Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 5 straipsnio papildymas nauja dalimi Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip:
išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. 23. Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. 34. Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą. 45. Vienkartinė išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas, kai vaiko globa nustatyta šeimynoje, – jeigu vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta, skiriama 11 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.“
3Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Visi tėvai tikisi, kad gims sveikas ir išnešiotas naujagimis. Deja, bet kartais jis į pasaulį ateina gerokai per anksti, trapus ir reikalaujantis ypatingo dėmesio bei priežiūros. Tėvus užgriūna ne tik bejėgiškumo jausmas, nerimas ir begalinis stresas, tačiau jų pečius užgula ir neplanuota finansinė našta dėl specifinių priemonių, kurių reikia kasdienei ankstuko priežiūrai. Tenka apsirūpinti ne tik sauskelnėmis, rūbeliais, buteliukais ir kitais daiktais, kurie skirti neišnešiotiems naujagimiams, tačiau dažnai prireikia ir specialios medicininės įrangos, terapinių priemonių, kurios palengvintų ankstuko priežiūrą ir užtikrintų tinkamą jo raidą. Tai reikalauja papildomų lėšų, kurių gimę ankstukai negauna, vienkartinė išmoka išnešiotiems naujagimiams ir ankstukams nesiskiria. Šios priežastys ir paskatino rengti pakeitimus Išmokų vaikams įstatyme, kurių tikslas dvigubai padidinti išmokas neišnešiotiems naujagimiams ir tokiu būdu bent finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su dideliais iššūkiais ankstuko gyvenimo pradžios etape. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jokių papildomų išmokų gimus neišnešiotam naujagimiui nėra numatyta. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnį papildoma dalimi, kurioje būtų reglamentuojamos išmokos per anksti gimusiems naujagimiams, t. y. padidinti vienkartinę išmoką gimus ankstukui iki 22 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos kiekvienam per anksti gimusiam naujagimiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikia keisti Išmokų vaikams įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Preliminariais skaičiavimais kasmet gimsta 1300 ankstukų, todėl iš biudžeto reikės maždaug 600 tūkst. Eur papildomai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „vienkartinė išmoka gimus neišnešiotam naujagimiui“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
NR. I-621
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Per pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuvos demografinė raida labai pasikeitė. Gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Nors emigracijos mastai per pastaruosius kelerius metus sumažėjo, tačiau Lietuva yra tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demografiškai nykstančių šalių. Gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė keičia Lietuvos gyventojų amžiaus piramidę: sparčiai mažėja vaikų, jaunimo ir vidutinio amžiaus gyventojų dalys. Jungtinių Tautų reguliariai skelbiamos demografinės prognozės, įvertinančios, kaip keisis Žemės gyventojų skaičius per kelis artimesnius ir tolimesnius dešimtmečius, „Financial Times“ (FT) išrikiavo 20 šalių, kuriose žmonių iki 2050 metų, vertinant procentais, labiausiai sumažės. Lietuva šiame sąraše užimą antrąją vietą (https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2020/02/04/liudnos-prognozes-lietuvai-trauksis-labiausiai#ixzz6fYMJMQUI). Gimstamumas Lietuvoje nuo 1994 m. pastoviai kito, bet bendra tendencija buvo mažėjanti. Bendrai šis rodiklis (t.y. gimstamumas 1000-iui gyventojų) per pastaruosius 29 metus (1994-2023 m.) sumažėjo nuo 11,6 iki 7,0, arba beveik 40%. Mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis Lietuvoje, o santykinis pensinio amžiaus žmonių skaičius – didėja. Artimiausiais dešimtmečiais vyresniojo amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės dėka išaugusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, dėl plečiamo slaugos paslaugų spektro ir kt. Dėl to padidės našta darbingo amžiaus žmonėms, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis. Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam gimusiam vaikui skirtiama
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant paskatinti gimstamumą Lietuvoje siūloma įstatymo projektu skirti kiekvienam gimusiam vaikui 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projeką, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektui antikorupcinis vertinimas nėra atliekamas. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Lietuvos demografinės situacijos gerinimas, gimstamumo didinimas šalyje teigiamai įtakos verslo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti prireiks papildomų lėšų, kurias siūloma numatyti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, didinant pajamas iš mokesčių surinkimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
„bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia
2023-02-28 Nr. XIVP-2445 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui būtų skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „neišnešiotas naujagimis“ turinys, t. y. įstatymo lygmeniu minėta sąvoka nėra apibrėžta. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad naujagimio „neišnešiotumas“ medicinos praktikoje ir pavieniuose poįstatyminiuose, tam tikrą sritį reglamentuojančiuose, teisės aktuose (pvz., reguliuojančiuose antrinio ir tretinio lygio medicinos paslaugų teikimo reikalavimus gydymo įstaigoms, nustatančiuose medicinos normas atskirų sričių gydytojams specialistams ir t.t.) apima labai platų laikotarpį ir yra siejamas su vaiko gimimu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
Taigi aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, rūbų ar medicininės įrangos poreikis kiekvienu atveju gali būti individualus (pavyzdžiui, jo gali ir visai nebūti vaikui gimus 36 savaitės pabaigoje), tuo tarpu vadovaujantis projekto nuostatomis, 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais gimus neišnešiotam naujagimiui. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta tėvų neplanuota finansinė našta dėl specifinių priemonių, specialios medicininės įrangos ar terapinių priemonių gali kilti ir tais atvejais, kai kūdikis gimsta išnešiotas, tačiau minėtų specifinių priemonių poreikis jam atsirastų dėl gimdymo traumos, ligų ar kitų patologijų. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nustatyta tvarka mokama vienkartinė išmoka vaikui yra siejama su „kūdikio kraitelio“ įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti įstatymai (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai) ir jų poįstatyminiai teisės aktai, abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų. 2.
nustatyta kaip išimtis keičiamo straipsnio 1 dalies atžvilgiu, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį po žodžių „Kiekvienam gimusiam vaikui“ papildyti formuluote „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Be to, vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. 4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
žodžių „papildymas nauja dalimi“ reikėtų įrašyti žodį „pakeitimas“;
pakeitimus, įstatymo projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti 2 dalys. Šio straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 2 dalimi, o pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 5 straipsnį nauja
toliau einančios keičiamo 5 straipsnio dalys ir ši dalis turėtų būti dėstoma taip: „Buvusias 5 straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7 dalimis.“
nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad išmokų vaikams valdymo sritis yra priskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o asmens sveikatos priežiūra – sveikatos apsaugos ministrui, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2024-05-28 Nr. XIVP-2445(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžetų lėšų (nes dvigubai didinamas išmokos vaikui dydis), manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2023-11-22
Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja, Ilona Grigaravičienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė, Ieva Jagminienė – Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė, Laimutė Jankauskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vyresnioji patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui būtų skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „neišnešiotas naujagimis“ turinys, t. y. įstatymo lygmeniu minėta sąvoka nėra apibrėžta. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad naujagimio
„neišnešiotumas“ medicinos praktikoje ir pavieniuose poįstatyminiuose, tam
tikrą sritį reglamentuojančiuose, teisės aktuose (pvz., reguliuojančiuose antrinio ir tretinio lygio medicinos paslaugų teikimo reikalavimus gydymo įstaigoms, nustatančiuose medicinos normas atskirų sričių gydytojams specialistams ir t.t.) apima labai platų laikotarpį ir yra siejamas su vaiko gimimu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Taigi aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, rūbų ar medicininės įrangos poreikis kiekvienu atveju gali būti individualus (pavyzdžiui, jo gali ir visai nebūti vaikui gimus 36 savaitės pabaigoje), tuo tarpu vadovaujantis projekto nuostatomis, 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais gimus neišnešiotam naujagimiui. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta tėvų neplanuota finansinė našta dėl specifinių priemonių, specialios medicininės įrangos ar terapinių priemonių gali kilti ir tais atvejais, kai kūdikis gimsta išnešiotas, tačiau minėtų specifinių priemonių poreikis jam atsirastų dėl gimdymo traumos, ligų ar kitų patologijų. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nustatyta tvarka mokama vienkartinė išmoka vaikui yra siejama su
„kūdikio kraitelio“ įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų,
įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti įstatymai (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai) ir jų poįstatyminiai teisės aktai, abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų. Pritarti. 1.1
tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma taisyklė būtų nustatyta kaip išimtis keičiamo straipsnio 1 dalies atžvilgiu, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį po žodžių „Kiekvienam gimusiam vaikui“ papildyti formuluote „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“. Atsižvelgti. Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 1.1 Seimo kanceliarijos
straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Be to, vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. Atsižvelgti. Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28 1,1
m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas nauja dalimi“ reikėtų įrašyti žodį „pakeitimas“;
2) atsižvelgiant į daromus pakeitimus, įstatymo projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti 2 dalys. Šio straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 2 dalimi, o pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi:“. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti pernumeruojamos toliau einančios keičiamo 5 straipsnio dalys ir ši dalis turėtų būti dėstoma taip: „Buvusias 5 straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7 dalimis.“ Atsižvelgti. Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 1.1 Seimo kanceliarijos
teikiamoms nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad išmokų vaikams valdymo sritis yra priskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o asmens sveikatos priežiūra – sveikatos apsaugos ministrui, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (2023-08-23 nutarimas Nr. 667)
2Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
2023-03-08 * Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2445 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2023-08-23 Nr. 667 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo valdybos 2023 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-989
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2445 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su iššūkiais neišnešioto naujagimio gyvenimo pradžios etape, tačiau nepritarti Įstatymo projektui dėl toliau nurodytų priežasčių:
kūdikio kraitelio įsigijimas kiekvienam gimusiam vaikui, todėl Įstatymo projekto tikslas sumažinti tėvų finansinę naštą dėl specifinių priemonių, specialios medicinos įrangos ar terapinių priemonių įsigijimo neatitinka vienkartinės išmokos vaikui paskirties. Pažymėtina, kad neišnešioti naujagimiai ligoninėse nemokamai gauna medikamentus ir kitas reikalingas gydymo bei priežiūros priemones, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, atsižvelgdama į realią jų padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės administracija turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą minėtame įstatyme nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kitą paramą. Pritarti.
Pritarti. 1.2
naujagimis“ įstatymo lygmeniu nėra apibrėžta. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“, visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytu Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), kuriame priešlaikinis gimdymas apibrėžiamas kaip gimdymo pradžia, nepraėjus 37 nėštumo savaitėms. Tai būtų labai ilgas laikotarpis, todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, specialios medicinos įrangos, terapinių priemonių, drabužių ir kitų daiktų reikėtų individualiai arba visai nereikėtų, pavyzdžiui, vaikui gimus 36 savaitę. Be to, skiriant didesnio dydžio vienkartinę išmoką vaikui, vienai asmenų grupei būtų nustatytos palankesnės teisinio reguliavimo sąlygos nei kitai asmenų grupei, t. y. vaikai, gimę iki 37 nėštumo savaitės, būtų traktuojami kitaip nei nuo
reikėtų dėl gimdymo traumos, ligų ar patologijų. Taigi galima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas neproporcingas Įstatymo projektu siekiamam tikslui – finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su iššūkiais neišnešioto naujagimio gyvenimo pradžios etape, nes Įstatymo projektu siūloma dvigubai didesnio dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais, gimus neišnešiotam naujagimiui, neatsižvelgiant į jo specifinių priemonių poreikį. Pritarti. 1.3 Vyriausybė, nutarimas 2023-08-23 Nr. 667 * 3.
667
3Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti,
preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, didesnio dydžio vienkartinę išmoką vaikui kasmet gautų apie
lėšų papildomai reikės apie 706 tūkst. eurų. Tačiau, jei būtų siekiama proporcingumo ir visų naujagimių, kuriems reikia finansinės paramos dėl gimdymo traumos, ligų ar patologijų, lygiateisiškumo, kaip tai nurodyta šio nutarimo 2 punkte, papildomas lėšų poreikis iš valstybės biudžeto labai išaugtų. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, jog:
įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų;
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, jog:
įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų;
biudžeto lėšų papildomai reikėtų apie 792 tūkst. eurų (jeigu BSI dydis 2024 m. – 55 eurai), šios lėšos nėra numatytos planuojamame 2024 m. valstybės biudžete. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Monika Ošmianskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas
Džiugelis Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė