Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio keitimas. Papildyti 9 straipsnio „Bylų nagrinėjimo teisme viešumas“ 1 punktą taip:
tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams. Visos bylos dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo visais atvejais privalomai nagrinėjamos viešai, išskyrus, kai dėl to prieštarauja nukentėjusieji. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra užtikrinti, kad visos teisme nagrinėjamos bylos dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo visais atvejais privalomai būtų nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai dėl to prieštarauja nukentėjusieji. Toks viešumas atgrasytų į pedofiliją linkusius asmenis daryti tokius nusikaltimus. . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme tokių bylų viešumas nėra numatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 9 straipsnio 1 dalį sakiniu, kuriame nustatoma, kad visos teisme nagrinėjamos bylos dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo visais atvejais privalomai būtų nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai dėl to prieštarauja nukentėjusieji. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„seksualinis mažamečių ir nepilnamečių asmenų
prievartavimas, tvirkinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Petras Gražulis
2023-04-18 Nr. XIVP-2623 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu siūloma įtvirtini Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9 straipsnio 1 dalyje nuostatą, jog „Visos bylos dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo visais atvejais privalomai nagrinėjamos viešai, išskyrus, kai dėl to prieštarauja nukentėjusieji.“ Projektas diskutuotinas. Pirma, teismo proceso viešumas yra konstitucinis baudžiamojo proceso principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir 117 straipsnio 1 dalyje, BPK 9 ir 44 straipsniuose. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, todėl projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas dėl privalomumo tam tikras kategorijos bylas nagrinėti viešai yra perteklinis, nes toks principas plačiąja prasme jau yra įtvirtintas galiojančiame BPK. Antra, BPK 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomi atvejai, kai byla nagrinėjama neviešai (kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams). Be kita ko, BPK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidžiama bylą (jos dalį) nagrinėti neviešai ir tais atvejais, kai nagrinėjamos bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylos, taip pat kitos bylos, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.
Remiantis BPK 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais, teismo sprendimas dėl neviešo teismo posėdžio yra diskrecinio pobūdžio. Priimdamas sprendimą visą ar dalį bylos nagrinėti neviešai, teismas turi spręsti, kuri iš byloje konkuruojančių konstitucinių vertybių – kaltinamojo teisė į viešą teismą ar nukentėjusiojo teisė į privataus gyvenimo apsaugą – konkrečiu atveju pripažįstama verta didesnės apsaugos; antra, klausimas dėl neviešo bylos nagrinėjimo gali būti sprendžiamas įvairiose proceso stadijose; trečia, sprendimą nagrinėti bylą neviešai gali priimti teismas ex officio (pagal pareigas), taip pat išnagrinėjęs proceso dalyvio prašymą. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų įtvirtinama pareiga teismui bylas „<...> dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo visais atvejais <...>“ nagrinėti viešai, nepaliekant teismui diskrecijos teisės spręsti dėl bylų viešumo, sistemiškai nedera su BPK 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
Be kita ko, tarptautinės rekomendacijos pabrėžia, kad turi būti gerbiama nepilnamečio teisė į konfidencialumą, nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją[1], šiuo aspektu pažymėtinas ir BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas absoliutus draudimas skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Bylos, kuriose nukentėjusieji yra nepilnamečiai yra sunkios ir sudėtingos tiek moraliniu, tiek teisiniu aspektu, nepilnamečio gerovė (ne visuomenės interesas žinoti) yra pagrindinis veiksnys nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Svarbu įvertinti ir tai, kad žiniasklaida yra išskirtinai aktyvi, „informuodama“ visuomenę apie nusikalstamas veikas, kuriose nukentėjo nepilnamečiai, todėl tokių bylų viešumas, ne kiek atgrasytų į pedofiliją linkusius asmenis daryti tokius nusikaltimus (kaip nurodoma aiškinamajame rašte), o tikėtina, padarytų dar didesnę žalą nukentėjusiesiems asmenims ir neužtikrintų tinkamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisinės apsaugos. Trečia, baudžiamojo proceso, susijusio su nepilnamečiais, organizavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių baudžiamojo proceso tikslas (dėmesio centras) būtų ne tik nusikalstamos veikos tyrimas, bet ir vaiko gerovės užtikrinimas[2].
Jaunas asmens amžius, socialinė branda, psichinė sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamojo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, taip pat ir nepilnamečio interesus byloje atstovaujantys asmenys (tėvai, įtėviai), kurie tam tikrai atvejais gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais, ir kurie paprastai nėra teisininkai profesionalai, ne visada gali įvertinti bylos viešumo pasekmes, todėl nustatant imperatyvią normą, jog bylos „<...> dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo <...>“ nagrinėjamos neviešai tik tais atvejais kai tam prieštarauja nukentėjusieji, gali būti padaroma didelė žala nepilnamečių nukentėjusiųjų psichikai ir tolesniam jų vystymuisi. 2. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“: 2.1. Projekto pavadinime išbrauktinas BPK numeris „IX-785“. 2.2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu BPK
straipsnio 1 dalį, projekto
ir ją išdėstyti taip:“. 2.3. Keičiamo straipsnio dalis dėstytina kabutėse. 2.4. Projekto 2 straipsnyje nėra įstatymo taikymo nuostatų, todėl projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas“.
Be to, įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, manytina, nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo jo taikymui, todėl abejotina, ar konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos nurodymas apskritai tikslingas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] [1] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnis. [2] Rima Ažubalytė, Ramūnas Jurgaitis, Jolanta Zajančkauskienė, Specifinės baudžiamojo proceso rūšys.