Projekto Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 6 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis būstas, kai pirkėjų būste nuomininkai yra išgyvenę daugiau nei 5 metus, gali būti parduodamas išperkamosios nuomos būdu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką.“
įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės būstą besinuomojantys asmenys dažnai gauna mažas pajams ir susiduria su finansiniais sunkumais, jiems yra sudėtinga sutaupyti sumą, reikalingą nuomojamam savivaldybės būstui nusipirkti ir už jį sumokėti visą sumą iš karto. Siekiant palengvinti ilgalaikiams socialinio būsto nuomininkams galimybes įsigyti nuomotą būstą į kurį dažnu atveju yra investuotos ir tam tikros lėšos, siūloma savivaldybėms suteikti galimybę parduoti tokį būstą išperkamosios nuomos būdu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra numatyta, kad nuomininkai, kurie daugiau nei 5 metus nuomojasi būstą iš savivaldybės galėtų įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma, kad nuomininkai, kurie daugiau nei 5 metus nuomojasi būstą iš savivaldybės galėtų įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Išperkamoji būsto nuoma“ 16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
2023-05-03 Nr. XIVP-2677 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad “šiame straipsnyje numatytais atvejais savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, kai pirkėjų būste nuomininkai yra išgyvenę daugiau nei 5 metus, gali būti parduodamas išperkamosios nuomos būdu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką.“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „savivaldybės būstą besinuomojantys asmenys dažnai gauna mažas pajams ir susiduria su finansiniais sunkumais, jiems yra sudėtinga sutaupyti sumą, reikalingą nuomojamam savivaldybės būstui nusipirkti ir už jį sumokėti visą sumą iš karto. Siekiant palengvinti ilgalaikiams socialinio būsto nuomininkams galimybes įsigyti nuomotą būstą į kurį dažnu atveju yra investuotos ir tam tikros lėšos, siūloma savivaldybėms suteikti galimybę parduoti tokį būstą išperkamosios nuomos būdu“. Taigi, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, yra siekiama suteikti galimybę socialinio būsto nuomininkams pirkti savivaldybės socialinį būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei teikiamo projekto tikslas būtų sudaryti sąlygas socialinio būsto nuomininkams pirkti jų nuomojamą socialinį būstą, tai nederėtų su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi – inter alia nustatyti socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės išsipirkti savivaldybės socialinio būsto, o priešingai - nustato tikslinį socialinio būsto modelį - socialinio būsto fondas yra sudaromas siekiant aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius asmenis ir šeimas, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę į socialinį būstą. Kadangi socialinio būsto fondo plėtra savivaldybei perkant ar statant būstus yra labai brangi investicija, socialinio būsto pasiūla yra ribota, o socialinio būsto poreikis - didelis. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar socialinio būsto nuomininkams suteikus galimybę jų nuomojamą socialinį būstą išsipirkti, nebūtų pažeisti teisėti kitų asmenų, įtrauktų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą interesai, nes minėti asmenys savo eilės nuomotis socialinį būstą lauktų ženkliai ilgesnį laiką. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą išperkamosios nuomos būdu savivaldybės būstą galėtų įsigyti visi keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nurodyti savivaldybės būsto nuomininkai, šiame įstatymo straipsnyje įstatyme nustatytais atvejais turintys teisę įsigyti nuomojamą būstą, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ar finansinės būklės. Be to, keičiamo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja ne tik savivaldybės būsto, bet ir pagalbinio ūkio paskirties turto pardavimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nedera su projekto aiškinamajame rašte nurodytu projekto tikslu, todėl jas reikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto tikslą.
Kartu, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, kuriems esant būstas galėtų būti parduodamas išperkamosios nuomos būdu, esmines tokio pardavimo sąlygas, pavyzdžiui, nustatant maksimalų išperkamosios nuomos terminą ir pan., taip pat subjektą, kuris būtų įgaliotas priimti sprendimą savivaldybės būstą parduoti būtent išperkamosios nuomos būdu. Trečia, vertinamoji projekto nuostata nedera su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą reikėtų suderinti su minėta keičiamo įstatymo nuostata arba atitinkamai turėtų būti pakeista ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Trečia, nuostata „pirkėjų būste nuomininkai“ tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai asmenis ji apima. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai ir skaičius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto 1 straipsnis taisytinas atsižvelgiant į
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.1R-298 (2021m. lapkričio
rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, atsisakant šio straipsnio vienintelės dalies žymėjimo numeriu. 4. Keičiamo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas.
Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą ir savivaldybės būstus pradėjus pardavinėti išperkamosios nuomos būdu, lėšos už parduotus savivaldybės būstus į savivaldybių biudžetus patektų ne iš karto, bet per tam tikrą laikotarpį. Taigi, atitinkamais laikotarpiais savivaldybių biudžetai gautų mažiau pajamų nei gaunama pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o savivaldybėms atitinkamais laikotarpiais gali reikėti papildomų lėšų socialinio būsto plėtrai. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, savivaldybės būsto pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų, kurios naudojamos vadovaujantis šiuo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]