Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gauiantiems po nuo 2023 m. liepos 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gausiantiems po 2023 m. liepos 1 d. eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Pritarus Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymams, 2022 m. birželio 23 d. priimto LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI – 1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 (1), 20 (3) straipsniais įstatymo Nr. XIV – 1169 18 straipsnio 6 dalyje (toliau – Įstatymas) numatyta, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas ne visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams, o tik tiems, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po 2023 m. liepos 1 d. Vadovaujantis konstituciniu sąžiningos konkurencijos laisvės principu, rinkoje veikiantiems ar norintiems veikti ūkio subjektams turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos. Visiems vienodai turėtų būti taikomas Įstatymo 18 straipsnio
įmokos mokėjimo bei kiti šiai veiklai taikomi reikalavimai. Priėmus Įstatymą, pagal kurį rinkoje įsitvirtinusiems ūkio subjektas netaikomas reikalavimas dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos mokėjimo, o naujai į rinką ateinantiems – taikomas, tai gali reikšti, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga.
Kaip pažymi Ekonominio bendradarabiavimo ir plėtros organizacija, tokia išlyga, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą, netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naujai veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui ir užkirsti kelią patekimui į atitinkamą rinką. Todėl manytina, kad esamas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki 2023 m. liepos 1 d., taip juos privilegijuojant. Atitinkamai naujiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams sudaromos ženkliai blogesnės konkurencinės sąlygos, apsunkinamas naujokų patekimas į rinką, jiems gali būti sudėtingiau nei esamiesiems vykdyti veiklą, gali mažėti paskatos pradėti atitinkamą veiklą, taip juos diskriminuojant. Pažymėtina, kad Įstatymo nuostata buvo priimta, motyvuojant jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių teisėtų lūkesčių galimu pažeidimu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad teikiama pagal šias sutartis parama vietos bendruomenėms yra ženkliai, net keliolika kartų, mažesnė negu atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, kuri bus privaloma naujoms elektrinėms. Be to, minėtos paramos sutartys yra savanoriškos, jas sudaryti nėra įstatyminio pagrindo.
Taigi abejotina, kad bendruomenės, jau turinčios sutartis su atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojais ir toliau gausiančios keliolika kartų mažesnę paramą negu galėtų gauti, jeigu gamybos įmoka būtų taikoma jau rinkoje esantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, turi lūkestį išlaikyti esamą situaciją. Manytina, kad nuostata vienašališka, iškreipia situaciją rinkoje, toks teisinis reguliavimas - visam laikui netaikyti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimo esamiems gamintojams - nėra proporcingas ir neatitinka sąžiningos konkurencijos principų (draudžiančių suteikti privilegijų arba diskriminuoti atskirus rinkos dalyvius ar jų grupes). Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI – 1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 (1), 20 (3) straipsniais įstatymo Nr. XIV – 1169 18 straipsnio 6 dalyje (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) numatyta, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gaminantiems po 2023 m. liepos 1 d. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama numatyti, kad elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams nuo 2023 m. liepos 1 d.
Taip siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Pritarus Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymams, 2022 m. birželio 23 d. priimto LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI
energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas ne visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams, o tik tiems, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po 2023 m. liepos 1 d. Taigi, ši nuostata buvo inicijuota svarstymų Seime metu nesuderinus su Konkurencijos taryba ir, atitinkamai, ši institucija iki įstatymo priėmimo negalėjo atkreipti projekto rengėjų dėmesio į būtinybę atlikti poveikio konkurencijai vertinimą. Be to, Konkurencijos taryba, atsakydama į projekto iniciatorės Seimo narės L. Nagienės paklausimą nurodė, kad dėl tokio reguliavimo naujiems gamintojams gali būti sudėtingiau nei jau veikiančioms įmonėms vykdyti veiklą, gali mažėti jų paskatos pradėti gaminti elektros energiją. Tokiu būdu esami energijos gamintojai galėtų būtų privilegijuojami, o naujai į rinką siekiantys patekti konkurentai – diskriminuojami (Konkurencijos Tarybos pranešimo spaudai nuoroda: https://kt.gov.lt/lt/naujienos/atsinaujinanciu-istekliu-energetikos-istatymas-gali-lemti-nevienodas-konkurencijos-salygas-rinkoje).
Vadovaujantis konstituciniu sąžiningos konkurencijos laisvės principu, rinkoje veikiantiems ar norintiems veikti ūkio subjektams turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos. Visiems vienodai turėtų būti taikomas Įstatymo 18 straipsnio
įmokos mokėjimo bei kiti šiai veiklai taikomi reikalavimai. Priėmus Įstatymą, pagal kurį rinkoje įsitvirtinusiems ūkio subjektas netaikomas reikalavimas dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos mokėjimo, o naujai į rinką ateinantiems – taikomas, tai gali reikšti, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga. Kaip pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tokia išlyga, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą, netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naujai veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui ir užkirsti kelią patekimui į atitinkamą rinką. Todėl manytina, kad esamas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki 2023 m. liepos 1 d., taip juos privilegijuojant. Atitinkamai naujiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams sudaromos ženkliai blogesnės konkurencinės sąlygos, apsunkinamas naujokų patekimas į rinką, jiems gali būti sudėtingiau nei esamiesiems vykdyti veiklą, gali mažėti paskatos pradėti atitinkamą veiklą, taip juos diskriminuojant.
Pažymėtina, kad Įstatymo nuostata buvo priimta, motyvuojant jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių teisėtų lūkesčių galimu pažeidimu, kadangi veikiantys gamintojai yra sudarę su vietos bendruomenėmis paramos sutartis. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pvz. apie 70 MW parkas per metus mokėtų bendruomenei gamybos įnašo daugiau kaip 300 000 EUR, tuo tarpu šiuo metu pagal šias sutartis parama vietos bendruomenėms mūsų žiniomis sudaro kelis tūkstančius eurų ar mažiau. Taigi yra ženkliai, net kelis šimtus kartų, mažesnė negu atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, kuri bus privaloma naujoms elektrinėms. Be to, minėtos paramos sutartys yra savanoriškos, jas sudaryti nėra įstatyminio pagrindo. Taigi abejotina, kad bendruomenės, jau turinčios sutartis su atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojais ir toliau gausiančios kelis šimtus kartų mažesnę paramą negu galėtų gauti, jeigu gamybos įmoka būtų taikoma jau rinkoje esantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, turi lūkestį išlaikyti esamą situaciją. Manytina, kad nuostata vienašališka, iškreipia situaciją rinkoje, toks teisinis reguliavimas
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI – 1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13 (1), 20 (3) straipsniais įstatymo Nr. XIV – 1169 18 straipsnio 6 dalyje (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) numatyta, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gaminantiems po 2023 m. liepos 1 d. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama numatyti, kad elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems tiek jau veikiančias, tiek ir po Įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines. Taip siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51
2023-03-27 Nr. XIVP-2540 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 6 dalį ir joje nustatyti, kad „šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams nuo 2023 m. liepos 1 d.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projektu teikiamo siūlymo formuluotės tikslintinos atsižvelgus į tai, kad projektu iš esmės keičiama taisyklė, nustatanti ne gamintojus, kuriems taikoma atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, o terminą, nuo kada visiems gamintojams pradedama skaičiuoti aptariama įmoka, t. y. projektu siūloma formuluotė turėtų būti patikslinta vietoj formuluotės „įmokos mokėjimas taikomas“ vartojant formuluotę, kurioje būtų aiškiai nustatytas terminas, nuo kurio skaičiuojama aptariama įmoka. Antra, projektu siekiama nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką mokėtų visi subjektai neatsižvelgiant į tai, kada jie gavo leidimą gaminti elektros energiją.
Nekvestionuojant kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų dėl vienodų veikimo sąlygų visiems šioje rinkoje veikiantiems gamintojams, atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu siūlymu gamintojams, iki 2023 m. birželio 30 d. gavusiems leidimą gaminti elektros energiją, naujas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma prievolė mokėti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką, įsigaliotų per labai trumpą laiką (kelis mėnesius). Šiame kontekste pažymėtina, jog gamintojams, iki 2023 m. birželio 30 d. gavusiems leidimą gaminti elektros energiją, turėtų būti nustatytas pakankamas terminas naujam teisiniam reguliavimui pasirengti (peržiūrėti turimus įsipareigojimus, suplanuoti pajamas, išlaidas, techniškai pritaikyti naudojamą techninę ir programinę įrangą ir pan.). Primintina, jog keičiamas įstatymas buvo priimtas 2022 m. birželio 23 d., t. y. nustatant 1 metų laikotarpį būsimiems rinkos dalyviams pasirengti naujam teisiniam reguliavimui, todėl manytina, jog projekte turėtų būti nustatomas objektyviai pagrįstas terminas, per kurį visi gamintojai turėtų pakankamai laiko pasirengti sklandžiam atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimui. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma keisti „<...> nuostata buvo priimta, motyvuojant jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių teisėtų lūkesčių galimu pažeidimu <...> teikiama pagal šias sutartis parama vietos bendruomenėms yra ženkliai, net keliolika kartų, mažesnė negu atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka <...>“, tačiau projektu niekaip nesiūloma atsižvelgti į gamintojų, sudariusių su vietos bendruomenėmis paramos sutartis interesus.
Svarstytina, ar siekiant suvienodinti visų gamintojų veikiančių aptariamoje rinkoje padėtį, tai neturėtų būti įvertinta. 2. Atsižvelgus į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 6 ir 11 straipsniuose nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. 3. Atsižvelgus į tai, kad projektu siekiama „užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams“, manytina, jog vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Projekto pavadinime vietoj formuluotės „ĮSTATYMO NR. XIV-1169 PAKEITIMO“ įrašytina formuluotė „STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-1169 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO“. 4.2.
keičiama keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis (o ne 6 dalis), atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė ir keičiamos dalies numeracija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-09-08 Nr. XIVP-2540(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 6 dalį ir joje vietoj nuostatos „šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gausiantiems po 2023 m. liepos 1 d.“ nustatyti, kad „šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“ Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, nekvestionuojant kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų dėl vienodų veikimo sąlygų visiems atsinaujinančių išteklių energetikos rinkoje veikiantiems gamintojams, atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu siūlymu gamintojams naujas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma prievolė mokėti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką, įsigaliotų per neapibrėžtą ir galimai trumpą laiką, per kurį būtų sudėtinga pasiruošti naujam teisiniam reguliavimui planuojant ekonominę veiklą.
Pastebėtina, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13¹ straipsnio, nustatančio atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimą, nuostatų įsigaliojimas pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį yra susietas su Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gavimu – praėjus 2 mėnesiams po pritarimo gavimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog gamintojams turėtų būti nustatytas pakankamas terminas naujam teisiniam reguliavimui pasirengti (peržiūrėti turimus įsipareigojimus, suplanuoti pajamas, išlaidas, techniškai pritaikyti naudojamą techninę ir programinę įrangą ir pan.). Primintina, jog keičiamas įstatymas buvo priimtas 2022 m. birželio 23 d., t. y. nustatant 1 metų laikotarpį būsimiems rinkos dalyviams pasirengti naujam teisiniam reguliavimui, todėl manytina, jog projekte turėtų būti nustatomas objektyviai pagrįstas terminas, skaičiuojamas nuo keičiamo įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo, per kurį visi gamintojai turėtų pakankamai laiko pasirengti sklandžiam atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimui.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „esamas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki 2023 m. liepos 1 d., taip juos privilegijuojant“, tačiau projektu niekaip nesiūloma atsižvelgti į šių gamintojų interesus, jeigu jie yra sudarę su vietos bendruomenėmis paramos sutartis. Svarstytina, ar siekiant suvienodinti visų gamintojų veikiančių aptariamoje rinkoje padėtį, tai neturėtų būti įvertinta. 2. Atsižvelgus į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 6 ir 11 straipsniuose nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, dėl projekto turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. 3. Atsižvelgus į tai, kad projektu siekiama „užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams“, manytina, jog vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada. 4.
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiama keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis (o ne 6 dalis), atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė ir keičiamos dalies numeracija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 61 64, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. +370 5 209 63 76, el. p. [email protected]