Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dalyvis turi teisę:
1) rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
3) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį kas trejus metus neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
5) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
6) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
7) kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus
pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.”
10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į
kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu nuo prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Padariusi atitinkamus įrašus Dalyvių ir sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis, o jeigu dalyvis gauna periodines pensijų išmokas, – ir informaciją apie tai, kad dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas. Jeigu asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Atsisakiusi registruoti prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kuriai asmuo pateikė prašymą, nurodydama atsisakymo priežastį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Dalyvis turi teisę kas trejus metus Vyriausybės nustatyta tvarka neterminuotai laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios.
Pensijų įmokos sustabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Atskaitymai iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali
būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių. 2. Iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
1) nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,8 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,65 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
31) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,5 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė yra 2 500 000 000 eurų arba daugiau;
0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. 4. Neteko galios 2020-07-01. 5.
turto atskaitomos netiesioginės išlaidos, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. 5 6. Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negali viršyti 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos ir kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas. 6 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „.1. Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 1) pensijų anuitetas;
2) pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3. 4.
turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra mažesnis ė arba lygus i 5000 eurų 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama pensijų fonde sukaupto turto dydžio vienkartinė pensijų išmoka. Dalyvis teisę į vienkartinę išmoką įgyja ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra lygus arba didesnis ė kaip 10 000 eurų 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pPensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6.
sukauptas pensijų turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra didesnisė kaip 60 000 eurų 25 procentai dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio, turi teisę iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka gauti sukauptą pensijų turto dalį, kurią sudaro pensijų anuiteto išmokos dalies, viršijančiąios 60 000 eurų 25 procentus socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, suminis dydis., gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalisį, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį
dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 9 8. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką,
pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte.
Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3 4 –7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 32 straipsnį netekusiu galios nuo 2024 m. sausio 1 d. „32 straipsnis. Periodinių pensijų išmokų mokėjimas
išmokos dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 31 kalendorinę dieną nuo šio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, ir mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę dalyvio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio prašymu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 4. Sudarius periodinės pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje.
Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Standartinis Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto
vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.“
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
IR
Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pensijų kaupimas baigiasi, kai:
1) dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.;
straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvis turi teisę:
1) rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
3) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
5) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
6) nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka;
6) 7) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
7) 8) kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises.“
papildymas 5¹ straipsniu Papildyti įstatymą 5¹straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5¹ straipsnis. Dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas pensijų fondo
dalyvio iniciatyva 1.
Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:
1) asmeniui susirgus sunkia liga, kuri yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
2) asmeniui nustačius iki 25 procentų dalyvumo lygį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
3) įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju;
4) kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą arba vienintelio gyvenamojo būsto praradimo dėl nelaimingo atsitikimo ar stichinės nelaimės atveju;
5) mirus šeimos nariui, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas;
6) asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus;
7) asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą. 2. Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“
Papildyti įstatymą 5¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis.
dalyvio iniciatyva
iki kovo 31 dienos pensijų fondo dalyvis gali savo iniciatyva nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. 2. Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo. 3. Pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, apmokestinama 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčiu. 4. Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:
1) asmeniui susirgus sunkia liga, kuri yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
2) asmeniui nustačius iki 25 procentų dalyvumo lygį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;
3) įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju;
4) kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą arba vienintelio gyvenamojo būsto praradimo dėl nelaimingo atsitikimo ar stichinės nelaimės atveju;
5) mirus šeimos nariui, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas;
6) asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus;
7) asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą. 5. Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus.
VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime,
pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto
bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių. 2. Iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto. 3.
iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
1) nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,8 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,65 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,5 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės;
vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė yra 2 500 000 000 eurų arba daugiau;
5) turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. 4. Neteko galios 2020-07-01. 5. Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomos netiesioginės išlaidos, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. 5 6. Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negali viršyti 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos ir kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2.
2Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 1) pensijų anuitetas;
2) pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra mažesnis kaip arba lygus 5000 eurų 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama pensijų fonde sukaupto turto dydžio vienkartinė pensijų išmoka. Dalyvis teisę į vienkartinę išmoką įgyja ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pPensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6.
sukauptas pensijų turtas kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra didesnis kaip 60 000 eurų
pensijos dydžio, turi teisę iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka gauti sukauptą pensijų turto dalį, kurią sudaro pensijų anuiteto dalies, viršijančiąios 60 000 eurų 25 procentus socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, suminis dydis., gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalisį, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 9 8. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką,
pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte.
Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3 4 –7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pensijų kaupimo bendrovės dalyviui per
mėnesį mokėtinos periodinės išmokos, paskirtos iki 2024 m. liepos 1 d., dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Standartinis Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo.“
m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
5,
32
tikslai ir uždaviniai LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektu keičiamas II pakopos pensijų kaupimo teisinis reguliavimas siekiant užtikrinti, kad II pakopos pensijų kaupimas būtų susietas su visa pensijų, mokamų iš Sodros arba iš valstybės biudžeto sukakus pensinį amžių, sistema. Taip pat šiuo projektu siekiama užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą II pakopos pensijų išmokų atveju bei padėti asmeniui išvengti bereikalingų apsunkinimų tampant pensijų kaupimo dalyviu. Esamas II pakopos pensijų kaupimo teisinis reguliavimas sukuria pernelyg didelius apsunkinimus asmenims, nenorintiems dalyvauti pensijų kaupime, - vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, asmeniui gali tekti išreikšti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime net aštuonis kartus. Be to, LR pensijų kaupimo įstatyme numatytos skirtingos pensijų išmokų rūšys, išskirtos atsižvelgiant į asmens sukauptų pensijų fonde lėšų dydį, neturi aiškių sąsajų su II pakopos pensijų kaupimo sistemos, kaip visos senatvės pensijų sistemos dalies, tikslais bei konkretaus pensijų fondo dalyvio situacija. Be to, asmeniui išmokant sukauptą pensijų turtą periodinėmis išmokomis, mokama išmoka nuolat kinta, t.y. gali atitinkamai didėti ir mažėti priklausomai nuo investavimo rezultatų, kai tuo tarpu anuiteto atveju gaunama išmoka yra garantuojama ir asmeniui mažėti negali, o priklausomai nuo investicinių rezultatų gali būti išmokama papildoma išmoka.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, analizuojant nuosavybės teisių apsaugą pensijų sistemoje, periodinių išmokų teisinis reguliavimas, kuomet išmokos yra nuolat perskaičiuojamos ir, atitinkamai, priklausomai nuo investicinės grąžos gali arba didėti arba mažėti, galimai pažeidžia asmens nuosavybės teisę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalyviams, gaunantiems pensijų anuiteto išmoką, pensijų anuitetų mokėtojo patiriamos (ir iš dalyvio sukaupto turto atskaitomos) administravimo išlaidos per visą išmokų mokėjimo laikotarpį sudaro iki 3 procentų viso dalyvio sukaupto pensijų turto, o pensijų išmokas gaunant periodinėmis išmokomis, pensijų kaupimo bendrovės veiklos išlaidoms atskaito tokią dalyvio sukaupto pensijų turto dalį, kuri per visą išmokų mokėjimo laikotarpį gali sudaryti vidutiniškai apie 15 procentų viso dalyvio sukaupto pensijų turto. Manytina, kad taip sukuriamos prielaidos galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projekte taip pat siūloma panaikinti atidėtojo anuiteto alternatyvą, kadangi pasirinkus atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis pensijų fonde sukaupto turto yra mokama periodinėmis išmokomis iki asmeniui sukaks 85 metai. Taip pat pažymėtina, kad atidėtojo atidėtojo anuiteto alternatyvoje nustatytas amžius, nuo kurio mokamas atidėtasis anuitetas, nėra pagrįstas, turint omenyje vidutinę moterų ir ypač vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ši atidėtoji turto dalis nėra paveldima.
Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nėra suteikiama galimybė pasitraukti iš dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime, siekiama suteikti asmeniui daugiau teisių valdyti dalyvavimą pensijų kaupime, suteikiant teisę kas trejus metus neterminuotą laikotarpį sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Nors pensijų fondų valdytojai dažnai pabrėžia, kad Lietuvos fondų atskaitymai yra vieni mažiausių, pažymėtina, kad teisiniame reguliavime yra reglamentuota ir apribota tik dalis pensijų fondų patiriamų išlaidų. Kasmet Lietuvos banko skelbiamas bendrasis išlaidų koeficientas (BIK) parodo, kiek pensijų fondų dalyviams iš tiesų kainuoja investuoti pensijų kaupimo fonde, kadangi šios išlaidos sumažina investuotojo investicijų grąžą. Taigi, nors vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, pensijų fondas negali atlikti didesnių atskaitymų nei 0,5 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, arba 0,2 proc., jei fondas skirtas turto išsaugojimui, tačiau pensijų fondui investuojant dalyvių kaupiamą pensijų turtą į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, susidaro papildomos netiesioginės išlaidos, kurios esamame teisiniame reguliavime nėra apribotos. Taigi, esamame teisiniame reguliavime nėra reglamentuotos ir, atitinkamai, apribotos netiesioginės išlaidos, atskaitomos iš pensijų turto, kas gali lemti pensijų kaupimo bendrovių piktnaudžiavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimas numatyti baigtinį kitų išlaidų sąrašą fondų taisyklėse yra numatytas ir LR profesinių pensijų įstatyme, ir LR papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, ir LR kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei tvirtina Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės, Lietuvoje II pakopos pensjų fondų turtui taikomi mokesčiai yra kur kas aukštesni nei kitose pasaulio šalyse. Bendros veiklos išlaidos II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje siekia 1,23 procento dalyvių kaupiamo pensijų turto, tuo tarpu kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Kanadoje, Suomijoje nuo kaupiamo pensijų fondų turto atskaitomi mokesčiai svyruoja nuo 0,1 iki 0,5 procento pensijų turto, Slovakijoje ir Graikijoje – 0,7 procento, Šveicarijoje – 0,8 procento. Todėl siekiant apsaugoti pensijų fondų dalyvių sukauptas lėšas, LR pensijų kaupimo įstatyme siūloma apriboti netiesiogines išlaidas, atskaitomas iš pensijų turto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas LR pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad dalyvis turi teisę, ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. LR pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios. Pensijų įmokos sustabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu nuo prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Padariusi atitinkamus įrašus Dalyvių ir sutarčių registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per
kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis, o jeigu dalyvis gauna periodines pensijų išmokas, – ir informaciją apie tai, kad dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas.
Jeigu asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Atsisakiusi registruoti prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kuriai asmuo pateikė prašymą, nurodydama atsisakymo priežastį. LR pensijų kaupimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad atskaitymai iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių. Numatyta, kad iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto. Taip pat numatyti apribojimai atskaitymams iš pensijų turto. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje yra numatytos pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.
LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. LR pensijų kaupimo įstatymo
turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. LR pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnyje numatyta periodinių išmokų mokėjimo tvarka. Numatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės dalyviui per mėnesį mokėtinos periodinės išmokos dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 31 kalendorinę dieną nuo šio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, ir mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per
asmeninę dalyvio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio prašymu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis.
Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sudarius periodinės pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje. Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. LR pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad standartinis pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. LR pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnyje numatyta, kad išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas LR civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas LR civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos remiasi esmine prielaida, kad II pakopos pensijų kaupimo sistema suvokiama kaip visos senatvės pensijų sistemos dalis, suteikianti asmeniui galimybę dalinai prisidėti prie senatvės pensijos. Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, suteikiant dalyviui teisę neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą.
Taip pat siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, numatant, kad dalyvis turi teisę kas trejus metus Vyriausybės nustatyta tvarka neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama suteikti asmeniui daugiau teisių valdant savo dalyvavimą pensijų kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nėra suteikiama teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, numatant vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime. Taip siekiama apsaugoti asmenį nuo papildomo automatinio įtraukimo į pensijų sistemą, kai asmuo jau kartą išreiškė valią atsisakyti dalyvauti kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui išlieka teisė savanoriškai pasirinkti dalyvavimą pensijų kaupime. Naujame teisiniame reguliavime siūloma LR pensijų kaupimo įstatymo 22 straipsnyje numatyti, kad netiesioginės išlaidos, atskaitomos iš pensijų turto, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Šiuo pakeitimu siekiama apriboti netiesiogines išlaidas, atskaitomas iš pensijų turto, taip apsaugant pensijų kaupimo dalyvių turtą ir užkertant kelią galimam pensijų fondų bendrovių piktnaudžiavimui. Taip pat siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnį, susiejant gautinas II pakopos pensijų išmokas su asmens socialinio draudimo pensijos (socialinio draudimo senatvės pensijos arba netekto darbingumo pensijos) dydžiu arba šalpos pensijos (šalpos senatvės pensijos arba šalpos neįgalumo pensijos) dydžiu.
Teisę į vienkartinę išmoką įgytų dalyvis, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra mažesnė arba lygi 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, taip pat dalyvis, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra didesnė kaip 25 procentai dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio. Pastaruoju atveju vienkartinę išmoką sudaro pensijų anuiteto išmokos dalies, viršijančios 25 procentus dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, suminis dydis. Dalyviui, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra didesnė kaip 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams, nauju teisiniu reguliavimu siūloma panaikinti pensijų anuitetų rūšį – atidėtąjį pensijų anuitetą, atitinkamai išskiriant, kad pensijų anuitetų rūšys yra pensijų anuitetas ir pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu. Taip pat pakeisti LR Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnį panaikinant terminą „standartinis pensijų anuitetas“, kadangi panaikinus pensijų anuitetų rūšį – atidėtąjį anuitetą, toks išskyrimas nėra reikalingas.
Atsižvelgiant į naujajame teisiniame reguliavime pasikeitusias LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio dalių išdėstymą, patikslinti LR pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama teisiniame reglamentavime įtvirtinti esminę nuostatą, kad pensijų kaupimas II pakopoje yra visos senatvės pensijų sistemos dalis. II pakopos pensijų išmokų rūšys yra susiejamos su konkretaus asmens socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžiu, tokiu būdu gaunamą išmoką individualizuojant. Šis siūlomas pensijų išmokų apskaičiavimo principas leistų asmeniui, kurio sukauptos II pakopos pensijų fonde lėšos nesudaro ženklios asmeniui skirtos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dalies, tam, kad galėtų būti svari parama prie šios pensijos, kas ir buvo siekiama sukuriant II -ąją pensijų kaupimo pakopą, pasiimti lėšas vienkartine išmoka ir taip sukurti sąlygas oriai pasitikti pereinamąjį laikotarpį pasikeitus asmens socialiniam statusui ir, atitinkamai, užpildyti spragą ženkliai pakitus asmens gaunamoms lėšoms. Žemiau pateikiama hipotetinė situacija, kurioje atskleidžiami siūlomo teisinio reguliavimo ypatumai. PVZ. Asmens gimimo metai – 1960 m. Asmens darbo pradžia – 1978 m. Pensinio amžiaus sukakties metai – 2024 m. Darbo stažas – 44 metai, vidutinis bruto atlyginimas
išmoka būtų 61 eur/mėn., o socialinio draudimo senatvės pensija būtų 647 eur/mėn. Taigi, apskaičiuota anuiteto išmoka sudarytų 9,89 procento socialinio draudimo senatvės pensijos, todėl asmeniui priklausytų viso sukaupto II pakopos pensijų fonde turto, t.y.
išmokėtų pensijų kaupimo bendrovė. Atitinkamai, jeigu asmuo būtų sukaupęs 15
senatvės pensijos, asmuo pensijų išmoką galėtų gauti tik įgijęs pensijų anuitetą. Taip pat naujame teisiniame reguliavime, siekiant užkirsti kelią galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams, siūloma naikinti pensijų išmokų rūšį – periodines išmokas, taigi, siūloma LR pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnį, kuriame reglamentuota periodinių išmokų mokėjimo tvarka, pripažinti netekusiu galios. Taip pat pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir 36 straipsnį išbraukiant periodinių išmokų terminą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos instutucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Pensijų kaupimas, dalyvio teisės, įtraukimas į pensijų kaupimą, laikinas įmokų sustabdymas, pensijų išmokų rūšys;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
4, 5,
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 (toliau
II pakopos pensijų kaupimo teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti atitiktį konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams, pensijų kaupimo sistemos sąsajumą su visa pensijų, mokamų iš „Sodros“ arba valstybės biudžeto sukakus pensinį amžių, sistema bei apsaugoti pensijų fondo dalyvių interesus, iškeliant ir įgyvendinant šiuos uždavinius:
1) suteikti pensijų fondo dalyviui teisę savo iniciatyva nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir numatyti tokį pensijų kaupimo pabaigos atvejį, kai pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva;
2) padėti asmenims, nenorintiems dalyvauti pensijų kaupime, išvengti bereikalingų apsunkinimų įtraukiant į dalyvavimą pensijų kaupime;
3) susieti asmens teisę į išmokas su konkretaus pensijų fondo dalyvio individualia situacija;
4) panaikinti periodinių išmokų ir atidėtojo anuiteto pensijų išmokų rūšis;
5) teisiniame reguliavime reglamentuoti ir, atitinkamai, apriboti išlaidas, kurios netiesiogiai atskaitomos iš pensijų turto. 1) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-NS/2024 pripažino, kad, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija; TAR, 2018-07-05, Nr.
11459)
baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti priežastis, dėl kurių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin apsunkintas ir betikslis, Projekte siekiama suteikti asmeniui teisę pačiam nuspręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos. Siekiant, kad toks pensijų fondo dalyvio sprendimas nebūtų spontaniškas, neapgalvotas, teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime yra įtvirtinama pirmajame kiekvienų metų ketvirtyje. Pensijų fondo dalyviui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime jam išmokama sukaupta suma yra apmokestinama15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu. Taipogi, siekiant išsaugoti pensijų sistemos stabilumą, galimybę vystyti profesinį darbdavių įtraukimą į pensijų kaupimą, siūloma projekto įsigaliojimą šioje dalyje atidėti trejiems metams iki 2027 m. sausio 1 d. Užtikrinant atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Projekte siūloma numatyti atvejus, kuomet jiems įvykus, pensijų fondų dalyvis gali inicijuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą bet kuriuo metu. Nustačius bent vieną iš įstatyme numatytų atvejų, pensijų fondo dalyvis priimdamas sprendimą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, neturi mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
2) Vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, asmeniui gali tekti išreikšti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime net aštuonis kartus, taigi, esamas II pakopos pensijų kaupimo teisinis reguliavimas sukuria pernelyg didelius apsunkinimus asmenims, nenorintiems dalyvauti pensijų kaupime. Manytina, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatytas asmens pakartotinis įtraukimas yra perteklinis, todėl projekte siekiama numatyti, kad asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. 3) Pensijų kaupimo įstatyme numatytos skirtingos pensijų išmokų rūšys yra išskirtos atsižvelgiant į asmens sukauptų pensijų fonde lėšų dydį. Analizuojant esamą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad skirtingos pensijų išmokų rūšys neturi aiškių sąsajų su II pakopos pensijų kaupimo sistemos, kaip visos senatvės pensijų sistemos dalies, tikslais bei konkretaus pensijų fondo dalyvio situacija, todėl projekte siekiama susieti asmens teisę į išmokas su konkretaus pensijų fondo dalyvio individualia situacija, taip išlaikant vieningą senatvės pensijų sistemą. 4) Be kita ko, pažymėtina, kad asmeniui išmokant sukauptą pensijų turtą periodinėmis išmokomis, mokama išmoka nuolat kinta, t.y. gali atitinkamai didėti ir mažėti priklausomai nuo investavimo rezultatų, kai tuo tarpu anuiteto atveju gaunama išmoka yra garantuojama ir asmeniui mažėti negali, be to, priklausomai nuo investicinių rezultatų gali būti išmokama papildoma išmoka.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalyviams, gaunantiems pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojo patiriamos (ir iš dalyvio sukaupto turto atskaitomos) administravimo išlaidos per visą išmokų mokėjimo laikotarpį sudaro iki 3 procentų viso dalyvio sukaupto pensijų turto, o pensijų išmokas gaunant periodinėmis išmokomis, pensijų kaupimo bendrovės veiklos išlaidoms atskaito tokią dalyvio sukaupto pensijų turto dalį, kuri per visą išmokų mokėjimo laikotarpį gali sudaryti vidutiniškai apie 15 procentų viso dalyvio sukaupto pensijų turto. Manytina, kad taip sukuriamos prielaidos galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projekte taip pat siūloma panaikinti ir atidėtojo anuiteto alternatyvą, kadangi pasirinkus atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis pensijų fonde sukaupto turto yra mokama periodinėmis išmokomis iki asmeniui sukaks 85 metai. Taip pat pažymėtina, kad atidėtojo atidėtojo anuiteto alternatyvoje nustatytas amžius, nuo kurio mokamas atidėtasis anuitetas, nėra pagrįstas, turint omenyje vidutinę statistinę moterų ir ypač vyrų vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ši atidėtoji turto dalis nėra paveldima. 5) Nors pensijų fondų valdytojai dažnai pabrėžia, kad Lietuvos II pakopos pensijų fondų atskaitymai yra vieni mažiausių, pažymėtina, kad teisiniame reguliavime yra reglamentuota ir apribota tik dalis pensijų fondų patiriamų išlaidų.
Kasmet Lietuvos banko skelbiamas bendrasis išlaidų koeficientas (BIK) parodo, kiek pensijų fondų dalyviams iš tiesų kainuoja investuoti pensijų kaupimo fonde, kadangi šios išlaidos sumažina investuotojo investicijų grąžą. Taigi, nors vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, pensijų fondas negali atlikti didesnių atskaitymų nei 0,5 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, arba 0,2 proc., jei fondas skirtas turto išsaugojimui, tačiau pensijų fondui investuojant dalyvių kaupiamą pensijų turtą į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, susidaro papildomos netiesioginės išlaidos, kurios esamame teisiniame reguliavime nėra apribotos. Taigi, esamame teisiniame reguliavime nėra reglamentuotos ir, atitinkamai, apribotos išlaidos, kurios netiesiogiai atskaitomos iš pensijų turto, kas gali lemti pensijų kaupimo bendrovių piktnaudžiavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimas numatyti baigtinį kitų išlaidų sąrašą fondų taisyklėse yra numatytas ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei tvirtina Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės, Lietuvoje II pakopos pensijų fondų turtui taikomi mokesčiai yra kur kas aukštesni nei kitose pasaulio šalyse.
Bendros veiklos išlaidos II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje siekia 1,23 procento dalyvių kaupiamo pensijų turto, tuo tarpu kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Kanadoje, Suomijoje nuo kaupiamo pensijų fondų turto atskaitomi mokesčiai svyruoja nuo 0,1 iki 0,5 procento pensijų turto, Slovakijoje ir Graikijoje – 0,7 procento, Šveicarijoje – 0,8 procento. Todėl siekiant apsaugoti pensijų fondų dalyvių sukauptas lėšas, LR pensijų kaupimo įstatyme siūloma apriboti išlaidas, netiesiogiai atskaitomas iš pensijų turto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka; dalyvis miršta; teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia; Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.
Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išskirtos šios pensijų fondo dalyvio teisės: rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę; gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją; ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį; šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią; testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį; kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pensijų kaupimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad atskaitymai iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių. Numatyta, kad iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse.
Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto. Taip pat numatyti apribojimai atskaitymams iš pensijų turto. Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje yra numatytos pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. LR pensijų kaupimo įstatymo
turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. LR pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. Pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnyje numatyta periodinių išmokų mokėjimo tvarka. Numatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės dalyviui per mėnesį mokėtinos periodinės išmokos dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per
nustatyto termino vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, ir mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per
asmeninę dalyvio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
Jeigu dalyvio prašymu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sudarius periodinės pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje. Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad standartinis pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos remiasi esmine prielaida, kad II pakopos pensijų kaupimo sistema suvokiamas kaip visos senatvės pensijų sistemos dalis, suteikianti asmeniui galimybę dalinai prisidėti prie senatvės pensijos. Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytų pensijų kaupimo pabaigos atvejų sąrašą papildyti atveju, kuomet pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva, Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnį papildant dalyvio teise nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime 5¹ straipsnyje numatyta tvarka. Siekiant detalizuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo tvarką įstatymas papildomas 5¹ straipsniu, taip projekte siekiama užtikrinti atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.
Projekte numatyta, kad kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje, nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos, pensijų fondo dalyviui, apsisprendusiam netęsti kaupimo, yra suteikiama galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus. Ši suma apmokestinama 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčiu. Projekte taip pat išskirta pensijų fondo dalyvių teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime bet kuriuo metu, nustačius vieną iš šių atvejų: a) asmeniui susirgus sunkia liga, kuri yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą sunkių ligų sąrašą; b) asmeniui nustačius iki 25 procentų dalyvumo lygį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka; c) įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju; d) kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą arba vienintelio gyvenamojo būsto praradimo dėl nelaimingo atsitikimo/stichinės nelaimės atveju; e) mirus šeimos nariui, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas; f) asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus; g) asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą. Nutraukiant pensijų kaupimą dėl aukščiau nurodytų priežasčių dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinant išmokamos sumos gyventojų pajamų mokesčiu.
Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma papildyti Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnį 7 dalimi, numatant, kad asmenys bent kartą atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami, t.y. numatant vienkartinį asmens įtrxaukimą į dalyvavimą pensijų kaupime. Taip siekiama apsaugoti asmenį nuo papildomo įtraukimo į pensijų sistemą, kai asmuo jau kartą išreiškė valią atsisakyti dalyvauti kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui išlieka teisė savanoriškai pasirinkti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime. Naujame teisiniame reguliavime siūloma Pensijų kaupimo įstatymo 22 straipsnyje numatyti, kad išlaidos, netiesiogiai atskaitomos iš pensijų turto, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Šiuo pakeitimu siekiama apriboti išlaidas, netiesiogiai atskaitomas iš pensijų turto, taip apsaugant pensijų kaupimo dalyvių turtą ir užkertant kelią galimam pensijų fondų bendrovių piktnaudžiavimui. Taip pat siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnį, susiejant gautinas II pakopos pensijų išmokas su asmens socialinio draudimo pensijos (socialinio draudimo senatvės pensijos arba netekto darbingumo pensijos) dydžiu arba šalpos pensijos (šalpos senatvės pensijos arba šalpos neįgalumo pensijos) dydžiu.
Teisę į vienkartinę išmoką įgytų dalyvis, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra mažesnis nei arba lygus 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, taip pat dalyvis, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra didesnis kaip 25 procentai dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio. Pastaruoju atveju vienkartinę išmoką sudaro pensijų anuiteto dalies, viršijančios 25 procentus dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, suminis dydis. Dalyviui, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuotas pensijų anuitetas yra didesnis kaip 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžio, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams, nauju teisiniu reguliavimu siūloma panaikinti pensijų anuitetų rūšį – atidėtąjį pensijų anuitetą, atitinkamai išskiriant, kad pensijų anuitetų rūšys yra pensijų anuitetas ir pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu. Taip pat pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnį panaikinant terminą „standartinis pensijų anuitetas“, kadangi panaikinus pensijų anuitetų rūšį – atidėtąjį anuitetą, toks išskyrimas nėra reikalingas.
Atsižvelgiant į naujajame teisiniame reguliavime pasikeitusias Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio dalių išdėstymą, patikslinti LR pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama teisiniame reglamentavime įtvirtinti esminę nuostatą, kad pensijų kaupimas II pakopoje yra visos senatvės pensijų sistemos dalis. II pakopos pensijų išmokų rūšys yra susiejamos su konkretaus asmens socialinio draudimo arba šalpos pensijos dydžiu, tokiu būdu gaunamą išmoką individualizuojant. Siekiant sukurti sąlygas oriai pasitikti pensinį amžių Projektu siūlomas naujas pensijų išmokų apskaičiavimo principas leistų vienkartine išmoka pasiimti sukauptas lėšas tokiam asmeniui, kurio šios lėšos nesudaro ženklios asmeniui skirtos socialinio draudimo senatvės ar šalpos pensijos dalies, tam, kad galėtų būti svari parama prie šios pensijos, kas ir buvo siekiama sukuriant pensijų kaupimo II pakopą. Žemiau pateikiama hipotetinė situacija, kurioje atskleidžiami siūlomo teisinio reguliavimo ypatumai. Pavyzdžiui, asmens gimimo metai – 1960 m. Asmens darbo pradžia – 1978 m. Pensinio amžiaus sukakties metai – 2024 m. Darbo stažas – 44 metai, vidutinis bruto atlyginimas
būtų 61 eur/mėn., o socialinio draudimo senatvės pensija būtų 647 eur/mėn. Taigi, apskaičiuotas anuitetas sudarytų 9,89 procento socialinio draudimo senatvės pensijos, todėl asmeniui priklausytų viso sukaupto II pakopos pensijų fonde turto, t.y. 14 000 eurų, dydžio vienkartinė išmoka, kurią išmokėtų pensijų kaupimo bendrovė.
Atitinkamai, jeigu asmuo būtų sukaupęs 15 000 eurų, tai anuitetas sudarytų 12 proc. asmens socialinio draudimo senatvės pensijos, asmuo pensijų išmoką galėtų gauti tik įgijęs pensijų anuitetą. Taip pat naujame teisiniame reguliavime, siekiant užkirsti kelią galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams, siūloma naikinti pensijų išmokų rūšį – periodines išmokas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Pensijų kaupimas, dalyvio teisės, įtraukimas į pensijų kaupimą, pensijų išmokų rūšys;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
2023-03-07 Nr. XIVP-2467 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę kas trejus metus neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (čia ir toliau – išskirta mūsų). Šiame punkte nustatytus terminus „kas trejus metus“ ir „neterminuotai“ reikėtų tikslinti, jų veikimą derinti tarpusavyje, nes nurodytų terminų nustatyto tvarka nesuprantama. Neaišku, nuo kada skaičiuojamas trejų metų terminas ir kaip jis tarpusavyje dera su teise stabdyti pensijų įmokų pervedimą neterminuotai. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies formuluotė. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos svarstytinos atsižvelgiant ir į tai, kad pensijų įmokų pervedimų stabdymą dažniausiai lemia darbo, šeiminės ar finansinio pobūdžio aplinkybės, todėl svarstytina, ar, pvz., vietoj siūlomo „kas trejus metus neterminuoto“ įmokų mokėjimo stabdymo nereikėtų nustatyti ilgesnio maksimalaus nei šiuo metu numatytas 12 mėnesių laikotarpio, o dalyvis pats spręstų jo pradžią ir trukmę. 2.
straipsnio 1 dalį siūloma pakeisti ir atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, pagal kurią pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, numatant vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime. Taip siekiama apsaugoti asmenį nuo papildomo automatinio įtraukimo į pensijų sistemą, kai asmuo jau kartą išreiškė valią atsisakyti dalyvauti kaupime, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui išlieka teisė savanoriškai pasirinkti dalyvavimą pensijų kaupime.” Pažymėtina, kad įstatymo projekte suformuluotu pakeitimu, kuriame tik atsisakoma žodžių „kas trejus metus“, aiškinamajame rašte nurodytas tikslas nebus pasiektas, priešingai, priėmus įstatymo projekte siūlomą pakeitimą būtų nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo į pensijų kaupimą galėtų būti įtraukiamas kasdien iki jam sukaks 40 metų. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas tobulintinas. Įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimą. Įstatymo projekte reikėtų nustatyti, ar pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bent kartą atsisakę dalyvauti pensijų kaupime asmenys po šio įstatymo įsigaliojimo gali (negali) būti dar kartą traukiami į pensijų kaupimą. 3.
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir joje atsisakyti nuostatos, pagal kurią VSDF valdyba elektroniniu būdu informuoja pensijų kaupimo bendroves apie iš vieno fondo į kitą perėjusio dalyvio gaunamas periodines pensijų išmokas, jeigu dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Taip pat naujame teisiniame reguliavime, siekiant užkirsti kelią galimiems lygiateisiškumo principo pažeidimams, siūloma naikinti pensijų išmokų rūšį – periodines išmokas, taigi, siūloma LR pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnį, kuriame reglamentuota periodinių išmokų mokėjimo tvarka, pripažinti netekusiu galios. Taip pat pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir 36 straipsnį išbraukiant periodinių išmokų terminą.“ Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą numatyta periodinė išmoka jau gali būti paskirta ir mokama dalyviams, todėl informacija apie periodines išmokas turėtų būti kaupiama, saugoma ir teikiama suinteresuotiems subjektas ir tuo atveju, jeigu tokia išmoka įsigaliojus teikiamiems pakeitimams nebūtų nustatyta. Dėl analogiškų priežasčių reikėtų atsisakyti ir keičiamo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo. Todėl įstatymo projekto nuostatos šiuo aspektu tikslintinos. 4. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes šioje dalyje nesiūloma nustatyti naujų taisyklių ar dydžių, o tik atsisakoma nuostatų, kurios jau buvo taikytos. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog šios nuostatos jau netaikomos, jos svarbios pensijų kaupimo teisinių santykių kontekste, todėl siūlytina jų neatsisakyti. Šiame kontekste galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, pasibaigus biudžetiniams metams, tų metų valstybės, savivaldybių ar kitų fondų biudžetus reguliavę įstatymai nėra pripažįstami netekusiais galios, nors jie jau netaikomi. 5.
siūloma papildyti nauja 5 dalimi ir nustatyti, kad „Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomos netiesioginės išlaidos, kurių baigtinis sąrašas turi būti numatytas pensijų fondo taisyklėse, negali viršyti 0,2 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.“ Ši nuostata tikslintina, nes iš teikiamos formuluotės nėra aišku, ar Pensijų fondo taisyklėse nurodytas baigtinis netiesioginių išlaidų sąrašas turi apimti visas netiesiogines išlaidas, ar tik tas netiesiogines išlaidas, kurios gali būti apmokamos iš pensijų fondų turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujoje 5 dalyje nurodyti atskaitomų išlaidų dydžiai nėra aptarti įstatymo projekto aiškinamajame rašte, todėl neaišku, kodėl siūloma nustatyti būtent tokius maksimalius išlaidų dydžius. 6. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio dalių numeracijos keitimo siūlytina atsisakyti ir siūlomos naujos 5 dalies taisykles dėstyti 4 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visas straipsnis dėstomas nauja redakcija. Jeigu šio straipsnio dalių numeracijos keitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų atitinkamai keisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį, kuriose yra nuorodos į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Be to, keičiamo įstatymo
siūlytina įrašyti žodį „nustatomas“. 7. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo taisykles, pensijų anuiteto dydį siejant su dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dydžiu. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas. Įstatymo projekte reikėtų tikslinti vartojamą terminiją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Be to, keičiamame įstatyme yra apibrėžta pensijų anuiteto sąvoka, o pensijų anuiteto išmokos apibrėžties nėra (pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnį, viena iš pensijų išmokos rūšių yra pensijų anuitetas). Be to, šiose dalyse reikėtų nurodyti, kada apskaičiuotos pensijos dydis taikomas nustatant pensijų anuiteto dydį (pensijos paskyrimo dieną ar kt.). Pažymėtina, kad pensijų išmokų dydžiai periodiškai kinta, todėl siūlomu teisiniu reguliavimu nustatytas anuiteto dydis po tam tikro mokėjimo laikotarpio gali neatspindėti nurodyto pensijų dydžio su pensijų anuiteto dydžiu santykio. Įstatymo projekto nuostata “Dalyviui, kuriam, atsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, apskaičiuota pensijų anuiteto išmoka yra mažesnė arba lygi 10 procentų dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijos dydžio <...>“ nevisiškai aiški, ji svarstytina ir tobulintina. Pensijų anuiteto (išmokos) dydžio lyginimas su socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos išmokos dydžiu kelia abejonių. Įvertinus įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus pavyzdžius svarstytina, kodėl pagal ten pateiktą pavyzdį dalyvis 14000 eurų galėtų atsiimti iškart, nes Sodros pensija maža ir 61 euro dydžio anuitetas per mažas, o 15000 eurų negalėtų atsiimti, nors Sodros pensija tokio pat dydžio – 647 eurai, o anuitetas padidėja nežymiai.
Sekant pateiktu pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad, kai Sodros pensija 850 eurų, o pensijų fonde sukaupta 15000 eurų, asmuo galėtų atsiimti iškart 15000 eurų. Taigi, didėjant Sodros pensijai, didėja ir galimos vienkartinės išmokos atsiėmimo galimybė. Svarstytina, ar toks išmokų individualizavimas būtų teisingas. Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas nėra privalomas, asmuo gali jį pasirinkti, gali ir nepasirinkti. Jį pasirinkęs asmuo rizikuoja ne visa sukaupta suma, o tik ta jos dalimi, kuri skirta atidėtajam anuitetui mokėti. Be to, jeigu pensijų fondas pelningas, periodinių išmokų dydis gali augti. Vadovaujantis išsakytais argumentais, kelia abejonių teiginys, jog „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensiją (proporcingą jos dalį) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neatspindės tikro šios paskirties išmokos dydžio. Pažymėtina, kad siūlomų nuostatų taikymas pareikalaus ir papildomų administravimo kaštų. 8. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatos „Dalyvis teisę į vienkartinę išmoką įgyja ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju“ siūlytina atsisakyti, nes 6 dalyje nustatyta vienkartinė išmoka apskaičiuojama kita tvarka, nei nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.
Be to, šio straipsnio 7 dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį (kurioje kalbama ir apie 6 dalį) turėtų būti tikslinama, aiškiai apibrėžiant atvejus, kuriems esant mokama vienkartinė išmoka. 9. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 32 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą periodinės pensijų išmokos yra paskirtos ir mokamos, įstatymo projekte reikėtų nustatyti taisykles (arba neatsisakyti galiojančių), reguliuojančias periodinės pensijų išmokos, paskirtos iki 2024 m. sausio 1 d., mokėjimą ir paveldėjimą. 10. Įstatymo projekto 8 straipsnio pakeitimą reikėtų tikslinti, jame atsisakyti formuluotės „nuo 2024 m. sausio 1 d.“, nes pagal įstatymo projekto 11 straipsnį, šis pakeitimas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. 11. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 11 straipsnis turėtų būti papildytas 2 dalimi, kurioje būtų nustatytas pavedimas atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti 2 daliai taikytiną įsigaliojimo išimtį. Šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Jeigu būtų nuspręsta, kad įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia, įstatymo projekto 11 straipsnio vienintelė dalis turėtų būti nenumeruojama. 12. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 5, 6, 10 straipsniuose prieš naujai dėstomus keičiamo įstatymo straipsnius turi būti nurodyti šių straipsnių numeriai ir pavadinimai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2024-04-19 Nr. XIVP-2467(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį, ją papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad „pensijų kaupimas baigiasi, kai „jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), šio punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „pensijų fondo dalyvis nutraukią pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies naujo 6 punkto formuluotę ir kituose įstatymo projekto straipsniuose vartojamą formuluotę „dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas“ siūlytina tikslinti analogiškai siūlomai keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto formuluotei. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nauju 5¹ straipsniu ir jame reguliuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą pensijų fondo dalyvio iniciatyva. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo šiuos teisinius santykius siūlytina reguliuoti keičiamo įstatymo II skyriaus 13¹ straipsnyje arba V skyriuje. 4. Įstatymo projekto
nustatyti, kad „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:“.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje siekiama nustatyti pensijų fondo dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, straipsnio pavadinimą ir turinį reikėtų atitinkamai tikslinti. Įstatymo projekte teikiama formuluotė „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų <...>“ aiškiai neapibrėžia kas yra pensijų kaupimo sutarties nutraukimo iniciatorius, kam tenka nurodytų atvejų įrodinėjimo (nustatymo) pareiga. Iš įstatymo projekto turinio šios aplinkybės yra tik numanomos, todėl formuluotes siūlytina tikslinti. Tikslinant įstatymo projekto nuostatas vietoj formuluotės
„nutraukiamas“ siūlytina vartoti formuluotę „nutrauktas“, „nutraukta“, nes
sutarties nutraukimas yra vienkartinis, o ne tęstinis aktas. Taip pat tikslintina sąlyga „bet kuriuo metu“, nes ji gali būti suprasta kaip suteikianti teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepaisant to, kada atsirado juridinę reikšmę turintis faktas (pagrindas) ją nutraukti. Pavyzdžiui, neaišku, per kiek laiko asmuo turi teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį po to, kai buvo nustatyta, kad „kilo grėsmė asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą“. 5. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“.
Šios dalies 3 punkto formuluotė „įvykus fizinio asmens bankrotui“, teisės požiūriu yra neapibrėžta, todėl įstatymo projekte reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatyme fizinio asmens bankroto procesus apibrėžiančius terminus, pavyzdžiui, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ar kt. 6. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, formuluotė „sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ gali būti įvairiai interpretuojama, todėl vietoj jos siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sampratą, pagal kurią „Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija
algas.“ Aptariamame punkte vietoj žodžio „situacijos“ siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnes sampratas „padėties“, „būklės“. 7. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą.
Manytina, kad formuluotė „kilus grėsmei“ turėtų būti aiškiau apibrėžta, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų ją taikant praktikoje, t. y. ji gali būti įvairiai interpretuojama. 8. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“. Pažymėtina, kad asmens pajamos ar draudžiamosios pajamos yra ne vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, todėl nuostata tikslintina. Sąlyga, pagal kurią dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui <...> Lietuvoje nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“ tikslintina, nes neaišku, ar šis laikotarpis gali būti sumuojamas, ar turi būti nepertraukiamas, taip pat neaišku, ar laikotarpis, kai asmuo neturi darbo santykių, turi sutapti su laikotarpiu, kuriuo jis nemoka kaupimo įmokų. 9. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį, pensijų fondo dalyvis turi teisę laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo ir įstatymo projekto normos derintinos tarpusavyje.
Be to, reikėtų nustatyti kokiais atvejais asmuo gali neterminuotai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą, antraip siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą ir tuo pačiu nutraukti pensijų kaupimo sutartį dalyvio iniciatyva be jokių priežasčių. Apibendrinant įstatymo projekte siūlomus pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo pagrindus dalyvio iniciatyva svarstytina, ar kai kurie iš siūlomų nustatyti pagrindų dera su konstitucine doktrina. Taip pat svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartis Lietuvoje laikinai leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams dėl to, kad dalyvavimas kaupime jiems itin apsunkintas ir betikslis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymų leidėjas, nustatydamas senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pagrindus ir sąlygas, taip pat ir atvejus, kada baigiasi pensijų kaupimas, turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis yra saistomas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančios valstybės pareigos laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją, sulaukus senatvės amžiaus, ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, t. y. viešąjį interesą.
Tačiau senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, taip pat ir nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. Paisant Konstitucijos, iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. 10.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutartiniai teisiniai santykiai yra atsiradę tarp pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvio, todėl dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvis turi teikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei, kuri, vadovaudamasi įstatymo nustatytais pagrindais ir turėtų nutraukti pensijų kaupimo sutartį bei įvykdyti iš to kylančias pareigas. 11. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir, visų pirma, nustatyti kas, kokia tvarka ir kaip apskaičiuotą dalyviui priklausančią išmoką nutraukus pensijų kaupimo sutartį turi išmokėti. Reguliuojant šias taisykles siūlytina atsižvelgti į keičiamo įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatytas taisykles, kuriose reguliuojami savo esme analogiški teisiniai santykiai.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sitemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, antraip taisyklė, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ negalės būti tinkamai įgyvendinta. Ši pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio atitinkamoms nuostatoms. 12. Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose teikiamuose keičiamo įstatymo 5¹ straipsniuose formuluotės „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo“ reikėtų atsisakyti teksto „ar jo įgaliotas asmuo“, nes tokia formuluotė nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis atstovavimo teisinius santykius, ir yra klaidinanti. Pažymėtina, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę veikti pats arba per savo atstovą, todėl palikus siūlomą formuluotę gali būti klaidingai suprasta, kad tais atvejais, kai teisė veikti per atstovą nėra nustatyta keičiamame įstatyme, dalyvis ir neturi teisės įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu ir interesais. 13. Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio
sutartį. Taigi reikėtų numatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisines pasekmes. 14.
papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 7 dalimi ir nustatyti, kad asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo
dalyvauti pensijų kaupime, kas trejus metus pakartotinai traukiami į pensijų kaupimą iki jiems sukaks 40 metų, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomas nuostatas, reikėtų keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį arba įstatymo projekto nuostatą tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. 15. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo struktūrinės dalys dėstomos nauja redakcija tuo atveju, kai jos keičiamos iš esmės ar keičiama daugiau kaip pusė jas sudarančių struktūrinių dalių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų susidėti iš dviejų dalių, 1 dalyje keičiamą įstatymo 22 straipsnį papildant nauja 5 dalimi, o 2 dalyje pernumeruojant buvusią 5 dalį. Kartu reikėtų atitinkamai keisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį, kuriose yra nuorodos į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujoje 5 dalyje vietoj formuluotės „turi būti nustatytas“ siūlytina įrašyti žodį „nustatomas“. 16. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4,
taisykles, pensijų anuiteto dydį siejant su dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dydžiu. Pensijų anuiteto dydžio lyginimas su socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos išmokos dydžiu kelia abejonių.
Įvertinus įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus pavyzdžius svarstytina, kodėl pagal ten pateiktą pavyzdį dalyvis 14000 eurų galėtų atsiimti iškart, nes Sodros pensija maža ir 61 euro dydžio anuitetas per mažas, o 15000 eurų negalėtų atsiimti, nors Sodros pensija tokio pat dydžio – 647 eurai, o anuitetas padidėja nežymiai. Sekant pateiktu pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad, kai Sodros pensija 850 eurų, o pensijų fonde sukaupta 15000 eurų, asmuo galėtų atsiimti iškart 15000 eurų. Taigi, didėjant Sodros pensijai, didėja ir galimos vienkartinės išmokos atsiėmimo galimybė. Svarstytina, ar toks vienkartinių išmokų dydžio nustatymas būtų teisingas. Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas nėra privalomas, asmuo gali jį pasirinkti, gali ir nepasirinkti. Jį pasirinkęs asmuo rizikuoja ne visa sukaupta suma, o tik ta jos dalimi, kuri skirta atidėtajam anuitetui mokėti. Be to, jeigu pensijų fondas pelningas, periodinių išmokų dydis gali augti. Vadovaujantis išsakytais argumentais, kelia abejonių teiginys, jog „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensiją (proporcingą jos dalį) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neatspindės tikro šios paskirties išmokos dydžio. Pažymėtina, kad siūlomų nuostatų taikymas pareikalaus ir papildomų administravimo kaštų. 17. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nustatytą taisyklę, po žodžių „yra didesnis kaip 10 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius „bet lygus arba mažesnis kaip 25 procentai“. 18.
projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo periodinės išmokos gali būti paskirtos, todėl jas mokantis subjektas turėtų būti nustatytas. 19. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj nurodytos išimties („išskyrus 4 straipsnį“), reikėtų teikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalį. 20. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnyje reikėtų dėstyti tik pildomo 5 punkto tekstą, nes visa 4 straipsnio 8 dalis nėra keičiama iš esmės. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:“;
2) įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 5 straipsnio pakeitimo esmėje – žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2467(2) 2025-06-13 Nr. 103-P-23 Vilnius 1.
Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį, ją papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad
„pensijų kaupimas baigiasi, kai „jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), šio punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „pensijų fondo dalyvis nutraukią pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva“. Nesvarstyti. Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies naujo 6 punkto formuluotę ir kituose įstatymo projekto straipsniuose vartojamą formuluotę „dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas“ siūlytina tikslinti analogiškai siūlomai keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto formuluotei. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma papildyti keičiamą įstatymą nauju 5¹ straipsniu ir jame reguliuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą pensijų fondo dalyvio iniciatyva.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo šiuos teisinius santykius siūlytina reguliuoti keičiamo įstatymo II skyriaus 13¹ straipsnyje arba V skyriuje. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje siekiama nustatyti pensijų fondo dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, straipsnio pavadinimą ir turinį reikėtų atitinkamai tikslinti. Įstatymo projekte teikiama formuluotė „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų <...>“ aiškiai neapibrėžia kas yra pensijų kaupimo sutarties nutraukimo iniciatorius, kam tenka nurodytų atvejų įrodinėjimo (nustatymo) pareiga. Iš įstatymo projekto turinio šios aplinkybės yra tik numanomos, todėl formuluotes siūlytina tikslinti. Tikslinant įstatymo projekto nuostatas vietoj formuluotės
„nutraukiamas“ siūlytina vartoti formuluotę „nutrauktas“, „nutraukta“, nes
sutarties nutraukimas yra vienkartinis, o ne tęstinis aktas. Taip pat tikslintina sąlyga „bet kuriuo metu“, nes ji gali būti suprasta kaip suteikianti teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepaisant to, kada atsirado juridinę reikšmę turintis faktas (pagrindas) ją nutraukti. Pavyzdžiui, neaišku, per kiek laiko asmuo turi teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį po to, kai buvo nustatyta, kad „kilo grėsmė asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą“. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
5.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“. Šios dalies 3 punkto formuluotė „įvykus fizinio asmens bankrotui“, teisės požiūriu yra neapibrėžta, todėl įstatymo projekte reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatyme fizinio asmens bankroto procesus apibrėžiančius terminus, pavyzdžiui, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ar kt. Nesvarstyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, formuluotė „sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ gali būti įvairiai interpretuojama, todėl vietoj jos siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sampratą, pagal kurią „Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.“ Aptariamame punkte vietoj žodžio „situacijos“ siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnes sampratas „padėties“, „būklės“. Nesvarstyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
7.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą. Manytina, kad formuluotė „kilus grėsmei“ turėtų būti aiškiau apibrėžta, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų ją taikant praktikoje, t. y. ji gali būti įvairiai interpretuojama. Nesvarstyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas
„asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir
nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“. Pažymėtina, kad asmens pajamos ar draudžiamosios pajamos yra ne vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, todėl nuostata tikslintina. Sąlyga, pagal kurią dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas
„asmeniui <...> Lietuvoje nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius
metus“ tikslintina, nes neaišku, ar šis laikotarpis gali būti sumuojamas, ar turi būti nepertraukiamas, taip pat neaišku, ar laikotarpis, kai asmuo neturi darbo santykių, turi sutapti su laikotarpiu, kuriuo jis nemoka kaupimo įmokų. Nesvarstyti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas
„asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą“. Pažymėtina, kad
pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį, pensijų fondo dalyvis turi teisę laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo ir įstatymo projekto normos derintinos tarpusavyje.
Be to, reikėtų nustatyti kokiais atvejais asmuo gali neterminuotai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą, antraip siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą ir tuo pačiu nutraukti pensijų kaupimo sutartį dalyvio iniciatyva be jokių priežasčių. Apibendrinant įstatymo projekte siūlomus pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo pagrindus dalyvio iniciatyva svarstytina, ar kai kurie iš siūlomų nustatyti pagrindų dera su konstitucine doktrina. Taip pat svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartis Lietuvoje laikinai leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams dėl to, kad dalyvavimas kaupime jiems itin apsunkintas ir betikslis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymų leidėjas, nustatydamas senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pagrindus ir sąlygas, taip pat ir atvejus, kada baigiasi pensijų kaupimas, turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis yra saistomas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančios valstybės pareigos laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją, sulaukus senatvės amžiaus, ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, t. y. viešąjį interesą.
Tačiau senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, taip pat ir nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. Paisant Konstitucijos, iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Nesvarstyti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹)
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutartiniai teisiniai santykiai yra atsiradę tarp pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvio, todėl dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvis turi teikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei, kuri, vadovaudamasi įstatymo nustatytais pagrindais ir turėtų nutraukti pensijų kaupimo sutartį bei įvykdyti iš to kylančias pareigas. Nesvarstyti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-193 (5¹),4 (5¹) (3),
įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir, visų pirma, nustatyti kas, kokia tvarka ir kaip apskaičiuotą dalyviui priklausančią išmoką nutraukus pensijų kaupimo sutartį turi išmokėti.
Reguliuojant šias taisykles siūlytina atsižvelgti į keičiamo įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatytas taisykles, kuriose reguliuojami savo esme analogiški teisiniai santykiai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sitemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, antraip taisyklė, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ negalės būti tinkamai įgyvendinta. Ši pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio atitinkamoms nuostatoms. Nesvarstyti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-19 3,4
straipsniuose formuluotės „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo“ reikėtų atsisakyti teksto „ar jo įgaliotas asmuo“, nes tokia formuluotė nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis atstovavimo teisinius santykius, ir yra klaidinanti.
Pažymėtina, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę veikti pats arba per savo atstovą, todėl palikus siūlomą formuluotę gali būti klaidingai suprasta, kad tais atvejais, kai teisė veikti per atstovą nėra nustatyta keičiamame įstatyme, dalyvis ir neturi teisės įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu ir interesais. Nesvarstyti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-194 (5¹)
keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, pvz., ar asmuo turėtų teisę vėl sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Taigi reikėtų numatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Nesvarstyti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-195
keičiamo įstatymo 6 straipsnį 7 dalimi ir nustatyti, kad asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pilnamečiai asmenys, nepaisant to, kad jie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, kas trejus metus pakartotinai traukiami į pensijų kaupimą iki jiems sukaks 40 metų, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomas nuostatas, reikėtų keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį arba įstatymo projekto nuostatą tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Nesvarstyti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15Atkreiptinas dėmesys, kad,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo struktūrinės dalys dėstomos nauja redakcija tuo atveju, kai jos keičiamos iš esmės ar keičiama daugiau kaip pusė jas sudarančių struktūrinių dalių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų susidėti iš dviejų dalių, 1 dalyje keičiamą įstatymo 22 straipsnį papildant nauja 5 dalimi, o 2 dalyje pernumeruojant buvusią 5 dalį. Kartu reikėtų atitinkamai keisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį, kuriose yra nuorodos į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujoje 5 dalyje vietoj formuluotės „turi būti nustatytas“ siūlytina įrašyti žodį „nustatomas“. Nesvarstyti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-197
5,
4, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo taisykles, pensijų anuiteto dydį siejant su dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dydžiu. Pensijų anuiteto dydžio lyginimas su socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos išmokos dydžiu kelia abejonių.
Įvertinus įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus pavyzdžius svarstytina, kodėl pagal ten pateiktą pavyzdį dalyvis 14000 eurų galėtų atsiimti iškart, nes Sodros pensija maža ir 61 euro dydžio anuitetas per mažas, o 15000 eurų negalėtų atsiimti, nors Sodros pensija tokio pat dydžio – 647 eurai, o anuitetas padidėja nežymiai. Sekant pateiktu pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad, kai Sodros pensija 850 eurų, o pensijų fonde sukaupta 15000 eurų, asmuo galėtų atsiimti iškart 15000 eurų. Taigi, didėjant Sodros pensijai, didėja ir galimos vienkartinės išmokos atsiėmimo galimybė. Svarstytina, ar toks vienkartinių išmokų dydžio nustatymas būtų teisingas. Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas nėra privalomas, asmuo gali jį pasirinkti, gali ir nepasirinkti. Jį pasirinkęs asmuo rizikuoja ne visa sukaupta suma, o tik ta jos dalimi, kuri skirta atidėtajam anuitetui mokėti. Be to, jeigu pensijų fondas pelningas, periodinių išmokų dydis gali augti. Vadovaujantis išsakytais argumentais, kelia abejonių teiginys, jog „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensiją (proporcingą jos dalį) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neatspindės tikro šios paskirties išmokos dydžio. Pažymėtina, kad siūlomų nuostatų taikymas pareikalaus ir papildomų administravimo kaštų. Nesvarstyti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-197
17.
Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nustatytą taisyklę, po žodžių „yra didesnis kaip 10 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius „bet lygus arba mažesnis kaip 25 procentai“. Nesvarstyti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-197
pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo periodinės išmokos gali būti paskirtos, todėl jas mokantis subjektas turėtų būti nustatytas. Nesvarstyti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vietoj nurodytos išimties („išskyrus 4 straipsnį“), reikėtų teikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalį. Nesvarstyti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-19 1, 3,4
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus:
tekstą, nes visa 4 straipsnio 8 dalis nėra keičiama iš esmės. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:“;
2) įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 5 straipsnio pakeitimo esmėje – žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Nesvarstyti. 21. Lietuvos Socialinių mokslų centro (LSMC) direktoriaus pavaduotojas, LSMC Sociologijos instituto vadovas A. Marcinkevičius, 2024-10-11 Nr. G-2024-8210
Atsakant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024-09-26 raštą Nr.
S-2024-3759 dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pažymime, kad pensijų kaupimo sistema ir numatomi jos pokyčiai – ne tik ekonomine prasme svarbi, bet ir nepaprastai socialiai jautri tema, tiesiogiai liečianti labai didelę šalies visuomenės dalį. Todėl bet kokie pensijų sistemos keitimo ar jo pasekmių ir poveikio vertinimai susilauktų labai plataus visuomenės dėmesio. Suprasdami klausimo svarbą bei iškeltų specifinių klausimų (dėl pensijų kaupimo sistemos aprėpties bei pensijų pakeitimo normos pokyčių, dėl poveikio verslo ir investicinei aplinkai, Pensijų anuitetų fondo veiklai bei pasitikėjimui pensijų sistema) sudėtingumo bei kompleksiškumo mastą, manome, kad siekiant rasti patikimus ir mokslo žiniomis pagrįstus atsakymus į iškeltus klausimus, turi būti suburta plati tyrėjų ir ekspertų koalicija/darbo grupė. Vertinimui atlikti turėtų būti skirtas pakankamas laikas bei užtikrintas visos reikiamos statistinės ir analitinės informacijos, reikalingos tokio pobūdžio vertinimui atlikti, prieinamumas. Savo ruožtu esame pasiryžę deleguoti savo institucijos (Lietuvos socialinių mokslų centro, LSMC) atstovus į tokią darbo grupę bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas jiems deleguotoms funkcijoms atlikti. Susipažinta
(Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanės prof. Aidos Mačerinskienės 2024-10-15 raštas Nr. G-2024-8275)
Toliau pateikiamos Prof. Teodoro Medaiskio pastabos dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektų remiasi ne paties projektų, o rengėjų pateiktų aiškinamųjų raštų analize, siekiant įvertinti pagrindines siūlomas idėjas, o ne juridinę jų įforminimo techniką.
Dėl trumpo termino išvadoms pateikti toliau apsiribojama tik pagrindinių pasiūlymų tikslingumo vertinimu, mažiau dėmesio skiriant jų poveikio analizei.
<...>
Pastabos dėl projekto XIVP-2467(2); Projekto siūlymas „suteikti asmeniui teisę pačiam nuspręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos“ reiškia ne ką kita kaip II pensijų kaupimo pakopos panaikinimą. Įgyvendinus šį siūlymą, dalyvių sukauptos lėšos tampa jų einamosiomis, taupomosiomis, investicinėmis ar kitokiomis sąskaitomis, niekuo nesiskiriančiomis nuo bet kokių kitų sąskaitų kredito įstaigose. Kitaip tariant, nustoja būti kaupimu būtent pensijai. GPM atskaitymas nuo išmokamos sumos, nesulaukus pensijų amžiaus (ar atsiėmus sukauptas sumas dėl kitų svarbių priežasčių), vargu ar būtų pateisinamas – juk nuo įmokamų į sąskaitas sumų GPM (skaičiuojamas nuo bruto pajamų) jau sykį atskaitytas. Apmokestinti būtų galima tik iš investuotų lėšų gautą prieaugį. Projekte nesiūloma atšaukti automatinį įtraukimą, bet siūloma nekartoti įtraukimo, jei asmuo vieną sykį atsisakė dalyvauti. Manau, siūlymas dalyvauti kaip tik turėtų būti kartojamas dažnai (nes keičiasi aplinkybės, asmens nuostatos ir pan.), bet įtraukiama į kaupimą būtų tik asmens tiesioginiu sutikimu. Kaupimas pensijai reiškia, kad kaupiamos lėšos būtent ilgalaikei periodinei, o ne vienkartinei išmokai. Vienkartinė išmoka šiuo metu numatoma tik kaip laikina priemonė, kada anuitetinė išmoka dėl per mažos sukauptos sumos per menka, kad būtų verta ją periodiškai mokėti. Subrendus kaupimo sistemai, vienkartinių, taip pat ir periodinių išmokų turėtų nelikti. Absoliučias šiuo metu nustatytas ribas, nuo kurių anuitetas privalomas, projekte siūloma keisti santykinėmis, susietomis su gavėjo socialinio draudimo pensijos dydžiu.
Tai vertas dėmesio pasiūlymas, tačiau turėtų būti detaliau išnagrinėtas dalyvių lygiateisiškumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad anuitetinės išmokos ir socialinio draudimo pensijos santykis laike gali kisti. Projekte siūloma naikinti „atidėtojo anuiteto“ galimybę, motyvuojant per didelėmis administravimo išlaidomis. Tačiau mažinti pasirinkimo galimybes pensijų kaupimą baigiančiam dalyviui nereikėtų, o administravimo išlaidas (jei jos per didelės) geriau galėtų sureguliuoti įstatymas ir priežiūros institucijos. Pasirenkantis anuiteto rūšį asmuo taip pat galėtų būti geriau informuojamas apie pasirinkimo kaštus, bet siaurinti pasirinkimo galimybių nereikėtų. Susipažinta
Lazutka, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorius emeritas, Jekaterina Navickė, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros docentė, 2024-10-14 Šiuo raštu atsakome į Vilniaus universitete gautą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 103-S-1 ,,Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“. Šiame atsakyme pateikiame trumpą Seimo narių pasiūlymų įvertinimą, reaguodami į tuos pasiūlymus teikiame savo rekomendacijas kaip galėtų būti sistemiškai sutvarkyta II pakopos pensijų sistema. Pabaigoje atsiliepiame į Komiteto iškeltus klausimus, kurių aspektais prašoma Seimo narių pasiūlymo įvertinimo. TRUMPAS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ ĮVERTINIMAS Seimo narių registruoti siūlymai dėl LR Pensijų kaupimo įstatymo (Nr. IX-1691) ir susiję siūlymai LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (IX-1007) apima tokius pagrindinius pakeitimus:
fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto.
Mes palaikome šį siūlymą, remdamiesi pagrindiniu argumentu, jog anuitetai neturi indeksavimo garantijų ir todėl nuvertėja. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 2. Pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis, palaipsniui iki 2030 metų mažinant valstybės subsidiją. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka į II pakopos PF. Iš dalies palaikome šį siūlymą, nepritardami pakeitimą įgyvendinti laipsniškai. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 3. Pensijų kaupimo pabaigos atvejų sąrašą papildyti atveju, kuomet pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva; kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje pensijų fondo dalyviui, apsisprendusiam netęsti kaupimo, suteikti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime atsiimant sukauptas lėšas (jas apmokestinus GPM) arba nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime bet kuriuo metu, nustačius vieną iš šių siūlomų aplinkybių sąrašą; numatyti vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupimą, išlaikant teisę savanoriškai pasirinkti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime; susieti gautinas II pakopos pensijų išmokos ryšį su asmens socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijų dydžiu. Nepritariame šiems siūlymams, tiek įtraukimą, tiek pasitraukimą siūlome tvarkyti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. 4.
4Siūloma nustatyti,
išskirtinius atvejus kai galėtų būti nutraukiamas pensijų kaupimas su teise atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą, koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą kartojimų skaičių ir terminus, stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams kas 10 metų; keisti pensijų turto sumos, išmokamos pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Iš dalies pritariame pasiūlymui, tačiau rekomenduojame pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos organizuoti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. Visi šie siūlymai turi privalumų ir trūkumų, tik iš dalies sprendžia susikaupusias įtampas II pakopos PF. Tačiau daug svarbiau, kad yra reikalingas sisteminis požiūris į II pensijų pakopos reformą. Norime pabrėžti sisteminio požiūrio trūkumą ir pasiūlyti sistemingą II pakopos PF reformos viziją. Joje atsispindi ir mūsų nuomonė dėl aukščiau minėtų pasiūlymų, pagrindų jiems pritarti arba nepritarti. MŪSŲ REKOMENDACIJOS, KURIŲ TIK SISTEMIŠKAS (NE
automatinio įtraukimo į II pakopą Sąžininga valstybės veikla turėtų apsiriboti informavimu, kvietimu dalyvauti, arba ryžtis dalyvavimą II padaryti privalomu. Automatinis įtraukimas yra valstybės naudojimasis piliečių neatidumu, neapsižiūrėjimu - gal ir nepastebės, gal nesuspės pateikti prašymo pasitraukti ir liks įtraukti į sistemą, iš kurios negalima pasitraukti. Šių metų įtraukimo procese didesnė dalis pasitraukė ir apie pusė neatsidarė gautos žinutės apie įtraukimą[1]. Nenorintys kaupti asmenys nepagrįstai apkraunami administracine našta atsisakyti, o dalis patenka į sistemą dėl neapsižiūrėjimo, informavimo klaidų ir nebegali iš jos išeiti. Jei manoma, kad norintiems kaupti sudėtinga įsitraukti, jiems ir reikia palengvinti procedūras, bet nesikėsinti į nenorinčiųjų laisvę.
Argumentas, kad automatinis įtraukimas leidžia tikėtis mažesnių administravimo „mokesčių“ nėra pakankamai įtikinamas, nes per metus įtraukiama tik apie 25 tūkst., o iš viso dalyvių yra daugiau nei 1400 tūkst., o aktyvių dalyvių apie 750 tūkst. Taigi papildomai įtraukiami bendrą dalyvių skaičių padidina nežymiai – tik 2-3 proc. Panaši dalyvių dalis sulaukia peninio amžiaus ir pasitraukia. Dėl naujų dalyvių skaičiaus masto ekonomija reikšmingai nesikeičia. Administravimo mokesčio dydis yra atskira tema, nesusijusi su siūlomais pertvarkymais. Tai, kad dauguma pensijų fondų valdytojų taiko maksimaliai leidžiamus mokesčius rodo, jog konkurencinė rinka neveikia. Reikia analizuoti pensijų turto valdymo įmonių kaštus bei pelningumą ir tokios analizės pagrindu koreguoti leidžiamą administravimo mokesčio dydį. Nors įstatymas apribojo, kiek pensijų fondai gali atskaityti nuo kaupiamo turto – ne daugiau 0,5 procento – fondai patiria didelių papildomų išlaidų, kurios mažina būsimą pensijų dalyvio turtą. Pavyzdžiui, kai lėšas fondas investuoja į kitus fondus – tie fondai taip pat ima mokestį už paslaugas. Kiek visos paslaugos galiausiai kainuoja būsimajam pensininkui skaitykite straipsnyje.[2]
valstybės biudžeto mokamas „skatinamąsias“ įmokas Valstybės subsidiją naikinti (nukreipti dabartinės bendrosios pensijos dalies finansavimui), nes subsidija perskirsto neteisingai (iš vidutiniškai turtingesnių vidutiniškai neturtingesniems) dviem aspektais. Pirma, remia dabartinę kartą, nors jos vidutinės pajamos LT ir taip trečdaliu didesnės nei 65+ kartos (ES vidutinis skirtumas tik 10%). Reikia perskirstymo priešinga linkme. Antra, perskirstymas tarp II pakopos dalyvių ir nedalyvaujančių, nors jų pajamos vidutiniškai nesiskiria.
Tai, kad subsidija perskirsto mažiau uždirbantiems (subsidija vienodo dydžio visiems) tarp kaupiančiųjų pirmų dviejų neteisingo perskirstymo aspektų niekaip nekompensuoja. Jos perskirstomasis efektas iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems būtų prasminga, jei būtų visuotinas dalyvavimas II pakopoje ir jei nebūtų tokio didelio pajamų skirtumo tarp dirbančios ir pensininkų kartos. Taip pat jei nebūtų Sodros pensijos bendrosios dalies, kuri ir atlieka perskirstymo tarp pensininkų kartos funkciją. Nutraukus įmokas iš Valstybės biudžeto, dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose skaičių lemtų jų valdytojų darbas su potencialiais klientais, klientų aptarnavimas, administravimo mokesčiai bei jau pasiekti per 20 metų pensijų turto investavimo rezultatai. 3. Leisti dalyviams stabdyti savo įmokas bet kada ir bet kuriam laikui, o panorus bet kada vėl tęsti įmokų mokėjimą II pakopos dalyviams leisti stabdyti įmokas bet kada ir bet kuriam laikui jų pačių pasirinkimu, nes po prisijungimo prie II pakopos gyventojų finansinė padėtis keičiasi labai individualiai. Neleidžiant stabdyti įmokas, lėšų stokos darbiname laikotarpyje gerovės nuostoliai gali būti daug didesni nei pasekmės sumažėjusio taupymo senatvei, kurios pagrindinė apsauga Sodroje visada lieka. Esamos 12 mėn. ar siūlomos 24 mėn. per 10m. atostogos problemos nesprendžia, nes nesuderintos su individuliais II pakopos dalyvio poreikiais. Esamos tvarkos paradoksalus nenuoseklumas – asmuo negali sustabdyti įmokų ilgesniam laikui, bet gali "būti sustabdęs" visam gyvenimui, t.y. nemokėti (nedalyvauti) visą gyvenimą. 4. Sudaryti laikiną galimybę (galimybių langą) pasitraukti iš II pakopos nepaliekant joje sukauptų lėšų (tačiau jų visų neišmokant dalyviui) dėl keičiamų sistemos esminių pakeitimų, tiems, kas su jais nesutinka.
Pasitraukimo atveju siūlomos dvi alternatyvos, skirtingos sukautų lėšų panaudojimo požiūriu, kurias galėtų pasirinkti norintys pasitraukti iš II pakopos. Sukauptų lėšų grąžinimo pasitraukiant iš II pakopos klausimas neturi gero sprendimo. Per ilgą laiką keičiant II pakopos įmokų šaltinius (Sodros įmokų dalis, asmens įmokos, valstybės biudžeto skatinamoji įmoka) sukūrė neteisingą lėšų perskirstymą tarp II pakopos dalyvių ir likusios visuomenės dalies (paaiškinta 2 punkte). Teisiniu požiūriu pasitraukiant iš II pakopos visos lėšos turėtų būti grąžinamos, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymą, tai yra kaupiančiojo privati nuosavybė. Alternatyva 4.A. Atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį aspektą, sprendimas galėtų būti toks – ne bandyti sumažinti pensijų fonde sukauptą nuosavybę II pakopos dalyviams, bet, priešingai, kompensuoti negautas subsidijas tiems kas II pakopoje nedalyvavo. Tokiu atveju turėtų būti leista pasitraukiant iš II pakopos pasiimti dalyvio įmokėtas įmokas ir joms priskaičiuotą investicinę grąžą, o likusią sukauptų lėšų dalį pervesti į Sodrą, atstatant Sodros pensijos sumažinimą, o valstybės subsidijos ir jos investicinės grąžos sąskaita „nuperkant“ papildomus Sodros individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Alternatyva 4.B. Leisti pasitraukti iš II pakopos kaupimo, sukauptas lėšas pervedant į Sodrą ir už jas II pakopos dalyviui priskaičiuojant atitinkamą Sodros individualios pensijos dalies vienetų skaičių, netaikant 5 apskaitos vienetų metams apribojimo. Tokiu būdu pasitraukiantiems II pakopos dalyviams negrąžinti iki senatvės pensinio amžiaus nei jų asmeninių įmokų, nei Sodros pervestų įmokų, valstybės subsidijos, tačiau visą sukauptą turtą pervedant į Sodrą. 5.
kompensuoti implicitinius („nematomus“) kaštus, kuriuos jie patyrė dėl II pakopos finansavimo iš Sodros ir Valstybės biudžeto, priskaičiuojant papildomus individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Ekonomine prasme didžioji II pakopos dalyvių sukautos sumos dalis yra iš Sodros ir Valstybės biudžeto pervestos lėšos ir jų investavimo grąža. Dėl pervedamų iš šių šaltinių potencialiai nukentėjo kaupimo metu buvę Sodros pensininkai (pensijos buvo didinamos mažiau dėl tų pervedimų į II pakopą) ir visi mokesčių mokėtojai, nes jie finansavo ir tebefinansuoja subsidiją į II pakopą. Ekonominiu aspektu jiems turėtų būti kompensuoti nuostoliai, t.y. negauta parama, kuri buvo teikiama per įmoką iš valstybės biudžeto II pakopos dalyviams. Kad būtų atstatytas teisingumas reikia skirti lėšas ir nedalyvavusiems II pakopoje (tiek dabartiniams dirbantiesiems, tiek dabartiniams pensininkams), proporcingai Sodros ir valstybės biudžeto lėšų sumai, pervestai į II pakopą. Už šias papildomas lėšas, skirtas Sodrai
„nupirkti“ papildomų vienetų skaičių ir įskaityti juos dabartiniams
apdraustiesiems, kurie nedalyvavo II pakopoje, o taip pat visiems dabartiniams pensininkams. Paskirstyti proporcingai pagal jų pačių įmokomis Sodrai sukauptų individualios pensijų dalies apskaitos vienetų skaičių. Visa tai reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų pensijoms. Tačiau tai yra būtina bet kuriuo atveju siekiant pensininkų pajamas priartinti prie dirbančiųjų ir sumažinti pensininkų skurdą. Mūsų rekomendaciją pensijų didinimą tik susieja su taisymu klaidų, kurios buvo padarytos iki šiol finansuojant II pakopos sistemą. 6. Nesulaukus pensinio amžiaus arba nepradėjus gauti išankstinę Sodros pensiją sukauptas lėšas leisti atsiimti tik išskirtiniais atvejais.
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadą turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Tokie atvejai gali būti siejami su nustatyta sunkia/kritine liga, dideliu įgytu neįgalumo lygiu ir/arba paliatyvios pagalbos poreikiu, taip pat užsieniečiams, kaip tai pasiūlyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotame ir M.Lingė, P.Kuzmickienė ir J.Razma parengtame įstatymo pakeitimo projekte. Kitais atvejais dalyviai turės galimybę savo iniciatyva stabdyti arba atnaujinti įmokų mokėjimą į II pakopos PF, kaip siūloma. 7. Naujoms įmokoms į II pensijų pakopą taikyti GPM mokesčio lengvatą ir numatyti būsimų išmokų apmokestinimą GPM. Tai yra tipiška mokesčio lengvata, taikoma vakarų šalyse. 8. Leisti II pakopos pensijų dalyviams sulaukus pensinio amžiaus savarankiškai nuspręsti dėl sukauptų lėšų atsiėmimo formos kaip vienkartinės, periodinės išmokos arba anuiteto. Tai būtina daryti, nes anuitetas neturi indeksavimo mechanizmo ir gali nuvertėti absoliučiai dėl infliacijos bei santykinai lyginant su augančia Sodros pensija ir dirbančiųjų algomis. Įgyvendinus siūlomus pertvarkymus būtų sukurta II pakopos sistema, į kurią dalyviai jungtųsi savanoriškai be automatinio įrašymo. Jie galėtų bet kada stabdyti ir vėl atnaujinti įmokų mokėjimą priklausomai nuo individualios finansinės padėties ir prioritetų. Atsiimti lėšų negalėtų iki sulaukiant pensinio amžiaus (išskyrus kritinius atvejus), tačiau jo sulaukus galėtų pasirinkti atsiėmimo tvarką – anuitetą ar kitokias išmokas, įskaitant vienkartinę. II pakopa nebūtų panaikinta ir nebūtų suvienodinta su III pensijų pakopa.
Ji būtų specifinė pagal tris ypatybes: a) siūloma mokesčio lengvata; b) apribojimas pasiimti lėšas tik senatvėje; c) administravimo mokesčio reguliavimas. Tie II pakopos dalyviai, kurie sistemos pertvarkymo metu pasitrauktų perkeldami savo sukauptą turtą į Sodrą, joje užsitikrintų papildomas pensines teises. Taigi, jų apsauga senatvėje nenukentėtų. Kiek pasitrauktų esamų dalyvių ir kiek jungtųsi naujų, prognozuoti neįmanoma. Veiktų naujos sistemos ypatybės. Dėl automatinio įrašymo panaikinimo, nusivylimo ligšioline sistema ir dėl subsidijos panaikinimo pradiniame etape dalyvių skaičius mažėtų daugiausia dėl pasiūlytos galimybės dalį turto pasiimti arba/ir likusią dalį turto perkelti į Sodrą pasididinant Sodros pensiją. Tačiau nauja pertvarkyta sistema taptų ir patrauklesne dėl galimybės stabdyti įmokas, dėl mokesčio lengvatos, dėl mažesnio nei III PF pakopoje administravimo mokesčio dydžio, dėl galimybės pasirinkti išmokos būdą senatvėje. Visuomenės mastu sistema taptų teisingesnė ir stabilesnė dėl panaikinto lig šiol esamo nepagrįsto perskirstymo taikant valstybės subsidiją bei atsisakius automatinio įtraukimo. Pateikti pasiūlymai gali būti kritikuojami kaip nesprendžiantys su demografiniais pokyčiais susijusios ateities pensijų finansavimo problemos, kurios sprendimui buvo angažuota II pakopa. Literatūra apie tai, kad pensijų finansavimo metodai - kaupimas, nekaupimas - nesprendžia demografinės problemos jau yra virtusi klasika, jos neverta perpasakoti. Privačiomis pensijų sistemomis pirmaujančios šalys jas sukūrė toli gražu iki demografinės krizės ir visai ne dėl jos. Dabartinė Lietuvos II pakopa irgi nesprendžia ateities pensijų finansavimo problemos, nes aktyviai kaupia tik apie 54 proc. dirbančiųjų. Jie gaus kažkokio (visi skirtingo) dydžio priedą prie Sodros pensijos.
Net su juo mažiau kvalifikuoti darbuotojai senatvėje liks skurde, tuo tarpu kvalifikuoti ir daug uždirbantieji gaus ne tik didesnę Sodros pensiją, bet ir susitaupys papildomai II pakopoje arba kitais būdais. Taigi, ateityje valstybė per Sodrą turės užtikrinti adekvačias pensijas tiek kaupusiems, bet mažai sukaupusiems, tiek ir nekaupusiems II pakopoje. Tuomet bus dar papildomas sunkus pasirinkimas - ar Sodros pensijas didinti atsižvelgiant į sukauptą turtą II pakopoj, ar ne? Diferencijuoti Sodros pensiją pagal kaupimą – neteisinga, nediferencijuoti ir didinti adekvačiai, kad neskurstų visi – brangu. Pasiūlymas verčiau didinti dabartines pensijas iš dalies sprendžia ir ateities pensijų finansavimo problemą, nes kokio dydžio pensijos bus 2050m., priklauso nuo to, kokio lygio jos augs 2025m., 2030m. ir t.t. Jei jos bus didesnės 5-10 ar 15 metų perspektyvoje, bus didesnis spaudimas jas išlaikyti didesnes ir ateityje. O pensijų finansavimo šaltinis – šalies ekonomika. Naujos technologijos, didėjantis darbo produktyvumas didins dirbančiųjų pajamas ir taip bus lengviau pasiekti didesnį jų solidarumą Sodros sistemoje su pensininkų karta. Iš kitos pusės, pensijų fondų investicijų grąža bei anuiteto perkamoji galia nėra neapibrėžta ir politinėmis priemonėmis neapsaugoma. Ji gali mažėti dėl infliacijos, rinkų nestabilumo, ekonominių, aplinkosaugos ir sveikatos krizių, vis dažnėjančių konfliktų ir kitų globalių iššūkių. Ši sistema yra apibrėžtų įmokų, o tai reiškia, kad galutinis rezultatas nėra žinomas. Todėl ji negali būti laikoma ir socialinės apsaugos dalimi. Dėl šių priežasčių yra pagrįsta sumažinti valstybės įsipareigojimus piliečiams privačių pensijų sistemoje ir sustiprinti Sodros sistemoje, kurios prigimtis yra socialinė gyventojų apauga tarpusavio solidarumo pagrindu.
Žemiau pateikiame Seimo komiteto trijų klausimų santraukas ir atsakymus į juos. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai, kaip keistųsi pensijų kaupimo sistemos aprėptis, kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu, koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos? Kiekybinius atsakymus į iškeltų klausimų grupę pateikti neįmanoma, nes jie susiję su gyventojų elgsena, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie iš jų net nepriklauso nuo pensijų sistemos dizaino. Pvz., augant gyventojų pajamoms, polinkis taupyti didėja ir dėl to didėja jų dalyvavimo aprėptis įvairiais taupymo instrumentais. Kita vertus, jei taupymui II pakopoje sukuriamos palankesnės sąlygos, nereiškia, kad visuomenėje bendras taupymas ateičiai plečiasi. Užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl valstybės paskatų gyventojai didina taupymą naudodami valstybės skatinamus instrumentus kitų instrumentų sąskaita, o bendra taupymo norma nedidėja. Kadangi II pensijų pakopa yra apibrėžtų įmokų, jos pakeitimo norma nėra nei įtakojama valstybės politikos, nei prognozuojama kaip neprognozuojama bendrai kapitalo grąža. Kokia bus II pakopos pakeitimo norma, paaiškės net po kaupimo periodo, bet tik po anuitetų išmokėjimo, nes jų realus dydis (santykyje su tuometine vidutine alga) irgi neprognozuojamas. Kita vertus, kai viena iš pensijų pakopų aprėpia tik dalį gyventojų, pakeitimo normos kriterijus nėra tinkamas visos sistemos rezultatyvumui įvertinti.
Susiklosto dvi pakeitimo normos – dalyvaujančių II pakopoje ir nedalyvaujančių. Pastarųjų pakeitimo normos didinimas reikalauja valstybės išteklių, kurių sutelkimas kėsinasi į kaupiančiųjų pajamas. Tuomet supriešinamos didelės gyventojų dalys. Anuitetų gavėjai nuo ilgaamžiškumo rizikos yra apsaugomi nustatant anuiteto dydį. Kai rizika didesnė, anuitetas nustatomas mažesnis. Tačiau pagrindinė rizika anuitetų gavėjams yra ne ilgaamžiškumas, kuri yra valdoma, bet kainų ir dirbančios kartos pajamų augimas. Anuitetai neturi draudimo nuo šių rizikų. Dėl tos priežasties kaupiamoji pensijų sistema ir negali būti veiksminga pajamų apsaugos senatvėje priemonė. 2. Kiek siūlymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kaip siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti senatvės pensijų sistemos modeliais, ar radikaliai keičiant pensijų sistemos veikimo principus nebus pažeisti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai? Pateikti Seimo narių pasiūlymai numato įvairius pasitraukimo iš II pakopos variantus, kuriuos įgyvendinus gali būti tik nedidelės dalyvių grupės arba masiškesnis pasitraukimas, tačiau pačios II pakopos nepanaikina. Taigi, sistema galės veikti toliau ir pageidaujantys gyventojai turės galimybę ja naudotis. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai, kiek padidėjęs vartojimas paveiks infliaciją, kaip galimybė bet kada nutraukti kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą, kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai, kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai?
Įvertinti kokiu mastu dėl pateiktų pasiūlymų II pakopos dalyviai padidintų vartojimą nėra įmanoma. Net jų apklausos būtų netikslios, nes yra skirtumas tarp gyventojų išsakytų išankstinių ketinimų ir realaus elgesio. Tačiau ryšys tarp padidėjusių pajamų (pasiėmus lėšas iš pensijų fondo) ir infliacijos nėra tiesinis ir net nebūtinai priežastinis. Štai, šiais metais Lietuvoje algos ir pensijos auga apie 10 proc., o infliacijos beveik nėra – pajamų, perkamosios galios augimas nedidina kainų. Pensijų fondų investicinė grąža irgi nepriklauso nuo dalyvių skaičiaus ir fondo dydžio. Štai, pvz., didžiausio pensijų valdytojo Swedbank investicijų valdymo ir Goindex dydžiai nepalyginami ir praktiškai jokio investicinės grąžos skirtumo. Pensijų fondų valdytojų konkurencija menka dėl dalyvių neinformuotumo apie ateities investicinę grąža. Kaip žinia, praeities grąžos nėra patikima informacija apie ateities grąžą, todėl pensijų fondo dalyvis neturi orientyro, kuriuo vadovaujantis jis galėtų keiti turto valdymo įmonę. Ar jų bus daugiau, ar mažiau, ši sisteminė problema nesispręs. Dėl šios priežasties ir turime nustatytas administracinių atskaitymų lubas. Tai pripažinimas, kad konkurencija šioje rinkoje neveikia. Susipažinta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, 2024-10-16 Nr. G-2024-8318
G-2024-8318
Projekto 3 ir 4 straipsnių. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 ir 4 straipsniai abu numato Įstatymo papildymą 5(1) straipsniu, nors jų formuluotės yra alternatyvios, tačiau iš dalies persidengiančios, todėl bus pasisakoma tik dėl Projekto 4 straipsnio. Dėl Projekto 4 straipsnio (Įstatymo 5(1) straipsnio 1 - 3 dalys):
Vertintina, jog galimybė, nesant svarbių priežasčių, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nepriklausomai nuo to, kokios būtų išmokamo pensijų turto apmokestinimo sąlygos, arba kad tai būtų galima padaryti tik ribotu laikotarpiu (Projekte siūloma – per kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį), neatitinka II pensijų pakopos tikslų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024, kurio išaiškinimas nubrėžia aiškias įstatymo keitimo gaires:
„Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos
modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Todėl visi atvejai, kurie laikytini išimtiniais ir sudarančiais pagrindą nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose, turi būti tiksliai įvardyti ir aiškiai apibrėžti Pensijų kaupimo įstatyme, o išimčių atvejų sąrašas turėtų būti baigtinis ir paremtas objektyviais vertinimo kriterijais. 4.2.Pastaba. Dėl Projekto 4 straipsnio (Įstatymo 5(1) straipsnio 4 dalies 1-5 punktai).
Pastebėtina, kad šioje Projekto dalyje kai kurie numatyti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo pagrindai yra nurodyti gana abstrakčiai, trūkstant teisinio aiškumo ir paliekant galimą platų lauką subjektyviam interpretavimui vertinant konkrečias aplinkybes. Manytina, kad šie pagrindai turėtų būti maksimaliai tikslinami taip, kad juos būtų galima objektyviai pagrįsti teisiniais argumentais: dokumentais, registrų išrašais ir kt., neturėtų likti erdvės subjektyviam vertinamajam kriterijui ir tuo tikslu, pavyzdžiui, apibrėžti, ką konkrečiai teisiškai pagrįstai galima laikyti sunkios asmens finansinės situacijos atveju; nustatyti, kas patenka į dalyvio šeimos sąvoką; kas laikytina pagrįstomis aplinkybėmis, vertinant, ar objektyviai yra kilusi grėsmė asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą ir t.t. Priešingu atveju, aiškiai neįvardijant teisiškai apibrėžtinų bei konkrečių pasitraukimo priežasčių ar bent jų kategorijų, t.y., faktiškai paliekant galimybę kiekvienos individualios situacijos vertinimui, kuris gali būti siejamas ne tik su objektyviomis aplinkybėmis, bet ir jų įtaka konkretaus asmens atžvilgiu (subjektyvus elementas), kyla didelė rizika, jog faktiškai pensijų kaupimo nutraukimas de facto gali būti vykdomas ne dėl išimtinių, išskirtinių ar svarbių aplinkybių, o tai atitinkamai keltų grėsmę pačios pensijų kaupimo sistemos tikslui. Taip pat tai ne tik galimai sukurtų papildomą erdvę ginčams, bet ir galimam piktnaudžiavimui, korupcijai, bandymams daryti neteisėtą įtaką ar spaudimą subjektyviems sprendimams. Kartu bet koks neapibrėžtumas kelia realias rizikas dėl pensijų kaupimo dalyvių lygiateisiškumo principo, kuris yra vienas iš kertinių sistemos principų, pažeidimo, nes tas pačias aplinkybes skirtingi subjektai (patys dalyviai, Lietuvos bankas, VSDF valdyba, teismai ar kt.) gali vertinti ir interpretuoti skirtingai. 4.3. Pastaba.
Pastaba. Dėl Projekto 4 straipsnio (Įstatymo 5(1) straipsnio 4 dalies 6 punktas). Pažymėtina, jog galimybė anksčiau nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime neturėtų veikti skatinamai deklaruoti išvykimą iš šalies (pagrįstai ar tariamai) arba vengti gauti pajamas Lietuvos Respublikoje, todėl šis pagrindas plačiąja prasme galėtų būti vertinamas kaip nesuderinamas su valstybės politika emigracijos ir užimtumo skatinimo srityse. 4.4. Pastaba. Dėl Projekto 4 straipsnio (Įstatymo 5(1) straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris numato, jog dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą:
Svarstytina, ar toks pagrindas nėra perteklinis ir atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą, kuriame numatyta, kad įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Nors naujos pensijų įmokos pensijų reformų metu įmokų pervedimą sustabdžiusių dalyvių vardu gaunamos ir nėra, tokie dalyviai gali pasirinkti kaupimą atnaujinti, o stabdymo metu iki tol dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas yra toliau investuojamas ir siekiama gauti aukštesnę investicijų grąžą bei didesnę pensijų išmoką. 4.5. Pastaba. Dėl Projekto 4 straipsnio (Įstatymo 5(1) straipsnio 5 dalis). Manome, jog pensijų kaupimo atsisakymo esant svarbioms priežastims procesas Projekte numatytas labai abstrakčiai (kitaip nei kiti Pensijų kaupimo įstatyme jau numatyti procesai, pavyzdžiui, tapimas pensijų kaupimo dalyviu), todėl turėtų būti tikslinamas.
Pastebime, jog Projekte nėra nustatyti jokie susiję konkretūs terminai, pavyzdžiui, per kiek laiko nuo numatytų aplinkybių atsiradimo dalyvis turėtų teisę kreiptis dėl pensijų kaupimo nutraukimo (taip pat: kokiu momentu turi egzistuoti nurodytos aplinkybės (prašymo pateikimo metu, bet kuriuo dalyvavimo pensijų kaupime metu, praėjus ne daugiau nei tam tikram laikui po aplinkybės atsiradimo ar pasibaigimo ir pan.)), per kiek laiko VSDF valdyba turėtų išnagrinėti gautą prašymą bei dokumentus ir priimti sprendimą, ar dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas, kada pensijų kaupimo bendrovė privalo konvertuoti pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas bei išmokėti, kada pensijų kaupimas būtų laikomas nutrauktas ir dalyvis išregistruotas iš Dalyvių ir sutarčių registro, nėra numatoma galimų po pensijų kaupimo nutraukimo gautų pensijų įmokų grąžinimo tvarka, nėra numatyta, kaip ir kokiais terminais VSDF turėtų apsikeisti informacija su pensijų kaupimo bendrove ir t.t. todėl visa ši informacija turėtų būti detalizuojama, kad būtų galima įgyvendinti Projektu siekiamus tikslus. 4.6. Pastaba. Dėl Projekto 5 straipsnio. Siūlytina po pirmojo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime dalyvius dar vieną kartą pakartotinai įtraukti į pensijų kaupimą po trejų metų, tokiu būdu paskatinant dalyvavimą II pensijų pakopoje, kuri yra neatsiejama valstybės pensijų sistemos dalis, tačiau paliekant galimybę dalyviui pačiam priimti sprendimą, ar pensijų kaupime dalyvauti. Papildomai pažymėtina, jog su šiame straipsnyje numatytu pakeitimu taip pat turėtų atitinkamai būti suderintos ir kitos automatinį įtraukimą į pensijų kaupimą reglamentuojančios Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos. 4.7. Pastaba.
Pastaba. Dėl Projekto 6 straipsnio (Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis). Vertintina, jog netiesioginių išlaidų apribojimas iki nurodyto dydžio reikšmingai pablogintų pensijų fondų investavimo galimybes, o tuo pačiu – pensijų fondų dalyvių interesus. Pastebėtina, jog aukštesnė išlaidų riba pensijų fondų valdytojams leidžia siekti geresnių investavimo rezultatų, turint galimybę rinktis tokias investicijų rūšis, kurios yra potencialiai pelningesnės bei siūlančios aukštesnę investicijų grąžą, taip pat tokiu būdu pensijų fondo investicijos gali būti labiau diversifikuotos (o taip gali būti geriau valdomos su investavimu susijusios rizikos) bei leidžia pasiekti alternatyvias turto klases, įskaitant lokalius investavimo objektus Lietuvoje (pavyzdžiui, į kitus kolektyvinio investavimo subjektus). Jei netiesioginių išlaidų dydis būtų apribotas iki 0,2%, alternatyvių investicijų nebeliktų pensijų fonduose kaip investavimo objektų. Valstybė skatina vietinę rinką per privataus kapitalo (nuosavybės, skolos ir kt. formos) fondus, kurių bendrasis išlaidų koeficientas yra daug didesnis nei 0.2%, todėl priėmus pakeitimus šie finansiniai instrumentai taptų neinvestuotini, o pensijų fondų dalyviai neturėtų galimybės uždirbti iš privačių šalies verslų, augančios Lietuvos ekonomikos. Tikėtina, atsirastų atvirkštinis procesas, kai iš kapitalo rinkų atsitrauktų ir užsienio investicijos. Net ir tarptautinės institucijos, pvz., EIF, EIB ar ERBD, investuodamos į Lietuvos privataus kapitalo investicinius fondus, reikalauja, kad 50% ar daugiau būtų kitų investuotojų, tarp kurių inkariniai investuotojai būna pensijų fondai. Todėl manytina, kad apribojant netiesioginių išlaidų dydį iki 0,2%, Lietuvos ekonomika prarastų tiek vietinių (pensijų fondų dalyvių) investicijas, tiek tikėtina netektų tarptautinių institucijų ar užsienio investuotojų lėšų.
Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtinti esminiai investavimo principai, kuriais siekiama, kad pensijų fondų turtas būtų investuojamas saugiai, pelningai ir likvidžiai. Taip pat, kad priimamais sprendimais būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas pensijų fondui, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas svarbias aplinkybes. Mažesnė investavimo objektų kaina negarantuoja didesnės grąžos pensijų fondų dalyviams, o esamas reguliavimas sudaro sąlygas didesnei konkurencijai tarp rinkos dalyvių - valdymo įmonės siekia mažinti su investavimu susijusias išlaidas, tačiau tuo pačiu gali įgyvendinti jų manymu efektyviausias investavimo strategijas, kad pasiektų geriausio galutinio rezultato pensijų fondų dalyviams, neatsižvelgiant vien tik į investavimo objektų kainą. Tuo pačiu, pensijų fondų dalyviai gali pasirinkti jiems labiausiai priimtiną investavimo strategiją. Apribojant netiesioginių išlaidų dydį iki 0,2% būtų praktiškai panaikinta galimybė naudotis aktyviai valdomais fondais. Visi rinkos dalyviai būtų priversti investuoti į tuos pačius indeksus sekančius finansinius instrumentus. Tokia situacija ne tik sumažintų konkurenciją ir panaikintų skirtumus tarp valdymo įmonių, tačiau taip pat didintų koncentracijos riziką, neskatintų rinkos dalyvių stengtis aplenkti lyginamuosius indeksus, apribotų galimybes užtikrinti esminių investavimo principų laikymąsi, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas pensijų fondų dalyviams.
Taigi tokiu ribojimu būtų sukelta teisės aktų reikalavimų kolizija, kai vienos nuostatos reikalauja siekti geriausio rezultato pensijų fondų dalyviui, o kitos reikalauja ieškoti „pigiausios prekės“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės negali iš pensijų fondų turto dengti visų privalomų mokesčių (kaip pvz., depozitoriumo paslaugų, audito kainos, vertybinių popierių saugojimo, reguliarių pranešimų dalyviams rengimo ir siuntimo išlaidų, “Sodros” mokesčio už įmokų surinkimą, komisinių mokesčių finansų tarpininkams, piniginių lėšų pervedimo mokesčių bankui, reklamos išlaidų), išskyrus valiutos konvertavimo sąnaudas. Vienintelis atskaitymas yra nuo turto vertės ir apribotas įstatymu, iš kurio ir dengiamos minėtos sąnaudos. Taip pat nėra aiški netiesioginių išlaidų apimtis bei vertinimo metodika. Paprastai priimant sprendimą dėl naujų investicijų yra vertinama galutinė investicinė grąža, po visų atskaitymų. Trečiųjų šalių valdomi fondai informaciją apie savo bendrą išlaidų rodiklį pateikia tik už praėjusius laikotarpius, todėl nėra galimybės įsivertinti būsimą netiesioginių išlaidų dydį prieš atliekant konkrečią investiciją. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad papratai trečiųjų šalių valdomų fondų išlaidų rodikliai priklauso nuo turto klasės, į kurią investuojama, t. y. į akcijas investuojantis fondas paprastai turėsi didesnį išlaidų rodiklį, nei į obligacijas investuojantis fondas. Taip pat verta paminėti, kad investicijos į privataus kapitalo rinkas yra pasaulinė praktika. Pavyzdžiui, alokacija į privačias rinkas JAV ir Kanados patikėjimo fonduose (angl.
Endowment funds), tarp kurių paminėtini Harvardo ar Standfordo universitetai, skiria iki 40% investicijų į privačių rinkų fondus – šių patikėjimo fondų valdytojai veikia žymiai ilgiau nei Lietuvos pensijų sistema ir per daugelį metų nusistatė efektyvią strateginę alokaciją. Apribojant netiesioginių išlaidų dydį būtų tolstama nuo gerųjų pasaulinių praktikų. Galiausiai verta paminėti, kad net 50% vienoje iš didžiausių pasaulio biržoje, Vokietijos Xetra, prekiaujamų ETF (pasyvių ir mažesnių kaštų fondų), bendras išlaidų koeficientas yra didesnis nei siūlomas 0,2%. Paprastai didesniais nei 0,2% išlaidų koeficientais pasižymi ir tam tikri investiciniai fondai, investuojantys į specifinius sektorius, investavimo temas (robotika, sveikatos sektorius ir kt.). Didžioji dalis fondų, kurių bendras išlaidų koeficientas yra žemesnis nei 0,2%, yra klasikiniai JAV akcijų arba obligacijų fondai, todėl pasirinkimas dėl kitų ETF būtų žymiai apribotas. Pavyzdžiui, norint investuoti į besivystančias šalis, pasirinkimas nukrenta 75%. Tokiu būdu investicijų parinkimas pensijų fondų dalyviams būtų nebūtinai naudingiausias. Nustačius iki 0,1% metinės vidutinės GAV netiesioginių išlaidų turto išsaugojimo pensijų fonde ribą, galimi investicijų pasirinkimai koreguotųsi dar drastiškiau. 4.8. Pastaba. Dėl Projekto 7 straipsnio. Vertintina, jog Projekte pasiūlytas šiuo metu numatytų pensijų išmokų rūšių sumažinimas (periodinių pensijų išmokų atidėtojo pensijų anuiteto atsisakymas) neigiamai paveiktų dalyvių interesus, kadangi jie prarastų papildomas galimybes rinktis tinkamiausią pensijų išmokos rūšį pagal savo poreikius - pensijų kaupimo dalyviai turėtų turėti platesnę diskreciją patys nuspręsti dėl sau tinkamiausios pensijų išmokos rūšies, jeigu būtų įtvirtinti objektyviais kriterijais apibrėžti pensijų išmokų pasirinkimo pagrindai. Taip pat žr. 2.1. pastaboje pateiktus argumentus. 4.9. Pastaba.
Pastaba. Dėl Projekto 11 straipsnio. Pastebėtina, jog Projektu numatomi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai vertinti kaip esminiai, kurių įgyvendinimui bus reikalingi papildomi resursai bei laikas pasiruošimui tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek VSDF valdybai, tiek Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms, todėl nuo pakeitimų priėmimo iki įsigaliojimo turėtų būti numatytas bent 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo (o ne nuo konkrečios datos). Papildomai pažymėtina, jog Pensijų kaupimo įstatymo poįstatyminiai įgyvendinamieji teisės aktai taip pat turėtų būti priimami jų įsigaliojimo terminus numatant taip, kad būtų užtikrinamas pakankamas laikas pasiruošti jų tinkamam įgyvendinimui. Susipažinta
2024-09-12 Nr. G-2024-7424 (taip pat dėl XIVP-2544(2) Siūlyčiau priimti tokį įstatymą, kad būtų leidžiama pasiimti pinigus iš 2 pensijos pakopos kaupimo. Tai yra neįgaliems žmonėms. O, ypač kurie nedarbingi virš 50 procentų. Nes, sulaukus pensijos neįgaliems senatvės pensijos nebus tokios didelės kaip neįgalumo pensija. Gal ir gerai kaupti pinigus senatvės pensijai, bet tai tik sveikiems žmonėms tinka tik. O, neįgaliesiems labai mažai susikauptų dėl ko net skirtumo nepajustų į gerąją pusę. Ne visi žmonės yra vunderkindai, o ypač iš neįgaliųjų tik vienetai. Dėl to daugiausiai neįgaliųjų gali dirbti tik paprasčiausius darbus kaip valytojai ar kiemsargiai ir pan. Nelabai tikiu, kad tokie žmonės sukauptų apčiuopiamą naudą senatvės pensijai. Dėl to rinksis tik neįgalumo pensijas toliau sulaukus pensijinio amžiaus. Ant vienetinių vunderkindų neįgaliųjų, turintys geras pajamas, kurie užsitarnavę sočiai senatvei iš turto ir be senatvės pensijos išsiverstų. Senatvės pensijos reikalingos tik darbininkams ne verslininkams, o ypač sveikiems. Sveiki verslininkai turi labai daug turto, tai galėtų likti ir be pensijos. Politikai irgi turi labai daug pinigų, tai savo pensijas galėtų perleisti darbininkams, ypač neįgaliesiems.
Kol perka vilas, tol vargingi neįgalieji vos duonos įperka. Už Landsbergių partija raginu visiems nebalsuoti. Nors iš žmogiškumo solidarizuotusi su vargšais, ypač neįgaliaisiais. Tai geriau apsimeta kad nieko blogo nemato. Siūlyčiau politikų pajamų dalį perleisti tik vargingiems neįgaliesiems, nes tai būtų žmogiška. Verslininkų pelno dalį taip pat perleisti neįgalumo pensijoms, ypač kurie nedarbingi virš 50 procentų. O, blogiausia dalis ta, kad beveik visi darbdaviai nepriima neįgaliųjų dirbti, ypač mažuosiuose miestuose. Jei ir priimtų dirbti didmiestyje kad ir valytoju, tai per brangiai būtų važinėtis. Autobusas mėnesiui brangiau kainuotų nei varginga alga. Ne vudnerkindas. Tik vargingas neįgalus. Atiduokit pinigus iš 2 pakopos pensijos kaupimo sukauptus sunkiai uždirbtus be išsišokimų kaip Landsbergiai. Vistiek sulaukęs pensijos tų pinigų nematysiu. Geriau buitį pasigerinsiu čia ir dabar negu kelis eurus pridės gal senatvėje. Raginu politikus tik lauk iš seimo varyti Landsberginių partiją. Iš žmonių tyčiojasi, vilas perkasi tik ir jokios naudos iš jų. Jokių investijų nepritraukia nei darbo vietų kūrimui neprisideda, o tik šaipuosi kad žmonės kvaili. Ne visi mes vunderkindai ne visi sveiki. Jokios atjautos. Jokio darbo nėra kad priimtų dirbti. Tik žmones landsberginiai vargina, kad galėtų vila nusipirkti ir iš tautos issijuoktų, kad trupinius valgo ir vargingai gyvena. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 3. Emilija Uljanova El.p. [email protected] 2024-10-03 Nr. G-2024-8000 Noriu atkreipti dėmesį į II pakopos pensijų kaupimo sistemą ir išreikšti savo susirūpinimą dėl dabartinių apribojimų, susijusių su šios sistemos atsisakymu bei sukauptų lėšų grąžinimu žmonėms.
Šiuo metu II pakopos pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys neturi galimybės atsisakyti kaupimo bet kuriuo pasirinktu metu, o tai kelia tam tikrų sunkumų ir suvaržymų. Manau, kad turėtų būti suteikta teisė piliečiams bet kada atsisakyti dalyvauti šioje sistemoje, jei jie mano, jog šis kaupimo būdas nebeatitinka jų poreikių ar finansinių planų. Be to, prašau Jūsų apsvarstyti galimybę įvesti teisę grąžinti žmonėms sukauptas lėšas. Sukaupti pinigai yra asmens nuosavybė, todėl logiška, kad žmonės turėtų teisę juos susigrąžinti ir laisvai disponuoti savo lėšomis. Tai leistų asmenims efektyviau planuoti savo finansus, ypač tais atvejais, kai asmeninės aplinkybės keičiasi ar atsiranda nenumatytų finansinių poreikių. Manau, kad šios reformos būtų teigiamas žingsnis į priekį siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir pasirinkimo laisvės Lietuvos piliečiams. Dėkoju už dėmesį ir tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus atidžiai apsvarstytas. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 4. Judita Kemežienė, 2025-01-15 Nr. G-2025-400
Norėčiau pateikti pasiūlymą dėl galimybės nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime ir suteikti galimybę sukauptas lėšas panaudoti vaikų su spec. poreikiais (pvz: vaikų-autistų) ugdymui. Valstybė dalinai padeda tokioms šeimoms (vaikų integravimas į bendro ugdymo valstybines įstaigas ir kita), bet to nepakanka. Pvz: Vaikas-autistas viską supranta, laisvai kalba, atlieka užduotis, bet jei tai pateikiama anglų kalba. Tokio vaiko lavinimas mokykloje, kur dėstoma ir atsakinėjama lietuvių kalba, nieko gero neduoda. Negali padėti ir padėjėjai, vaikas mokosi blogai. Jei tai gamtos neduota, negalima tokio vaiko spausti.
Čia tas pats, kai visi vaikai buvo verčiami rašyti dešine ranka, nesvarbu kad jis kairiarankis. Su tokia lietuvių kalbos problema vaiką-autistą galima nukreipti į privačią mokyklą, bet tam reikalingos lėšos. Atkreipiu dėmesį, kad lėšos reikalingos dabar, nes praleisto laiko tokiems vaikams negalima sugrąžinti. Lėšos, panaudotos vaikų su spec. poreikiais ugdymui, leis parengti visuomenės narį, kuris netaps našta, bet bus jai naudingas, Pastaba: Daugiau informacijos apie vaikų-autistų poreikius ir jų ugdymą galėtų pateikti Lietuvos autistų asociacija Lietaus vaikai. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2024-10-16
Lietuvos bankas
darbo komiteto (toliau – Komitetas) sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuriame nurodoma, kad Komitetas, gavęs 30 Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl Seimui pateiktų svarstyti šių įstatymų projektų numatomo teisinio poveikio vertinimo:
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2);
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2);
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158; ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsniu, nusprendė kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados ir prašo iki 2024 m. spalio 14 d. pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą (toliau – Kreipimasis). Lietuvos bankas teikia atsakymą. Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos teikiamą naudą į senatvės pensiją išėjusiems asmenims, sistemos stabilumą, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Įvertinę Kreipimesi pateiktus pasiūlymus, manome, kad ne visos įstatymo projektuose pasiūlytos priemonės tokius tikslus pasiektų, o jų įgyvendinimas galėtų kelti papildomų rizikų. Pažymime, kad Kreipimesi siūlomų reguliavimo pokyčių poveikis Lietuvos pensijų sistemai pilnai ir išsamiai įvertintas galėtų būti tik surinkus papildomus duomenys, pavyzdžiui, atlikus detalų pensijų kaupimo dalyvių elgsenos tyrimą. Pateiktuose atsakymuose dažnu atveju, vertinant poveikį sistemai, galima pasiremti tik kitų šalių sukaupta patirtimi. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai:
aprėptis: didėtų ar mažėtų, ar dalyvių skaičiaus santykis su apdraustųjų socialiniu draudimu skaičiumi didėtų ar mažėtų?
Siekiant užtikrinti, jog kaupiamas finansinis rezervas padidintų visos pensijų sistemos tvarumą, būtų adekvataus dydžio ir pagerintų į senatvės pensiją išėjusių asmenų ekonominę gerovę, būtina užtikrinti, kad į pakankamos apimties ilgalaikį pensijų kaupimą įsitrauktų didžioji dabartinių dirbančiųjų asmenų dalis, o teigti, kad pensijų reforma įgyvendinama sėkmingai būtų galima tada, jei ilgainiui didžioji dauguma šalies dirbančiųjų žmonių senatvei kauptų pakankamą dalį savo pajamų. Pagrindinis pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę, todėl šiame atsakyme sujungiamas ir kartu įvertinamas poveikis tiek kaupiančiųjų asmenų aprėpčiai, tiek pakeitimo normai. Laikoma, kad pajamų pakeitimo norma yra pakankama, jei ji siekia bent 70 proc. prieš senatvės pensiją asmens gautų pajamų. Atsakydami į keliamą klausimą dėl aprėpties, taip pat pateiksime vertinimą ar įstatymo projektų pasiūlymai padės ar sumažins galimybę pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą. Elgsenos ekonomikos literatūroje plačiai aprašytas asmenų „ekonominis trumparegiškumas“[3] (angl. economic myopia), reiškiantis individo tendenciją pervertinti artimiausios ateities naudą kartu nuvertinant ilgalaikes pasekmes. Šis reiškinys dažnai pasireiškia priimant finansinius sprendimus taupymo, vartojimo ar investicijų srityje. Pavyzdžiui, žmonės linkę vartoti dabar, nes dabartinis vartojimas jiems atrodo vertingesnis už būsimą, todėl dalis jų linkę įsiskolinti. Kitas ekonominio trumparegiškumo pavyzdys – kai asmuo gali nepakankamai taupyti senatvės pensijai ar netikėtoms išlaidoms, nes trumpalaikis vartojimas jam atrodo patrauklesnis nei ilgalaikis finansinis saugumas.
Pensijų kaupimo sistemos kuriamos tam, kad apsaugotų asmenis nuo trumparegiškų ekonominių sprendimų padarinių, todėl daugelyje valstybių lėšų atsiėmimo galimybės nesulaukus senatvės pensijos amžiaus yra apribojamos arba išsiėmimas iki sukakus senatvės pensijos amžių yra apmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus trumparegiška ekonominė elgsena iš esmės nesikeičia sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tinkamiausia pensijų kaupimo sistemos išmokų forma yra laikomas pensijų anuitetas. Šiuos teorinius principus patvirtina Lietuvos banko ne kartą gauti gyventojų prašymai leisti atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nors sukaupta suma viršija tą sumą, kuri reikalinga pensijų anuitetui įsigyti, nurodant, kad lėšos reikalingos giminaičių vestuvėms, automobiliui įsigyti arba kitiems vartojimo poreikiams patenkinti. Lankstesnės kaupiamų lėšų atsiėmimo sąlygos kaupimo stadijoje arba privalomo pensijų anuiteto panaikinimas galimai padidintų pensijų kaupimo sistemos patrauklumą, žvelgiant iš trumpalaikės ekonominės naudos perspektyvos, todėl tikėtina kad tai galėtų padidinti kaupiančiųjų kiekį. Kita vertus, pasinaudojus galimybe išsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, sukauptos sumos būtų mažesnės ir tai mažintų pajamų pakeitimo normą išėjus į senatvės pensiją lyginant su situacija, jei kaupiamos lėšos nebūtų atsiimtos anksčiau laiko. Lietuvos bankas toliau lentelėje pateikia siūlomų pakeitimų ekspertinį poveikio vertinimą tiek dalyvavimo, tiek tikimybės pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą požiūriu. 1 lentelė. Siūlomų įstatymo projektų pakeitimų ekspertinis vertinimas.
Projekto numeris Straipsnis Straipsnio esmė Poveikis pajamų pakeitimo normai Poveikis kaupimo sistemos aprėpčiai
PKĮ 7 str. pakeitimas Galimybė nutraukti sutartį per 30 dienų, jei ji pakartotinai sudaroma. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Privalomo pensijų anuiteto sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas. Neigiama įtaka. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ pakeitimo įstatymo 7 str. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-3068(2) PKĮ 6, 8 str. pakeitimai Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos panaikinimas. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 4, 5 str. pakeitimai, papildymas 5¹ str. Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, tačiau ne tik tada kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neigiamai, kai nutraukimo ir lėšų atsiėmimo galimybės apibrėžtos plačiai. Teigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 6 str. pakeitimas Asmenys, pateikę „Sodrai“ atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. Neturės reikšmingo poveikio. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 22 str. pakeitimas Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomų netiesioginių išlaidų apribojimas iki 0,2 proc. arba 0,1 proc. (turto išsaugojimo fonde) grynųjų aktyvų vertės. Tikėtina nereikšminga neigiama įtaka dėl netiesioginių išlaidų apribojimo, kadangi, palyginti su dabartiniu teisiniu reguliavimu, galimai sumažėtų investavimo priemonių pasirinkimas, kadangi pensijų kaupimo bendrovės, tikėtina, rinktųsi pigesnes priemones, kurios yra mažiau rizikingos ir atitinkamai generuoja mažesnę investicinę grąžą. Neturės reikšmingo poveikio.
Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2467(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Pensijų anuiteto įsigijimo ribos siejimas su procentu nuo socialinio draudimo pensijos (10 proc.). Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 str. pakeitimas Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neturės reikšmingo poveikio, kai nutraukimas ir lėšų atsiėmimas bus galimas tik tada, kai kaupimas tampa betikslis ar apsunkintas (t. y. 2.1 atsakyme detalizuotais atvejais, kurie susiję su sveikata). Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 ir 13 str. pakeitimas Ilgesnės įmokų į pensijų fondus atostogos. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 6 str. pakeitimas Atsisakiusių asmenų įtraukimą kartoti kas 3 metus. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 Papildymas 5¹ str. Prailginamas atsisakymo terminas iki įtraukimo metų spalio 31 d. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 29 str. pakeitimas Atsisakoma periodinių išmokų. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. Lentelėje neaptariami techninio ar įgyvendinamojo pobūdžio straipsniai, taip pat siūlomi projektai dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų, kurie nėra priskirti Lietuvos banko kompetencijai. 1.2. Kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma: didėtų ar mažėtų trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu? Įstatymo projektų pakete pateikti pasiūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, didesniu ar mažesniu mastu sumažintų kaupiamo turto apimtis II pakopos pensijų kaupimo fonduose. Labiausiai pajamų pakeitimo normą paveiktų galimybė sustabdyti arba nutraukti kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose, kadangi dalis kaupimo dalyvių tokia galimybe greičiausiai pasinaudotų dėl trumparegiškos ekonominės elgsenos, kuri buvo aptarta atsakant į pirmesnį klausimą.
Norėdami tiksliau įvertinti, kaip vieno ar kito siūlomo konkretaus pakeitimo, susijusio su kaupimu II pakopos pensijų fonduose, įgyvendinimas paveiktų pajamų pakeitimo normą, turėtume atlikti išsamesnę ir daugiau laiko reikalaujančią analizę, kuriai taip pat reikėtų turėti mikrolygio duomenų apie II pakopoje kaupiančių asmenų pajamas, stažą, dalyvavimo kaupime trukmę ir pan. taip pat daryti tam tikras prielaidas dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose veiklos pelningumo ateityje. Apibendrintai žvelgiant į pateiktų pasiūlymų esmę, galima teigti, kad pensijų kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinantys sprendimai, kitoms sąlygoms nekintant, mažintų ateities pajamų pakeitimo normą. Jos sumažėjimo mastas priklausytų nuo konkretaus kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinančio sprendimo, t. y. nuo to, kokiais atvejais būtų galima išsiimti sukauptas lėšas ir nuo to, ar atsirastų galimybė sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, ar išsiimtos lėšos bus grąžintos į kaupimą I pensijų pakopoje, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“). Analitiškai sumažėjimo mastą galima įvertinti remiantis A paveiksle pateikta Tarptautinio valiutos fondo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis sudaryta pajamų pakeitimo normos (vidutinės senatvės pensijos ir priešpensinio amžiaus neto darbo pajamų santykio) projekcija.
Tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas visas II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, tikėtina, kad pajamų pakeitimo norma (kitoms sąlygoms nekintant) po 10 metų būtų beveik 4 proc. punktais, o po 30 metų– maždaug 9 proc. punktais mažesnė, palyginti su pagal dabar galiojančią pensijų kaupimo tvarką projektuojama pajamų pakeitimo norma. Jeigu būtų nuspręsta iš kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose išsiimtas lėšas sugrąžinti į „Sodros“ pensijų kaupimą, tokiu atveju pensijų pakeitimo normos sumažėjimas po 10 ir 30 metų būtų šiek tiek mažesnis, nes dalis II pakopos pensijų kaupimo fonduose pajamų pakeitimo normos sumažėjimo virstų „Sodros“ mokamos senatvės pensijos pakeitimo normos padidėjimu. Manome, kad galimą pajamų pakeitimo normos sumažėjimo intervalą apibrėžia A paveiksle pavaizduotas violetinio stulpelio dydis, o konkretus poveikis pajamų pakeitimo normai priklausytų nuo pasirinkto kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose apimtis mažinančio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad II pensijų pakopa sudaro pakankamai reikšmingą pajamų pakeitimo normos dalį, būtina numatyti priemones, kurios galėtų pakeisti arba papildyti esamą sistemą tuo atveju, jeigu būtų priimti sprendimai susiję su II pakopos aprėpties sumažėjimu. 1.3. Koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei Pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma leisti atsiimti dalį ar visas kaupiamas lėšas ne tik tais atvejais, kai pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, taip pat anuiteto privalomumo įsigyti sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas neigiamai paveiktų Pensijų anuitetų fondo (PAF) veiklą. Kadangi pensijų kaupimo sistema po paskutinės reformos veikia dar tik 6 metus ir įmokos į II pakopos pensijų fondus yra santykinai nedidelės, šiuo metu tik apie 5 proc. kaupiančių asmenų yra sukaupę virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Suteikus galimybę lanksčiau išsiimti lėšas iš pensijų sistemos, pvz., kaip vienkartinę išmoką, tai sumažintų skaičių asmenų, kurie yra sukaupę pinigų sumą virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Likę asmenys pensijų pajamas galėtų gauti vienkartinės išmokos pavidalu, kurias, tikėtina, panaudotų ne pajamoms pensijai ir einamosioms išlaidoms, bet vienkartiniams didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti. Taigi, toks sprendimas nepadėtų spręsti žemos pajamų pakeitimo normos senatvėje problemos, ypač mažesnes senatvės pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu. Remiantis „Sodros“ ekspertų vertinimu, tuo atveju, kai mažiau pensijų fondų dalyvių privalėtų įsigyti pensijų anuitetą, PAF turtas augtų lėčiau. Kuo daugiau pensijų anuitetų administruojama PAF, tuo didesnė yra masto ekonomija ir pigesnis valdymas, kartu efektyviau valdoma ilgaamžiškumo rizika, o tai netiesiogiai didina pensijų anuitetų grąžą. Taip pat verta paminėti, kad masto ekonomija buvo viena iš priežasčių, kodėl pensijų anuitetų valdymas ir administravimas buvo perduotas „Sodrai“
esamiems pensijų anuitetų gavėjams didėtų PAF administravimo išlaidos ir palūkanų sąnaudos.
Fiksuojant mažesnę grąžą iš pensijų anuitetų veiklos, pensijų anuitetai būtų rečiau indeksuojami. Sumažinus dalyvavimą PAF, kai didesnė sukauptos senatvės pensijos dalis gali būti atsiimama vienkartinės išmokos pavidalu, arba pakeičiant anuitetą į neprivalomą įsigyti, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas investavimo modelis PAF investicijas nukreipiant į mažiau rizikingas. Papildomai reikėtų planuoti didesnius rezervus mirtingumo rizikai mažinti. Tai paaiškinama tuo, kad mažesnis anuitetų gavėjų skaičius lemia mažiau tikslias mirtingumo prognozes, neleidžia diversifikuoti amžėjimo rizikos, o didesnė rizika galiausiai lemia brangesnius anuitetus pensijų anuitetų gavėjams. Taigi didesnis pensijų anuitetų skaičius, žinoma, didina PAF efektyvumą, o mažesnis
Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime:
pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatytais įvairiais Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamais senatvės pensijų sistemos modeliais, inter alia grindžiamais senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimui? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad esamas reguliavimas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva išimtiniais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai (kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis). Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistema (II pensijų pakopa) yra neatsiejama visos šalies senatvės pensijų sistemos dalis. Atsižvelgiant į tai, lėšų išėmimas, nesant Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų išimtinių priežasčių, nesuderinamas su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę.
Lietuvos bankas sutinka, kad pensijų kaupimo dalyvis gali patirti įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tačiau mano, jog šiais atvejais turėtų būti taikytinos (ar prireikus keičiamos) kitos efektyvesnės ir tikslingesnės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, privalomasis sveikatos ar turto draudimas, „Sodros“ mokamos pašalpos ir išmokos. Lietuvos banko vertinimu, įstatymo projektuose numatytos tam tikros su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu nesuderinamos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, pateikiame paaiškinimus ir argumentaciją:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158 6 straipsnyje, kadangi asmeniui, patyrusiam fizinio asmens bankrotą ar kurį laiką finansinių sunkumų, poreikis gauti adekvačią senatvės pensiją išlieka ir turi prasmę;
Tokiais atvejai būsto draudimo priemonė būtų tikslingesnė ir pranašesnė, nes kompensuotų visą būsto sumą, o ne dalį (galimai mažą dalį, jei pensijų fonde sukaupta maža suma, šiuo metu vidutinė sukauta suma siekia maždaug 4 600 Eur);
antai valstybės teikia parama, pvz., našlių pensija, mokama „Sodros“ lėšomis. Daugiau informacijos galima rasti https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/ka-daryti-jei-netekau-artimuju/esu-naslysnasle-1. II pensijų pakopa neturėtų dubliuoti socialinės paramos priemonių išplečiant pirminį II pakopos tikslą, jeigu socialinės paramos priemonės yra nustatytos kituose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad likusiam gyvam sutuoktiniui išliks poreikis gauti pajamas senatvėje, tad jam kaupimo svarba išauga;
Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus. Manome, kad asmens išvykimas iš Lietuvos ir (arba) esant Lietuvoje, tačiau neturint darbo santykių ilgiau kaip penkerius metus iš eilės iš esmės neatšaukia to asmens poreikio gauti adekvačią senatvės pensiją iš visų šalių, kuriose asmuo turėjo darbo santykių, mokėjo mokesčius ar kaupė pensiją savarankiškai pensijų fonduose. Asmeniui, neturinčiam darbo santykių, t. y. tam, kurio „Sodros“ pensija, tikėtina, bus maža, dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje turi prasmę dėl poreikio senatvėje užtikrinti bent minimalias pajamas;
Neterminuotai 2019 m. susistabdžiusiems įmokas dalyviams sudarius sąlygas atsiimti savo sukauptas lėšas, jie netektų galimų senatvės pajamų iš II pakopos, nes greičiausiai sukaupta suma būtų skirta vienkartinio pobūdžio vartojimo poreikiams patenkinti, tačiau jų „Sodros“ pensija taip pat sumažėtų. Tokiems asmenims, ypač jei jie nepasitiki pensijų kaupimo sistema, turėtų būti pasiūlyta galimybė grįžti į „Sodrą“ ir atkurti „Sodros“ suteiktas teises į būsimą senatvės pensiją ir jos dydį. Kitu atveju šių asmenų pajamų pakeitimo norma bus mažesnė. Lietuvos banko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės ir negrįžtamai pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis ir kurios galėtų būti susijusios su sveikata, t. y. kritinės ligos, negalia ir pan. Lietuvos banko nuomone, pirmiau paminėtos įstatymo pakeitimo projektuose nurodytos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, II pakopos pensijų sistemą galėtų paversti taupymo priemone, kurios paskirtis taptų gerokai platesnė nei sukaupti didesnes pajamas senatvei. Tokiu atveju kiltų poreikis konceptualiai persvarstyti pertvarkytos sistemos sąsajas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytu viešuoju interesu užtikrinti darnią pensijų sistemos veiklą. 2.2.
veikimo principus nebus pažeista Konstitucinio Teisimo doktrina, kad įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų? Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime pažymėjo, kad pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių asmuo pats vienas nepajėgtų įveikti. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad, keičiant pensijų išmokų mokėjimo tvarką ar kitus su pensijų kaupimu susijusius aspektus, būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso užtikrinti pakankamą asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus, finansinį aprūpinimą ir atskirų visuomenės narių, kurie taip pat ateityje sulauks senatvės pensijos amžiaus, asmeninių interesų. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai:
infliaciją?
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. birželio mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo fonduose pensijas kaupė 1 413,3 tūkst. dalyvių (iš jų aktyvių, t. y. pensijų įmokas mokančių, dalyvių
iš pakete pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad, atsiradus naujiems pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, dalis dalyvių pasitrauks, tačiau bus siekiama, jog 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių, t. y. 613 tūkst. asmenų, įvertinome, jog tokiu atveju tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikiamą informaciją apie tų visuomenės grupių, kurioms siūloma sukurti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose, gausumo įverčius, aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas 20 proc. laikytinas pesimistiniu scenarijumi, o galimai labiausiai tikėtinu scenarijumi yra aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas apie 10 proc. (arba maždaug 75 tūkst. asmenų). Tokiu atveju, tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 460 mln. Eur. Susiklosčius bet kuriam iš šių scenarijų, šios lėšos, skirtos vartojimui didinti, infliaciją Lietuvoje 2025-2028 m. padidintų palyginti nedaug (iki 0,1 proc. punkto kasmet, palyginti su scenarijumi be tokių pakeitimų II pakopos pensijų kaupimo fonduose)[4]. Poveikis infliacijai būtų ribotas iš dalies dėl to, kad gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas būtų laikinas, – šios pajamos padidėtų tik 2025 m., o vėliau jos sumažėtų[5]. 3.2.
kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą? Kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai? Kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Jei įstatymų leidėjas priimtų sprendimą, leisti bet kada atsiimti visas ar dalį lėšų, pensijų fondai būtų priversti laikyti didesnę itin likvidžių finansinių priemonių dalį, kurios paprastai lemia mažesnę investicinę grąžą. Tokios finansinės priemonės, kurių trukmė yra 10-20 metų, taptų netinkamos pensijų fondams. Dalį tokių investicijų sudaro investicijos į infrastruktūrą, privatų ar rizikos kapitalą, dar kitaip vadinamas alternatyviąsias turto klases, leidžiančias diversifikuoti riziką ir uždirbti didesnę investicinę grąžą. Pensijų kaupimo dalyviams ši galimybė būtų sumažinta, o pensijų fondai pagal investicinio portfelio sudėtį taptų panašūs į suderintuosius fondus (angl. UCITS). Tipiškai suderintasis fondas, kurio vienetai perkami ir išperkami kiekvieną dieną, turi turėti nuo 10 iki
obligacijos turinčios aktyvią antrinę rinką). Šiuo metu pensijų fondų vienetams išpirkti ir kitam turtui įsigyti bendrai laikoma apie 2,17 proc. arba 178,1 mln. Eur, pensijų fonduose sukaupto turto. Suteikus galimybę pensijų kaupimo dalyviams laisvai bet kada atsiimti dalį, ar visas sukauptas lėšas, likvidaus turto dalis padidėtų 8-12 proc. punktų iki maždaug 820 mln. Eur, o pensijų fondų grąža sumažėtų apie 50-55 mln. Eur, skaičiuojant nuo esamo pensijų portfelio dydžio, tai kasmet sumažintų grąžą maždaug 1 proc. punktu. Tuo atveju, jei darytume tą pačią prielaidą, kaip 3.1 klausimo atsakyme, kad leidus pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasitrauktų apie 20 proc. dalyvių, pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur.
Eur. Toks sumažėjimas nepadarytų didelės įtakos pensijų kaupimo bendrovėms ir šios galėtų toliau veikti pelningai. Vis dėlto šis ganėtinai reikšmingas pensijų kaupimo sistemos pokytis tikėtina nepaskatintų naujų pensijų kaupimo bendrovių steigimosi. Pensijų kaupimo bendrovės konkuruoja tarpusavyje siekdamos pasiūlyti pensijų kaupimo dalyviui didesnę grąžą. Investavimas į kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendrasis išlaidų koeficientas didesnis (tai yra pensijų fondo patiriamos netiesioginės išlaidos yra didesnės), gali būti prasmingas ir pateisinamas, kai to kolektyvinio subjekto valdytojas geba sukurti didesnę naudą investuotojams. Alternatyviosios turto klasės apima investicijas į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūros projektus, privatų ir rizikos kapitalą, žaliavas ir panašias investicijas, kuriomis nėra viešai prekiaujama vertybinių popierių biržose, būtent tokio tipo investicijos pensijų fondams leidžia investuoti Lietuvoje. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turimus duomenis, investicijos į alternatyviąsias turto klases 2022 m. daugelyje EBPO narių sudarė nuo 10 iki 50 proc. pensijų fondų turto, Lietuvoje šios investicijos sudaro mažiau kaip 5 proc. pensijų fondus sudarančio turto, – taigi galimybės neišnaudojamos. Lietuvos banko nuomone, reikalinga detalesnė pensijų fondų administravimo mokesčių analizė, nes netiesioginių išlaidų apribojimas gali keisti fondo strategiją, skatinti investuoti tik į biržoje prekiaujamus fondus ir galimai turėtų neigiamą poveikį pajamų pakeitimo normai lyginant su dabartiniu reguliavimu, kuriame netiesioginės pensijų fondų išlaidos nėra apribotos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į praktinį tokio pasiūlymo įgyvendinimo aspektą. Paprastai ETF praėjusio laikotarpio savo išlaidų koeficientus privalo apskaičiuoti ir pateikti iki einamųjų metų kovo ar balandžio mėnesio.
Tai reiškia, kad apie tai, jog pensijų kaupimo bendrovės pasirinktos investicijos viršijo netiesioginių išlaidų dydį, galėtų paaiškėti tik kitų metų kovo ar balandžio mėnesį. Įstatymo projekte nėra detalizuota, kaip pensijų kaupimo bendrovės turėtų kompensuoti nustatytą netiesioginių išlaidų ribą viršijančias išlaidas fondą palikusiems (migravusiems į kitą fondą) dalyviams iki einamųjų metų kovo mėnesio. Apibendrinant pažymėtina, kad, remiantis užsienio šalių patirtimi, pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą ja gerokai sumažina diskusijos dėl kaupimo reikalingumo ir dažnos reformos (tai rodo ir „Sodros“ pateikiami automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą (atsisakymo dalyvauti jame) duomenys). Priešingai, pasitikėjimas didėja, kai gyventojai turi pakankamai informacijos apie sistemos veikimą. Siekiant padidinti Lietuvos pensijų sistemos patrauklumą, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad kaupimas būtų masiškesnis ir aktyvesnis, pavyzdžiui, paskatinti darbdavių įtraukimą, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus gyventojams būtų užtikrinama pakankama pajamų pakeitimo norma, didinti finansinį gyventojų raštingumą ir aiškiai komunikuoti apie adekvačius sistemai keliamus lūkesčius. Valstybinis pensijų fondas taip pat galėtų būti svarbi detalė, kuri daliai visuomenės suteiktų papildomą pasitikėjimą šia kaupimo sistema, nes daliai visuomenės, Lietuvos banko nuomone, valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas. Tam, kad diskusijos būtų nuoseklesnės, visų pirma būtinas ilgalaikis strateginis susitarimas šalies lygiu, kokie tikslai keliami pensijų sistemai, nustatant konkretų rodiklį, kurio siekiame, pavyzdžiui, asmens pajamų pakeitimo norma turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. (o ilgainiui ir 70 proc.), o tada ieškomi būdai ir konkrečios priemonės, kaip pasiekti šį tikslą.
Reikalinga visų suinteresuotųjų (įstatymų leidybos procesuose dalyvaujančios ir sprendimus priimančios institucijos, darbuotojai, darbdaviai) šalių diskusija ir sutarimas tam, kad keičiantis politiniam ciklui iš naujo nebūtų keliami vis nauji klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų. Lietuvos banko nuomone, bet kokiais pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pakankamas į pensiją išėjusių asmenų pajamas, pensijų kaupimo sistemos stabilumą šalyje, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Susipažinta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2025-05-21 * Atsižvelgiant į tai, kad:
Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) nesvarstyti;
Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr.
XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2467(2) atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-2467(2) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) nesvarstyti;
Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Jūratė Zailskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] 2024 metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti, 25 886 liko dalyvauti. Pranešimai apie automatinį įtraukimą buvo siunčiami į asmenines paskyras. Šias žinutes atsidarė 31,5 tūkstančio gyventojų. Informacijos asmeninėse paskyrose neperskaičiusiems gyventojams
„Sodra“ siuntė registruotus laiškus. Tik 529
gyventojai savarankiškai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis – kitomis, nei automatiškai parinktos įtraukimo metu. Ir tik 2 503 žmonių pasirašė naujas pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą. Šie duomenys rodo nepasitikėjimo II pakopa mastą, kurį automatinis įtraukimas vualizuoja. Reikia keisti sistemą, bet ne slėpti jos nepatrauklumą automatiniu įtraukimu.
Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstancius-itrauke-i-pensiju-kaupima-stai-kiek-pinigu-nuskaiciuos-nuo-jusu-algos-n1349696 [2] https://www.delfi.lt/login/naujienos/kiek-atskaito-pensiju-fondai-valdytojams-ir-tarpininkams-per-metus-galejo-sukapseti-apie-50-milijonu-euru-92427751 [3] Mokslinis terminas „ekonominis trumparegiškumas“ (angl. economic myopia) yra kilęs iš graikiško žodžio „myopia“, kuris pažodžiui reiškia „trumparegiškumas“ arba „siauras regėjimas“. Medicininiame kontekste trumparegiškumas apibūdina akių būklę, kai žmogus gerai mato arti esančius objektus, bet blogai mato toli esančius. Panašiai ir ekonominiame kontekste šis terminas vartojamas metaforiškai, norint pabrėžti žmonių, įmonių ar valdžios institucijų polinkį priimti sprendimus, kurie orientuoti tik į trumpalaikę naudą, nekreipiant dėmesio į ilgalaikes pasekmes. Ekonominis trumparegiškumas pasireiškia tada, kai sprendimus lemia trumpalaikiai tikslai arba nauda, nepaisant galimų ilgalaikių nuostolių ar rizikos. Tai gali apimti, pavyzdžiui, vartotojų pasirinkimus, kai žmonės renkasi pirkti prekes, kurios teikia trumpalaikį malonumą, bet gali pakenkti finansinei gerovei ateityje. Taip pat tai gali būti matoma valdžios institucijų veiksmuose, kai nustatomos politikos kryptys, kurios greitai pagerina ekonominę situaciją, bet ilgainiui gali sukelti finansinių ar socialinių problemų. Taigi,
„ekonominis trumparegiškumas“ yra konceptualiai siejamas su „myopia“ per
šią trumpalaikio ir ilgalaikio mąstymo skirtį, kai nepakankamai atsižvelgiama į tolesnes pasekmes. [4] Skaičiavimuose daroma prielaida, kad 60 proc. lėšų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų būtų atsiimama 2025 m. trečiąjį ketvirtį ir po 20 proc. 2025 m. ketvirtąjį bei 2026 m. pirmąjį ketvirčiais. [5] Tai taip pat reiškia tai, kad lėšų iš II PPKF atsiėmimas infliaciją iš pradžių didintų, o vėliau – po kelerių metų – ją mažintų.
2025-05-21
posėdyje dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Dainoras Bradauskas, Rasa Budbergytė, Raimondas Kuodis, Algimantas Radvila, Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį, ją papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad „pensijų kaupimas baigiasi, kai „jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva 5¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), šio punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „pensijų fondo dalyvis nutraukią pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva“. Nesvarstyti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2.
2
straipsnio 1 dalies naujo 6 punkto formuluotę ir kituose įstatymo projekto straipsniuose vartojamą formuluotę „dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas“ siūlytina tikslinti analogiškai siūlomai keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto formuluotei. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamą įstatymą nauju 5¹ straipsniu ir jame reguliuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą pensijų fondo dalyvio iniciatyva. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo šiuos teisinius santykius siūlytina reguliuoti keičiamo įstatymo II skyriaus 13¹ straipsnyje arba V skyriuje. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje siekiama nustatyti pensijų fondo dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, straipsnio pavadinimą ir turinį reikėtų atitinkamai tikslinti. Įstatymo projekte teikiama formuluotė „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų <...>“ aiškiai neapibrėžia kas yra pensijų kaupimo sutarties nutraukimo iniciatorius, kam tenka nurodytų atvejų įrodinėjimo (nustatymo) pareiga. Iš įstatymo projekto turinio šios aplinkybės yra tik numanomos, todėl formuluotes siūlytina tikslinti. Tikslinant įstatymo projekto nuostatas vietoj formuluotės „nutraukiamas“ siūlytina vartoti formuluotę „nutrauktas“, „nutraukta“, nes sutarties nutraukimas yra vienkartinis, o ne tęstinis aktas.
Taip pat tikslintina sąlyga „bet kuriuo metu“, nes ji gali būti suprasta kaip suteikianti teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepaisant to, kada atsirado juridinę reikšmę turintis faktas (pagrindas) ją nutraukti. Pavyzdžiui, neaišku, per kiek laiko asmuo turi teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį po to, kai buvo nustatyta, kad „kilo grėsmė asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą“. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“. Šios dalies 3 punkto formuluotė „įvykus fizinio asmens bankrotui“, teisės požiūriu yra neapibrėžta, todėl įstatymo projekte reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatyme fizinio asmens bankroto procesus apibrėžiančius terminus, pavyzdžiui, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ar kt. Nesvarstyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, formuluotė „sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ gali būti įvairiai interpretuojama, todėl vietoj jos siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sampratą, pagal kurią „Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija
algas.“ Aptariamame punkte vietoj žodžio „situacijos“ siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnes sampratas „padėties“, „būklės“. Nesvarstyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. balandžio 19 d. 3
5¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą. Manytina, kad formuluotė „kilus grėsmei“ turėtų būti aiškiau apibrėžta, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų ją taikant praktikoje, t. y. ji gali būti įvairiai interpretuojama. Nesvarstyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. balandžio 19 d. 3
5¹ straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“. Pažymėtina, kad asmens pajamos ar draudžiamosios pajamos yra ne vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, todėl nuostata tikslintina.
Sąlyga, pagal kurią dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui <...> Lietuvoje nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“ tikslintina, nes neaišku, ar šis laikotarpis gali būti sumuojamas, ar turi būti nepertraukiamas, taip pat neaišku, ar laikotarpis, kai asmuo neturi darbo santykių, turi sutapti su laikotarpiu, kuriuo jis nemoka kaupimo įmokų. Nesvarstyti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį, pensijų fondo dalyvis turi teisę laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo ir įstatymo projekto normos derintinos tarpusavyje. Be to, reikėtų nustatyti kokiais atvejais asmuo gali neterminuotai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą, antraip siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą ir tuo pačiu nutraukti pensijų kaupimo sutartį dalyvio iniciatyva be jokių priežasčių. Apibendrinant įstatymo projekte siūlomus pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo pagrindus dalyvio iniciatyva svarstytina, ar kai kurie iš siūlomų nustatyti pagrindų dera su konstitucine doktrina. Taip pat svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartis Lietuvoje laikinai leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams dėl to, kad dalyvavimas kaupime jiems itin apsunkintas ir betikslis.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies,
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymų leidėjas, nustatydamas senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pagrindus ir sąlygas, taip pat ir atvejus, kada baigiasi pensijų kaupimas, turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis yra saistomas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančios valstybės pareigos laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją, sulaukus senatvės amžiaus, ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, t. y. viešąjį interesą. Tačiau senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, taip pat ir nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. Paisant Konstitucijos, iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Nesvarstyti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutartiniai teisiniai santykiai yra atsiradę tarp pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvio, todėl dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvis turi teikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei, kuri, vadovaudamasi įstatymo nustatytais pagrindais ir turėtų nutraukti pensijų kaupimo sutartį bei įvykdyti iš to kylančias pareigas. Nesvarstyti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11.
3
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir, visų pirma, nustatyti kas, kokia tvarka ir kaip apskaičiuotą dalyviui priklausančią išmoką nutraukus pensijų kaupimo sutartį turi išmokėti. Reguliuojant šias taisykles siūlytina atsižvelgti į keičiamo įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatytas taisykles, kuriose reguliuojami savo esme analogiški teisiniai santykiai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sitemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, antraip taisyklė, kad „Šio straipsnio
dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ negalės būti tinkamai įgyvendinta. Ši pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹straipsnio atitinkamoms nuostatoms. Nesvarstyti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. balandžio 19 d. 3,4
projekto 3 ir 4 straipsniuose teikiamuose keičiamo įstatymo 5¹ straipsniuose formuluotės „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo“ reikėtų atsisakyti teksto „ar jo įgaliotas asmuo“, nes tokia formuluotė nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis atstovavimo teisinius santykius, ir yra klaidinanti.
Pažymėtina, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę veikti pats arba per savo atstovą, todėl palikus siūlomą formuluotę gali būti klaidingai suprasta, kad tais atvejais, kai teisė veikti per atstovą nėra nustatyta keičiamame įstatyme, dalyvis ir neturi teisės įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu ir interesais. Nesvarstyti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5¹ straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, pvz., ar asmuo turėtų teisę vėl sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Taigi reikėtų numatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Nesvarstyti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 6 straipsnį 7 dalimi ir nustatyti, kad asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pilnamečiai asmenys, nepaisant to, kad jie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, kas trejus metus pakartotinai traukiami į pensijų kaupimą iki jiems sukaks 40 metų, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomas nuostatas, reikėtų keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį arba įstatymo projekto nuostatą tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Nesvarstyti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo struktūrinės dalys dėstomos nauja redakcija tuo atveju, kai jos keičiamos iš esmės ar keičiama daugiau kaip pusė jas sudarančių struktūrinių dalių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų susidėti iš dviejų dalių, 1 dalyje keičiamą įstatymo 22 straipsnį papildant nauja 5 dalimi, o 2 dalyje pernumeruojant buvusią 5 dalį. Kartu reikėtų atitinkamai keisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio
straipsnio 5 dalį. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujoje 5 dalyje vietoj formuluotės „turi būti nustatytas“ siūlytina įrašyti žodį
„nustatomas“. Nesvarstyti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo taisykles, pensijų anuiteto dydį siejant su dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dydžiu. Pensijų anuiteto dydžio lyginimas su socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos išmokos dydžiu kelia abejonių.
Įvertinus įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus pavyzdžius svarstytina, kodėl pagal ten pateiktą pavyzdį dalyvis 14000 eurų galėtų atsiimti iškart, nes Sodros pensija maža ir 61 euro dydžio anuitetas per mažas, o 15000 eurų negalėtų atsiimti, nors Sodros pensija tokio pat dydžio – 647 eurai, o anuitetas padidėja nežymiai. Sekant pateiktu pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad, kai Sodros pensija 850 eurų, o pensijų fonde sukaupta 15000 eurų, asmuo galėtų atsiimti iškart 15000 eurų. Taigi, didėjant Sodros pensijai, didėja ir galimos vienkartinės išmokos atsiėmimo galimybė. Svarstytina, ar toks vienkartinių išmokų dydžio nustatymas būtų teisingas. Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas nėra privalomas, asmuo gali jį pasirinkti, gali ir nepasirinkti. Jį pasirinkęs asmuo rizikuoja ne visa sukaupta suma, o tik ta jos dalimi, kuri skirta atidėtajam anuitetui mokėti. Be to, jeigu pensijų fondas pelningas, periodinių išmokų dydis gali augti. Vadovaujantis išsakytais argumentais, kelia abejonių teiginys, jog „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensiją (proporcingą jos dalį) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neatspindės tikro šios paskirties išmokos dydžio. Pažymėtina, kad siūlomų nuostatų taikymas pareikalaus ir papildomų administravimo kaštų. Nesvarstyti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17.
7
straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nustatytą taisyklę, po žodžių „yra didesnis kaip 10 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius
„bet lygus arba mažesnis kaip 25 procentai“. Nesvarstyti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsisakyti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo periodinės išmokos gali būti paskirtos, todėl jas mokantis subjektas turėtų būti nustatytas. Nesvarstyti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj nurodytos išimties („išskyrus 4 straipsnį“), reikėtų teikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalį. Nesvarstyti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. balandžio 19 d. 1,
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnyje reikėtų dėstyti tik pildomo 5 punkto tekstą, nes visa 4 straipsnio 8 dalis nėra keičiama iš esmės. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:“;
2) įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 5 straipsnio pakeitimo esmėje – žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2024 m. balandžio 24 d. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. vasario 26 d. * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui
pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) nesvarstyti;
tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2467(2) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Sysas, R.Kuodis, V.Ąžuolas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Evaldas Putrimas