Projektas Projekto lyginamasis variantas
straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip: „
40. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme .“2 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo Viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis.“3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikę ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą. Sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą ūkio subjektui pateikiamas iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. “4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti27 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Paskirtoji įstaiga, kuriai buvo panaikinta teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus šio įstatymo30 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pakartotinai gali kreiptis dėl šios teisės suteikimo ne anksčiau kaip po vienų metų nuo teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo dienos.
Šioje dalyje nurodytas vien ų metų laikotarpis gali būti netaikomas, jeigu juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 1, 3 arba 4 dalių reikalavimus būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga ir (arba) kaip bandymų laboratorija. Minėtu atveju nėra taikoma šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta 10 straipsnio 5 dalies išimtis. “
2Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys laikomas įgijusiu teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus kitą dieną po jo prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo ir kitų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos , išskyrus atvejus, jeigu šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka juridiniam asmeniui, jo filialui, padaliniui yra panaikinta teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus ir taikomas šio įstatymo27 straipsnio 11 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai kreiptis dėl šios teisės suteikimo.
Jeigu juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, kuriam taikomas šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai kreiptis dėl teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir kitus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šiame prašyme nurodytu būdu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos informuoja juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, kad jis teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus neįgijo, ir nurodo galimybę kreiptis iš naujo suėjus vienų metų terminui nuo šios teisės panaikinimo dienos
Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais punkte nurodytu atveju savo kompetenciją įrodęs kitu negu akreditavimas būdu, teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) įgyja dvejų ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) gali įgyti pakartotinai vienų metų laikotarpiui, jeigu atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus . Šis Šioje dalyje nurodytas vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos.“
4. Papildyti27 straipsnį 71 dalimi: „7
1. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju savo kompetenciją įrodęs kitu negu akreditavimas būdu, teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) įgyja vieną kartą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos . “5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Sprendime Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis parengtame sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodomas šios teisės sustabdymo pagrindas, terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, ir terminas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, reikalingą veiklos pažeidimui pašalinti, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumus (jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais) , ir šio sprendimo apskundimo teismui tvarka . Terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paskirtoji įstaiga iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos gauna pranešimą apie priimtą sprendimą.“6 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis .
Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka .“7 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis . Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka .“8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Motyvuotu juridinio asmens prašymu Įvertinusi atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu, kai pateikiami atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių. Juridinio a smens prašymas baudą ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki vienų metų ar atidėjimo iki vienų metų turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. Sprendimas įforminamas priimant nutarimą dėl nutarimu, vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punktu, skirtos sankcijos vykdymo ir jame nurodytos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų. “ 9 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo priedas
11974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su butelių, naudojamų kaip matavimo talpos, suderinimo (OL 2004 m.
specialusis leidimas , 13 skyrius, 2 tomas, p. 169) . 2 . 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius, 3 tomas, p. 91) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB (OL 2007 L 247, p. 17) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 . 3 . 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius, 6 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/3/EB (OL 2009 L 114, p. 10)
. 4 . 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL 2014 L 96, p. 107) . 5 . 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL 2014 L 96, p. 149) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2015/13 (OL 2015 L 3, p. 42) . 6 . 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799 , kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL 2016 L 139, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2018/502 (OL 2018 L 85, p. 1)
(ES) 2020/158 . “10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 2 . Paskirtosios įstaigos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos atlikti matavimo priemonės patikrą Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais ir savo kompetenciją įrodžiusios kitu negu akreditavimas būdu, šią veiklą turi teisę vykdyti dvejus metus, terminą pradėjus skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo, kuris galiojo iki šio įstatymo įsigaliojimo,27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka .
Suėjus šiam dvejų metų terminui, paskirtosioms įstaigoms pakartotinai teisė atlikti matavimo priemonės patikrą suteikiama, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimu būti akredituota kaip kontrolės įstaiga. Minėtu atveju nėra taikoma Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta 10 straipsnio 5 dalies išimtis. 3 . Metrologijos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytos teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal prašymo dėl paskyrimo atlikti matavimo priemonės patikrą pateikimo metu galiojusius teisės aktus. 4 . Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytu atveju juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki juridinio asmens prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos . 5 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_0d4aae12167e453fae681bed59e10b96_end
Projektas Komiteto patobulinto projekto Nr. XIVP-2447(2) lyginamasis variantas
straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip: „
40. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėž tos iamos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme .“2 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija teisinę metrologinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo Viešojo administravimo įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus patvirtintomis planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis.“3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikę ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui pateikiama iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. “4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti27 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Paskirtoji įstaiga, kuriai buvo panaikinta teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus šio įstatymo30 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pakartotinai gali kreiptis dėl šios teisės suteikimo ne anksčiau kaip po vienų metų nuo teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo dienos.
Šioje dalyje nurodytas vien ų metų laikotarpis gali būti netaikomas, jeigu juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis įgyti teisę atlikti patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 1, 3 arba 4 dalių reikalavimus būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga ir (arba) kaip bandymų laboratorija. Minėtu atveju šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta 10 straipsnio 5 dalies išimtis netaikoma. “
2Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys laikomas įgijusiu teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus kitą dieną po jo prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo ir kitų dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos , išskyrus atvejus, jeigu šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka juridiniam asmeniui, jo filialui, padaliniui yra panaikinta teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus ir taikomas šio straipsnio 11 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai kreiptis dėl šios teisės suteikimo.
Jeigu juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, kuriam taikomas šio straipsnio 11 dalyje nustatytas ribojimas pakartotinai kreiptis dėl teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir kitus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šiame prašyme nurodytu būdu nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos informuoja juridinį asmenį, jo filialą, padalinį, kad jis teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus neįgijo, ir nurodo galimybę kreiptis iš naujo suėjus vienų metų terminui nuo šios teisės panaikinimo dienos
Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais punkte nurodytu atveju savo kompetenciją įrodęs kitu negu akreditavimas būdu, teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) įgyja dvejų ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) gali įgyti pakartotinai vienų metų laikotarpiui vieną kartą, jeigu atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus . Šis Šioje dalyje nurodytas vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos.“
4. Papildyti27 straipsnį 71 dalimi: „7
1. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju savo kompetenciją įrodęs kitu negu akreditavimas būdu, teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) įgyja vieną kartą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos . “5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Sprendime Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis priimtame sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodomas šios teisės sustabdymo pagrindas, terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, ir terminas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, reikalingą veiklos pažeidimui pašalinti, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumus , ( jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais ) ir šio sprendimo apskundimo teismui tvarka . Terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paskirtoji įstaiga iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos gauna pranešimą apie priimtą sprendimą.“6 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis .
Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka .“7 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą panaikinti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis . Šiame sprendime nurodomas paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo teismui tvarka .“8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nutarimu skirti sankciją paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt
kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Teismo sprendimu nutarimą skirti sankciją palikus nepakeistą, šiuo nutarimu paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl nutarimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos.“
2Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 .
Motyvuotu juridinio asmens prašymu Įvertinusi atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu, kai pateikiami atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių. Juridinio a smens prašymas baudą ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki jo prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki vienų metų ar atidėjimo iki vienų metų turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. Sprendimas įforminamas priimant nutarimą dėl juridiniam asmeniui paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų. “9 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo priedas
1. 1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su butelių, naudojamų kaip matavimo talpos, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius, 2 tomas, p. 169) . 2 . 1976 m. sausio 20 d.
76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius, 3 tomas, p. 91) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2007/45/EB (OL 2007 L 247, p. 17)
(ES) 2019/1243 . 3 . 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius, 6 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2009/3/EB (OL 2009 L 114, p. 10)
. 4 . 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL 2014 L 96, p. 107) . 5 . 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (OL 2014 L 96, p. 149) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2015/13 (OL 2015 L 3, p. 42) . 6 . 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799 , kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL 2016 L 139, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2018/502 (OL 2018 L 85, p. 1)
(ES) 2020/158 . “10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas1 .
Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 2 . Paskirtosios įstaigos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos atlikti matavimo priemonės patikrą Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais ir savo kompetenciją įrodžiusios kitu negu akreditavimas būdu, šią veiklą turi teisę vykdyti dvejus metus. Dvejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Metrologijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . Suėjus šiam dvejų metų terminui, paskirtosioms įstaigoms pakartotinai teisė atlikti matavimo priemonės patikrą suteikiama vadovaujantis Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu būti akredituotai kaip kontrolės įstaiga. Šiuo atveju Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta 10 straipsnio 5 dalies išimtis netaikoma. 3 . Metrologijos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytos teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal prašymo dėl paskyrimo atlikti matavimo priemonės patikrą pateikimo metu galiojusius teisės aktus. 4 . Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki juridinio asmens prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. 5 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38
projekto aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, vadovaujantis 2021–
Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančių teisės aktų projektų sąrašo 58 punktu, siekiant įgyvendinti
(ES) 2020/158 , kuriuo dėl transporto priemonėse įrengiamos svėrimo įrangos iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799 , nuostatas – patikslinamas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas. Gavus Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – Inspekcija), atliekančios teisinę metrologinę priežiūrą Lietuvoje, pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, susijusio su parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrole, juridiniams asmenims skirtų baudų mokėjimu ir paskirtųjų įstaigų licencijavimu, ir atsižvelgus į Inspekcijos pasiūlymus, Įstatymo projektu patikslintos ir papildytos Metrologijos įstatymo nuostatos:
1. Siekiant užtikrinti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolę ir apsaugoti fizinius bei juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo padarinių, Įstatymo projektu papildoma Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis ir suteikiama teisė Inspekcijai atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus.
Pažymėtina, kad, v adovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, kontroliniai pirkimai gali būti atliekami tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl šiuo metu Inspekcija negali tinkamai atlikti visų savo funkcijų, nes neturėdama įstatymais nustatyto teisinio pagrindo vykdyti kontrolinių pirkimų, neturi teisės atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolės. 2 . Įstatymo projektu yra pakeičiamos Metrologijos įstatymo nuostatos, susijusios su paskirtosiomis įstaigomis ir joms keliamais reikalavimais: patikslinamos Metrologijos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl juridiniams asmenims, jų filialams, padaliniams, savo kompetenciją įrodžiusiems kitu negu akreditavimas būdu, suteiktos teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo termino ir apibrėžiamos sąlygos, kaip šią teisę įgyti pakartotinai. Šis pakeitimas atliekamas siekiant, kad ūkio subjektams ir vartotojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir visoms paskirtosioms įstaigoms, kurioms teisė atlikti matavimo priemonių patikras buvo suteikta savo kompetenciją įrodžius kitu nei akreditacija būdu, būtų taikomi vienodi reikalavimai, t. y. sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos ir užtikrinama, kad neakredituotos įstaigos statusas galimas tik tam tikru atveju, o ne taikomas kaip alternatyva akreditacijai. 3 . Metrologijos įstatymo 27 straipsnis taip pat keičiamas, siekiant suvienodinti visoms paskirtosioms įstaigoms taikomus reikalavimus.
Reglamentuojama, kad tais atvejais kai panaikinama teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus , draudžiama vienų metų laikotarpiu nustatyta tvarka kreiptis dėl šios teisės suteikimo dar kartą. Šios nuostatos faktiniam įgyvendinimui straipsnis papildomas nuostata, kuri numato išimtį dėl teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimo terminų, jeigu juridiniam asmeniui, jo filialui, padaliniui yra panaikinta teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus ir galioja ribojimas pakartotinai kreiptis dėl šios teisės suteikimo. Šis pakeitimas atliekamas, siekiant apsaugoti vartotojus ir matavimo priemonių naudotojus nuo neteisingo matavimo padarinių ir užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Pažymėtina, kad toks ribojimas taikomas tachografų patikras atliekančioms paskirtosioms įstaigoms, kurių veikla reglamentuota Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021
. Įstatymo projekte taip pat įtvirtinama galimybė juridinio asmens prašymu, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai pateikiami minėtas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų.
Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus galimybę ne tik atidėti, bet ir išdėstyti juridiniam asmeniui paskirtos baudos mokėjimą per vienų metų laikotarpį, sudaroma galimybė juridiniams asmenims, kurių finansinė padėtis sunki ir dėl to jie negali sumokėti paskirtos baudos iš karto, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti paskirtą baudą dalimis ir pasirinktinai – ją mokėti dalimis arba baudos mokėjimą atidėti vienų metų laikotarpiui. Baudos atidėjimas ar mokėjimas dalimis bus vykdomas pagal Inspekcijos patvirtintą tvarką ir vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 , nuostatomis. 5 . Įstatymo projektu atliekami redakcinio pobūdžio patikslinimai Metrologijos įstatymo 25 straipsnyje ir kiti pakeitimai, susiję su faktiniu Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimu: papildomas Metrologijos įstatymo 2 straipsnis – numatoma, kad Metrologijos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, taip pat tikslinama Metrologijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalis ir 30 straipsnio 2 dalis, susijusios su administracinių sprendimų priėmimu, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo
.
Siekiant teisinio aiškumo taip pat papildomas Metrologijos įstatymo 28 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymas – apibrėžiama, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatomas terminas, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo ir (arba) kitų dokumentų trūkumus. 6 . Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą „dviejų datų“ taisyklę ir reikalavimus, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, įsigaliotų „visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, Įstatymo projektu yra siūloma, kad nuostatų, susijusių su ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisiniu reguliavimu įsigaliojimo terminas būtų 2023 m. lapkričio 1 diena. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad paskirtosios įstaigos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos atlikti matavimo priemonės patikrą, šią veiklą turės teisę vykdyti dvejus metus, kaip tai nustatyta šiuo metu galiojančiame Metrologijos įstatyme.
Paskirtosioms įstaigoms, suėjus šiam dvejų metų terminui, pakartotinai teisė atlikti matavimo priemonės patikrą pakartotinai suteikiama tik savo kompetenciją ir nešališkumą patvirtinus akreditavimo būdu. Įstatymo projekte įtvirtinta, kad teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal prašymo dėl paskyrimo atlikti matavimo priemonės patikrą pateikimo metu galiojusius teisės aktus. Įstatymo projekte numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies taikymo – nustatoma, kad juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki juridinio asmens prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Pramonės politikos skyriaus (vedėja Ilona Golovačiova, tel. 8 659 41 575, el. p. Ilona.Golovač [email protected] ) vyr. specialistė Inga Buzienė, tel. 8 659 57 297, el. p. [email protected] . 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Metrologijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisinės metrologinės priežiūros metu, be kita ko, atliekama parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio 1 dalimi ir Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktu, parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių pateikimas rinkai arba tiekimas rinkai pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus laikomas pažeidimu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, kontroliniai pirkimai gali būti atliekami tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Inspekcija šiuo metu neturi įstatymu įtvirtinto teisinio pagrindo atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolinių pirkimų, nes Metrologijos įstatymo 26 straipsnis, nustatantis Inspekcijos pareigūnų teises, nenumato teisės atlikti pirmiau minėtų prekių kiekio kontrolinių pirkimų. Metrologijos įstatyme apibrėžta, kad paskirtosios įstaigos, atliekančios matavimo priemonių patikrą, turi atitikti Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą, turi būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga, išskyrus 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos išimtys, kada įstaiga gali būti paskirta atlikti matavimo priemonės patikrą, kai jos kompetencija ir nešališkumas patvirtinamas kitu negu akreditavimas būdu, ir kokius reikalavimus turi atitikti įstaiga siekdama šio paskyrimo. Paminėtina, kad kompetencijos ir nešališkumo įrodymas kitu nei akreditavimas būdu gali būti taikomas tik juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti matavimo priemonių, nepatenkančių į techninių reglamentų taikymo sritį ir tachografų, patikrą. Metrologijos įstatyme yra nustatyti paskirtųjų įstaigų funkcijų vykdymo terminai – neakredituotos įstaigos, paskiriamos dvejų metų laikotarpiui (27 straipsnio 7 dalis), akredituotos įstaigos paskiriamos neribotam laikui arba iki tol, kol galioja jų akreditacija (27 straipsnio 6 dalis), tachografų patikras atliekančios įstaigos įgyja teisę atlikti patikrą ne ilgesniam laikotarpiui, negu nurodyta tachografų dirbtuvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (27 straipsnio 8 dalis). Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių
nustatytas reikalavimas tachografų patikras atliekantiems ūkio subjektams ne vėliau kaip po metų nuo šios suteiktos teisės dienos akredituotis kaip kontrolės įstaiga. Toks teisinis reglamentavimas, kai, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytomis išimtimis, įstaigoms, paskirtoms atlikti matavimo priemonės patikrą, jos kompetenciją patvirtinus kitu negu akreditavimas būdu, taikomi skirtingi reikalavimai dėl akreditacijos yra ydingas ir turi būti taisomas.
Metrologijos įstatyme šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, ar teisė paskirtosioms įstaigoms atlikti matavimo priemonės patikrą, savo kompetenciją įrodžius kitu nei akreditacija būdu, gali būti įgyjama vieną kartą, todėl siekiant teisinio aiškumo šios nuostatos turi būti patikslintos. Esamu r eguliavimu buvo siekiama sudaryti galimybę įstaigoms prisitaikyti prie nustatyto reguliavimo ir siekti akreditavimo matavimo priemonės patikros srityje, todėl palikus galimybę minėtą dvejų metų išimtį tai pačiai įstaigai taikyti vis iš naujo, tikrieji įstatymų leidėjo ketinimai neakredituotų įstaigų atžvilgiu gali būti nepasiekti, o tokios įstaigos, pasinaudodamos teisine spraga de facto , gali veikti neribotą laikotarpį, t. y. sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos paskirtųjų įstaigų veiklai vykdyti. Metrologijos įstatymo 30 straipsnyje yra apibrėžiami atvejai, kada yra panaikinama paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, informavimo tvarka, tačiau nėra nustatytos sąlygos, kada ši teisė gali būti įgyjama iš naujo. Pažymėtina, kad Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių
yra įtvirtintas reikalavimas pakartotinai kreiptis dėl šios teisės suteikimo bendra tvarka ne anksčiau kaip po vienų metų nuo teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinimo datos. Šis skirtingas reglamentavimas taip pat turi būti taisomas ir teisės aktais reglamentuojamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos visų matavimo priemonių paskirtosioms įstaigoms.
Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė juridinio asmens motyvuotu prašymu, įvertinus atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu, kai pateikiami finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, jam paskirtos baudos mokėjimą atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali. Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė fiziniam asmeniui paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Atsižvelgiant į analogiškos situacijos reglamentavimą ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tokia galimybė nustatyta ir Įstatymo projekto 8 straipsnyje – numatyta juridiniams asmenims ne tik atidėti baudos mokėjimą, bet ir išdėstyti jį per vienų metų laikotarpį. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolę ir apsaugoti fizinius bei juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo padarinių, Įstatymo projektu papildoma Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis ir suteikiama teisė Inspekcijai atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus. Metrologijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisinės metrologinės priežiūros metu atliekama parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kiekio kontrolė.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio 1 dalimi ir Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktu, parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių pateikimas rinkai arba tiekimas rinkai pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus laikomas pažeidimu. Šį metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimą įmanoma nustatyti tik kontrolinio pirkimo metu. Pvz., atliekant parduodant sveriamos prekės kiekio kontrolę, reikia patikrinti, ar pardavėjas pardavimo metu teisingai pasveria prekę: ar teisingai uždeda prekę ant svarstyklių, ar išminusuoja prekės taros (įpakavimo) masę iš svėrimo rezultato ir kt. Šiuo atveju nepakanka tik patikrinti, ar pardavėjas naudoja metrologiškai patikrintas svarstykles, bet reikia dar ir nustatyti, ar teisingai jomis naudojasi (ar laikosi matavimo priemonės gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašo reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad kontroliniai pirkimai gali būti atliekami tik įstatymų nustatytais atvejais ir siekiant apsaugoti naudotojus ir vartotojus nuo neteisingų matavimo padarinių, Įstatymo projektu suteikiama teisė Inspekcijai atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus. Kontroliniai pirkimai bus atliekami, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką reglamentuos papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, atliekančios teisinę metrologinę priežiūrą, neplaninių patikrinimų tvarką nustatantys teisės aktai .
Priėmus pirmiau minėtą pakeitimą bus sudarytos sąlygos Inspekcijai veiksmingai vykdyti savo veiklą, sustiprės priežiūra, bus galima objektyviai nustatyti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Įstatymo projektu pakeičiamos Metrologijos įstatymo nuostatos, susijusios su paskirtosiomis įstaigomis ir joms keliamais reikalavimais, patikslinant Metrologijos įstatymo 27 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl juridiniams asmenims, jo filialams, padaliniams, savo kompetenciją įrodžiusiems kitu negu akreditavimas būdu, suteiktos teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo termino ir apibrėžiant sąlygas šią teisę įgyti pakartotinai. Metrologijos įstatyme apibrėžta, kad paskirtosios įstaigos, atliekančios matavimo priemonių patikrą, turi atitikti Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, siekiantis tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą, turi būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga, išskyrus 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Metrologijos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos išimtys, kada įstaiga gali būti paskirta atlikti matavimo priemonės patikrą, kai jos kompetencija ir nešališkumas patvirtinamas kitu negu akreditavimas būdu, ir kokius reikalavimus turi atitikti įstaiga, siekdama šio paskyrimo. K ompetencijos įrodymas kitu nei akreditavimas būdu gali būti taikomas tik matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį, taip pat juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti tachografų patikrą.
Pažymėtina, kad Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 5.1 papunktyje tachografų patikras atliekantiems ūkio subjektams nustatytas reikalavimas ne vėliau kaip po metų nuo šios teisės suteikimo dienos akredituotis kaip kontrolės įstaiga. Pažymėtina, kad, Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos ( toliau – OIML) nuomone, akreditavimas yra ypač pageidautinas atitikties įvertinimo įstaigoms, kurios neįeina į Nacionalinio metrologijos instituto sudėtį, tačiau yra atsakingos už teisinės metrologijos veiksmų taikymą (angl. „This is highly recommended for conformity assessment bodies which do not form part of an NMI, but which are in charge of the implementation of legal metrology activities“
dokumentas OIML D 1 Edition 2012 (E) (22 psl.). 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo 41 konstatuojamojoje dalyje akreditavimas taip pat laikomas pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek pagal minėtąją direktyvą, tiek pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 , nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr.
339/93 , 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokiu būdu turėtų būti įvertinama ūkio subjektų kompetencija, t. y. valstybei narei suteikiama teisė pasirinkti taikyti akreditavimą kaip vienintelį tinkamą ir veiksmingiausią būdą kompetencijai įvertinti arba nacionalinės teisės aktuose greta akreditavimo numatyti galimybę tai atlikti ir kitu nei akreditavimas būdu. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją ir tai, kad akreditavimas laikytinas tinkamiausiu ir veiksmingiausiu būdu, siekiant įvertinti juridinių asmenų (filialų, padalinių) techninę kompetenciją atlikti patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus bei siekiant užtikrinti matavimo priemonių naudotojų bei vartotojų teisę į teisingus matavimų rezultatus, Įstatymo projektu atliekami patikslinimai dėl Metrologijos įstatymo
juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu gali įgyti vieną kartą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Šią teisę pakartotinai gali įgyti vienų metų laikotarpiui, jeigu per laikotarpį, kuriuo buvo suteikta teisė atlikti matavimo priemonės patikrą, neatsirado tos matavimo priemonės patikrai atlikti akredituota įstaiga Lietuvos Respublikoje. Šiuo pakeitimu bus sudaromos vienodos sąlygos vykdyti veiklą paskirtosioms įstaigoms, kurioms teisė atlikti matavimo priemonių patikras buvo suteikta pagal Metrologijos įstatymo
teisės atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu galiojimo trukmė bei apibrėžiamos pakartotinės šios teisės įgijimo sąlygos.
Verta paminėti, kad, atsižvelgiant į akreditacijos dokumento AD 5.1 „Atitikties vertinimo įstaigų akreditavimas. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2021 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V–11 „Dėl akreditacijos dokumentų AD 5.1, AD 5.2 ir Politikos dėl atitikties vertinimo įstaigų dalyvavimo tyrimų kokybės tikrinimo/išorinio kokybės vertinimo programose ir tarplaboratoriniuose palyginimuose patvirtinimo“, nuostatas, reglamentuojančias akreditavimo srities įvertinimo terminus, ūkio subjektas akreditaciją gali įgyti per 6 mėnesius, todėl Įstatymo projektu yra numatomas optimalus vienų metų terminas dėl akreditacijos įgijimo. Įstatymo projektu yra įtvirtinama, kad tais atvejais, kai panaikinama teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, nustatomas apribojimas vienų metų laikotarpiu kreiptis dėl šios teisės suteikimo. Svarbu paminėti, kad šiuo metu toks apribojimas yra taikomas tachografų patikras atliekančioms paskirtosioms įstaigoms, kurių veikla reglamentuota Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklėse. Šis apribojimas suvienodins visoms paskirtosioms įstaigoms taikomus reikalavimus ir padės užtikrinti, kad vartotojai ir naudotojai būtų apsaugoti nuo neteisingų matavimo rezultatų padarinių, o ūkio subjektams ir vartotojams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos.
Įvertinus atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu, kai pateikiami finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, Įstatymo projektu numatoma galimybė išdėstyti juridiniam asmeniui paskirtos baudos mokėjimą per vienų metų laikotarpį. Paminėtina, kad Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė juridinio asmens motyvuotu prašymu jam paskirtos baudos mokėjimą atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per 38 straipsnio 1 dalies nurodytą terminą (per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo, kuriuo paskirta bauda, įteikimo) juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių. Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė fizinio asmens prašymu, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Ekonominės veiklos vykdytojais gali būti tiek fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, tiek juridiniai asmenys. Tiek fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, tiek juridiniai asmenys gali padaryti tuos pačius metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, nurodytus atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio 1–4 dalyse ir Metrologijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, turi teisę prašyti už metrologijos srities teisės aktų pažeidimą paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, o juridinis asmuo, kuriam paskirta bauda už lygiai tokį patį metrologijos srities teisės aktų pažeidimą, neturi teisės į baudos mokėjimo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo ir individuali įmonė, kurios savininkas yra vienintelis jos darbuotojas, gali vykdyti tą pačią, tokio paties masto ekonominę veiklą (pvz., prekiauti sveriamais duonos gaminiais) ir padaryti tokį patį metrologijos srities teisės aktų pažeidimą (pvz., duonos gaminiams sverti naudoti metrologiškai nepatikrintas svarstykles), tačiau baudos mokėjimo išdėstymo turės teisę prašyti tik individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo. Svarbu paminėti, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Metrologijos įstatymo nuostatoms dėl juridinių asmenų atsakomybės taikymo, Inspekcija jau yra sulaukusi vieno juridinio asmens prašymo dėl sunkios finansinės padėties baudos mokėjimą išdėstyti per atitinkamą laikotarpį. Atsižvelgiant į daugelio juridinių asmenų sunkią ekonominę padėtį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) sukeltų padarinių, geopolitinės situacijos, labai tikėtina, kad tokių prašymų Inspekcija ateityje sulauks ir daugiau, tačiau vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, Inspekcija neturi teisinio pagrindo tenkinti tokių prašymų.
Įstatymo projektu įtvirtinus galimybę ne tik atidėti, bet ir išdėstyti dalimis paskirtą baudos mokėjimą, bus sudaryta galimybė juridiniams asmenims, kurių finansinė padėtis sunki ir dėl to jie negali sumokėti paskirtos baudos iš karto, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus ir stabilizuoti savo finansinę būklę sumokant paskirtą baudą dalimis, taip pat bus užtikrintas visų analogišką veiklą vykdančių ir padariusių nusižengimą ūkio subjektų lygiateisiškumas, nepriklausomai nuo jų veiklos teisinės formos, fizinio asmens ar juridinio asmens statuso. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, atlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, parengta antikorupcinio vertinimo pažyma.
Priimtas siūlomas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu:
Metrologijos įstatymo
teisės atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu galiojimo trukmė ir nustatomos aiškios pakartotinės šios teisės įgijimo sąlygos;
. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas parengtas vadovaujantis 2021–2024 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros planu. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Įstatymo projektą nereikės priimti naujų įstatymų, pakeisti galiojančių įstatymų ar pripažinti jų netekusiais galios. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:1 .
Dėl parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinių pirkimų vykdymo – papildyti Planinių ir neplaninių ūkio subjektų ir paskirtųjų įstaigų veiklos patikrinimų taisykles, patvirtintas Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2022 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 11V-97(1.2). 2 . Dėl paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis – vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 , nuostatomis, papildyti Lietuvos metrologijos inspekcijos poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 11V-74 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei šio teisės akto pakeitimus suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nenustatoma. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2023 m. spalio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, taip pat jų nebus sutaupyta. Lėšos kontroliniams pirkimams vykdyti bus naudojamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos turimų asignavimų. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos terminų žodyną „Eurovoc“, yra „paskirtoji įstaiga“, „patikra“, „kontrolinis pirkimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
NR. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38
2023-03-03 Nr. XIVP-2447 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Metrologijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę atlikti kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikę ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą . Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „Į statymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos . Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kad, taikant įstatymo nuostatas, būtų aišku, koks dokumentas – sprendimo atlikti neplaninį pirkimą originalas ar jo kopija, - nėra pateikiamas ūkio subjektui prieš atliekant kontrolinį pirkimą. 2. Projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) gali įgyti pakartotinai vienų metų laikotarpiui, jeigu atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus .
Atkreiptinas dėmesys, kad nors vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, ūkio subjektai „atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu gali įgyti vieną kartą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui“ (pabraukta mūsų), iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kiek kartų tam pačiam ūkio subjektui gali būti suteikiama pakartotinė teisė atlikti matavimo priemonės patikrą. Pastebėtina ir tai, kad jei teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu būtų leidžiama įgyti pakartotinai tik vieną kartą, iš keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatų taip pat nėra aišku ir tai, koks subjektas galėtų atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) tuo atveju, kai ūkio subjektas jau būtų išnaudojęs galimybę pakartotinai įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą kitu nei akreditacija būdu, tačiau per laikotarpį, kuriuo buvo suteikta teisė atlikti matavimo priemonės patikrą, neatsirastų tos matavimo priemonės patikrai atlikti akredituotos įstaigos Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalaujama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja administracinių sprendimų priėmimą, o ne jų parengimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„parengtame sprendime“ įrašytini žodžiai „priimtame sprendim
e“. 4.
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų. 5. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
2 dalyje siūloma sprendimą dėl skirtos sankcijos vykdymo ir jame nurodytos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų įforminti priimant nutarimą „dėl nutarimu, vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punktu <...>“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, projekte pateikta sudėtinga formuluotė neturėtų būti patikslinta nurodant, kad sprendimas įforminamas priimant nutarimą „dėl juridiniam asmeniui paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų. “
aiškumo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
2 dalyje siūlomi nustatyti terminai „10 dienų“ ir „5 dienoms“ neturėtų būti patikslinti, aiškiai nustatant kokios dienos – kalendorinės ar darbo, - turimos omenyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas
„10 dienų“ terminas. 7. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad „įstatymo 8 straipsnyje nustatytu atveju juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos , nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, <...>“ (pabraukta mūsų).
Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio antrąją dalį galioja tik paskelbti įstatymai; pagal Konstitucijos 70 straipsnio pirmąją dalį Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įstatymų pasirašymas ir oficialus paskelbimas, t. y. įstatymų promulgavimas, yra baigiamoji įstatymų leidybos proceso stadija; įstatymų pasirašymas ir oficialus paskelbimas – būtina jų įsigaliojimo sąlyga; pagal Konstituciją negali būti oficialiai paskelbiamas ir įsigalioti įstatymas, kuris nebuvo nustatyta tvarka pasirašytas Konstitucijoje nurodyto pareigūno (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 10 straipsnio 1 dalį projekto 10 straipsnio 4 dalis įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d. Taigi asmenims teikti prašymus dėl baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki vienų metų laikotarpyje „nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos, nes galimybė juridiniam asmeniui kreiptis dėl baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo atsirastų ne nuo įstatymo priėmimo, bet nuo jo įsigaliojimo, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 1 d.
Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį
„Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas .“ Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nebūtų tikslinga nustatyti, kad projekto 8 straipsnis įsigaliotų anksčiau nei kitos projekto nuostatos, t. y. kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Tokiu atveju atitinkamai tikslintinos projekto 10 straipsnio 1 ir 4 dalys: 1 dalyje nustatant išimtį dėl įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo, o 4 dalyje nustatant įstatymo taikymą reglamentuojančias nuostatas dėl prašymų, pateiktų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjimo tvarkos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 2, 25, 26,
2023-04-07 Nr. XIVP-2447(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS KOMITETO PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2447 2023-03-29 Nr. 108 -P-7 Vilnius
1Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius , Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas;
Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas . Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos e konomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Pramonės politikos skyriaus vedėja Ilona Golovačiova, vyr. specialistė Inga Buzienė, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Vaidas Gricius, Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Dovilė Dauginė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,202 3 -03-033 (26) (1) (6) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Metrologijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę atlikti kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikę ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą .
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad
„Įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami
nepateikus ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos . Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kad, taikant įstatymo nuostatas, būtų aišku, koks dokumentas – sprendimo atlikti neplaninį pirkimą originalas ar jo kopija, - nėra pateikiamas ūkio subjektui prieš atliekant kontrolinį pirkimą. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikti parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų ar dozuojamų prekių kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikę ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui pateikiama iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. “
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023 -03-034
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) gali įgyti pakartotinai vienų metų laikotarpiui, jeigu atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, ūkio subjektai „atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu gali įgyti vieną kartą ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui“ (pabraukta mūsų), iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kiek kartų tam pačiam ūkio subjektui gali būti suteikiama pakartotinė teisė atlikti matavimo priemonės patikrą. Pastebėtina ir tai, kad jei teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) kitu nei akreditacija būdu būtų leidžiama įgyti pakartotinai tik vieną kartą, iš keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatų taip pat nėra aišku ir tai, koks subjektas galėtų atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) tuo atveju, kai ūkio subjektas jau būtų išnaudojęs galimybę pakartotinai įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą kitu nei akreditacija būdu, tačiau per laikotarpį, kuriuo buvo suteikta teisė atlikti matavimo priemonės patikrą, neatsirastų tos matavimo priemonės patikrai atlikti akredituotos įstaigos Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalaujama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarti pastabos daliai, jog nėra aišku, kiek kartų tam pačiam ūkio subjektui gali būti suteikiama pakartotinė teisė atlikti matavimo priemonės patikrą ir atitinkamai patikslinti Projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį.
Projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais punkte nurodytu atveju savo kompetenciją įrodęs kitu negu akreditavimas būdu, teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) įgyja dvejų ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Juridinis asmuo, jo filialas, padalinys teisę atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) gali įgyti pakartotinai vienų metų laikotarpiui vieną kartą, jeigu atitinka šio įstatymo
punkte nustatytus reikalavimus . Šis Šioje dalyje nurodytas vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atlikti matavimo priemonės patikrą įgijimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos .“ Dėl pastabos dalies, susijusios 27 straipsnio 7 dalies nuostatų tikslinimu, koks ūkio subjektas galėtų atlikti matavimo priemonės patikrą prašyme nurodytoje paskyrimo srityje (srityse) tuo atveju, kai ūkio subjektas jau būtų išnaudojęs galimybę pakartotinai įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą kitu nei akreditacija būdu, tačiau per laikotarpį, kuriuo buvo suteikta teisė atlikti matavimo priemonės patikrą, neatsirastų tos matavimo priemonės patikrai atlikti akredituotos įstaigos Lietuvos Respublikoje paaiškiname, kad, tokiu atveju šis ūkio subjektas (t. y. paskirtoji įstaiga) negalėtų atlikti matavimo priemonių patikrų, kadangi jam paskyrimas atlikti matavimo priemonių patikras, vadovaujantis keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatomis yra terminuotas (t. y. 1 metai ir pakartotinai 1 metai).
Jeigu paskirtoji įstaiga per šiuos du metus akredituojasi, ji vadovaujantis keičiamo įstatymo
paskyrimo srityje (srityse) neterminuotam laikui. Tai pat pažymime, kad Lietuvos Respublikoje matavimo priemonių patikra pripažįstama, jei ji atlikta ne tik Lietuvoje, bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2023 -03-035
įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja administracinių sprendimų priėmimą, o ne jų parengimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „parengtame sprendime“ įrašytini žodžiai „priimtame sprendime“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Sprendimą sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Sprendime Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis priimtame sprendime sustabdyti paskirtosios įstaigos teisę atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus nurodomas šios teisės sustabdymo pagrindas, terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, ir terminas, nustatytas atsižvelgiant į veiklos pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, reikalingą veiklos pažeidimui pašalinti, per kurį paskirtoji įstaiga turi pašalinti nustatytus veiklos pažeidimus ir (arba) prašymo, ir (arba) kitų dokumentų trūkumus , ( jeigu paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdoma šio straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais ) ir šio sprendimo apskundimo teismui tvarka . Terminas, kuriam sustabdoma paskirtosios įstaigos teisė atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paskirtoji įstaiga iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos gauna pranešimą apie priimtą sprendimą .“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023 -03-035
įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų.
Pritarti Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 3. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2023 -03-038
baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų įforminti priimant nutarimą „dėl nutarimu, vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punktu <...>“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, projekte pateikta sudėtinga formuluotė neturėtų būti patikslinta nurodant, kad sprendimas įforminamas priimant nutarimą „dėl juridiniam asmeniui paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų.“ Pritarti Pasiūlymas:
P rojekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Motyvuotu juridinio asmens prašymu Įvertinusi atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu, kai pateikiami atsakomybėn traukiamo juridinio asmens finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių. Juridinio a smens prašymas baudą ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki jo prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki vienų metų ar atidėjimo iki vienų metų turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. Sprendimas įforminamas priimant nutarimą dėl juridiniam asmeniui paskirtos baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis iki vienų metų pagal mokėjimo grafiką arba mokėjimo termino atidėjimo nustatytam laikotarpiui iki vienų metų .“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023 -03-038
6Svarstytina, ar, siekiant aiškumo,
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje siūlomi nustatyti terminai „10 dienų“ ir „5 dienoms“ neturėtų būti patikslinti, aiškiai nustatant kokios dienos – kalendorinės ar darbo, - turimos omenyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas „10 dienų“ terminas. Pritarti Pasiūlymai:
pastabos daliai, kuria siūloma patikslinti, aiškiai nustatant, kokios dienos – kalendorinės ar darbo, - turimos omenyje. Ž r. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 5 . 2. Pritariant pastabos antrai daliai, Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Metrologijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki juridinio asmens prievolės sumokėti baudą įvykdymo paskutinės dienos. “
pat atsižvelgiant į pastabą bei siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, siūlome papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį pirma dalimi ir pakeisti 38 straipsnio 1 dalį bei ją išdėstyti taip:
„1. Nutarimu skirti sankciją paskirta bauda
į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Teismo sprendimu nutarimą skirti sankciją palikus nepakeistą, šiuo nutarimu paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl nutarimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023
4
siūloma nustatyti, kad „įstatymo 8 straipsnyje nustatytu atveju juridinių asmenų prašymai baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų arba atidėti iki vienų metų, pateikti nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos , nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka, <...>“ (pabraukta mūsų). Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio antrąją dalį galioja tik paskelbti įstatymai; pagal Konstitucijos
juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įstatymų pasirašymas ir oficialus paskelbimas, t. y. įstatymų promulgavimas, yra baigiamoji įstatymų leidybos proceso stadija; įstatymų pasirašymas ir oficialus paskelbimas – būtina jų įsigaliojimo sąlyga; pagal Konstituciją negali būti oficialiai paskelbiamas ir įsigalioti įstatymas, kuris nebuvo nustatyta tvarka pasirašytas Konstitucijoje nurodyto pareigūno (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 10 straipsnio 1 dalį projekto 10 straipsnio 4 dalis įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d. Taigi asmenims teikti prašymus dėl baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki vienų metų laikotarpyje „nuo šio įstatymo priėmimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos, nes galimybė juridiniam asmeniui kreiptis dėl baudos ar jos dalies mokėjimo išdėstymo atsirastų ne nuo įstatymo priėmimo, bet nuo jo įsigaliojimo, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Pritarti Žr. pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 6. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2023 -03-0310 Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas .“ Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nebūtų tikslinga nustatyti, kad projekto 8 straipsnis įsigaliotų anksčiau nei kitos projekto nuostatos, t. y. kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Tokiu atveju atitinkamai tikslintinos projekto 10 straipsnio 1 ir 4 dalys: 1 dalyje nustatant išimtį dėl įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo, o 4 dalyje nustatant įstatymo taikymą reglamentuojančias nuostatas dėl prašymų, pateiktų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjimo tvarkos. Nepritari Argumentai:
Projekto 8 straipsnio vėlesnis įsigaliojimo terminas numatytas atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektą dar reikės pakeisti Lietuvos metrologijos inspekcijos poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 11V-74 taip pat jį papildyti, vadovaujantis
dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972, nuostatomis, bei pakeitimus suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus terminus sprendimų priėmimui dėl baudos skyrimo (per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo surašomas metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolas, o pažeidimas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo protokolo įteikimo dienos) ir baudos sumokėjimo (nutarimu skirti sankciją paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos), yra teorinė galimybė, kad priėmus įstatymą iki šios nuostatos įsigaliojimo (t. y. iki 2023 m. lapkričio 1 d.) gali būti priimtų nutarimų dėl baudos skyrimo, kuriems dar nebus pasibaigęs baudos sumokėjimo terminas , todėl Projekto 10 straipsnio 4 dalyje sudaroma galimybė juridiniam asmeniui pasinaudoti galimybe baudą išdėstyti dalimis, jeigu yra likę ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki prievolės sumokėti baudą įvykdymo (t. y. kad Lietuvos metrologijos inspekcija per 5 kalendorines dienas suspėtų priimti sprendimą dėl baudos išdėstymo dalimis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius k Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė