Projekto lyginamasis variantas
„1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių didelė žala aplinkai,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
2Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių didelė žala aplinkai,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
Pakeisti 277¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
3) 1992 m. gegužės 21 d.
Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/408/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą;
2) Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytos rūšys;
3) gyvūnų ir augalų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą;
4) paukščių rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą. 2.
2Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui (-ams) padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba kai į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų, arba bendra bet kuriam aplinkos elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_b06e1642b574409f8e5ac00fee43d72a_end
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis numato „valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai“, to pačio straipsnio 2 dalis numato, kad „įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje akcentuojama, kad 54 straipsnyje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad 46 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad ūkinę veiklą valstybė reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, aiškintina kartus su Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalimi ir 54 straipsniu. Pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalį valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Visiems asmenims kyla pareiga saugoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą – ją atlyginti, nes aplinkos apsauga yra viešasis interesas (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Europos Komisija, įvertinusi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Nusikaltimų aplinkai direktyva), nustatė, kad sėkmingai išaiškintų nusikalstamų veikų aplinkai skaičius per 10 metų buvo nedidelis, o sankcijos buvo per mažos, kad būtų atgrasančios.
Europos Komisija nurodo, kad nusikalstamos veiklos aplinkai yra pelningos (pvz., metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos Europos Sąjungoje svyruoja tarp 4-15 milijardų eurų per metus[¹]), kaip ir neteisėta prekyba narkotikais, tačiau sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir (ar) už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą organizuotoms nusikalstamumo grupėms. Atsižvelgusi į tai, Europos Komisija 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą atnaujinti Nusikaltimų aplinkai direktyvos nuostatas[²]. Be kita ko yra siūloma aiškiau apibrėžti neaiškias direktyvos sąvokas (pvz., sąvoką „didelė žala“), konkrečiomis nuostatomis siekiama užtikrinti veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų už nusikaltimus aplinkai rūšis ir dydžius, gerinti nacionalinių užkardymo grandinių veikimo veiksmingumą siekiant skatinti atskleidimą, tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir baudimą. Turimi duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje taip pat kyla problemų dėl baudžiamosios atsakomybės pritaikymo asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas aplinkai, inter alia, baudžiamojo persekiojimo, didelės žalos aplinkai nustatymo, baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių ir kt. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) administruojamo Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2018-2022 metų laikotarpiu vidutiniškai tik 3 ikiteisminiai tyrimai per kalendorinius metus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 270 straipsnio pažeidimų baigėsi kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui.
Tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai 11 ikiteisminių tyrimų per kalendorinius metus dėl Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pažeidimo buvo nutraukti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau Baudžiamojo proceso kodeksas) 3 straipsnio pagrindų (pvz., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Pažymėtina, kad nedidelis ikiteisminių tyrimų, kurie baigėsi kaltinamojo akto surašymu ir perdavimu teismui, skaičius rodo ne tai, kad nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai Lietuvoje atliekama labai mažai, o tai, kad kalti asmenys dėl atliktų nusikalstamų veikų aplinkai baudžiamosios atsakomybės išvengia (pvz., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio, 3¹ straipsnio ar 212 straipsnio pagrindais). Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, faktiškai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai atliekama žymiai daugiau. Dėl to galima teigti, kad Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio nuostatos dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimų faktiškai yra neveikiančios ar veikiančios nepakankamai, kad nusikalstamos veiklos nebūtų atliekamos.
Baudžiamojo kodekso 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino siekis panaikinti nusikalstamų veikų aplinkai patrauklumą organizuotoms nusikalstamumo grupėms ir (ar) kitiems asmenims, sudaryti aiškesnes teisines prielaidas nubausti kaltus asmenis už padarytus pažeidimus aplinkai, tuo pačiu prevenciškai užkardyti nusikalstamų veikų aplinkai darymą. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso 270 ir 277¹ straipsnių nuostatas ir taip sudaryti aiškesnes teisines prielaidas nubausti kaltus asmenis už padarytus pažeidimus aplinkai. Užtikrinant, kad pagal naują teisinį reglamentavimą baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas aplinkai bus pritaikyta kaltiems asmenims, prevenciškai bus užkardomos naujos nusikalstamos veikos aplinkai. Taip pat pakeitimu bus galima lengviau užtikrinti viešąjį interesą, apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas (mob. 8 686 00 052, el. p. [email protected]) ir vyriausioji patarėja Toma Leonova (mob. 8 695 62 973, el. p. [email protected]), Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė – Vilma Slavinskienė, mob. 8 698 75 027, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė (mob. 8 696 85 134, el. p. [email protected]). 3.
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 270 straipsnyje įtvirtinti nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai didelė žala atskiriems aplinkos elementams ir kiti sunkūs padariniai aplinkai, tačiau šie požymiai nesudaro pakankamų teisinių prielaidų nubausti kaltus asmenis už padarytas nusikalstamas veikas aplinkai. BK 277¹ straipsnis išaiškina kai kurias vartojamas sąvokas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektu siūloma patikslinti BK 270 straipsnio 1 dalį, numatant, kad tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba galėjo būti padaryta didelė žala aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. To paties straipsnio 2 dalį patikslinti, numatant, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 270 straipsnyje siekiama įtvirtinti alternatyvų didelės žalos aplinkai požymį. BK 277¹ straipsnis tikslinamas, šio straipsnio1 punkte atsisakoma nuorodų į 0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-814 pakeistame Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytos rūšys nebeskirstomos į kategorijas; taip pat tikslinamos nuorodos į kitus teisės aktus. Didelė žala aplinkai apibrėžiama keliais alternatyviais kriterijais. Visų pirma, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui (-ams) padarytas reikšmingas neigiamas poveikis kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.
Kiti alternatyvūs kriterijai apibrėžiami konkrečiomis ribinėmis vertėmis t. y., kai į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų, arba bendra bet kuriam iš aplinkos elementų padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL. Priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą būtų sudarytos aiškesnės teisinės prielaidos nubausti kaltus asmenis už padarytus pažeidimus aplinkai. Užtikrinant, kad pagal naują teisinį reglamentavimą baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas aplinkai bus pritaikyta kaltiems asmenims, prevenciškai būtų galima užkardyti naujas nusikalstamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. Tikėtina, kad po Įstatymo projekto priėmimo laikinai gali padaugėti teismui pateiktų kaltinamųjų aktų, nubaustų asmenų už nusikalstamas veikas aplinkai, tačiau ilgainiui, priimtas įstatymas veiks prevenciškai ir užkardys nusikalstamų veikų aplinkai darymą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nusikaltimai aplinkai kenkia ne tik žmonių sveikatai ir aplinkai, bet ir sąžiningai konkurencijai, verslams, kurie laikosi įstatyminių reikalavimų, todėl priėmus įstatymą, kuris prevenciškai užkardys nusikalstamų veikų aplinkai darymą, numatomas teigiamas poveikis verslui. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nebus reikalinga priimti naujų teisės aktų ir (ar) atlikti teisės aktų pakeitimus. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nebus reikalinga priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms per Teisės aktų informacinę sistemą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16.
Nėra. part_c5a2ab3c59b34953a9a53a3aa51d2975_end [¹] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/fs_21_6746 [²] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021PC0851&from=EN
2023-04-27 Nr. XIVP-2661 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 277¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad BK 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele inter alia tais atvejais, kai „į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės“. Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73. 90 ir 91 straipsniuose, kaip ir projekto 2 straipsniu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalies nuostatoje, yra nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingų ir pavojingų atliekų išmetimą į aplinką, tačiau Aplinkos apsaugos įstatyme atsakomybę užtraukiantis išmestų į aplinką nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis skaičiuojamas kubiniais metrais, o projektu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalyje – tonomis.
Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos medžiagos pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis (įskaitant konvertavimui reikalingą medžiagos tankį), svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, teikiamame projekte ir Aplinkos apsaugos įstatyme į aplinką išmestų nepavojingų ir pavojingų atliekų skaičiuojamų matų nereikėtų suvienodinti, tokiu būdų aiškiai atribojant juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ir 91 straipsniuose numatyta, kad išmetamų į aplinką minėtų atliekų kiekis gali būti „50 kubinių metrų ir didesnis“, t. y. nėra numatytas išmetamų į aplinką atliekų kiekio maksimumas. 2. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2502), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte reglamentuoti didelės žalos aplinkai turinį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Teisės grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Teisės grupės Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 277¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad BK 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele inter alia tais atvejais, kai „į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės“. Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73. 90 ir 91 straipsniuose, kaip ir projekto 2 straipsniu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalies nuostatoje, yra nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingų ir pavojingų atliekų išmetimą į aplinką, tačiau Aplinkos apsaugos įstatyme atsakomybę užtraukiantis išmestų į aplinką nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekis skaičiuojamas kubiniais metrais, o projektu siūlomoje BK 277¹straipsnio 2 dalyje – tonomis. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos medžiagos pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis (įskaitant konvertavimui reikalingą medžiagos tankį), svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, teikiamame projekte ir Aplinkos apsaugos įstatyme į aplinką išmestų nepavojingų ir pavojingų atliekų skaičiuojamų matų nereikėtų suvienodinti, tokiu būdų aiškiai atribojant juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ir 91 straipsniuose numatyta, kad išmetamų į aplinką minėtų atliekų kiekis gali būti „50 kubinių metrų ir didesnis“, t. y. nėra numatytas išmetamų į aplinką atliekų kiekio maksimumas.
Pritarti Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas siūloma matuoti ne tonomis, o kubiniais metrais, kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme. Siekiant nustatyti aiškų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą, Seime yra užregistruoti ir pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2502), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte reglamentuoti didelės žalos aplinkai turinį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr. XIVP-2661). Žalų dydžiai suderinti su 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr.XIVP-2661) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19 N 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą – “Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą.“, kuriam klausymų metu buvo pritarta, taip pat į daromą didelę žalą aplinkai. Vyriausybės pateiktame Baudžiamojo kodekso 270 ir 271¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2661) buvo siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai <...> į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų <...>“. Klausymų metu nuspręsta, kad toks „didelės žalos“ požymio apibrėžimas yra teisiškai ydingas, nes vien tik tam tikrų medžiagų atsikratymas savaime nereiškia, kad aplinkai ar atskiriems jos elementams buvo padaryta kokia nors žala. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, žr. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023).
2AT-17-303/2023). Atsižvelgiant į tai, Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) buvo nuspręsta baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą nustatyti ne per „didelės žalos“ požymio apibrėžimą, o tuo tikslu sukonstruojant atskirą formalią nusikalstamos veikos sudėtį (t. y. tokią nusikalstamos veikos sudėtį, kurios inkriminavimui nereikia nustatyti neigiamų aplinkos elementų pakitimų). Naujas BK 270⁴straipsnis ištaisys akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo spragą, kuri net ir už itin didelių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekių išmetimą leisdavo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį (fiziniams asmenims) arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ar 91 straipsnį (juridiniams asmenims). Naujame BK 270⁴ straipsnyje nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekiai – 15 ir 7 kubiniai metrai – įtvirtinami atsižvelgiant į tai, jog praktikoje būtent tokius atitinkamų atliekų kiekius išmeta kryptinga komercine veikla besiverčiantys asmenys, teikdami atliekų išvežimo paslaugas arba neteisėtai steigdami nelegalius sąvartynus ar panašią veiklą. Siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, kadangi pavieniai fiziniai asmenys tokiais atliekų kiekiais buitinėje veikloje nedisponuoja. Taip pat svarbu pabrėžti, kad BK 270⁴ straipsnis turės būti derinamas su Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pastaruosiuose dviejuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai į aplinką išmetama ne daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Dėl šios priežasties Seime yra užregistruoti ir pateikti lydintieji Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858). Naujo BK 270⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo už 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų išmetimą galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmių rūšys ir dydžiai yra analogiški tiems, kurie įtvirtinti galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje už panašios pagal pavojingumą veikos padarymą. BK 270⁴ straipsnio 2 dalyje maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma nustatyti ne trejus, o keturis metus, kadangi šioje dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas – pavojingosios medžiagos – aplinkai kelia didesnę grėsmę negu nepavojingosios medžiagos. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką:
Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu: „270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką
metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19 N 5 Argumentai: Suderinus su visais rengėjais, įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2024 m. sausio 1 d., kad Seimas iki to laiko spėtų priimti lydinčiuosius įstatymų projektus – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2858). Pasiūlymas:
Siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą:
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 4, (sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė