Projekto lyginamasis variantas
2023
Papildyti 163 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Apygardos savivaldybės rinkimų komisija privalo
priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai kandidatų sąrašo balsų skirtumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 0,05 procento arba mažesnis už šio kodekso 168 straipsnyje nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatų sąrašą, atstovas rinkimams.“
2Buvusią 163 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas Teikia Seimo nariai Domas Griškevičius
Lietuvos respublikos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Rinkimų kodekso 163 str. 1 d. numatyta, kad apygardos savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50. Pavyzdžiui, 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose perskaičiavus balsus Šilutėje į antrą turą pateko kitas kandidatas. Tačiau tokia teisė į privalomą balsų perskaičiavimą kandidatams į savivaldybių tarybas įstatyme nenumatyta. Taigi, kandidatai į merus turi didesnes garantijas pasitikrinti balsavimo rezultatus nei kandidatai į savivaldybių tarybas. Vertinant, kad žmogiška klaida ženkliai pakeitė situaciją Šilutėje, manytina, kad rinkimų komisijos turėtų taikyti analogiją, siekiant rinkimų rezultatų skaidrumo bei teisėtumo ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Sprendimas dėl daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimo perleistas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos diskrecijai ir nėra privalomas, nors komisijos nariai, deleguoti politinių partijų ar politinių komitetų, matydami pirminius rezultatus, gali turėti interesą neperskaičiuoti biuletenių, nes tai galėtų pakeisti galutinį konkrečių politinių partijų ar politinių komitetų gautų mandatų skaičių. 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmame ture buvo ne vienas atvejis, kai apygardos komisija priėmė sprendimą perskaičiuoti balsų biuletenius. Šilutės rajono vienmandatės rinkimų apygardoje vadovaujantis Rinkimų kodekso 163 str. 1 d., Alytaus rajono daugiamandatės rinkimų apygardoje vadovaujantis Rinkimų kodekso 190 str.
1 d. kas keitė konkrečių kandidatų ar politinių partijų ir politinių komitetų gautų balsų skaičių, kartais iki kelių dešimčių balsų, o balsų perskaičiavimas lėmė, kad į antrą vienmandatės rinkimų apygardos turą išėjo kitas kandidatas nei gavus pirminius balsų skaičiavimo komisijos rezultatus. Vadovaujantis 163 str. 1 d. Rinkimų kodekso nuostata perskaičiavus balsus Šilutėje į antrą turą pateko ne socialdemokratų, o konservatorių kandidatas. Vertinant, kad žmogiška klaida ženkliai pakeitė situaciją, tokių klaidų gali pasitaikyti ir kitose daugiamandatės rinkimų apygardose. Pavyzdžiui, Kauno mieste, DSVL Kauno miesto kandidatų sąrašo gautų balsų skaičius yra tik per 11 balsų nuo mandatų perskirstymo ribos, todėl manytina, kad turėtų būti taikoma Rinkimų kodekso 163 str. 1 d. analogija, siekiant rinkimų rezultatų skaidrumo bei teisėtumo ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Būtina vertinti ar kandidatai į savivaldybės tarybas nėra diskriminuojami dėl savo procedūrinės padėties, nes Rinkimų kodeksas nesuteikia lygių teisių kandidatams į merus ir kandidatams į savivaldybės tarybas perskaičiuoti ir patikrinti rinkimų rezultatus net kai balsų skirtumas, leidžiantis gauti mandatą arba jo negauti, yra minimalus. Siekiant užtikrinti lygias kandidatų į merus ir kandidatų į savivaldybių tarybas teises siūloma papildyti Rinkimų kodekso 163 str. nauja 2 dalimi ir numatyti privalomą balsų perskaičiavimą ir kad rinkimų komisijos turėtų taikyti analogiją, siekiant rinkimų rezultatų skaidrumo bei teisėtumo ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai - legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai); demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai taip pat kildinami iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos; konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai (inter alia 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada). Įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas rinkimų teisės nuostatas, nustatė, kad rinkimai turi atitikti skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimus (Rinkimų kodekso 3 str.). Analogiški reikalavimai Rinkimų kodekse keliami ir rinkimų komisijų veiklai bei jų priimamiems sprendimams, kurie turi atitikti Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, būti pagrįsti ir motyvuoti (Rinkimų kodekso 20 str.).
Rinkimų kodekso 25 str. įtvirtintas nešališkumo principas, kuris reiškia, kad rinkimų komisija veiklą vykdo ir sprendimus priima objektyviai, be išankstinių nuostatų ir vienodai vertindama analogiškas faktines aplinkybes. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 190 str. 2 d. VRK, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pasitelkti kitų rinkimų komisijų narius. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo. Taigi, VRK yra suteikta teisė pašalinti abejones dėl rinkimų legitimumo (inter alia galutinių rinkimų rezultatų teisėtumo) per rinkimų komisijai suteiktas teisės priimti atitinkamus sprendimus (Rinkimų kodekso 190 str. 2 d.).
2 d.). VRK turėdama ilgametę veiklos praktika savo veikloje turėtų vadovautis principu, jog, esant galimybei perskaičiuoti balsus, siekiant užtikrinti, kad savivaldybių tarybų ir merų galutiniai rinkimų rezultatai būtų teisėti ir dėl jų teisėtumo nekiltų abejonių bei nesudarytų prielaidų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio teisingumo, vadovaudamasi Rinkimų kodeksu turėjo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Kauno miesto apylinkių rinkėjų balsus bei rinkimų rezultatus arba priimti sprendimą ir perskaičiuoti dalį, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktų rinkimų biuletenių ir (ar) rinkimų dokumentų, tačiau VRK šia teise nepasinaudojo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė jį pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų kodekso 163 str. 1 d. numatyta, kad apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki pasirašant vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatą, taip pat išsikėlusio kandidatu asmens atstovas rinkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata dėl privalomo balsų perskaičiavimo nėra taikoma daugiamandatės rinkimų apygardos biuleteniams. Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas aptariamas tik 190 str.
1 d., kuriame numatoma, kad „apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 šios komisijos narių, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. Tuo tikslu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija turi teisę pasitelkti apylinkės rinkimų komisijų narius. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo.“
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad apygardos savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai kandidatų sąrašo balsų skirtumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 0,05 procento arba mažesnis už šio kodekso 168 straipsnyje nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, rinkimuose iškėlusių savo kandidatų sąrašą, atstovas rinkimams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams; Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „balsų perskaičiavimas“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Domas Griškevičius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A.
Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-27 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Rinkimų kodeksas yra patvirtintas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, taigi šio kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas
Pastabai pritartina, bet teikiamas jungtinis projektas XIVP-2709(3). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti „apygardos savivaldybės“ rinkimų komisijos pareigą tam tikrais atvejais perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius. Pažymėtina, kad per Seimo rinkimus sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, taigi per šiuos rinkimus sudaromos apygardų rinkimų komisijos negali perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių.
Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad būtų aišku, ar siūloma nuostata būtų aktuali tik savivaldybių tarybų rinkimuose (taip atrodo iš projekto aiškinamojo rašto) – tokiu atveju „visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius“ turėtų perskaičiuoti „savivaldybės rinkimų komisija“, ar turima omenyje tai, kad ir per kitus rinkimus, kuriuose balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje (t. y. per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą, kuriuose sudaroma Lietuvos Respublikos teritoriją apimanti daugiamandatė rinkimų apygarda) apygardos arba savivaldybės rinkimų komisija turėtų perskaičiuoti jos veiklos teritorijoje už kandidatų sąrašus paduotus rinkėjų balsus (tai suponuotų projekte daroma nuoroda į visą Rinkimų kodekso 168 straipsnį, o ne tik į jo 4 dalį). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tik savivaldybių tarybų rinkimuose, joje daromą nuorodą į Rinkimų kodekso 168 straipsnį reikėtų patikslinti, pakeičiant ją nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Atsižvelgti Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 4.
tikslintinos: vietoj formuluotės „kandidatų sąrašo balsų skirtumas“ įrašytina formuluotė „kandidatų sąrašų gautų rinkėjų balsų skirtumas“ (arba „už kandidatų sąrašus paduotų rinkėjų balsų skirtumas“); žodžius „daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ siūlytume išbraukti kaip perteklinius; formuluotė „0,05 procento arba mažesnis už šio kodekso 168 straipsnyje nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą“ tikslintina, nes neaišku, nuo ko turėtų būti skaičiuojama 0,05 procento, taip pat neaišku, ką turėtų reikšti „mažesnis už šio kodekso 168 straipsnyje nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą“, nes
„rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentas“ yra faktinis duomuo, kuris negali
būti ir nėra nustatytas Rinkimų kodekse. Atsižvelgti Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
numeris „1.“. Atsižvelgti Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-04-04 * Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2556 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-05-26 * Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2556 Įstatymo projektu dėl Rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo yra siekiama nustatyti galimybę apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai privalomai priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius. Pažymime, kad esamas teisinis reguliavimas numato balsų perskaičiavimą ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau tik esant skundams dėl galimų balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimų (Rinkimų kodekso
valiai įtvirtinti privalomą daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimą ir kitais kriterijais, manytume, kad labiau aiškesnis reguliavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 8, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-2709(2), kuriuo keičiamas tas pats Rinkimų kodekso 163 straipsnis, į kurį ir siūlytume atsižvelgti, pvz.: „3.
Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams“, tačiau tik siūlytume formuluotę „tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos“ keisti į formuluotę „tarp iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams ir pirmo nepatekusios politinės organizacijos kandidatų sąrašo“, nes biuleteniuose ir balsų skaičiavimo protokoluose yra nurodomi politinių organizacijų kandidatų sąrašai, o ne politinės organizacijos, o skirtumas turėtų būti skaičiuojamos ne nuo mažiausiai mandatų gaunančio kandidatų sąrašo, o rinkimų barjero. Pritarti Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 2. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-05-26 „5.
Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 str. nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams.“, tačiau tik siūlytume jį tikslinti prieš žodžius „balsų skirtumas“ papildomai įrašant žodžius „kai mandatų paskirstyme nedalyvaujančio kandidatų sąrašo“ ( balsų skirtumas). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 3. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-05-22 * Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556,
ir pasiūlymų dėl Projektų neturime. Atsižvelgti
ministerija 2023-05-30 Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2566 papildomai pažymime, kad siūlomos nuostatos yra neaiškios ir ydingos. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šios nuostatos taikytinos savivaldybių tarybų rinkimuose, kuriuose apygardos rinkimų komisijos nėra sudaromos, tačiau siūlomos nuostatos tuomet turėtų būti atitinkamai tikslinamos.
Taip pat nėra aišku, ar kandidatų sąrašo balsų skirtumas, nustatant balsų perskaičiavimo pareigą, neturėtų būti siejamas su Rinkimų kodekso 168 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse numatytu balsavusių rinkėjų skaičiumi, pagal kurį kandidatų sąrašas gali gauti mandatų. Atsižvelgti Komitetas siūlo pritarti jungtinio projekto XIVP-2709(3), kuriuo sujungti projektai XIVP-2709(2), XIVP-2556, XIVP-2746, patobulintam 22 straipsniui, kuriuo siūloma keisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį ir kuris patobulintas atsižvelgiant į TD, institucijų pastabas bei klausymų metu išsakytus argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai:
komitete patobulintam jungtiniam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2709(3) (kuriuo jungiami projektai XIVP-2709(2), XIVP-2746, XIVP-2556) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška,Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė