VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 STRAIPSNIO, PRIEDO pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 52¹ straipsniU
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti Įstatymo 2 straipsnį nauja 25 dalimi:
„25. Manipuliavimas interneto platforma – interneto
platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui.“
Papildyti Įstatymą 52¹ straipsniu:
„52¹ straipsnis. Manipuliavimas interneto platforma
skelbiant draudžiamą informaciją ir reikalavimas pašalinti turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti
nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų apie manipuliavimo interneto platforma būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos paslaugos teikėjui per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti. 2. Interneto platformos paslaugos teikėjas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nurodymą, jį išnagrinėja ir pateikia motyvuotą atsakymą.
Jei toks atsakymas nepateikiamas arba pateikti atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Kompetentinga institucija atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2022/2065 ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo priedą 9 punktu: „9. 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas).“
Šis Įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418
papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 118¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau
tinkluose Lietuvai priešiškų valstybių subjektai aktyviai naudoja dirbtines turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimo priemones, siekdami, kad jiems naudingas, dažniausiai antivalstybinio ar dezinformacinio pobūdžio turinys įgautų populiaraus /patikimo turinio statusą ir taip pasiektų kuo daugiau socialinių tinklų vartotojų. Efektyviausiai toks dirbtinis turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimas vykdomas pasinaudojant specialiai tam tikslui sukurtais automatizuotų profilių tinklais (angl. bot farms), kurie pagal nustatytus parametrus automatiškai generuoja turinio peržiūras, komentarus, dalinasi įrašais ir panašiai. Nors interneto platformų taisyklės draudžia automatizuotas paskyras, tačiau jų identifikavimui ir blokavimui neskiriamas reikiamas dėmesys. Be to, svarbu ir tai, kad interneto platformos iš bet kokio turinio peržiūrų (kad ir per dirbtines paskyras) generuoja pajamas. Lietuvos valstybės institucijų veiklos patirtis taip pat rodo, kad efektyvumas šalinant dezinformacinį turinį iš Facebook platformos yra labai menkas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio kaip pornografija, vaikų seksualinė prievarta, neapykantos kalba ir panašiai didžiuosiuose socialiniuose tinkluose beveik nematome, nes toks turinys internete yra ne tik draudžiamas, bet už jo platinimą numatyta atsakomybė, o kovoti su tokiu nelegaliu turiniu yra skiriami dideli resursai. Svarbu paminėti ir tai, kad vykstančio karo Ukrainoje kontekste automatizuotos paskyros aktyviai naudojamos dalijantis priešiška informacija, komentarais ir straipsniais, kuriais siekiama skleisti dezinformaciją, sustiprinti protesto nuotaikas, formuoti priešiškus naratyvus, kelti nesantaiką, manipuliuoti nuomone ir panašiai. Vien 2022 m. Ukrainos saugumo tarnybos susekė ir uždarė kelias dešimtis tokių botų fermų, vieną jų sudarė net 1,5 mln. netikrų paskyrų. 1.2. Automatizuotos paskyros ir jų tinklai yra grėsmė tiek demokratijai, tiek nacionaliniam saugumui ir yra reikšminga problema. Deja, ši problema ES mastu nėra sistemiškai sprendžiama, nors, pasak ekspertų, techninės priemonės tam yra. Vis tik daugeliui veiklų vis intensyviau persikeliant į skaitmeninę erdvę, būtina nacionalinį teisinį reguliavimą pritaikyti prie šios realybės. Būtina aiški žinutė interneto platformoms, kad neefektyvi ar nepakankama kova su šia problema yra nepriimtina ir kelianti teisines pasekmes, o efektyviau veikti prieš automatizuotas paskyras ir jų tinklus turi būti pozicionuotos ir pačios interneto platformos. 1.3.
Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ) draudžia skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau draudžiamos informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose panaudojus dirbtines matomumo didinimo priemones dėl savo masto gali sukelti rimtą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir padaryti didelę žalą visuomenei, o manipuliavimas interneto platformų algoritmais skelbiant tokią informaciją Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nėra kriminalizuotas. Svarbu pažymėti, kad dezinformacija, karo propaganda ar karo kurstymas yra itin pavojinga informacija, todėl saviraiškos laisvė gali būti apribota įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, suformuluotas siekis ugdyti informacinėms grėsmėms atsparią, raštingumo gebėjimus ugdančią visuomenę.
Pažymima, kad apsisaugoti nuo informacinių grėsmių gali tik išprususi visuomenė, todėl programoje numatytas siekis stiprinti visuomenės ir įvairių sričių kultūros darbuotojų medijų ir informacinio raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo gebėjimus, kurie skatintų visuomenės kūrybingumą, viešojoje erdvėje padėtų atpažinti netikrus ar nepatikimus pranešimus ir jų šaltinius, ugdytų gebėjimą kritiškai juos įvertinti ir neutralizuoti žalingos informacijos įtaką. 1.5. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), informacinio saugumo ir atsparumo didinimo uždaviniais įvardinti siekis plėtoti valstybės institucijų ir įstaigų gebėjimus vykdyti kryptingą kovą su dezinformacija, siekiant užtikrinti koordinuotą informacinės aplinkos stebėjimą, analizę, vertinimą ir operatyvų perspėjimą bei savalaikį reagavimą į informacinius incidentus, taip pat siekis stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms, ugdant kritinį mąstymą ir vykdant koordinuotas žiniasklaidos, medijų ir informacinio raštingumo programas bei strateginės komunikacijos kampanijas, stiprinti viešojo, privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Konkrečius Įstatymų projektus parengė Seimo nario iniciatyva suburta ekspertų darbo grupė, kurioje dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, VšĮ DebunkEU atstovai ir teisininkai, turintys patirties technologijų ir medijų teisės srityje (koordinatorė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė, tel. 8 5 236 6797, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
metu galiojantis VIĮ numato, kad „Asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui <...>“ (VIĮ 19 straipsnio 5 dalis).
Vis tik VIĮ nereglamentuoja tvarkos, kaip operatyviai šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją siekiant, kad toks turinys interneto platformos algoritmų pagalba netaptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama ne apie pavienius dezinformacijos ar propagandos platinimo atvejus, o apie masinį tokio turinio platinimą panaudojant automatizuotas paskyras. 3.2. VIĮ reglamentuoja už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingų institucijų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų tarpusavio santykius ir atsakomybę, tačiau bendradarbiavimas su socialiniais tinklais nėra reglamentuotas. Tokia Visuomenės informavimo įstatymo kuriama praktika nesukuria veiksmingų prielaidų kovai su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu, raginimu prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nors interneto platformų įtaka ir galimybės (dez)informuoti visuomenę yra itin didelės. 3.3. VIĮ nustato, kad žurnalistų etikos inspektorius, „sužinojęs apie internete skleidžiamą <...> informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti.
Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos ar nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu“ (VIĮ 52 straipsnio 6 dalis). Vis tik šios tvarkos visa apimtimi nėra galimybės taikyti tokią neskelbtiną informaciją skleidžiant socialiniuose tinkluose, nes interneto platformų paskyrų blokavimas ir turinio šalinimas yra sudėtingas tiek dėl jurisdikcijos klausimo, tiek dėl aiškaus reglamentavimo, susijusio būtent su interneto platformomis, nebuvimo. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad kalbama apie itin žalingo pobūdžio draudžiamos informacijos, nesuderinamos su demokratinėmis vertybėmis, skelbimą. Dezinformacinės žinutės yra kuriamos naudojant skirtingas metodikas ir technikas bei konstruojamos taip, kad būtų paveikios, įtaigios ir keltų abejones faktais pagrįstos informacijos tikrumo, be to, dažnai tokia informacija yra transliuojamos išgalvotos tikrovės (angl. fake news) žinios.
Todėl aiškių procedūrų ir taisyklių nustatymas prisidėtų prie efektyvaus ir operatyvaus piktavalių skleidžiamo turinio šalinimo arba atitinkamų paskyrų blokavimo. Toks reglamentavimas ne tik prisidėtų prie interneto higienos užtikrinimo, bet ir, sudarydamas sąlygas bendradarbiavimui su interneto platformomis, sumažintų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. 3.4. Galiojantis BK 198² straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis: „tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies <...>“. Vis tik disponavimas tokiomis priemonėmis gali būti teisėtas (pavyzdžiui, komercinės veiklos, dirbtinio intelekto mokymo tikslais ar pan.), todėl sprendžiant aptariamą problemą kalbėti vien apie techninį jos sprendimo būdą yra nepakankama. 3.5. Baudžiamoji atsakomybė už dezinformaciją ar karo propagandą Lietuvos teisinėje sistemoje nėra nustatyta, tačiau VIĮ 19 straipsnio 1 dalies
pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą yra draudžiami, o už žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos radijo ir televizijos komisijos privalomų nurodymų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. 3.6.
padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (BK 118 straipsnis) ir įtvirtina veikimo prieš Lietuvos Respubliką turinį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
bus nustatytas atskiras teisinis režimas draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo didinimui manipuliuojant interneto platforma (žr. Projekto Nr. 1
kova su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu ir panašiai taptų dar kryptingesnė, būtų sudarytos teisinės galimybės labiau apsaugoti informacinę erdvę, taip pat visuomenės ir atskirų fizinių asmenų interesus. Pažymėtina, kad dirbtinis turinio matomumo ir prieinamumo didinimas per se nėra nelegalus. Tokios priemones naudoja reklamos įmonės, nuomonės formuotojai, dirbtinio intelekto tyrėjai ir panašiai, todėl Projekto Nr. 1 2 straipsniu yra nustatyta sąsaja tik su draudžiama skelbti informacija, kuri nacionalinio saugumo požiūriu gali būti ypač jautri. 4.2. Projektu Nr. 1 nekeičiamas kertinis principas
Nr. 1 1 straipsnį) „manipuliavimas interneto platforma“. 4.4. Projekto Nr. 1 2 straipsniu manipuliavimo interneto platforma veikla draudžiama skelbiant VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą informaciją. Manome, kad dirbtinėmis priemonėmis didinant būtent šios informacijos sklaidą gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl kraštutiniu atveju tikslinga tokią veiklą ir kriminalizuoti (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.5.
interneto platforma veiklą, tikslinga komunikavimo su interneto platformomis užduotis įstatymu priskirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Pažymėtina, kad tiek Žurnalistų etikos inspektorius, tiek Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi kompetenciją spręsti dėl paskleistos VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos ir priimti dėl to privalomus sprendimus (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.6. Kompetenciją pateikti įrodymus dėl dirbtinai didinamos draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo turi nacionalinio saugumo srityje veikiančios valstybės institucijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ar pilietiški asmenys. Pavyzdžiui, VšĮ „Debunk EU“ kasmet atlieka svarbių tyrimų kovos su dezinformacija srityje ir turi pajėgumų pateikti reikiamų įrodymų apie dirbtiniu būdu didinamą turinio sklaidą (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.7. Laikantis teisinės analogijos, įtvirtintos VIĮ 52 straipsnio 6 dalyje, manome, kad reikalavimas per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti yra pagrįstas. Svarbu pažymėti, kad šios nuostatos taikymas turi užtikrinti, kad galimos intervencijos nekeltų grėsmės asmens konstitucinėms laisvėms ir visais atvejais turi būti atsižvelgiama į skelbiamo turinio pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.8. Svarbu pažymėti, kad 2022 m. lapkričio 16 d. įsigaliojus Reglamentui (ES) 2022/2065, kuriuo siekiama sukurti saugesnę ir atskaitingesnę interneto aplinką, komunikavimas su interneto platformomis bus priskirtas Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai.
Vis tik šis ES reglamentas turinio sklaidos didinimo veiklos plačiau nereglamentuoja, todėl, ekspertų nuomone, tikslinga įtvirtinti papildomą nacionalinį teisinį reguliavimą atliepiant svarbias informacinio saugumo rizikas (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį). 4.9. Socialiniuose tinkluose manipuliavimo interneto platforma būdu skelbiant dezinformaciją, karo propagandą, kurstant karą ar raginant prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, laikomasi nuomonės, kad būtų veikiama prieš Lietuvos Respubliką per se, todėl BK tikslinga papildyti nauju 118¹ straipsniu (veikimas prieš valstybę). Tuo atveju, jeigu manipuliuojant interneto platforma būtų padedama kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, atsakomybė kiltų pagal BK 118 straipsnį. Kriminalizavus manipuliavimą interneto platformomis, bus sudarytos sąlygos interneto platformoms efektyviau šalinti prieš Lietuvos valstybę nukreiptą veikimą ir kurti efektyvesnius įrankius kovojant su nelegaliu turiniu internete (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.10. Manipuliuoti interneto platforma gali tiek privatus fizinis asmuo, tiek juridinio asmens darbuotojas, todėl laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo tikslinga atsakomybę numatyti visiems asmenims (žr. Projekto Nr. 2 1 straipsnį). 4.11. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis įvardija dezinformaciją kaip nusikalstamą veiksmą, Projekto Nr. 2 tikslas nėra nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją ar jos sklaidą per se. Projektu Nr. 2 siekiama kriminalizuoti turinio matomumo didinimą, kai tai daroma manipuliuojant interneto platforma, ir tik tada, kai tai nukreipta prieš Lietuvos valstybę. 4.12. Projektu Nr.
Projektu Nr. 2 nėra siekiama kriminalizuoti turinio matomumo didinimo veiksmų, kai tai daroma reklamos, verslo ar dirbtinio intelekto mokymo tikslais. 4.13. Projektu Nr. 2 baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą veikimą gali būti pritaikyta ir juridiniam asmeniui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Antikorupciniu požiūriu priimti įstatymai pasekmių neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dirbtinio turinio matomumo ir prieinamumo didinimo draudimas nėra taikomas verslui, todėl Įstatymų projektai verslo plėtrai ir (ar) konkurencinėms sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą Nr. 1 turės būti paskirta kompetentinga institucija veikti pagal 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL, 2022, L277/1). 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvoka ir ją apibrėžiantis terminas derinami Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektais įtvirtinamos nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar papildyti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) veiklai finansuoti, kiek tai susiję su naujų subjektų – interneto platformų – veiklos priežiūra. Siekiant užtikrinti informacinį saugumą ir atsparumą dezinformacinio ir propagandinio turinio sklaidai šalies viešojoje erdvėje, svarbu sukurti savalaikio reagavimo ir draudžiamo turinio iš socialinių tinklų platformų šalinimo mechanizmą ir užtikrinti jo veiksmingumą.
Toks mechanizmas yra sukuriamas Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnyje, nustatant aiškias veikimo procedūras ir taisykles atitinkamoms valstybės institucijoms, kurių funkcijos yra praplečiamos, veikti, kuomet nustatomas dirbtinis draudžiamos informacijos matomumo ir prieinamumo didinimas. Siekiant tinkamai įgyvendinti naujas funkcijas Tarnyba turės papildomai įsteigti 4 pareigybes, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau dabartinis maksimalus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje nustatytas etatų skaičius – 23,5 – nėra pakankamas. Tarnybai papildomai yra reikalingi bent 3 vyriausiųjų specialistų etatai. Atsižvelgiant į tai, naujoms funkcijoms vykdyti kasmet Tarnybai atitinkamai reikalingas papildomas 145 972,8 eurų finansavimas – į šią sumą įskaičiuotas darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. Preliminariais Komisijos skaičiavimais Projektui Nr. 1 įgyvendinti Komisijai reikalingas 1 papildomas etatas. Lėšų poreikis vieneriems metams 1 Komisijos administracijos darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, – 31909 eurų darbo užmokesčiui. Be to, papildomai kasmet reikalingas 50 000 eurų finansavimas technologinių įrankių, skirtų manipuliavimo interneto platforma veiklos monitoringui ir išaiškinimui. Priėmus Projektą Nr. 1, jo įgyvendinimui 2023 metais reikės 122 000 eurų (darbo užmokesčiui ir infrastruktūrai). 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „interneto platforma“, „dezinformacija“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
NR. I-418 2 STRAIPSNIO, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 52¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-03-09 Nr. XIVP-2468 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu pildomo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 25 dalyje yra vartojamas terminas „interneto platforma“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojamas „interneto svetainės“ terminas, todėl jei „interneto platforma“ turėtų būti suprantama kaip „interneto svetainė“, siūlytina šiuos terminus suvienodinti. Tuo atveju, jei „interneto platforma“ turi kitokią reikšmę nei
„interneto svetainė“, sąvokos „interneto platforma“ turinys turėtų būti
apibrėžtas įstatyme, kadangi nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte). 2. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, nebūtų tiksliau ir tikslingiau apibrėžti bei vartoti „manipuliavimo interneto platformos paskyromis“ sąvoką, nes jos apibrėžime, vis dėlto, nustatoma, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t.y. interneto platformos paskyromis.
Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. 3. Projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra vartojamas terminas
„nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos“. Atkreiptinas
dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo nuostatose yra vartojama
„nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos“ formuluotė,
todėl siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus siūlytina projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje žodžius
„nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos“ pakeisti žodžiais
„nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos“. Taip
pat svarstytina, ar tikslinga šioje dalyje išskirti bei išvardinti kelis subjektus, kurie turi teisę Inspektoriui ar Komisijai pateikti informaciją apie galimą manipuliavimą interneto platforma. Pažymėtina, kad apie tokią veiką minėtoms institucijoms galės pranešti bet kuris suinteresuotas asmuo, todėl apskritai svarstytinas tik pavyzdinis kelių galimų subjektų vardijimo įstatyme tikslingumas. 4. Projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje siūloma įrašyti sąvoką „interneto platformos paslaugos teikėjas“, kuri nėra apibrėžiama nei projekte, nei keičiamame įstatyme.
Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 5. Vertinant projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo nurodymo interneto platformos paslaugų teikėjui turinį, pažymime, kad jis turi būti aiškiai atskirtas nuo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų privalomų nurodymų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę tam tikrą informaciją pasiekti arba ją pašalinti. Manytina, kad pildomame įstatymo 52¹ straipsnyje turėtų būti reglamentuojami privalomi nurodymai būtent dėl interneto platformos paskyrų, kuriomis manipuliuojama, elementų - komentarų, turinio pasidalinimų, patiktukų, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičiaus ir pan. Kaip jau minėta aukščiau, jei nurodymu siekiama panaikinti galimybę tam tikrą informaciją pasiekti arba ją pašalinti – įsijungia keičiamo įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintas teisinis mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintinas ir pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio pavadinimas. 6. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikrų žingsnių dėl manipuliuojamų interneto platformos paskyrų kompetentingos institucijos turėtų imtis tik keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos atžvilgiu.
Mūsų manymu, ir kituose minėto straipsnio 1 dalies punktuose nurodytina neskelbtina informacija bei jos sklaidos didinimas interneto platformoje gali kelti tam tikrą pavojų visuomenėje, kas sąlygotų būtinybę imtis kompetentingoms institucijoms imtis reikalingų veiksmų. 7. Svarstytina, ar tiksli projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotė, nustatanti, kad gali būti duodamas nurodymas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, nes turinio peržiūra yra baigtinis ir jau įvykęs faktas, todėl jo pašalinti objektyviai nėra galimybės. Jeigu, vis dėlto, turimi omenyje peržiūras identifikuojantys ar kitokie panašūs duomenys, taip reikėtų ir nurodyti. 8. Projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma interneto platformos paslaugos teikėjo pareiga teikti motyvuotus atsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku kokiam subjektui interneto platformos paslaugos teikėjas privalėtų teikti motyvuotus atsakymus, nėra aiškus terminas per kurį šis motyvuotas atsakymas privalo būti pateiktas, o taip pat nėra aiškus, ar visais atvejais toks atsakymas būtų privalomas (pvz., tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas pilnai įvykdytų privalomus nurodymus dėl interneto platformų paskyrų elementų pašalinimo). Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje numatytas 8 valandų terminas yra siejamas tik su atitinkamo nurodymo dėl paskyrų turinio šalinimu įvykdymu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalis tikslintina. 9.
keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija turės teisę veikti pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas. Iš kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad šiuo metu šių funkcijų neatlieka jokia institucija ir ši Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija tik turės būti paskirta. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei galiojančios redakcijos įstatyme nėra jokių nuostatų, detalizuojančių minėtos Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos veiklą, t. y. nėra reglamentuojamos šios institucijos teisės, pareigos, kompetencija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto nuostatos turi būti atitinkamai tikslintinos. 10. Svarstytina ar projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje, kaip perteklinio reguliavimo, nereikėtų atsisakyti paskutinio sakinio, kadangi minimoje dalyje jau yra įtvirtinama, kad Inspektoriui ar Komisijai pranešus, Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija privalo veikti pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto
turės būti paskirta kompetentinga institucija, todėl manytina, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnį papildyti nuostatomis numatančiomis kuri (-ios) valstybės institucija (-os) iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą „Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos“.
Pažymėtina, kad tokia atitikties lentelė prie projekto nėra pateikta nors įstatymo priedas reglamentuojantis įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus yra pildomas nauju punktu dėl įgyvendinamo Reglamento (ES) 2022/2065. 13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, o 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 14. Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „Įstatymo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Komiteto (papildomo) išvados projektas
kultūros komitetas
DĖL
2023-11-29
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulienė. Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Rimantas Bagdzevičius – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė – Google viešosios politikos patarėja Lietuvoje, Mindaugas Bunza – Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Lina Bušinskaitė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) teisininkas, Virgilijus Dirma – Asociacija INFOBALT direktoriaus pavaduotojas, Vikintė Eigminė – Seimo nario Vytauto Kernagio patarėja, Vygintas Gasparavičius – Kultūros viceministras, Vadim Gasperskij – Lietuvos radijo ir televizijos komisija Teisės skyriaus vedėjas, Laurynas Gečas – Meta patariamasis atstovas Lietuvoje (angl. Meta advisory Lithuania) vyr. projektų vadovas (Google konsultantas Lietuvoje), Kęstutis Kaminskas – Seimo nario Vytauto Juozapaičio patarėjas, Vaidas Pilkauskas – portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius, Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Gražina Ramanauskaitė – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė, Deividas Velkas – Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių grupės vadovas, Gabrielė Žaidytė – Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-091
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu pildomo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 25 dalyje yra vartojamas terminas „interneto platforma“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo nuostatose yra vartojamas „interneto svetainės“ terminas, todėl jei
„interneto platforma“ turėtų būti suprantama kaip „interneto svetainė“,
siūlytina šiuos terminus suvienodinti. Tuo atveju, jei „interneto platforma“ turi kitokią reikšmę nei „interneto svetainė“, sąvokos „interneto platforma“ turinys turėtų būti apibrėžtas įstatyme, kadangi nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte). Pritarti Siūloma pakeisti 2 straipsnio 87 dalį ir ją išdėstyti taip: „87.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos kino įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, kituose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2021/784, Reglamente (ES) 2022/2065. Kaip alternatyvią sąvoką siūlytina naudoti „manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“ (kaip ji yra naudojama Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32, 64, 69, 76, 78, 79, 80, 81, 85, 87, 88, 89, 93, 97, 100, 110, 114, 125, 138, 163, 181, 185 ir 193 straipsnių pakeitimo konstituciniame įstatyme Nr. XIV-2185). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-091
2.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, nebūtų tiksliau ir tikslingiau apibrėžti bei vartoti „manipuliavimo interneto platformos paskyromis“ sąvoką, nes jos apibrėžime, vis dėlto, nustatoma, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t. y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. Pritarti Patikslinti 2 straipsnio 25 dalį ir išdėstyti taip:
„25. Manipuliavimas interneto platforma internetinių
socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis – interneto socialinių tinklų paslaugų platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
straipsnio 1 dalyje yra vartojamas terminas „nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo nuostatose yra vartojama „nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos“ formuluotė, todėl siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus siūlytina projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje žodžius „nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos“ pakeisti žodžiais „nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos“. Taip pat svarstytina, ar tikslinga šioje dalyje išskirti bei išvardinti kelis subjektus, kurie turi teisę Inspektoriui ar Komisijai pateikti informaciją apie galimą manipuliavimą interneto platforma. Pažymėtina, kad apie tokią veiką minėtoms institucijoms galės pranešti bet kuris suinteresuotas asmuo, todėl apskritai svarstytinas tik pavyzdinis kelių galimų subjektų vardijimo įstatyme tikslingumas. Pritarti iš dalies 52¹ straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar gauto pranešimo (skundo) pagrindu nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų apie manipuliavimo interneto platformos paskyromis būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
straipsnio 1 dalyje siūloma įrašyti sąvoką „interneto platformos paslaugos teikėjas“, kuri nėra apibrėžiama nei projekte, nei keičiamame įstatyme. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Nepritarti Komentuojamas terminas vartojamas Reglamente (ES) 2022/2065, todėl jo apibrėžti atskirai nereikia. Pagal TD 1 pastabą patikslinus VIĮ 2 straipsnio 87 dalį ir įtvirtinus nuorodą į Reglamentą (ES) 2022/2065, papildomų sąvokų VIĮ apibrėžti nereikia. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo nurodymo interneto platformos paslaugų teikėjui turinį, pažymime, kad jis turi būti aiškiai atskirtas nuo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų privalomų nurodymų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę tam tikrą informaciją pasiekti arba ją pašalinti. Manytina, kad pildomame įstatymo 52¹ straipsnyje turėtų būti reglamentuojami privalomi nurodymai būtent dėl interneto platformos paskyrų, kuriomis manipuliuojama, elementų - komentarų, turinio pasidalinimų, patiktukų, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičiaus ir pan. Kaip jau minėta aukščiau, jei nurodymu siekiama panaikinti galimybę tam tikrą informaciją pasiekti arba ją pašalinti – įsijungia keičiamo įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintas teisinis mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintinas ir pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio pavadinimas. Pritarti 52¹ straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „52¹ straipsnis. Manipuliavimas interneto platforma skelbiant draudžiamą informaciją ir reikalavimas pašalinti turinį ar panaikinti galimybę jį pasiekti. „1.
„1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar gauto pranešimo (skundo)
pagrindu nustatę manipuliavimo interneto platformos paskyromis būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos paslaugos teikėjui (valdytojui) per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikrų žingsnių dėl manipuliuojamų interneto platformos paskyrų kompetentingos institucijos turėtų imtis tik keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos atžvilgiu. Mūsų manymu, ir kituose minėto straipsnio 1 dalies punktuose nurodytina neskelbtina informacija bei jos sklaidos didinimas interneto platformoje gali kelti tam tikrą pavojų visuomenėje, kas sąlygotų būtinybę imtis kompetentingoms institucijoms imtis reikalingų veiksmų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotė, nustatanti, kad gali būti duodamas nurodymas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, nes turinio peržiūra yra baigtinis ir jau įvykęs faktas, todėl jo pašalinti objektyviai nėra galimybės. Jeigu, vis dėlto, turimi omenyje peržiūras identifikuojantys ar kitokie panašūs duomenys, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti 52¹ straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1.
Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar gauto pranešimo
(skundo) pagrindu nustatę manipuliavimo interneto platformos paskyromis būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos paslaugos teikėjui per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintus šio turinio peržiūras identifikuojančius duomenis, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma interneto platformos paslaugos teikėjo pareiga teikti motyvuotus atsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku kokiam subjektui interneto platformos paslaugos teikėjas privalėtų teikti motyvuotus atsakymus, nėra aiškus terminas per kurį šis motyvuotas atsakymas privalo būti pateiktas, o taip pat nėra aiškus, ar visais atvejais toks atsakymas būtų privalomas (pvz., tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas pilnai įvykdytų privalomus nurodymus dėl interneto platformų paskyrų elementų pašalinimo). Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje numatytas 8 valandų terminas yra siejamas tik su atitinkamo nurodymo dėl paskyrų turinio šalinimu įvykdymu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalis tikslintina. Pritarti Siūlytina 52¹ straipsnio 2 dalį patikslinti taip:
„Interneto platformos paslaugos teikėjas, gavęs šio straipsnio 1
dalyje nurodytą reikalavimą, jį išnagrinėja per nustatytą terminą informuoja nurodymą pateikusią instituciją apie priimtus sprendimus arba pateikia motyvuotą atsakymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
Projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija turės teisę veikti pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas. Iš kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad šiuo metu šių funkcijų neatlieka jokia institucija ir ši Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija tik turės būti paskirta. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei galiojančios redakcijos įstatyme nėra jokių nuostatų, detalizuojančių minėtos Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos veiklą, t. y. nėra reglamentuojamos šios institucijos teisės, pareigos, kompetencija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto nuostatos turi būti atitinkamai tikslintinos. Pritarti 52¹ straipsnio 2 dalį patikslinti taip:
„2. <...> Jei toks atsakymas nepateikiamas
arba pateikti atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 perduoda visą su nurodymu susijusią informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, kuriai Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu yra numatyti įgaliojimai atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas.<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-092 (52¹)
straipsnio 2 dalyje, kaip perteklinio reguliavimo, nereikėtų atsisakyti paskutinio sakinio, kadangi minimoje dalyje jau yra įtvirtinama, kad Inspektoriui ar Komisijai pranešus, Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija privalo veikti pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas.
Pritarti 52¹ straipsnio 2 dalį patikslinti taip:
„2. <...> Jei toks atsakymas nepateikiamas arba pateikti
atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 perduoda visą su nurodymu susijusią informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, kuriai Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu yra numatyti įgaliojimai atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
punkte nurodyta, kad priėmus projektą turės būti paskirta kompetentinga institucija, todėl manytina, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnį papildyti nuostatomis numatančiomis kuri (-ios) valstybės institucija (-os) iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Nepritarti Įgaliojimai atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Ryšių reguliavimo tarnybai bus numatyti Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-09 12.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą „Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos“. Pažymėtina, kad tokia atitikties lentelė prie projekto nėra pateikta nors įstatymo priedas reglamentuojantis įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus yra pildomas nauju punktu dėl įgyvendinamo Reglamento (ES) 2022/2065. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2022/2065 bus įgyvendinamas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projektu, o Įstatymo projekte tik teikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2022/2065, neįgyvendinant konkrečių Reglamento (ES) 2022/2065 straipsnių, Įstatymo projekto 3 straipsnio yra atsisakyta. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikės papildomų lėšų, o 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-091
brauktinas žodis „Įstatymo“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
žiniasklaidos asociacija 2023-05-12 Nr.G-2023-4293 Susipažinę su įstatymo projektu ir išklausę projekto rengėjų paaiškinimus dėl projekto tikslo, pirmiausia manome, kad įstatyme vietoj abstrakčiai įvardytų interneto platformų turi būti konkrečiai nurodyti socialiniai tinklai, kadangi projektas yra orientuotas pasaulinius socialinius tinklus, o pirminis projektas yra ne iki galo aiškus. Tad jei liks nepatikslintas, jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas ir kelti daug klausimų institucijoms ir verslo bendruomenei, socialinių tinklų valdytojams, kilti sudėtingų situacijų įgyvendinant. Dabartinis terminis „interneto platforma" apima ir tradicinės žiniasklaidos priemones - naujienų portalus bei radijus, televizijas, spaudos leidinius, literatūros ir meno leidinius, kurie turi taip pat ir interneto svetaines savo sukurtam turiniui skelbti. Taip pat pabrėžiame, kad naujas teisinis reglamentavimas dėl privalomo nurodymo gali būti taikomas tik esant dviem sąlygoms. Pirmiausia, kai yra nustatyta, kad socialinių tinklų platforma ar paskyromis yra manipuliuojama. Antra, kai yra nustatyta, kad atitinkamas paslaugų teikėjas yra kompetentingas pašalinti manipuliavimo pasekmes. Antruoju atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymo projekte yra nekalbama apie tai, jog piktavaliai gali piktybiškai kurti analogiškas paskyras į jau egzistuojančias, pavyzdžiui, sukurti analogišką naujienų portalų paskyrą kuriame nors socialiniame tinkle ir joje skelbti neleistiną informaciją, prie kurios prieigą turės tik piktavaliai. Tad siūlomas 52¹ straipsnis negali būti taikomas, jeigu nėra nustatytas manipuliavimo faktas. Teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl privalomas nurodymas turi būti adresuojamas ne bet kam ir ne dėl bet ko. Dar prieš formuluojant privalomą nurodymą turi būti atliktas paruošiamasis darbas ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių privalomas nurodymas gali būti realiai įvykdytas per trumpą terminą.
Ypač atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad hakerių (piktavalių) veikla intemetinėje erdvėje vis labiau plinta. Hakeriai gali įsilaužti į interneto svetainę, į paskyras socialiniuose tinkluose, sukurti analogiškas paskyras socialiniuose tinkluose, todėl būtų nelogiška atsakomybę už jų veiksmus priskirti nukentėjusiai interneto svetainei, pavyzdžiui, naujienų portalui ar portalo paskyroms socialiniuose tinkluose. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasauliniuose socialiniuose tinkluose gali būti sukuriami nauji portalai - botai, kurių redakcijos negalės pačios pašalinti. Visais šiais atvejais nukenčiama nuo žinomai neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijos neturėtų bausti už trečiųjų asmenų įvykdytus neteisėtus veiksmus bei reikalauti iš interneto svetainių, šiuo atveju naujienų portalų, atlikti tai, ko jie negali padaryti. Būtent todėl siūlome tikslinti įstatymo formuluotes, pagal lentelėje pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 1 pastabos komentarą. 1.1 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-05-12 Nr. G-2023-4293 Argumentai:
Anot koordinatorės, realus Projekto tikslas yra kova su manipuliavimu socialiniais tinklais. Esame įsitikinę, kad neturėtų būti perteklinio teisinio reguliavmo, kai nesant viešojo intereso nustatomos pareigos asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su tam tikru reiškiniu. Todėl Projekte dera nurodyti, kad kalba eina ne apie manipuliavimą interneto platforma, o apie manipuliavimą socialiniu tinklu. Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25.
Manipuliavimas interneto platforma socialiniu tinklu - interneto platformos socialinio tinklo paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos socialinio tinklo paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos socialinio tinklo algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos socialinio tinklo vartotojų ratui.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 1 pastabos komentarą. 1.2 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-05-12 Nr. G-2023-4293 Argumentai:
Manome, kad formuluotė „iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų“ yra ydinga. Iš esmės norima pasakyti, kad kreiptis į Inspektorių ar Komisiją gali bet kuris asmuo. Tokiu atveju nėra prasmės vardinti atskirų asmenų kategorijų, nes rezultatas yra tas pats: kreiptis gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Projektas neatsižvelgia į nepagrįstų skundų ir piktnaudžiavimo grėsmę. Tai, kad kažkam atrodo, jog jis pastebėjo manipuliavimą socialiniu tinklu, nereiškia, kad tai egzistuoja realybėje. Asmuo gali pateikti nepagrįstą skundą tyčia arba gali sistemingai teikti nepagrįstus skundus. Inspektorius ar Komisija ne šiaip turi persiųsti gautą pranešimą ar skundą, jie privalo preliminariai išanalizuoti pranešimą ar skundą ir įsitikinti, kad juose nurodomos aplinkybės realiai egzistuoja. Manipuliavimo socialiniu tinklu faktas turi būti nustatytas. Taip pat svarbu, kad privalomas nurodymas būtų duodamas ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kuris kompetentingas prašomus veiksmus atlikti. Tik tokiu atveju nurodymas gali būti įvykdytas, tuo labiau, kad tam nustatytas trumpas terminas.
Jeigu nurodymas gali būti duodamas ne tik socialinio tinklo valdytojui, bet ir socialinio tinklo paskyros valdytojui - būtina atsižvelgti į šių asmenų įvairovę. Visuomenės informavimo įstatymas jau pripažįsta nuomonės formuotojus kaip viešuosius asmenis, turinčius reikšmės viešiesiems reikalams. Manome, kad dėl savo žinomumo ir populiarumo ir nuomonių formuotojai turėtų būti įpareigojami pašalinti atitinkamą turinį. Pasiūlymas:
2Pakeisti Projekto 52¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar preliminariai
išnagrinėję pranešimą (skundą) nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų apie manipuliavimo interneto platforma socialiniu tinklu būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios infonnacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos socialinio tinklo paslaugos teikėjui per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus. sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti. 2. Interneto platformos Socialinio tinklo paslaugos teikėjas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nurodymą, jį išnagrinėja ir pateikia motyvuotą atsakymą. Jei toks atsakymas nepateikiamas arba pateikti atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Kompetentinga institucija atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2022/2065 ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka." Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 2.
žiniasklaidos asociacija 2023-07-27 Nr.G-2023-6764 Interneto žiniasklaidos asociacija, reaguodama į tai, kad kol kas nebuvo atsižvelgta į asociacijos teiktus siūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo keitimo, kuriais siekiama numatyti daugiau atsakomybių pasauliniams socialiniams tinklams, pakartotinai kreipiasi prašydama atsižvelgti į didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančių naujienų portalų pasiūlymus. Susipažinę su įstatymo projektu, pirmiausia manome, kad įstatyme vietoj abstrakčiai įvardytų interneto platformų turi būti konkrečiai nurodyti socialiniai tinklai, kadangi projektas yra orientuotas į pasaulinius socialinius tinklus, o pirminis projektas yra ne iki galo aiškus. Tad jei liks nepatikslintas, jo įgyvendinimas gali būti sudėtingas ir kelti daug klausimų institucijoms ir verslo bendruomenei, socialinių tinklų valdytojams, kilti sudėtingų situacijų įgyvendinant. Dabartinis terminis „interneto platforma" apima ir tradicinės žiniasklaidos priemones - naujienų portalus bei radijo ir televizijos kanalus, spaudos leidinius, kurie turi taip pat interneto svetaines ir paskyras socialiniuose tinkluose savo sukurtam turiniui skelbti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik socialinio tinklo valdytojas turi galimybę efektyviai valyti socialinį tinklą nuo netinkamų komentarų bei užkirsti kelią vykstančiam manipuliavimui socialiniais tinklais. Todėl būtent socialiniams tinklams turi būti nustatytos atitinkamos prievolės, o prievolės negali būti dubliuojamos, t.y. taikomos tokios pat socialinio tinklo valdytojui (pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Google, Instagram ir kt) ir socialinio tinklo naudotojui (naujienų portalams). Socialinių tinklų valdytojai turi pagal nustatytus reikalavimus moderuoti socialinio tinklo turinį ir vykdyti kompetentingos institucijos nurodymus.
Jei prievolė užkirsti kelią manipuliavimui socialiniu tinklu ir kitaip moderuoti socialinio tinklo turinį būtų nustatyta socialinio tinklo naudotojams, jie susidurtų su žmogiškųjų išteklių, technologijų ir finansų trūkumu vykdant naują ir jiems nebūdingą prievolę. Bandymas sulyginti socialinio tinklo valdytojo ir naudotojo (šuo atveju naujienų portalų) prievoles pažeistų protingumo kriterijų ir sąžininga konkurenciją. Svarbu paminėti irtai, kad yra nesulyginami socialinių tinklų valdytojų ir naudotojų veiklos mastai ir pajamos iš veiklos. Nesulyginama ir socialinių tinklų valdytojų bei jų naudotojų veiklos specifika. Tuo tarpu visuotinai žinoma, kad socialinio tinklo valdytojai jau šiuo metu prisiima atsakomybę už socialinio tinklo turinio moderavimą. Būtent todėl įstatymų leidėjui telieka tinkamai apibrėžti, kam tenka atsakomybę užkirsti kelią manipuliavimui socialiniu tinklu. Taip pat pabrėžiame, kad naujas teisinis reglamentavimas dėl privalomo nurodymo gali būti taikomas tik esant dviem sąlygoms. Pirmiausia, kai yra nustatyta, kad socialinių tinklų platforma ar paskyromis yra manipuliuojama. Antra, kai yra nustatyta, kad atitinkamas paslaugų teikėjas yra kompetentingas pašalinti manipuliavimo pasekmes. Antruoju atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymo projekte yra nekalbama apie tai, jog piktavaliai gali piktybiškai kurti analogiškas paskyras į jau egzistuojančias, pavyzdžiui, sukurti analogišką naujienų portalų paskyrą kuriame nors socialiniame tinkle ir joje skelbti neleistiną informaciją, prie kurios prieigą turės tik piktavaliai. Tad siūlomas 52¹ straipsnis negali būti taikomas, jei nėra nustatytas manipuliavimo faktas. Teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl privalomas nurodymas turi būti adresuojamas ne bet kam ir ne dėl bet ko.
Dar prieš formuluojant privalomą nurodymą turi būti atliktas paruošiamasis darbas ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių privalomas nurodymas gali būti realiai įvykdytas per trumpą terminą. Ypač atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad hakerių (piktavalių) veikla internetinėje erdvėje vis labiau plinta. Hakeriai gali įsilaužti į interneto svetainę, į paskyras socialiniuose tinkluose, sukurti analogiškas paskyras socialiniuose tinkluose, todėl būtų nelogiška atsakomybę už jų veiksmus priskirti nukentėjusiai interneto svetainei, pavyzdžiui, naujienų portalui ar portalo paskyroms socialiniuose tinkluose. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasauliniuose socialiniuose tinkluose gali būti sukuriami nauji portalai - botai, kurių redakcijos negalės pačios pašalinti. Visais šiais atvejais nukenčiama nuo žinomai neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijos neturėtų bausti už trečiųjų asmenų įvykdytus neteisėtus veiksmus bei reikalauti, kad interneto naujienų portalai atliktų tai, ko jie negali padaryti. Būtent todėl siūlome tikslinti įstatymo formuluotes, pagal lentelėje pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 1, 2 pastabų komentarus. 2.1 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-07-27 Nr.G-2023-6764 Argumentai:
Anot koordinatorės, realus Projekto tikslas yra kova su manipuliavimu socialiniais tinklais. Esame įsitikinę, kad neturėtų būti perteklinio teisinio reguliavmo, kai nesant viešojo intereso nustatomos pareigos asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su tam tikru reiškiniu. Todėl Projekte dera nurodyti, kad kalba eina ne apie manipuliavimą interneto platforma, o apie manipuliavimą socialiniu tinklu. Tai palengvins naujo įstatymo taikymą, kadangi nekils nereikalingų abejonių dėl įstatymo taikymo srities. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25.
Manipuliavimas interneto—platforma socialiniu tinklu - interneto platformos socialinio tinklo paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto—platformossocialinio tinklo paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformossocialinio tinklo algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos socialinio tinklo vartotojų ratui.“ Nepritarti Žr. Seimo Teisės departamento 2 pastabos komentarą. 2.2 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-07-27 Nr.G-2023-6764 Argumentai:
Manome, kad formuluotė „iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų“ yra ydinga. Iš esmės norima pasakyti, kad kreiptis į Inspektorių ar Komisiją gali bet kuris asmuo. Tokiu atveju nėra prasmės vardinti atskirų asmenų kategorijų, nes rezultatas yra tas pats: kreiptis gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Projektas neatsižvelgia į nepagrįstų skundų ir piktnaudžiavimo grėsmę. Tai, kad kažkam atrodo, jog jis pastebėjo manipuliavimą socialiniu tinklu, nereiškia, kad tai egzistuoja realybėje. Asmuo gali pateikti nepagrįstą skundą tyčia arba gali sistemingai teikti nepagrįstus skundus. Inspektorius ar Komisija ne šiaip turi persiųsti gautą pranešimą ar skundą, jie privalo preliminariai išanalizuoti pranešimą ar skundą ir įsitikinti, kad juose nurodomos aplinkybės realiai egzistuoja. Manipuliavimo socialiniu tinklu faktas turi būti nustatytas. Taip pat svarbu, kad privalomas nurodymas būtų duodamas ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kuris kompetentingas prašomus veiksmus atlikti. Tik tokiu atveju nurodymas gali būti įvykdytas, tuo labiau, kad tam nustatytas trumpas terminas.
Kadangi nurodymas turėtų būti duodama socialinio tinklo paslaugos teikėjui, manome, kad reagavimo terminas pratęstinas iki 24 valandų. Jeigu nurodymas gali būti duodamas ne tik socialinio tinklo valdytojui, bet ir socialinio tinklo paskyros valdytojui - būtina atsižvelgti į į šių asmenų įvairovę. Visuomenės informavimo įstatymas jau pripažįsta nuomonės formuotojus kaip viešuosius asmenis, turinčius reikšmės viešiesiems reikalams. Manome, kad dėl savo žinomumo ir populiarumo ir nuomonių formuotojai turėtų būti įpareigojami pašalinti atitinkamą turinį. Pasiūlymas:
2Pakeisti Projekto52' straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar preliminariai
išnagrinėję pranešimą (skundą) nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų— asmenų— gavę— duomenų— apie manipuliavimo interneto platforma socialiniu tinklu būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos socialinio tinklo paslaugos teikėjui per 824 valandas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti. 2. Interneto platformos Socialinio tinklo paslaugos teikėjas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nurodymą, jį išnagrinėja ir pateikia motyvuotą atsakymą. Jei toks atsakymas nepateikiamas arba pateikti atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065.
Kompetentinga institucija atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2022/2065 ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka." Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 3. Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-09-18 Nr.G-2023-80281
Susipažinę su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtu, pakoreguotu ir Vyriausybei pateiktu Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo projektu Nr. 23-8174(2) ir su Vyriausybės išvada dėl Seime registruoto Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2468, pirmiausia norime padėkoti, kad į dalį naujienų portalų siūlymų buvo atsižvelgta ir pakoreguotos formuluotės teisės aktų projektuose, ypač tai, kad sukonkretinta ir įvardinta, kas yra manipuliavimas interneto platformų paskyromis. Visgi, deja, nebuvo atsižvelgta į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽĄ), kuri atstovauja didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius Lietuvos naujienų portalus, siūlymą, kad atsakingos institucijos dėl neleistinų komentarų šalinimo nurodymus turėtų duoti ne naujienų portalams, jei tokie komentarai fiksuojami portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, bet socialinio tinklo valdytojams, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Youtube, Instagram, TikTOK ir kitiems.
Tad IZA vėl pakartotinai teikia siūlymą nustatyti pareigą, kad atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Ryšių reguliavimo tarnybai ar kitoms nustačius, kad komentarai yra neleistini ir turi būti šalinami, nurodymai juos šalinti būtų duodami pasaulinių socialinių tinklų valdytojams, nes jie yra atsakingi už juose skelbiamo turinio priežiūrą, ką viešai deklaruoja ir pačios pasaulinės socialinių tinklų valdytojos savo misijose, vertybėse ir prioritetuose dėl švaraus ir kokybiško turinio. Be to, neleistini komentarai naujienų portalų paskyrose socialiniuose tinkluose gali būti parašyti net ne skaitytojų kaip reakcija į skelbiamą turimą, o tai gali specialių virusinių rinkodaros kampanijų turinys,
„botai" ar kitokio tipo virusinės rinkodaros įrankiai, paleisti
pritaikius specialias sklaidos priemones, kurias sudėtinga valdyti, sekti ir kontroliuoti, ypač šalinti, kai tokių „botų-komentarų" daugėja geometrine progresija. Svarbu paminėti ir tai, kad papildomų pareigų numatymas Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos priemonėms, šiuo atveju - pareiga šalinti komentarus iš socialinių tinklų, nesitariant su interneto žiniasklaida yra neatsakingas požiūris į šalies skaitmeninę žiniasklaidą ir ženkliai auginantis jos išlaidas sprendimas.
Atkreipiame dėmesį, kad tokioms papildomoms pareigoms įvykdyti (šalinti komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų) būtų reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai, kai kuriais atvejais net komandos ir skyriai, kad būtų galima įgyvendinti kontroliuojančių institucijų sprendimus šalinti netinkamus komentarus iš socialinių tinklų. Tam bus reikalingos didžiulės papildomos išlaidos, papildomi etatai atsakingiems darbuotojams. Analogiška situacija būtų ir valstybės, viešųjų institucijų atvejais, nes šie teisės aktai galiotų ir joms kaip paskyrų socialiniuose tinkluose valdytojams - jei atsakingos tarnybos duotų joms tiesiogiai nurodymus šalinti netinkamus komentarus iš institucijų paskyrų socialiniuose tinkluose, joms taip pat būtų reikalingi papildomi etatai, investicijos, nebent būtų nuspręsta, kad institucijos nesuteikia galimybės komentuoti savo paskyrose socialiniuose tinkluose. Taigi šiuo atveju negalima primesti nepriklausomai žiniasklaidai papildomų pareigų, kurios reikalauja papildomų ir labai didelių išlaidų nesitariant su žiniasklaidos bendruomene. Būtent todėl dar kartą teikiame siūlymus, kad būtų numatyta pareiga neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų (nepaisant to, kieno paskyros yra) šalinti socialinių tinklų valdytojams.
Lietuvos socialinių tinklų naudotojai neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali prisiimti papildomų pareigų be papildomo finansavimo ir negali būti verčiamos perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijų, nes, kaip žinia, socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi rūpinasi švaria ir kokybiška turinio aplinka. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto Atkreipiame dėmesį į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo projekte numatytas teisinis reglamentavimas dėl privalomo nurodymo gali būti taikomas tik esant dviem sąlygoms: kai yra nustatyta, kad interneto platforma yra manipuliuojama ir kai yra nustatyta, jog atitinkamas paslaugų teikėjas yra kompetentingas pašalinti manipuliavimo pasekmes. Tad siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnis negali būti taikomas, jeigu nėra nustatytas manipuliavimo faktas. Teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl privalomas nurodymas turi būti adresuojamas ne bet kam ir ne dėl bet ko. Dar prieš formuluojant privalomą nurodymą turi būti kompetentingos institucijos atliktas paruošiamasis darbas ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių privalomas nurodymas gali būti realiai įvykdytas per trumpą terminą. Nurodymai turi būti adresuomi tik socialinio tinklo (ar kitos interneto platformos) valdytojui. Įvertinus tai, kad sąvoka „paslaugos teikėjas“ nėra vienareikšmiška, o tai būtina tinkamai aiškinant ir taikant įstatymą, todėl sūlome naudoti formuluotę „interneto platformos paslaugos teikėjas (valdytojas)“. Pažymėtina ir piktavalių (hakerių) veikla intemetinėje erdvėje.
Hakeriai gali įsilaužti į interneto svetainę, tačiau būtų nelogiška atsakomybę už jų veiksmus priskirti nukentėjusiai interneto svetainei. Socialiniuose tinkluose gali būti sukuriami nauji portalai - botai, kurių redakcijos negalės pačios pašalinti. Visais šiais atvejais nukenčiama nuo žinomai neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijos neturėtų bausti už trečiųjų asmenų įvykdytus neteisėtus veiksmus bei reikalauti iš interneto svetainių atlikti tai, ko jo s negali padaryti. Pritarti Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje kalbama apie neteisėto turinio matomumo didinimą manipuliuojant interneto platformų paskyromis, bet ne apie konkrečius komentarus, ką rašte nurodo IŽA. Todėl minėto straipsnio dispozicija ir yra sukonstruota taip, kad pareiga šalinti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis būdu skleidžiamą neteisėtą turinį, kyla būtent interneto platformoms, o ne viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), kuo būtų laikomi IŽA atstovaujami nariai, t. y. interneto portalai. 3.1 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-09-18 Nr.G-2023-8028 Argumentai:
Realus Projekto tikslas yra kova su manipuliavimu socialiniais tinklais. Esame įsitikinę, kad neturėtų būti perteklinio teisinio reguliavimo, kai nesant viešojo intereso nustatomos pareigos asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su tam tikru reiškiniu. Todėl idealu būtų apibrėžti reiškinį kaip „manipuliavimą socialiniu tinklu“ ar „manipuliavimą socialinio tinklo paskyromis“. Tačiau jeigu šis pasiūlymas nesusilauks pakankamo palaikymo, išreiškiame paramą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui Įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžti ne „manipuliavimą interneto platforma“, bet „manipuliavimą interneto platformos paskyromis“. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „25.
Manipuliavimas interneto platforma platformos paskyromis - interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui.“ Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 1 pastabos komentarą 3.2 Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-09-18 Nr. G-2023-8028 Argumentai:
Manome, kad formuluotė „iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų“ yra ydinga. Iš esmės norima pasakyti, kad kreiptis į Inspektorių ar Komisiją gali bet kuris asmuo. Tokiu atveju nėra prasmės vardinti atskirų asmenų kategorijų, nes rezultatas yra tas pats: kreiptis gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Projektas neatsižvelgia į nepagrįstų skundų ir piktnaudžiavimo grėsmę. Tai, kad kažkam atrodo, jog jis pastebėjo manipuliavimą socialiniu tinklu, nereiškia, kad tai egzistuoja realybėje. Asmuo gali pateikti nepagrįstą skundą tyčia arba gali sistemingai teikti nepagrįstus skundus. Inspektorius ar Komisija ne šiaip turi persiųsti gautą pranešimą ar skundą, jie privalo preliminariai išanalizuoti pranešimą ar skundą ir įsitikinti, kad juose nurodomos aplinkybės realiai egzistuoja. Manipuliavimo socialinio tinklo ar kitos interneto platformos paskyra faktas turi būti nustatytas. Taip pat svarbu, kad privalomas nurodymas būtų duodamas ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kuris kompetentingas prašomus veiksmus atlikti. Tik tokiu atveju nurodymas gali būti įvykdytas, tuo labiau, kad tam nustatytas trumpas terminas.
Jeigu nurodymas gali būti duodamas ne tik socialinio tinklo valdytojui, bet ir socialinio tinklo paskyros valdytojui - būtina atsižvelgti į šių asmenų įvairovę. Visuomenės informavimo įstatymas jau pripažįsta nuomonės formuotojus kaip viešuosius asmenis, turinčius reikšmės viešiesiems reikalams. Manome, kad dėl savo žinomumo ir populiarumo ir nuomonių formuotojai turėtų būti įpareigojami pašalinti atitinkamą turinį. Visgi manome, kad Įstatymas turėtų nustatyti pareigą ne socialinio tinklo naudotojams (nepriklausomai nuo jų statuso), o socialinio tinklo valdytojui. Kadangi socialinio tinklo paslaugos tiekėjas (valdytojas) yra įsisteigęs užsienyje, pritariame pasiūlymui reakcijos laiką pratęsti iki 24 valandų. Pasiūlymas:
2Pakeisti Projekto 52¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar preliminariai išnagrinėję
pranešimą (skundą) nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų apie manipuliavimo interneto platformos paskyromis būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos paslaugos teikėjui (valdytojui) per 8 24 valandas pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir
(ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti. 2. Interneto platformos paslaugos teikėjas(valdytojas), gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nurodymą, jį išnagrinėja ir pateikia motyvuotą atsakymą.
Jei toks atsakymas nepateikiamas arba pateikti atsisakymo tenkinti nurodymą motyvai nėra pagrįsti, Inspektorius arba Komisija pagal kompetenciją apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai veikti pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Kompetentinga institucija atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2022/2065 ir ii įgyvendinančiu teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies 4.1 Meta Platforms Ireland Limited, 2023-05-311
Džiaugiamės galėdami pateikti savo atsakymą dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto (2023 m. kovo 2 d., XIVP-2468) (toliau – Įstatymo projektas). Kaip išsamiai išdėstyta toliau, kai kuriose nurodytose srityse Įstatymo projektas reikalauja platesnės diskusijos ir rimto persvarstymo. Persidengimas su ES skaitmeninių paslaugų aktu (SPA).[¹] Visapusiškai pritariame SPA tikslui atnaujinti ir sustiprinti ES bendrąją skaitmeninę rinką ir toliau dirbame su Europos reguliuotojais, kad būtų laikomasi naujųjų taisyklių. Diskusijų metu pritarėme, kad reikia naujų taisyklių, kuriomis būtų užtikrintas didesnis interneto platformų vaidmens ir įgaliojimų aiškumas, atskaitomumas ir skaidrumas. Šios taisyklės leidžia užtikrinti interneto saugumą, suderinamumą ir patikimumą, kurti sveikesnę aplinką tiek suaugusiesiems, tiek jaunimui, kartu išsaugant saviraiškos laisvę ir kitas pagrindines teises. Didžiausią susirūpinimą mums kelia tai, kad Įstatymo projektas neleis vienodai taikyti SPA nustatytų suderintų taisyklių.
Aiškiai nustatytas SPA tikslas yra siekti išvengti skirtingų nacionalinių teisės aktų, taikomų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, įskaitant internetines platformas, nes skirtingi nacionaliniai įstatymai daro neigiamą poveikį vidaus rinkai (žr. SPA 2 konstatuojamąją dalį). ● Todėl Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į SPA taikymo sritį patenkančiais klausimais (žr. SPA 9 konstatuojamąją dalį).[2] Priešingai nei numatyta reglamente: i) Įstatymo projekto tikslas ir taikymo sritis visiškai atitinka SPA tikslą ir taikymo sritį (žr. SPA 1 ir 2 straipsnius); ii) be to, SPA 34–36 straipsniuose aiškiai atkreipiamas dėmesys į Įstatymo projekte iškeltus klausimus, nes šie straipsniai: ● įpareigoja paslaugų teikėjus reguliariai įvertinti, kaip tyčinis manipuliavimas (pvz., neautentiškas ar automatiškas naudojimas, galima sparti ir plati neteisėto turinio sklaida ir stiprinimas) daro įtaką vadinamajai sisteminei rizikai, įskaitant neteisėto turinio sklaidos riziką, ir visuomenės saugumui kylančiai rizikai; ● įpareigoja teikėjus imtis būtinų rizikos mažinimo priemonių; ir ● įgalioja Europos Komisiją parengti gaires dėl tokių rizikos mažinimo priemonių ir net inicijuoti reagavimo į krizes mechanizmą. ● Spręsti pagrindiniame komitete Reglamente (ES) 2022/2065 neteisėtas turinys kiekvienoje valstybėje narėje yra reguliuojamas skirtingai, todėl negalima teigti, kad Reglamentas (ES) 2022/2065 užtikrina pilną harmonizaciją ir valstybės narės šioje srityje negali įvesti papildomo reguliavimo. Rizikų vertinimas ir valdymas numato savireguliacijos mechanizmą, kuris yra ilgai trunkantis procesas ir neužtikrina greito reagavimo į neteisėtą turinį.
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – turėti įrankį, kuriuo greitai ir efektyviai institucijos galėtų šalinti neteisėtą turinį, šis įrankio naudojimas apribojamas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją. Reglamentas (ES) 2022/2065 yra orientuotas į prevenciją, savireguliaciją, interneto platformų ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų veikimo modelius ir jų tobulinimą, o Įstatymo projektas numato pareigą dėl manipuliavimo būdu padidinto neteisėto turinio šalinimo, todėl nepažeidžia ES teisės normų. 4.2 Meta Platforms Ireland Limited 2023-05-31 Kilmės šalies principas Už SPA taikymo srities ribų ir tais atvejais, kai taisyklės nėra kitaip suderintos ES teisės aktais, toliau taikomas kilmės šalies principas pagal Elektroninės prekybos direktyvos 3 straipsnį[3] (nurodytas SPA 9 ir 38 konstatuojamosiose dalyse) (kaip patvirtinta SPA 2 straipsnio 3 dalyje). Kilmės šalies principas i) draudžia atskiroms valstybėms narėms savo valstybėje neįsisteigusiems paslaugų teikėjams taikyti papildomas ir potencialiai apsunkinančias prievoles pagal savo nacionalinę teisę; ir ii) apsaugo Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus nuo prievolės vykdyti papildomas reikalavimus, kurie viršija galiojančius Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę. Šiuo Įstatymo projektu pažeidžiamos esamos taisyklės, kuriomis užtikrinama valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs atitinkamos internetinės platformos teikėjas, kompetencija. Įstatymo projektu visų pirma siekiama (nacionaliniu lygmeniu) nustatyti neteisėto turinio sklaidos būdą, kuris iš esmės paveiktų interneto platformų veiklą vidaus rinkoje. To konkrečiai vengiama ir E. prekybos direktyvoje, ir SPA.
Nepritarti Šis principas sumažina galimybę valstybėms narėms įvesti abstrakčias pranešimo ar blokavimo priemones, tačiau leidžia tai daryti tam tikromis išimtimis ir atvejais, kai yra svarbus viešas interesas. laikantis griežtų sąlygų ir konkrečiais atvejais valstybės narės, kurios nėra paslaugos kilmės valstybė narė, gali imtis priemonių viešajai tvarkai, visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui ar vartotojų apsaugai užtikrinti. 4.3. Meta Platforms Ireland Limited 2023-05-31 Techninių reglamentų informacinė sistema (TRIS) Be to, kadangi Įstatymo projektas persidengia su pirmiau minėtais teisės aktais, taip pat norėtume paskatinti Lietuvą laiku pateikti informaciją per Techninių reglamentų informacinę sistemą (TRIS), kad Europos Komisija galėtų oficialiai įvertinti Įstatymo projekto suderinamumą su SPA (ir kilmės šalies principu pagal Elektroninės prekybos direktyvą). TRIS pranešime taip pat būtų numatytas oficialus kanalas, kuriuo potencialiai paveikti subjektai galėtų pateikti atsiliepimus. Spręsti pagrindiniame komitete
Ireland Limited 2023-05-31 Kova su neautentišku elgesiu Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią nelegalaus turinio plitimui internete. Tačiau Įstatymo projekte kalbama ne apie patį neteisėtą turinį (kuris jau reglamentuojamas kitomis teisinėmis priemonėmis), o apie manipuliavimo metodus, kuriais siekiama dirbtinai, t. y. naudojant interneto robotus, padidinti prieigą prie tokio turinio internetu. Tai daroma nustatant ypač trumpą laikotarpį (8 valandų terminą), per kurį teikėjai privalės imtis veiksmų. Praktiniu požiūriu paslaugų teikėjams bus labai sunku iš techninės ir organizacinės pusės per šį labai trumpą laiką išnagrinėti prašymus pašalinti turinį (panaikinti galimybę jį pasiekti), nes paslaugų teikėjams reikės ne tik įvertinti, ar turinys yra neteisėtas, bet ir patikrinti, ar jo sklaidai pagerinti naudojami metodai yra dirbtiniai.
Turime elgtis itin atsargiai ir atlikti išsamų tyrimą, kuris leistų įsitikinti, kad paskyros yra akivaizdžiai neautentiškos, siekiant išvengti, kad nebūtų paveiktos teisėtos ir autentiškos paskyros, nes kitu atveju būtų nesąžiningai pažeistos tų autentiškų vartotojų pagrindinės teisės. Priklausomai nuo atvejo sudėtingumo, paskyros neautentiškumo nustatymas ir jos pašalinimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Kyla rizika, kad dėl įstatymo projekte minimo griežto 8 valandų termino bus pažeistos teisės. Be to, kalbant apie neteisėtą turinį, Europos teisės aktuose atsižvelgiama į būtinybę skirti laiko tokiam kruopščiam patikrinimui, todėl griežtas pašalinimo terminas nėra nustatytas. Autentiškumas yra mūsų Facebook bendruomenės esminis elementas, todėl norime, kad žmonės jaustų pasitikėjimą bendraudami mūsų platformoje. Štai kodėl prašome, kad žmonės prie Facebook jungtųsi tuo pačiu vardu, kaip realiame gyvenime, ir nenaudotų netikrų paskyrų, dirbtinai nedidintų turinio sklaidos ar neįsitrauktų į veiklas, kuriomis sudaromos sąlygos kitiems pažeidimams pagal mūsų Bendruomenės standartus. Svarbu rasti būdų kartu kovoti su tokia apgaulinga veikla. Vis dėlto nemanome, kad teisės aktas, kuriuo įpareigojama per nustatytą terminą pašalinti paskyras, yra geriausias būdas šiam tikslui pasiekti. Spręsti pagrindiniame komitete 4.5 Meta Platforms Ireland Limited 2023-05-31 Įstatymo projekto praktiškumas Įstatymo projektas bus taikomas interneto platformoms ir jų paslaugų teikėjams.
Nors Įstatymo projekte sąvokos
„interneto platforma“ arba „interneto platformos paslaugų teikėjas“ nėra
apibrėžtos, atrodo, kad jis taikomas „interneto platformoms“ (ir tokių interneto platformų teikėjams), kaip ši sąvoka apibrėžta ES skaitmeninių paslaugų įstatyme (SPA).[⁴] Jei taip, panašu, kad į Įstatymo projekto taikymo sritį neįtrauktos kitos svarbios internetinės paslaugos, pvz., internetinės paieškos sistemos, kurioms taip pat kyla rizika, kurios projektu siekiama išvengti. Taigi, Įstatymo projektu bus paskatintas nevienodas požiūris į įmones, veikiančias panašiose ar glaudžiai susijusiose srityse. Įstatymo projekte daroma aiški nuoroda į SPA ir nurodoma, kad jeigu teikėjas nepateikia atsakymo arba jo atsakymas yra nepakankamai motyvuotas, atitinkamos institucijos turi kreiptis į
„kompetentingą instituciją“, įgaliotą veikti pagal SPA. Atrodo, galėtų būti
daroma nuoroda į Lietuvos skaitmeninių paslaugų koordinatorių, tačiau Įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. rugsėjo 1 d., o SPA numato, kad priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai nacionaliniams skaitmeninių paslaugų koordinatoriams nebus suteikti iki 2024 m. vasario 17 d. Dėl šių ir kitų trūkumų atitinkamoms institucijoms, rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams nebūtų užtikrintas teisinis aiškumas ir tikrumas, todėl tai prieštarautų teisinės valstybės principui. Esame įsitikinę, kad didžioji dalis Facebook naudotojų ir platformoje vykdomos veiklos yra autentiški. Vertiname grįžtamąjį ryšį, susijusį su netikromis paskyromis, ir jų kontrolę, bet didžiuojamės ir savo pastangomis subalansuoti mūsų paslaugomis besinaudojančių žmonių ir reklamos užsakovų apsaugą, suteikiant kiekvienam galią kurti Facebook bendruomenę.
Dėl šių priežasčių „Meta“ norėtų paskatinti Lietuvos parlamentą persvarstyti dabartinės redakcijos įstatymo projektą. Spręsti pagrindiniame komitete Tikslas. Taisyklių nustatymas skirtas efektyviam ir operatyviam interneto platformų paskyrų valdytojų sukurto dirbtinio turinio elementų šalinimui arba atitinkamų automatizuotų paskyrų blokavimui. Įstatymo įsigaliojimo terminas patikslintas. 5. Google LLC 2023-10-17
Persidengimas su Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA). Manytina, kad įstatymų pakeitimo projektais siekiama reglamentuoti sritis, kurių vieningą reguliavimą nustato neseniai priimtas ES Skaitmeninių paslaugų aktas. SPA yra visapusiškai apibrėžtos taisyklės dėl veiksmingų procedūrų šioje srityje ir vieningos turinio moderavimo tvarkos visoje ES. Konkrečiau, SPA preambulės 9 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais [...], nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus“. Taip pat, mūsų nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į neseniai už vidaus rinką atsakingo Europos Komisijos nario Thierry Bretono laiške, adresuotame Prancūzijos užsienio reikalų ministrei Catherine Colonna, išsakytą poziciją. Laiške Prancūzijos vyriausybė kritikuojama dėl jos nustatyto nacionalinio lygmens reguliavimo, kuris potencialiai galėtų pažeisti tiesioginį SPA taikymą, suskaidyti Europos bendrąją rinką ir nepagrįstai apriboti paslaugų teikimo laisvę, kuri yra vienas iš pagrindinių ES principų.6 Minėtame laiške Komisijos narys T.
Bretonas nurodė, kad „SPA nei reikalauja, nei leidžia valstybėms narėms priimti nacionalines įgyvendinimo priemones, susijusias su šia sritimi“. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos sprendimų priėmėjus įvertinti šį kontekstą. Susitelkimas į savalaikį ir tinkamą SPA nuostatų įgyvendinimą, t.y., nacionalinio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskyrimą, bendradarbiavimo su Europos Komisija ir kitais nacionaliniais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais taisyklių nustatymą ir SPA 9 ir 10 straipsnių, pagal kuriuos Lietuvos valdžios institucijos galėtų teikti paslaugų teikėjams nurodymus pašalinti neteisėtą turinį, bei tam tikromis aplinkybėmis prašyti informacijos apie vartotojus, įgyvendinimą, galėtų padėti išspręsti daugelį įstatymų projektais siektinų spręsti problemų. Taip pat norėtume pažymėti, kad pagal SPA labai didelės interneto platformos (angl. very large online platforms (trump. VLOP), tokios kaip „YouTube“, privalo atlikti rizikos vertinimus identifikavimui galimų sisteminių rizikų, kurios gali kilti įvairiais klausimais (pvz., faktinį ar numatomą neigiamą poveikį pilietiniam diskursui, rinkimų procesams ir pan.). Todėl VLOP turi įvertinti, ar/kaip algoritmai ir rekomendavimo sistemos, taip pat turinio moderavimo praktika, nuostatos ir sąlygos bei jų įgyvendinimas gali didinti minėtas rizikas. Taip pat SPA yra aiškiai įtvirtinta, jog šiuose vertinimuose turi būti „analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai [ ... ] daro įtaką rizikai“ ir kad „atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus“.
Tuo atveju, jei vertinimo metu nustatomos sisteminės rizikos, VLOP privalo įdiegti pagrįstas, proporcingas ir veiksmingas jų mažinimo priemones. Pabrėžtina, kad bet kokio SPA sisteminės rizikos vertinimo ir mažinimo veiksmų rezultatai nelieka neįvertinti – juos visada privalo audituoti nepriklausomi auditoriai. Auditoriui identifikavus trūkumus ar tobulintinas sritis, VLOP privalo juos pašalinti. ES Komisija turi galimybę susipažinti su visais šių veiklų rezultatais ir gali skirti dideles baudas (įskaitant baudas iki 6% VLOP metinės pasaulinės apyvartos), jei minėtų reikalavimų nesilaikoma. Paminėtina, kad VLOP pirmuosius rizikos vertinimus Europos Komisijai turėjo pateikti jau š. m. rugpjūčio 28 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, SPA jau reglamentuoja „botų fermų“ ir manipuliavimo platformų paskyromis problemas. SPA taip pat numato vieningą ir operatyvią sistemą, skirtą spręsti visoje ES tokias problemas kaip priešiškų valstybių dezinformacija ir karo propaganda, atliekant būtinus veiksmus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Taip pat tikėtina, kad įstatymo projektai gali, visgi, prieštarauti ne tik SPA, bet ir kitiems ES teisės aktams, pavyzdžiui, Elektroninės komercijos direktyvai ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvai, visų pirma dėl abiejose direktyvose įtvirtinto kilmės šalies principo, pagal kurį ES valstybėms narėms apskritai draudžiama nustatyti teisines kliūtis laisvam tarpininkavimo paslaugų, teikiamų iš ES valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teikimui. Pasiūlymas tikslinti sąvokas.
Pasiūlymas tikslinti sąvokas. Mes palaikome Seimo kanceliarijos teisės departamento teiktą poziciją šiuo klausimu – sutinkame, jog sąvokos
„interneto platforma“ ir „interneto platformos paslaugų tiekėjas“ turi būti
apibrėžtos įstatyme, arba jame turi būti referuojama į sąvokas, esančias kituose teisės aktuose, kadangi tam tikrų subjektų teisių ir pareigų apimtis gali priklausyti nuo šių sąvokų taikymo apimties. Nesant aiškių apibrėžimų, paslaugų teikėjai nebus tikri, ar reikalavimai jiems taikomi. 3 Vis dėlto, mes nepritariame Vyriausybės pasiūlymui į siūlomo reguliavimo taikymo aprėptį įtraukti sąvoką „interneto paieškos sistemos“, nes tai, mūsų vertinimu, nepadės pasiekti šio įstatymo tikslo, t.y., pažaboti neautentišką elgseną, susijusią su naudotojų turiniu. Norėtume akcentuoti, kad „paieškos sistemos“ tik indeksuoja svetaines ir suteikia prieigą prie informacijos iš trečiųjų šalių šaltinių internete, bet pačios nėra pagrįstos „paskyrų“, kurios būtų susijusios su paieškos sistemomis, naudojimu, t.y., jos nėra susijusios su vartotojų paskyromis, kurios būtų naudojamos turiniui skelbti. Indeksuojamos svetainės yra nepriklausomos nuo paieškos sistemų operatorių, nes pastarieji neturi informacijos apie jų paskyras ir tiesiogiai nekontroliuoja jų galimybių viešai skelbti informaciją internete. Atsižvelgiant į tai, nurodymai pašalinti svetaines iš paieškos sistemų neišspręs galimai manipuliuojamų paskyrų ir jų naudojimo problemų bei neturės jokio poveikio kovojant su piktavaliais, kurie naudoja paskyras manipuliavimo tikslais. Svarbu pabrėžti, jog Lietuvos institucijos negalės paieškos sistemos paslaugų teikėjui pateikti pakankamai konkrečios informacijos, kad būtų galima užkirsti kelią botų fermoms, naudojamoms turiniui skelbti per kitų platformų paskyras.
Be to, paieškos sistemų įtraukimas į įstatymo reguliavimo aprėptį sukurtų papildomą administracinę naštą ir procedūrinius sunkumus įgyvendinimo užtikrinimo procese dalyvaujančioms institucijoms ir, tikėtina, sudarytų palankesnes sąlygas piktavaliams nesilaikyti įstatyme įtvirtinto reguliavimo. Taip pat siūlome nevartoti SPA įtvirtinto termino „interneto platforma“, nes tai gali būti nesuderinama su šio įstatymo projekto tikslu reguliuoti platformas, kurių socialinio turinio sklaidos funkcijomis potencialiai gali piktnaudžiauti piktavaliai. „Interneto platformos“ sąvoka pagal SPA apima bet kokią paslaugą, kurioje „paslaugos gavėjo prašymu informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei“ – ši sąvoka apima daugybę platformų, kurios neturi socialinio turinio sklaidos funkcijų, į kurias numanoma, nukreiptas įstatymo projektas (pvz., prekybos internetu platformos). Tam, kad būtų tiksliau atspindėti iniciatorių ir Vyriausybės deklaruojamus tikslus ir tam, kad nebūtų nepagrįstai ribojamos dalis platformų, siūlytume vietoje minėtos, mūsų vertinimu, netikslios sąvokos įstatyme įtvirtinti alternatyvią sąvoką:
„manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos
paskyromis“, kuri neseniai buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, priėmus Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinį įstatymą Nr. XIVP-2709(3)7 . Be to, sąvoka „internetinė socialinio tinklo paslauga“ taip pat yra apibrėžta ES Skaitmeninių rinkų akte kaip „platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis“. Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 1 str.
XIVP-2709(3) 1 str. 2 dalis: „pagal kompetenciją priima sprendimus dėl manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonių naudojimo vykdant rinkimų politinę kampaniją – remdamasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar
(ir) žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimais ar vertinimais dėl šių priemonių naudojimo“; Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 13 str. 3 dalis: „Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones“; Įstatymo Nr. XIVP-2709(3) 20 str.:
„Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir
televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių dėl vertinimo, ar vykdant rinkimų politinę kampaniją buvo panaudotos manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemonės.“ 4 Pasiūlymas panaikinti konkretų terminą atsakymams, kuriuos privalu pateikti, gavus turinio šalinimo nurodymus. Mums taip pat kelia susirūpinimą įstatymo projekte siūlomas neproporcingas 8 valandų reagavimo į gautus nurodymus terminas ir kiti įsipareigojimai, kuriuos siūloma nustatyti
„interneto platformos paslaugos tiekėjams“. Šio termino laikymasis
pareikalautų iš paslaugų teikėjų itin reikšmingų pastangų, o kai kuriais atvejais vargu ar būtų įmanoma įgyvendinti šias nuostatas, kadangi įstatymo projekte taip pat yra reikalaujama per identišką terminą pateikti motyvuotą atsakymą.
Platformoms turi būti suteiktas tinkamas terminas, per kurį jos galėtų įvertinti prašymą dėl pašalinimo, gavus visą reikiamą informaciją iš prašančiosios reguliavimo institucijos. Mūsų nuomone, tikslus terminas neturėtų būti nustatytas teisės aktuose, nes kiekvienu atveju jis skirsis priklausomai nuo nagrinėjamo atvejo sudėtingumo ir apimties. Siūlome, kad, laikantis SPA nuostatų, įstatyme būtų įtvirtinta tokia tvarka, kuria remiantis interneto platformos privalėtų pašalinti turinį „be nepagrįsto delsimo“, nenustatant fiksuoto termino, kas leistų taikyti individualią prieigą kiekvienu konkrečiu atveju. Analogiškai siūlytina atsisakyti ir privalomo turinio pašalinimo termino nustatymo, kadangi nepašalinus šios nuostatos, galėtų kilti rizika, kad bus pašalinta daug teisėto turinio ir pakenkta saviraiškos laisvei internete, aukojant analizės kokybę dėl spartaus rezultato pasiekimo. Be to, tokio pobūdžio situacijose turinio moderavimo sprendimai galėtų būti panaikinti vartotojui apeliavus sprendimą ir atitinkamas turinys tuomet privalėtų būti atkurtas. Šiais ydingais rezultatais galėtų bandyti pasinaudoti piktavaliai, kurių veiklą siekiama pažaboti įstatymo projektu. Atskirai norėtume akcentuoti, kad tokio griežto su terminais susijusio reikalavimo šiuo metu nėra nė viename kitame LR įstatyme. Pasitelkiant analogiją, pavyzdžiui, LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, – juo informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga panaikinti galimybę gauti neteisėtai paslaugos gavėjo prašymu saugomą informaciją, apie kurią paslaugos teikėjas žino (žr. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. 3 d.).
valandų terminas taptų nepagrįsta ir neproporcinga našta interneto platformų paslaugų teikėjams, kadangi net lyginant šį terminą su pirminio atsakymo (reakcijos) laiku, pastarajam būtų suteikiamos 3 darbo dienos, nors akivaizdu, kad visapusiško klausimo tyrimo laikas būtų dar ilgesnis. Dėl Skaitmeninių paslaugų akte nustatytų elementų taikomų turinio šalinimo nurodymams: Manome, kad svarbu ne tik suderinti įstatymo projekto formuluotę dėl termino su SPA nuostatomis, bet taip pat patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl nurodymų pašalinti turinį pagal SPA 9(2) str. nustatytus elementus8 . 8 SPA 9(2) str.: Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas: (a) tame nurodyme yra šie elementai: (i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; (ii) motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise; (iii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; (iv) aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija; (v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį; Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad platformos turėtų reikiamą informaciją nurodymams įvertinti ir atitinkamai veikti. Tai taip pat padėtų apsisaugoti nuo neaiškių ar platesnio pobūdžio nurodymų, nei leidžiama teisės aktai. Be to, tai padėtų išvengti atvejų, kai prašymai rengiami nekokybiškai, o nurodymai nėra vykdomi, t.y., situacijų, kurios galėtų būti naudingos įstatymo pažeidėjams.
Galiausiai, norėtume dar kartą patvirtinti, jog esame pasiruošę bendradarbiauti su Jumis siekiant geriausiai atliepti bei pasiekti aptariamų įstatymų projektų tikslus, kartu nepakenkiant neseniai priimtų SPA nuostatų įgyvendinimui ir nekeliant grėsmės žodžio laisvės principams. Esant poreikiui, esame pasiruošę suteikti papildomus paaiškinimus ar konsultacijas dėl minėtų įstatymų projektų problematiškų aspektų. Spręsti pagrindiniame komitete Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – turėti įrankį, kuriuo greitai ir efektyviai institucijos galėtų šalinti neteisėtą turinį, šis įrankio naudojimas apribojamas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją. Reglamentas (ES) 2022/2065 yra orientuotas į prevenciją, savireguliaciją, interneto platformų ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų veikimo modelius ir jų tobulinimą, o Įstatymo projektas numato pareigą dėl manipuliavimo būdu padidinto neteisėto turinio šalinimo, todėl nepažeidžia ES teisės normų. Komiteto nuomone tikslinga atsižvelgti į pasiūlymą vietoje sąvokos „Interneto platforma“ įstatyme įtvirtinti alternatyvią sąvoką: „manipuliavimas internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2023-09-061
įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2468 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnis tikslintinas siekiant tinkamai atskleisti ir apibrėžti kitose Įstatymo projekte nuostatose vartojamas sąvokas ir užtikrinti sistemišką reglamentavimą: 1.1. Įstatymo projekte vartojamas terminas „interneto platforma“, tačiau galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme sąvokos „interneto platforma“ turinys nėra apibrėžtas. Sąvoka „interneto platforma“ yra vartojama 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas), 3 straipsnio i punkte, todėl siūlome papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalį, teikiant nuorodą į Reglamentą (ES) 2022/2065. Pritarti Žr. Seimo Teisės departamento 1 pastabos komentarą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-061
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies turinį, turėtų būti tiksliau apibrėžta sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“. Siūloma pakoreguoti ir vartoti sąvoką „manipuliavimas interneto platformos paskyromis“, nes jos apibrėžtyje nustatyta, kad siekiama manipuliuoti bei manipuliuojama ne visa interneto platforma (ne visu jos turiniu), o tik tam tikrais jos elementais, prie kurių vartotojas turi besąlygišką prieigą, t. y. interneto platformos paskyromis. Taip pat pabrėžtina, kad šia veika siekiama didinti ne pačios interneto platformos populiarumą, o būtent interneto platformos paskyrų turinio sklaidą ir prieinamumą. Pritarti Žr. Seimo Teisės departamento 2 pastabos komentarą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 1.3.
Pagal Įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar vartojamas terminas „interneto platforma“ taip pat apima ir interneto paieškos sistemas, todėl siūlytina Įstatymo projekte įtraukti sąvoką „manipuliavimas turinio sklaida interneto paieškos sistemoje per paskyras“, papildant Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį nauja 26 dalimi. Atitinkamai turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad: „Buvusias 2 straipsnio 25–87 dalis laikyti atitinkamai 27–89 dalimis“. Terminas „interneto paieškos sistema“ apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio j punkte. Spręsti pagrindiniame komitete Komitetas atkreipia dėmesį, kad projekto parengimą paskatinusios priežastys – automatizuotos paskyros ir jų tinklai (angl. bot farms), kurie yra grėsmė tiek demokratijai, tiek nacionaliniam saugumui. Interneto paieškos sistemų valdymo algoritmai nėra tapatūs interneto platformų algoritmams, jų veikimas iš esmės skiriasi. Tikslas. Taisyklių nustatymas skirtas efektyviam ir operatyviam interneto platformų paskyrų valdytojų sukurto dirbtinio turinio elementų šalinimui arba atitinkamų automatizuotų paskyrų blokavimui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
interneto paieškos sistemoje per paskyras“ įvedimas reikalingas, siekiant atskirti skirtingus interneto platformų ir interneto paieškos sistemų veikimo modelius ir turinio sklaidos didinimo būdus. Šios sąvokos įtraukimas į Įstatymo projektą užtikrintų teisinį aiškumą, kai į taikymo sritį patektų interneto platformos ir interneto paieškos sistemos. Turinio sklaidos didinimas manipuliavimo tikslais gali būti vykdomas ir interneto paieškos sistemose, todėl būtų nenuoseklu Įstatymo projektu siūlomas nuostatas taikyti tik interneto platformoms. Spręsti pagrindiniame komitete Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1.3 pastabos komentarą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 2.1.
Remdamiesi 1–3 punktuose pateiktomis pastabomis, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų, kad manipuliuojant interneto platformos paskyromis arba manipuliuojant turinio sklaida interneto paieškos sistemose yra skelbiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta neskelbtina informacija <...>.“ Spręsti pagrindiniame komitete Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1.3 pastabos komentarą. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nėra tiksliai apibrėžta, kad nurodymas yra sietinas su Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos pašalinimu ar galimybės ją pasiekti panaikinimu ir su šia neskelbtina informacija susijusios manipuliavimo būdu padidintos turinio sklaidos (peržiūrų, komentarų, turinio pasidalinimų, patiktukų, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičiaus ir pan.) pašalinimu. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad dėl Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnio
manipuliavimo būdų padidintos turinio sklaidos galėtų būti reikalaujama imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 straipsnį tik tuo atveju, jei būtų laikoma, kad ši manipuliavimo būdu padidinta turinio sklaida atitinka Reglamente (ES) 2022/2065 įtvirtintą „neteisėto turinio“ sampratą.
Todėl Įstatymo projektu siūlomoje Visuomenės informavimo įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „šio turinio“ siūlome įrašyti „šios neskelbtinos informacijos“, kad būtų aiškiai nurodoma, jog manipuliuojant interneto platformoje ar interneto paieškos sistemoje manipuliavimo būdu padidinta turinio sklaida (peržiūros, komentarai, turinio pasidalinimai, patiktukai, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičius ir pan.) yra susijusi su Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta neskelbtina informacija. Pritarti 52¹ straipsnio 1 dalį patikslinti taip: „1. Inspektorius arba Komisija, savo iniciatyva ar gauto pranešimo (skundo) pagrindu nustatę ar iš nacionalinį saugumą užtikrinančios arba kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų gavę duomenų apie manipuliavimo interneto platformos paskyromis būdu skelbiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją, atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, pagal kompetenciją nurodo interneto platformos paslaugos teikėjui per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintus šio turinio šios neskelbtinos informacijos peržiūras identifikuojančius duomenis, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių.“
Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 2.3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad inspektorius arba komisija pagal kompetenciją kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą kompetentingą instituciją veikti pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendinanti institucija bus įgaliojama ne Vyriausybės sprendimu, o skiriama įstatymu. Šiuo metu yra parengtas ir pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 23-8174; toliau – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projektas), kuriame pagrindine įgyvendinančia institucija – skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi – siūloma paskirti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, siūlome atitinkamai tikslinti minėtą Įstatymo projekto formuluotę. Pritarti Žr. Seimo Teisės departamento 9 pastabos komentarą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad „Interneto platformos paslaugos teikėjas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nurodymą, jį išnagrinėja ir pateikia motyvuotą atsakymą“, tačiau nėra atsižvelgiama į skirtingas situacijas, kai nurodymas gali būti teikiamas Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam paslaugų teikėjui ir (arba) Lietuvos Respublikoje neįsisteigusiam paslaugų teikėjui.
Atsižvelgdami į tokių situacijų objektyvius skirtumus, siūlome Įstatymo projekte numatyti, kad jei interneto platformų ar interneto paieškų sistemų paslaugų teikėjas, kuris yra įsisteigę Lietuvos Respublikoje, atsakymo nepateikia arba pateikti atsisakymo tenkinti motyvai nėra pagrįsti, inspektorius arba komisija taiko objektyviai būtinas poveikio priemones dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos platinimo, o jei interneto platformų ar interneto paieškų paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, inspektorius arba komisija perduoda visą su nurodymu susijusią informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, kuriai Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta atlikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi visą su nurodymu susijusią informaciją, turės kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir (ar) Europos Komisiją. Kreipimesi Ryšių reguliavimo tarnyba turės pateikti su nurodymu interneto platformos arba interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui susijusią informaciją ir prašymą imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad Europos Komisija arba įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius užtikrintų Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų laikymąsi. Spręsti pagrindiniame komitete
Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 2.5.
Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad „<...> Kompetentinga institucija atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2022/2065 ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka“, neatitinka Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas, vykdys jai priskirtas funkcijas, veikdama Reglamente (ES) 2022/2065 įtvirtinta apimtimi, todėl formuluotė „atsako už tolesnį pateikto nurodymo nagrinėjimą“ nėra tiksli, nes įprastai bus kreipiamasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių, kur yra įsisteigęs labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas, ir į Europos Komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šių paslaugų teikėjų atžvilgiu vykdymo užtikrinimo įgaliojimų neturės, bet pagal Reglamento (ES) 2022/2065 58 straipsnio 1 dalį galės prašyti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) 2022/2065, įvertinti atvejį ir imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų laikymąsi, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 65 straipsnio 2 dalį galės pateikti prašymą Europos Komisijai įvertinti, ar labai didelės interneto platformos arba labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nepažeidė Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 5 skirsnio nuostatų arba sistemingai nepažeidė bet kurių Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų, darančių didelį poveikį paslaugos gavėjams skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybėje narėje.
Remiantis pirmiau pateiktais argumentais, Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalies atitinkama nuostata tikslintina taip: „<...> Kompetentinga institucija imasi Reglamente (ES) 2022/2065 ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytų veiksmų.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Teisės departamento 9 pastabos komentarą. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
Respublikos teisinę sistemą, kai institucija nori duoti privalomus nurodymus pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti neteisėtą informaciją, ji turi gauti teismo leidimą taikyti privalomus nurodymus. Priėmus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymą buvo suvienodinta privalomų nurodymų davimo sistema – nustatyta, kad visais atvejais turės būti gautas teismo leidimas taikyti privalomus nurodymus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektą siūlytina papildyti nuostatomis dėl teismo leidimo taikyti privalomus nurodymus.
Spręsti pagrindiniame komitete Įstatymo projekto tikslas nukreiptas ne į privalomus nurodymus pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti, bet į neteisėtą veiksmą, susijusį su dirbtiniu turinio matomumo didinimu manipuliuojant interneto platformų paskyromis. Kadangi šio atveju kalba nėra numatomos saviraiškos laisvės ribojimas, todėl nėra ir teisinio pagrindo į procesą papildomai įtraukti teismų, sankcionuojančių leidimą taikyti privalomus nurodymus. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
informavimo įstatymo 52¹straipsnio 1 dalyje nustatytą 8 val. terminą pašalinti manipuliavimo būdu padidintą turinio sklaidą arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti, siūlome nustatyti proporcingą 24 val. terminą, per kurį interneto platformos ir interneto paieškos sistemos galėtų tinkamai įvertinti institucijų pateiktą nurodymą dėl turinio šalinimo, jį identifikuoti ir pašalinti. Įstatymo projektu siekiama reguliuoti kompleksinę situaciją, kurios tinkamam įvertinimui reikalingos specialios žinios, o interneto platformų ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams numatoma pareiga kuo tiksliau įvertinti, tikėtina, didelio kiekio aplinkybes. Siūlomas
interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams paskirti užduotį darbuotojams, turintiems reikalingų ekspertinių žinių ir dirbantiems su turinio šalinimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jie dirba. Taip pat pažymėtina, kad interneto platformų ir interneto paieškų sistemų paslaugų teikėjai nurodo, jog numatomas 8 val. terminas pareikalautų labai didelių paslaugų teikėjų pastangų ir tam tikrais atvejais būtų sunkiai įgyvendinamas praktikoje.
Nepritarti Komiteto nuomone, atsižvelgus į neskelbtinos informacijos pavojingumą, įstatymo projekte turėtų likti numatytas ir kiek įmanoma trumpesnis terminas pašalinti manipuliavimo būdu padidintą turinio sklaidą. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-09-06
įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje teikiama nuoroda į Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame yra minima dezinformacijos sąvoka kaip neskelbtinos informacijos dalis, tačiau svarbu pabrėžti, kad „dezinformacija“ yra labai plati sąvoka, kuri apibrėžiama, kaip tyčia viešai paskleista melaginga informacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, siūloma siaurinti Įstatymo projekto taikymo sritį, įvedant papildomus kriterijus, į kuriuos institucijos turi atsižvelgti prieš duodamos privalomus nurodymus interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams.
Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalies atitinkama nuostata tikslintina taip: „<...> atsižvelgę į šios informacijos pavojingumą, visuomenei keliamos grėsmės rimtumą, taikomų priemonių proporcingumą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises, pagal kompetenciją nurodo <...>.“ Sudėtingas manipuliavimo tikslais padidinto paskyrų turinio šalinimas, sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ir komplikuotas tikrų naudotojų paskyrų atskyrimas nuo suklastotų reikalauja papildomų kriterijų įvedimo dėl visuomenei keliamos grėsmės rimtumo ir taikomų priemonių proporcingumo vertinimo. Atlikus šį vertinimą, institucijos teiktų nurodymus tik tam turiniui, kuris kelia rimtą grėsmę visuomenei. Pritarti
įgyvendinamas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projektu, o Įstatymo projekte tik teikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2022/2065, neįgyvendinant konkrečių Reglamento (ES) 2022/2065 straipsnių, siūlytina
įstatymo priedas, atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-09-06 4.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu nustatomi reikalavimai informacinės visuomenės paslaugoms laikytini techniniu reglamentu, todėl apie ketinamą priimti tokią informacinės visuomenės paslaugos taisyklę (techninį reglamentą) turėtų būti pranešta (notifikuota) Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (kodifikuota redakcija), bei šią direktyvą ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl
teikimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarti
Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal Direktyvą (ES) 2015/1535 procedūros terminus, taip pat atsižvelgdami į tai, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/2065 bei Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, Reglamentą (ES) 2022/2065 įgyvendinanti institucija bus paskirta nuo 2024 m. vasario 17 d., siūlome tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytą įsigaliojimo datą. Pritarti Projekto 4 straipsnį patikslinti ir jį išdėstyti taip: „Šis Įstatymas įsigalioja 2023 2024 m. rugsėjo vasario 1 17 d.“
poreikiai papildomoms pareigybėms yra pagrįsti, siekiant užtikrinti naujų funkcijų atlikimą ir mažinti labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjų keliamas grėsmes visuomenės saugumui, sveikatai, demokratijai ir rinkiminiams procesams.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 5 punkte teikiamą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto įsigaliojimo datos, papildomi biudžeto asignavimai naujoms pareigybėms gali būti skiriami tik nuo 2024 m. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerija 2023-03-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2468 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu siūloma iš dalies įgyvendinti 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (toliau - Reglamentas (ES) 2022/2065), nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Projektą ES teisės aktą įgyvendinančios nuostatos įsigaliotų anksčiau nei numatyta Reglamento (ES) 2022/2065 taikymo data. Projekte numatyta įstatymo pakeitimo įsigaliojimo data – 2023 m. rugsėjo 1 d., kai tuo tarpu Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatos valstybėje narėje taikytinos nuo 2024 m. vasario 17 d. Vyriausybė yra atsakinga už Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimo priemonių planavimą bei yra parengusi Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimo planą. Pažymėtina, kad pagal šį planą kompleksinis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimui numatytas iki 2023 m. gruodžio 22 d., o kompetentingų institucijų paskyrimas iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgiant į tai, Projektui tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda <...> atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Projekto nuostatos yra susijusios su Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimu, todėl kartu su Projektu turėjo būti teikiama atitikties lentelė. Spręsti pagrindiniame komitete Atsižvelgdami į tai, kad Reglamentas (ES) 2022/2065 bus įgyvendinamas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projektu, o Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-2468 tik teikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2022/2065, neįgyvendinant konkrečių Reglamento (ES) 2022/2065 straipsnių, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiamas Visuomenės informavimo įstatymo priedas, atsisakyti. Atsižvelgus į Vyriausybės išvados 3 punktą, Projekto 3 straipsnio siūlytina atsisakyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2468 ir Komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė [¹]Reglamentas (ES) Nr.
2022/2065. [²]„Dėl to valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta šiame reglamente, nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus“ (SPA 9 konstatuojamoji dalis). [³]Direktyva 2000/31/EB (Elektroninės prekybos direktyva). [⁴]Reglamentas (ES) Nr. 2022/2065.