Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis. ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“
Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Draudžiama parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros,
siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudžiama eksponuoti genetiškai nevisaverčius, su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis gyvūnus augintinius. ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ieva Pakarklytė
Projekto Nr. XIVP-2606(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar
fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos;“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius nesveikus
gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis. ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros.“
Papildyti 12 straipsnį 5¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į
gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nevisaverčius
nesveikus gyvūnus augintinius, su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis ar gyvūnus augintinius., kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1 d. 2.
2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5¹ dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyvūnams augintiniams, kuriems Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros, padarytos siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar jų fiziologines funkcijas, buvo atliktos iki 2013 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektą rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas norint sumažinti privačių asmenų paskatas neteisėtai atlikti veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos). Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas yra mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, kai jiems ne dėl medicininių (sveikatos) priežasčių yra karpomos galūnės. Tokios veterinarinės procedūros yra draudžiamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsniu, tačiau gyvūnų teises saugančios nevyriausybinės organizacijos nuolat pastebi gyvūnus augintinius, kuriems šios procedūros yra atliktos (dažniausiai – galūnių karpymas šunims). Įrodyti, kad gyvūnui augintiniui atlikta neteisėta veterinarinė procedūra yra sudėtinga, kadangi argumentuojama, kad šie gyvūnai augintiniai galėjo būti įvežti iš trečiųjų šalių, kuriose tokia procedūra nėra draudžiama. Dėl šios priežasties taikytinos papildomos teisės aktais nustatomos priemonės, mažinančios paskatas atlikti tokias veterinarines procedūras gyvūnams augintiniams ar juos įsivežti iš trečiųjų šalių – draudimas tokius gyvūnus augintinius veisti, draudimas jais prekiauti ir draudimas juos eksponuoti. Draudimas veisti tokius gyvūnus yra reikalingas dėl to, kadangi praktika karpyti galūnes įprastai taikoma konkrečioms gyvūnų augintinių veislėms, tad, jei veisimui naudojamas gyvūnas karpytomis galūnėmis, egzistuoja rizika, kad ir jo palikuoniams bus atliktos neteisėtos veterinarinės procedūros.
Draudimas prekiauti tokiais gyvūnais yra reikalingas dėl to, kad gyvūnai augintiniai, kuriems neteisėtai atliktos veterinarinės procedūros, rinkoje yra santykinai reti, o tai gali didinti šių gyvūnų kainą ir taip sukurti paskatas daliai veisėjų tokias veterinarines procedūras gyvūnams atlikti. Draudimas tokius gyvūnus augintinius eksponuoti yra reikalingas dėl to, kad gyvūnai su neteisėtai atliktomis veterinarinėmis procedūromis nebūtų demonstruojami kaip siektinas gyvūnų estetikos pavyzdys ir neskatintų atlikti tokių procedūrų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Įstatymo projektu siūloma riboti veiksmus, kurie sukuria paskatas gyvūnams augintiniams atlikti veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, kurios pagal dabartinį teisinį reglamentavimą yra neteisėtos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė. Rengiant Įstatymo projektą buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktas draudžia atlikti veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos. Nepaisant to, kad tokie veiksmai gyvūnų augintinių atžvilgiu apskritai yra draudžiami, gyvūnų augintinių, kuriems yra atliktos tokio pobūdžio veterinarinės procedūros, veisimas, prekiavimas jais ir jų eksponavimas nėra niekaip reguliuojamas ir ribojamas teisės aktuose. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti tris draudimus, susijusius su gyvūnais augintiniais, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos: 1) draudimas veisti tokius gyvūnus augintinius, nustatomas papildant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį; 2) draudimas prekiauti tokiais gyvūnais augintiniais, nustatomas papildant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 12 straipsnį 6 dalimi; 3) draudimas eksponuoti tokius gyvūnus augintinius, nustatomas papildant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį. Pagrindinis laukiamas teigiamas rezultatas – sumažėjęs gyvūnų augintinių, kuriems yra atliktos Lietuvos Respublikoje nelegalios veterinarinės procedūros, skaičius. Tokio rezultato laukti leidžia siūlomo teisinio reguliavimo būdu mažinamos paskatos atlikti minimas veterinarines procedūras gyvūnams augintiniams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas sumažins paskatas asmenims organizuoti nelegalias veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą (išskyrus procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos), kadangi tokių gyvūnų augintinių nebebus galima veisti, pardavinėti ir eksponuoti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gyvūnas augintinis”, „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“, „gyvūnų sveikata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 10, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2023-04-05 Nr. XIVP-2606 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies papildymas sistemiškai dera su kitomis šios dalies nuostatomis, nes galiojančioje keičiamos dalies redakcijoje kalbama apie atvejus, kuomet veisimas turėtų įtakos naujiems augintiniams. Pastebėtina, kad gyvūnams augintiniams atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...>, neturėtų įtakos jų palikuoniams, todėl svarstytina, ar šio pakeitimo nereikėtų atsisakyti. Be to, svarstytina, ar tokia nuostata nebūtų traktuojama kaip ribojanti teisėtų gyvūnų savininkų nuosavybę ir atitiktų teisėtų lūkesčių principą, kadangi gyvūnų savininkai laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę veisti visų veislių gyvūnus augintinius. Atkreiptinas dėmesys, kad gimusiems naujiems augintiniams galios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos ir visi kiti iš to išplaukiantys teisės aktų reikalavimai, draudimai, veiks nustatytos kontrolės priežiūros ir atsakomybės priemonės. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, kurio nuostatomis taip pat siūloma 12 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, todėl svarstant šiuos įstatymo projektus siūlytina atsižvelgti į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 3. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas pavedimas iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4, 10, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-03-18 Nr. XIVP-2606(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2606 2023-08-20
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-20261
1Svarstytina,
ar projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies papildymas sistemiškai dera su kitomis šios dalies nuostatomis, nes galiojančioje keičiamos dalies redakcijoje kalbama apie atvejus, kuomet veisimas turėtų įtakos naujiems augintiniams. Pastebėtina, kad gyvūnams augintiniams atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...>, neturėtų įtakos jų palikuoniams, todėl svarstytina, ar šio pakeitimo nereikėtų atsisakyti. Be to, svarstytina, ar tokia nuostata nebūtų traktuojama kaip ribojanti teisėtų gyvūnų savininkų nuosavybę ir atitiktų teisėtų lūkesčių principą, kadangi gyvūnų savininkai laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę veisti visų veislių gyvūnus augintinius. Atkreiptinas dėmesys, kad gimusiems naujiems augintiniams galios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos ir visi kiti iš to išplaukiantys teisės aktų reikalavimai, draudimai, veiks nustatytos kontrolės priežiūros ir atsakomybės priemonės. Pritarti
dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, kurio nuostatomis taip pat siūloma 12 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, todėl svarstant šiuos įstatymo projektus siūlytina atsižvelgti į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgti KRK 2023-05-24 sprendimas: atmesti Projektą Nr. XIVP-1104. 3. Seimo kanceliarijos
1
įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas pavedimas iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
į tai, kad pagal siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LRV išvada gauta (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618), žr. šios išvados 5 dalį. 5. Seimo kanceliarijos
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:“. Pritarti 6.
Europos Sąjungos teisės grupė 2023-04-25 <...> Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma drausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, Projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o Projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui <...>
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gydytojų asociacijos (LVGA) Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-091
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 dalyje (aktuali red.) įtvirtinta sąvoka, kad: „5.
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.“ Perkeliant šią sąvoką į Seimo narės teikiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-2606, toliau – Projektas), atsiranda daug vietos klaidinančioms interpretacijoms. Kalbant apie gyvūną augintinį, visi įsivaizduoja šunis, kates, galbūt šeškus, triušius, žiurkėnus ir dar kelias gyvūnų rūšis. Tačiau kalbant apie triušius – ūkinis tai ar estetinis gyvūnas?! Dauguma laikomų triušių yra ūkiniai gyvūnai, tačiau netgi tos pačios veislės gyvūnai dažnai laikomi estetiniais tikslais. Panaši situacija gali susidaryti šių pakeitimų išdavoje – išvardinus „barzdeles, skiauteres, snapus, sparnus, plunksnas“ jau turima omenyje paukščius, kurie praktiškai visi priskiriami arba ūkiniams arba egzotiniams (pastaruosius veisti, jais prekiauti draudžia kitos įstatymo nuostatos). Vardinant
„ragus“, apskritai sunku įsivaizduoti bent kokį raguotą augintinį gyvūną,
panaši situacija su „kanopų“ (kanopiniams priklauso arkliai, asilai) „ilčių“ (kiaulės) pažeidimais ar pašalinimais. Palikus tokias nepatikslintas formuluotes atsiranda rizika klaidingam leistinų procedūrų atlikimo ūkiniams gyvūnams interpretavimui, kaip pvz. ragų užuomazgų šalinimas veršeliams, ragų trumpinimas suaugusiems galvijams, ilčių trumpinimas paršeliams, plunksnų pakirpimas naminiams paukščiams ir kt. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma iš Seimo narės teikiamo Projekto nuostatų išbraukti žodžius “barzdelių, skiauterių, snapų, ragų, sparnų, kanopų ir ilčių, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“ - kurie priskirtini ūkiniams gyvūnams, Projektą tobulinti pagal žemiau teikiamus pasiūlymus:
1Pasiūlymas:
„1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui tobulinti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA. 2. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos
Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-092
2Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Draudžiama parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui papildyti Įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA. 3. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos
Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-093
3Pasiūlymas:
„3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nevisaverčius, su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis, gyvūnus augintinius. ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui pakeisti 19 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr.
618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos ministerija 2023-09-11 Nr. D8(E)-5227 (AM atsakymas į LRS KRK 2023-08-16 posėdžio protokolinį nutarimą Nr. 110-P-24; gauta: 23-09-11- Nr. 2023-G-7810) * Išrašas iš AM atsakymo (23-09-11 Nr.
D8(E)-5227): „<...> suformuoti bendri Aplinkos ministerijos ir VMVT specialistų siūlymai: Dėl draudimo laikyti ir įvežti iš ES valstybių ar trečiųjų šalių gyvūnų augintinių, kuriems atliktos Lietuvoje uždraustos veterinarinės procedūros:
Dėl projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo kontrolės ir atsakomybės už pažeidimus taikymą: „<...> Uždraudus veisti, prekiauti, eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, šių gyvūnų laikytojai ir savininkai bus atgrasyti nuo žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo norint pakeisti jų išvaizdą, renginių su gyvūnais organizatoriams bus draudžiama jų organizuojamuose renginiuose su gyvūnais eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems pakeista išvaizda, visuomenė matys vis mažiau tokių gyvūnų augintinių. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad galiojančių teisės aktų pakankama siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606, jei jis bus patvirtintas, nuostatų įgyvendinimo kontrolę ir atsakomybės už pažeidimus taikymą.<...>“ Dėl šunų veislių, skirtų saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių plėšriųjų gyvūnų, ausų ir uodegų karpymo išimčių – norint juos apsaugoti nuo sužalojimų: „<...> Lietuva
laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr.
IX-2157 ratifikavo Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (toliau – konvencija), kurios
draudžiama.<...>; „<...>Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad „tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitas gyvūnų gerovės ir apsaugos sąlygas, yra taikomos tarptautinių sutarčių sąlygos.“ Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai ir manytina, kad Lietuvai siekiant nustatyti daugiau nei konvencijoje nustatyta išimčių bus pažeista tarptautinė sutartis.<...>“ „Siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. nustatytų draudžiamų veterinarinių procedūrų išimtys šunims, skirtiems saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių gyvūnų, (pvz., ausų, uodegų trumpinimas) būtų pritaikomos ne tik šuniukams, kurie užaugę bus naudojami ūkinių gyvūnų apsaugai, bet visai šuniukų vadai, (įprastai ausys, uodegos trumpinamos jauniems iki 6–12 mėn. amžiaus šuniukams), nors tuo metu nežinoma, ar visi vados šuniukai bus naudojami saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių gyvūnų. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ateityje bus šunų, kuriems jauname amžiuje buvo patrumpintos ausys, uodegos, tačiau jie nebus naudojami ūkinių gyvūnų apsaugai. Pažymėtina, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. pateiktas draudžiamų veterinarinių procedūrų sąrašas, todėl išimčių nustatymas būtų žingsnis atgal gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, taip pat Lietuva pažeistų tarptautinių sutarčių įsipareigojimus. Tikėtina, kad draudžiamų veterinarinių procedūrų išimčių nustatymas sukeltų visuomenės pasipiktinimą ir nesulauktų socialinių partnerių palaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d.
draudžiamų veterinarinių procedūrų išimčių nustatymas prieštarautų gyvūnų, kaip juslių būtybių fiziologijai, nes gyvūnų kūno dalys, organai ar jų sistemos (šiuo atveju ausys, uodegos) turi paskirtį pagal gyvūno anatomiją, fiziologiją, etologiją, daro poveikį gyvūnų klausai, judesių koordinacijai, elgsenai, emocijų išraiškai, pojūčiams ir t. t. Pažymėtina, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turime užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejojame nagrinėjamos išimties nustatymo Įstatymo projekte Nr. XIVP-2606 tikslingumu.<...>“ Dėl gyvūno augintinio apibrėžties tikslinimo „<...>Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. įtvirtinta sąvoka „gyvūnas augintinis“ grindžiama gyvūno augintinio naudojimo paskirtimi, kaip ir sąvoka
„ūkinis gyvūnas“. Manytina, kad šiame Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606
svarstymo etape siūlymas tikslinti sąvoką būtų abejotinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kyla neaiškumų ją interpretuojant ir tai, kad sąvokos pakeitimą reikia aptarti ir suderinti su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, visuomene, todėl siūlytina į šį įstatymo projektą neįtraukti šio siūlymo. Sąvokos keitimo nesiūlo ir Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 rengėjai. Artimiausiu metu Aplinkos ministerija planuoja rengti didesnės apimties Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, įskaitant ir gyvūno augintinio sąvokos pakeitimą. Pažymėtina, kad Vyriausybė jau pritarė Įstatymo projektui Nr. XIVP-2606, bet pasiūlė jį patikslinti pagal pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 618 <...>“ Atsižvelgti Pateikiami papildomi argumentai dėl Projektu siūlomų nuostatų, pasiūlymų tobulinti projektą – neteikiama. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2606), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Siūlytina, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10, 12 ir 19 straipsniuose pateikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuorodą nekartojant nuostatų, siekiant aiškesnio reglamentavimo, teikiant minėtą nuorodą, tuos pačius straipsnius papildyti žodžiu „draudžiamos“. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kokios veterinarinės procedūros laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Šios procedūros pakartojamos Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10,
Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejų, prieš žodį „sprendimu“ įrašyti žodį „rašytiniu“. 3. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir 12 straipsniuose vartojamas žodis „nevisavertis“ pagal prasmę yra svetimybė, todėl siekiant žodžio prasmės aiškumo siūlytina šį žodį keisti žodžiu „nesveikas“. 4. Siūlytina, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą ir išvengti nepagrįstų nuosavybės teisės suvaržymų, Įstatymo projekte Nr.
XIVP-2606 papildomai reglamentuoti juo nustatomų draudimų taikymą atsižvelgiant į laikotarpį, t. y. kad šie draudimai netaikomi dėl gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti išvaizdą ir (ar) fiziologines funkcijas, atitinkamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d. (data siejama su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų, apimančių atitinkamas veterinarines procedūras – vieną iš žiauraus elgesio su gyvūnais formų, nustatymu). 5. Siūlytina Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir 19 straipsniuose suvienodinti reikalavimus veisiamiems ir eksponuojamiems gyvūnams, nes Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje parašytas kablelis ir taip nustatytas griežtesnis draudimas eksponuoti nei veisti gyvūnus augintinius, todėl šis straipsnis tikslintinas – atsisakoma kablelio. 6. Siūlytina, siekiant nustatyti gyvūnų augintinių pardavimo draudimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir šią direktyvą bei Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas įgyvendinančiomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 siūloma uždrausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, išvardytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Europos Komisijai, gavus valstybės narės teikiamą notifikavimo pranešimą, Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimas sustabdomas ne trumpiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui (arba 6 mėnesių laikotarpiui, kai Europos Komisija ar kita valstybė narė per 3 mėnesius nuo pranešimo apie techninio reglamento projektą gavimo pateikia pastabą), todėl siūloma Seimui įvertinti planuojamą Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimo laiką ir Įstatymo projekto Nr. XIVP‑2606 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo įsigaliojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, laikantis „dviejų datų“ taisyklės, siūloma nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 įsigaliojimo datą. 7. Siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 4 straipsnio 1 punktą ir, atsižvelgus į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje priskirtą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetenciją, pranešimo Europos Komisijai pateikimo termino išlaikymą ir „dviejų datų“ taisyklę, 4 straipsnio 2 dalyje įrašyti konkrečią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri patvirtintų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. balandžio 30 d. 8. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–7 punktus, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 1–5 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis.
4 straipsnio pakeitimas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos;“ Pritarti (Pritarus šiam pasiūlymui – tikslintinas Projekto pavadinimas)
2 (10) (5) 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Draudžiama veisti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“ Pritarti
3 (12) (6) 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“ Pritarti
4 (19) (5) 4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudžiama eksponuoti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“
Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada)5
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 6 dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos dėl gyvūnų augintinių, kuriems, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, atitinkamos draudžiamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.“. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2606
1Komiteto posėdyje dalyvavo: : komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Seimo narė Ieva Pakarklytė, Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politiko grupės vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies papildymas sistemiškai dera su kitomis šios dalies nuostatomis, nes galiojančioje keičiamos dalies redakcijoje kalbama apie atvejus, kuomet veisimas turėtų įtakos naujiems augintiniams. Pastebėtina, kad gyvūnams augintiniams atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...>, neturėtų įtakos jų palikuoniams, todėl svarstytina, ar šio pakeitimo nereikėtų atsisakyti.
Be to, svarstytina, ar tokia nuostata nebūtų traktuojama kaip ribojanti teisėtų gyvūnų savininkų nuosavybę ir atitiktų teisėtų lūkesčių principą, kadangi gyvūnų savininkai laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę veisti visų veislių gyvūnus augintinius. Atkreiptinas dėmesys, kad gimusiems naujiems augintiniams galios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos ir visi kiti iš to išplaukiantys teisės aktų reikalavimai, draudimai, veiks nustatytos kontrolės priežiūros ir atsakomybės priemonės. Pritarti
registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
taip pat siūloma 12 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, todėl svarstant šiuos įstatymo projektus siūlytina atsižvelgti į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti
1
turėtų būti parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas pavedimas iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
2023-04-05 4.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
redakcija), projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti
grupė 2023-04-25 <...> Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma drausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, Projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o Projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.
Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui <...>
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Prezidentas
5 Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 dalyje (aktuali red.) įtvirtinta sąvoka, kad: „5. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.“ Perkeliant šią sąvoką į Seimo narės teikiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-2606, toliau – Projektas), atsiranda daug vietos klaidinančioms interpretacijoms. Kalbant apie gyvūną augintinį, visi įsivaizduoja šunis, kates, galbūt šeškus, triušius, žiurkėnus ir dar kelias gyvūnų rūšis. Tačiau kalbant apie triušius – ūkinis tai ar estetinis gyvūnas?! Dauguma laikomų triušių yra ūkiniai gyvūnai, tačiau netgi tos pačios veislės gyvūnai dažnai laikomi estetiniais tikslais.
Panaši situacija gali susidaryti šių pakeitimų išdavoje – išvardinus „barzdeles, skiauteres, snapus, sparnus, plunksnas“ jau turima omenyje paukščius, kurie praktiškai visi priskiriami arba ūkiniams arba egzotiniams (pastaruosius veisti, jais prekiauti draudžia kitos įstatymo nuostatos). Vardinant „ragus“, apskritai sunku įsivaizduoti bent kokį raguotą augintinį gyvūną, panaši situacija su „kanopų“ (kanopiniams priklauso arkliai, asilai) „ilčių“ (kiaulės) pažeidimais ar pašalinimais. Palikus tokias nepatikslintas formuluotes atsiranda rizika klaidingam leistinų procedūrų atlikimo ūkiniams gyvūnams interpretavimui, kaip pvz. ragų užuomazgų šalinimas veršeliams, ragų trumpinimas suaugusiems galvijams, ilčių trumpinimas paršeliams, plunksnų pakirpimas naminiams paukščiams ir kt. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma iš Seimo narės teikiamo Projekto nuostatų išbraukti žodžius “barzdelių, skiauterių, snapų, ragų, sparnų, kanopų ir ilčių, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“ - kurie priskirtini ūkiniams gyvūnams, Projektą tobulinti pagal žemiau teikiamus pasiūlymus:
1Pasiūlymas:
„1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui tobulinti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą. 2. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Prezidentas
6
2Pasiūlymas:
„2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Draudžiama parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui papildyti Įstatymo 12 straipsnį 6 dalimi, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą. 3. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Prezidentas
5 3.
Pasiūlymas: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nevisaverčius, su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, ar patologijomis, gyvūnus augintinius. ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria siūlymui pakeisti 19 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 N Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2606), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
principu, Įstatymo projektu Nr.
XIVP-2606 keičiamuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10, 12 ir 19 straipsniuose pateikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuorodą nekartojant nuostatų, siekiant aiškesnio reglamentavimo, teikiant minėtą nuorodą, tuos pačius straipsnius papildyti žodžiu „draudžiamos“. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kokios veterinarinės procedūros laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Šios procedūros pakartojamos Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10,
keičiamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
„sprendimu“ įrašyti žodį „rašytiniu“. 3. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir 12 straipsniuose vartojamas žodis
„nevisavertis“ pagal prasmę yra svetimybė, todėl siekiant žodžio prasmės
aiškumo siūlytina šį žodį keisti žodžiu „nesveikas“. 4. Siūlytina, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą ir išvengti nepagrįstų nuosavybės teisės suvaržymų, Įstatymo projekte Nr. XIVP-2606 papildomai reglamentuoti juo nustatomų draudimų taikymą atsižvelgiant į laikotarpį, t. y. kad šie draudimai netaikomi dėl gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti išvaizdą ir (ar) fiziologines funkcijas, atitinkamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d. (data siejama su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio
procedūras – vieną iš žiauraus elgesio su gyvūnais formų, nustatymu). 5. Siūlytina Įstatymo projektu Nr.
XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir
gyvūnams, nes Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje parašytas kablelis ir taip nustatytas griežtesnis draudimas eksponuoti nei veisti gyvūnus augintinius, todėl šis straipsnis tikslintinas – atsisakoma kablelio. 6. Siūlytina, siekiant nustatyti gyvūnų augintinių pardavimo draudimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir šią direktyvą bei Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas įgyvendinančiomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 siūloma uždrausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, išvardytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Europos Komisijai, gavus valstybės narės teikiamą notifikavimo pranešimą, Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimas sustabdomas ne trumpiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui (arba 6 mėnesių laikotarpiui, kai Europos Komisija ar kita valstybė narė per 3 mėnesius nuo pranešimo apie techninio reglamento projektą gavimo pateikia pastabą), todėl siūloma Seimui įvertinti planuojamą Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimo laiką ir Įstatymo projekto Nr. XIVP‑2606 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo įsigaliojimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, laikantis „dviejų datų“ taisyklės, siūloma nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 įsigaliojimo datą. 7. Siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 4 straipsnio 1 punktą ir, atsižvelgus į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje priskirtą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetenciją, pranešimo Europos Komisijai pateikimo termino išlaikymą ir „dviejų datų“ taisyklę, 4 straipsnio 2 dalyje įrašyti konkrečią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri patvirtintų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. balandžio 30 d. 8. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–7 punktus, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 1–5 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas:
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti
gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos;“ Pritarti
5
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudžiama veisti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
6 N
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti
nuosavybės teises į gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
Pritarti
5
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“
2023-07-315 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki
aktus. 3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 6 dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos dėl gyvūnų augintinių, kuriems, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, atitinkamos draudžiamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.“.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5¹ dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos dėl gyvūnų augintinių, kuriems, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, atitinkamos draudžiamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.“
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Kaimo reikalų komitetas 2023-08-20 pritarti iniciatorių pateiktam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 ir Komiteto išvadoms. siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos
pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: negauta. 7.1.
šio projekto ir teikti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2606(2), jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja J. Jakučionytė, el. p. [email protected]