Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 68¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 68¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68¹ straipsnis. Viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas
į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. 2. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. 31. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 43. Viešosios teisės gali būti atimtos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo, kurios iš šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų teisių yra atimamos kokia teisė atimama, ir konkretų taip pat nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 54.
veikla atėmimas, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“2 straipsnis. 68² straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 68²straipsnį. „68²straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas
tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai
Projekto NR. XIVP-2708(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 68¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 68¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68¹ straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas
į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. 2. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. 31. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 43. Viešosios teisės gali būti atimtos atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo, kurios iš šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų teisių yra atimamos kokia teisė atimama, ir konkretų taip pat nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 54.
užsiimti tam tikra veikla atėmimas, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“2 straipsnis. 68² straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 68²straipsnį. „68²straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas
tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 68²STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto inicijuotoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, teismų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) atstovai įvertino praėjusius 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, aptarė rinkiminės kampanijos metu kilusias problemas, diskutavo dėl galimų teisės aktų pokyčių, iš jų – ir dėl Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų tobulinimo. Šių kodeksų pataisos susijusios su Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu. Visų šių įstatymų pakeitimų tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, padėsiančias užtikrinti sklandžią VRK veiklą, organizuojant būsimus rinkimus (2024 metais bus rengiami treji visuotiniai rinkimai) bei išvengti klaidų, pasitaikiusių organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Baudžiamųjų įstatymų pataisos taip pat padės ir teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Vilius Semeška. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso IX skyriuje – Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas reguliuojamas dviejuose atskiruose BK 68¹ ir 68² straipsniuose.
BK 68¹ straipsnyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu (užimti tam tikras pareigas, pavyzdžiui, meru, savivaldybės administracijos direktoriumi, ligoninės ar mokyklos direktoriumi ir pan.), o BK 68² straipsnyje įtvirtintas draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje (pavyzdžiui, valstybės tarnyboje) ar pagal tam tikrą specialybę (pavyzdžiui, gydytoju, vairuotoju) arba užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, komercine, finansine, ūkine ir pan.). Šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės iš dalies sutampa, nes jomis siekiama iš esmės tų pačių tikslų – užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo negalėtų daryti atitinkamų nusikalstamų veikų ateityje tam tikrose srityse. Kiekvieną kartą pagal priėmimo į darbą reglamentuojančius teisės aktus teismas nustatinėja, ar asmuo buvo paskirtas, išrinktas ar priimtas į pareigas ir sprendžia, kokia iš šių priemonių skirtina. Tačiau neaiški šių priemonių apimtis – ar skiriama viena, ar abi iš karto, įstatyme tai nenustatyta. Visa tai sukelia teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą, teismams sprendžiant, kokia šių baudžiamojo poveikio priemonių skirtina, todėl teismų praktika taikant BK 68¹ ir 68²nėra nuosekli, kyla ir kitoms kompetentingoms institucijoms praktinio taikymo problemų įgyvendinant teismų sprendimus.
Dėl išvardintų BK 68¹ ir 68² straipsnių neaiškumų teismams kyla abejonių, kada kurią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti, todėl pasitaiko atvejų, kai aukštesnės instancijos teismams tenka taisyti žemesnės instancijos teismų padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas arba kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo. Dėl to tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės galėtų būti reglamentuotos viename BK straipsnyje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti numatyta ir šių teisių taikymo apimtis (ar taikyti vieną šių teisių, ar galimybė jas taikyti abi kartu). LAT ir Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančios BPK nuostatos dėl teismo nuosprendžio vykdymo galimai neužtikrina savalaikio BK 68¹ ir 68² straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinančių institucijų susižinojimo, todėl pasiūlė peržiūrėti ir BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su nuosprendžių vykdymu. Buvo pažymėta, kad reikia keisti BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, tikslinant, kad aukščiau aptartais atvejais turi būti įstatyme numatyta, kokioms institucijoms nuosprendis pateikiamas vykdyti ir kokioms institucijoms pranešama, pavyzdžiui, viešiesiems registrams, kontroliuojančioms ar sprendimą įgyvendinančioms institucijoms.
Šiuo metu BPK 342 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio pateikimą vykdyti, nėra pasakyta apie tai, kam siunčiamas vykdyti nuosprendis dėl viešųjų teisių atėmimo (BPK 342 straipsnio 4 dalies 11 punkte nustatyta tik tai, kad dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių nuosprendis pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo siūlymus bei minėtą nevienodą teismų praktiką dėl nevisiškai aiškaus reglamentavimo įstatyme, Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 68² straipsnių nuostatos sujungiamos į vieną straipsnį, nurodant, kad asmeniui gali būti skiriamas vienos ar abiejų teisių (viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla) atėmimas, taip pat teismas privalės nurodyti, kurios sujungto 68¹straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teisės atimamos. Tuo pačiu BK 68² straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. Pakeista ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalis, o konkrečiai – jos 8 punktas, nurodant plačiau, kad šis punktas reguliuos ir viešųjų teisių atėmimo vykdymą. Patobulintame 8 punkte taip pat nurodoma, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymo nuosprendis perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai, plačiau nurodoma, kokioms institucijoms pateikiamas vykdyti nuosprendis, teismui atėmus teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „viešųjų teisių atėmimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai:
s
2023-05-15 Nr. XIVP-2708 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68¹straipsnį, o BK 68²straipsnį pripažinti netekusiu galios. Iš teikiamo projekto konstrukcijos matyti, kad darant pakeitimus šiuo metu galiojančios BK 68²straipsnio nuostatos perkeliamos į BK 68¹straipsnį, tokiu būdu šiame straipsnyje įtvirtinant vieną baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Svarstytina, ar perkėlus BK 68²straipsnio nuostatas į BK 68¹straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymas taps iš esmės aiškesnis ir nuoseklesnis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemones turi nurodyti kokia apimtimi jos taikomos, t. y. nurodyti kokia konkreti teisė atimama, nustatyti ar asmuo yra priimtas, išrinktas ar paskirtas į atitinkamas pareigas, kas ir apsunkina praktinį šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Šiuo aspektu paminėtina administracinė byla Nr. R-20-602/2023, kurioje dėl kandidato registravimo kandidatu panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 taikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas.
Kitaip tariant, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis nėra įtvirtinta, kad pareiškėjui yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas“. Pagal teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 68¹straipsnio 4 dalį, teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, kaip ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, motyvuotu sprendimu turės apibrėžti šios priemonės taikymo apimtį, t. y. nurodyti, kokia teisė arba kokios teisės yra atimamos, taip pat nustatyti šios priemonės taikymo terminą, kas suponuoja aplinkybę, jog teikiamu projektu iki šiol buvęs teisinis neapibrėžtumas ir neaiškumas, skiriant viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, išliks. 2. BK 67 straipsnyje yra reglamentuotos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, teikiamu projektu keičiant BK 68¹straipsnio pavadinimą ir pripažįstant netekusiu galios BK 68² straipsnį, atitinkamai turi būti tikslinamos BK 67 straipsnio bei BK 42 straipsnio nuostatos, taip pat svarstytina ar neturėtų būti patikslintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68¹STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 68²STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-09-28 Nr. XIVP-2708(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68¹STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 68²STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai: Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova, Jolanta Petrušauskienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-15 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68¹straipsnį, o BK 68²straipsnį pripažinti netekusiu galios. Iš teikiamo projekto konstrukcijos matyti, kad darant pakeitimus šiuo metu galiojančios BK 68²straipsnio nuostatos perkeliamos į BK 68¹straipsnį, tokiu būdu šiame straipsnyje įtvirtinant vieną baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Svarstytina, ar perkėlus BK 68²straipsnio nuostatas į BK 68¹straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo taikymas taps iš esmės aiškesnis ir nuoseklesnis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemones turi nurodyti kokia apimtimi jos taikomos, t. y. nurodyti kokia konkreti teisė atimama, nustatyti ar asmuo yra priimtas, išrinktas ar paskirtas į atitinkamas pareigas, kas ir apsunkina praktinį šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Šiuo aspektu paminėtina administracinė byla Nr. R-20-602/2023, kurioje dėl kandidato registravimo kandidatu panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 taikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas.
Kitaip tariant, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis nėra įtvirtinta, kad pareiškėjui yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas“. Pagal teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 68¹straipsnio 4 dalį, teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, kaip ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, motyvuotu sprendimu turės apibrėžti šios priemonės taikymo apimtį, t. y. nurodyti, kokia teisė arba kokios teisės yra atimamos, taip pat nustatyti šios priemonės taikymo terminą, kas suponuoja aplinkybę, jog teikiamu projektu iki šiol buvęs teisinis neapibrėžtumas ir neaiškumas, skiriant viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, išliks. Pritarti iš dalies Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2708(2). Patikslintas BK 68¹straipsnio pavadinimas ir kitos jo dalys, nes jame numatoma ne viena, o dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaip nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje, kuriame išvardytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys. Taigi, BK 67 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose yra įvardytos kaip atskiros priemonės, o konkrečiai – 2 punkte – viešųjų teisių atėmimas, o 3 punkte – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir šios nuostatos projektu nekeičiamos.
Atsižvelgiant į Komiteto argumentus ir TD pastabą, taip pat klausymuose išsakytas nuomones, BK 68¹straipsnyje paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, patikslinamas sujungto 68¹ straipsnio pavadinimas ir jo dalys, taip pat patikslinta ir BPK 342 straipsnio 8 punkto redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo pastabose ir pasiūlymuose (žr. žemiau 4 lentelėje) nurodyta, kad „baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų būti išgrynintas per teismų praktiką, teisėjų mokymus, įvairias konferencijas, diskusijas tiek tarp teismų, tiek su kitomis institucijomis ir kitais būdais“, todėl pritariant Apeliacinio teismo siūlymui, didesnių ar pernelyg esminių keitimų svarstomame projekte nenumatoma. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-15 N BK 67 straipsnyje yra reglamentuotos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, teikiamu projektu keičiant BK 68¹straipsnio pavadinimą ir pripažįstant netekusiu galios BK 68² straipsnį, atitinkamai turi būti tikslinamos BK 67 straipsnio bei BK 42 straipsnio nuostatos, taip pat svarstytina ar neturėtų būti patikslintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymą. Pritarti iš dalies BK 68¹straipsnio pavadinimas ir kai kurios nuostatos patikslintos, paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaip numatyta BK 67 str. 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Kadangi BK 68¹straipsnyje paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai ir TD pastaboje nurodytų straipsnių keisti nereikia. 3.
3Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
2023-05-23 *
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68(1) straipsnio pakeitimo ir 68(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2708 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija, 2023-05-261 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK), susipažinusi su Jūsų pateiktais įstatytų projektais Nr. XIVP-2257, XIVP-2696. XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556, XIVP-2619, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹straipsnio pakeitimo ir 68²straipsnio pripažinimo netekusios galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2708
68² straipsnio pripažinimo netekusios galios pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
2Teisingumo ministerija,
2023-05-30 1, 2 DĖL
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, susipažinusi su Jūsų prašyme nurodytais įstatymų projektais ir atsižvelgdama į atitinkamose Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl jų pateiktas pastabas, pagal kompetenciją dėl jų teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 7.
Respublikos baudžiamojo kodekso 68(1) straipsnio pakeitimo ir 68(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-2708 (toliau – BK projektas), pažymėtina, kad BK projektu siekiama baudžiamojo poveikio priemones – viešųjų teisių atėmimą ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – reglamentuoti viename BK straipsnyje, t. y. perkelti šiuo metu galiojančio BK 68² straipsnio nuostatas į 68¹straipsnį. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnio pakeitimo ir 68² straipsnio pripažinimo netekus galios įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Aiškinamasis raštas) siūlomas pakeitimas yra grindžiamas, be kita ko, tuo, kad šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės iš dalies sutampa, nes jomis siekiama iš esmės tų pačių tikslų – užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo negalėtų daryti atitinkamų nusikalstamų veikų ateityje tam tikrose srityse. Tačiau teismų praktika taikant BK 68¹ ir 68² nėra nuosekli. Teismams kyla abejonių, kada kurią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti. Vertinant pateiktus motyvus, manytina, kad siūlomos teisėkūros iniciatyvos iš esmės neišspręstų Aiškinamajame rašte deklaruojamų problemų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, skirdamas BK 68¹ ir 68²straipsnyje įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones, procesiniame sprendime kiekvieną kartą turi labai tiksliai įvardyti, kokias asmens teises yra siekiama apriboti. Tuo tarpu, neišsamus ar netikslus baudžiamąja poveikio priemone skiriamų apribojimų apimties apibrėžimas procesiniame sprendime, be kita ko, gali sukelti neaiškumų teismo sprendimo vykdymo procese.
Savo ruožtu, sujungus BK 68¹ ir 68²straipsnyje numatytas nuostatas, analizuojamų baudžiamojo poveikio priemonių turinys absoliučiai nepakistų, t. y. būtų atlikta tik techninio pobūdžio struktūrinė korekcija, kuri neatleistų nuo prievolės procesiniame sprendime labai tiksliai įvardyti taikomų apribojimų apimtį. Taigi nėra aišku, kokio apčiuopiamo rezultato bus pasiekta atsisakant galimybės teismui pasirinkti skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę iš atskirų BK straipsnių ir suteikiant galimybę analogiško pobūdžio ir turinio skirtinus asmeniui ribojimus pasirinkti iš BK straipsnio atskirų dalių, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomos teisėkūros iniciatyvos pridėtinės vertės. Manytina, kad tokio pobūdžio teisinio reguliavimo pakeitimai praktiškai neeliminuotų identifikuotų BK 68¹ ir 68²straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo problemų ir klaidų. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerijos nuomone, siūlomos teisėkūros iniciatyvos nėra tikslingos, kadangi praktiškai nesukurtų jokios pridėtinės vertės baudžiamajame procese. Nepritarti Po klausymų teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2708(2). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo pastabose ir pasiūlymuose (žr. žemiau 4 lentelėje) nurodyta, kad „baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų būti išgrynintas per teismų praktiką, teisėjų mokymus, įvairias konferencijas, diskusijas tiek tarp teismų, tiek su kitomis institucijomis ir kitais būdais“, todėl pritariant Apeliacinio teismo siūlymui, didesnių ar pernelyg esminių keitimų svarstomame projekte nenumatoma. 3. Vidaus reikalų ministerija, 2023-05-31 1, 2
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Jūsų 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. S-2023-2283 nurodytus įstatymų projektus ir pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus:
2Dėl Baudžiamojo kodekso (BK) 68¹straipsnio pakeitimo ir 68²straipsnio pripažinimo netekusiu
galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2708 ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2707. 2.1. Nėra aiški siūlomų BK pakeitimų pridėtinė vertė – BK projektu iš esmės iš vieno straipsnio nuostatos tiesiog yra perkeliamos į kitą. Be to, formuluojant tokio pobūdžio pakeitimus sistemiškai nėra įtraukti kiti reikalingi susiję pakeitimai, pvz., BK 42 straipsnio 6 dalyje yra nuoroda į projektu siūlomą naikinti BK 68² straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įvardinta atskira baudžiamojo poveikio priemonės rūšis, kuri, atsižvelgus į siūlomo projekto turinį, turėtų būti apjungta su tos pačios dalies 2 punkte nurodyta poveikio priemone (konstruojant tai kaip vieną nuostatą). Pritarti iš dalies Po klausymų teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2708(2). BK 68¹straipsnio pavadinimas ir kai kurios nuostatos patikslintos, paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaip numatyta BK 67 str. 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Kadangi BK 68¹straipsnyje paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai ir VRM pastaboje nurodytų straipsnių keisti nereikia. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo pastabose ir pasiūlymuose (žr. žemiau 4 lentelėje) nurodyta, kad „baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų būti išgrynintas per teismų praktiką, teisėjų mokymus, įvairias konferencijas, diskusijas tiek tarp teismų, tiek su kitomis institucijomis ir kitais būdais“, todėl pritariant Apeliacinio teismo siūlymui, didesnių ar pernelyg esminių keitimų svarstomame projekte nenumatoma. 4.
4Vidaus reikalų ministerija,
2023-05-31 *
būti tikslintinas ir BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas formuluojant kaip vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. išbraukiant žodį „atėmimas“ po žodžių junginio „viešųjų teisių“ (nuosekliai suderinat su keičiamo BK 68¹ straipsnio pavadinimu). Be to, BPK projekte nebeliko nuostatos dėl nuosprendžio pateikimo asmens darbovietės administracijai (nors tokios nuostatos išbraukimas lyginamojo varianto forma neatsispindi), todėl reikėtų įtraukti patikslinimą, kad jei asmeniui atimta teisė dirbti tam tikrą darbą, nuosprendis pateikiamas ir asmens darbovietės administracijai. Atsižvelgti Suderintos BK 68¹straipsnio ir BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos. 5. Policijos departamentas prie VRM, 2023-05-25 *
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556, XIVP-2619 (toliau – Projektai). Pastabų ir pasiūlymų dėl Projektų neturime. Atsižvelgti
6Lietuvos apeliacinis teismas,
2023-04-19 1, 2 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
BK 68² straipsnio norma yra susijusi su visos kitos veiklos apribojimu (pvz., gydytojų, buhalterių ir pan.).
Vis dėlto pagal BK 68¹ straipsnio turinį toks aiškinimas nevisiškai galimas, kadangi neaiškumų kelia normoje vartojamos sąvokos „paskirtam“, „skiriamas pareigas“. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas įstaigos vadovai, valstybės tarnautojai yra priimami į pareigas (pagal VTĮ 14 straipsnio 1 dalį vadovai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, antrai kadencijai gali būti skiriami be konkurso). Dėl to BK 68¹ straipsnio nuostatos valstybės tarnautojams dažniausiai netaikomos, o nuteistiesiems dirbti valstybės tarnyboje uždraudžiama pagal BK 68² straipsnį. BK 68¹ straipsnio nuostatos nėra visiškai aiškios ir dėl to, kad iš dalies dubliuoja BK 230 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą dėl asmenų, kurie prilyginti valstybės tarnautojų statusui, bei kituose įstatymuose įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos ir negalėjimo eiti tam tikrų pareigų nuostatas. Dėl to BK 68¹ straipsnio nuostatų taikymas retas, t. y. kartais netikslinga skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes asmuo negalės eiti pareigų pagal specialius įstatymus (pvz., VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai, 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 6 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros, notariato, antstolių, finansinių priemonių rinkos įstatymai ir pan.).
Dėl išvardintų BK 68¹ ir 68² straipsnių neaiškumų, teismams kyla abejonių, kada kurią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti, todėl pasitaiko atvejų, kai aukštesnės instancijos teismams tenka taisyti žemesnės instancijos teismų padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas arba kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina svarstyti, ar BK 68¹ ir 68² straipsniai neturėtų būti sujungti į vieną BK straipsnį, kuriame būtų įtvirtinta viena baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuojanti visų darbinių teisių atėmimą (dirbti tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje), apibrėžiant, kad teismas turi nurodyti atimamos teisės apimtį (ar draudimas apima darbą tik konkrečioje įstaigoje, ar visose tokio pobūdžio veiklą vykdančiose įstaigose, kokią konkrečiai veiklą ir funkcijas draudžiama vykdyti ir pan.). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų BK 68¹ ir 68² straipsniuose (tiek juos apjungus, tiek palikus atskirus straipsnius) greta BK XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) numatytų nusikalstamų veikų įtraukti ir nusikaltimus, numatytus BK XXVI skyriuje (Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai, politinių organizacijų, analitinių centrų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkai), už jų padarymą paliekant įtvirtintą ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Siūlytina apsvarstyti ir galimybę nustatyti, jog viešųjų teisių atėmimas (BK 68¹ straipsnis) taikomas visais atvejais (žr., pvz., pagal analogiją BK 72 straipsnį), kai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK XXXIII ir XXVI skyriuose. Be to svarstytina, ar iš BK 68¹ straipsnio nereikėtų pašalinti nuostatų dėl rinkimų teisės atėmimo šią nuostatą įtvirtinant tik konstituciniu įstatymu, t. y. Rinkimų kodeksu (pvz., Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje numatyti aiškias nuostatas, kokį teistumą (apibrėžiant pagal kaltės formą, nusikalstamos veikos sunkumą ar
(ir) tam tikro pobūdžio nusikaltimus) turintis asmuo, kokiuose rinkimuose ir kokį laiką negali būti renkamas. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, BK 68¹ ir 68² straipsniuose nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų būti išgrynintas per teismų praktiką, teisėjų mokymus, įvairias konferencijas, diskusijas tiek tarp teismų, tiek su kitomis institucijomis ir kitais būdais. Tai padėtų išvengti ir tokių atvejų, kuomet institucijos kreipiasi į teismą ne dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, o dėl nuosprendžio išvadų pakartotinio patvirtinimo arba net ne nuosprendžio, o įstatymo aiškinimo.
Tačiau toks kelias pakankamai ilgas, be to, kai kurių itin svarbių konstitucinių teisių reglamentavimo neapibrėžtumas (pvz., niekaip nedetalizuojama ir neapibrėžta teismų diskrecija spręsti dėl pasyviosios rinkimų teisės ribojimo, kas kartu riboja ir visos visuomenės aktyviąją rinkimų teisę) yra pavojingas. Pritarti Po klausymų teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2708(2). Atsižvelgiant į pastabą, BK 68¹ ir 68² straipsniai sujungti į vieną, paliekant dvi baudžiamojo poveikio priemones. Daugumai Apeliacinio teismo argumentų ir pastabų buvo pritarta klausymų metu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2708(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė