Projekto lyginamasis variantas
Pelno mokesčio ĮSTATYMO Nr. IX-675 5, 46(1), 47 straipsnių
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10
žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija
eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija300000
eurų:
nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).“
straipsnio
46
ir ją išdėstyti taip: „1. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki
eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“
Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos
neviršijo
eurų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius
5, 46(1),47
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinės įstatymo projektą paskatinusios priežastys – išaugusi infliacija ir kainų augimo tendencijos. 2021 m. lapkričio mėn. vartotojų kainų indeksui pasiekus 9,2 proc., gamintojų kainų indeksas buvo dvigubai didesnis. Pagal apskaičiuotą suderintą vartotojų kainų indeksą tarp ES valstybių narių infliacija Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėn. pasiekė rekordinį lygį – 22,5 proc. ir laikėsi iki metų pabaigos, o 2023 m. sausio mėn. vis dar dviženklė ir siekė 18,5 proc. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2022 m. prekės ir paslaugos brango 20 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Lietuvoje maisto kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje, jų brangimą labiausiai lėmė energijos ir žaliavų kainų šokas. Augant infliacijai gamintojams kainos išaugo net 34 proc. Taigi, pajamų slenkstis, priimtas dar 2014 m. Pelno
nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršijančios 300 000 eurų, yra iki šiol nekeistas. Mažesnė apmokestinimo našta, tenkanti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija
pajamoms peržengus šią įstatymu įteisintą sumą, mokesčio tarifas didėtų nuo 5 iki 15 proc. Esamas apmokestinimo režimas, taikomas mažoms įmonėms, skatina ir ateity likti mažomis įmonėmis, apriboja jų augimą.
Tokiu būdu toks taikomas apmokestinimas gali stabdyti jų veiklą, o jo peržengimas didintų mokesčio tarifą ir sumažintų grynąjį pelną. Esant aukštai infliacijai siekiant išsaugoti mažas įmones ir joms suteiktas tam tikras lengvatas siūlomas joms naujas teisinis reglamentavimas – įteisinti 445 000 eurų mokestinį slenkstį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Algirdas Butkevičius, tel. (8 5) 239 6920, el. p.
teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675
sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“ Įstatymo
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, ,,kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir
(arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 000 eurų:
nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).“
vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“ Įstatymo
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, ,,kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir
(arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 000 eurų:
nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).“
vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).“ Įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi įteisinta, jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų, vienetas neprivalo mokestiniu laikotarpiu mokėti avansinio pelno mokesčio. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma padidinti mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas nuo esamų
įteisintomis aplinkybėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, bus išsaugotos mažos įmonės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „mokestinio laikotarpio pajamos “, „patirtos išlaidos“
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narys Algirdas Butkevičius
2023-03-09 Nr. XIVP-2451 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnis pildytinas nuostata dėl įstatymo nuostatų taikymo apskaičiuojant tam tikrų metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
„46(1)“ keistini skaitmenimis „461 “; 3.2. atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmę dėstyti taip „Pakeisti 5 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“ ir toliau dėstyti tik šios dalies nuostatą iki dvitaškio. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniui, kuriuo keičiama Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio 1 dalis; 3.3. projekto 2 straipsnio pavadinime formuluotė „1 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio pavadinimui. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]