Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus), jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Česlav Olševski Beata Petkevič
2021-03-17 Nr. XIVP-270 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtinti nuostatą, kad „Tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą“. Taigi, šioje nuostatoje nurodytiems sąrašams pakaktų įveikti ne 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą, kurį turi įveikti kitų politinių partijų kandidatų sąrašai, o keletą kartų mažesnį. Vertindami siūlomą įtvirtinti nuostatą atkreipiame dėmesį, kad:
Etninės kilmės ar tautybės pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė negali būti varžoma ar jiems teikiamos privilegijos (Konstitucijos 29 straipsnis);
Taip užtikrinama politinių partijų, taip pat ir jų sąrašuose įrašytų kandidatų lygybė (nepriklausomai nuo juose įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių etninės kilmės ar tautybės), nes visų politinių partijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią;
Seimo rinkimų teisės principas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamam kandidatu, t. y. teisė būti renkamam); lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų (2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia <...> kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai).
Seimo rinkimų įstatyme nustačius „tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašui“ žemesnį patekimo į Seimą barjerą, jiems gali būti sudarytos žymiai palankesnės sąlygos gauti Seimo nario mandatą nei kitų politinių partijų kandidatų sąrašams, kurie turėtų įveikti 4 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą. Tokiu teisiniu reguliavimu gali būti neužtikrinama politinių partijų sąrašų lygybė ir nukrypta nuo lygios rinkimų teisės principo (Konstitucijos 34, 55 straipsniai) bei nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis).
Aiškindamas šį principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas):
laikomės Teisės departamento 2016-02-24 išvadoje įstatymo projektui Nr. XIIP-932(2) ir 2013-09-11 išvadoje įstatymo projektui Nr. XIIP-932 išdėstytos pozicijos, kurią savo išvadose patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 2.
sąvoka, kuri nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose rinkimų įstatymuose, nei politinių partijų steigimą ir veiklą reglamentuojančiame Politinių partijų įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir 3 straipsnį politinės partijos yra steigiamos Lietuvos Respublikos pilietybės, o ne etninės kilmės ar tautybės pagrindu. 3. Keičiamo įstatymo nuostatoje nustatant rinkimų barjerą apibrėžiantį rinkėjų procentą (4 procentai partijos kandidatų sąrašui, 5 procentai jungtiniam kandidatų sąrašui) siūloma atsisakyti rinkėjų požymio „rinkimuose dalyvavusių“. Manome, kad toks normos keitimas nėra pagrįstas, o įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, koks rinkėjų procentas turimas omenyje – į rinkėjų sąrašus įrašytų, rinkimuose dalyvavusių ar koks nors kitas. 4. Pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
įstatymo 89 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti pateikiamos kabutėse;
89 straipsnio 2 dalis turėtų būti numeruojama skaičiumi „2“, o ne „22“. 5. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projekto aiškinamasis raštas neatitinka šio reikalavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2021-03-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrieliaus
Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Rita Tamašunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtinti nuostatą, kad „Tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą“. Taigi, šioje nuostatoje nurodytiems sąrašams pakaktų įveikti ne 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą, kurį turi įveikti kitų politinių partijų kandidatų sąrašai, o keletą kartų mažesnį.
Vertindami siūlomą įtvirtinti nuostatą atkreipiame dėmesį, kad:
Konstitucijoje ir Seimo rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus) nepaisant jų etninės kilmės, lyties, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimu ir pažiūrų ir kt. Etninės kilmės ar tautybės pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė negali būti varžoma ar jiems teikiamos privilegijos (Konstitucijos 29 straipsnis);
teisę kelti tik politinės partijos (atitinkančios Seimo rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus), teikdamos Vyriausiajai rinkimų komisijai savo keliamų kandidatų (Lietuvos Respublikos piliečių) sąrašą (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi lygias teises, vienodas sąlygas ir dalyvavimo Seimo rinkimuose garantijas, taip pat teisę vienodais rinkimų rezultatų nustatymo pagrindais (partijų kandidatų sąrašams nustatytas vienodas 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjeras) dalyvauti skirstant Seimo narių mandatus.
Taip užtikrinama politinių partijų, taip pat ir jų sąrašuose įrašytų kandidatų lygybė (nepriklausomai nuo juose įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių etninės kilmės ar tautybės), nes visų politinių partijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią;
atstovaujamųjų institucijų rinkimų sistemų skirtumus pažymėjo, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios;
rinkimų teisės principas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamam kandidatu, t. y. teisė būti renkamam); lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų (2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia <...> kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai).
Seimo rinkimų įstatyme nustačius „tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašui“ žemesnį patekimo į Seimą barjerą, jiems gali būti sudarytos žymiai palankesnės sąlygos gauti Seimo nario mandatą nei kitų politinių partijų kandidatų sąrašams, kurie turėtų įveikti 4 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą. Tokiu teisiniu reguliavimu gali būti neužtikrinama politinių partijų sąrašų lygybė ir nukrypta nuo lygios rinkimų teisės principo (Konstitucijos 34, 55 straipsniai) bei nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis).
Aiškindamas šį principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas):
asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas;
pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai;
įstatymus, ir juos taikant; šis principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu;
tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;
atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai <...>“. Pažymime, kad konstatuodami projektu keičiamo įstatymo 89 straipsnio 2 dalies nuostatų galimą prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsniui, nuosekliai laikomės Teisės departamento 2016-02-24 išvadoje įstatymo projektui Nr. XIIP-932(2) ir 2013-09-11 išvadoje įstatymo projektui Nr. XIIP-932 išdėstytos pozicijos, kurią savo išvadose patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad TTK 2015-05-06 svarstydamas ar projektas XIIP-932 ir 2016-03-23 svarstydamas ar projektas XIIP-932(2) neprieštarauja Konstitucijai, abu kartus vienbalsiai pritarė, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio siūloma nuostata, numatanti, kad „Tautinių mažumų kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Teismo jurisprudencijoje suformuotai doktrinai. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. kovo 17 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūloma nuostata, numatančia „o tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą“ būtų neužtikrinama politinių partijų sąrašų lygybė ir nukrypta nuo lygios rinkimų teisės principo (Konstitucijos 34, 55 straipsniai) bei nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis). 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė