Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Kelių naudotojo mokestis
1M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto Transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka šio įstatymo 2 priede nurodytą kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas. 2. Kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyti mokesčio dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip
10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. 3.
3Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis ar jų junginiais, priskirtais priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
2) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
3) specialiai neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
4) sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
6) transporto priemonėmis ar jų junginiais, naudojamais naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti;
7) užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
8) krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;
9) vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.“
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:
„4. Asmenys, kurie naudojasi valstybinės reikšmės keliuose šių kelių valdytojo teisėtu pagrindu valdomomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis, už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas atsiskaito su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Elektromobilio įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodiką nustato susisiekimo ministras.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti, Eismo įvykių informacinei sistemai palaikyti, tobulinti ir informacijai apdoroti;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO MAKSIMALŪS DYDŽIAI M₃ A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M₃ I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N₁ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N₂ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N₃krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N₁–N₃ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M₂–M₃ autobusas N₁–N₃ krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO MAKSIMALŪS DYDŽIAI M₃ A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M₃ I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N₁ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N₂ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N₃krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N₁–N₃ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M₂–M₃ autobusas N₁–N₃ krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Ne daugiau kaip trys ašys Ne mažiau kaip keturios ašys Transporto priemonės emisijos klasė Metų tarifas, eurais Mėnesio tarifas, eurais Savaitės tarifas, eurais Dienos tarifas, eurais Metų tarifas, eurais Mėnesio tarifas, eurais Savaitės tarifas, eurais Dienos tarifas, eurais Euro 0 1 89918994
Transporto priemonių emisijos klasės nurodomos pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ––––––––––––––“. 6 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
11996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 478), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1242 (OL 2015 L 115, p. 1). 2. 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/76/EB (OL 2011 L 269, p. 1). su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/362.
“. 7 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalis ir šio įstatymo 4 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Susisiekimo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_8e59faa8526046b5b0c8745ecf275dbd_end
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Kelių naudotojo mokestis
1M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto Transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas. 2. Kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyti mokesčio dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip
10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. 3.
3Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis ar jų junginiais, priskirtais priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
2) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis ar jų junginiais;
3) specialiai neįgaliesiems asmenims su negalia vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
4) sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
6) transporto priemonėmis ar jų junginiais, naudojamais naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti;
7) užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
8) krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis ar jų junginiais;
9) vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. 10) grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais.“
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:
„4. Asmenys, kurie naudojasi valstybinės reikšmės keliuose šių kelių valdytojo teisėtu pagrindu valdomomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis, už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas atsiskaito su valstybinės reikšmės kelių valdytoju.
Elektromobilio įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodiką nustato susisiekimo ministras.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti, Eismo įvykių informacinei sistemai palaikyti, tobulinti ir informacijai apdoroti;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO MAKSIMALŪS DYDŽIAI M₃ A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M₃ I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N₁ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N₂ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N₃krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N₁–N₃ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M₂–M₃ autobusas N₁–N₃ krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 priedas Transporto priemonės tipas, kategorija, klasė ir grupė, emisijos klasė*, didžiausioji leidžiamoji masė** Ribiniai tarifai, eurais metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Autobusai M₂ nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 t 289–579 28–57 14–23 5–11
KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO MAKSIMALŪS DYDŽIAI M₃ A B nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimas vietas keleiviams ir vieną sėdimą vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 t 434–868 43–86 17–40 5–11 M₃ I–III nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo 463–926 46–92 23–46 5–11 Krovininės transporto priemonės ir jų junginiai N₁ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 3,5 t (įskaitytinai) 289–579 28–57 14–23 5–11 N₂ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 3,5 t iki 12 t (įskaitytinai) 463–1 158 46–115 23–49 5–11 N₃krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės nuo 12 t didžiausiosios leidžiamosios masės 521–1 158 49–115 26–49 5–11 N₁–N₃ krovininis automobilis ar krovininių transporto priemonių junginys nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas 231–579 23–57 11–23 5–11 Specialiosios paskirties transporto priemo-nės*** M₂–M₃ autobusas N₁–N₃ krovininis automobilis nuo EURO 0 iki VI ir mažiau taršios transporto priemonės transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti, naudojant specialią įrangą 231–579 23–57 11–23 5–11 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ** Didžiausioji leidžiamoji masė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. *** Specialiosios paskirties transporto priemonės – transporto priemonės ar jų junginiai, kurių sąrašą, įgyvendindama Europos Sąjungos teisės aktus, nustatančius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Ne daugiau kaip trys ašys Ne mažiau kaip keturios ašys Transporto priemonės emisijos klasė Metų tarifas, eurais Mėnesio tarifas, eurais Savaitės tarifas, eurais Dienos tarifas, eurais Metų tarifas, eurais Mėnesio tarifas, eurais Savaitės tarifas, eurais Dienos tarifas, eurais Euro 0 1 89918994
Transporto priemonių emisijos klasės nurodomos pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas. ––––––––––––––“. 6 straipsnis. Įstatymo 5 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
11996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 478), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1242 (OL 2015 L 115, p. 1). 2. 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/76/EB (OL 2011 L 269, p. 1). su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/362.
“. 7 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalis ir šio įstatymo 4 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Susisiekimo ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. patvirtina šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 6, 8, 9 STRAIPSNIŲ, 2 IR 5 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos automobilių kelių tinklą sudaro 84,5 tūkst. km, iš jų valstybinės reikšmės kelių tinklas – 21,2 tūkst. km. Valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro šie keliai: magistraliniai – 1 751 km, krašto – 4 927 km ir rajoniniai – 14 560 km. Vertinant vidutinius metinius paros eismo intensyvumo rodiklius, intensyviausi Lietuvos keliai yra šie: A19 Vilniaus pietinis aplinkkelis, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Per parą A19 Vilniaus pietiniu aplinkkeliu vidutiniškai važiuoja nuo 11 000 iki 17 700 automobilių, keliu A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – nuo 12 000 iki 39 000 ir keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – nuo 4 400 iki 64 000 automobilių, taip pat A19 Vilniaus pietiniu aplinkkeliu vidutiniškai važiuoja 2 468 krovininiai automobiliai, keliu A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – 3 350 ir keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 5 387 krovininiai automobiliai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklu naudojasi beveik 2 mln. Lietuvoje registruotų transporto priemonių (iš jų apie 64 tūkst. vykdo tarptautinius vežimus ir apie 5 tūkst. – vidaus vežimus) ir apie 500 tūkst. transporto priemonių Lietuvą kertą tranzitu. Transporto priemonių daugėja, tai ne tik teikia ekonominę naudą, tačiau reikalauja ir nuolatinės valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros priežiūros, rekonstrukcijos, remonto ir plėtros. Dėl ribotų finansavimo galimybių Lietuvos kelių transporto infrastruktūra yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išplėtota, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja, todėl būtina didinti finansavimą. Reikalavimų neatitinkančių kelių neremontuojant, kelių defektai įsisenėja, didėja ir reikšmingai auga investicijų poreikis tokiems nekokybiškiems keliams atnaujinti.
Dėl didėjančio transporto srauto ir intensyvaus magistralinių kelių naudojimo magistraliniai keliai smarkiai prastėja, nuo 2016 m. iki 2022 m. vidutiniška per metus jų nusidėvėjimo vertė – apie 54,8 mln. eurų. Siekiant kompensuoti transporto priemonių padaromą žalą magistralinių kelių infrastruktūrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio nuostatomis transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų Įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi krašto, rajoniniais, vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas. Kelių naudotojo mokestis gali būti mokamas už dieną, savaitę, mėnesį ir metus. Vidutiniškai per metus kelių naudotojo mokesčio surenkama apie 53 mln. eurų, iš jų apie 28 mln. eurų už dienos, apie 1,8 mln. eurų už savaitės, apie 13 mln. eurų už mėnesio ir apie 10 mln. eurų už metų mokestį. Kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio Įstatymo 2 priede nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nustatyti mokesčio dydžiai turi būti proporcingi naudojimosi keliais trukmei. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 procentai metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 procentai metų tarifo. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 2 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – įgyvendinti 2022 m. vasario 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/362 (toliau – Direktyva) II priedo „Naudotojo mokesčių maksimalūs dydžiai eurais, įskaitant 7a straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines išlaidas“ nuostatas. Įvertinant išaugusį magistralinių kelių naudojimo intensyvumą, didėjantį kelių infrastruktūros nusidėvėjimą, padidėjusią infliaciją ir tai, kad kelių naudotojo mokesčio dydžiai nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų, siekiant užtikrinti tinkamą kelių infrastruktūros būklę, taip pat įgyvendinti Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti maksimalius kelių naudotojo mokesčių dydžius, kurie priklauso nuo euro taršos klasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus. Įstatymo 8 straipsnio papildymo 4 dalimi tikslas – reglamentuoti atsiskaitymą su valstybinės reikšmės kelių valdytoju už jo teisėtu pagrindu valdomose elektromobilių įkrovimo stotelėse suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas, siekiant sutaupyti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir sudaryti vienodas konkurencines sąlygas kitiems ūkio subjektams įrengti ir plėtoti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles šalia valstybinės reikšmės kelių. Vadovaudamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.5.1-TID-V-515 priemonės „Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo kūrimas“ finansavimo sąlygų tvarkos aprašu, Kelių direkcija įrengė 24 viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles, dar 4 elektromobilių įkrovimo stotelės buvo įrengtos Kelių direkcijos lėšomis. Į šią viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą iš viso buvo investuota 1 144 000 eurų (iš jų 904 000 eurų ES lėšos, 240 000 eurų biudžeto lėšos).
Vienos elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimo kaina 42 000 eurų (projektavimas – 2 200 eurų, įrengimo darbai – 13 000 eurų, stotelė – 21 000 eurų). Vadovaudamasi minėtos priemonės nuostatomis, Kelių direkcija įsipareigojo užtikrinti, kad 5 metus po veiklos įgyvendinimo elektromobilių įkrovimo paslaugos bus teikiamos nemokamai. 10 elektromobilių įkrovimo stotelių terminas teikti nemokamas elektromobilių įkrovimo paslaugas baigėsi 2022 m. gruodžio mėnesį, 14 elektromobilių įkrovimo stotelių terminas teikti nemokamas elektromobilių įkrovimo paslaugas baigsis 2023 m. birželio mėnesį, 4 elektromobilių įkrovimo stotelėms (ne ES fondų lėšos) įsipareigojimo teikti nemokamas elektromobilių įkrovimo paslaugas nebuvo. Pagal Kelių direkcijos pateiktą informaciją per 2022 metus 28 elektromobilių įkrovimo stotelės sunaudojo elektros energijos už 485 000 eurų, per metus šių elektromobilių įkrovimo stotelių priežiūros ir administravimo kaštai siekė daugiau kaip 50 000 eurų. Pažymėtina, kad privatus verslas domisi viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių šalia valstybinės reikšmės kelių įrengimo galimybėmis, tačiau neapmokestinta valstybės valdoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra iškreipia rinkos sąlygas ir stabdo privataus verslo iniciatyvas. Įsigaliojus Įstatymo pakeitimo (papildymo) nuostatai Kelių direkcija vykdys elektromobilių įkrovimo paslaugos teikimo (operatoriaus) veiklą. Pagal Įstatymo projektą valstybinės reikšmės keliuose Kelių direkcijos įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse elektromobilių įkrovimo paslaugai tapus mokamai ir įvertinus vidutinę elektromobilių įkrovimo paslaugos kainą, siūlomą rinkoje (50 ct už 1 kWh), bei galimą paslaugos vartotojų skaičių, Kelių direkcija gautų daugiau kaip pusę milijono eurų pajamų per metus.
Elektromobilių įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodiką nustatys susisiekimo ministras. Metodika apims šios įkrovimo paslaugos suteikimo, įkrovimo infrastruktūros išlaikymo ir administravimo kaštus (elektros kaina, kurios dydžio susisiekimo ministras nenustatinės), elektros perdavimo kaina, elektros galios mokestis, įrangos priežiūros ir remonto kaštai, informacinės sistemos palaikymo kaštai, skambučių centro (pagalbos tarnybos) kaštai, mokesčių surinkimo tarpininko kaštai), kuriuos patiria valstybinės reikšmės kelių valdytojas, sudarydamas galimybę naudotis jo valstybinės reikšmės keliuose įrengtomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis siekiant įkrauti elektromobilius. 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27¹ straipsnio pakeitimams, Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoja taps Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Numatoma, kad šią sistemą tobulins, ją naudos, tvarkys duomenis, analizuos eismo įvykius, teiks reikiamą informaciją ir pan. viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Agentūra). Eismo įvykių duomenims tvarkyti, rinkti, grupuoti, analizuoti ir kitiems veiksmams, siekiant daryti išvadas dėl eismo saugos problemų ir galimų sprendimų būdų, kiekvienais metais numatomas apie 250 tūkst. eurų poreikis iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Šiuo metu šiai sistemai administruoti lėšos yra skiriamos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl, perdavus sistemą Susisiekimo ministerijai, atitinkamai bus peržiūrėtas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje skiriamas lėšų dydis Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, Susisiekimo ministerijai kaip viešajam subjektui pavedama atlikti susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandenų telkiniuose priežiūrą arba suteikiama teisė perįgalioti ir pavesti šią funkciją atlikti kitai organizacijai. Atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, susisiekimo ministras 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3-130 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3-506 „Dėl Statinių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ įgaliojo Agentūrą vykdyti valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūros funkciją. Statinių naudojimo priežiūrą atliekanti Agentūra tikrins, kaip statinių naudotojai (AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) vykdo Statybos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro apie 21 tūkst. kilometrų kelių bei 1 547 tiltai, viadukai ir estakados, preliminariais skaičiavimais, Agentūrai (darbo užmokesčiui, bendriesiems ir administraciniams kaštams padengti) iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų reikės skirti apie 200 tūkst. eurų kiekvienais metais numatytai funkcijai atlikti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (vadovas – Vladislav Kondratovič, tel. + 370 659 41 140, el. p. [email protected]) vyriausiasis patarėjas Tomas Pilukas (tel. +370 693 33 041, el. p. [email protected]) ir Ateities susisiekimo politikos grupės (vadovas – Darius Stravinskas, +370 694 41 323, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Vilma Vaičiūnienė (tel. +370 690 90 714, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kelių naudotojo mokestį ir kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis ir šiuo Įstatymu patvirtintas 2 priedas. Kelių direkcijos valstybinės reikšmės keliuose įrengtose 28 elektromobilių įkrovimo stotelėse šiuo metu elektromobilių įkrovimo paslauga yra teikiama nemokamai. Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoja taps Susisiekimo ministerija nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27¹ straipsnio pakeitimams.
Susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandenų telkiniuose naudojimo priežiūros atlikimą reglamentuoja Statybos įstatymo 49 straipsnis – šią priežiūrą atlikti pavedama Susisiekimo ministerijai ir (ar) jos įgaliotoms organizacijoms (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus ir nustatyti maksimalius kelių naudotojo mokesčių dydžius, kurie priklauso nuo euro taršos klasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus, išlaikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytas proporcijas. Pakeitus kelių naudotojo mokesčio ribinius tarifus į kelių naudotojo mokesčių dydžius, kurie priklauso nuo euro taršos klasės ir transporto priemonės ašių skaičiaus, bus sudaryta galimybė Vyriausybei nustatyti mokesčius, kurie būtų naudojami kelių infrastruktūrai finansuoti ir transporto daromai žalai infrastruktūrai kompensuoti. Preliminariais skaičiavimais, esamą kelių naudotojo mokestį padidinus 20 proc. (esamas infliacijos lygis), pritaikius Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas proporcijas, įvertinus esamus transporto priemonių srautus, kelių naudotojo mokesčio būtų surenkama nuo 36 iki 94 mln. eurų (priklausomai nuo transporto priemonių ašių skaičiaus) daugiau, palyginti su vidutiniškai surenkamu per metus (apie 53 mln. eurų).
Įsigaliojus Įstatymo pakeitimo (papildymo) nuostatai, pagal kurią būtų apmokestintas naudojimasis valstybinės reikšmės keliuose Kelių direkcijos įrengtomis 28 elektromobilių įkrovimo stotelėmis, Kelių direkcija gautų daugiau kaip pusę milijono eurų pajamų per metus. Lėšos būtų naudojamos valstybinės reikšmės keliuose įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių (kelio statinių) priežiūros, infrastruktūros palaikymo ir administravimo sąnaudoms padengti. Taip pat tai būtų paskata privačiam sektoriui konkurencingomis sąlygomis kurti ir aktyviau plėtoti viešąjį elektromobilių įkrovimo tinklą šalia valstybinės reikšmės kelių. Pakeitus Įstatymą Susisiekimo ministerijos įgaliotos Agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti, valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrai vykdyti, Eismo įvykių informacinei sistemai palaikyti, tobulinti ir informacijai apdoroti būtų naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6.
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas (8 straipsnio papildymas 4 dalimi) turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslui bus sudarytos konkurencingesnės rinkos sąlygos kurti ir plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti
Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Susiekimo ministerija iki 2023 m. gruodžio 31 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms, susijusioms su Agentūros funkcijų vykdymu, įgyvendinti kiekvienais metais reikės skirti apie 250 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kitoms nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Įstatymo įgyvendinimas padės sutaupyti apie 1,5 mln. eurų per artimiausius 3 biudžetinius metus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_0362bd9d5ad4469fb44016c3b41d2fae_end
2023-05-09 Nr. XIVP-2699 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies formuluotė „valdytojai moka šio įstatymo 2 priede nurodytą kelių naudotojo mokestį“ koreguotina, kadangi ji yra netiksli. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 priede nurodomi ne konkretūs kelių naudotojo mokesčiai už naudojimąsi magistraliniais keliais, o kelių naudotojo mokesčio maksimalūs dydžiai. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė“. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal šiuo metu galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybė taip pat nustato konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius, tačiau keičiamo įstatymo II priede yra nustatyti ne tik maksimalūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, bet ir minimali šių mokesčių dydžių riba, o patys ribiniai tarifai nustatyti kiekvienai transporto priemonių klasei atskirai bei atsižvelgiant į didžiausiąją leidžiamąją masę, t. y. tarifų dydžių diferenciacija reglamentuojama įstatymu, o Vyriausybės nutarimu nustatomi konkretūs dydžiai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su mokesčių nustatymo tik įstatymu principu, projektas neturėtų būti patobulintas nustatant bent jau kriterijus, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio tarifus. 3. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu, nustatančiu teisėkūros subjekto pareigą pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių patikslinti nebeaktualias nuorodas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio ,,neįgaliesiems“ įrašyti žodžius ,,asmenims su negalia“. Atitinkamai keistinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamas žodis „neįgalusis“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas). 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Pastebėtina, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1704, kuriuo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis papildyta 10 punktu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai pildytinos. 5. Projekto 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus patvirtinti konkretūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, tiek susisiekimo ministro patvirtintos elektromobilio įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodikos sklandžiam taikymui būtina pasirengti – pritaikyti informacines sistemas dėl pasikeitusių tarifų, pritaikyti kitą įrangą, kad būtų galima atsiskaityti už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas (tam reikalinga iš anksto žinoti ir tai, kaip apskaičiuojama tokių paslaugų kaina). Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini, nustatant pakankamus terminus pasirengti pasikeisiančio teisinio reguliavimo taikymui.
Be to, projekto 7 straipsnio 4 dalyje žodis „patvirtina“ keistinas žodžiu „priima“, kadangi susisiekimo ministras priims teisės aktą, o ne jį patvirtins (priims įsakymą dėl atitinkamos metodikos patvirtinimo). Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-06-06 Nr. XIVP-2699(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu, nustatančiu teisėkūros subjekto pareigą pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių patikslinti nebeaktualias nuorodas, siūlytina atitinkamai pakeisti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas žodis „neįgalusis“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-05-17
1Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį),
Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies formuluotė „valdytojai moka šio įstatymo 2 priede nurodytą kelių naudotojo mokestį“ koreguotina, kadangi ji yra netiksli. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 priede nurodomi ne konkretūs kelių naudotojo mokesčiai už naudojimąsi magistraliniais keliais, o kelių naudotojo mokesčio maksimalūs dydžiai. Pritarti. Bazinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto priemonių valdytojai moka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė“. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal šiuo metu galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybė taip pat nustato konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius, tačiau keičiamo įstatymo II priede yra nustatyti ne tik maksimalūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, bet ir minimali šių mokesčių dydžių riba, o patys ribiniai tarifai nustatyti kiekvienai transporto priemonių klasei atskirai bei atsižvelgiant į didžiausiąją leidžiamąją masę, t. y. tarifų dydžių diferenciacija reglamentuojama įstatymu, o Vyriausybės nutarimu nustatomi konkretūs dydžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su mokesčių nustatymo tik įstatymu principu, projektas neturėtų būti patobulintas nustatant bent jau kriterijus, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio tarifus. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Įstatymo projektu, įgyvendinat 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/362 II priedo „Naudojo mokesčių maksimalūs dydžiai eurais, įskaitant 7a straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines išlaidas“ nuostatas, nustatomi maksimalūs kelių naudotojo mokesčių (vinjetės) dydžiai. Įstatymo projektu pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti kelių naudotojo mokesčio dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kelių naudotojo mokestį, pagal Įstatyme nustatytus kriterijus, nustatys vadovaujantis šiais kriterijais, t.y.:
Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB“; transporto emisijos klasę; transporto priemonės ašių skaičių;
3Projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu, nustatančiu teisėkūros subjekto pareigą pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių patikslinti nebeaktualias nuorodas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio ,,neįgaliesiems“ įrašyti žodžius ,,asmenims su negalia“. Atitinkamai keistinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamas žodis „neįgalusis“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis dėstomas nauja redakcija. Pastebėtina, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1704, kuriuo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis papildyta 10 punktu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai pildytinos. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus patvirtinti konkretūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, tiek susisiekimo ministro patvirtintos elektromobilio įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodikos sklandžiam taikymui būtina pasirengti – pritaikyti informacines sistemas dėl pasikeitusių tarifų, pritaikyti kitą įrangą, kad būtų galima atsiskaityti už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas (tam reikalinga iš anksto žinoti ir tai, kaip apskaičiuojama tokių paslaugų kaina).
Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini, nustatant pakankamus terminus pasirengti pasikeisiančio teisinio reguliavimo taikymui. Be to, projekto 7 straipsnio 4 dalyje žodis
„patvirtina“ keistinas žodžiu „priima“, kadangi susisiekimo ministras priims
teisės aktą, o ne jį patvirtins (priims įsakymą dėl atitinkamos metodikos patvirtinimo). Pritarti. Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Susisiekimo ministras iki 2023 m. gruodžio
straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –0, susilaikė
Lingė Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja
R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras J. Skačkauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis patarėjas T. Pilukas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-091
straipsnyje dėstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies formuluotė
„valdytojai moka šio įstatymo 2 priede nurodytą kelių naudotojo mokestį“
koreguotina, kadangi ji yra netiksli. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 priede nurodomi ne konkretūs kelių naudotojo mokesčiai už naudojimąsi magistraliniais keliais, o kelių naudotojo mokesčio maksimalūs dydžiai. Pritarti. Siūloma formuluotė:
motorinių transporto priemonių valdytojai moka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas.“2 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-091 2.
Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė“. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal šiuo metu galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybė taip pat nustato konkrečius kelių naudotojo mokesčio dydžius, tačiau keičiamo įstatymo II priede yra nustatyti ne tik maksimalūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, bet ir minimali šių mokesčių dydžių riba, o patys ribiniai tarifai nustatyti kiekvienai transporto priemonių klasei atskirai bei atsižvelgiant į didžiausiąją leidžiamąją masę, t. y. tarifų dydžių diferenciacija reglamentuojama įstatymu, o Vyriausybės nutarimu nustatomi konkretūs dydžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su mokesčių nustatymo tik įstatymu principu, projektas neturėtų būti patobulintas nustatant bent jau kriterijus, kuriais vadovaujantis Vyriausybė nustatytų konkrečius kelių naudotojo mokesčio tarifus. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Įstatymo projektu, įgyvendinat 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/362 II priedo „Naudojo mokesčių maksimalūs dydžiai eurais, įskaitant 7a straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines išlaidas“ nuostatas, nustatomi maksimalūs kelių naudotojo mokesčių (vinjetės) dydžiai. Taip pat Įstatymo projektu pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti kelių naudotojo mokesčio dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kelių naudotojo mokestį, pagal Įstatyme nustatytus kriterijus, nustatys vadovaujantis šiais kriterijais, t. y.: proporcingai naudojimosi keliais trukmei; neviršijant maksimalių kelių naudotojo maksimalių dydžių; pagal motorinių transporto kategorijas, kurios nustatytos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB“; transporto emisijos klasę; transporto priemonės ašių skaičių ir kitus proporcingumo, sąžiningumo kriterijus. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-097
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ keičiama į sąvoką „asmuo su negalia“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu, nustatančiu teisėkūros subjekto pareigą pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių patikslinti nebeaktualias nuorodas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio ,,neįgaliesiems“ įrašyti žodžius ,,asmenims su negalia“. Atitinkamai keistinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamas žodis
„neįgalusis“ (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 9
straipsnio 9 dalies 1 punktas). Pritarti. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-091
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Pastebėtina, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1704, kuriuo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis papildyta 10 punktu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai pildytinos. Pritarti. Siūloma redakcija: „10) grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais.“5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-097
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus patvirtinti konkretūs kelių naudotojo mokesčio dydžiai, tiek susisiekimo ministro patvirtintos elektromobilio įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodikos sklandžiam taikymui būtina pasirengti – pritaikyti informacines sistemas dėl pasikeitusių tarifų, pritaikyti kitą įrangą, kad būtų galima atsiskaityti už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas (tam reikalinga iš anksto žinoti ir tai, kaip apskaičiuojama tokių paslaugų kaina). Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini, nustatant pakankamus terminus pasirengti pasikeisiančio teisinio reguliavimo taikymui. Be to, projekto 7 straipsnio 4 dalyje žodis
„patvirtina“ keistinas žodžiu „priima“, kadangi susisiekimo ministras priims
teisės aktą, o ne jį patvirtins (priims įsakymą dėl atitinkamos metodikos patvirtinimo). Pritarti. Siūlomos redakcijos:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31
birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Susisiekimo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 rugsėjo 30 d. patvirtina priima šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, 2023- 05-19 Išrašas iš 2023-05-19 d. rašto S-880:
„Siekiant gerinti verslo vystymo sąlygas, gerinti šalies ekonominę
situaciją, kuriant Lietuvos, kaip ekonomiškai stiprios valstybės gerovę, Asociacija išreiškia profesine patirtimi suformuotą nuomonę, jog šiai dienai kelių naudotojo mokestis neturėtų būti didinamas.“ Nepritarti Efektyviai veikianti transporto sistema priklauso ne tik nuo transporto priemonių parko, bet ir nuo šalyje sukurtos transporto infrastruktūros. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklu naudojasi beveik 2 mln. Lietuvoje registruotų transporto priemonių (iš jų apie 64 tūkst. vykdo tarptautiniais vežimus ir apie 5 tūkst. – vidaus vežimus) ir apie 500 tūkst. krovininių transporto priemonių Lietuvą kertą tranzitu. Transporto priemonių daugėja, jos ne tik teikia socialinę ir ekonominę naudą, tačiau intensyviai naudodamos valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą ją dėvi, o tai reikalauja nuolatinės valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros priežiūros, rekonstrukcijos, remonto ir plėtros. Vidutiniškai per metus ji nusidėvi – apie 54,8 mln. eurų. Siekiant kompensuoti transporto priemonių padaromą žalą ir užtikrinti kelių infrastruktūros priežiūrą bei plėtrą, būtina peržiūrėti kelių naudotojo mokesčio dydžius, kurie nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1 Biudžeto ir finansų komitetas, 2023-05-17 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1 Ekonomikos komitetas, 2023-05-241 Argumentai: Siūloma sudaryti galimybę tikslinti (plėsti, keisti ir pan.) apmokestinamų kelių tinklą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris