Projekto Projekto lyginamasis variantas
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS įstatymo NR. IX-705 13, 17 ir 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Papildyti 13 straipsnį 15 dalimi:
„15. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
asmenys, įsigydami ir turėdami B kategorijos ginklus, taip pat šio straipsnio 6, 12 ir 14 dalyse nurodyti asmenys, įsigydami ir turėdami A ir B kategorijų ginklus, privalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„12) neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso šio įstatymo nustatytais atvejais.“
2Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio
specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo
ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos esamiems (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata netaikoma šauliams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus ir pateikusiems šaulio pažymėjimą.“
1.
1Papildyti 30 straipsnį 1 dalies nauju 9 punktu:
„9) prieš pasibaigiant leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo laikui ir prieš kreipiantis į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 30 straipsnio 1 dalies 9–11 punktus laikyti atitinkamai 10–12 punktais. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie po šio įstatymo įsigaliojimo kreipiasi į policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant nurodyto leidimo galiojimo laikui, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. 4. Prašymai išduoti leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIVP-2654(2) lyginamasis variantas
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS įstatymo NR. IX-705 13, 17 ir 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Papildyti 13 straipsnį 15 dalimi:
„15. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo B kategorijos ginklui išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 6, 12 ir 14 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo A ir B kategorijų ginklams išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, privalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„12) neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso šio įstatymo nustatytais atvejais.“
2Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio
pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos esamiems (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata netaikoma šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.“
1Papildyti 30 straipsnį 1 dalies nauju 9 punktu:
„9) ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki pasibaigiant leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminui ir prieš kreipiantis į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 30 straipsnio 1 dalies 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 10, 11 ir 12 punktais. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, neišklausiusiems pilietinio pasipriešinimo kurso, leidimas nešiotis ginklus ir leidimas laikyti ginklus neišduodamas ir nepratęsiamas. 4. Prašymai išduoti leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS įstatymo NR. IX-705 13, 17 ir 30 STRAIPSNIŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 17 d. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“,
kurios tikslas – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.[1] Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis. Valstybės gynyba – ne vien gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Vykdyti grėsmių prevenciją, priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai.
Vienas iš Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje numatytų uždavinių – siekti laipsniškai plėsti kitų piliečių, ypač nevyriausybinių organizacijų, taip pat ir veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose užsienio šalyse, verslo atstovų, dalyvavimą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis. Taip pat įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, karo padėties metu sudarysiančius kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, ir sudaryti jiems galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas. Sėkminga simetrinė gynyba prieš simetrinį puolimą galima tuomet kuomet priešininkų santykinės kovinės galios santykis nėra didesnis nei 1 prie 3. Tačiau kuomet priešininko santykinės kovinės galios santykis yra gerokai didesnis, simetrinė gynyba yra pasmerkta pralaimėjimui. Norint apsiginti nuo santykinės kovinės galios santykiu žymiai stipresnio priešininko, vien gynybos neužtenka. Reikalinga proaktyvi asimetrinė kariavimo kryptis, o tai yra – rezistencija. Rezistencija priklauso nuo visuomenės atsparumo ir pilietinės valios. Valia ir pajėgumai atsispirti išoriniam spaudimui, įtakai, priešintis okupacijai bei atsistatyti visų pirma yra visos tautos atsakomybė.
Tačiau iki šiol Krašto apsaugos ministerija neparengė Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vedamą neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą 2022 m. išklausė tik 3000 žmonių. Visuotinės gynybos kontekste tokie skaičiai yra akivaizdžiai per maži. 2022-ųjų pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai rodo, kad agresijos atveju 14 proc. Lietuvos gyventojų šalį gintų ginklu, 36 proc. priešintųsi neginkluotu būdu, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, 13 proc. pasitrauktų iš Lietuvos, bet didelė dalis žmonių (22 proc.) yra tie, kurie nežino, nes tiesiog neturi informacijos apie savo vietą valstybės gynybos sistemoje.[2] Taip pat yra Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS), Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP), Specialiųjų operacijų pajėgų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojami rezistencijos ir pilietinio pasipriešinimo kursai, tačiau jie vyksta krašto apsaugos sistemos viduje. Visgi reikalingas toks pilietinio pasipriešinimo kursų modelis, kuris apimtų plačiąją visuomenę – t. y. kad kuo daugiau eilinių Lietuvos gyventojų žinotų įvairias pasipriešinimo galimybes bei rezistencijos būdus. Pirmasis to žingsnis galėtų būti pilietinio pasipriešinimo kursai asmenims, norintiems įsigyti ginklą medžioklei, sportui, savigynai profesinei veiklai ar mokymui. Pavyzdžiui, turimais duomenimis, leidimus laikyti (nešiotis) A ir B kategorijos (t. y. mirtinus) ginklus turi 56948 asmenys, o per 2022 metus leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A ir B kategorijos ginklus buvo išduoti 8061 fiziniam asmeniui (t. y. apie 3 kartus daugiau nei ankstesniais metais). Tai yra tam kovinę galią turinti gyventojų dalis.
Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, parengtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir
įtvirtinti reikalavimą asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus ir jų šaudmenis medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ar mokymui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Taip pat to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
Vadovaujantis įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą laikyti ginklus, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus. Vadovaujantis įstatymo 13 straipsnio 12 dalimi, mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
Taip pat pagal įstatymo 13 straipsnio 14 dalį, sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms, ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus. Visi šie asmenys, norėdami įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, neprivalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursų. Šiuo metu tik šauliai, profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, kurie gali įsigyti ir turėti tarnybai skirtus ginklus, jų šaudmenis, taip pat gali išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus. Tačiau tokie kursai yra krašto apsaugos sistemos rėmuose – t. y. orientuoti į LŠS, KASP ir Lietuvos kariuomenės bendruomenę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 12 ir 14 dalyse numatytus tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo ir turėjimo reikalavimus, nustatant, kad medžioklei B kategorijos ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, jų šaudmenis, sportui B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius, savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius, profesinei veiklai B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B kategorijos ginklus, jų šaudmenis galėtų įsigyti ir turėti asmenys, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, vykdydami tarnybines pareigas, galėtų nešiotis Lietuvos banko įsigytus ir turimus automatinus šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą ir gavę leidimą nešiotis ginklus.
Ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6,
bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms, ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, galėtų įsigyti ir turėti sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir
rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą ir gavę leidimą laikyti ginklus. Atitinkamai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo, nustatytais atvejais neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso, negalėtų įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B kategorijos ginklų, jų šaudmenų.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nes profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai tokį kursą jau dabar gali išklausyti, o specialiojo statuso subjektų pareigūnai, kurie karo padėties metu būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, minėtą kurstą galėtų išklausyti per bendras pratybas ar mokymus su kariais. Tuo metu specialiojo statuso subjektų pareigūnai, kurie karo padėties metu nebūtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, toliau vykdytų įstatymų jiems priskirtas funkcijas. Minėtas reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas ir šauliams, norintiems įsigyti ir turėti ginklus ne tik šaulio tarnybai ar savigynai, bet ir medžioklei, sportui, profesinei veiklai ar mokymui, ir kaip įrodymą pateikusiems šaulio pažymėjimą, nes visi šauliai tokį kursą gali išklausyti jau dabar. Taip pat pagal tikslinamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį siūloma nustatyti, kad visi šie minėti asmenys, norėdami šio įstatymo nustatyta tvarka prasitęsti turimo leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminą, kuris yra 5 metai, kaskart privalės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.
Nes grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti. Pažymėtina, kad vien per likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst. Tai iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą, sustiprins visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, nes kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgys pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinos savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais. O tai neabejotinai sustiprintų valstybės gynybinės galios potencialą. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai išduoti leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami bus nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką – t. y. šiuos prašymus pateikusiems asmenims nereikės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kurso. Jiems jį reikės išklausyti prieš prasitęsiant šių leidimų galiojimo terminą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, įtvirtinus reikalavimą asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus, išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, kurio metu būtų suteikiama pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, bus užtikrinamas veiksmingesnis piliečių įsitraukimas į šalies gynybą ir efektyvesnis atgrasymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ginklų įsigijimas ir turėjimas“, „ginklų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai“, „ginklų savininkai ir naudotojai“, „pilietinis pasipriešinimas“,
„pilietinio pasipriešinimo kursai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“. [2] Pilietinės visuomenės institutas „Pilietinės galios indeksas: 2022 m.“ Vilnius, 2022, p. 28–29 <http://www.civitas.lt/wp-content/uploads/2023/01/PGI_2022metai.pdf> [Žiūrėta 2023-04-12].
2023-04-24 Nr. XIVP-2654 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnyje siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje numatyti tam tikri asmenys
„įsigydami ir turėdami“ A ir B kategorijos ginklus privalėtų „išklausyti
pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, ginklo turėjimo sąvoka apima ginklo ir (ar) šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą bei naudojimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prieš įgyjant A ir B kategorijos ginklą asmuo turi įgyti leidimą laikyti ar leidimą nešioti A ir B kategorijos ginklus. Pastebėtina, kad iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 dalies formuluotės
„įsigydami ir turėdami A ir B kategorijos ginklus“ nėra aišku, kada asmuo, siekdamas turėti A ir
B kategorijos ginklą, turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą - prieš teikdamas prašymą dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A ir B kategorijos ginklą, ar prieš fiziškai įgyjant (nusiperkant) tokios kategorijos ginklą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens turimas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą, suteikia jam teisę turėti ne vieną tos pačios kategorijos ginklą, todėl projekto nuostatas siūlytina tikslinti, pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą siejant ne su fiziniu ginklo įsigijimu (tokiu atveju išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų kaskart įsigyjant naują ginklą), o su leidimo, suteikiančio teisę A ir B kategorijos ginklus laikyti ar nešiotis, gavimu. 2.
likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. Asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst. Tai iš viso, įkaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų.“ Pastebėtina, kad šie skaičiai yra preliminarūs, o pasiruošimui dėl projektu siūlomų pakeitimų yra numatomi tik 8 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar iki projektu siūlomu nuostatų įsigaliojimo bus tinkamai pasiruošta tokių kursų organizavimui ir ar bus objektyvios galimybės vykdyti tokius kursus tokiam skaičiui asmenų, t. y. ar pritarus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, leidimų įsigyti, laikyti ir nešioti A ir B kategorijos ginklus procesas netaps itin sudėtingas ir neproporcingai ilgas. Be kita ko, nėra aišku ir tai, kaip šie kursai bus organizuojami Europos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi B kategorijos ginklą gali įgyti profesinei veiklai. 3. Projekto aiškinamojo rašto
aspektu pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, nes numatomas naujas reguliavimas dėl privalomų kursų išklausymo tam tikrai asmenų grupei, siekiančiai įgyti ir turėti A ir B kategorijos ginklus ir asmenims, kuriems baigiasi leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus, o tam reikės papildomai paruošti specialistus, vedančius tokio pobūdžio kursus. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į numanomą lėšų poreikį, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4.
tikslintina projekto 4 straipsnio 3 dalis, vietoje žodžių „asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2023-11-13 Nr. XIVP-2654(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, nustatantis, kad keičiamame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) išvardytiems asmenims leidimas nešiotis ginklus ir leidimas laikyti ginklus būtų neišduodamas ir nepratęsiamas, jei jie neišklausė pilietinio pasipriešinimo kurso, teikiamu įstatymo projektu yra nustatytas pačiose keičiamo įstatymo nuostatose, todėl jo atkartoti projekto 4 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje įstatymo taikymą, nereikia. Pastebėtina ir tai, kad toks perteklinis projekto 4 straipsnio 3 dalies reguliavimas sukelia teisės normų koliziją su projekto to paties 4 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma išimtis iš projekto 4 straipsnio 3 dalyje formuluojamos taisyklės - prašymai išduoti leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką, t. y. leidimai laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus išduodami ir pratęsiami ir neišklausiusiems pilietinio pasipriešinimo kursų asmenims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti projekto 4 straipsnio 3 dalies kaip perteklinės. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
GYNYBOS komitetas
nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės patarėja Martyna Aleksandronytė ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos patarėjas Audrius Čiupala, Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Eglė Drėgvaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-241 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnyje siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje numatyti tam tikri asmenys „įsigydami ir turėdami“ A ir B kategorijos ginklus privalėtų „išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, ginklo turėjimo sąvoka apima ginklo ir (ar) šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą bei naudojimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prieš įgyjant A ir B kategorijos ginklą asmuo turi įgyti leidimą laikyti ar leidimą nešioti A ir B kategorijos ginklus. Pastebėtina, kad iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo
ginklus“ nėra aišku, kada asmuo, siekdamas turėti A ir B kategorijos ginklą, turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą - prieš teikdamas prašymą dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A ir B kategorijos ginklą, ar prieš fiziškai įgyjant (nusiperkant) tokios kategorijos ginklą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens turimas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą, suteikia jam teisę turėti ne vieną tos pačios kategorijos ginklą, todėl projekto nuostatas siūlytina tikslinti, pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą siejant ne su fiziniu ginklo įsigijimu (tokiu atveju išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų kaskart įsigyjant naują ginklą), o su leidimo, suteikiančio teisę A ir B kategorijos ginklus laikyti ar nešiotis, gavimu. Pritarti Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. Asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst.
Tai iš viso, įkaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų.“ Pastebėtina, kad šie skaičiai yra preliminarūs, o pasiruošimui dėl projektu siūlomų pakeitimų yra numatomi tik 8 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar iki projektu siūlomu nuostatų įsigaliojimo bus tinkamai pasiruošta tokių kursų organizavimui ir ar bus objektyvios galimybės vykdyti tokius kursus tokiam skaičiui asmenų, t. y. ar pritarus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, leidimų įsigyti, laikyti ir nešioti A ir B kategorijos ginklus procesas netaps itin sudėtingas ir neproporcingai ilgas. Be kita ko, nėra aišku ir tai, kaip šie kursai bus organizuojami Europos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi B kategorijos ginklą gali įgyti profesinei veiklai. Pritarti Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.“ Šiuo aspektu pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, nes numatomas naujas reguliavimas dėl privalomų kursų išklausymo tam tikrai asmenų grupei, siekiančiai įgyti ir turėti A ir B kategorijos ginklus ir asmenims, kuriems baigiasi leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus, o tam reikės papildomai paruošti specialistus, vedančius tokio pobūdžio kursus. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į numanomą lėšų poreikį, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Vyriausybės nuomonę, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „š. m. rudenį planuojama, jog pradės veikti nuotolinių mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma, administruojama Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši platforma bus naudojama ir baziniam ginklų savininkų rengimui pilietinio pasipriešinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog papildomo finansavimo keičiamam įstatymui įgyvendinti nereikės, o ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui bus organizuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų – 20 tūkst. ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymas per metus kainuos apie 20 tūkst. Eur.“ Komitetas pažymi, kad minėta platforma https://www.mobilizacijosmokykla.lt/ jau veikia nuo 2023 m. spalio 9 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalis, vietoje žodžių „asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus“. Nepritarti Argumentai: Žr. ketvirtąjį NSGK pasiūlymą, kuriame yra performuluotas tekstas, todėl poreikio redakcinio pobūdžio korekcijoms nebeliko. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-04-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
* Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-930 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2654 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.1.
5291
pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, turi sudaryti prielaidas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, todėl įstatyme turi nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama pagrindo manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui, viešajai tvarkai (Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT30-N3/2023). Pabrėžtina, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek Konstitucinis Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtintas leidimų laikyti ar leidimų nešiotis ginklus išdavimo sąlygas, jas sieja su pavojaus visuomenės saugumui eliminavimu, kuris gali kilti asmeniui naudojantis ginklu. Pilietinio pasipriešinimo kursų tikslas – įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių, žinoti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, todėl šių kursų išklausymas nesąlygoja galimo pavojaus visuomenės saugumui užkirtimo dėl ginklus ir šaudmenis turinčio asmens veikimo, taip pat nesudaro prielaidų didesniam visuomenės saugumui ar viešosios tvarkos užtikrinimui leidimų laikyti ar leidimų nešioti ginklus išdavimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekte pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą sieti ne su leidimų laikyti ar leidimų nešioti ginklus išdavimu, o su A ir B kategorijų ginklų savininko, valdytojo, naudotojo pareigomis, atitinkamai keičiant keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.
Nepritarti Argumentai: Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateikiamos skirtingos teisininkų pozicijos dėl pareigos išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą susiejimo/nesusiejimo su leidimo, suteikiančio teisę laikyti ar nešiotis atitinkamos kategorijos ginklus, gavimu. NSGK laikosi pozicijos, kad siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis turėtų įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinoti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, todėl pasirinktas pilietinio pasipriešinimo modelis yra būtinas. Fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo atitinkamos kategorijos ginklui išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1,3
pilietinio pasipriešinimo kursą privalėtų išklausyti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, Lietuvos bankas, Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, taip pat jų darbuotojai. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį Europos fizinis asmuo yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ar Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį Europos juridinis asmuo yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys. Pagal keičiamo įstatymo
Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčius Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečius). Taigi pagal Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą pilietinio pasipriešinimo kursą privalėtų išklausyti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir asmenys, kurie neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime (bylos Nr. 16/2009) konstatuota, kad pagal Konstituciją kai kurias pareigas turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai: pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis), pareigą atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgus į tai, siūlymas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybės neturintys asmenys taip pat būtų įpareigojami išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, nėra pagrįstas. Kadangi Konstitucija ir kiti įstatymai nedraudžia Lietuvos Respublikos pilietybės neturintiems asmenims ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siūlytina keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyti šių asmenų, kurie yra A ar B kategorijų ginklų savininkai, valdytojai, naudotojai, teisę, o Lietuvos Respublikos piliečiams pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
atsisakyti reikalavimo juridiniams asmenims išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, kadangi toks reikalavimas šių asmenų atžvilgiu negalėtų būti įgyvendintas. Be to, juridiniai asmenys savo darbuotojams A arba B kategorijos ginklą galės perduoti atitinkamoms pareigoms vykdyti, tik jei šie darbuotojai turės asmeniškai gautą leidimą nešiotis A ar B kategorijos ginklą. Pritarti Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 1.4.
52922 1.4. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat šauliams, pateikusiems šaulio pažymėjimą, nereikia išklausyti pilietinio pasipriešinimo kurso. Atkreiptinas dėmesys, kad šaulio pažymėjimas turėtų būti pateikiamas vadovaujantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, todėl šiuo atžvilgiu siūloma nuostata yra perteklinė. Pažymėtina, kad į atsargą išleisti kariai dar 10 metų tarnauja aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. Šios tarnybos metu kariai šaukiami į mokymus ir pratybas, taip pat karo padėties metu, paskelbus mobilizaciją ar kitais Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais šaukiami į karo tarnybą, atlikti jiems nustatytų užduočių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į atsargą išleisti kariai perkeliami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir prireikus gali būti pašaukti į karinę tarnybą. Todėl atsargos kariams neturėtų būti nustatoma pareiga išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Pritarti Žr. antrąjį NSGK pasiūlymą. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.
XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 7.1 papunkčio nuostatas Lietuvos Respublikos piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui pagal kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir kad, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos kariuomenė organizuoja ir vykdo piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja ir vykdo piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija. Pritarti Žr. pirmąjį ir trečiąjį NSGK pasiūlymą. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
į tai, kad keičiamam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė, bet Lietuvos policijos generalinis komisaras, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pritarti Žr. NSGK ketvirtąjį pasiūlymą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2.
529
planuojama, jog pradės veikti nuotolinių mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma, administruojama Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši platforma bus naudojama ir baziniam ginklų savininkų rengimui pilietinio pasipriešinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog papildomo finansavimo keičiamam įstatymui įgyvendinti nereikės, o ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui bus organizuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų
komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-2654(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-09-271 Argumentai: Atliepiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą tikslinti Įstatymo projektą, pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą siejant ne su fiziniu ginklo įsigijimu (tokiu atveju išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų kaskart įsigyjant naują ginklą), o su leidimo, suteikiančio teisę A ir B kategorijos ginklus laikyti ar nešiotis, gavimu, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę dėl reikalavimo juridiniams asmenims išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą atsisakymo, siūlytina:
Pasiūlymas: Išdėstyti Įstatymo projekto 1 straipsnį taip:
Papildyti 13 straipsnį 15 dalimi: „15.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, įsigydami ir turėdami prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo B kategorijos ginklus ginklui išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 6, 12 ir 14 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, įsigydami ir turėdami prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo A ir B kategorijų ginklus ginklams išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, privalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-09-272 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pastabas, kad reikalavimas šauliams pateikti šaulio pažymėjimą yra perteklinis ir, kad atsargos kariams nustatoma pareiga išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą neturėtų būti taikoma, siūlytina: Pasiūlymas: Išdėstyti Įstatymo projekto 2 straipsnį taip: „2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
dalį 12 punktu: „12) neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso šio įstatymo nustatytais atvejais.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir
specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
Šio straipsnio 1 dalies
įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata netaikoma šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus ir pateikusiems šaulio pažymėjimą.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2023-09-273 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą Įstatymo projekte nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija, siūlytina: Pasiūlymas: Išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnį taip: „3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
dalies nauju 9 punktu: „9) ne vėliau kaip prieš
leidimo laikyti ginklus galiojimo terminui laikui ir prieš kreipiantis į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 30 straipsnio 1 dalies 9–11 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 10–12
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Atliepiant Vyriausybės siūlymą Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras, siūlytina: Pasiūlymas: Išdėstyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Kadangi siūlomi pilietinio pasipriešinimo kursai taptų privalomais fiziniams asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir siekiantiems įgyti ar pratęsti leidimą nešiotis ar laikyti ginklus, būtina Įstatymo projekte numatyti ir padarinius šio reikalavimo nesilaikantiems asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, neišklausiusiems pilietinio pasipriešinimo kurso, leidimas nešiotis ginklus ir leidimas laikyti ginklus neišduodamas ir nepratęsiamas. ir kurie po šio įstatymo įsigaliojimo kreipiasi į policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant nurodyto leidimo galiojimo laikui, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas
įstatymo projektas XIVP-2654(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė