Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus atvejus, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės . Tokie projektai finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų . 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Žemės įstatymo
gyventojų skundai, kad būna atvejų, kai formuojant žemės sklypą keliui esančiam greta privačios žemės sklypų, dalis privačios žemės buvo priskirta keliui. Tokių atvejų yra gana daug, iš žemės savininkų būna paimama nuo keliolikos kvadratinių metrų iki kelių arų žemės. Taip atsitinka dažniausiai dėl atliktų netikslių ar klaidingų gretimų keliui sklypų pirminių matavimų ir derinimų, ar dėl to, kad žemėtvarkos projektuose buvo neteisingai nurodytas kelio plotis. Tokiais atvejais nukenčia žemės savininkai, nes jiems sumažinamas valdomos žemės plotas, o be to, žemės savininkams tenka iš naujo įteisinti (savo sumažėjusius sklypus permatuoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre). Atskirais atvejais žemės savininkui nesutinkant, kad jo sklypas sumažėtų, yra kreipiamasi į teismą ir po teisinių procedūrų teismas priima sprendimą taikyti restituciją ir žemės sklypo dalis, kuri turi priklausyti keliui, grąžinama valstybei, o žemės savininkams iš valstybės priteisiama kompensacija už paimtą žemės sklypo dalį. Akivaizdu, tokiais atvejais problema gali būti sprendžiama be teismo, tačiau tam reikia pakeisti (papildyti) Žemės įstatymo nuostatas. Tada žmonėms atsidūrusiems minėtoje situacijoje nereikėtų kreiptis į teismą, tam sugaišti daug laiko, o ir teisme sumažėtų darbo krūvis. Šio pakeitimo tikslas yra supaprastinti procedūras ir nustatyti tvarką, kad tais atvejais, kai žemės savininkui ne dėl savo kaltės reikia iš naujo formuoti ir pertvarkyti žemės sklypą, tai būtų atliekama ne žemės savininko lėšomis. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys. 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žemės įstatymo 42 straipsnyje „Žemėtvarkos darbų finansavimas“ yra nurodyta, kad privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, nenumatant išimčių. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad p rivačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ne žemės sklypų savininkų lėšomis tais atvejais, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės. Be to, siūloma nustatyti, kad tokie projektai būtų finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų. Priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą būtų sudarytos galimybės, kad tais atvejais, kai ne dėl žemės savininko kaltės reikia iš naujo matuoti ir registruoti žemės sklypą, žemės savininkams nesikreipiant į teismą, jų pertvarkomų sklypų matavimai ir registravimas Nekilnojamojo turto registre būtų atliktas valstybės ar savivaldybių lėšomis. Tokiu būdu daug paprasčiau būtų sprendžiamas minėtų sklypų formavimas ir tai nekainuotų žemės savininkui. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
Tikėtina, kad priėmus įstatymą ir sudarius sąlygas įteisinti kelius, kurių tam tikrose atkarpose kelio juostos yra siauresnės nei nurodyta įstatyme, sumažės konfliktinių situacijų, sudėtingų derinimų su gretimais žemės savininkais, todėl sumažės ir korupcijos tikimybė. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikėtina, kad įtakos verslo sąlygoms gali neturėti arba atskirais atvejais turėti teigiamą įtaką, kadangi priėmus įstatymą pasikeitusių dydžių
(ribų) sklypų įteisinimas vyks greičiau ir sklandžiau. 8 . Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Tikėtina, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės priimti tvarką, nustatančią žemės sklypų projektų rengimo ir finansavimo procedūras tiems atvejams, kai žemės savininkui ne dėl savo kaltės reikia iš naujo pertvarkyti ir formuoti žemės sklypą. 10 . Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11 .
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti tvarką, pagal kurią turėtų būti įteisinami keliai (ar jų atkarpos), kurių kelio juostų pločiai natūroje neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnyje nustatytų dydžių. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto lėšų reikės, tačiau atkreiptina dėmesys, kad ir šiuo metu valstybės lėšos tam yra naudojamos, tik įpareigojimas atlikti darbus (naujai suformuoti sklypus) Nacionalinei žemės tarnybai yra teikiamas teismo keliu. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „žemės sklypų projektai“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2023-03-01 Nr. XIVP-2434 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus atvejus, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės. Tokie projektai finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų .“ S iūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais atvejais privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti rengiami ne žemės savininkų lėšomis, o valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšomis, nes projekto nuostatos, nustatančios išimtį „kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės “, nėra aiškios ir gali būti suprantamos plačiau nei projekto nuostatos, nustatančios, kad „tokie projektai finansuojami <...> valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai ir konkrečiai įvardinant atvejus, kuomet privačių žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo projektai būtų finansuojami valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšomis.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja gi nčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimą ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymuose ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.“ Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą.
Ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.“ Atsižvelgiant į šias keičiamo įstatymo nuostatas bei į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų , nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra aiškios projekto nuostatos dėl santykio su keičiamo įstatymo 44 straipsnio bei Civilinio kodekso
taip, kad privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti „ finansuojami“ iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšų nepriklausomai nuo šių subjektų veiksmų pobūdžio (teisėtų ar neteisėtų), dėl kurių atsirado priežastys rengti naujus minėtus projektus.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Iš teikiamo reguliavimo turėtų būti aišku, ar kalbama tik apie tuos atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, veiksmai yra ar buvo teisėti, ar apimtų ir tuos atvejus, kai poreikis rengti privačių žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektus kiltų nustačius neteisėtus valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veiksmus. Trečia, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tokie projektai finansuojami“ turinys, nes, neaišku, ar iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšų būtų finansuojamas tik privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas, ar ir šių projektų įgyvendinimas (pavyzdžiui, žemės sklypo registravimas Nekilnojamojo turto registre). 2. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, jau šiais kalendoriniais metais įstatymo įgyvendinimui gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, o
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. 4.
su šio straipsnio turiniu, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti dėstomos nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, o 2 dalyje – įstatymo įgyvendinimą. 5. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-2238(2), kurio 4 straipsniu tą pačią keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
13
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Liudas Jonaitis (pavaduojantis Vidmantą Kanopą - Komiteto pirmininko pavaduotoją), Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-01) 1(42)
2 ) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 42 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus atvejus, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės. Tokie projektai finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų .“ S iūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiais atvejais privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti rengiami ne žemės savininkų lėšomis, o valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšomis, nes projekto nuostatos, nustatančios išimtį „kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės “, nėra aiškios ir gali būti suprantamos plačiau nei projekto nuostatos, nustatančios, kad „tokie projektai finansuojami <...> valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai ir konkrečiai įvardinant atvejus, kuomet privačių žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo projektai būtų finansuojami valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšomis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja gi nčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimą ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymuose ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė.
Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.“ Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.“ Atsižvelgiant į šias keičiamo įstatymo nuostatas bei į Civilinio kodekso
atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų , nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra aiškios projekto nuostatos dėl santykio su keičiamo įstatymo 44 straipsnio bei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, nes projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai galėtų būti „ finansuojami“ iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšų nepriklausomai nuo šių subjektų veiksmų pobūdžio (teisėtų ar neteisėtų), dėl kurių atsirado priežastys rengti naujus minėtus projektus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Iš teikiamo reguliavimo turėtų būti aišku, ar kalbama tik apie tuos atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, veiksmai yra ar buvo teisėti, ar apimtų ir tuos atvejus, kai poreikis rengti privačių žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektus kiltų nustačius neteisėtus valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veiksmus. Trečia, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tokie projektai finansuojami“ turinys, nes, neaišku, ar iš valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų lėšų būtų finansuojamas tik privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas, ar ir šių projektų įgyvendinimas (pavyzdžiui, žemės sklypo registravimas Nekilnojamojo turto registre).
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-01)
įstatymą, jau šiais kalendoriniais metais įstatymo įgyvendinimui gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, o 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Atsižvelgti. Vyriausybės nuomonės nepaprašyta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-01)1
pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-01)2
derinant projekto 2 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu, projekto
įstatymo įsigaliojimą, o 2 dalyje – įstatymo įgyvendinimą. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-03-01) 1(42)
2 )
Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-2238(2), kurio 4 straipsniu tą pačią keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Atsižvelgti. 6. Teisingumo ministerijos ES teisės grupė (2023-03-13) 1(42)
2 ) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2434 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
ŽĮ projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus atvejus, kai šie projektai rengiami dėl priežasčių, atsiradusių ne dėl žemės sklypo savininko iniciatyvos ar kaltės. Tokie projektai finansuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, dėl kurių veiksmų atsirado priežastys rengti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, lėšų.“ Atkreipiame dėmesį, kad ŽĮ projekto 1 straipsniu siūlomoje pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje siūlomi nustatyti atvejai galimi ne tik dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, bet ir dėl privačių asmenų, veiksmų, jeigu besiribojantis (-ys) žemės sklypas (-ai) yra privatus (-ūs). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 21 punkte numatyta, kad : tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą;
Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 21 punkte numatyta, kad : tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas; išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą;
Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, n ustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių (Nuostatų 21 punkto antroji pastraipa).
Pažymime, kad aptartu atveju, t. y. n ustačius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimus, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą inicijuoja Tarnyba. Minėtų dokumentų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis ( Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 108 punktas ). ŽĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> būna atvejų, kai formuojant žemės sklypą keliui esančiam greta privačios žemės sklypų, dalis privačios žemės buvo priskirta keliui. <...> Tokiais atvejais nukenčia žemės savininkai, nes jiems sumažinamas valdomos žemės plotas, o be to, žemės savininkams tenka iš naujo įteisinti (savo sumažėjusius sklypus permatuoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre).
Atskirais atvejais žemės savininkui nesutinkant, kad jo sklypas sumažėtų, yra kreipiamasi į teismą ir po teisinių procedūrų teismas priima sprendimą taikyti restituciją ir žemės sklypo dalis, kuri turi priklausyti keliui, grąžinama valstybei, o žemės savininkams iš valstybės priteisiama kompensacija už paimtą žemės sklypo dalį. Akivaizdu, tokiais atvejais problema gali būti sprendžiama be teismo, tačiau tam reikia pakeisti (papildyti) Žemės įstatymo nuostatas. Tada žmonėms atsidūrusiems minėtoje situacijoje nereikėtų kreiptis į teismą, tam sugaišti daug laiko, o ir teisme sumažėtų darbo krūvis <...>“. P ažymime, kad ŽĮ projekto aiškinamajame rašte nurodytais atvejais turi būti rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir įgyvendinamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurių atlikimas detaliai reglamentuojamas Žemės įstatymo VIII skyriuje.
Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai Tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams.
Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ; prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą; kai Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) nesuprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas; kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.
Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ; prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą; kai Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) nesuprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas; kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Kitu atveju būtų pažeidžiamas imperatyvus teisėkūros tikslingumo principas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Tarnyba nepritaria ŽĮ projekto 1 straipsniu siūlomam Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalies pakeitimui. Pritarti.
Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2434, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Gudauskas, V. Jukna. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė