Projektas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais bei kitais tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679 (toliau – tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai). “2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, išskyrus atvejus, kai šie asmens duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti. Kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų ir tik tokiu mastu, kokiu ji taikoma:1 ) Tvarkyti šiuos duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti. 2 ) Tvarkyti šiuos duomenis būtina siekiant teisėtų darbdavio interesų, išskyrus atvejus, kai kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. “
2. Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi: „2 .
Kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, remiantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, galima tvarkyti, jeigu laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 nurodytų reikalavimų ir taikomos šios duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės:1 ) Darbdavys atlieka teisėtų jo interesų tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas vertinimą ir raštu parengia šio vertinimo ataskaitą. Atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į konkrečių pareigų ar darbo funkcijų ypatumus, riziką, kuri darbdaviui gali kilti asmeniui, teistam už atitinkamas nusikalstamas veikas, einant pareigas ar atliekant darbo funkcijas, reikalavimo asmeniui būti neteistam už atitinkamas nusikalstamas veikas pagrįstumą ir proporcingumą, kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo pagrindines teises ir laisves bei kitas reikšmingas aplinkybes. Atliekant šį vertinimą konsultuojamasi su duomenų apsaugos pareigūnu, jei jis paskirtas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 . 2 ) Darbdavys yra patvirtinęs ir savo interneto svetainėje, jei ją turi, paskelbęs pareigų, kurias einančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už atitinkamas nusikalstamas veikas, arba darbo funkcijų, kurias atliekančiam asmeniui keliamas šis reikalavimas, sąrašą. Šiame sąraše taip pat nurodomos nusikalstamos veikos, už kurias toks asmuo turi būti neteistas. 3 ) Tvarkomi tik to kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, kurio ketinamos eiti arba einamos pareigos ar ketinamos atlikti ar atliekamos darbo funkcijos yra įtrauktos į šios dalies 2 punkte nurodytą sąrašą.
4 ) Darbdavio nurodytos apimties duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas darbdaviui pateikia pats kandidatas, pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, arba darbuotojas. “
3. Buvusias 5 straipsnio 2–4 dalis laikyti atitinkamai 3–5 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 71 straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų priežiūra Tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose minima priežiūros institucija, nurodyta Reglamente (ES) 2016/679 , atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą kompetenciją, yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija arba žurnalistų etikos inspektorius. Priežiūros institucija atlieka tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi juose nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. “4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įgaliojimai ir teisės
1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. 2 .
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi teisę:1 ) neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas;2 ) pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentai ir (ar) įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą.
Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik fiziniam asmeniui iš anksto raštu sutikus leisti įeiti į šias patalpas arba, nesant jo rašytinio sutikimo, pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas;3 ) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su asmens duomenų ir (ar) privatumo apsauga;4 ) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti;5 ) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos;6 ) keistis informacija su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek to reikia jų funkcijoms atlikti;7 ) dalyvauti teisme nagrinėjant bylas dėl tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679 , kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą ;8 ) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones;9 ) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų;10 ) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas;11 ) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti ;12 ) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises .
Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik fiziniam asmeniui iš anksto raštu sutikus leisti įeiti į šias patalpas arba, nesant jo rašytinio sutikimo, pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas;3 ) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su asmens duomenų ir (ar) privatumo apsauga;4 ) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti;5 ) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos;6 ) keistis informacija su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek to reikia jų funkcijoms atlikti;7 ) dalyvauti teisme nagrinėjant bylas dėl tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679 , kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą ;8 ) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones;9 ) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų;10 ) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas;11 ) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti ;12 ) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises . 3 .
3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 34 . Jei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nagrinėdama skundą, turi pagrindą manyti, kad Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo yra neteisėtas, ir jos sprendimas priklauso nuo šio Europos Komisijos sprendimo galiojimo priklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas , ji sustabdo skundo nagrinėjimą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą, turi pagrindą manyti, kad Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo yra neteisėtas, jis priima sprendimą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p. 47)
.Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises ir įgaliojimus. “5 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu Papildyti Įstatymo III skyrių 141 straipsniu: „141 straipsnis. Viešas skelbimas1 .
1. Priežiūros institucija, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusias taisykles, apsaugos priemones, teises ir pavojus bei jų supratimą, savo sprendimus, priimtus atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą ir (ar) išnagrinėjus skundą, išskyrus sprendimus, priimtus pagal šio įstatymo 27 ir 29 straipsnius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos paskelbia viešai savo interneto svetainėje, nepažeisdama asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, kitos įstatymų saugomą paslaptį sudarančios ar kitos įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų. Tuo atveju, kai priežiūros institucija, atlikusi tyrimą ir (ar) patikrinimą ir (ar) išnagrinėjusi skundą, nenustato Reglamento (ES) 2016/679 , kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų, skelbdama savo sprendimą ji neatskleidžia duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo, kurio atžvilgiu priimtas šis sprendimas, tapatybės. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai skelbiami 10 metų nuo jų paskelbimo dienos. 3 . Sprendimų paskelbimo tvarką nustato priežiūros institucija. “6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Sertifikavimo įstaigų akreditavimas
1. Sertifikavimo įstaigas pagal Reglamento (ES) 2016/679
akredituoja, taip pat akreditavimo ir akreditavimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija . 2 . Sertifikavimo įstaigos, pageidaujančios būti akredituotos, akreditavimo išlaidas apmoka pagal Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus įkainius. Už sertifikavimo įstaigos, pageidaujančios būti akredituotos, akreditavimą ir jo atnaujinimą imama valstybės rinkliava. “7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tikrinamo asmens, pareiškėjo, skundžiamo asmens ir pažeidimo padarymu įtariamo asmens teisės ir pareigos
1. Tikrinamas asmuo, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas , ir skundžiamas asmuo , kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. 2 . Tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę:1 ) gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą;2 ) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu;3 ) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą;4 ) susipažinti su skundu, priežiūros institucijos turima tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę, ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią ar kitą įstatymų saugomą informaciją. 3 .
3. Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija šiame skyriuje nurodytais atvejais sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją (toliau kartu šiame straipsnyje – dokumentai) šiems asmenims siunčia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu :1 ) siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) ;2 ) siunčia registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu arba fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ;3 ) įteikia jiems atvykus į priežiūros instituciją;4 ) siunčia kitais jų raštu nurodytais kontaktiniais duomenimis;5 ) siunčia valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytais elektroninio pašto arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresais. 4 . Kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu. 5 .
5. Dokumentų į teikimo gavėjui diena laikoma:1 ) dokumentų, siunčiamų per E. pristatymo sistemą,
priežiūros institucijos dokumentų išsiuntimo dienos;2 ) dokumentų, siunčiamų registruotąja pašto siunta, – diena, kai jie įteikiami gavėjui. Atsisakymas priimti dokumentus, siunčiamus registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jų gavimo prilygsta dokumentų įteikimui;3 ) dokumentus įteikiant jam atvykus į priežiūros instituciją
priežiūros institucijai liekančiuose dokumentuose parašu patvirtina dokumento gavimo faktą arba kai priežiūros institucijos atstovas pažymi, kad gavėjas atsisakė priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimo faktą;4 ) dokumentų ir (ar) rašytinių reikalavimų , siunčiamų elektroninių ryšių priemonėmis,
priežiūros institucijos dokumentų ir (ar) rašytinių reikalavimų išsiuntimo dienos. “8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo įteikimo priežiūros institucijai dienos šią nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“9 straipsnis. Įstatymo papildymas 191 straipsniu Papildyti Įstatymo V skyriaus pirmąjį skirsnį 191 straipsniu: „191 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas atliekant pažeidimų nagrinėjimą
1. Priežiūros institucijos, veikdamos pagal savo kompetenciją ir vykdydamos savo užduotis ir funkcijas, atlikdamos pažeidimų nagrinėjimą aktyviai bendradarbiauja, kad būtų užtikrinta veiksminga Reglamento (ES) 2016/679 , kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo taikymo priežiūra. 2 .
2. Priežiūros institucijos, siekdamos išnagrinėti Reglamento (ES) 2016/679 ir kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, bendradarbiaudamos tarpusavyje turi teisę teikti viena kitai bet kurią būtiną informaciją, įskaitant valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę, kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią ar kitą įstatymų saugomą informaciją. 3 . Jei priežiūros institucijai, atliekančiai pažeidimo nagrinėjimą, kyla abejonių, ar pažeidimo nagrinėjimas priklauso jos kompetencijai, ji turi teisę Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka tarnybinės pagalbos kreiptis į kitą priežiūros instituciją prašydama pateikti nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo jos kompetencijai . Kartu pateikiami reikalingi dokumentai ir informacija. 4 . Pažeidimo nagrinėjimo terminas sustabdomas, kol bus gauta atitinkamos priežiūros institucijos nuomonė. 5 . Prireikus nuomonę teikianti institucija konsultuojasi su kita priežiūros institucija. “10 straipsnis. Įstatymo papildymas 192 straipsniu Papildyti Įstatymo V skyriaus pirmąjį skirsnį 192 straipsniu : „192 straipsnis. Pažeidimų nagrinėjimo terminų skaičiavimo sustabdymas Šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų skaičiavimas sustabdomas, jeigu priežiūros institucija dėl jos nurodymų nevykdymo pradeda administracinės baudos skyrimo procedūrą arba kol gaunama ekspertų (konsultantų) ar kitos priežiūros institucijos išvada, būtina pažeidimui tinkamai įvertinti. “11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Tyrimai ir (ar) patikrinimai, atliekami Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva, ir jų atlikimo tvarka1 .
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su Reglamento (ES) 2016/679 , kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų , šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, galimu pažeidimu. 2 . Pagrindas pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva gali būti visuomenės, valdžios institucijų ir įstaigų, kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų, tarptautinių organizacijų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių, taip pat visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos klausimais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą ir nesiremdama kitų šaltinių pateikta informacija. 3 . 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Reglamento (ES) 2016/679 , kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, galimo pažeidimo šių teisės aktų ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka. 4 . 3. Kai atliekant tyrimus ir (ar) patikrinimus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iniciatyva veikia vadovaujamasi vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679
VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikomas netaikomi šio įstatymo 21 straipsnis straipsnyje nustatyti tyrimo ir (ar) patikrinimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva atlikimo terminai. 4 .
4. Kai tyrimas ir (ar) patikrinimas atliekamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva, skundai, kurių dalykas sutampa su atliekamo tyrimo ir (ar) patikrinimo dalyku, nenagrinėjami. “12 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka
1. Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679 , kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2 . Priežiūros institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679
1 dalies f punktu, gali pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones, nustatytus Reglamente (ES) 2016/679 , šiame įstatyme ir priežiūros institucijos patvirtintoje tvarkoje, reglamentuojančioje skundų nagrinėjimą, atsižvelgdama į konkrečią situaciją ir:1 ) einamaisiais metais nustatytus priežiūros institucijos veiklos prioritetus;2 ) galimus sisteminius pažeidimus;3 ) duomenų subjektų, kurių teisėms ir laisvėms daromas poveikis, skaičių;4 ) galimų pažeidimo pasekmių duomenų subjektui mastą ir pobūdį;5 ) galimą esminį priežiūros institucijos sprendimo poveikį duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo asmens duomenų tvarkymo operacijų tobulinimui;6 ) poreikį pateikti nuomonę esminiu Reglamento (ES) 2016/679 taikymo klausimu;7 ) nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo datą ir tai, ar nagrinėjamas galimas pažeidimas nebekelia padarinių, padariniai buvo pašalinti arba buvo suteikta tinkama padarinių pašalinimo garantija. 2 . 3. Kai nagrinėjant skundą vadovaujamasi Reglamento (ES) 2016/679
VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikoma netaikomi šio įstatymo 30 straipsnio2 dalis dalyje nustatyti skundo nagrinėjimo terminai. 4 .
4. Jei priežiūros institucija nustato, kad ji nagrinėja pareiškėjo pateiktus 2 ar daugiau skundų dėl to paties skundžiamo asmens arba skundai pateikti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių pažeidimų ir to paties skundžiamo asmens, jos sprendimu šie skundai iki skundo nagrinėjimo termino pabaigos gali būti sujungiami ir nagrinėjami kaip vienas skundas. 5 . Priežiūros institucija turi teisę inicijuoti veiksmus, kad skundo dalykas būtų išspręstas taikiai jos nustatyta tvarka. “13 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Skundo pateikimas ir jo turinys
1. Skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai turi teisę pateikti šie pareiškėjai:1 ) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679
(ES) 2016/679 pažeidimų;2 ) duomenų subjektas – dėl kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų;3 ) pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, atitinkanti Reglamento (ES) 2016/679
(ES) 2016/679
(ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimų;3 )
, pažeidimų. 2 .
2. Skundą žurnalistų etikos inspektoriui turi teisę pateikti šie pareiškėjai:1 ) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalyje,
(ES) 2016/679 pažeidimų ;2 ) duomenų subjektas – dėl kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų;3 ) pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, atitinkanti Reglamento (ES) 2016/679
(ES) 2016/679
(ES) 2016/679 pažeidimų. 3 . Skundą raštu galima pateikti tiesiogiai atvykus į priežiūros instituciją, atsiunčiant paštu arba elektroninėmis priemonėmis. 3 . Prie skundo, kurį pateikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 2 dalies 3 punkte nurodytas pareiškėjas, papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad šis pareiškėjas veikia asmens duomenų apsaugos srityje, jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ir savivaldybės informacinėse sistemose . 4 . Prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, t uri būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Prie skundo, kurį šio straipsnio 1 dalies 1,
2 dalyje dalies 1 punkte nurodyto pareiškėjo vardu pateikia pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija pagal Reglamento (ES) 2016/679
įstatymus, reglamentuojančius asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad ji veikia asmens duomenų apsaugos srityje , jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ir savivaldybės informacinėse sistemose . 5 .
5. Skunde nurodoma:1 ) adresatas – priežiūros institucija;2 ) skundo surašymo data;3 ) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a ) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b ) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c ) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas;4 ) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;5 ) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;6 ) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai;7 ) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, kuris pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą tokiu būdu, kuris užtikrina elektroninę asmens atpažintį ir teksto autentiškumą . 6 . Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikiamame skunde dėl Reglamento (ES) 2016/679 15–22 straipsnių galimo pažeidimo, be šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos, papildomai nurodoma informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į duomenų valdytoją ir (ar) duomenų tvarkytoją pagal Reglamento (ES) 2016/679 15–22 straipsnius, kartu su skundu pateikiama duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija . 6 . 7. Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. 8 . Prieš Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikdamas skundą, susijusį su galimais vaizdo stebėjimo teisėtumo pažeidimais, pareiškėjas turi žodžiu arba raštu kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį (jeigu pareiškėjui žinoma jo tapatybė ar kontaktiniai duomenys) dėl informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą gavimo.
Jeigu vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nepateikia pareiškėjui informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį nuo pareiškėjo kreipimosi, pateikta informacija pareiškėjo netenkina arba jis neturi galimybės kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą. Kartu su skundu turi būti pateikta informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį ir šio asmens atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija arba nurodytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės į jį kreiptis. “14 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. Skundo priėmimas Skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas priežiūros institucijos raštu. Šiame rašte nurodoma skundo priėmimo data, skundą ar jo dalį nagrinėjančio priežiūros institucijos atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, skundo registracijos numeris ir galimybė pareiškėjo teises ginti teisme . Skundo ar jo dalies priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas pareiškėjui įteikiamas, išsiunčiamas paštu ar elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. 15 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą1 .
Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu:1 ) skundas ar jo dalis neatitinka šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui , arba jeigu prie skundo nėra pateikti dokumentai, reikalingi skundui išnagrinėti . Šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos nenurodymas skunde arba dokumentų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas be šios informacijos arba dokumentų gali būti nagrinėjamas;2 ) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai;3 ) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų;4 ) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme;5 ) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje;6 ) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas ;7 ) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas;8 ) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai;9 ) prie skundo nėra pateikti šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti dokumentai . 2 .
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka praneša pareiškėjui, jeigu:1 ) skundas ar jo dalis neatitinka šio įstatymo 24 straipsnio 6 ir (ar) 8 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui, arba jeigu prie skundo nėra pateikti dokumentai, reikalingi skundui išnagrinėti. Šio įstatymo 24 straipsnio 6 ir (ar) 8 dalyje nurodytos informacijos nenurodymas skunde arba dokumentų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jei skundas be šios informacijos arba dokumentų gali būti nagrinėjamas;2 ) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas tyrimas ir (ar) patikrinimas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva;3 ) skundas ar jo dalis dėl Reglamento (ES) 2016/67915
(ES) 2016/679
. 2 . Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. Kai kompetentinga institucija yra teismas, skundas ar jo dalis grąžinamas pareiškėjui pateikiant informaciją, kur jam reikėtų kreiptis. 3 . Jeigu priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neinformuoja apie atsisakymą nagrinėti skundą ar jo dalį, laikoma, kad priimtas nagrinėti visas skundas. “16 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Skundo nagrinėjimo nutraukimas1 .
Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį:1 ) gaunamas pareiškėjo prašymas nenagrinėti skundo ar jo dalies;2 ) paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8
punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį;3 ) pareiškėjas priežiūros institucijos reikalavimu nepateikia papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, be kurių neįmanoma išnagrinėti skundo ar jo dalies;4 ) paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių;5 ) paaiškėja, kad pareiškėjas mirė ;6 ) skundo dalykas išsprendžiamas taikiai;7 ) nėra galimybės įteikti skundžiamam asmeniui dokumentų ir priežiūros institucija išnaudojo visas šiame įstatyme nustatytas galimybes įteikti dokumentus . 2 . Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, taip pat priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas tyrimas ir (ar) patikrinimas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva. 2 . Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo nutraukimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį . “17 straipsnis. V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“. 18 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Administracinių baudų skyrimo tvarka1 .
Priežiūros institucija už Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu. 2 . Kai administracinė bauda skiriama pagal šio įstatymo 321 straipsnį, vadovaujamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 2 . 3. Administracines baudas pagal kompetenciją skiria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius arba žurnalistų etikos inspektorius ar jų įgaliotas asmuo. 3 . 4. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip23 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos. 5 . Kai priežiūros institucija veikia vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679 VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikomi šio įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyti administracinės baudos skyrimo terminai. “19 straipsnis. Įstatymo papildymas 321 straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Atsakomybė už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus Jei tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar juos įgyvendinančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, už šių tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, padarytus tvarkant asmens duomenis, mutatis mutandis t aikomos Reglamento (ES) 2016/679
administracinės baudos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje, skyrimą. “20 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Kai byla nagrinėjama rašytinės procedūros tvarka, priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo priima per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente priežiūros institucijos nustatyto termino pabaigos.
Jei byla nagrinėjama žodinės procedūros tvarka posėdyje, priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo priima per 20 darbo dienų nuo posėdžio dienos. Priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas, ir pareiškėjui. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo pareiškėjui nesiunčiamas tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. “21 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas
1. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) . “. 22 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2 . Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, kokį poveikį šiame įstatyme nustatytos priemonės, susijusios su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, turėjo asmenų teisei į asmens duomenų apsaugą. 3 . Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4 . Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2026 m. sausio 1 d. 23 straipsnis.
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 5, 8 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2 . Šio įstatymo 5 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir žurnalistų etikos inspektorius iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus 5 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir žurnalistų etikos inspektorius iki 2024 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 . Iki 2023 m. liepos 1 d. priežiūros institucijoms pateikti skundai nagrinėjami, taip pat pradėti tyrimai ir (ar) patikrinimai atliekami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 6 . Šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatos taikomos ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo metu jos nėra užbaigtos ir dėl jų nėra priimtas priežiūros institucijos sprendimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_47ff66b31a8f456db1fec84fe3383fde_end
P rojekto Nr. XIVP-2437(2) lyginamasis variantas
taip: „3 . Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais bei kitais tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679, (toliau – kiti tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai). “
2Papildyti 1 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
kompetentingų institucijų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme, atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai šie duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. “
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sąvoka „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2016/679. “
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, išskyrus atvejus, kai šie asmens duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti. Kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas teisėtas tik jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų ir tik tokiu mastu, kokiu ji taikoma:
1) Tvarkyti šiuos duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti. 2) Tvarkyti šiuos duomenis būtina, siekiant teisėtų darbdavio interesų, išskyrus atvejus, kai kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už tuos interesus viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. “
2Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, remiantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, galima tvarkyti, jeigu laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 nurodytų reikalavimų ir taikomos šios duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės:
1) Darbdavys atlieka teisėtų savo interesų tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas vertinimą ir raštu parengia šio vertinimo ataskaitą.
Atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į konkrečių pareigų ar darbo funkcijų ypatumus, riziką, kuri darbdaviui gali kilti asmeniui, teistam už tam tikras nusikalstamas veikas, einant pareigas ar atliekant darbo funkcijas, taip pat į reikalavimo asmeniui būti neteistam už tam tikras nusikalstamas veikas pagrįstumą ir proporcingumą, kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo pagrindines teises ir laisves bei kitas reikšmingas aplinkybes. Atliekant šį vertinimą konsultuojamasi su duomenų apsaugos pareigūnu, jeigu jis paskirtas pagal Reglamentą
. 2) Darbdavys yra patvirtinęs ir savo interneto svetainėje, jeigu ją turi, paskelbęs pareigų, kurias einančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už tam tikras nusikalstamas veikas, arba darbo funkcijų, kurias atliekančiam asmeniui keliamas šis reikalavimas, sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodomos ir nusikalstamos veikos, už kurias toks asmuo turi būti neteistas. 3) Tvarkomi tik to kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ar darbuotojo asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, kurio ketinamos eiti pareigos arba ketinamos atlikti darbo funkcijos ar einamos pareigos arba atliekamos darbo funkcijos yra įtrauktos į šios dalies 2 punkte nurodytą sąrašą.
4) Darbdavio nurodytos apimties duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas darbdaviui pateikia pats kandidatas, pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, arba darbuotojas. “
3–5 dalimis. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 71 straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų priežiūra Kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose minima priežiūros institucija, nurodyta Reglamente (ES) 2016/679, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą kompetenciją, yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija arba žurnalistų etikos inspektorius. Priežiūros institucija atlieka kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi juose nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
įgaliojimai ir teisės
Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. 2.
taip pat turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas;
2) pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentai ir (ar) įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą.
Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik fiziniam asmeniui iš anksto raštu sutikus leisti įeiti į šias patalpas arba, kai tokio rašytinio sutikimo nėra, pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas;
3) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su asmens duomenų ir
(ar) privatumo apsauga;
4) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti;
5) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos;
informacija su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek to reikia jų funkcijoms atlikti;
tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų kreiptis į teismą ar kitaip dalyvauti nagrinėjant bylą teisme siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą ;
8) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones;
9) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų;
10) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas;
11) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti ;
12) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises .
Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik fiziniam asmeniui iš anksto raštu sutikus leisti įeiti į šias patalpas arba, kai tokio rašytinio sutikimo nėra, pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas;
3) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su asmens duomenų ir
(ar) privatumo apsauga;
4) kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti;
5) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos;
informacija su kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek to reikia jų funkcijoms atlikti;
tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų kreiptis į teismą ar kitaip dalyvauti nagrinėjant bylą teisme siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą ;
8) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones;
9) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų;
10) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas;
11) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti ;
12) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises . 3.
turi kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir
(ar) privatumo apsaugą, nustatytų teisių. 34 . Jei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nagrinėdama skundą, turi pagrindą manyti, kad Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo yra neteisėtas, ir jos sprendimas priklauso nuo šio Europos Komisijos sprendimo galiojimo priklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas , ji sustabdo skundo nagrinėjimą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą, turi pagrindą manyti, kad Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo yra neteisėtas, jis priima sprendimą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p. 47)
tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises ir įgaliojimus. “
straipsniu Papildyti Įstatymo III skyrių 141 straipsniu: „141 straipsnis. Viešas priežiūros institucijos sprendimų skelbimas 1.
Priežiūros institucija, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusias taisykles, apsaugos priemones, teises ir pavojus bei jų supratimą, savo sprendimus, priimtus atlikus tyrimą ir
(ar) patikrinimą ir (ar) išnagrinėjus skundą, išskyrus sprendimus, priimtus pagal šio įstatymo 27 ir 29 straipsnius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos paskelbia viešai savo interneto svetainėje, nepažeisdama asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties, kitos įstatymų saugomą paslaptį sudarančios ar kitos įstatymų saugomos informacijos apsaugos reikalavimų. Kai priežiūros institucija, atlikusi tyrimą ir (ar) patikrinimą ir
(ar) išnagrinėjusi skundą, nenustato Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų, skelbdama savo sprendimą ji neatskleidžia duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo, kurio atžvilgiu priimtas šis sprendimas, tapatybės. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai skelbiami 10 metų nuo jų paskelbimo dienos. 3. Sprendimų skelbimo tvarką nustato priežiūros institucija. “
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Sertifikavimo įstaigų akreditavimas
Reglamento (ES) 2016/679
akredituoja, taip pat ir šio akreditavimo ir akreditavimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija . 2. Sertifikavimo įstaigos, pageidaujančios būti akredituotos, akreditavimo išlaidas apmoka pagal Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus įkainius. Už sertifikavimo įstaigos, pageidaujančios būti akredituotos, akreditavimą ir jo atnaujinimą imama valstybės rinkliava. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Tikrinamo asmens, pareiškėjo, skundžiamo asmens ir pažeidimo padarymu įtariamo asmens teisės ir pareigos
1Tikrinamas asmuo,
kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas , ir skundžiamas asmuo , kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. 2. Tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę:
1) gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą;
2) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir
(ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu;
3) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą;
skundu, priežiūros institucijos turima tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę, ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią ar kitą įstatymų saugomą informaciją. 3.
asmenys yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija šiame skyriuje nurodytais atvejais sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją (toliau kartu šiame straipsnyje – dokumentai) šiems asmenims siunčia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu :
1) siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) ;
registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu arba fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ;
jiems atvykus į priežiūros instituciją;
4) siunčia kitais jų raštu nurodytais kontaktiniais duomenimis;
5) siunčia informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytais elektroninio pašto arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresais. 4. Kai priežiūros institucijai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu. 5.
teikimo gavėjui diena laikoma:
1) dokumentų, siunčiamų per E. pristatymo sistemą,
darbo diena, einanti po priežiūros institucijos dokumentų išsiuntimo dienos;
2) dokumentų, siunčiamų registruotąja pašto siunta,
3) dokumentus įteikiant jam atvykus į priežiūros instituciją
priežiūros institucijai liekančiuose dokumentuose parašu patvirtina dokumento gavimo faktą arba kai priežiūros institucijos atstovas pažymi, kad gavėjas atsisakė priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimo faktą;
4) dokumentų ir (ar) rašytinių reikalavimų , siunčiamų elektroninių ryšių priemonėmis,
priežiūros institucijos dokumentų ir (ar) rašytinių reikalavimų išsiuntimo dienos. “
Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, ji turi teisę per
priėmimo įteikimo priežiūros institucijai dienos šią nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
straipsniu Papildyti Įstatymo V skyriaus pirmąjį skirsnį 191 straipsniu: „191 straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas atliekant pažeidimų nagrinėjimą
savo kompetenciją ir atlikdamos savo užduotis ir funkcijas, aktyviai bendradarbiauja, kad būtų užtikrinta veiksminga Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo taikymo priežiūra. 2.
2016/679 ir kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, bendradarbiaudamos tarpusavyje turi teisę viena kitai teikti bet kurią būtiną informaciją, įskaitant valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę, kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią ar kitą įstatymų saugomą informaciją. 3. Jei priežiūros institucijai, atliekančiai pažeidimo nagrinėjimą, kyla abejonių, ar nagrinėti pažeidimą priklauso jos kompetencijai, ji turi teisę Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka tarnybinės pagalbos kreiptis į kitą priežiūros instituciją, prašydama pateikti nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo jos kompetencijai . Kartu pateikiami reikalingi dokumentai ir informacija. 4. Pažeidimo nagrinėjimo terminas sustabdomas, kol gaunama reikiamos priežiūros institucijos nuomonė. 5. Nuomonę teikianti priežiūros institucija prireikus konsultuojasi su kita priežiūros institucija. “
straipsniu Papildyti Įstatymo V skyriaus pirmąjį skirsnį 192 straipsniu : „192 straipsnis. Pažeidimų nagrinėjimo terminų skaičiavimo sustabdymas Šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse ir 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų skaičiavimas sustabdomas, jeigu priežiūros institucija dėl jos nurodymų nevykdymo pradeda administracinės baudos skyrimo procedūrą arba kol gaunama ekspertų (konsultantų) ar kitos priežiūros institucijos išvada, būtina pažeidimui tinkamai įvertinti. “
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Tyrimai ir (ar) patikrinimai, atliekami Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva, ir jų atlikimo tvarka 1.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų , šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, galimu pažeidimu. 2. Pagrindas pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva gali būti visuomenės, valdžios institucijų ir įstaigų, kitų valstybių asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų, tarptautinių organizacijų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių, taip pat visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos klausimais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą ir nesiremdama kitų šaltinių pateikta informacija. 3. 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, galimo pažeidimo šių teisės aktų ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka. 4. 3. Kai atliekant tyrimus ir (ar) patikrinimus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iniciatyva veikia vadovaujamasi vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679
VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikomas netaikomi šio įstatymo 21 straipsnis straipsnyje nustatyti tyrimo ir (ar) patikrinimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva atlikimo terminai. 4.
tyrimas ir (ar) patikrinimas atliekamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva, skundai, kurių dalykas sutampa su atliekamo tyrimo ir
(ar) patikrinimo dalyku, nenagrinėjami. “
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka
Reglamento (ES) 2016/679, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir
(ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio
punktu, gali pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones, nustatytus Reglamente (ES) 2016/679, šiame įstatyme ir priežiūros institucijos patvirtintame tvarkos apraše, kuriame reglamentuojamas skundų nagrinėjimas, atsižvelgdama į konkrečią situaciją ir:
1) einamaisiais metais nustatytus priežiūros institucijos veiklos prioritetus;
2) galimus sisteminius pažeidimus;
3) duomenų subjektų, kurių teisėms ir laisvėms daromas poveikis, skaičių;
4) galimų pažeidimo pasekmių duomenų subjektui mastą ir pobūdį;
5) galimą esminį priežiūros institucijos sprendimo poveikį duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo asmens duomenų tvarkymo operacijų tobulinimui;
6) poreikį pateikti nuomonę esminiu Reglamento (ES) 2016/679 taikymo klausimu;
7) nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo datą ir tai, ar nagrinėjamas galimas pažeidimas nebekelia padarinių, padariniai buvo pašalinti arba buvo suteikta tinkama padarinių pašalinimo garantija. 2. 3. Kai nagrinėjant skundą vadovaujamasi Reglamento (ES) 2016/679
VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikoma netaikomi šio įstatymo 30 straipsnio2 dalis dalyje nustatyti skundo nagrinėjimo terminai. 4.
pareiškėjo pateiktus 2 ar daugiau skundų dėl to paties skundžiamo asmens arba skundai pateikti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių pažeidimų ir to paties skundžiamo asmens, savo sprendimu šiuos skundus iki skundo nagrinėjimo termino pabaigos gali sujungti ir nagrinėti kaip vieną skundą. 5. Priežiūros institucija turi teisę inicijuoti veiksmus, kad skundas jos nustatyta tvarka būtų išspręstas taikiai. “
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Skundo pateikimas ir jo turinys
apsaugos inspekcijai turi teisę pateikti šie pareiškėjai:
1) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/67977 straipsnio 1 dalyje, – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų;
2) duomenų subjektas – dėl kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų;
nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, atitinkanti Reglamento (ES) 2016/679
(ES) 2016/679
(ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimų;
fizinis ar juridinis asmuo – dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo IX skyriaus, išskyrus
, pažeidimų. 2.
2Skundą žurnalistų etikos inspektoriui turi teisę pateikti šie pareiškėjai:
1) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalyje, – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų ;
2) duomenų subjektas – dėl kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų;
3) pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, atitinkanti Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnio 2 dalį – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų. 3. Skundą raštu galima pateikti tiesiogiai atvykus į priežiūros instituciją, atsiunčiant paštu arba elektroninėmis priemonėmis. 3. Prie skundo, kurį pateikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 2 dalies 3 punkte nurodytas pareiškėjas, papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad šis pareiškėjas veikia asmens duomenų apsaugos srityje, jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra informacinėse sistemose . 4. Prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, t uri būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Prie skundo, kurį šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose arba 2 dalyje dalies 1 punkte nurodyto pareiškėjo vardu pateikia pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija pagal Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnio 1 dalį ar įstatymus, reglamentuojančius asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad ji veikia asmens duomenų apsaugos srityje , jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra informacinėse sistemose . 5.
5Skunde nurodoma:
1) adresatas – priežiūros institucija;
2) skundo surašymo data;
3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys:
a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys;
b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys;
c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas;
4) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;
5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;
6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai;
7) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą tokiu būdu, kuriuo užtikrinama elektroninė asmens atpažintis ir teksto autentiškumas . 6. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikiamame skunde dėl Reglamento
15–22 straipsnių galimo pažeidimo, be šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos, papildomai nurodoma informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į duomenų valdytoją ir (ar) duomenų tvarkytoją pagal Reglamento (ES) 2016/679 15–22 straipsnius, kartu su skundu pateikiama duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija . 6. 7. Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. 8. Prieš Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikdamas skundą, susijusį su galimais vaizdo stebėjimo teisėtumo pažeidimais, pareiškėjas turi žodžiu arba raštu kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį (jeigu pareiškėjui žinoma jo tapatybė ir (ar) kontaktiniai duomenys) dėl informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą gavimo.
Jeigu vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nepateikia pareiškėjui informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį nuo pareiškėjo kreipimosi, pateikta informacija pareiškėjo netenkina arba jis neturi galimybės kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą. Kartu su skundu turi būti pateikta informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį ir šio asmens atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija arba nurodytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės kreiptis į šį asmenį. “
galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. Skundo priėmimas Skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas priežiūros institucijos raštu. Šiame rašte nurodoma skundo priėmimo data, skundą ar jo dalį nagrinėjančio priežiūros institucijos atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, skundo registracijos numeris ir galimybė pareiškėjo teises ginti teisme . Skundo ar jo dalies priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas pareiškėjui įteikiamas, išsiunčiamas paštu ar elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. 16 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą 1.
Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu:
įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui , arba jeigu prie skundo nėra pateikti dokumentai, reikalingi skundui išnagrinėti . Šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos nenurodymas skunde arba dokumentų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skundas be šios informacijos arba dokumentų gali būti nagrinėjamas;
2) skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai;
3) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta priežiūros institucijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų;
4) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme;
5) skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijoje;
6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas;
7) skundo tekstas neįskaitomas, neaiškiai suformuluotas pareiškėjo prašymas ar skundo turinys nesuprantamas;
8) nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai;
dalyse nurodyti dokumentai . 2.
apsaugos inspekcija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka praneša pareiškėjui, jeigu:
ir (ar) 8 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų skundo turiniui, arba jeigu prie skundo nėra pateikti dokumentai, reikalingi skundui išnagrinėti. Šio įstatymo
dokumentų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skundas be šios informacijos arba dokumentų gali būti nagrinėjamas;
2) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas tyrimas ir (ar) patikrinimas jos pačios iniciatyva;
ar jo dalis dėl Reglamento (ES) 2016/67915
Reglamento (ES) 2016/679
. 2. 3. Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perduoda skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui. Kai kompetentinga institucija yra teismas, skundas ar jo dalis grąžinamas pareiškėjui pateikiant informaciją, kur jam reikėtų kreiptis. 4. Jeigu priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neinformuoja apie atsisakymą nagrinėti skundą ar jo dalį, laikoma, kad visas skundas priimtas nagrinėti. “
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Skundo nagrinėjimo nutraukimas 1.
Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį:
1) gaunamas pareiškėjo prašymas nenagrinėti skundo ar jo dalies;
2) paaiškėja, kad yra šio įstatymo
punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį;
3) pareiškėjas priežiūros institucijos reikalavimu nepateikia papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, be kurių neįmanoma išnagrinėti skundo ar jo dalies;
4) paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių;
5) paaiškėja, kad pareiškėjas mirė ;
6) skundas išsprendžiamas taikiai;
7) nėra galimybės įteikti skundžiamam asmeniui dokumentų ir priežiūros institucija išnaudojo visas šiame įstatyme nustatytas galimybes įteikti dokumentus . 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, taip pat priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas tyrimas ir (ar) patikrinimas jos pačios iniciatyva. 2. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo nutraukimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį . “
ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“. 19 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Administracinių baudų skyrimo
tvarka
Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu. 2.
įstatymo 321 straipsnį, vadovaujamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 2. 3. Administracines baudas pagal kompetenciją skiria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius arba žurnalistų etikos inspektorius ar jų įgaliotas asmuo. 3. 4. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip23 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos. 5. Kai priežiūros institucija veikia vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679 VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnių nuostatomis , netaikomi šio įstatymo
nustatyti administracinės baudos skyrimo terminai. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Atsakomybė už kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus Jei kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, už šių kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, padarytus tvarkant asmens duomenis, mutatis mutandis t aikomos Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, įskaitant administracinės baudos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje, skyrimą. “
Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 . Kai byla nagrinėjama rašytinės procedūros tvarka, priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo priima per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytame dokumente priežiūros institucijos nustatyto termino pabaigos. Jei byla nagrinėjama žodinės procedūros tvarka posėdyje, priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo priima per 20 darbo dienų nuo posėdžio dienos.
Priežiūros institucija sprendimą dėl administracinės baudos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas, ir pareiškėjui. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo pareiškėjui nesiunčiamas, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. “
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priedas
12016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) .
“. 23 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo
ex post vertinimas
Respublikos teisingumo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, kokį poveikį šiame įstatyme nustatytos priemonės, susijusios su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, turėjo asmenų teisei į asmens duomenų apsaugą. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio 1 d. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3.
Respublikos Vyriausybė, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir žurnalistų etikos inspektorius iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus 6 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir žurnalistų etikos inspektorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki 2024 m. liepos 1 d. priežiūros institucijoms pateikti skundai nagrinėjami, taip pat pradėti tyrimai ir (ar) patikrinimai atliekami iki įsigaliojant šiam įstatymui nustatyta tvarka. 6. Šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 191 straipsnio nuostatos taikomos ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki įsigaliojant šiam įstatymui, jeigu įsigaliojant šiam įstatymui jos nėra baigtos ir dėl jų nėra priimtas priežiūros institucijos sprendimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS, TYRIMO, ATSKLEIDIMO AR BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO UŽ JAS, BAUSMIŲ VYKDYMO ARBA NACIONALINIO SAUGUMO AR GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 3, 7, 39, 40, 41, 43, 44, 50
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1 ) siekiama sudaryti sąlygas efektyviam teisės į asmens duomenų apsaugą gynimui, užtikrinti visuomenės informuotumą apie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymo praktiką bei priežiūros institucijų veiklos skaidrumą, rasti tinkamą balansą darbdaviams tvarkant darbuotojų teistumo duomenis. Siekiant šių tikslų, Įstatymo projekte siūloma:1 ) tobulinti priežiūros institucijų atliekamo skundų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo bei tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo tvarką, nustatyti priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmą;2 ) užtikrinti tinkamą tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų vykdymą;3 ) naujai reglamentuoti teistumo duomenų tvarkymą su darbo santykiais susijusiais atvejais;4 ) užtikrinti priežiūros institucijų sprendimų viešinimą. Pagarba asmens teisėms ir laisvėms yra vienas iš Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2020 m. gruodžio 11 d. Seimo nutarimu Nr. XIV-72 (toliau – Vyriausybės programa), nurodytų teisėkūros prioritetų. Vyriausybės programoje taip pat įtvirtintas siekis tinkamai įgyvendinti asmens duomenų apsaugą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę „Įvykdyti viešąsias konsultacijas dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo peržiūros, siekiant įvertinti jo veikimą ir priimti Vyriausybės sprendimą dėl teisinio reguliavimo spragų panaikinimo ir ES teisės įgyvendinimo“, 2022 m. kovo–gegužės mėn. vykdė viešųjų konsultacijų susitikimų ciklą, kurio metu su suinteresuotais asmenimis buvo diskutuota 5 temomis ir surengti 6 susitikimai–apskritojo stalo diskusijos [1] . Nors dauguma atvejų diskusijose nebuvo identifikuotas poreikis keisti reguliavimą, tačiau buvo pateikta konkrečių pasiūlymų dėl teistumo duomenų tvarkymo ypatumų su darbo santykiais susijusiais atvejais. Viešųjų konsultacijų „paraštėse“ taip pat ne kartą buvo pabrėžtas duomenų valdytojų ir tvarkytojų poreikis didesniam priežiūros institucijų sprendimų viešumui. Poreikį keisti priežiūros institucijų atliekamo skundų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarką paskatino ženkliai padidėjęs asmenų skundų dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – Reglamentas) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) pažeidimų skaičius [2] . Be to, dalis nagrinėjamų atvejų tapo sudėtingesni, reikalaujantys didelės apimties duomenų analizės, naujų technologijų veikimo analizės ir įvertinimo, didelių žmogiškųjų, techninių bei laiko išteklių; dažnai tenka nagrinėti skundus ar atlikti tyrimus bei patikrinimus taikant Reglamente įtvirtintą bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, t. y. tyrimų veiksmus ir priimamus sprendimus tarpusavyje koordinuoti su kitomis Europos Sąjungos duomenų apsaugos priežiūros institucijomis.
Padidėjus skundų skaičiui, priežiūros institucijos neproporcingai didelius resursus skiria skundų nagrinėjimo veiklai, kai tuo tarpu efektyvesnės teisių į asmens duomenų apsaugą apsaugos galima būtų pasiekti koncentruojant priežiūros institucijų veiklą į rizikingiausius sektorius, teikiant duomenų valdytojams ir tvarkytojams metodinę pagalbą, šviečiant visuomenę, t. y., daugiau veikiant preventyviai. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąją praktiką nagrinėjant asmenų skundus dėl teisių į asmens duomenų apsaugą pažeidimų, konstatuotina, kad šiuo metu ADTAĮ įtvirtintos skundų nagrinėjimo procedūros yra nepakankamai efektyvios. Problemas, susijusias su skundų nagrinėjimu Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (toliau – VDAI), ir būtinybę imtis kompleksinių priemonių ne kartą nurodė ir Seimo kontrolierius [3] . Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 3, 7, 39, 40, 41, 43, 44, 50 straipsnių pakeitimo, IX skyriaus pavadinimo bei priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr.
2 ) siekiama užtikrinti sąlygas tinkamai tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas ir bausmių vykdymo tikslais, nuostatų priežiūrai. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VDAI, atsižvelgdama į Vyriausybės kanceliarijos rekomendaciją [4] , pateikė Teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu ir tyrimų atlikimu. Įstatymų projektus, įvertinusi viešųjų konsultacijų rezultatus, VDAI pateiktus pasiūlymus, taip pat Europos Sąjungos teisėkūros vystymosi ypatumus, parengė Teisingumo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ADTAĮ taikomas kartu su Reglamentu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. ADTAĮ 7 straipsnis apibrėžia priežiūros institucijų kompetenciją tik dėl Reglamento ir ADTAĮ priežiūros. Tačiau kiti tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai (ir Europos Sąjungos institucijose nagrinėjami pasiūlymai dėl naujų Europos Sąjungos teisės aktų) taip pat nustato priežiūros institucijų užduotis, funkcijas ir teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymo taisyklių priežiūra atskirose srityse, tačiau ADTAĮ nėra nuorodų į kitus tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl priežiūros institucijų įgaliojimų vykdymo, įgyvendinat šių aktų priežiūrą.
ADTAĮ 5 straipsnis nustato labai ribotas darbdavių galimybes tvarkyti darbuotojų ar pretendentų eiti pareigas teistumo duomenis ( duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas leidžiama tvarkyti tik tuo atveju, kai šie asmens duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti) , tuo tarpu viešųjų konsultacijų metu buvo identifikuotas didesnis darbdavių poreikis tvarkyti kandidatų ar darbuotojų teistumo duomenis teisėto intereso pagrindu . ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtinta teisė pažeidimų nagrinėjimo metu, gavus teismo leidimą, įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), tačiau nėra įtvirtintos galimybės patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas gavus t ikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų sutikimą patekti į šias patalpas be teismo leidimo. Galiojantis ADTAĮ neįpareigoja priežiūros institucijų skelbti sprendimus, priimtus atlikus tyrimą, patikrinimą ar išnagrinėjus skundą. Pagal ADTAĮ 16 straipsnio 2 dalį akreditavimo išlaidos turėtų būti apmokamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus įkainius. Atsižvelgiant į tai, kad sertifikavimo įstaigų akreditavimas bus VDAI teikiama paslauga, už šios paslaugos suteikimą tikslingiau nustatyti ne atskirus įkainius, o valstybės rinkliavą.
ADTAĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tikrinamas asmuo, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente ir ADTAĮ nurodytas teises ir pareigas. Tokia formuluotė gali būti interpretuojama kaip ribojanti asmenų teises laiko atžvilgiu, tačiau praktikoje dažnai kyla poreikis tam tikras teises realizuoti ir po to, kai jau yra atliktas tyrimas ir (ar) patikrinimas ar išnagrinėtas skundas, pavyzdžiui, teisę susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo medžiaga, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga. Vadovaujantis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu skundžiamas asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją , tačiau šiuo metu ADTAĮ nėra numatyta galimybė susipažinti su skundu. ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad t ikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo priežiūros institucijos yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją šiems asmenims siunčia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Tačiau šie ADTAĮ įtvirtinti būdai nėra pakankami ir siekiama išplėsti sąrašą, įtraukiant tiesioginį įteikimą atvykus į priežiūros instituciją, siuntimą elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas kitose valstybės informacinėse sistemose ir registruose ir kt. ADTAĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę skųsti teismo nutartį atmesti prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 152 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu skundžiama pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Dėl tokio nevienodo teisinio reguliavimo praktikoje pasitaiko nesklandumų.
Reglamento taisyklių taikymą, priklausomai nuo asmens duomenų tvarkymo tikslų, prižiūri dvi priežiūros institucijos – VDAI ir žurnalistų etikos inspektorius, o ADTAĮ 7 straipsnis nustato šių institucijų pareigą bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų užtikrintas Reglamente įtvirtintas bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo laikymasis, tačiau nėra nustatyta, kaip priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos atskirti kompetencijas, kai priežiūros institucijų kompetencijų atskyrimas pagal asmens duomenų tvarkymo tikslus nėra akivaizdžiai aiškus. ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta VDAI teisė savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, o ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl galimų pažeidimų. Tačiau ADTAĮ nėra suteikta teisė nenagrinėti skundų tokiais atvejais, kai atliekamas tyrimas ar patikrinimas VDAI iniciatyva ir šių skundų dalykas sutampa su atliekamo tyrimo ar patikrinimo dalyku. Taip pat ADTAĮ nėra įtvirtintos galimybės, nustačius, kad priežiūros institucijoje yra nagrinėjami du ar daugiau skundai dėl to paties skundžiamo asmens arba skundai pateikti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių to paties skundžiamo asmens pažeidimų, priimti sprendimą sujungti skundus ir juos nagrinėti kaip vieną skundą ir dėl jų priimti vieną sprendimą. ADTAĮ 21 straipsnyje yra įtvirtinti tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo terminai, ADTAĮ 30 straipsnyje nurodyti skundų nagrinėjimo terminai. Tačiau ADTAĮ nėra nuostatų dėl terminų skaičiavimo sustabdymo. Reglamento 57 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta priežiūros institucijų užduotis nagrinėti skundus ir tinkamu mastu tirti skundo dalyką. Tačiau skundo tyrimo tinkamu mastu institutas nėra išplėtotas nei ADTAĮ, nei Reglamente.
Todėl, siekiant užtikrinti tiek duomenų subjektų, tiek duomenų valdytojų teisėtus lūkesčius, susijusius su skundų nagrinėjimu, ir suteikti galimybę priežiūros institucijoms skundus nagrinėti pasirenkant tinkamiausius būdus ir priemones pagal konkretaus atvejo aplinkybes, reikia išplėtoti skundų nagrinėjimo tinkamu mastu institutą. Galiojantis ADTAĮ nenumato priežiūros institucijų teisės inicijuoti veiksmus dėl taikaus skundo dalyko išsprendimo. Reglamento 80 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama galimybė nacionalinėje teisėje nustatyti, kad ne pelno įstaiga, organizacija ar asociacija, kuri veikia duomenų subjekto teisių bei laisvių apsaugos srityje, be duomenų subjekto įgaliojimų turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, jei mano, kad duomenų subjekto teisės pagal Reglamentą buvo pažeistos. Tokios galimybės ADTAĮ šiuo metu nenustato. ADTAĮ nėra nustatyta skundų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo nagrinėjimo ypatumų. Pagrindai, kuriems esant priežiūros institucija atsisako nagrinėti skundą, reglamentuojami ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų nustato, kad atsisakoma nagrinėti skundą, jei dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šio pagrindo nėra galimybės pritaikyti tais atvejais, kai dėl skundo dalyko priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis yra apskųstas ir vyksta tokio apskundimo nagrinėjimo procesas. Taigi priežiūros institucija formaliai turėtų priimti skundą nagrinėti, tačiau skundas faktiškai nebūtų nagrinėjamas, kol nebūtų išspręstas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Taip pat nors ADTAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prie skundo turi būti pateikti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, tačiau ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje prie atsisakymo pagrindų nėra nuostatos, kad priežiūros institucija gali atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu kartu su juo nėra pateikiami skundui nagrinėti būtini dokumentai. Reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta duomenų subjekto teisė kreiptis į duomenų valdytoją su prašymu pagal Reglamento 15–22 straipsnius, taip pat duomenų valdytojo pareiga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių tas terminas gali būti pratęstas) pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą. Pažymėtina, kad Reglamento 12 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad, jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone. Tačiau ADTAĮ nėra įtvirtintas vienas iš pagrindų atsisakyti nagrinėti skundą, kai skundas teikiamas dar nepraėjus Reglamento 12 straipsnio 3 dalyje numatytam vieno mėnesio terminui. ADTAĮ 26 straipsnyje nustatyta įtvirtinta priežiūros institucijos pareiga informuoti pareiškėją apie skundo ar jo dalies priėmimo faktą, tačiau ji yra perteklinė ir trukdo efektyviam ir ekonomiškam skundų nagrinėjimo procesui. ADTAĮ 29 straipsnyje yra įtvirtinti skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindai. Šį straipsnį yra poreikis papildyti nutraukimo pagrindais, kurie susiję su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamais pasiūlymais.
1 teikiamais pasiūlymais. ADTAĮ 21, 30 ir 34 straipsniuose nustatyti priežiūros institucijų tam tikrų veiksmų (tyrimo ar patikrinimo, skundo išnagrinėjimo, administracinės baudos skyrimo) atlikimo terminai, tačiau tais atvejais, kai priežiūros institucija veikia pagal Reglamento VII skyriuje įtvirtintus bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmus ir turi pareigą gauti Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę arba bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atlikti šių veiksmų nustatytais terminai neįmanoma. ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau toks terminas sudaro sąlygas asmens duomenų apsaugos reikalavimus pažeidusiems asmenims nepagrįstai išvengti atsakomybės, ypač jei vykdomas pažeidimo tyrimas keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą ir tyrimo terminai yra ilgesni nei dveji metai. Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas Nr. XI-1336 (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) nustato, kad VDAI gali atlikti tyrimus, nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų, taikyti poveikio priemones, įskaitant administracinės baudos skyrimą už šio įstatymo pažeidimus. Tuo tarpu kai kuriuose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose (reglamentuose) nurodoma priežiūros institucijų, paskirtų pagal Reglamentą ar Direktyvą (ES) 2016/680 [5] , pareiga stebėti, ar valstybės narės asmens duomenis tvarko teisėtai, įskaitant ir sankcijų skyrimą, taigi nepatikslinus šiuo metu esamo reguliavimo gali kilti abejonių dėl VDAI įgaliojimų veikti pagal kitus tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos teisės aktus. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto Nr. 1 tikslams pasiekti siūloma:1 ) papildyti ADTAĮ nuostatomis, kurios užtikrintų skundų nagrinėjimo bei tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo operatyvumą ir efektyvumą, tuo pačiu sudarant sąlygas apginti didesnio duomenų subjektų rato teises ir interesus;2 ) suteikti darbdaviams galimybę (ne prievolę) tvarkyti darbuotojų ir pretendentų į darbuotojus teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą, kartu nustatant atitinkamas darbdavio pareigas ir duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones;3 ) įpareigoti priežiūros institucijas viešinti priimtus sprendimus;4 ) papildyti ADTAĮ nuostatomis dėl įstatymo taikymo asmens duomenų tvarkymui, kuris reglamentuojamas kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Priėmus Įstatymo projektu Nr.
Priėmus Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus kompleksinius teisinio reguliavimo pakeitimus, bus užtikrinta efektyvesnė teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga, kadangi bus sudarytos prielaidos priežiūros institucijų veiklą koncentruoti į rizikingiausius sektorius, teikiant duomenų valdytojams ir tvarkytojams metodinę pagalbą, šviečiant visuomenę, t. y., daugiau veikiant preventyviai; duomenų subjektai savo teises galės ginti remdamiesi kitų Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis, o priežiūros institucijos – taikyti poveikio priemones už tų nuostatų pažeidimus; bus užtikrintas tinkamas Reglamente įtvirtintų bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmų taikymas; bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams; darbdaviams bus išplėstos galimybės tvarkyti darbuotojų teistumo duomenis, kartu nustatant aiškius su tokiu tvarkymu susijusius įpareigojimus ir duomenų subjektų teisių apsaugos priemones; taip pat bus labiau užtikrintas visuomenės informuotumas apie Reglamento taikymo praktiką, duomenų subjektų teises bei priežiūros institucijų veiklos skaidrumas. 1 ) Pakeitimai, susiję su skundų nagrinėjimo bei tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo sąlygomis ir procedūromis Kaip jau minėta, įsigaliojus Reglamentui ženkliai išaugo priežiūros institucijoms pateikiamų skundų kiekis, dalis nagrinėjamų atvejų tapo sudėtingesni, reikalaujantys didelės apimties duomenų analizės, naujų technologijų veikimo analizės ir įvertinimo, didelių žmogiškųjų, techninių bei laiko išteklių. Nagrinėjant kiekvieną skundą pagal šiuo metu galiojančius ADTAĮ reikalavimus ir atliekant kiekvienu atveju tos pačios apimties nagrinėjimo veiksmus, neproporcingos pastangos skiriamos pavieniams atvejams, o dažnu atveju išnagrinėjus skundą paaiškėja, kad jis nebuvo pagrįstas [6] . Reglamento 57 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta priežiūros institucijų užduotis nagrinėti skundus ir tinkamu mastu tirti skundo dalyką .
Taigi priežiūros institucijos privalo nagrinėti pateiktus duomenų subjektų skundus, tačiau Reglamentas numato, kad skundo dalyką priežiūros institucijos turi nagrinėti tinkamu mastu. Vadinasi, Reglamentas suteikia priežiūros institucijoms diskrecijos teisę dėl skundų nagrinėjimo būdų ir priemonių. Akademinėje literatūroje dėl priežiūros institucijų atliekamų užduočių pasisakoma, kad Reglamentas neleidžia priežiūros institucijoms nepaisyti nė vienos iš 22 užduočių, tačiau nenumato, kaip šios užduotys turi būti vykdomos. Priežiūros institucijų nepriklausomumas leidžia joms nustatyti savo užduočių prioritetus. Prioritetai pirmiausia reikalingi, nes priežiūros institucijos, kaip nepriklausomos institucijos, turi veikti veiksmingai ir atskaitingai. Veiksmingumo ir atskaitomybės poreikis pateisina išvadą, kad strateginis požiūris priežiūros institucijoms yra būtinas pagal Reglamentą [7] . Visgi priežiūros institucijų strateginis požiūris ir prioritetų nustatymas nėra be apribojimų. Pareigą nagrinėti skundus yra pabrėžęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) pažymėdamas, kad priežiūros institucijos turi nagrinėti skundus ypač kruopščiai [8] . Vadinasi, viena vertus, duomenų subjektai turi būti užtikrinti, kad jų skundai bus įvertinti tinkamai. Kita vertus, priežiūros institucijos neturėtų skirti didelę dalį savo išteklių skundams nagrinėti [9] , nes dėl to gali nukentėti kitų priežiūros institucijai paskirtų užduočių atlikimas, mažinamos galimybės veikti proaktyviai, o ne tik reaktyviai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir siekiant nustatyti subalansuotą požiūrį dėl skundų nagrinėjimo, kuriuo būtų užtikrinama pusiausvyra tarp duomenų subjektų teisėtų lūkesčių dėl jų pateiktų skundų tinkamo išnagrinėjimo ir priežiūros institucijų užduočių atlikimo, Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma išplėtoti skundo nagrinėjimo tinkamu mastu institutą, įtvirtintą Reglamento 57 straipsnio 1 dalies f punkte: 12 straipsniu siūloma ADTAĮ 23 straipsnį papildyti ir nustatyti, kad priežiūros institucija , vadovaudamasi Reglamento 57 straipsnio 1 dalies f punktu, gali pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones, nustatytus Reglamente, įstatyme ir priežiūros institucijos patvirtintoje tvarkoje, reglamentuojančioje skundų nagrinėjimą . Taip patvirtinama priežiūros institucijos pareiga nagrinėti skundus, kaip to ir reikalauja Reglamentas, tačiau jai suteikiama teisė skundus nagrinėti pasirenkant tinkamiausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones, pavyzdžiui, priežiūros institucija gavusi duomenų subjekto skundą apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie asmens duomenų tvarkymą, kaip to reikalauja Reglamento 13 ar 14 straipsniai, nepradėtų tikrinimo, tačiau pasinaudotų jai suteiktas įgaliojimais pranešti duomenų valdytojui apie įtariamą Reglamento pažeidimą su nurodymu per pagrįstą terminą įgyvendinti duomenų subjekto teisę. Kitais atvejais, kai gaunami keli ar daugiau duomenų subjektų skundų dėl netinkamo informavimo apie asmens duomenų tvarkymą, priežiūros institucija atliktų išsamų patikrinimą, nes kreipimasis rodytų, kad duomenų valdytojas galimai daro sisteminius pažeidimus, kurie daro įtaką ne vienam duomenų subjektui, dėl ko yra būtina įvertinti duomenų valdytojo taikomas organizacines priemones dėl šios teisės įgyvendinimo. Be to, Įstatymo projektu Nr.
Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 nustatomi kriterijai, į kuriuos priežiūros institucija privalo atsižvelgti pasirinkdama skundo nagrinėjimo būdus ir priemones, pavyzdžiui, galimi sisteminiai pažeidimai, galimų pažeidimo pasekmių rimtumas duomenų subjektui, poreikis išaiškinti esminį Reglamento taikymo klausimą ir kita. Šie kriterijai nustatyti atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno [10] skundų nagrinėjimo taisykles [11] ir teisiniuose straipsniuose aptariamus kriterijus [12] . Pažymėtina, kad priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, vadovaujantis ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalimi priežiūros institucijų patvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos turės būti peržiūrėtos ir pakeistos, atsižvelgiant į keičiamas straipsnio nuostatas ir kriterijus. Manytina, kad Įstatymo projekte Nr. 1 numatyti skundų nagrinėjimo veiklos pakeitimai leis priežiūros institucijoms žmogiškuosius ir finansinius išteklius nukreipti į prevencines ir šviečiamąsias veiklas, užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą ir apginti didesnio asmenų skaičiaus teisę į asmens duomenų apsaugą. ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtinta VDAI teisė pažeidimų nagrinėjimo metu įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas teismo leidimu, tačiau nereglamentuota galimybė į jas patekti gavus t ikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų sutikimą patekti į šias patalpas be teismo leidimo. Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsniu siekiama įtvirtinti VDAI teisę be teismo leidimo, bet gavus išankstinį asmens sutikimą, patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Tai ypač aktualu nagrinėjant skundus dėl vykdomo vaizdo stebėjimo, kai VDAI vyksta patikrinti ir užfiksuoti aplinkybes galimo pažeidimo vietoje.
Pažymėtina, kad skundai dėl fizinių asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo sudaro apie 15 proc. [13] visų nagrinėjamų skundų, todėl siekiant optimizuoti skundų nagrinėjimo procesus, reikalinga suteikti VDAI galimybę iš anksto susitarti su fiziniu asmeniu dėl galimybės įeiti į gyvenamąsias patalpas be teismo leidimo, t. y., asmens sutikimo pagrindu. Skundai dėl vykdomo vaizdo stebėjimo yra vieni dažniausių, ir, kaip minėta aukščiau, dažniausiai yra skundžiamasi dėl fizinių asmenų atliekamo vaizdo stebėjimo [14] . Nagrinėjant skundus dėl fizinių asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo galimų pažeidimų dažnai nustatoma, kad skundas yra nepagrįstas, nes stebima tik skundžiamam asmeniui priklausanti teritorija, nors pareiškėjui atrodo, kad stebima didesnė apimtis. Toks elgesio modelis, kai asmuo, manantis, jog jo privatumas ir teisė į asmens duomenų apsaugą yra pažeidžiami, nebandydamas išsiaiškinti realios situacijos ir nesiimdamas iniciatyvos pats išsiaiškinti vaizdo stebėjimo aplinkybes, iškart naudojasi ADTAĮ nustatyta galimybe pateikti skundą VDAI, dažnu atveju nepasiteisina ir nepagrįstai apkrauna priežiūros instituciją aiškinantis privataus pobūdžio santykius tarp fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. 1 13 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ 24 straipsnį 8 dalimi ir įtvirtinti pareiškėjo pareigą prieš paduodant skundą, susijusį su galimais vaizdo stebėjimo teisėtumo pažeidimais, VDAI, kreiptis į asmenį, kuris vykdo vaizdo stebėjimą, ir gauti informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą.
Tai gali sumažinti gaunamų nepagrįstų skundų skaičių, kadangi komunikacijos su asmeniu, kuris vykdo vaizdo stebėjimą, metu pareiškėjas galėtų įsitikinti, kokia iš tiesų apimtimi vykdomas vaizdo stebėjimas ir tuomet tik tais atvejais, kai jis negautų informacijos iš asmens, kuris vykdo vaizdo stebėjimą, arba informacija jo netenkins, jis kreiptųsi į VDAI su skundu. Vadovaujantis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu skundžiamas asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją , tačiau šiuo metu ADTAĮ nėra numatyta galimybė skundžiamam asmeniui susipažinti su skundo turiniu, nors priežiūros institucijos dažnai gauna prašymus iš skundžiamų asmenų pateikti ir skundo kopiją, kad jie galėtų tinkamai įsivertinti skundžiamus veiksmus. Tokiu būdu šiuo metu galimai nepakankamai užtikrinta skundžiamo asmens galimybė operatyviai įgyvendinti Reglamente įtvirtintą atskaitomybės principą pateikiant, jo nuomone, skundo objektyviam išnagrinėjimui būtiną reikšmingą ir išsamią informaciją, taip pat priežiūros institucijos galimybė užtikrinti skundo nagrinėjimo proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Todėl Įstatymo projekto Nr. 1 7 straipsniu keičiamas ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir aiškiai nurodoma, kad tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi teisę gauti ir skundo kopiją, taip pat turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos surinkta turima medžiaga.
Kartu šis punktas patikslinamas, kad tikrinamam asmeniui, pareiškėjui, skundžiamam asmeniui ir pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui gali būti nepateikiama ne tik valstybės tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptį sudaranti informacija, tačiau ir kita įstatymų saugoma informacija (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu saugoma informacija). Priežiūros institucijos savo veikloje susiduria su ganėtinai dažna problema, kuomet nepavyksta įteikti dokumentų ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais, kadangi juridiniai asmenys neretai nurodo buveinės adresą, tačiau tuo adresu veiklos nevykdo ir nėra pasiekiami. Neįteikus dokumentų, nėra teisinių prielaidų reikalauti, kad juose pateikti reikalavimai būtų vykdomi, o jų nevykdant taikyti poveikio priemones, numatytas Administracinių nusižengimų kodekse ar Reglamente. Siekiant skundų nagrinėjimo bei tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo operatyvumo ir ekonomiškumo Įstatymo projekto Nr. 1 7 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ 17 straipsnį ir nustatyti, be jau esamų, kitus efektyvius sprendimų, pranešimų, kitų dokumentų ir informacijos siuntimo būdus. Priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į situaciją, ADTAĮ 17 straipsnyje siūlomomis nustatyti dokumentų siuntimo priemonėmis galėtų naudotis savo pasirinkimu, siųsdamos dokumentus vienu iš nurodytų ar keliais siuntimo būdais vienu metu. Pažymėtina, kad panaši dokumentų pristatymo tvarka yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnyje.
Kai yra žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto adresas, priežiūros institucija šiuo elektroninio pašto adresu galėtų siųsti rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti ADTAĮ 14 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kai tikrinamas, skundžiamas ar pažeidimo padarymu įtariamas asmuo yra kitoje valstybėje. ADTAĮ 17 straipsnio naujoje 5 dalyje siūloma nustatyti aplinkybes ir momentą, kada išsiųsti dokumentai ar informacija bus laikomi įteikti adresatams (analogiškos taisyklės dėl dokumentų įteikimo juos siunčiant registruotąja pašto siunta ar elektroninių ryšių priemonėmis yra įtvirtintos Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 ir 4 dalyse). ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta VDAI teisė savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, o ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl galimų pažeidimų. Tačiau ADTAĮ nėra suteikta teisė nenagrinėti atskirų skundų tokiais atvejais, kai atliekamas (ar pradedamas) tyrimas ar patikrinimas VDAI iniciatyva ir šių skundų dalykas sutampa su atliekamo tyrimo ar patikrinimo dalyku. Tai ypač aktualu, kai yra nagrinėjami didelio dėmesio sulaukiantys atvejai, apie kuriuos yra informuojama visa visuomenė. Esant tokiai situacijai, VDAI gali gauti tokį kiekį skundų, dėl kurio gali būti sutrikdyta VDAI veikla, kai VDAI turimais resursais nebūtų galimybės išnagrinėti gautų skundų kiekio. Pavyzdžiui, kai buvo nagrinėjamas vienas iš duomenų vagysčių atvejų, VDAI gavo apie 50 skundų, o vėliau, jau pradėjus tyrimą savo iniciatyva, dar virš 2000 pranešimų apie galimai pažeistas duomenų subjektų teises, kurie galėjo vėliau virsti oficialiais skundais. Be to, nagrinėjant skundą, turi būti paisoma skundo nagrinėjimo ribų, ir tai akcentuojama teismų praktikoje [15] .
Tuo tarpu atlikdama patikrinimą savo iniciatyva VDAI turi teisę konkretų atvejį ištirti platesne apimtimi, nepaisydama skundo ribų, ir taip apginti ne tik pareiškėjo, bet ir kitų duomenų subjektų teises ar užkardyti kitus, nei nagrinėjamas, asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr.1 (11 straipsnis) ADTAĮ 20 straipsnis papildomas 4 dalimi ir nustatoma, kad kai atliekamas tyrimas ir (ar) patikrinimas VDAI iniciatyva, skundai, kurių dalykas sutampa su atliekamo tyrimo ir (ar) patikrinimo dalyku, nenagrinėjami. Atitinkamai keičiamas ir ADTAĮ 27 straipsnis dėl atsisakymo nagrinėti skundą, papildant straipsnį 2 dalimi, bei 29 straipsnis dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo, papildant straipsnį 2 dalimi (Įstatymo projekto Nr.1 15 ir 16 straipsniai). Pastebėtina, kad Įstatymo projekto Nr. 1 5 straipsniu siūloma ADTAĮ papildyti nuostatomis dėl viešo priežiūros institucijų sprendimų skelbimo, taigi ir tokiais atvejais, kai skundai bus nenagrinėjami, nes pradedamas ar yra pradėtas VDAI patikrinimas ar tyrimas savo iniciatyva, VDAI galutinis sprendimas bus paskelbtas viešai. Tokiu būdu asmenys, kurių skundai buvo nenagrinėjami, turės galimybę sužinoti galutinį VDAI sprendimą. Įstatymo projekto Nr. 1 12 straipsniu siūloma papildyti galiojantį teisinį reguliavimą dar viena nuostata, kuri padėtų priežiūros institucijoms efektyviau ginti duomenų subjektų teises, t. y., siūloma įtvirtinti, kad nustačius, jog priežiūros institucijoje yra nagrinėjami du ar daugiau skundų dėl to paties skundžiamo asmens arba skundai pateikti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių to paties skundžiamo asmens pažeidimų, priimti sprendimą sujungti skundus ir juos nagrinėti kaip vieną skundą ir dėl jų priimti vieną sprendimą. Tokios nuostatos poreikį iššaukė praktikoje pasitaikantys atvejai.
Pavyzdžiui, VDAI šiuo metu yra nagrinėjama virš 100 skundų dėl vieno skundžiamo asmens, dalis skundų yra dėl to paties dalyko, t. y. skundo dalykas sutampa. Bet pagal esamas procedūras dėl kiekvieno skundo turės būti priimami atskiri sprendimai, o tai nėra efektyvu, todėl būtina imtis priemonių, kad tokiais atvejais būtų optimizuojami procesai ir būtų galimybė priimti vieną sprendimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nagrinėjami skundai pagal bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą, nes kiekvienas sprendimo projektas turi būti derinamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis. Dalis priežiūros institucijų gaunamų skundų yra susijusi ne su sisteminiais, didelį pavojų keliančiais pažeidimais, o su pavieniais elementariais duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymo pažeidimais, todėl ADTAĮ23 straipsnį siūloma papildyti 5 dalimi ( Įstatymo projekto Nr. 1 12 straipsnis) ir įtvirtinti priežiūros institucijos teisę inicijuoti veiksmus, kad skundo dalykas būtų išspręstas taikiai. Pasiekus taikų susitarimą tarp pareiškėjo ir skundžiamo asmens, skundo nagrinėjimas būtų nutraukiamas (ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalis papildoma 6 punktu). Sutaikius pareiškėją ir skundžiamą asmenį skundas nebūtų nagrinėjimas iš esmės, tokiu būdu būtų optimaliai naudojami priežiūros institucijos finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, asmens duomenų tvarkymo pažeidimas būtų operatyviai pašalinamas, o pareiškėjo teisėtas lūkestis efektyviai patenkinamas. Detali procedūra būtų nustatyta priežiūros institucijos patvirtintame teisės akte. Įvertinus VDAI gaunamų skundų pobūdį, manytina, kad taikiu būdu būtų galima išspręsti dalį skundų dėl kaimynų vykdomo vaizdo stebėjimo, dėl nepageidaujamų tiesioginės rinkodaros pasiūlymų.
Atsižvelgiant į tai, kad minėto pobūdžio skundai sudaro maždaug 28 proc. visų 2021 metais VDAI gautų skundų (pavyzdžiui, skundai dėl fizinių asmenų vaizdo stebėjimo sudaro 15 proc., skundai dėl tiesioginės rinkodaros – 12 proc.), tikimasi dalį šių skundų išspręsti taikiu būdu . Reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta duomenų subjekto teisė kreiptis į duomenų valdytoją su prašymu pagal 15–22 straipsnius, taip pat duomenų valdytojo pareiga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių tas terminas gali būti pratęstas) pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūros institucijai siekiant operatyviai išnagrinėti skundą yra svarbu kuo anksčiau gauti visą su galimu pažeidimu susijusią informaciją, Įstatymo projekto Nr. 1 13 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ 24 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą VDAI dėl Reglamento 15–22 straipsnių galimo pažeidimo, nurodytų, ar jis kreipėsi į duomenų valdytoją ir (ar) duomenų tvarkytoją, kuris, jo nuomone, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, ir pridėtų duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo atsakymo, jei jis buvo gautas, kopiją . Atitinkamai papildomi ir atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, jeigu skundas ar jo dalis yra paduodama nepraėjus Reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui (ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuotas šių Reglamento 15–22 straipsnyje įtvirtintų duomenų subjekto teisių pažeidimas, skundo medžiagoje turi būti įrodymų, patvirtinančių, kad duomenų subjektas kreipėsi į duomenų valdytoją, o duomenų valdytojas gavo, tačiau nesiėmė ar nepagrįstai atsisakė imtis priemonių pagal duomenų subjekto prašymą įgyvendinti jo teisę arba netinkamai jas įgyvendino. Ta išvada darytina atsižvelgiant į Reglamento 12 straipsnio 3 dalį, kurioje terminai pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal Reglamento 15–22 straipsnius, pradedami skaičiuoti nuo prašymo gavimo momento. Įstatymo projekto Nr. 1 13 straipsniu taip pat siūloma papildyti ADTAĮ 24 straipsnį ir nustatyti, kad pateikti skundą priežiūros institucijai gali pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija (toliau – pelno nesiekianti įstaiga), net ir neturėdama duomenų subjekto įgaliojimo. Tokia pelno nesiekianti įstaiga turėtų atitikti Reglamento 80 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (veikti asmens duomenų apsaugos srityje, o jos veiklos tikslai turi atitikti viešąjį interesą) ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Manytina, kad tokios teisės pelno nesiekiančioms įstaigoms kreiptis į priežiūros institucijas su skundu suteikimas stiprins viešo intereso gynimą. Įstatymo projekto Nr. 1 14 straipsniu siūloma atsisakyti pareiškėjo informavimo apie skundo ar jo dalies priėmimą. Galiojančio ADTAĮ 26 straipsnis nustato, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos pareiškėjui turi būti įteikiamas ar išsiunčiamas skundo ar jo dalies priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas.
ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį priežiūros institucija turi priimti ir apie tai informuoti skundą pateikusį asmenį per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos . Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, be to, priežiūros institucijai sukuriama papildoma administracinė našta ir neefektyviai panaudojami jos žmogiškieji ir administraciniai resursai. Remiantis galiojančio ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalimi, jeigu pareiškėjas per 5 darbo dienas nėra informuojamas apie atsisakymą nagrinėti jo skundą ar jo dalį, tai iš esmės reiškia, kad skundas ar jo dalis yra priimti nagrinėti, o apie jo nagrinėjimo pažangą pareiškėjas yra papildomai informuojamas, kaip numatyta Reglamento 77 straipsnio 2 dalyje ir 78 straipsnio 2 dalyje bei ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Skundo ar jo dalies priėmimo faktą patvirtinančio dokumento parengimas ir išsiuntimas pareiškėjui reikalauja papildomų žmogiškųjų bei materialinių išteklių, tačiau toks dokumentas neturi jokios savarankiškos reikšmės ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl Įstatymo projektu siūloma atsisakyti papildomo pareiškėjo informavimo apie skundo ar jo dalies priėmimą nagrinėti. Taip pat atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, Įstatymo projekto Nr. 1 15 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ 27 straipsnio 3 dalį, kad jeigu priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neinformuoja apie atsisakymą nagrinėti skundą ar jo dalį, laikoma, kad skundas priimtas nagrinėti visa apimtimi. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalį, be jau anksčiau minėtų atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų, Įstatymo projekto Nr.
1 15 straipsniu siūloma papildyti ir pagrindais, susijusiais su tam tikrų dokumentų nepateikimu: būtų atsisakoma nagrinėti skundą nepateikus dokumentų, reikalingų tam skundui nagrinėti (ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymas), taip pat nepateikus atstovavimą patvirtinančių dokumentų ar dokumentų, patvirtinančių, kad pelno nesiekianti įstaiga (kuri ir be atskiro įgaliojimo pagal siūlomus 24 straipsnio pakeitimus galėtų pateikti skundą priežiūros institucijai) veikia asmens duomenų apsaugos srityje ( ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies papildymas 9 punktu) . ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsisakymo nagrinėti skundą pagrindą siūloma patikslinti numatant, kad toks sprendimas yra priimamas ne tik tuomet, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ir kai yra priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis yra apskųstas ir vyksta tokio apskundimo nagrinėjimo procesas. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindus, atsižvelgiant į kitų straipsnių pakeitimus, siūloma papildyti nuostatomis, kurios susijusios su taikiu skundo dalyko išsprendimu (29 straipsnio 1 dalies papildymas 6 punktu), taip pat atveju, kai VDAI iniciatyva priimamas sprendimas atlikti tyrimą ir (ar) patikrinimą (29 straipsnio papildymas nauja 2 dalimi). Taip pat viena iš problemų, su kuriomis dažnai susiduria priežiūros institucijos – kai nėra galimybės skundžiamam asmeniui įteikti dokumentų ir atitinkamai išnagrinėti skundo. Kaip jau minėta, pagal siūlomus ADTAĮ 17 straipsnio pakeitimus atsiranda daugiau galimybių laikyti, kad dokumentai yra įteikti, tačiau pasitaiko atvejų, kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz., nepavyksta nustatyti duomenų valdytojo ar tvarkytojo tapatybės). Todėl būtina ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalį papildyti nauju nutraukimo pagrindu (7 punktas). Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 18 straipsniu siūloma prailginti iki 3 metų galiojančios redakcijos ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą senaties terminą skirti administracinę baudą Esamas 2 metų terminas sudaro sąlygas asmens duomenų apsaugos reikalavimus pažeidusiems asmenims nepagrįstai išvengti atsakomybės, ypač jei vykdomas pažeidimo tyrimas keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą ir tyrimo terminai yra ilgesni nei 2 metai. ADTAĮ yra įtvirtinta, kad tiek tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, tiek skundo išnagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėn. Tačiau praktikoje susiduriama su situacija, kad turi būti atliekamos papildomos procedūros, tačiau tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo terminas toliau tęsiasi, nors priežiūros institucija neturi galimybių atlikti tolimesnių tyrimo ir (ar) patikrinimo ar skundo nagrinėjimo veiksmų. Pavyzdžiui, skundžiamas asmuo neteikia skundui nagrinėti reikalingos informacijos ir jo atžvilgiu priežiūros institucija pradeda administracinės baudos skyrimo procedūrą, kurios terminas yra apie 2 mėnesius, ir šiuo laikotarpiu, jeigu skundžiamas asmuo vis tiek neteikia informacijos, skundo nagrinėjimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. 1 10 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ nauju 192 straipsniu ir nustatyti, kad terminų skaičiavimas sustabdomas, jeigu priežiūros institucija dėl jos nurodymų nevykdymo pradeda administracinės baudos skyrimo procedūrą arba kol yra gaunama ekspertų (konsultantų) ar kitos priežiūros institucijos išvada, būtina pažeidimui tinkamai įvertinti.
Reglamento ir ADTAĮ taikymo praktika parodė, kad tais atvejais, kai priežiūros institucijai reikia gauti Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę ar Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimą arba bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos valstybės narių priežiūros institucijomis, neįmanoma atlikti tam tikrų priežiūros institucijos veiksmų ADTAĮ nustatytais terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio ADTAĮ 20 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje numatytos skundų nagrinėjimo bei tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo terminų taikymo išimtys, susijusios su bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmų taikymu, tačiau tokia išimtis yra reikalinga ir administracinių baudų skyrimo etape. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. 1 18 straipsniu siūloma p apildyti ADTAĮ 32 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad
netaikomi, kai priežiūros institucija veikia vadovaudamasi Reglamento VII skyriaus 1 ir (ar) 2 skirsnio nuostatomis. Tuo pačiu keičiamos ir 20 bei 23 straipsnių formuluotės, tiksliau apibrėžiant veikimo apimtį taikant bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmus. Įstatymo projekto Nr. 1 9 straipsniu ADTAĮ papildomas 191 straipsniu, kuriame nustatomas VDAI ir žurnalistų etikos inspektoriaus bendradarbiavimo mechanizmas atliekant pažeidimų nagrinėjimą. Šiuo metu ADTAĮ šis klausimas nėra reglamentuotas, o tai kelia praktinių sunkumų. Nepaisant to, kad VDAI ir žurnalistų etikos inspektorius prižiūri asmens duomenų tvarkymo taisyklių laikymąsi dėl skirtingų tikslų (žr.
ADTAĮ 7 straipsnio 1–2 dalis), tačiau pasitaiko atvejų, kai priežiūros institucijų kompetenciją atriboti yra sudėtinga. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti aiškų bendradarbiavimo mechanizmą, kokių veiksmų turi imtis priežiūros institucijos, siekdamos nustatyti, kurios iš jų kompetencijai priskirtinas pažeidimo nagrinėjimas. Jei priežiūros institucijai kyla abejonių dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo jos kompetencijai, ji turi teisę su tarnybinės pagalbos prašymu Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į kitą priežiūros instituciją prašydama pateikti nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo jos kompetencijai. Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytos aiškesnės taisyklės dėl galimybės priežiūros institucijoms bendradarbiaujant teikti viena kitai visą būtiną informaciją ir dokumentus. Nuomonė dėl pažeidimo nagrinėjimo priskyrimo atitinkamos institucijos kompetencijai turės būti pateikta per 15 darbo dienų nuo kreipimosi, kaip tai nustato Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalis. Klausimas, ar asmens duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais, turi būti sprendžiamas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo [16] ir Lietuvos Respublikos teismų [17] praktiką. Be to, Įstatymo projekte Nr. 1 nustatoma, kad pažeidimo nagrinėjimo terminas sustabdomas, kol bus gauta atitinkamos priežiūros institucijos nuomonė, o tai yra svarbus procedūrinis klausimas, reguliuotinas įstatymu. Bendradarbiavimo nuostatos turėtų būti taikomos ir toms pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, kurios bus pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, jeigu jo įsigaliojimo metu jos nebus užbaigtos ir dėl jų nebus priimtas priežiūros institucijos sprendimas (Įstatymo projekto Nr. 1 23 straipsnio 6 dalis). Pastebėtina, kad Įstatymo projekte Nr.
1 numatytas priežiūros institucijų bendradarbiavimas nepažeidžia šių institucijų nepriklausomumo, užtikrinto Reglamente (pati institucija inicijuoja kreipimąsi į kitą priežiūros instituciją, gauta kitos priežiūros institucijos nuomonė nėra privaloma). Be to, priežiūros institucijų bendradarbiavimas yra skatinamas, o tam tikri bendradarbiavimo klausimai reglamentuojami ir Reglamente (pvz., žr. Reglamento VII skyrių). Kaip nurodyta Reglamento 51 straipsnio 2 dalyje, kiekviena priežiūros institucija prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje ir tuo tikslu priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Europos Komisija vadovaudamosi Reglamento VII skyriumi. Manytina, kad Įstatymo projekte Nr. 1 numatyti tyrimų, patikrinimų ir skundų nagrinėjimo veiklos pakeitimai leis perskirstyti priežiūros institucijoms žmogiškuosius ir finansinius išteklius [18] , taip užtikrinant veiksmingesnę priežiūrą ir apginant didesnio asmenų skaičiaus teisę į asmens duomenų apsaugą, taip pat sudarant galimybes skirti didesnį dėmesį priežiūros institucijų prevencinei ir šviečiamajai veiklai. 2 ) Pakeitimai dėl teistumo duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiais atvejais Pagal Reglamentą teistumo duomenys nėra laikomi specialių kategorijų asmens duomenimis, ir nors teistumo duomenų tvarkymo nuostatos yra išskirtos atskirame straipsnyje, siekiant užtikrinti didesnę apsaugą nuo asmens duomenų tvarkymo, kuris dėl ypatingo šių duomenų jautrumo gali itin stipriai suvaržyti pagrindines teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, šiuos duomenis leidžiama tvarkyti esant bent vienai Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai. Viešųjų konsultacijų metu buvo įvardintas darbdavių poreikis tvarkyti kandidatų ar darbuotojų teistumo duomenis plačiau, nei šiuo metu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.
Tai iš esmės susiję su veiklos specifika (pvz., finansų, draudimo, aukštųjų technologijų sektorius, asmenys, dirbantys su rizikos prisiėmimu, pinigų plovimo prevencija, intelektine nuosavybe) ir užsienio investuotojų taikomais standartais (pvz., atitinkamuose sektoriuose veikiančioms tarptautinėms įmonėms yra taikomi įmonių grupei bendri patikimumo standartai). Kartu pastebėtina, kad specialių įstatymų nuostatų nepakanka, kadangi yra įstatymais nereguliuojamų sektorių, profesijų ir pan. Todėl darbdaviui turėtų būti suteikta galimybė (ne prievolė) tvarkyti tokius asmens duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą, kartu nustatant atitinkamas darbdavio pareigas. Manytina, kad tokia darbdaviams sudaryta galimybė prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo ir užsienio investuotojų pritraukimo. Atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų rezultatus, Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsniu siūloma nustatyti naują teistumo duomenų teisėto tvarkymo sąlygą: tvarkyti šiuos duomenis būtina siekiant teisėtų darbdavio interesų, išskyrus atvejus, kai tokie kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Vadovaujantis šia nuostata būtų galima tvarkyti tik duomenis apie asmens turimą teistumą. Duomenys apie išnykusį ar panaikintą teistumą galėtų būti tvarkomi tik vadovaujantis ta pačia sąlyga, kuri įtvirtinta ir dabar galiojančiame ADTAĮ, t. y. tuomet, kai tvarkyti šiuos duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti.
Pastebėtina, kad Įstatymo projekte Nr. 1 nesiūloma apibrėžti konkrečių darbdavių veiklos sektorių, kadangi toks reguliavimas galimai nepagrįstai ribotų į šiuos sektorius nepatenkančių darbdavių galimybes – vertinimas turi būti atliekamas per darbdavio teisėtą interesą, o ne tam tikrą sektorių. Įgyvendinant Reglamento 10 straipsnio reikalavimą, kai teistumo duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis darbdavio teisėto intereso sąlyga (bet ne duomenų valdytojui taikoma teisine prievole patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti, t. y. šie reikalavimai nebūtų taikomi teistumo duomenų tvarkymui atliekamam pagal ir dabar galiojantį reguliavimą, įtvirtintą ADTAĮ), kartu siūloma nustatyti tokias duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones, kurias darbdaviai, ketindami tvarkyti teistumo duomenis, privalėtų įgyvendinti: darbdavio pareigą atlikti vertinimą, įrodantį duomenų valdytojo interesą tvarkyti tokius duomenis, ir darbdavio pareigą sudaryti pareigų ar darbo funkcijų, kurias einančiam ar atliekančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už atitinkamas nusikalstamas veikas, sąrašą, kartu nurodant ir nusikalstamas veikas, už kurias toks asmuo turi būti neteistas.
Nurodant nusikalstamas veikas, pakaktų nurodyti tam tikras nusikalstamas veikas pagal objektą, pvz., nusikaltimai finansų sistemai, nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėmis ir turtiniams interesams. Iš darbdavio sudaryto sąrašo suinteresuotiems asmenims turi būti aiškūs reikalavimai, tačiau kaip juos apibrėžti, pasirinktų pats darbdavys. Šis sąrašas turėtų būti paskelbtas interneto svetainėje, jei darbdavys ją turi. Taip pat Įstatymo projekte Nr. 1 nurodyta, kad darbdaviui duomenis apie teistumą pateikia pats asmuo.
Kandidatas, pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ar darbuotojas galės naudotis visomis Reglamente nustatytomis duomenų subjekto teisėmis, įskaitant ir teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių nesutikti, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas (Reglamento 21 straipsnio nustatyta tvarka). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Be to, pagal šią dalį draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad būtent 41 straipsnio 3 dalis patvirtina darbdavio teisę nustatyti reikalavimus darbuotojams, pretenduojantiems į tam tikras pareigas. Taigi nors teistumo duomenų tvarkymas kelia tam tikrų rizikų, tačiau jos bus valdomos aukščiau nurodytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į siūlomą reguliavimą ir siekiant atkreipti darbdavių dėmesį į tai, kas yra būtina ir svarbu atliekant vertinimą dėl teisėto intereso buvimo, taip pat siekiant atkreipti k andidatų, pretenduojančių eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ar darbuotojų dėmesį į jų teises, susijusias su tokiu jų asmens duomenų tvarkymu, bus VDAI gairių ar kitos metodinės pagalbos, konsultacijų poreikis. Taigi rizikos gali būti valdomos VDAI skiriant didesnį dėmesį prevencinei veiklai ir stebint naujo reguliavimo, susijusio su teistumo duomenų tvarkymu, veikimą ir tendencijas praktikoje.
3 ) Papildymas dėl p riežiūros institucijų priimtų sprendimų viešinimo Įstatymo projekto Nr. 1 5 straipsniu siūloma papildyti ADTAĮ 141 straipsniu ir įtvirtinti priežiūros institucijų pareigą visuomenės informuotumo didinimo tikslais sprendimus, priimtus išnagrinėjus skundą ir (ar) atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą, skelbti viešai savo interneto svetainėje. Tokiu būdu bus labiau užtikrintas duomenų valdytojų ir tvarkytojų informuotumas apie Reglamento taikymo praktiką, duomenų subjektai bus geriau informuoti apie savo teises, su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, atkreiptas jų dėmesys į duomenų valdytojus, kurie neužtikrina asmens duomenų tvarkymo atitikties Reglamentui, tokiu būdu užkertant kelią galimiems teisių pažeidimams, taip pat bus užtikrintas visos visuomenės informuotumas ir priežiūros institucijų veiklos skaidrumas. Sprendimai būtų viešai skelbiami 10 metų, tokiu būdu visuomenei būtų prieinama aktuali informacija, neapkraunant paieškos nebeaktualiais sprendimais. Su sprendimais, kurie praėjus 10 metų terminui nebebūtų skelbiami, prireikus galima būtų susipažinti pateikiant prašymą priežiūros institucijai.
Pastebėtina, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų viešinimo klausimai yra aptariami ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 16 ir 17 dalyse, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žurnalistų etikos inspektorius atlieka funkcijas labai įvairiose srityse (pvz., nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų). Tuo atveju, kai sprendimai bus priimami dėl Reglamento, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų, žurnalistų etikos inspektorius vadovausis Įstatymo projekto Nr. 1, kaip specialaus įstatymo, nuostatomis. ADTAĮ 27 ir 29 straipsniuose yra nustatytos atsisakymo nagrinėti skundą ir skundų nagrinėjimo nutraukimo sąlygos, pavyzdžiui, skundą atsisakoma nagrinėti, jei tai nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, skundas neatitinka jam taikomų reikalavimų, pareiškėjas pateikia prašymą nenagrinėti skundo ir kt. Kiekvienu iš šių atvejų priimamas atskiras sprendimas. VDAI 2021 m. atsisakė nagrinėti 541 skundą ir nutraukė 97 skundų nagrinėjimą. Taigi, VDAI per 2021 m. priėmė 638 sprendimus, kuriais nėra formuojama Reglamento taikymo praktika. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti išimtį dėl sprendimų, priimamų pagal ADTAĮ 27 ir 29 straipsnius, viešinimo. Skelbiami priežiūros institucijų sprendimai turės būti nuasmeninami, kiekviename sprendime gali būti komercinių, profesinių ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, informacijos, susijusios su saugumo priemonių taikymu, kuri negali būti viešai prieinama.
Be to, nebus atskleidžiama duomenų valdytojo ir (ar) duomenų tvarkytojo, kurio atžvilgiu atliktas tyrimas, patikrinimas ar dėl kurio nagrinėtas skundas, tapatybė, jei priežiūros institucija nenustatė Reglamento ar kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų. Visa ši informacija turės būti peržiūrėta konkrečių priežiūros institucijos darbuotojų ir pašalinama rankiniu būdu prieš ją skelbiant. Tai pareikalaus papildomų priežiūros institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. VDAI ir ŽEIT vertinimu, sprendimams nuasmeninti ir pašalinti kitą neskelbtiną informaciją bus reikalingi atitinkamai 2 ir 1 papildomai etatai. Atsižvelgiant į tai ir į siūlomą nuostatos įsigaliojimo datą, 2024 metais lėšų poreikis VDAI sudarytų 54 344,64 Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei 5 622,24 Eur darbo vietų įrengimui (viso – 59 966,88 Eur), vėlesniais metais 2 etatų išlaikymo metinės išlaidos sudarytų 54 344,64 Eur. 2024 metais lėšų poreikis ŽEIT sudarytų 22 500 Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei 2 500 Eur darbo vietos įrengimui (viso – 25 000 Eur), vėlesniais metais 1 etato išlaikymo metinės išlaidos sudarytų 22 500 Eur. Taip pat labai svarbus ir informacijos pateikimo būdas. Šiuo metu VDAI turimi svetainės funkcionalumai neleidžia skelbti sprendimų tokiu būdu, kad būtų galima paieška ne tik pagal reikšminius žodžius, bet ir pagal iš anksto numatytas sritis, kuriose buvo priimti sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai dėl skaidrumo principo taikymo, sprendimai dėl teisės nesutikti su asmens duomenų tvarkymu ir pan., ar sprendimų apskundimo požymius.
Tai mažina skelbiamos informacijos prieinamumą ir naudingumą, nes jos ieškantys asmenys turės arba žinoti konkretų duomenų valdytoją, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, arba tikrinti kiekvieną atskirą sprendimą, kurių per metus preliminariu vertinimu būtų daugiau nei 400. Todėl reikalingi papildomi VDAI svetainės funkcionalumai, kurie leistų aiškiau pateikti aktualią informaciją ir tokių funkcionalumų sukūrimo finansavimas. Atlikus preliminarų rinkos tyrimą paieškos įrankio sukūrimas gali kainuoti apie 20 tūkst. Eur, neįskaitant metinių įrankio išlaikymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau pateikti priežiūros institucijų etatų poreikio ir valstybės biudžeto lėšų skaičiavimai turėtų būti naujai įvertinti ir perskaičiuoti, jeigu būtų sudarytos galimybės naudotis jau kitų valstybės institucijų sukurtu ir naudojamu įrankiu, kurio pagalba galima nuasmeninti ir kitaip parengti sprendimus viešam skelbimui bei juos paviešinti, arba būtų sukurtas toks horizontalus Lietuvos Respublikos priežiūros institucijoms, įpareigotoms viešinti savo sprendimus (ne tik VDAI ir (ar) ŽEIT), įrankis. Tokio įrankio naudojimui būtų teikiamas prioritetas kitų nuasmeninimo, parengimo viešinimui ir viešo paskelbimo priemonių atžvilgiu.
4 ) Pakeitimai dėl asmens duomenų tvarkymo, reglamentuojamo kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ADTAĮ siūloma papildyti nuostatomis, kurios aiškiai nurodytų, jog šio įstatymo nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja kiti tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai), kuriuose yra nuorodos į nacionalines priežiūros institucijas ir į Reglamentą. Tai aktualu tiek jau dėl priimtų Europos Sąjungos teisės aktų [19] , tiek dėl pastaruoju metu Europos Sąjungos institucijose svarstomų teisėkūros iniciatyvų [20] , kuriose asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijoms pavedama stebėti, ar laikomasi tuose reglamentuose įtvirtinamų specifinių reikalavimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu. Kartu šiuose teisėkūros pasiūlymuose referuojama į Reglamentą, kurio nuostatos turi būti taikomos kartu su specialiaisiais teisės aktais, o priežiūros institucijoms, įsteigtoms pagal Reglamentą, pavedama imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant ir sankcijų skyrimą pagal Reglamentą. Tokia linkme vystantis Europos Sąjungos teisėkūrai, ADTAĮ nuostatos turi būti taikomos universaliai, tiek jau priimtų Europos Sąjungos reglamentų, tiek būsimų teisėkūros iniciatyvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma papildyti ADTAĮ taikymo sritį (keičiamas 1 straipsnis); apibrėžti, kad tokiais atvejais, kai tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose minima priežiūros institucija, priežiūros institucijomis laikomos pagal asmens duomenų tvarkymo tikslus VDAI arba žurnalistų etikos inspektorius (įstatymą siūloma papildyti 71 straipsniu). VDAI atliktų tuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas užduotis ir turėtų juose nustatytus įgaliojimus (71 straipsnis, 12 straipsnio nauja 3 dalis).
Atitinkamai papildomi ADTAĮ straipsniai dėl VDAI įgaliojimų savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą (20 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir skirti baudas ar taikyti kitas Reglamento 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones (321 straipsnis). Duomenų subjektai taip pat turėtų turėti teisę pateikti skundą priežiūros institucijoms ir tais atvejais, kai mano, kad jų asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant ne tik Reglamentą, ADTAĮ ar kitus įstatymus, bet ir kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas (23, 24 straipsniai). 5 ) Kitos Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatos Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsniu siūloma pakeisti ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nustatyti, kad VDAI turi teisę pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese siekiant užtikrinti Reglamento, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą. Siūlomas pakeitimas susijęs su ESTT sprendimu byloje C-645/19, kuriame buvo nagrinėjami priežiūros institucijų įgaliojimai pagal Reglamento 58 straipsnio 5 dalį. Nors ESTT pripažino tiesioginį šios Reglamento nuostatos veikimą ir tai, kad nacionalinė priežiūros institucija gali ja remtis, siekdama pareikšti ieškinį arba toliau tęsti procesą prieš asmenis, net jeigu ji konkrečiai nebuvo perkelta į atitinkamos valstybės narės teisę, siekiant, kad nekiltų abejonių dėl šios Reglamento nuostatos tinkamo įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir priežiūros institucijų įgaliojimų, siūlomas atitinkamas 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimas. Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsniu, keičiančiu ADTAĮ 16 straipsnį, siūloma atsisakyti, kaip perteklinio, reikalavimo išduoti akreditavimo pažymėjimus.
Sertifikavimo įstaigų akreditavimo faktas bus įrodomas priežiūros institucijos priimtu sprendimu. Taip pat siūloma nustatyti, kad už sertifikavimo įstaigos akreditavimą vietoje Vyriausybės nustatytų įkainių būtų imama valstybes rinkliava. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, valstybės rinkliava apibrėžiama kaip privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas. Sertifikavimo įstaigų akreditavimas bus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teikiama paslauga. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybės rinkliava būtų imama ne tik už sertifikavimo įstaigų akreditavimą, bet ir jo atnaujinimą. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių nesklandumų taikant ADTAĮ 18 straipsnio 5 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas ir tuo tikslu suvienodinti teismo nutarčių apskundimo terminų skaičiavimo pradžią, Įstatymo projekto Nr. 1 8 straipsniu siūloma ADTAĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad teismo nutarties apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo šios nutarties priėmimo dienos, bet nuo jos įteikimo VDAI dienos. Įstatymo projekto Nr. 1 20 straipsniu, keičiančiu ADTAĮ 34 straipsnį, siūloma nustatyti išimtį dėl priežiūros institucijų sprendimų, kuriais skiriama administracinė bauda, siuntimo pareiškėjui tais atvejais, kai baudą siūloma skirti ne už pažeidimą, kuris yra skundo dalykas, o už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą, pvz., nurodymo pateikti informaciją, reikalingą ištirti galimą pažeidimą. Šiuo atveju spendimas skirti baudą susijęs išimtinai su priežiūros institucijos ir asmens, kuriam skiriama bauda už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą, santykiu, todėl tokios sprendimo siuntimas pareiškėjui laikytinas pertekliniu ir tiesiogiai nesusijusiu su jo galimai pažeistomis teisėmis.
Informacija apie tokį sprendimą pareiškėjui būtų pateikiama ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka informuojant jį apie skundo nagrinėjimo pažangą. Įstatymo projekto Nr. 1 22 straipsniu Teisingumo ministerija įpareigojama atlikti įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, poveikio ex post vertinimą. Atliekant ex post vertinimą, turi būti nustatyta, kokį poveikį šiame įstatyme nustatytos priemonės, susijusios su priežiūros institucijų atliekamu skundų nagrinėjimu, turėjo asmenų teisei į asmens duomenų apsaugą. Atlikdama ex post poveikio vertinimą, Teisingumo ministerija turėtų remtis šiais kriterijais: asmens duomenų apsaugos sąlygų lygio [21] pokytis (planuojama, kad 2025 m. šio rodiklio reikšmė bus 64,4), taikių sprendimų skaičius (planuojama, kad 5 proc. visų gaunamų skundų bus išsprendžiama taikiai), skundų nagrinėjimo terminų pokytis (planuojama, kad vidutinis skundo išnagrinėjimo terminas sutrumpės 20 proc.). Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma papildyti Teisėsaugos ADTAĮ nuostatomis, kurios leistų taikyti šį įstatymą ir tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas ir bausmių vykdymo tikslais reglamentuoja kiti tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai), kuriuose yra nuorodos į nacionalines priežiūros institucijas ir (ar) į Direktyvą (ES) 2016/680.
Pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2019/817 [22] 4 straipsnis nustato, kad priežiūros institucijos – tai Reglamento 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija ir Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Reglamente (ES) 2019/818 [23] . Tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose taip pat gali būti nuostatų, įpareigojančių valstybes nares užtikrinti sankcijų skyrimą už netinkamą asmens duomenų tvarkymą, kai tai prieštarauja tų aktų nuostatoms [24] . Tokia linkme vystantis Europos Sąjungos teisėkūrai, Teisėsaugos ADTAĮ nuostatos turi būti taikomas universaliai, tiek jau priimtų Europos Sąjungos reglamentų, tiek būsimų teisėkūros iniciatyvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma papildyti Teisėsaugos ADTAĮ taikymo sritį (1 straipsnis); apibrėžti, kad tokiais atvejais, kai tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose minima priežiūros institucija, nurodyta Direktyvoje (ES) 2016/680 , šia priežiūros institucija yra VDAI (4 straipsnis). VDAI atliktų tuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas užduotis ir turėtų juose nustatytus įgaliojimus (4 ir 5 straipsniai). Patikslinamos Teisėsaugos ADTAĮ straipsnio nuostatos dėl poveikio priemonių taikymo, kai tai susiję su tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais (7 straipsnis).
Atitinkamai papildomi Teisėsaugos ADTAĮ straipsniai dėl VDAI įgaliojimų savo iniciatyva pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą (8 straipsnis) ir taikyti poveikio priemones, įskaitant administracinių baudų skyrimą (10 ir 11 straipsniai). Duomenų subjektai taip pat turėtų turėti teisę pateikti skundą VDAI ir tais atvejais, kai mano, kad jų asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant ne tik Teisėsaugos ADTAĮ, bet ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas (9 straipsnis). Teisėsaugos ADTAĮ 3 straipsnio pakeitimu siekiama perkelti Direktyvos (ES) 2016/680 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas turi ištrinti asmens duomenis, jeigu duomenų tvarkymu pažeidžiamos pagal šios direktyvos 4, 8 ar 10 straipsnį priimtos nuostatos arba jeigu asmens duomenys turi būti ištrinti vykdant teisinę prievolę, kuri taikoma duomenų valdytojui. Šiuo metu Teisėsaugos ADTAĮ nėra aiškių nuostatų, įpareigojančių duomenų valdytoją ištrinti asmens duomenis, kurie tvarkomi pažeidžiant atitinkamus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Siūlomas pakeitimas padės užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, laikantis Teisėsaugos ADTAĮ reikalavimų, tiek pas duomenų valdytoją, tiek ir pas duomenų gavėjus, kuriems tokie asmens duomenys buvo perduoti. Įstatymo projektas Nr. 2 aiškiai įtvirtins galimybę duomenų subjektams ginti savo teises tais atvejais, kai jų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, o VDAI – imtis priemonių (įskaitant baudų skyrimą), jei tie asmens duomenys bus tvarkomi neteisėtai. 5 . Galimos neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus, bus nustatytos efektyvesnės skundų nagrinėjimo, administracinių baudų skyrimo procedūros, sudaryta galimybė duomenų valdytojams spręsti ginčus su duomenų subjektais taikiai, o priežiūros institucijos turės daugiau galimybių veikti preventyviai, teikdamos metodinę pagalbą verslui. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma sudaryti daugiau galimybių darbdaviams tvarkyti darbuotojų ir pretendentų į darbuotojus teistumo duomenis. Taigi siūlomas reguliavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, užtikrins didesnį teisinį tikrumą ūkio subjektams. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programos patvirtinimo“, išskirta 3 problema „Ne itin kokybiškos teisinės paslaugos ir nepakankamai efektyvi teisių apsauga“, kurios viena iš priežasčių „Nepakankamai efektyviai veikia asmens duomenų apsaugos priežiūros sistema“ (3.2.3 priežastis). Įstatymo projektuos siūlomas reguliavimas prisidės prie minėtos problemos priežasčių sprendimo. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės . 10 . A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 priežiūros institucijos turės patvirtinti pareiškėjo ir skundžiamo asmens sutaikinimo tvarką, taip pat turės nustatyti priežiūros institucijos sprendimų viešo paskelbimo tvarką bei priimti ir (ar) pakeisti kitus vidinius teisės aktus, susijusius su skundų nagrinėjimu ir (ar) tyrimų ir patikrinimų atlikimu. Taip pat turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ ir jame nustatytas valstybės rinkliavos už sertifikavimo įstaigos, pageidaujančios būti akredituotos, akreditavimą ir jo atnaujinimą. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte Nr.
1 numatytoms nuostatoms, susijusioms su priežiūros institucijų sprendimų viešinimu, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. VDAI ir ŽEIT vertinimu, sprendimams nuasmeninti ir pašalinti kitą neskalbtiną informaciją bus reikalingi atitinkami 2 ir 1 papildomai etatai. Atsižvelgiant į tai ir į siūlomą nuostatos įsigaliojimo datą, 2024 metais lėšų poreikis VDAI sudarytų 54 344,64 Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei 5 622,24 Eur darbo vietų įrengimui (viso – 59 966,88 Eur), vėlesniais metais 2 etatų išlaikymo metinės išlaidos sudarytų 54 344,64 Eur. 2024 metais lėšų poreikis ŽEIT sudarytų 22 500 Eur darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei 2 500 Eur darbo vietos įrengimui (viso – 25 000 Eur), vėlesniais metais 1 etato išlaikymo metinės išlaidos sudarytų 22 500 Eur. Įrankio, skirto VDAI sprendimų skelbimui su paieškos elementais – 20 tūkst. Eur. Etatų poreikis ir valstybės biudžeto lėšų skaičiavimai turėtų būti naujai įvertinti ir perskaičiuoti, jeigu būtų sudarytos galimybės naudotis jau kitų valstybės institucijų sukurtu ir naudojamu įrankiu, kurio pagalba galima nuasmeninti ir kitaip parengti sprendimus viešam skelbimui bei juos paviešinti, arba būtų sukurtas toks horizontalus Lietuvos Respublikos priežiūros institucijoms, įpareigotoms viešinti savo sprendimus (ne tik VDAI ir (ar) ŽEIT), įrankis. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Duomenų apsauga“, „ asmens duomenys “, „privačių asmenų skundai“. 16 .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Daugiau informacijos apie viešąsias konsultacijas ir jų rezultatus: Įvykusios viešosios konsultacijos | Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (lrv.lt) . [2] 2017 m. VDAI gavo 480 skundų, 2018 m. – 859, 2019 m. – 880, o 2020 m. ir 2021 m. atitinkamai 1083 ir 1164 skundus; 2017 m. žurnalistų etikos inspektorius gavo 253 skundus, 2018 m. – 321, 2019 m. – 380, 2020 m. – 408, 2021 m. – 325 skundus. [3] 2019-04-24 pažyma Nr. 4D-2019/1-57, 2021-03-02 pažyma Nr. 4D-2020/1-1555, 2022-06-21 pažyma Nr. 4D-2022/1-347. [4] 2022-07-14 raštas Nr. S-2112. [5] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. [6]
, 2 paveikslas. [7] Christopher Kuner, Lee A. Bygrave, Christopher Docksey, Laura Drechsler, The EU General Data Protection Regulation (GDPR): A Commentary, Oxford University Press 2020, p. 933. [8] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo byloje C-362/14 63 pastraipa. [9] Christopher Kuner, Lee A. Bygrave, Christopher Docksey, Laura Drechsler, The EU General Data Protection Regulation (GDPR): A Commentary, Oxford University Press 2020, p. 936. [10] Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, kaip Europos Sąjungos institucijos laikosi asmens duomenų tvarkymo taisyklių, nustatytų 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr.
45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB. [11] Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2020 m. gegužės 15 d. sprendimas, kuriuo patvirtinamos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno darbo tvarkos taisyklės. [12] The Centre for Information Policy Leadership, Regulating for Results: Strategies and Priorities for Leadership and Engagement, 25 September 2017, p. 33–34. [13] Metai Skundų skaičius Skundai dėl vaizdo stebėjimo
[14] 2020 m. buvo nagrinėjama 212 skundų dėl vaizdo stebėjimo, iš kurių 164 skundai buvo dėl fizinių asmenų atliekamo vaizdo stebėjimo. 2021 m. buvo nagrinėjami 193 skundai dėl vykdomo vaizdo stebėjimo, iš kurių 147 skundai buvo dėl fizinių asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo. [15] Pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-510-764/2022. [16] Pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje A. S. AG prieš Vokietiją , pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją , pareiškimo Nr. 45192/09. [17] Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. eA-2398-525/2021. [18] Nors tikslios skundo išnagrinėjimo kainos nėra įmanoma nustatyti, kadangi kiekvienu individualiu atveju yra atliekami veiksmai skirtinga apimtimi, taip pat tai priklauso tiek nuo skundžiamų asmenų kiekio, tiek nuo skundžiamų veiksmų apimties, VDAI pateiktais duomenimis 2021 m. vidutinė skundo išnagrinėjimo kaina buvo apie 300 eurų, atsižvelgiant tik į lėšas, skiriamas darbo užmokesčiui (bruto), įskaitant stažą valstybei, priemokas ir pan. (bet neįtraukiant tolesnio atstovavimo teismuose, išlaidų dokumentų įteikimui, antstolių paslaugų, policijos pareigūnų pagalbos atvesdinant asmenis ir kt.), su sąlyga, kad 15 proc. darbo laiko valstybės tarnautojas skiria ne skundų nagrinėjimui.
2022 metais vidutinė skundo išnagrinėjimo kaina yra apie 350 eurų. [19] Pvz., 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES su visais pakeitimais, 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos, 2022 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas ir kt. [20] Pvz., Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB E-privatumo reglamentas, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir keičiančio tam tikrus Sąjungos teisės aktus ir kt. [21] Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis (ADASL indeksas) 2021 m. – 60 proc. Tai yra keturių rodiklių – žinios, pasitikėjimas, pažeidimai ir priežiūra – vidurkis (žr. Asmens duomenu apsaugos salygu lygis 2021.pdf (lrv.lt) . [22] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR. [23] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816. [24] Pvz., Reglamento (ES) 2019/817, Reglamento (ES) 2019/818 45 straipsnis.
DĖL
2023-02-27 Nr. XIVP-2437 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu pildomo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies
nusikalstamų veikų už kurias asmuo turi būti neteistas, yra perteklinė, kadangi tas pats reikalavimas iš esmės dėstomas ir pirmame sakinyje, nurodant, kad asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už „atitinkamas nusikalstamas veikas“. Taigi darbdavio tvirtinamame ir skelbiamame sąraše nusikalstamos veikos yra ne „taip pat nurodomos“, o neatsiejamos nuo sąraše vardijamų konkrečių pareigų ar darbo funkcijų. Siūlytina projekto nuostatą atitinkamai tikslinti. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) teisę „pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese <...>“. Pažymėtina, kad teismo procesas yra plati sąvoka, apimanti teismų veiklą nagrinėjant pagal kompetenciją priskirtas bylas. Teismo procesas reglamentuojamas konkrečiomis proceso normomis ir kiekvienas proceso dalyvis turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali kreiptis į teismą ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau Inspekcija nėra subjektas galintis pradėti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 3.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“ A tsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)
nuostatas, reikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, teisės aktus ar paminėti bent sritį, kuriuose yra nustatytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės. 4. Projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, „kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas <...>“, yra laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta apie priežiūros institucijos sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodant, kad asmeniui „žinomu“ elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu priežiūros institucijos sprendimai, pranešimai, kiti dokumentai ir informacija siunčiami tik tuo atveju, kai minėtų dokumentų nėra galimybės išsiųsti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais. Pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „žinomas elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas“ turinys. Manytina, kad priežiūros institucija sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją turėtų siųsti ne tik kažkieno „žinomu“, bet ir aktualiu ir naudojamu elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu. Atsižvelgus į išdėstytą, siūlome projekto nuostatą tikslinti. 5.
pirmąjį skirsnį papildyti 192 straipsniu, numatančiu pažeidimų nagrinėjimo terminų skaičiavimo sustabdymą. Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, nuostatos dėl terminų skaičiavimo sustabdymo neturėtų būti atitinkamai numatytos keičiamo įstatymo 21 straipsnyje ir 30 straipsnyje, papildant šiuos straipsnius naujomis struktūrinėmis dalimis, reglamentuojančiomis terminų skaičiavimo sustabdymą. 6. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti galimybę skundo dalyką išspręsti taikiai. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų tiksliau ir aiškiau nurodyti, jog skundas gali būti išspręstas taikiai, neišskiriant sudedamųjų skundo dalių, kaip šiuo konkrečiu atveju – skundo dalyko. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto. 7. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo informuoti pareiškėją tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio sprendimo siuntimas pareiškėjui laikytinas pertekliniu ir tiesiogiai nesusijusiu su jo galimai pažeistomis teisėmis, pareiškėjas tokiu atveju būtų informuojamas apie skundo nagrinėjimo pažangą. Tačiau svarstytina, ar įtvirtinus tokį teisinį reguliavimą nesusidarys situacija, kuomet pareiškėjas apskritai nebus informuojamas apie skundo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai nustatyti, kokia informacija bus teikiama pareiškėjui baudos skyrimo už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą atveju. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2024-05-08 Nr. XIVP-2437(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2023-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė ir Priežiūros skyriaus vedėja Jūratė Jurevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu pildomo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, numatanti darbdaviui reikalavimą pateikti sąrašą atitinkamų nusikalstamų veikų už kurias asmuo turi būti neteistas, yra perteklinė, kadangi tas pats reikalavimas iš esmės dėstomas ir pirmame sakinyje, nurodant, kad asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už
„atitinkamas nusikalstamas veikas“. Taigi darbdavio tvirtinamame ir
skelbiamame sąraše nusikalstamos veikos yra ne „taip pat nurodomos“, o neatsiejamos nuo sąraše vardijamų konkrečių pareigų ar darbo funkcijų. Siūlytina projekto nuostatą atitinkamai tikslinti. Pritarti
2023-02-274 2.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) teisę „pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese <...>“. Pažymėtina, kad teismo procesas yra plati sąvoka, apimanti teismų veiklą nagrinėjant pagal kompetenciją priskirtas bylas. Teismo procesas reglamentuojamas konkrečiomis proceso normomis ir kiekvienas proceso dalyvis turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali kreiptis į teismą ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau Inspekcija nėra subjektas galintis pradėti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti Siūlytina įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą patikslinti taip: „7) pradėti teismo procesą kreiptis į teismą ar kitaip dalyvauti teismo procese bylą nagrinėjant teisme siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“ A tsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)76 punkto nuostatas, reikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, teisės aktus ar paminėti bent sritį, kuriuose yra nustatytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės. Pritarti Siūloma patikslinti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų , reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , nustatytas teises. “
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, „kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas <...>“, yra laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta apie priežiūros institucijos sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodant, kad asmeniui „žinomu“ elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu priežiūros institucijos sprendimai, pranešimai, kiti dokumentai ir informacija siunčiami tik tuo atveju, kai minėtų dokumentų nėra galimybės išsiųsti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais. Pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „žinomas elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas“ turinys. Manytina, kad priežiūros institucija sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją turėtų siųsti ne tik kažkieno
„žinomu“, bet ir aktualiu ir naudojamu elektroninio pašto arba kitos
elektroninių ryšių priemonės adresu. Atsižvelgus į išdėstytą, siūlome projekto nuostatą tikslinti. Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr.
I-1374 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 7 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 17 straipsnio 4 dalis yra skirta išimtiniams atvejams, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) yra žinomas tik elektroninio pašto kontaktas arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas ir Inspekcija siekia gauti informaciją apie duomenų valdytojo tapatybę bei gauti informaciją apie tiriamą asmens duomenų tvarkymą. Paprastai tai yra tokie atvejai, kai Inspekcija atlieka tyrimą dėl duomenų valdytojų, esančių užsienio valstybėse, pavyzdžiui, duomenis tvarko užsienio interneto svetainės valdytojas, kurio vienintelis nurodomas kontaktas yra elektroninio pašto adresas, nėra nurodoma, kas yra atsakingas už svetainėje skelbiamus ar kitaip joje tvarkomus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad tokius kontaktus nurodo patys tiriami asmenys, manytina, kad jie yra aktualūs ir naudojami. Siūlytina atsižvelgti iš dalies ir patikslinti taip: „
priežiūros institucijai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu. “
straipsniu, numatančiu pažeidimų nagrinėjimo terminų skaičiavimo sustabdymą.
Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, nuostatos dėl terminų skaičiavimo sustabdymo neturėtų būti atitinkamai numatytos keičiamo įstatymo
struktūrinėmis dalimis, reglamentuojančiomis terminų skaičiavimo sustabdymą. Nepritarti
straipsniu, kuriuo ADTAĮ papildomas192 straipsniu, numatomas naujas pažeidimų nagrinėjimo terminų sustabdymo institutas, kuris būtų taikomas tiek tyrimams ir (ar) patikrinimams, atliekamiems Inspekcijos iniciatyva, tiek skundų nagrinėjimui. Aptariamas straipsnis dėstomas V skyriaus bendrosiose nuostatose (pirmasis skirsnis), kurios taikomos abiem pažeidimų nagrinėjimo atvejams. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti galimybę skundo dalyką išspręsti taikiai. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų tiksliau ir aiškiau nurodyti, jog skundas gali būti išspręstas taikiai, neišskiriant sudedamųjų skundo dalių, kaip šiuo konkrečiu atveju – skundo dalyko. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Pritarti
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo informuoti pareiškėją tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio sprendimo siuntimas pareiškėjui laikytinas pertekliniu ir tiesiogiai nesusijusiu su jo galimai pažeistomis teisėmis, pareiškėjas tokiu atveju būtų informuojamas apie skundo nagrinėjimo pažangą.
Tačiau svarstytina, ar įtvirtinus tokį teisinį reguliavimą nesusidarys situacija, kuomet pareiškėjas apskritai nebus informuojamas apie skundo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai nustatyti, kokia informacija bus teikiama pareiškėjui baudos skyrimo už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą atveju. Nepritarti Siūlomoje nuostatoje nurodytas atvejis, kada nesiunčiamas pats sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo – tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 77 straipsnio 2 dalis numato, kad priežiūros institucija, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikėją apie skundo nagrinėjimo pažangą ir rezultatus, be kita ko, apie galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių pagal 78 straipsnį. Todėl Inspekcija negali neinformuoti pareiškėjo apie jo pateikto skundo nagrinėjimo pažangą. Pareiškėjas yra visuomet informuojamas apie skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju pareiškėjas apie patį faktą, kad skirta tokia bauda, galėtų būti informuojamas teikiant informaciją apie skundo nagrinėjimo pažangą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP–2437 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2023-04-054 Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) teisę „pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese <...>“. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą pažymėtina, kad teismo procesas yra plati sąvoka, apimanti teismų veiklą nagrinėjant pagal kompetenciją priskirtas bylas. Teismo procesas reglamentuojamas konkrečiomis proceso normomis ir kiekvienas proceso dalyvis turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali kreiptis į teismą ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau Inspekcija nėra subjektas galintis pradėti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pradėti teismo procesą kreiptis į teismą ar kitaip dalyvauti teismo procese bylą nagrinėjant teisme siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą;“. Pritarti 2.
2023-04-054 Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“ Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą ir į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)
nuostatas, siūlytina nurodyti konkrečią sritį, kurioje yra nustatytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų , reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , nustatytas teises. “
2023-04-057 Projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, „kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas <...>“, yra laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta apie priežiūros institucijos sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabose pažymėta, kad n ėra aiškus sąvokos „žinomas elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas“ turinys, todėl siūloma šią projekto tikslinti.
Atkreiptinas dėmesys , kad projekto 7 straipsniu siūloma Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis yra skirta išimtiniams atvejams, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai yra žinomas tik elektroninio pašto kontaktas arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas ir Inspekcija siekia gauti informaciją apie duomenų valdytojo tapatybę bei gauti informaciją apie tiriamą asmens duomenų tvarkymą. Paprastai tai yra tokie atvejai, kai Inspekcija atlieka tyrimą dėl duomenų valdytojų, esančių užsienio valstybėse, pavyzdžiui, duomenis tvarko užsienio interneto svetainės valdytojas, kurio vienintelis nurodomas kontaktas yra elektroninio pašto adresas, nėra nurodoma, kas yra atsakingas už svetainėje skelbiamus ar kitaip joje tvarkomus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad tokius kontaktus nurodo patys tiriami asmenys, manytina, kad jie yra aktualūs ir naudojami. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai priežiūros institucijai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Dainius Kepenis Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
DĖL
2024-04-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė J. Greičienė, Teisingumo ministerijos atstovės: A, Godienė, I. Skersytė, Generalinės prokurorės pavaduotojai: G. Ivanauskas, S. Verseckas, Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Valentukevičius, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja D. Morkūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu pildomo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, numatanti darbdaviui reikalavimą pateikti sąrašą atitinkamų nusikalstamų veikų už kurias asmuo turi būti neteistas, yra perteklinė, kadangi tas pats reikalavimas iš esmės dėstomas ir pirmame sakinyje, nurodant, kad asmeniui keliamas reikalavimas būti neteistam už „atitinkamas nusikalstamas veikas“.
Taigi darbdavio tvirtinamame ir skelbiamame sąraše nusikalstamos veikos yra ne „taip pat nurodomos“, o neatsiejamos nuo sąraše vardijamų konkrečių pareigų ar darbo funkcijų. Siūlytina projekto nuostatą atitinkamai tikslinti. Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas patikslintas pagal redaktorės pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
punkte siūloma įtvirtinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) teisę „pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese <...>“. Pažymėtina, kad teismo procesas yra plati sąvoka, apimanti teismų veiklą nagrinėjant pagal kompetenciją priskirtas bylas. Teismo procesas reglamentuojamas konkrečiomis proceso normomis ir kiekvienas proceso dalyvis turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali kreiptis į teismą ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau Inspekcija nėra subjektas galintis pradėti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti
3 3.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“ A tsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)76 punkto nuostatas, reikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, teisės aktus ar paminėti bent sritį, kuriuose yra nustatytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės. Pritarti
4
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, „kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas <...>“, yra laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta apie priežiūros institucijos sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją. Siūlytina projekto nuostatą tikslinti, keičiamo įstatymo 17 straipsnio
nurodant, kad asmeniui „žinomu“ elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu priežiūros institucijos sprendimai, pranešimai, kiti dokumentai ir informacija siunčiami tik tuo atveju, kai minėtų dokumentų nėra galimybės išsiųsti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais. Pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „žinomas elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas“ turinys. Manytina, kad priežiūros institucija sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją turėtų siųsti ne tik kažkieno „žinomu“, bet ir aktualiu ir naudojamu elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu.
Atsižvelgus į išdėstytą, siūlome projekto nuostatą tikslinti. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 dalis yra skirta išimtiniams atvejams, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai yra žinomas tik elektroninio pašto kontaktas arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas ir Inspekcija siekia gauti informaciją apie duomenų valdytojo tapatybę bei gauti informaciją apie tiriamą asmens duomenų tvarkymą. Paprastai tai yra tokie atvejai, kai Inspekcija atlieka tyrimą dėl duomenų valdytojų, esančių užsienio valstybėse, pavyzdžiui, duomenis tvarko užsienio interneto svetainės valdytojas, kurio vienintelis nurodomas kontaktas yra elektroninio pašto adresas, nėra nurodoma, kas yra atsakingas už svetainėje skelbiamus ar kitaip joje tvarkomus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad tokius kontaktus nurodo patys tiriami asmenys, manytina, kad jie yra aktualūs ir naudojami. ADTAĮ
žiūros institucijai teisę susisiekti su skundžiamu asmeniu elektroniniu paštu, kai yra žinomas tik skundžiamo asmens elektroninio pašto adresas. Ši priemonė būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai nėra žinoma kita informacija apie duomenų valdytoją. Priežiūros institucija šiuo elektroninio pašto adresu galėtų siųsti rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti ADTAĮ 14 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kai skundžiamas asmuo yra kitoje valstybėje. Siūlytina tikslinti taip: „ 4.
Kai priežiūros institucijai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu. “
skyriaus pirmąjį skirsnį papildyti 192 straipsniu, numatančiu pažeidimų nagrinėjimo terminų skaičiavimo sustabdymą. Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, nuostatos dėl terminų skaičiavimo sustabdymo neturėtų būti atitinkamai numatytos keičiamo įstatymo 21 straipsnyje ir 30 straipsnyje, papildant šiuos straipsnius naujomis struktūrinėmis dalimis, reglamentuojančiomis terminų skaičiavimo sustabdymą. Nepritarti
192 straipsniu, numatomas naujas pažeidimų nagrinėjimo terminų sustabdymo institutas, kuris būtų taikomas tiek tyrimams ir (ar) patikrinimams, atliekamiems Inspekcijos iniciatyva, tiek skundų nagrinėjimui. Aptariamas straipsnis dėstomas V skyriaus bendrosiose nuostatose (pirmasis skirsnis), kurios taikomos abiem pažeidimų nagrinėjimo atvejams. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
taikiai. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų tiksliau ir aiškiau nurodyti, jog skundas gali būti išspręstas taikiai, neišskiriant sudedamųjų skundo dalių, kaip šiuo konkrečiu atveju – skundo dalyko. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Pritarti 7.
keičiamo įstatymo
tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio sprendimo siuntimas pareiškėjui laikytinas pertekliniu ir tiesiogiai nesusijusiu su jo galimai pažeistomis teisėmis, pareiškėjas tokiu atveju būtų informuojamas apie skundo nagrinėjimo pažangą. Tačiau svarstytina, ar įtvirtinus tokį teisinį reguliavimą nesusidarys situacija, kuomet pareiškėjas apskritai nebus informuojamas apie skundo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai nustatyti, kokia informacija bus teikiama pareiškėjui baudos skyrimo už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą atveju. Nepritarti Siūlomoje nuostatoje nurodytas atvejis, kada nesiunčiamas pats sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo – tais atvejais, kai bauda skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 77 straipsnio 2 dalis numato, kad priežiūros institucija, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikėją apie skundo nagrinėjimo pažangą ir rezultatus, be kita ko, apie galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių pagal 78 straipsnį. Todėl Inspekcija negali neinformuoti pareiškėjo apie jo pateikto skundo nagrinėjimo pažangą. Pareiškėjas yra visuomet informuojamas apie skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju pareiškėjas apie patį faktą, kad skirta tokia bauda, galėtų būti informuojamas teikiant informaciją apie skundo nagrinėjimo pažangą. Pareiškėjo teisės nepaveikiamos ir nenukenčia dėl tokio priežiūros institucijos sprendimo nesiuntimo (pvz., administracinė bauda yra skiriama už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą skundo nagrinėjimo metu, pvz., skundžiamas asmuo nebendradarbiauja su priežiūros institucija, jos nurodytais terminais nepateikia informacijos). 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2023-05-16 Susipažinę su pateiktu Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2644, teikiame Generalinės prokuratūros poziciją. Manome, kad šis Teisėsaugos ADTAĮ, kaip ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Nr. I-1374 (toliau – ADTAĮ) turi būti peržiūrėti iš esmės. Iš Teisėsaugos ADTAĮ teksto matyti, kad didelė dalis atitinkamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR nuostatų buvo tiesiog automatiškai išverstos ir perkeltos neatsižvelgiant į Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintus teisinio reguliavimo sprendimus, jų specifiką, jų neadaptuojant ir nesuderinant su Lietuvoje įtvirtintu baudžiamuoju procesu, kriminaline žvalgyba, žvalgyba, visuomenės informavimo ir pranešėjo instituto taikymą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Dėl šių priežasčių Teisėsaugos ADTAĮ ir ADTAĮ įtvirtintas reguliavimas yra neaiškus, prieštaringas, sudėtingas taikyti, nėra aiškiai atribotos institucijų kompetencijos, o paruošti ir tarpusavyje bei su kitais projektais nesuderinti ir ne su visomis kompetentingomis institucijomis derinti projektai (Nr. XIVP-2438, XIVP-2644, XIVP-2437) įneša tik dar daugiau painiavos. Pažymime, kad Generalinė prokuratūra dar 2018 m. Teisingumo ministerijai teikė pasiūlymus dėl Teisėsaugos ADTAĮ, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Kadangi siūlomi projektai reikalauja išsamesnių diskusijų ir apibendrinimų, todėl prašome stabdyti šių užregistruotų įstatymų projektų Nr. XIVP-2437, XIVP-2438, XIVP-2644 svarstymus ir inicijuoti šių įstatymų esminę peržiūrą, įtraukiant į procesą visas suinteresuotas institucijas. Pastaba (papildomai, kaip priedas) pateiktas 2018 m. Generalinės prokuratūros raštas Teisingumo ministerijai, kuris nėra aktualus 2024 m. Seime svarstant įstatymo projektą) Atsižvelgti Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr.
XI-1336 1, 3, 7, 39, 40, 41, 43, 44,
papildymo 49(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2438 nėra svarstomas kartu su projektu Nr. XIVP-2437. 2. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2024-04-081 Susipažinę su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2437(2), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas anksčiau su Generaline prokuratūra nebuvo derintas. Manytina, kad galiojančiame Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme Nr. I-1374 (toliau – ADTAĮ) ir siūlomame Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2437(2) (toliau – Projektas) netinkamai taikomas
2016/679 (toliau – Reglamentas). Reglamento preambulės 19 punkte nurodyta, kad fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (toliau – Direktyva). Reglamento 2 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta, kad Reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais, todėl šios normos turi būti perkeltos į ADTAĮ tam, kad būtų galima aiškiai atriboti valstybės institucijų kompetencijas ir nedubliuoti procesų.
Direktyvos preambulės 80 punkte nurodyta, kad nors Direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. Ta išimtis turėtų būti taikoma tik teisminei veiklai teismo bylose ir netaikoma kitai veiklai, kurią teisėjai gali vykdyti pagal valstybės narės teisę. <...> Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra. Pagrindinės Lietuvos prokurorų funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) IX skirsnyje „Teismas“. Nors prokuratūros funkcijos skiriasi nuo teismų, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį bei tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Pažymėtina, kad teismų ir prokuratūros struktūros, atliekant jiems priskirtas funkcijas, yra lygiavertės.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad prokuratūra yra institucija, dalyvaujanti vykdant valstybės narės baudžiamąjį teisingumą. Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas numato vieną iš žvalgybos kontrolieriaus veiklos uždavinių – atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Projekto 1 straipsnį, papildant
1 straipsnį 6 dalimi: „
duomenų tvarkymą atlieka teismai, vykdydami teisingumą, prokuratūra, atlikdama kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo kontrolę ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, žvalgybos kontrolierius ir kitos Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. “ Pritarti iš dalies Projektas patikslintas, įvertinus Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. 3. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2024-04-0816 Taip pat siūlome pakeisti Proje kto 16 straipsnį, pakeičiant ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį arba perduoda jį nagrinėti pagal kompetenciją ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu:“.
Taip pat siūlome pakeisti Projekto 16 straipsnį, pakeičiant ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas skundo ar jo dalies dalykas yra susijęs su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, atliktu ikiteisminiu tyrimu, nagrinėjama medžiaga dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą ; “. Pritarti iš dalies Po vykusių klausymų apsispręsta atsisakyti projekto iniciatorių siūlymo keisti įstatymo
apsispręsta atsisakyti projekto iniciatorių siūlymo išbraukti įstatymo 27 straipsnio 2 dalį (po projekto pakeitimo būtų 3 dalis). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
217 Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) teisę „pradėti teismo procesą ar kitaip dalyvauti teismo procese <...>“. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą pažymėtina, kad teismo procesas yra plati sąvoka, apimanti teismų veiklą nagrinėjant pagal kompetenciją priskirtas bylas.
Teismo procesas reglamentuojamas konkrečiomis proceso normomis ir kiekvienas proceso dalyvis turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali kreiptis į teismą ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, tačiau Inspekcija nėra subjektas galintis pradėti teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pradėti teismo procesą kreiptis į teismą ar kitaip dalyvauti teismo procese bylą nagrinėjant teisme siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, kitų Europos Sąjungos, tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nuostatų vykdymą;“. Pritarti
3 Argumentai: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“ Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą ir į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija)
nuostatas, siūlytina nurodyti konkrečią sritį, kurioje yra nustatytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi kitas tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų , reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , nustatytas teises. “ Pritarti
4 Argumentai: Projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad tuo atveju, „kai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas <...>“, yra laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta apie priežiūros institucijos sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją. Pasiūlymas:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabose pažymėta, kad n ėra aiškus sąvokos „žinomas elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas“ turinys, todėl siūloma šią projekto tikslinti. Pasiūlymas: Atkreiptinas dėmesys , kad projekto 7 straipsniu siūloma Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis yra skirta išimtiniams atvejams, kai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai yra žinomas tik elektroninio pašto kontaktas arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas ir Inspekcija siekia gauti informaciją apie duomenų valdytojo tapatybę bei gauti informaciją apie tiriamą asmens duomenų tvarkymą. Paprastai tai yra tokie atvejai, kai Inspekcija atlieka tyrimą dėl duomenų valdytojų, esančių užsienio valstybėse, pavyzdžiui, duomenis tvarko užsienio interneto svetainės valdytojas, kurio vienintelis nurodomas kontaktas yra elektroninio pašto adresas, nėra nurodoma, kas yra atsakingas už svetainėje skelbiamus ar kitaip joje tvarkomus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad tokius kontaktus nurodo patys tiriami asmenys, manytina, kad jie yra aktualūs ir naudojami. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai priežiūros institucijai žinomas tik tikrinamo, skundžiamo ar pažeidimo padarymu įtariamo asmens elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresas, laikoma, kad šis asmuo yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei priežiūros institucija rašytinius reikalavimus atskleisti savo tapatybę, taip pat atlikti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus veiksmus minėtam asmeniui siunčia elektroninių ryšių priemonėmis šiuo elektroninio pašto arba kitos elektroninių ryšių priemonės adresu.“ Pritarti Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento 4 pastaba. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2437 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2024-04-242 Argumentai:
redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui, valstybės informacinės sistemos ir registrai dabar įvardijami "informacinėmis sistemomis" – šiame įstatyme jos ir turėtų apimti tik valstybės ar savivaldybių, o ne privačių asmenų valdomas informacines sistemas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sąvoka „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679. “ Pritarti 2.
35 Argumentai: Pagal ankstesnį pasiūlymą, suderinant su nauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcija, tikslintinas projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas, nes valstybės informacinės sistemos ir registrai dabar įvardijami "informacinėmis sistemomis". Pasiūlymas: „5 ) siunčia informacinėse sistemose, kurios naudojamos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, nurodytais elektroninio pašto arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresais.“
34 Argumentai: Pagal ankstesnį pasiūlymą, suderinant su nauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakcija, tikslintinos įstatymo projekto 14 straipsnio 3 ir 4 dalys, nes valstybės informacinės sistemos ir registrai dabar įvardijami "informacinėmis sistemomis". Pasiūlymas: „
3. Prie skundo, kurį pateikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 2 dalies 3 punkte nurodytas pareiškėjas, papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad šis pareiškėjas veikia asmens duomenų apsaugos srityje, jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra informacinėse sistemose . 4 . Prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, t uri būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Prie skundo, kurį šio straipsnio 1 dalies 1,
dalyje dalies
nurodyto pareiškėjo vardu pateikia pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija pagal Reglamento
įstatymus, reglamentuojančius asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą , papildomai turi būti pateikta informacija ir (arba) pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad ji veikia asmens duomenų apsaugos srityje , jeigu šios informacijos ir (arba) dokumentų nėra informacinėse sistemose .“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė