atrinktų 10 procentų visų rinkimuose dalyvavusių apylinkių biuletenius. Siūloma tikslinti 183 straipsnio nuostatas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus turėtų išnagrinėti per 3 dienas. Aptarus kilusias rinkimų organizavimo problemas, taikant Rinkimų kodekso nuostatas taip pat siūloma tikslinti ir kitų straipsnių nuostatas, kartu ištaisant pastebėtus techninius netikslumus ir trūkumus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
VRK turėtų pasitvirtinti įgyvendinamąsias tvarkas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „įslaptinta informacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai:
64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 102, 110, 114, 134, 138, 163,
2023-05-16 Nr. XIVP-2709 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti pakartotinių rinkimų rengimo pagrindai – kai neįvyksta eiliniai arba pirmalaikiai rinkimai arba įvykusių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, – papildyti nuostata „Pakartotiniai rinkimai taip pat rengiami, kai tą daryti Vyriausiąją rinkimų komisiją įpareigoja teismas“. Pažymėtina, kad projektu teikiamos Rinkimų kodekso 14 straipsnio 1 dalies konstrukcija suponuoja, jog teismo įpareigojimas būtų atskiras, savarankiškas pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus. Projekte nenurodyta, kokiu pagrindu teismas galėtų priimti sprendimą įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją rengti šiuos rinkimus. Neaišku ir tai, koks būtent teismas turimas mintyje. Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžtina, kad teismų konstitucinė paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. spręsti teisinius ginčus. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus.
Konstitucijos 107 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai jis pateikia išvadą, kad rinkimų įstatymas buvo pažeistas, Seimas turi įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų (2014 m. gegužės 27 d. nutarimas, 2014 m. birželio 8 d. sprendimas). Šie Seimo konstituciniai įgaliojimai detalizuoti Rinkimų kodekso 191 straipsnio
Teismas pateikia išvadą, kad šis kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus (jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo). Tik Seimui priėmus Konstitucijos 107 straipsnio 4 dalyje numatytą galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų ir pripažinus juos negaliojančiais, atsirastų teisinis pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus.
Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų, nustatęs, kad per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, įpareigoti Vyriausiosios rinkimų komisijos rengti pakartotinių rinkimų, nes tokiu įpareigojimu būtų paneigti konstituciniai Seimo įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų. Juo labiau toks įpareigojimas negalėtų būti nustatytas kokiu nors kitu pagrindu. Kalbant apie kitų institucijų rinkimus, pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Rinkimų kodeksą rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne teismų kompetencija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja jos įgaliojimus nustatyti ir paskelbti rinkimų rezultatus (2014 m. gegužės 27 d. nutarimas), taip pat kad pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti pakankamus įgaliojimus veiksmingai užtikrinti, kad šiurkščiais demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimais nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, inter alia įgaliojimus taikyti griežčiausią priemonę – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais; tačiau ši komisija turi turėti ir kitų priemonių užtikrinti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, inter alia pripažinti rinkimų proceso dalyvius praradus teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktiems arba kandidatų sąrašui dalyvauti paskirstant mandatus; rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais laikytinas priemone, kuri taikytina tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia (2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Pagal Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo arba šios komisijos neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi šis teismas turi įgaliojimus vertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus bei neveikimą ir nustatyti rinkimų metu padarytus pažeidimus, bet negali pripažinti rinkimų rezultatų negaliojančiais ir įpareigoti šios komisijos rengti pakartotinius rinkimus, nes taip įsiterptų į jos kompetencijos sritį. Vykdydama teismo sprendimą, kuriuo nustatyti rinkimų pažeidimai, Vyriausioji rinkimų komisija pati privalėtų priimti atitinkamus jos kompetencijai priskirtus sprendimus, skirtus užtikrinti, kad dėl tų pažeidimų nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia.
Kaip ir Konstitucinis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Konstituciją juo labiau neturi diskrecijos nustatyti įpareigojimo Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus kokiu nors kitu, su rinkimų pažeidimais nesusijusiu, pagrindu. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projekto 1 straipsnio nuostata, pagal kurią teismas galėtų įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją rengti pakartotinius rinkimus, būtų konstituciškai nepagrįstai išplėstos teismų galios ir sudarytos prielaidos jų sprendimais įsiterpti į kitų konstitucinių institucijų – Seimo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijos sritį. Mūsų nuomone, ši projekto
straipsnio 13 punktui, 105 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams. 2. Projekto 2 ir 4 straipsniais siūlomi Rinkimų kodekso 30 straipsnio ir 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai būtų pertekliniai, nes galiojančio Rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio
tvirtinti šį reglamentą. 3.
straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 69 straipsnio (kuriame yra nustatyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai)
atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, o ne keičiama. 5. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką. Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus. 5.1. Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų. 5.2.
Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. Taigi šiuo aspektu projekto 7 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso
keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai“ siūlytume apibendrinti ir išdėstyti vienu sakiniu. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso
laikotarpiui“ keistina formuluote „prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“. Šio straipsnio 3 dalyje dukart pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu
„nesudarytos“. 8. Pagal projekto 10 straipsniu siūlomą Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3
dalyje įtvirtinti nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso.
Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. 9. Projekto 10 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį papildyti nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu – jeigu kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti. 10. Projekto 16 straipsniu siūlomoje pakeisti Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalyje siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“ 11.
Projekto 17 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. 11.1. Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. 11.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8, 10 dalys).
Taigi tik „pradėjus“ rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos
„rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės
pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“. 12. Pagal projekto 17 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio
kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius „kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti.
Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos. 13. Projekto 17 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1–3 dalyse formuluotė „politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį „rinkimų“. 14. Projekto 18 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnį papildyti 5 dalimi ir joje įtvirtinti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje. Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis).
Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis). 15. Projekto 22 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“.
Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia
„pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia
formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“. 16. Projekto 22 straipsniu taip pat siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti „nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“. 17. Projekto 23 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį, be kita ko, šio straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis. 18.
dalyse vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“. 19. Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 2 punktus, 4 dalies 1, 2 punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo). 20. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui. 21.
dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“. 22. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 7 dalies formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“. 23. Projekto 24 straipsniu teikiamą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai. 24. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 24.1. Projekto 2–14, 18–20, 22, 24 ir 25 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. 24.2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio
pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 24 straipsnyje ir 26 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 24.3. Projekto 5 straipsniu reikėtų ne visą Rinkimų kodekso 64 straipsnį dėstyti nauja redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį. 24.4. Projekto 7 straipsniu Rinkimų kodekso 78 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. 24.5.
straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija. 24.6. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje prieš skaitmenį „6“ įrašytina „134 straipsnio“. 24.7. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163,
2023-05-22 Nr. XIVP-2709(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 ir 3 straipsniais siūlomi Rinkimų kodekso 30 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai būtų pertekliniai, nes galiojančio Rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio
tvirtinti šį reglamentą. 2. Projekto 4 straipsniu pripažinus netekusia galios Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 69 straipsnio (kuriame yra nustatyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai)
atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, o ne keičiama. 4.
1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką. Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatyti 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos pareiškiniams dokumentams pateikti – 100 dienų iki rinkimų dienos. Pagal projektą asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų teikti ne apygardos rinkimų komisijai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus. 4.1. Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis).
Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų. 4.2. Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius.
Taigi šiuo aspektu projekto 6 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais. 5. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstinant pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos terminą – vietoj
terminą, kartu atitinkamai reikėtų pakeisti ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalies 2 punkte nustatytus 65 dienų iki rinkimų dienos terminus, su kuriais siejami pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nes šie terminai yra skirti užtikrinti, kad kandidatais būtų registruojami tik jiems keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso
keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai“ siūlytume apibendrinti ir išdėstyti vienu sakiniu. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso
laikotarpiui“ keistina formuluote „prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“.
Šio straipsnio 3 dalyje dukart pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu
„nesudarytos“. 8. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą Rinkimų kodekso 81
straipsnio 3 dalies nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. 9. Projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį papildyti nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu – jeigu kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti. 10. Projekto 13 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalyje rinkimų agitaciją siūloma apibrėžti kaip politinei reklamai skleisti skirtą veiklą, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose.
Atsižvelgdami į Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pateiktą termino „politinė reklama“ apibrėžtį, siūlome apibrėžiant rinkimų agitaciją nebekartoti, ko siekiama skleidžiant politinę reklamą, t. y. atsisakyti formuluotės „kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose“ kaip perteklinės ir netikslios (susiaurinančios politinės reklamos apibrėžtį palyginti su pateiktąja 95 straipsnio 1 dalyje). 11. Projekto 15 straipsniu siūlomoje pakeisti Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalyje siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“
papildyti nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. 12.1. Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. 12.2.
kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8,
registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos
„rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės
pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“. 13. Pagal projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio
kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę.
Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius
„kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti. Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek
jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos. 14. Projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1–3 dalyse formuluotė „politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį „rinkimų“. 15. Projekto 17 straipsnio 1 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnio „Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi“ 1 dalyje vietoj žodžių „Vykdant rinkimų agitaciją“ įrašyti „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamą Rinkimų kodekso 64 straipsnį rinkimų politinė kampanija apimtų rinkimų agitaciją, kuri galėtų būti vykdoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, siūlomas pakeitimas nereikalingas, o jį priėmus taptų neaišku, kam taikytinas pakeistoje nuostatoje įtvirtintas draudimas (iš galiojančios nuostatos aišku, kad šis draudimas skirtas rinkimų agitaciją vykdantiems subjektams). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomo pakeitimo atsisakytina. 16.
laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje. Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis). 17.
Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai“, ir „esant ginčui, pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. 17.1. Pagal Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies
(ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai prižiūrėti, kaip jos veiklos teritorijoje įgyvendinamas šis kodeksas (2 punktas), taip pat organizuoti ir prižiūrėti balsavimą iki rinkimų dienos savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose (8 punktas). Taigi projektu teikiamos nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija turėtų „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą“ ir galėtų „pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“, nedera su Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktų nuostatomis. 17.2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai organizuojant balsavimą iki rinkimų dienos (o ne „išankstinį balsavimą“) savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose, visi asmenys (o ne tik rinkimų politinės kampanijos dalyviai) turi turėti teisę pateikti šiai komisijai skundą dėl balsavimo patalpų netinkamumo balsavimui.
Tuo atveju, jeigu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą, nuspręstų, kad balsavimui paskirtos patalpos yra netinkamos balsuoti (o ne „esant ginčui“), ji turėtų, suderinusi su savivaldybės administracija, parinkti kitas balsavimui tinkamas patalpas (projekte siūlomo nurodymo, kam jos turėtų priklausyti nuosavybės teise, atsisakytina kaip perteklinio ir netikslaus). 17.3. Svarstytina, ar reguliuojant balsavimo iki rinkimų dienos patalpų pakeitimą kartu nereikėtų eksplicitiškai sureguliuoti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pareigos apie šių patalpų pakeitimą tinkamai informuoti rinkėjus, rinkimų politinės kampanijos dalyvius, rinkimų stebėtojus ir kitus suinteresuotus asmenis. 18. Projekto 21 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“.
Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia
„pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia
formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“. 19. Projekto 21 straipsniu taip pat siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti
„nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią
nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“. 20. Projekto 22 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį, be kita ko, šio straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis. 21.
dalyse vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“. 22. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatyta, kad vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai turėtų būti perskaičiuojami, be kita ko, tais atvejais, kai pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja tik du kandidatai, – atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsų, paduotų už pirmą ir antrą vietas užėmusius kandidatus, skirtumą, tačiau per tokį balsavimą antrą vietą užėmusiam kandidatui nebūtų suteikta teisė tokiu atveju pareikalauti perskaičiuoti balsus. Manytina, kad Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų papildyti, numatant ir tokio kandidato teisę pareikalauti perskaičiuoti balsus. 23. Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 2 punktus, 4 dalies 1, 2 punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo). 24.
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui. 25. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1–5 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“. 26. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 7 dalies formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“. 27. Projekto 23 straipsniu teikiamą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai. 28.
28Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų“ įrašytina formuluotė „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų“; vietoj formuluotės „bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų“ įrašytina formuluotė po kablelio „taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo“; prieš formuluotę „per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas“. 29. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573 vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo veiks vienas Regionų administracinis teismas, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis projekte turėtų būti išdėstyta ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia redakcija, kurioje vietoj žodžių „Vilniaus apygardos“ būtų įrašytas žodis „Regionų“, taip pat turėtų būti nurodytas skirtingas šia redakcija išdėstytos Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies įsigaliojimas. 30. Kadangi projektu siekiama pakeisti daugelį rinkimų organizavimo aspektų, siūlome dėl šio projekto gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, nuomonę. 31. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 31.1. Projekto 1–13, 17–19, 21, 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. 31.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio
pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 23 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 31.3. Projekto 4 straipsniu reikėtų ne visą Rinkimų kodekso 64 straipsnį dėstyti nauja redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį. 31.4. Projekto 6 straipsniu Rinkimų kodekso 78 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. 31.5. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų papildyti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija. 31.6. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje prieš skaitmenį „6“ įrašytina „134 straipsnio“. 31.7. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 125, 138, 163,
2023-10-05 Nr. XIVP-2709(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
nuostata, pagal kurią kandidato anketoje privaloma nurodyti „esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį“, yra identiška to paties punkto nuostatai, teikiamai projektu Nr. XIVP-2696(2), kuriuo siūlomi ir kiti su ta nuostata sistemiškai susiję pakeitimai. Priėmus šią nuostatą, bet nepriėmus projektu Nr. XIVP-2696(2) teikiamų pakeitimų, teisinis reguliavimas taptų nenuoseklus ir nedarnus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose projektuose numatytas skirtingas tapačios RK 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos įsigaliojimo laikas: pagal vertinamą projektą ji turėtų įsigalioti kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o projektu Nr. XIVP-2696(2) teikiama nuostata – 2023 m. lapkričio 10 d. Paminėtina ir tai, kad vertinamu projektu teikiami RK 76 ir 85 straipsnių nuostatų pakeitimai yra sistemiškai nesusiję su kitomis šio projekto nuostatomis, kuriomis reguliuojama rinkimų politinės kampanijos pradžia, pareiškinių dokumentų pateikimo terminai, balsų perskaičiavimas.
Pažymėtina, kad tokia teisėkūros praktika, kai vienu metu skirtingais projektais teikiami sutampantys tų pačių įstatymo ar kito teisės akto nuostatų pakeitimai nėra apjungiami į vieną projektą, ir taip sudaromos prielaidos tapačius pakeitimus priimti keliais skirtingais įstatymais, taip pat tokia teisėkūros praktika, kai sistemiškai susiję to paties įstatymo ar kito teisės akto pakeitimai teikiami išskaidyti į atskirus projektus, neužtikrinama būsimo teisinio reguliavimo darna, jo vientisumas ir nuoseklumas. 2. Projekto 5 straipsniu siūloma RK 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), nedera su šiais RK 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti VRK registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. 3. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamoje RK 79 straipsnio 11 dalyje žodį „ketina“ siūlytume pakeisti žodžiu
„ketinama“, nes atstovas rinkimams pats rinkimuose dalyvauti neketina. 4. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje teikiamą RK 81
straipsnio 4 dalies 8 punktą siūlytume išdėstyti taip: „paaiškėjus, kad kandidatui pradėtas ikiteisminis tyrimas – šį kandidatą iškėlusios politinės organizacijos arba išsikėlusio kandidato prašymu“. 5.
dalies formuluotėje „registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyvis“ žodis
„registruotas“ yra perteklinis, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio
statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik įregistravus rinkimų politinės kampanijos dalyviu (žr. RK 68 straipsnio 5, 8, 10 dalis). 6. Projekto 16 straipsniu keičiamo RK 100 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias VRK turėtų įgaliojimus nagrinėti šioje dalyje nurodytų subjektų užklausas ir atsakyti į jas, išaiškindama, ar paskleista informacija yra kompromituojanti, yra nesuderintos su projekto 13 straipsnio
įgaliojimai spręsti (t. y. priimti sprendimą), ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta informacija yra kompromituojanti. 7. Projekto 17 straipsniu siūloma RK 102 straipsnį papildyti
patvirtinimo“ medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios yra apmokamos savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo ar kitų valdžios institucijų lėšomis“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje.
Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas, platinimas ir apmokėjimas apskritai yra ne RK, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, siūlomo draudimo taikymo laikotarpio pabaiga yra siejama su galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimu, nors rinkimų galutiniai rezultatai yra nustatomi ir paskelbiami (RK 179 straipsnis). Ketvirta, svarstytina, ar nuostatos dalis „ataskaitas, kurios yra apmokamos savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo ar kitų valdžios institucijų lėšomis“ neturėtų būti išdėstyta, pavyzdžiui, taip: „ataskaitas, apmokėtas ne iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų“. 8. Projekto 19 straipsniu teikiama RK 114 straipsnio 5 dalies nuostata suponuoja nevienodų rinkimų politinės kampanijos finansavimo sąlygų sudarymą politinėms organizacijoms, iškėlusioms savo kandidatų sąrašus savivaldybių tarybų rinkimuose. Pagal šios nuostatos formuluotę, politinė partija, iškėlusi vieną kandidatų sąrašą, turėtų galimybę papildomai šiai rinkimų politinei kampanijai išleisti ne daugiau kaip 10 procentų savo iškeltų kandidatų sąrašų limitų sumos ir taip įgytų finansinį pranašumą prieš politinį komitetą, taip pat iškėlusį vieną kandidatų sąrašą. 9.
9Projekto 22 straipsniu keičiamo RK 163 straipsnio 1,
straipsnio 1 dalį). 10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 22 straipsniu keičiamo RK 163 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neapima tokios situacijos, kai balsuojant pirmą kartą dalyvautų daugiau kaip du kandidatai, bet būtų aktualu perskaičiuoti ne už antrą ir trečią vietas užėmusius kandidatus paduotų balsų skirtumą, o balsų skirtumą tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų, nes pagal RK 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą arba 4 dalies 1 ar 2 punktą jau pirmame rinkimų rate būtų išrinktas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume RK 163 straipsnio 1 dalyje po žodžių „kai dalyvauja tik du kandidatai“ įrašyti, pavyzdžiui, tokią formuluotę: „arba kai pirmą kartą balsuojant išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas“ (arba formuluotę „arba kai už pirmą vietą užėmusį kandidatą paduodamas šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas balsų kiekis“, ar pan.). Šio straipsnio 2 dalyje po žodžių „kai dalyvauja tik du kandidatai“ taip pat siūlome įrašyti, pavyzdžiui, tokią formuluotę: „arba kai pirmą kartą balsuojant išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas“ (arba formuluotę
„arba kai už pirmą vietą užėmusį kandidatą paduodamas šio kodekso 167 straipsnio 4 dalies 1 ar 2 punkte
nustatytas balsų kiekis“, ar pan.). 11. Projekto 22 straipsniu keičiamo RK 163 straipsnio 4 dalies nuostatos
„Perskaičiuojama 10 procentų visų savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų sąrašų“
teisinė prasmė yra nesuprantama. 12. Projekto 23 straipsniu siūloma RK 181 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais pagrindai, papildyti 4 punktu: „pakartotiniame balsavime vienmandatėje apygardoje dalyvaujantis ir daugiausia balsų gavęs kandidatas miršta arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė“.
Šioje nuostatoje prieš žodį „apygardoje“ įrašytinas žodis „rinkimų“, o žodžiai „dalyvaujantis ir“ išbrauktini kaip pertekliniai (arba bent jau žodis „dalyvaujantis“ turėtų būti pakeistas žodžiu „dalyvavęs“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas pagrindas neapimtų analogiškos situacijos, kuri galėtų susidaryti tuo atveju, jeigu pirmą kartą balsuojant rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvautų tik du kandidatai ir rinkimus jau pirmame rate (t. y. pagal RK 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 ar 2 punktą, 4 dalies 1 ar 2 punktą) laimėjęs kandidatas mirtų arba būtų apribota jo pasyvioji rinkimų teisė, t. y. neaišku, kodėl nesiūlomas analogiškas pagrindas pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustatoma, kad pirmą kartą balsuojant rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujant tik dviem kandidatams išrinktas pirmą vietą užėmęs kandidatas miršta arba apribojama jo pasyvioji rinkimų teisė. 13. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje vietoj „1 straipsnio 2 dalis“ įrašytina
„1 straipsnio 2, 3 dalys“, nes projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostata dėl RK 32 straipsnio 4 dalies punktų pernumeravimo turėtų
įsigalioti kartu su projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria RK 32 straipsnio 4 dalis papildoma nauju punktu. 14. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 14.1. Projekto 5 straipsniu keičiamas RK 78 straipsnis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. 14.2.
dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre) turėtų būti išdėstytas visas RK 93 straipsnis, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. Be to, kadangi projekte (žr. jo 26 straipsnio 1 dalį) numatytas vėlesnis (2024 m. sausio 1 d.) RK 93 straipsnio 2 dalies (dabar išdėstytos projekto 13 straipsnio 3 dalyje) įsigaliojimas, projekto
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“ ir išdėstyta 93 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliosianti 2024 m. sausio 1 d., o projekto 26 straipsnio 1 dalyje vietoj „13 straipsnio 3 dalis“ įrašytina „13 straipsnio 2 dalis“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185,
2023-09-13 Nr. 102-P-40
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A.
Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 1,3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio
kompetencija tvirtinti šį reglamentą. Pritarti Projekto
bei tikslinant projekto pavadinimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“. Pritarti Patobulinto projekto 2 straipsniu keičiamo RK 64 straipsnio 2 dalis patikslinta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22
3.
Projekto
rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai) 1 dalies 1 punkto formuluotė „pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies
keičiama. Pritarti iš dalies Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, tačiau tikslinga papildyti dėl šių nuostatų taikymo. Šiuo metu nėra nurodyta, iki kada galima kreiptis dėl kampanijos dalyvio statuso naikinimo, todėl, politinės organizacijos, nebegalėdamos atšaukti pareiškinių dokumentų, gali bandyti pasinaudoti 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikinti dalyvio statusą, kad reiškia ir kandidato ar kandidatų sąrašo registracijos naikinimą ir tokių bandymų būta. Todėl iškilo poreikis numatyti terminą tokiems prašymams, kad nebūtų trukdomas rinkimų procesas. Papildžius šią nuostatą, VRK nuomone, jiems labai padėtų, jei ginčas būtų sprendžiamas teisme. Kandidatų registracijos (pareiškinių dokumentų atšaukimo) baigtinis laikotarpis svarbu biuletenių spausdinimui ir platinimui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką.
Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatyti 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos pareiškiniams dokumentams pateikti – 100 dienų iki rinkimų dienos. Pagal projektą asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų teikti ne apygardos rinkimų komisijai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus. 4.1. Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis).
Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų. Pritarti Klausymų metu nuspręsta atsižvelgti į TD ir VRK pastabas, bei išsakytus argumentus. Komitetas siūlo pareiškinius dokumentus pradėti teikti 130 dienų iki rinkimų dienos, o teikimo pabaigos terminą nustatyti 80 dienų iki rinkimų (savivaldybės tarybų rinkimuose- 90 dienų). Atitinkamai pakoreguoti projekto 5- 7straipsniai. Taip pat projektas papildytas nauju 10 straipsniu, keičiančiu RK 87 straipsnį, nes nustatyti terminai susiję su pareiškinių dokumentų pateikimo paankstinimu , t.y. išlaikomas dabar esantis dienų skirtumas - 25 dienos nuo pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22
4.2.
Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. Taigi šiuo aspektu projekto 6 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais. Pritarti iš dalies Pareiškiniai dokumentai teikiami per elektroninę sistemą ir nėra skirtumo kokiai komisijai teikiama. Derinant nuostatas tarpusavyje atitinkamai patobulinta projekto 6 straipsnio 2 dalis, kad rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti tos rinkimų apygardos, kurioje ketina dalyvauti rinkimuose, rinkimų komisijai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22
5.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstinant pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos terminą
iki rinkimų dienos terminus, su kuriais siejami pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nes šie terminai yra skirti užtikrinti, kad kandidatais būtų registruojami tik jiems keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys. Pritarti RK
departamentas
nuostatas „Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos
sakiniu. Pritarti
departamentas
formuluotė „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“ keistina formuluote
„prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“. Šio straipsnio 3 dalyje dukart
pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu „nesudarytos“. Pritarti
departamentas
projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3 dalies nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso.
Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. Pritarti Atsisakyta RK 81 straipsnio 3 dalies keitimo. Jungtinio projekto (kartu sujungiant ir projektą XIVP-2746) tobulintinas 8 straipsnis, keičiantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalį . Atsižvelgiant į projekto XIVP-2746 tikslus, kad galėtų politinė organizacija, iškėlusį kandidatą, atšaukti, paaiškėjus nenumatytoms objektyvioms aplinkybėms, klausymų nuspręsta tobulinti 81 straipsnį vietoje 68 straipsnio, kaip siūlė projekto XIVP-2746 iniciatoriai. Siūloma projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ Papildyti 81 straipsnio 4 dalį 8 ir 9 punktais: „8) paaiškėjus , kad kandidatui pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai to prašo kandidatą iškėlusi politinė organizacija ar išsikėlęs kandidatas“;
9) kandidatui mirus.“
departamentas
nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu
Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti. Pritarti iš dalies Analogiška nuostata yra RK 81 str. 4 d. 1 p., kai kalbama apie kandidato ne registravimo arba registravimo panaikinimo pagrindą. Tokia pat norma reikalinga ir kandidatų sąrašui tais atvejais, kai jis neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų dėl kandidatų skaičiaus sąraše ar nesurenka reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, kas yra numatyta RK 70 str. 2 d., 72 str. 2 ir 3 d., 73 str. 2 ir 3 d. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
agitaciją siūloma apibrėžti kaip politinei reklamai skleisti skirtą veiklą, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Atsižvelgdami į Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pateiktą termino
„politinė reklama“ apibrėžtį, siūlome apibrėžiant rinkimų agitaciją
nebekartoti, ko siekiama skleidžiant politinę reklamą, t. y. atsisakyti formuluotės
„kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose“ kaip
perteklinės ir netikslios (susiaurinančios politinės reklamos apibrėžtį palyginti su pateiktąja 95 straipsnio 1 dalyje). Pritarti Taip pat RK 93 straipsnis patobulintas pagal VRK siūlymą dėl manipuliavimo interneto platforma priemonių naudojimo draudimo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-2215 11.
Projekto
siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“ Pritarti Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5, „susilaikė“-2,“prieš“-2). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. 12.1. Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. 12.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti.
Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8, 10 dalys). Taigi tik „pradėjus“ rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos „rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“. Pritarti RK 100 straipsnio
politinės kampanijos laikotarpiui, registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyvis <..> pareikšti turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos (jį) kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį
„rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar
kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius „kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti. Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos. Pritarti Šio straipsnio nuostatos tarpusavyje suderintos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį
„rinkimų
departamentas
vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi“ 1 dalyje vietoj žodžių „Vykdant rinkimų agitaciją“ įrašyti „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“.
Turint mintyje tai, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamą Rinkimų kodekso 64 straipsnį rinkimų politinė kampanija apimtų rinkimų agitaciją, kuri galėtų būti vykdoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, siūlomas pakeitimas nereikalingas, o jį priėmus taptų neaišku, kam taikytinas pakeistoje nuostatoje įtvirtintas draudimas (iš galiojančios nuostatos aišku, kad šis draudimas skirtas rinkimų agitaciją vykdantiems subjektams). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomo pakeitimo atsisakytina. Pritarti16 straipsnio 1 dalies atsisakyta
departamentas
laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti
„savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra
pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje.
Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio
Patobulinto projekto 16 straipsnis suredaguotas, atsižvelgiant į TD ir VRK pastabas. Siūloma RK 102 5 dalies formuluotė: „5. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo draudžiama medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios yra apmokamos savivaldybių, Europos parlamento, Seimo ar kitų valdžios institucijų lėšomis.“
departamentas 2023-05-2220 17.
Projekto
kompetencija „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai“, ir „esant ginčui, pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. 17.1. Pagal Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punktą balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai prižiūrėti, kaip jos veiklos teritorijoje įgyvendinamas šis kodeksas (2 punktas), taip pat organizuoti ir prižiūrėti balsavimą iki rinkimų dienos savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose (8 punktas). Taigi projektu teikiamos nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija turėtų
„spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1
punktą“ ir galėtų „pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“, nedera su Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio
Klausymų metu apsispręsta šio straipsnio keitimo atsisakyti. VRK įsipareigojo poįstatyminiais teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis VRK papildys VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr.
Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22 * 17.2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai organizuojant balsavimą iki rinkimų dienos (o ne „išankstinį balsavimą“) savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose, visi asmenys (o ne tik rinkimų politinės kampanijos dalyviai) turi turėti teisę pateikti šiai komisijai skundą dėl balsavimo patalpų netinkamumo balsavimui. Tuo atveju, jeigu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą, nuspręstų, kad balsavimui paskirtos patalpos yra netinkamos balsuoti (o ne „esant ginčui“), ji turėtų, suderinusi su savivaldybės administracija, parinkti kitas balsavimui tinkamas patalpas (projekte siūlomo nurodymo, kam jos turėtų priklausyti nuosavybės teise, atsisakytina kaip perteklinio ir netikslaus). Pritarti
departamentas 2023-05-22 * 17.3. Svarstytina, ar reguliuojant balsavimo iki rinkimų dienos patalpų pakeitimą kartu nereikėtų eksplicitiškai sureguliuoti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pareigos apie šių patalpų pakeitimą tinkamai informuoti rinkėjus, rinkimų politinės kampanijos dalyvius, rinkimų stebėtojus ir kitus suinteresuotus asmenis. Pritarti VRK įsipareigojo poįstatyminiais teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis VRK papildys VRK
dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-2221 18.
Projekto
komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“. Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia „pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“. Pritarti Šios nuostatos atsisakyta. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti „nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“. Pritarti Šios nuostatos atsisakyta. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis. Pritarti Rinkimų kodekso 163 straipsnio pavadinimo apsispręsta nekeisti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“ Pritarti Projekto nuostatos patobulintos. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatyta, kad vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai turėtų būti perskaičiuojami, be kita ko, tais atvejais, kai pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja tik du kandidatai, – atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsų, paduotų už pirmą ir antrą vietas užėmusius kandidatus, skirtumą, tačiau per tokį balsavimą antrą vietą užėmusiam kandidatui nebūtų suteikta teisė tokiu atveju pareikalauti perskaičiuoti balsus. Manytina, kad Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų papildyti, numatant ir tokio kandidato teisę pareikalauti perskaičiuoti balsus. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-2222 23.
Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso
punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo). Pritarti Projekto
kitų institucijų pastabas, klausymų metu pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad šis straipsnis tobulintas jungiant projektus XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui.
Pritarti Projekto
pastabas ir kitų institucijų pastabas, klausymų metu pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad šis straipsnis tobulintas jungiant projektus XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“. Pritarti
departamentas
formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“. Pritarti
departamentas
kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai. Pritarti Nuostatos patikslintos pagal TD pastabą, taip pat papildant šią formuluotę po žodžio
„dalyvaujantis“ įrašant žodžius „ir daugiausia balsų gavęs“. Manytina, kad
netikslinga rinkimų rezultatus pripažinti negaliojačiais, kai minimos aplinkybės nutiktų mažiau balsų gavusiam pakartotiniame balsavime kandidatui.
Analogiškas situacijas balsuojant pirmą kartą rinkimuose vienmandatėje apygardoje sureguliuotos RK 11 straipsniu (XIVP-2706(3). 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje vietoj formuluotės „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų“ įrašytina formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų skundų“; vietoj formuluotės „bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų“ įrašytina formuluotė po kablelio
„taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų
parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo“; prieš formuluotę „per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas“. Pritarti Siūlomos
departamentas
dalyje numatyta galimybė tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1573 vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo veiks vienas Regionų administracinis teismas, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis projekte turėtų būti išdėstyta ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia redakcija, kurioje vietoj žodžių „Vilniaus apygardos“ būtų įrašytas žodis „Regionų“, taip pat turėtų būti nurodytas skirtingas šia redakcija išdėstytos Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies įsigaliojimas. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą, projektas patobulintas, papildant 24 straipsnį 4 dalimi ir atitinkamai projekto 26 straipsnyje 2 dalimi numatytas 24 straipsnio 4 dalies įsigaliojimas nuo 2024m. sausio 1 d. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu siekiama pakeisti daugelį rinkimų organizavimo aspektų, siūlome dėl šio projekto gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, nuomonę. Pritarti VRK teikė savo nuomonę. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 31.1. Projekto 1–13, 17–19, 21, 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“. 31.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje,
„ir ją išdėstyti taip“, o projekto 23 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje –
žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. 31.3. Projekto
redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį. 31.4.
redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių. 31.5. Projekto
nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija. 31.6. Projekto
25 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip:
„Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17
punktais.“ Pritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į pastabas. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-05-30 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2709(2) (toliau
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
pensininkų sąjunga „Bočiai“ 2023-04-24 * Mums, Nevyriausybinių organizacijų (toliau — NVO) atstovams, kelia nerimą vis mažėjantis Lietuvos piliečių aktyvumas, dalyvaujant rinkimuose, bei išrenkamų Seimo narių kompetencija ir darbo kokybė bei Seimo narių be svarbių priežasčių Seimo nario mandato atsisakymas
mažėjančiam rinkėjų aktyvumui didelę reikšmę turi ir netobuli rinkimų įstatymai. LR Seimo ir savivaldos rinkimų tvarka, numatyta Rinkimų kodekse, pažeidžia LR Konstitucijos 55 ir 119 straipsniuose įtvirtintą lygių rinkimų teisės principą, piliečiams įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę, taip pat tiesioginių rinkimų teisės principą piliečiams įgyvendinant aktyviąją rinkimų teisę. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuojantis partijos kandidatas, negavęs rinkėjų pasitikėjimo vienmandatėje apygardoje, tuo pačiu būdamas ir partijos sąrašo pradžioje, dažnai tampa Seimo nariu — tautos atstovu be rinkėjų valios. Tuo tarpu, partijų sąrašuose nesantys vienmandatininkai, antros galimybės kandidatuoti neturi. Tai reiškia, kad pagal pasyviąją rinkimų teisę rinkimai nėra lygūs visiems kandidatams. Tuo pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, daliai jų suteikiant privilegijuotą galimybę dalyvauti valstybės valdyme. Rinkėjams primetant sąrašinio balsavimo procedūrą ypač kai nustatom a nereitinguojamų kandidatų dalis, šiurkščiai pažeidžiamas tiesioginių rinkimų teisės principas, nes faktiškai renkami ne piliečiai (pagal Konstitucijos 56 str. Seimo nariu gali būti tik pilietis), o juridiniai asmenys (partijos). Tuo ir dar pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, kai daliai jų suteikiama privilegijuota galimybė dalyvauti valstybės valdyme. Švietimo, mokymo įstaigos jaunimą tinkamai nesupažindina su pagrindiniu valstybės įstatymu- LR Konstitucija. Nežino - ką reiškia žodis Tėvynė, rūpestis -išsaugoti laisvę?
Tai parodo ir 2020 m. vykusių LR Seimo rinkimų kampanijos, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Daivos Narkevičiūtės analitiniame straipsnyje „Ar verta eiti balsuoti? " pateikta išvados — „Valstybę valdo 478 972 rinkėjų rinkti Seimo nariai, kurie balsavo už dabartinius valdančiuosius, palyginimui —Vilniuje gyvena 563012 piliečių". Nuoroda į straipsnį: https://kaunoforum as.com /2022/09/02/daiva-narkeviciute-ar-verta-eiti-balsuoti/ Siūlome keisti (pataisyti) LR Rinkimų kodekse Rinkimų Įstatymus ir toliau teigiame :
metai, būtina:
kad atitiktų LR Konstitucijos nuostatas. (Seimo Rinkimų įstatymas įsigaliotų iki 2023 m. spalio mėn. 1 d., Savivaldos įstatymas įsigaliotų iki 2024 m. sausio ld. ). Rinkimų kodekso trūkumus parodė ir 2023 m. Savivaldos rinkimų iššūkiai. 2. Būtina pataisyti, kad LR Seimo, Savivaldos rinkimų įstatymai Rinkimų kodekse neprieštarautų aukštesniųjų įstatymų nuostatoms ir papildyti atskirais straipsniais — atitikties reikalavimais: išrinkti (gyvenančius-deklaravusius tos Rinkiminės apygardos teritorijoje) žinomus rinkėjams, valstybiškai mąstančius kandidatus, atitinkančius kvalifikacinius, išsilavinimo, patirties (ne jaunesnius 25 m), teistum o, reputacijos, moralės, sąžiningumo ir kitus svarbius asmenybę įvertinančiais kriterijais, pasirengusius užimti LR Seimo, Savivaldos ir valstybės valdymo, Europos parlamento nario pareigybes. Kandidatams keliamiems į Seimo, Savivaldos tarybas, Europos parlamento atstovybes turėti ( ne mažiau dviejų lapų apimties ) rinkimines programas, atitinkančias kandidatavimo lygmenį, kurių turinį —dalykiškumą vertintų LR Vyriausioji rinkimų komisija pagal Seime patvirtintus rinkiminių programų rengimo reikalavimus.
Valdančias daugumas formuoti dalykinių rinkiminių programų pagrindu, atsakingai vykdyti, kontroliuoti. Pateikiame ekonomiškesnį Seimo, (analogija Savivaldos taryboms), išrinkimo variantą atitinkantį LR Konstitucijos nuostatas. Manoma, kad rinkėjai ir kandidatai aktyviau dalyvaus rinkimų kampanijose ir bus netgi mažesnės išlaidos rinkimų organizavimui:
Pirmas variantas - Rinkėjai galės tiesiogiai išrinkti 70-je apygardų po du daugiausiai balsų gavusius kandidatus, o 71-oje - mažiausioje apygardoje tik vieną ir juos prisaikdinti LR Seime, Iš viso bus išrinktas 141 seimo narys. Seimo nariui netekus mandato, mirus, grąžinus mandatą apygardoje prisaikdinamas trečias kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Apygardose kandidatus pagal kvotas iškelia partijos. Visuomeniniai komitetai, visuomeninės organizacijos išsikelia pačios. Išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti kandidatai.Pasibaigus Seimo metams, Savivaldos sesijoms, rinktieji atstovai atsiskaitys Rinkėjams, arba bus pakviesti atsiskaityti, kaip vykdo rinkiminius įsipareigojimus, parlamentinę kontrolę. Antras variantas - Apygardos Vienmandatiniame kandidatų rinkimų sąraše įrašomi patys išsikėlę kandidatai, iškelti Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatai, tačiau jie netenka teisės būti įrašyti (kartotis) daugiamandatiniuose partijų, Visuomeninių politinių komitetų sąrašuose. Vienmandatinėse apygardose išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti daugiausiai gavę balsų kandidatai. Daugiamandatinių rinkimų Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatų sąrašuose Rinkėjai pažymi pasirinktos partijos ar Visuomeninio komiteto konkretų kandidatą.
Pagal gautą Lietuvos rinkėjų balsų skaičių kandidatai užima vietą (Nr. ...) Partijos, Visuomeninio komiteto sąraše ir patenka į Seimą tik ta sąrašo kandidatų dalis priklausomai kiek procentų sąrašas gavo viso balsų Lietuvoje. Seimo nariui atsisakius mandato, ar mirus, jo vietą užima Partijos, ar komiteto sąraše sekantis kandidatas, gavęs daugiausiai rinkėjų balsų. Pakartotinai rinkimai neskelbiami. Vienmandatėje apygardoje išrinktam Seimo nariui atsisakius mandato ar mirus, skelbiami rinkimai. 1. Būtina priimti skubos tvarka 2023 m. ir LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymą ir įkelti į Rinkimų kodeksą - LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, kad Įstatymų leidėjas privalo — yra pareiga nustatyti Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos už pravaikštas, Seimo nario darbo vertinimas balais (atsižvelgiant į pateiktų Įstatymų, pataisų kiekį bei kokybę, atsiskaitymą rinkėjams (ir raštu ataskaitos) dėl rinkiminių įsipareigojimų vykdymo). Iki šiol nei vienos kadencijos LR Seimas nors ir bandė, (seimo nariai dėl savanaudiškumo), tačiau neįveikia priimti - patvirtinti sau darbo sąlygų įstatymą nevykdoma LR Konstitucinio teismo nutartis. Tai menkina pasitikėjimą Seimo nariais, nevykdančiais Teisino nutarčių. Prieš įstatymą visi lygūs. 2. Pakeisti (pataisyti) iki 2024 m. Europos parlamento rinkimų įstatymą užtikrinant tiesioginį Europos parlamento narių rinkimą (apygarda-Lietuva, iškelia kandidatus partijos, Rinkimų komitetai, išsikelia patys asmenys, visuomeninės skėtinės organizacijos. Kandidatai surašomi į vieną sąrašą lietuviškos abėcėlės tvarka-balsavimo biuletenį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi reikalingą (nustatytą ES skaičių parlamentarų), pasirinktų (valstybiškai mąstančių kandidatų pavardžių).
Daugiausia surinkę balsų 11-12 kandidatų patvirtinam a ES Parlamentarais, o mirus, atsisakius mandato, jo vietą užima sekantis surinkęs daugiausia balsų kandidatas). Dėl Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai 119 str. ir Lietuvoje ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijai 3 str. . Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymas normos prieštarauja toje apimtyje, kai nustato teisę kelti savivaldybių rinkimuose kandidatų sąrašus tik juridiniams asmenims ir išrinkti tiesiogiai tarybos narius:
kodekso normos prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 119 str. 2 d., kai visuotinai t. y. visiems vietos gyventojams, turintiems rinkimų teisę, garantuojama teisė tiesiogiai be atrankos dalyvauti rinkimuose inter alia ir įgyvendinant šias konstitucines teises kelti kandidatus kartu su kitais rinkimų teisę turinčiais vietos gyventojais. 2. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 5 str. 2 d, visi asmenys inter alia ir vietos savivaldos gyventojas turi konstitucinę teisę ginti savo pasyvią rinkimų teisę remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. 3. Dalyvauti savo gyvenamosios teritorijos savivaldoje yra žmogaus prigimtinė teisė, kuri užgimė lanksčiau negu pozityvistinė teisė ir ji priklauso žmogui, kaip nustatyta Konstitucijos 18 str., kaip fiziniam asmeniui ir kuri negali būti paneigiama, ir tais atvejais, kai kitiems subjektams suteikiam a rinkimų teisę inter alia ir juridiniam s asmenims — politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms. 4. Pažymėtina ir tai, kad ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. nustatyta teisė rinkti tiesiogiai ir laisvai vietos savivaldos tarybos narius piliečiams.
Konstitucijos 119 str. rinkimų teisė tai pat susiejama su pilietybės teisės institutu, ir taip pat su kitais gyventojais, todėl daroma pagrįstai išvada, kad rinkimų teisė inter alia ir pasyvioji rinkimų teisė priklauso tik fiziniams asmenims. Įstatymo leidėjas įgyvendindamas tiek konstitucines gyventojų teises, tiek prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines konvencijas negali apriboti šiuose teisės aktuose nustatytų teisių gyventojams inter alia apriboti pasyviąją rinkimų teisę kelti kandidatus į vietos atstovaujančių organus — tarybas. 5. Rinkimų kodekso reikalavimas iš rinkimo dalyvių , kad jie registruotų subjektą pagal Politinių organizacijų 8 str. 1 d. Juridinių asmenų registre yra nepagrįstas ir prieštarauja Konstitucijos 35 str. ir 119 str. 2 d. bei Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. 2 d. Konstitucijos 35 str. piliečiams laiduota teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas nereiškia prievolę privalomai steigti juridinį asmenį. 6.Įstatymų nustatytas reikalavimas, kad rinkimų dalyviai turi atitikti ir Politinių organizacijų 5 str. 5 d., kur nustatyta, kad politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero (toliau — meras) rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. Tai prieštarautu Konstitucijos 35 str. ir 119 str. 2 d. ir Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. 2 d. bei Civilinio kodekso 6.969 str. 1 d. 7.
7Pažymėtina,
kad rinkimų dalyviai gali sudaryti ir asociacijas, kurios nėra juridiniai asmenys ir tai nėra tapatus juridiniam asmeniui — politiniai organizacijai — rinkimų komitetui, kadangi tai gyventojų esančių Lietuvos piliečiais asociacija sudaryta dalyvauti Konstitucijos garantuota rinkimų teise vistos savivaldos atstovų rinkimuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimame teisiniam reguliavime yra nustatyta skirtingi reikalavimai skirtingų savivaldybių gyventojams, o tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 str., kur garantuojam visiems asmenims lygios teisės prieš įstatymus, teismus ir kitas valstybines institucijas bei pareigūnus. Todėl kelti skirtingus reikalavimus, kad kolektyvinį subjektą steigti tiek juridinį tiek nejuridinį turi būti nustatytos vienos teisės visiems gyventojams:
Taip pat keliamas rinkimų komitetams reikalavimas, kad jų steigėjai būtų tik iš savivaldybėje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų prieštarauja Konstitucijos 29 str. ir toje apimtyje, kai tokie reikalavimai nekeliami juridiniam asmeniui-politinei partijai, nes šie juridiniai asmenys gali būti registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais vietos savivaldos rinkimų apygardoje ir tais atvejais kai šios politinės partijos neturi narių politinėje partijoje deklaravusių gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje keliami kandidatų sąrašai bei nėra įsteigę filialo ar atstovybės. Gerbiama LR Seimo pirmininke, kilus abejonėms dėl LR Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų neatitikimo — prieštaravimų pagrindiniam įstatymui LR Konstitucijai, vadovaujantis LR Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalimi, nemažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, grupė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą sužinoti ar priimti Rinkimų įstatymai neprieštarauja LR Konstitucijai. Lietuvos Piliečiams - Rinkėjams išsklaidytų abejones, aktyviau dalyvautų valstybės valdymo reikaluose.
O ir LR Seimo nariai sužinotų ar rinkimų tvarkos įstatyminis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 119 straipsnių nuostatoms, įtvirtinusioms Šalyje visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų teisę. Patvirtintų patrauklias Rinkėjams, teisingas, neprieštaraujančias LR Konstitucijai , ekonomiškas rinkimų sistemas. Nepritarti
į rašto turinį, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo klausimu jurisprudencijoje suformuota oficiali
3konstitucinė doktrina. 4. 2008m. spalio 1 d. KT nutarimas. 5. Šiame nutarime minėta, kad iš
Konstitucijos 34, 55 ir 56 straipsnių įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Minėta, kad Konstitucija nenustato konkrečios Seimo narių rinkimų sistemos; pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą tai palikta spręsti įstatymų leidėjui, kuris turi plačią diskreciją; nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė, nei kitokia rinkimų sistema, inter alia mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, negali būti laikomos savaime sudarančiomis prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus.
Taigi Seimo rinkimų įstatymo (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 37 straipsnio 1 dalyje (2008 m. balandžio 15 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, nėra pažeidžiama Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių aktyvioji rinkimų teisė, Konstitucijos
versti priklausyti kokiai nors politinei partijai ir nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuotinės rinkimų teisės principas reiškia, kad visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, atitinkantiems iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančius reikalavimus (sąlygas), turi būti užtikrinta teisė dalyvauti Seimo narių rinkimuose. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.
Tiesioginės rinkimų teisės principas reikalauja, kad Seimo nariai būtų renkami be tarpininkų. Aiškinant šio principo turinį pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats) (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-075
Rinkimų kodekso
Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose numatyta: „Politinės organizacijos, fiziniai asmenys, turintys teisę būti kandidatais ir ketinantys keltis savarankiškai, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl registravimo gali nuo tos dienos, kai paskelbiama rinkimų politinė kampanija, iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų.“ Pagal siūlomą naują reguliavimą šie terminai sutampa, todėl, nepakeitus Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies, politinės kampanijos dalyvių registracija galėtų trukti tik 14 dienų.
Be to, Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalyje numatyti terminai pareiškinių dokumentų pateikimui yra nesuderinti su kitomis Rinkimų kodekso 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes savivaldybių rinkimų komisijos yra sudaromos tik 95 dienos iki rinkimų dienos. Todėl pagal siūlomą reguliavimą net ir savivaldybės lygio pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai iki kol būtų suformuotos savivaldybių rinkimų komisijos, iš esmės keičiant šiuo metu galiojančią tvarką. Pareiškinių dokumentų pateikimas yra vienas svarbiausių rinkimų organizavimo procesų, kuris turi būti labai aiškus, konkretus, nuoseklus. Šis procesas yra nusistovėjęs per daugybę metų, daugybę skirtingų rinkimų. Siūlomi pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos pakeitimai įneštų nenuoseklumo į rinkimų procesą. Būtų labai bloga praktika, jei, ypač, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalį kandidatų, kandidatų sąrašų pareiškinių dokumentų priiminėtų VRK, o dalį – savivaldybių rinkimų komisijos.
Nelabai aiškūs ir patys siūlomi terminai: pareiškiniai dokumentai baigiami teikti 80 d. iki rinkimų dienos, o trūkumai gali būti šalinami net iki 55 d. iki rinkimų dienos. Atkreipiame dėmesį, kad kandidatų patikrinimas atliekamas vienu etapu pagal skirtingus kriterijus ir šį patikrinimą VRK atlieka, kai yra pasibaigę pareiškinių dokumentų pateikimo ir trūkumų šalinimo terminai, kai jau nebegali būti keičiami dokumentai ar juose esama informacija. Tad VRK tiesiog turėtų laukti iki 55 dienos iki rinkimų dienos ir tik tada pradėti tikrinimo procesą. Manome, kad trūkumo šalinimo terminas yra gerokai per ilgas. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų nepritariame siūlomai pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkai, nes dabartinis teisinis reglamentavimas yra geras ir pakankamas. Naujas teisinis reguliavimas nėra suderintas su dabartinėmis Rinkimų kodekso normomis ir keistų dabar nusistovėjusią tvarką, neužtikrintų rinkimų proceso nuoseklumo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, nustatant naujus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus nuo politinės kampanijos pradžios, reikia suteikti laiko Vyriausiajai rinkimų komisijai pasiruošti pareiškinių dokumentų pateikimui, nes pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 7 dalį jie yra teikiami tik elektroniniu būdu. Pareiškinių teikimas turi vykti sklandžiai, informacinė sistema turi veikti patikimai. Šiam tikslui pasiekti prieš kiekvienus rinkimus yra atliekami saugumo, patikimumo testavimai, sistema atnaujinama, atsižvelgus į teisės aktų pasikeitimus. Atsižvelgti Projekto 5-7 straipsniai bei 10 straipsnis patobulinti. 2.
dalies pakeitimas suponuoja, kad ne visais atvejais pareiškiniai dokumentai teikiami elektroniniu būdu, todėl siūlome 80 straipsnio 5 dalies nepildyti nuostata apie informavimą ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 6555 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami.“ Šia nuostata papildyti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškiniai dokumentai Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka teikiami elektroniniu būdu ir nuolat saugomi šios komisijos informacinėje sistemoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.“
rinkimų komisija 2023-06-0715
Rinkimų kodekso
diskusijų laidų rengimo išlaidoms, nors teikiamame įstatymo projekte pažymėta, jog toks pakeitimas iš valstybės biudžeto papildomų lėšų nereikalautų. Atsižvelgiant į
didesnis kaip 10 – ies vienoje laidoje dalyvavusių dalyvių skaičius, po dvi laidas tiek kandidatams į merus, tiek politinių organizacijų sąrašų atstovams reikėjo rengti tik 4 savivaldybėse, t. y. prieš I -ąjį rinkimų turą buvo rengiama po vieną laidą kiekvienoje iš 60-ies savivaldybių sąrašų atstovams bei po vieną laidą kandidatams į merus (iš viso 120 laidų) bei keturiose savivaldybėse papildomai po vieną laidą tiek sąrašų atstovams, tiek kandidatams į merus, t. y. papildomai 8 laidas.
Laidų dalyvių skaičių apribojant iki 7 dalyvių, Vilniaus mieste būtų reikėję rengti po 3 laidas tiek sąrašų atstovams (15), tiek kandidatams į merus (16). Taip pat padidėtų ir kitose savivaldybėse rengiamų laidų skaičius – iš viso 34 savivaldybėse pagal 2023 m. rinkimų statistiką būtų reikėję rengti papildomas laidas. Negalime numatyti, kaip keistųsi kandidatų skaičius kituose rinkimuose, tačiau atsižvelgiant į 2023 m. rinkimų statistiką, pusėje savivaldybių pagal naują reglamentavimą būtų reikėję rengti didesnį laidų skaičių, o tai pareikalautų didesnio diskusijų laidų finansavimo. Todėl siūlome palikti esamą reguliavimą, kuris užtikrina galimybes dalyvauti laidose visiems politinės kampanijos dalyviams ir kandidatams. Atsižvelgti Formuluotė suredaguota pagal TD pastabą. Klausymų metu apsispręsta pritarti tokiai nuostatai, jai pritaria ir LRT. Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5, „susilaikė“-2,“prieš“-2). 4. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0716
pasiūlymų atkreipiame dėmesį, kad sąvoka „melaginga informacija“ yra persidengianti su sąvoka „kompromituojanti informacija“. Vyriausioji rinkimų komisija turės atlikti patikrinimą, ar informacija yra „melaginga“, t.y. turės nustatyti, ar ji atitinka tiesos kriterijus, nors tai nėra Vyriausiajai rinkimų komisijai būdinga funkcija. Todėl šiems pasiūlymams nepritariame.
Pritarti Sąvokos „melaginga informacija“ atsisakyta. 5. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0717
kad savivaldybių, Europos Parlamento, Seimo nario darbo ataskaitose nepriklausomai nuo laikotarpio iš viso neturėtų būti skleidžiama politinė reklama, todėl šioms netaikomi politinės reklamos skleidimo reikalavimai. Svarstytini ribojimai šių ataskaitų turiniui, apipavidalinimui, jei jos platinamos atitinkamų institucijų lėšomis arba prievolė kampanijos laikotarpiu jas pažymėti, tačiau ne kaip politinę reklamą, pvz. kaip numatyta VRK Rekomendacijose dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo, patvirtintose 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-68:
„17. Jeigu veiklos ataskaitos viešinimas apmokamas naudojant valstybės ar
savivaldybės įstaigų lėšas, rekomenduojama adresatą aiškiai informuoti, kokia tai informacija ir kas už ją apmoka.“ VRK sutinka, kad politikams kyla neaiškumų dėl ataskaitų rengimo ir platinimo, todėl jau minėtose rekomendacijose yra pateikusi gaires dėl šių ataskaitų turinio vertinimo:
„15. Valstybės politikų, pareigūnų, Europos Sąjungos pareigūnų,
valstybės ir kitų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitose ar kitoje viešai skelbiamoje informacijoje negali būti politinės reklamos.
Politine reklama gali būti laikoma: 15.1. neįprastai dažnai valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių bei savivaldybės administracijos lėšomis skelbiamos kandidatų nuotraukos ir (ar) skleidžiama informacija apie nuveiktus kandidatų (kandidatų sąrašų) darbus ir pasiekimus (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus politikus, jų atliktus darbus ir pan.); 15.2. politinės organizacijos pirmininko, jos narių, kitų asmenų, einančių renkamas ar skiriamas, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose, atlygintinai skelbiami pasisakymai, nuotraukos, kita atlygintina informacija, nesusijusi su tokių asmenų veikla valstybės ar savivaldybės institucijose ir (ar) šių institucijų kompetencija, jeigu politinė organizacija ar asmuo dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat tais atvejais, kai tokie asmenys nedalyvauja politinėje kampanijoje, bet savo pasisakymais ir veiksmais prisideda prie teigiamo politinių organizacijų, kitų asmenų, išsikėlusių ar iškeltų kandidatais, kitų politinės kampanijos dalyvių įvaizdžio kūrimo, skatina už juos balsuoti; 15.3. kai ataskaitos turinyje kalbama apie kandidatų rinkimų programas, dalyvavimą rinkimuose ar darbą kitoje kadencijoje, naudojami rinkimų šūkiai; 15.4. kai ataskaitos turinyje dėmesys nukreipiamas į teigiamas asmenines savybes ir asmeninius nuopelnus, išskyrus ataskaitiniu laikotarpiu gautus apdovanojimus, suteiktus vardus ir pan.; 15.5. kai ataskaitoje yra naudojami politinių organizacijų reklamai būdingas stilius, dizainas, politinės organizacijos logotipai, kiti skiriamieji ženklai ir pan. 16.
finansinius ar administracinius išteklius, gali būti laikomas rinkimų agitacija naudojantis tarnybine padėtimi. Politinių organizacijų atstovai, valstybės politikai, politinės kampanijos dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie būsimus rinkimų rezultatus ir taip siekdami paveikti rinkimų rezultatus, gali būti pripažinti pažeidę moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principus.“ Taip pat pastebėtina, kad savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario veiklos ataskaitos yra reguliuojamos kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, todėl reikalavimai jų žymėjimui taip pat turėtų būti numatyti ir atitinkamuose įstatymuose. Veiklos ataskaita pati savaime neturėtų būti laikoma ir žymima kaip politine reklama, nebent joje yra skelbiama politinė reklama. Atsižvelgti Siūloma 102 straipsnio 5 dalies formuluotė patobulinta. (prie TD pastabų). 6. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0720
Siūlomi pakeitimai nėra aiškūs, nes nėra apibrėžti tokio ginčo terminai. Siūlomame pakeitime nurodoma, kad ginčas kyla tada, „jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai.“ Prasidėjus balsavimui iki rinkimų dienos, balsavimo patalpos negali būti keičiamos, nes būtų sutrukdytas rinkimų procesas. Kita vertus, Rinkimų kodekse nėra nustatytos teisės ir pareigos politinės kampanijos dalyviams vertinti balsavimui tinkamas patalpas, o suteikus tokią teisę, tai sudarys vietą piktnaudžiavimui ir papildomiems ginčams, kurie galės persikelti į teismą, tokiu būdu stabdant rinkimų procesus. Tokia procedūra turėtų būti reglamentuota, balsavimo patalpos turėtų būti vertinamos tik remiantis objektyviais kriterijais.
Atkreipiame dėmesį, kad už patalpas, jų parengimą balsavimui yra atsakingos savivaldybių administracijos, o ne VRK, todėl pati VRK negali siūlyti jokių patalpų. Dėl aukščiau nurodytų argumentų šiems pakeitimams nepritariame. Pritarti RK 134 straipsnio keitimo atsisakyta. 7. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0721
„nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“? Atkreipiame dėmesį, kad
pranešimai apie rinkimus tam ir yra platinami asmeniškai tiems rinkėjams, (kurie pagal išankstinius rinkėjų sąrašus turi žymą apie jų teisę balsuoti namuose), kad jie sužinotų (jei nežino), kad turi tokią teisę, jiems paaiškinama, kaip įgyvendinti balsavimo namuose teisę, net ir padedama užpildyti prašymą balsuoti namuose ir pan. Iš praktikos galime pasakyti, kad kaimiškose vietovėse senyvo amžiaus ar negalią turintys rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose, tikrai nebus „nuotoliu savarankiškai išreiškę valios“, tad gautųsi, kad jie ir asmeniškai negaus pranešimo apie rinkimus, ko pasėkoje gali likti ir nebalsavę. Nėra apibrėžta, kas yra „oficialaus pranešimas apie registracijos balsavimui namie pradžią“. Kur ir koks tai turėtų būti pranešimas, kad apie jį visi žinotų, ypač kaimiškose vietovėse? Pagal daugybę metų nusistovėjusią praktiką, pranešimų apie rinkimus platinimo (dar ankstesniuose rinkimuose rinkėjo kortelės) pradžia ir yra ta pradžia, nuo kada pradedami teikti prašymai balsuoti namuose. Nelabai aiškios priežastys, kodėl reikėtų ardyti šio proceso nuoseklumą: komisijų nariai pradeda platinti pranešimus apie rinkimus, juos asmeniškai įteikia tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, supažindina tokius rinkėjus su procedūra – kaip užpildyti tokį prašymą, kur ir iki kada jį pateikti ir tada pradedami teikti tokie prašymai.. Dėl aukščiau nurodytų argumentų šiems pakeitimams nepritariame.
Pritarti Šių nuostatų keitimo atsisakyta, atsižvelgiant į TD išvadą. 8. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0722
kad siūlomais pakeitimais yra ženkliai padidinama administracinė našta apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms, kadangi, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų rinkimuose skirtumai tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra maži, todėl pagal šią taisyklę balsų perskaičiavimas taptų įprasta praktika. Ypatingai ši administracinė našta būtų ženkli didžiosiose savivaldybėse ir pareikalautų daugiau finansinių ir žmogiškų resursų. Vertinant, ar yra reikalingas perskaičiavimas, mes siūlytume sudaryti galimybę rinkimų komisijai pačiai įvertinti tokio perskaičiavimo būtinumą atsižvelgiant visų pirma į rinkimų metu padarytus Rinkimų kodekso pažeidimus, taip pat į padarytų pažeidimų mastą, todėl siūlomiems pakeitimams nepritariame. Papildomai atkreipiame dėmesį dėl Rinkimų kodekso 163 straipsnio 3 ir 5 dalių:
Dėl „3.
Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams“ siūlytume pakeisti formuluotę iš „tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos“ keisti į formuluotę „tarp iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams ir pirmo nepatekusios politinės organizacijos kandidatų sąrašo“, nes biuleteniuose ir balsų skaičiavimo protokoluose yra nurodomi politinių organizacijų kandidatų sąrašai, o ne politinės organizacijos, o skirtumas turėtų būti skaičiuojamos ne nuo mažiausiai mandatų gaunančio kandidatų sąrašo, o rinkimų barjero. Dėl „5. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams.“, siūlytume tikslinti prieš žodžius „balsų skirtumas“ papildomai įrašant žodžius „kai mandatų paskirstyme nedalyvaujančio kandidatų sąrašo“ ( balsų skirtumas).
Atsižvelgti RK 163 straipsniu siūlomos nuostatos sureguliuotos, atsižvelgiant į TD,VRK pastabas. (Šis straipsnis apjungia XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556 projektus). 9. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-0725
5 VRK nuomone siūlomas pakeitimas nesuderintas su Rinkimų kodekso 110 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, 111 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. Rinkimų kodekso
pajamas (5, 6 dalys). 111 straipsnyje yra numatyta, kad draudžiama naudoti aukas, neatitinkančias šio kodekso reikalavimų (1 dalis) ir yra išimtis dėl aukotojų deklaruotų pajamų dalies patikrinimo (3 dalis): „111 straipsnis. Nepriimtinos aukos
kodekso reikalavimų. Jeigu gaunama tokių aukų ir aukotojas yra žinomas, iždininkas per 15 darbo dienų nuo tokios aukos gavimo dienos turi auką grąžinti aukotojui, nurodydamas atsisakymo priimti auką priežastis. Jeigu aukotojas nenustatomas, iždininkas per 20 darbo dienų auką perveda į valstybės biudžetą.
Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu dėl neteisėto rinkimų politinių kampanijų finansavimo yra pradėtas (vykdomas) baudžiamasis procesas arba įstatymo nustatyta tvarka atliekamas politinės organizacijos veiklos tyrimas. Aukų grąžinimas aukotojui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas arba politinės partijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. 2. Rinkimų politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. Šio kodekso 108 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos sutarties pagrindu surinktos ir savarankiškam dalyviui pervestos mažos aukos nelaikomos savarankiško dalyvio finansavimu per trečiuosius asmenis. 3. Nepriimtinomis aukomis nelaikomos ir gali būti naudojamos rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukos, viršijančios šio kodekso 110 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija. 4. Asmenims, pagal šį kodeksą neturintiems teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių, draudžiama bet kokia forma juos remti. 5.
panaudojęs lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame kodekse nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio kodekso reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų partijai nėra skirti valstybės biudžeto asignavimai.“ Pagal šiuo metu galiojančio Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus:
„1. Šiurkščiais šio kodekso pažeidimais laikoma:
nurodytomis nepriimtinomis aukomis;
politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti rinkimų politinių kampanijų, ar iš neleistinų rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinių“ Taigi pagal dabar galiojančias Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu laikoma, jei kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, taip pat ir viršijančias 110 straipsnio 2,3, 5, 6 dalyse nurodytus dydžius, išskyrus 111 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus (aukas, viršijančias 110 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą deklaruotų metinių pajamų ir turimų lėšų dalį, jeigu pagal iždininko užklausos metu Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos turimus duomenis bendra to aukotojo, kandidato ar referendumo iniciatoriaus aukų (įskaitant savarankiškam dalyviui siūlomą suteikti auką) savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma nurodyto dydžio neviršija).
Dėl aukščiau nurodytų argumentų laikome, kad siūlomi pakeitimai yra netikslingi ir pertekliniai, nes ši veika laikoma šiurkščiu pažeidimu pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Atsižvelgti Siūlomos RK 193 str. 1 dalies 5 punkto nuostatos patobulintos pagal 2023-06-14 VRK siūlymą. 10. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-07 * Rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 79, 81, 88, 89, 93, 97, 110, 114, 181, 185 straipsnių pakeitimui pritariame ir pastabų neturime. Atsižvelgti 11.
rinkimų komisija
6 N Taip pat, vadovaudamiesi Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuris numato teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai kreiptis dėl Rinkimų kodekso pakeitimų, teikiame naują pasiūlymą, kuris nėra numatytas aukščiau nurodytuose įstatymų pakeitimuose – dėl Rinkimų kodekso 13 straipsnio 6 dalies pakeitimo:
„6. Pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų
apygardoje, ir pirmalaikių mero rinkimų datą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija Seimas.“ Siūlomais pakeitimais būtų grąžintas iki Rinkimų kodekso galiojęs reguliavimas, kaip pirmalaikius Seimo nario ir mero rinkimus skelbdavo Vyriausioji rinkimų komisija. Toks reguliavimas buvo pasiteisinęs ir buvo susiklosčiusi gera praktika, kai Vyriausioji rinkimų komisija tokius sprendimus priimdavo operatyviai, pasitarusi su Seimu, iš anksto suplanuojant visą rinkimų procesą, atsižvelgiant į geriausią nacionalinę ir tarptautinę praktiką ir pagal galimybes priderinant pirmalaikius rinkimus atskirose apygardose ar savivaldybėse prie kitų rinkimų tam, kad būtų efektyviai naudojamos ir taupomos valstybės biudžeto lėšos. Vyriausioji rinkimų komisija tokį sprendimą gali priimti paprasčiau ir greičiau, taip pat geriau suplanuoti visus rinkimų procesus. Todėl siūlome atsižvelgti į šį pasiūlymą ir įtraukti jį į planuojamos Rinkimų kodekso pakeitimus. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nutarimu. 12. Teisingumo ministerija
78
kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2709(2) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 2.1.
kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustačius siūlomus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus – jų pateikimo pradžią nustatant ne kartu su savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimo pabaiga (pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalį – iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir ne trumpiau kaip 14 dienų), o kartu su politinės kampanijos laikotarpio pradžia, taip pat jų pateikimo pabaigą nustatant ne 65 ir 70 dienų, o 80 ir 100 dienų iki rinkimų dienos – ne tik tektų keisti nustatytus rinkimų komisijų įgaliojimus (nustatant pareiškinių dokumentų pateikimą ne apygardos rinkimų komisijai arba ne tik savivaldybės rinkimų komisijai, o VRK), bet ir būtų neatsižvelgta į tai, kad pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami tik žinant, kad asmuo ar politinė organizacija yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalis), taip pat kad tik įregistravus savarankiškus politinės kampanijos dalyvius ir pateikus pareiškinius dokumentus atsiranda galimybė pradėti rinkti rinkėjų parašus (Rinkimų kodekso
straipsnio 1, 5 ir 10 dalis, siūlytina nustatyti vėlesnę pareiškinių dokumentų pateikimo pradžią, pvz., bent po 14 dienų nuo politinės kampanijos laikotarpio pradžios (arba dar keliomis dienomis vėlesnę, įskaičiuojant nustatytą laiką sprendimui dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priimti), taip pat atsižvelgiant, be kita ko, į Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti galimybę ne vėliau kaip 55 dienos iki rinkimų dienos taisyti pareiškinių dokumentų trūkumus, siūlytina Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatyti vėlesnį pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos laiką, t. y. ne 80 ir 100, o, pvz., bent 70 dienų iki rinkimų dienos. Atsižvelgti
Pažymėtina, kad informacija, kuri pagal Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalį turi būti nurodoma kandidato biografijoje ir kuri pagal šio kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti skelbiama kaip nurodyta kandidato biografijoje, skiriasi. Todėl, Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj siūlomų išbraukti žodžių įrašius nuorodą į šio kodekso 76 straipsnio 4 dalyje nustatytą informaciją ir kartu nė kiek netikslinant 76 straipsnio 4 dalies nuostatų, bus galima suprasti, kad kandidato biografijoje turi būti įrašoma tik kandidato esama darbovietė (76 straipsnio 4 dalyje nurodyta tik „darbovietė“), o ne rinkėjui galinti būti svarbi informacija apie visą kandidato darbo patirtį, t. y. ne tik dabartinę, bet ir buvusias darbovietes (kaip nurodyta 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte), be to, visais atvejais, o ne atsižvelgiant į kandidato norą, būtų privaloma skelbti kandidato tautybę ir jo pomėgius (kaip nurodyta 76 straipsnio 4 dalyje), kas nebūtinai yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, keičiant 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kartu patikslinti ir 76 straipsnio 4 dalį, joje nustatant, kad kandidato biografijoje turi būti nurodoma kandidato darbo patirtis, taip pat išskirti tam tikrą informaciją, kuri gali būti neprivaloma, o nurodoma kandidato pasirinkimu. Pritarti iš dalies Nuostatos suvienodintos dėl aiškumo ir jų praktinio taikymo. Atsižvelgiant į pastabą patobulinta Rinkimų kodekso 76 straipsnio 4 dalis, ją iš dėstant taip:
„4. Kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo datą ir vietą,
išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, darbo patirtį, visuomeninę veiklą, šeiminę padėtį. Taip pat klausymų metu nuspręsta patobulinti ir 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jį išdėstant taip:
„7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat
narystės laikotarpius;“ Projektas papildytas nauju 4 straipsniu, keičiančiu Rinkimų kodekso 76 straipsnį. 14.
ministerija 2023-06-0722
departamento išvadoje nurodytų pastabų dėl siūlomų Rinkimų kodekso 163 straipsnio nuostatų, papildomai pažymėtina, kad abi siūlomos šio straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos reguliuoja daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimo klausimus, bet yra neaiškios, iš esmės skiriasi ir nėra suderintos tarpusavyje. Nurodyta biuletenių perskaičiavimo sąlyga siūlomoje šio straipsnio 5 dalyje siejama su mandatams gauti reikalingu balsų skaičiumi, o siūlomoje jo 3 dalyje – su tam tikru gautų balsų skaičiaus skirtumu. Nėra aišku, kuri iš siūlomų šio straipsnio dalių – 3 ar 5 – taikytina savivaldybės tarybų rinkimų atveju ir kaip siūloma šio straipsnio 5 dalis galėtų būti taikoma per Seimo ar Europos Parlamento rinkimus. Taigi, įvertinus šias nuostatas ir jų santykį, siūlytina vienos iš jų atsisakyti ir
(ar) patikslinti jų formuluotes. Pritarti Projekto
ministerija 2023-06-0723
4
ydingą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę, išdėstant ją taip: „4) vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis vienas iš dviejų kandidatų mirė arba teismas apribojo jo pasyviąją rinkimų teisę.“, nes pagal Konstituciją ir Rinkimų kodeksą turima pasyvioji rinkimų teisė negali būti panaikinta, o tik teismas gali ją apriboti. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas pagal TD pastabas. 16. Teisingumo ministerija 2023-06-0724
straipsnio 2 dalyje nustatytus sutrumpintus skundų nagrinėjimo terminus – 2,
sutrumpintas 5 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos terminas informavimui apie priimtus sprendimus dėl tokių skundų vertintinas kaip per ilgas.
Todėl, keičiant Rinkimų kodekso 185 straipsnio 5 dalį, kartu siūlytina ją papildyti, įrašant, kad apie priimtą sprendimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą pateikęs asmuo informuojamas per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos. Pritarti
rinkimų komisija 2023-06-14 5-7,10 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) teikia pakartotinius pasiūlymus dėl įstatymų projekto XIVP-2709(2), atsižvelgiant į 2023 m. birželio 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu išsakytas pastabas: Dėl siūlomų Rinkimų kodekso 78 straipsnio pakeitimų:
Pakeisti 78 straipsnio 1,2,3,4 dalis ir jas išdėstyti taip: “1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. o Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas
Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui likus 83 dienoms ir baigiamas 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiuilikus 83 dienoms iki rinkimų dienos.
Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70100 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 35 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai, arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 6580 dienųoms iki rinkimų dienos. VRK laikosi pozicijos, jog nereikėtų keisti pareiškinių dokumentų pateikimo terminų. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškiniai dokumentai VRK informacinėje sistemoje gali būti pildomi gerokai anksčiau iki Rinkimų kodekse nustatyto dokumentų pateikimo rinkimų komisijai termino pradžios. Pvz., 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose kandidatų į Respublikos Prezidentus dokumentų pateikimas prasidės nuo 2024-02-19, o dokumentus sistemoje bus galima pildyti jau nuo 2024-01-02;
Europos Parlamento rinkimuose – dokumentai pradedami teikti nuo 2023-03-18, sistemoje pildyti bus galima jau nuo 2024-02-01; Seimo rinkimuose – dokumentai pradedami teikti nuo 2024-07-22, sistemoje pildyti bus galima nuo 2024-06-01. Tikrai yra pakankamai laiko kandidatų pareiškinių dokumentų pildymui. Dokumentus galima užpildyti iš anksto ir atėjus jų pateikimo terminui, juos pateikti vieno mygtuko paspaudimu.
Jei būtų nuspręsta palikti dabar galiojančią tvarką ir terminus, tai reikėtų pakeisti tik dokumentų trūkumų šalinimo terminą – tai yra, 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar
juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Trūkumai turi būti pašalinti ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų dienos. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi.“ Jei vis tik būtų norima ankstinti pareiškinių dokumentų pateikimą, tai būtų galima ankstinti savaitei (7 dienomis), nes savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose bei save keliantiems kandidatams Seimo rinkimuose, kandidatams pateikus pareiškinius dokumentus, savivaldybės/apygardos rinkimų komisija išduoda parašų lapus. Savivaldybių/apygardų rinkimų komisijos sudaromos 95 d. iki rinkimų dienos), tad pareiškinių dokumentų pateikimo pradžia galėtų būti
būtų priimtinas šis variantas, tai reikėtų pakeisti 78 straipsnio 1–4 dalis ir jas išdėstyti taip:
dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o asmuo, keliantis save kandidatu, – apygardos rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų iki rinkimų dienos.
Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per
rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms 90 dienų ir baigiamas 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Jei būtų norima ankstinti ir pateikimo pabaigą, tai atitinkamai visose dalyse reikėtų pakeisti 65 dienų terminą ir 80 straipsnio 5 dalyje numatytą dokumentų trūkumo šalinimo terminą, kuris neturi sutapti su pateikimo termino paskutine diena (kaip yra dabar). Atsižvelgti Siūlomos projektu nuostatos dėl pareiškinių dokumentų pateikimo patobulintos. Žr. prie TD pastabos. Visi terminai suderinti su VRK. 18. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-1415 Dėl Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalies pakeitimų:
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 99 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “6. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių skaičiųSiekiant specialiųjų laidų kokybės, vienos laidos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei 7 dalyviai. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių, kiekvienoje grupėje, skaičių.
Dėl didelio specialių laidų dalyvių skaičiaus juos skirstant į grupes, tokiosgGrupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu buvo pasiūlyta šią nuostatą peržiūrėti ir pateikti pasiūlymus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Vyriausioji rinkimų komisija pateiks nuomonę dėl suformuluotų pasiūlymų. Atsižvelgti Pritarta pasiūlytai TD redakcijai, kuriai pritaria ir LRT. Dėl pasiūlytos formuluotės komiteto posėdžio metu pritarta atskiru balsavimu(„už-5,
„susilaikė“-2,“prieš“-2). 19. Vyriausioji
rinkimų komisija 2023-06-1416 Dėl Rinkimų kodekso 100 straipsnio pakeitimų:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis. Rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą Kompromituojančios arba melagingos informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
politinės kampanijos dalyvių registraciją, pPaskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žiniainformacija. Melaginga informacija yra laikoma tokia informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą.
Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti arba nėra melaginga; kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai. 2. Kompromituojančią ir melagingą informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo privalo raštu pagrįsti, kodėl jo nuomone paskleista informacija yra kompromituojanti arba melaginga.
Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios arba melagingos informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią arba melagingą informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu. 3. Tyrimas dėl kompromituojančios informacijos paskelbimo pradedamas, gavus rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato kreipimąsi. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi politinės kampanijos dalyvio arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia arba melaginga. 4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius.
Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios arba melagingos informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiems interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje.“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu buvo atkreiptas dėmesys, kad sąvoka
„melaginga informacija“ yra persidengianti su sąvoka „kompromituojanti
informacija“, nes „kompromituojanti informacija“ - informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. „Melaginga informacija“ - tai neteisinga informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą. Tai pagal dabartinį reguliavimą kandidatų sąrašui ar kandidatui užtenka įrodyti, kad tokia informacija jį apibūdina neigiamai ir gali paveikti rinkėjus.
Laikytume, kad šiuo atveju užtektų papildyti „kompromituojančios informacijos“ apibrėžimą, kuris nurodytas Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje: „Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti arba tikrovės neatitinkanti (melaginga) žinia. Taip pat pažymime, kad jeigu būtų nuspręsta palikti
„melagingą informaciją“, nors pareiga įrodyti galimai melagingos informacijos
teisingumą tenka politinės kampanijos dalyviui, kurį ši informacija melaginga, tačiau taip pat svarstytina, ar įrodinėjimo našta šiuo atveju negalėtų būti perkeliama kompromituojančią informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pritarti Klausymu metu dėl teisinio aiškumo apsispręsta atsisakyti sąvokos “melaginga informacija“ ir atitinkamai patobulintos šio straipsnio nuostatos. Komiteto posėdžio metu bendru sutarimu, kaip neaiškios, atsisakyta siūlomos RK 100 straipsnio 1 dalies nuostatos: “Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai), taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę“. 20. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-1420 Dėl Rinkimų kodekso 134 straipsnio 6 dalies pakeitimų:20 straipsnis.134 straipsnio pakeitimas
134 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl išankstinio
balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai.
Esant ginčui, Vyriausioji rinkimų komisija gali pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Už balsavimo patalpos įrengimą ir pritaikymą rinkimams atsakingas įstaigos, kuriai priklauso patalpos, vadovas. Siūlome nekeisti esamo reguliavimo, tačiau VRK priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis būtų galima papildyti VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtintą „Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“. Rinkimų ginčai nagrinėjami Rinkimų kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka. Savivaldybės, apygardos rinkimų komisijų sprendimai dėl balsavimo vietų gali būti skundžiami VRK (Rinkimų kodekso 184 str. 2 d.). VRK gautą skundą išnagrinėja per 30 d. (Rinkimų kodekso 185 str. 1 d.). VRK sprendimai skundžiami teismui (Rinkimų kodekso 182 str. 3 d.). Pritarti Atsisakyta
poįstatyminiais teisės aktais sudaryti galimybę politinės kampanijos dalyviui dalyvauti išankstinio balsavimo vietų vertinimo procese, atitinkamai reglamentuojant jų informavimą, susipažinimą su priimtais sprendimais. Tuo tikslu siūlomomis nuostatomis papildyti VRK 2022 m. spalio
organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“
rinkimų komisija 2023-06-1425 Dėl Rinkimų kodekso 193 straipsnio pakeitimų:
193 straipsnio pakeitimas. 1.
straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) šio kodekso
Atsižvelgę į
išsakytas pastabas, teikiame Rinkimų kodekso 193 straipsnio pakeitimą:
straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) šio kodekso
nei 10 procentų;“ Arba „5) jeigu kandidato aukų savo politinei kampanijai finansuoti, įskaitant prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau nei 10 procentų;“ Pritarti Papildyta 193 straipsnio 1 dalis 5 punktu :
prisiimtų rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimų ir iki rinkimų politinės kampanijos pradžios apmokėtų rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, suma viršija šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodytą dydį daugiau nei 10 procentų;“
rinkimų komisija
2 Taip pat papildomai atkreipiame dėmesį, kad dėl Įstatymo projekte XIVP-2709(2) yra siūlomas Rinkimų kodekso 85 straipsnio pakeitimas:
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: “4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje”.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Rinkimų kodekso 85 straipsnyje nėra nurodyta, kad viešai skelbiama kandidato nuotrauka, kuri yra priskiriama prie pareiškinių dokumentų (Rinkimų kodekso 75 str. 2 d. 9 p., 3 d. 8 p.). Todėl siūlome papildyti Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „85 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1.
Pagal politinės partijos ar politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu, pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama ši informacija:
1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėse organizacijose ir asociacijose bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;
2) kandidato deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti to mokesčių inspekcijos padalinio, kuriam deklaracijos buvo pateiktos;
3) kandidato privačių interesų deklaracija;
4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, , išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.” pateikiama informacija nustatyta Kodekso 76 straipsnio 4 dalyje;
Rinkimų kodekso papildymui, gali kilti neaiškumų dėl kandidato nuotraukos skelbimo. Pritarti Papildytas projekto 9 straipsnis 2 dalimi. 23. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-07-121 Šiuo metu Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468, kuriame apibrėžiama manipuliavimo interneto platforma sąvoka. VRK nuomone, reikalinga aiškiai Rinkimų kodekse nustatyti draudimą dirbtinėmis priemonėmis didinti politinės agitacijos sklaidą.
Tokių priemonių naudojimas nesuderinamas su rinkimų principais (sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimais), todėl tokią veiklą tikslinga riboti. Šio draudimo poreikis ir įgyvendinimo mechanizmas buvo aptariamas susitikimuose su Nacionalinio krizių valdymo centro, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais. Teikiame siūlomus Rinkimų kodekso keitimus. Pakeisti Rinkimų kodekso 32 straipsnį: „32 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos <..> 4.
Įgyvendindama šio kodekso 31 straipsnio 4 punkte nustatytą uždavinį, Vyriausioji rinkimų komisija:
politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, bei nustato šių pranešimų, skundų ir prašymų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką;
rinkimų politinę kampaniją – pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar/ir žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus/vertinimus dėl šių priemonių panaudojimo;
paskelbia savo interneto svetainėje šio kodekso 101 straipsnyje nustatyta tvarka;4
sprendimų, prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina šio kodekso, kitų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius rinkimų komisijų sprendimus;
nustatytais atvejais priima sprendimus ir taiko atsakomybę už šio kodekso, kitų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus. Pritarti1 projekto straipsnis papildytas 2 dalimi. 24. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-07-1213 Pakeisti Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį:
„93 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo interneto platforma priemones.“ Pritarti Siūloma nuostata išdėstyta patobulinto projekto 13 straipsnio 2 dalyje. 25.
rinkimų komisija 2023-07-1220 N Pakeisti Rinkimų kodekso 125 straipsnio 6 dalį:
„125 straipsnis. Politinės reklamos ir rinkimų
politinių kampanijų finansavimo stebėsena
radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo interneto platforma priemonės.“ Siūlomi Rinkimų kodekso keitimai raštais suderinti su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Siūlomi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pakeitimai negalėtų įsigalioti anksčiau nei šiuo metu Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas t. y. šie pakeitimai turėtų būti svarstomi kartu. Pritarti Projektas papildytas nauju 20 straipsniu, keičiančiu RK 125 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos dėl manipuliavimo , nustatytos šio projekto 1 straipsnio 2 dalyje,13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje turi įsigalioti kartu su Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2468, kuriame apibrėžiama manipuliavimo interneto platforma sąvoka, todėl siūloma , kad šios nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jungtiniam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2709(3)(kuriuo jungiami projektai XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556) ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9,
prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis konstitucinio įstatymo projektas XIVP-27096(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė