Projekto lyginamasis variantas
3
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Minimalių maisto poreikių dydis (toliau – MVPDM)
eurais vienam asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę:
1) MRKi– minimalaus maisto produktų rinkinio struktūrą sudarantys produktai kilogramais ir vienetais, kurių metiniai kiekiai, dalijami iš dvylikos, rodo vidutinius kiekius per mėnesį;
2) Ki– Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamos einamųjų metų I–III ketvirčių mėnesių ir ankstesnių metų III–IV ketvirčio mėnesių vidutinės mažmeninės maisto prekių kainos eurais. Tais atvejais, kai MRK nėra nurodytos konkrečios maisto prekių kategorijos, imami visų atitinkamų produktų rūšių metiniai kainų vidurkiai;
3) n – minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros produktų skaičius. 3. Ateinančių kalendorinių metų MVPD eurais vienam asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę: , kur:
1) MVPDM – minimalių maisto poreikių dydis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę;
2) EC – maisto ir nealkoholinių gėrimų lyginamasis svoris (Engel koeficientas), palyginti su faktine Lietuvos Respublikos gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūra, apskaičiuotas remiantis paskutiniais skelbiamais NŪBT duomenimis ir atitinkantis procentinę maisto ir nealkoholinių gėrimų vartojimo išlaidų dalį, palyginti su bendromis piniginėmis namų ūkio vartojimo išlaidomis. Siekiant išvengti šio koeficiento svyravimo dėl statistinių, o ne faktinių Lietuvos Respublikos gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūros pokyčių, EC skaičiuojamas tų gyventojų, kurių išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, NŪBT duomenimis, yra:
MVPDM]. Apskaičiuota EC reikšmė negali viršyti 50 procentų.
Į bendras Lietuvos Respublikos gyventojų pinigines vartojimo išlaidas neįskaičiuojamos išlaidos alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, restoranams ir viešbučiams;
3) SVKIP – Lietuvos banko skelbiama vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), ateinančių metų rugsėjo birželio mėnesio prognozė. Jeigu SVKIP reikšmė neigiama, taikant formulę laikoma, kad ji yra lygi nuliui;
4) SVKI – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja ateinančių einamųjų kalendorinių metų MVPD euro tikslumu ir iki gruodžio rugsėjo 310 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
ir uždaviniai: Dalis įvairioms išmokoms svarbių bazinių dydžių (bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamos pajamos) yra procentiniu santykiu susieti su minimalių vartojimų poreikių dydžiu (toliau – MVPD). MVPD kasmet yra naujai perskaičiuojamas, tačiau su dideliu atsilikimu nuo einamojo laikotarpio. Tai sukuria didžiules problemas įvairių išmokų gavėjams, ypač kai yra tokia didelė infliacija, kokią turime 2022–2023 metais. Esama MVPD apskaičiavimo metodika neaktualizuoja esamų kainų pokyčio ir labai atsilieka nuo šiandieninių minimalių žmogaus vartojimo poreikių, todėl būtina koreguoti MVPD apskaičiavimo formulėje naudojamus rodiklius. Šiuo metu Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis numato MVPD apskaičiavimo formulėje naudoti ankstesnių metų IV ketvirčio ir einamųjų metų I–III ketvirčių laikotarpio rodiklius ir kasmet apskaičiuoti tik ateinančių kalendorinių metų MVPD iki gruodžio 31 d. Dėl tokios MVPD apskaičiavimui taikomos metodikos, jo aktualumas atsilieka nuo 1,5 metų iki 2,5 metų. Parengto Įstatymo pakeitimo projekto tikslas - aktualizuoti MVPD skaičiavimui naudojamus rodiklius laiko atžvilgiu, kad tai aktualizuotų svarbiausius socialinių išmokų bazinius dydžius, o kartu ir socialines išmokas (vaiko pinigai, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, socialinės pašalpos ir kitos), kas apsaugotų pažeidžiamiausias visuomenės grupes nuo neigiamo infliacijos poveikio, kuris būtent joms buvo yra sukuria daugiausia sunkumų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narių grupė. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatymo trečiasis straipsnis šiuo metu numato, kad Socialinė apsaugos ir darbo ministerija ateinančių kalendorinių metų MVPD kiekvienais metais apskaičiuoja pagal ankstesnių metų IV ketvirčio ir einamųjų metų I–III ketvirčių laikotarpį iki gruodžio 31 d. Pavyzdžiui, 2023 m. MVPD būtų nustatytas imant 2021 m. IV–2022 m. III ketvirčių laikotarpį, o naudojamas 2024 m. I–IV ketvirčius. Dėl tokios skaičiavimo metodikos MVPD atsilieka nuo esamų vidutinių rinkos kainų nuo 1 metų 2 ketvirčių iki 2 metų 2 ketvirčių, atitinkamai nuo 1,5 iki 2,5 metų vėluoja ir įvairiausių socialinių išmokų didėjimas (vaiko pinigai, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, socialinės pašalpos ir t.t.), kurių baziniai dydžiai procentiniu santykiu yra susiję su praėjusių metų MVPD. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pakeitimu numatoma apskaičiuoti MVPD, taikant laikotarpį nuo praėjusių metų III ketvirčio iki einamųjų metų II ketvirčio, iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Taip pat apskaičiavimo formulėje siūloma vadovautis Lietuvos banko skelbiama vidutinės metinės infliacijos (SVKIP), apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), ateinančių metų birželio mėnesio prognoze. Siūlomas pakeitimas MVPD skaičiuoti vienu ketvirčiu anksčiau, nustatant ne ateinančių, bet einamųjų metų MVPD, leis optimizuoti šį rodiklį, paankstinant jį trimis ketvirčiais. Pavyzdžiui,
laikotarpis, o nustatytas MVPD naudojamas 2024 m. I–IV ketvirčius. Taip skaičiuojant būtų sumažintas MVPD atsilikimas nuo esamų vidutinių rinkos kainų: nuo 3 ketvirčių iki 1 metų 3 ketvirčių, kai pagal dabartinį MVPD skaičiavimą atsilikimas yra nuo 1 metų 2 ketvirčių iki 2 metų 2 ketvirčių.
Tai spręstų socialinės neteisybės situaciją, kai dėl netinkamos socialinių išmokų indeksacijos, augant infliacijai labiausiai nukenčia pažeidžiamiausios visuomenės grupės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, teisės aktų keisti nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Lėšų poreikio Įstatymo įgyvendinimui neįmanoma nustatyti, nes MVPD priklauso nuo vartotojų kainų indekso (infliacijos) pokyčio, kuriam įtaką daro nuolat kintančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Išlaidos iš esmės nepadidės, Įstatymo pakeitimas tik jas paankstins, kas padidins socialinį teisingumą pažeidžiamiausių visuomenės grupių atžvilgiu. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „minimalių vartojimų poreikių dydis“, „minimalių maisto poreikių dydis“, „išmoka“, „socialinė politika“. 16.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ
2023-04-26 Nr. XIVP-2658 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlomus pakeitimus (dėl vidutinės metinės infliacijos apskaičiavimo remiantis ateinančių metų birželio mėnesio prognoze) ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, kartu turėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) apskaičiuojamas vadovaujantis vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze, kurią apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja einamųjų kalendorinių metų MVPD euro tikslumu ir iki rugsėjo 30 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Siūlomas reguliavimas tobulintinas. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta ateinančių metų MVPD apskaičiavimo tvarka.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija MVPD apskaičiuoja ne tik pagal keičiamo įstatymo
straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus duomenis, pvz., vidutinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, kurias kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia Lietuvos statistikos departamentas (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze, kurią apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas (3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl svarstytina, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, neturėdama reikiamų duomenų, galės iki rugsėjo 30 d. patvirtinti MVPD euro tikslumu. Pabrėžtina, kad neužtenka tik techniškai pakeisti mėnesį ar metus, turi būti sistemiškai peržiūrimas ir, esant reikalui, keičiamas visas šio įstatymo tekstas. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte esantis Lietuvos statistikos departamento pavadinimas keistinas pavadinimu Valstybės duomenų agentūra. Atitinkamai kartu turėtų būti keičiamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos (3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai), kuriose yra pateikta nuoroda į Lietuvos statistikos departamentą. 4. Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas, nes jame nėra nuostatų dėl įstatymo įgyvendinimo. 5. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio
rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsniu visas keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Be to, įstatymo projekto pavadinime po žodžio ,,įstatymo“ įrašytinas keičiamo įstatymo numeris ,,NR. X-1710“. 6.
nuostatas, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. turėtų patvirtinti einamųjų kalendorinių metų (t. y. 2023 metų) MVPD, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas, 2023 metų MVPD jau yra patvirtintas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume papildyti projekto 2 straipsnį ir numatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant 2024 metų ir vėlesnių metų MVPD. 7. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d., o 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]