Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu tai šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Projekto Nr. XIVP-2693(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu tai šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 (toliau – PTŽSAĮ) 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir
priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau visi kartu - Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie, pažeisdami PTŽSAĮ 12 straipsnio
priežiūros įstaigos darbuotojais, tokiu elgesiu sukelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar pažemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą.
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens sveikatos priežiūros specialistas turi teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų šio sveikatos priežiūros specialisto gyvybei (išskyrus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, kurio 11 ir 12 straipsniai įtvirtina galimybę atsisakyti teikti paslaugas pacientui, jei darbo sąlygos kelia grėsmę tiek sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, tiek sveikatai), o galimybė specialistui atsisakyti teikti/nutraukti paslaugų teikimą, jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą bendrai nėra įtvirtinta. Tyrimų metu yra nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistams rizika patirti smurtą darbo vietoje yra 16 kartų didesnė negu kitiems darbuotojams, teikiantiems paslaugas. Labiau tikėtina, kad sveikatos priežiūros specialistas bus dažniau užpultas darbe negu policininkas, kalėjimo apsaugos darbuotojas, transporto darbuotojai ar mažmeninės prekybos atstovai[1]. Higienos instituto statistiniais duomenimis 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais – apie 43, 2021 metais – apie 60 atvejų[2], tačiau sveikatos priežiūros specialistų ir juos atstovaujančių profesinių sąjungų teigimu šie skaičiai yra gerokai didesni.
Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje. Be kita ko, tokia traumuojanti patirtis išbalansuoja sveikatos priežiūros specialisto tolesnį darbą, galimybę susikaupti, sulėtėja darbas, gali pasitaikyti profesinių klaidų, ko pasekmėje gali turėti tiesioginės įtakos paslaugų kokybei ar prieinamumui. Galiausiai, sveikatos priežiūros specialistai kaip ir kiti darbuotojai turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Nepaisant atskirų specialistų atsparumo konfliktinėms situacijoms, deklaruotinas nepagarbaus ir nederamo paciento elgesio nepriimtinumas, visų rūšių smurto, įskaitant ir verbalinį, psichologinį smurtą netoleravimas. Svarbu pažymėti tai, kad Įstatymų projektais siūlomos įtvirtinti papildomos teisės sveikatos priežiūros specialistams, galėtų atsirasti tik planinių paslaugų teikimo metu, taip pat šios priemonės yra vienkartinio pobūdžio ir negalioja į ateitį (visiems būsimiems paciento apsilankymams), t. y. taikoma tik tos konkrečios sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu ir neužkerta kelio pacientui kreiptis paslaugų suteikimo pakartotinai ar pas kitą sveikatos priežiūros specialistą, taip užtikrinant jo teisę į sveikatos priežiūrą.
Išanalizavus pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, pastebėta, jog šių subjektų teisių ir pareigų raiška nėra subalansuota. Pacientų teisė į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį yra nustatyta PTŽSAĮ 3 straipsnio 3 dalyje, o atitinkama sveikatos priežiūros specialistų pareiga gerbti paciento teises ir jų nepažeisti yra nurodyta visuose sveikatos priežiūros specialistų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Nesilaikant šių pareigų, sveikatos priežiūros specialistui gali būti taikoma tiek drausminė, tiek administracinė atsakomybė: 1) sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu, garbės ir orumo pažeidimas trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje yra laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, ko pasekmėje darbo drausmę pažeidusiam darbuotojui gali būti paskirta drausminė nuobauda arba iš karto nutraukta darbo sutartis; 2) sutinkamai su Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sveikatos priežiūros specialistui šiurkščiai elgusis su pacientu ir
(ar) pažeminus paciento orumą, tai laikoma grubiu paciento teisių pažeidimu ir gali būti panaikintas sveikatos priežiūros specialisto licencijos galiojimas. Tuo tarpu paciento pareiga elgtis pagarbiai ir deramai su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais taip pat yra nustatyta PTŽSAĮ 12 straipsnio 8 dalyje, tačiau nutraukti sveikatos priežiūros paslaugas tuo apsaugant specialistą galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tik sukėlus pavojų sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, eliminuojant fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą.
specialistų santykiai yra grindžiami savitarpio pagarbos principu, todėl manytina, kad šių subjektų teisės, pareigos bei jų įgyvendinimas įstatymuose turėtų būti labiau subalansuoti. Atsižvelgiant į visus išvardytus argumentus, manytina, kad teisė atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie savo nederamu ir netinkamu elgesiu kelia grėsmę ne tik sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, bet ir sveikatai bei žemina jo garbę ir orumą laikytina proporcinga teise sveikatos priežiūros specialistui bei proporcinga jo apsaugos priemone. Papildomai paminėtina, kad siūlomais Įstatymo projektais, tiksliau, jų nuostatomis dėl galimybės atsisakyti teikti ar nutraukti paslaugas pacientams, netinkamu ir nederamu elgesiu žeminantiems sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, nesiekiama pakeisti šiuo metu Seime registruoto Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 507(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270 nuostatų (toliau – ANK projektas). Taip pat manytina, kad siūlomi atskiri teisiniai reguliavimai vienas kitam neprieštarauja ir vienas kito nedubliuoja. Įvertinęs savo teisių gynimui pagal ANK projektą užtikrinti reikalingas papildomas laiko sąnaudas (pareiškimo surašymas, parodymų davimas, atvykimas į policiją ir pan.) ir specifinių žinių reikalaujantį procesą, sveikatos priežiūros specialistas savo nuožiūra galėtų pats pasirinkti savo teisių apsaugos ir gynimo būdą.
Įstatymų projektų tikslas ir uždavinys – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu ir tai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir/arba žemina jo garbę ir orumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected], tel. (8 5) 239 6692). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 1.
Šiuo metu visi keičiami sveikatos priežiūros specialistų praktiką reglamentuojantys įstatymai, išskyrus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, įtvirtina sveikatos priežiūros specialistų teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei tai gali sukelti pavojų sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, bet ne sveikatai, o PTŽSAĮ tokia teisė apskritai jokia apimtimi nėra įtvirtinta:
gali būti nutrauktas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jei šis pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.
(Medicinos praktikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta, kad paslaugų teikimas negali būti nutrauktas „jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei“, kituose keičiamuose teisės aktuose nustatyta platesnė galimo paslaugų teikimo atsisakymo/nutraukimo išimties sąvoka - „būtinoji medicinos pagalba“, apimanti ne tik pavojų gyvybei, bet ir sunkių komplikacijų grėsmę tokios pagalbos nesuteikus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalimis bei 19 straipsnio 1 dalimi, būtinoji medicinos pagalba apima pirmąją medicinos pagalbą („svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, naudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas iki tol, kol nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba jo būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis“) ir skubiąją medicinos pagalbą („institucinė (stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams“). 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma:
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma:
Suvienodinant sąvokas būtų užtikrinamas teisinio reglamentavimo nuoseklumas ir aiškumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Siūlomos nuostatos atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020-12-11 Seimo nutarimu Nr. XIV-72: i) 114 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti pagarbos žmogui (sveikatos priežiūros darbuotojui ir pacientui) kultūrą sveikatos priežiūros sistemoje; ii) 118 punkte įtvirtintą siekį „Sveikatos sistemos darbuotojas ir jo savijauta – sveikatos sistemos sėkmės pagrindas. <..> užtikrinti gerą emocinę būklę“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai: atitinkamą sveikatos priežiūros specialisto profesinę kvalifikaciją reglamentuojančios Lietuvos medicinos normos, tvirtinamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros specialistas, kova su smurtu. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Jurgita Sejonienė [1] Stathopoulou, H. G. (2007). Violence and aggression towards health care professionals. Health Science Journal, 2, 1–7; Kingma, M. (2001). Workplace violence in the health sector: A problem of epidemic proportion.
International Nursing Review, 48 (3), ), 129–130; Pajarskienė, B., Vėbraitė, I., Andruškienė, J., Jurgutis, A. (2012). Ujimo /priekabiavimo dažnis Vilniaus ir Klaipėdos darbo vietose pagal ekonomines veiklas ir profesijas. Visuomenės sveikata, 2, 57–69. [2] Pateikti 2023-02-15 Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu.
2023-05-08 Nr. XIVP-2693 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 11 STRAIPSNIO pakeitimo
2024-04-24 Nr. XIVP-2693(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
sveikatos reikalų komitetas
2024-04-17
nariai A. Bilotaitė, M. Danielė, M. Navickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys:
Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai E. Butkevičienė, A. Storpirštienė, A. Balčiūnienė, Lietuvos bioetikos komiteto atstovė G. Cibulskaitė, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos atstovas E. Verenius, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė A. Astafjeva, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos atstovas prof. habil. dr. J. Kalibatas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atstovė V. Tarasevičienė, Lietuvos optometrininkų asociacijos atstovė V. Kačergienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro atstovė doc. dr. L. Vencevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas, skubiosios medicinos gydytojas L. Darginavičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė V. Neverauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-05-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-07 Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis susipažino su įstatymų pakeitimo projektais (Nr. XIVP-2691–XIVP-2695) dėl sveikatos priežiūros specialistų apsaugos nuo pacientų smurto ir kito netinkamo elgesio. Išreiškiame palaikymą numatomiems projektams:
praktikos įstatymo Nr. 1-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2692);
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2693);
teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2691);
sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2695). 5. Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2694). Medikai dažnai patiria įvairias smurto formas iš pacientų ir jų artimųjų, tačiau neturi galimybės nutraukti teikti paslaugas, nebent būtų įrodyta realiai kilusi grėsmė pačio mediko gyvybei. 2012 m.
tyrime nustatyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį 47,7 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų darbe yra patyrę psichologinį smurtą. Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog psichologinį smurtą darbo aplinkoje patyrė 81,4 proc. šeimos gydytojų (pirminės sveikatos priežiūros centruose), o skubios pagalbos skyriuose 81,2 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus ir 20,2 proc. slaugytojų patyrė fizinį smurtą. Medikų psichoemocinė būklė yra itin svarbi. Patiriamos įvairios smurto formos darbo aplinkoje neigiamai veikia medikų darbo kokybę bei pasiekiamus darbo rezultatus. Šios aplinkybės neigiamai veikia ir pacientų patirtis gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus konflikto atveju mediko atsakomybė yra daug didesnė ir jei medikas šiurkščiai elgiasi su pacientu ar pažemina paciento orumą, tai laikoma grubiu paciento teisių pažeidimu ir gali būti panaikintas mediko licencijos galiojimas. Paciento pareiga elgtis pagarbiai ir deramai su visais medikais taip pat yra nustatyta, tačiau nutraukti sveikatos priežiūros paslaugas tuo apsaugant mediką galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tik sukėlus pavojų mediko gyvybei, eliminuojant fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą. Vadinasi, pacientas paslaugos teikimo metu gali elgtis agresyviai, taikyti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau kol neįrodyta realiai kylanti grėsmė mediko gyvybei, medikas privalo teikti paslaugas. Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą bei subalansuos tiek medikų, tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose. Atsižvelgti 2.
Respublikos odontologų rūmai, 2023-06-08 Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai (toliau – Rūmai), išnagrinėję:
Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą Nr. 111-S-16 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP2691, medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP2692, odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2693, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2694, asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2695 svarstymo parengiamųjų darbų“ ir
apsaugos ministerijos (toliau – SAM) pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 ir Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2695 (toliau – Nutarimo projektas), informuoja, kad pritaria parengtiems:
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693;
Konstituciją valstybė yra įpareigota saugoti ir ginti. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai, turi teisę atsisakyti teikti paslaugas tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų specialisto gyvybei. Esamas reguliavimas yra nepakankamas tinkamai gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų apsaugai. Todėl Rūmai, esant poreikiui, yra pasirengę tolimesnėms diskusijoms. Atsižvelgti
šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-111 Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis susipažino su derinimui pateiktu Sveikatos reikalų komiteto pateiktu sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562
įstatymo Nr. 1-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2692, odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2693, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2694, asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2695 svarstymo parengiamųjų darbų“.
Iš esmės palaikome projektus, tačiau siūlome juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija reglamentuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves, kur aktualios šiuo atveju iš jų - draudimas piktnaudžiauti teise ir asmens teisė į laisvę ir saugumą. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, darbuotojai, turi vienodas teises į darbo aplinką, kurioje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo (šiuo atveju - sveikatos priežiūros specialisto) garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (LR Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių iš šios nuostatos nėra ir negali būti numatyta. Konstitucinis principas deklaruoja, jog visi asmenys yra lygūs, vieno asmens teisės negali būti išaukštintos kito asmens teisių atžvilgiu. Tokiu būdu paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas negali pažeisti/būti išaukštinta prieš sveikatos priežiūros specialisto teisę į sveikatą, į sveiką darbo aplinką, į garantijas ir teises apibrėžtas LR darbo kodeksu, LR Konstitucija ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises.
Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). (...) Pasiūlymai Projektui XIVP-2693:
Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu pacientas pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, odontologo ar burnos priežiūros specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“ Papildyti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnis, nauju 11 straipsnio 1 dalies punktu, kurį išdėstyti taip: „5) Atsisakyti teikti būtinąją medicinos pagalbą arba nutraukti tokios pagalbos teikimą, jei tai galėtų sukelti grėsmę odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.“ Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota.
Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). (...) Pasiūlymai Projektui XIVP-2693:
Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu pacientas pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, odontologo ar burnos priežiūros specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“ Papildyti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnis, nauju 11 straipsnio 1 dalies punktu, kurį išdėstyti taip: „5) Atsisakyti teikti būtinąją medicinos pagalbą arba nutraukti tokios pagalbos teikimą, jei tai galėtų sukelti grėsmę odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.“ Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose.
Pritarti iš dalies Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad galima atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendinant 2023 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-943[¹]), atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691[²] (toliau – PTŽSAĮ projektas);
medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2692[³];
odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693[⁴]; 4.
praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2694[⁵];
sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2695[⁶]. Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtais projektais siekiama įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie, pažeisdami Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytą pareigą elgtis pagarbiai ir deramai su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, tokiu elgesiu sukelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar pažemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgti Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad galima atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-07-051 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas:
nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės. Taip pat Konstitucinis Teismas
pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr.
8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr.
straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti siūlomų priemonių proporcingumą bei efektyvumą, projekto
atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 12 straipsnio 9 dalyje siūlytina galimybę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą, kai pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, numatyti tik jei tai trukdo jam pačiam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., pacientas nepagarbiais veiksmais trukdo tinkamai įvertinti jo ir (arba) kitų pacientų sveikatos būklę bei paskirti gydymą).
Galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą dėl paciento veiksmų, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, neturėtų būti siejama su paciento pareigų pažeidimu, nes paciento veiksmų pavojingumas nesikeičia priklausomai nuo pažeidžiamos teisės ar elgesio normos. Taip pat turėtų būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, net jei pacientas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais elgiasi nederamai ir nepagarbiai, tačiau jis tai daro dėl savo sveikatos būklės (pvz., esant hipoglikemijai arba šokui elgiasi nepagarbiai, triukšmauja ar pan.), taip pat tais atvejais, kai paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus, taip pat kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turėtų būti atsisakyta besąlyginės pareigos teikti būtinąją medicinos pagalbą, kai ją teikiant paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, ir numatyta, kad tada, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių (pvz., nuraminti žodžiu, iškviesti pagalbinį personalą, apsaugos darbuotojus, policiją) nėra, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima, tačiau jos teikimas turi būti pradedamas arba tęsiamas nedelsiant po to, kai grėsmė išnyksta arba yra pašalinama.
Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarkos nustatymas norminiu teisės aktu (sveikatos apsaugos ministro įsakymu) būtų perteklinis – nesuteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugos kreipimasis dėl jos suteikimo turėtų vykti įprastine tvarka, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsniu, nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad tokiu atveju galioja visos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintos pacientų teisės (teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį siūlytina išdėstyti taip: „9.
Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jei paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir
(ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jei pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus kai nederamą ir nepagarbų elgesį sąlygoja jo sveikatos būklė ir (arba) kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, jei pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir tik jei yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant. Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“ 2.
Praktikos įstatymų projektuose siūlytina nustatyti analogišką išimtį dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant grėsmei sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad būtinosios pagalbos teikimo nutraukimo ar atsisakymo ją teikti atvejai bus nustatyti įstatyme (jei bus pritarta šiuo nutarimu siūlomai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies formuluotei), praktikos įstatymų projektuose nuostata „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ turėtų būti dėstoma prieš žodžius „taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais“. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, 2024-04-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
jį tobulinti, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2024-04-17 Argumentai: tikslintinos įstatymo įsigaliojimo nuostatos, brauktina 2 straipsnio 2 dalis, nes projekto nuostatos nenumato įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2025 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Danielė, O. Leiputė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Vesta Valainytė