Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 8 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Šio mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir administravimas nustatyti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme.“
2Buvusiais 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau
Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau - Programa), finansuoti. Pagrindinis kelių tinklo plėtros ir jo veikimo užtikrinimo finansavimo šaltinis yra Programos lėšos, kurios paskirstomos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytoms reikmėms trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje, bet dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių ir statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Nerimą keliantis faktas yra ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) parengtam Programos projektui, kuriuo finansavimas keliams dar labiau mažinamas: 2023 metams numatytos tokios pačios lėšos kaip ir
mažinimas finansavimas ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti bei užtikrinti:
mln. Eur.
Eur. Akivaizdu, kad neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas Programos finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo, ypatingai akcentuojant vietinės reikšmės kelių minimalų tvarkymą, šių kelių plėtrą ir žvyrkelių asfaltavimą. Pabrėžtina, kad tokia padėtis itin mažina gyvenviečių patrauklumą bei ten įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jų gyvenamą aplinką ir mažina savivaldybių, ypatingai rajoninių, potencialą pritraukti naujus gyventojus ir įmonių investicijas. Akcentuotina, kad vietinės reikšmės keliai vis dar neleidžia užtikrinti kokybiškos kelionės tarp gyvenviečių, nes du trečdaliai šių kelių yra neasfaltuoti. Deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Būtina pabrėžti ir tai, kad gerai prižiūrėtas Lietuvos kelių tinklas suteikia ne tik ekonominę naudą, bet prisideda ir prie Lietuvos gynybos strategijų. Tas ypatingai išryškėja dabartiniu laikotarpiu, kai geopolitinė situacija regione yra drastiškai pakitusi. Visuotinai pripažįstama, kad gerai išvystytas ir prižiūrimas kelių tinklas sustiprina valstybės saugumo garantus, todėl susisiekimo infrastruktūros projektų plėtra yra identifikuojama kaip prioritetinė. Galima konstatuoti, kad kasmet blogėjanti Lietuvos kelių situacija verčia ieškoti efektyvių ir tvariu finansavimu pagrįstų priemonių kelių problemoms spręsti, nes dabartinis finansavimas tik iš dalies leidžia palaikyti esamą kelių būklę.
Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO² kiekį. Pabrėžtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. pati buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms. Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką.
Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis. Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos Programos, kaip pagrindinio kelių tinklo priežiūros ir plėtros instrumento, įgyvendinimui. Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kitą ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra. Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant Programos sąmatos projektą, Susisiekimo ministerija galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio. Valstybinės įmonės „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur.
Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos Programą kasmet galėtų papildyti daugiau kaip
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatyta, kad Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti. Gautos pajamos iš transporto priemonių registracijos mokesčio nenumatytos. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme numatyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis yra įskaitomas į valstybės biudžetą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu įtvirtinama nuostata, kad tarp kitų mokesčių ir Programos finansavimo šaltinių būtų ir motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, kurio pajamomis papildomai būtų finansuojama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms turės teigiamos įtakos, nes savivaldybių kelių infrastruktūros kokybė turi tiesioginės įtakos šalies ekonomikos augimui ir regioninės politikos skatinimui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Manytina, kad turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo, todėl Projektų įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„keliai“, „savivalda“, „transportas“, „infrastruktūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis
2023-02-23 Nr. XIVP-2424 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnį nauja 1 dalimi ir joje nustatyti: „Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Šio mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir administravimas nustatyti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projektu siūlomos naujos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys „motorinių transporto priemonių registracijos mokestis“ yra neišbaigtas bei nenustatantis jokio teisinio reguliavimo. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nėra išvardijami ar nustatomi visi Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) lėšų šaltiniai, todėl aptariamas sakinys nedera su keičiamo straipsnio struktūra. Antra, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu „<...> siekiama pakeisti dabartinį reguliavimą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa), finansuoti“. Pažymėtina, jog projekto tekste nėra tiesiogiai nustatoma, kad atitinkamas mokestis būtų skirtas Programai finansuoti.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino keičiamo įstatymo nuostatas, kuriomis buvo nustatyta konkreti procentais išreikšta valstybės biudžeto pajamas sudarančių akcizo pajamų, gautų už joje nurodytus realizuotus produktus, dalis, kuri skiriama Programai, iš kurios lėšų, be kita ko, finansuojamos įprastinės (kasdienės) automobilių kelių tinklo plėtros ir veikimo reikmės, prieštaraujančiais Konstitucijai, motyvuojant tuo, kad
„<...> nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos 131
straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, sampratos ir su ja susijusio draudimo įstatymais, kurie nėra valstybės biudžeto įstatymas, numatyti konkretaus dydžio išlaidas valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamos iš Konstitucijos 129 straipsnio kylančios Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, ribojami Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte, 130 straipsnyje nustatyti Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą ir Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte, 131 straipsnio 1 dalyje nustatyti Seimo įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžetą“ (Konstitucinio Teismo
aiškinamajame rašte deklaruotas projekto tikslas, nustatyti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų vienu iš Programos finansavimo šaltinių, nėra suderinamas su minėtomis Konstitucijos nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei projektas būtų modifikuotas ir toks projekto tikslas projekte būtų aiškiai įtvirtintas, turėtų būti svarstomas projekto nuostatų derėjimas su Konstitucija.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamu įstatymu nustatyti mokesčiai yra įskaitomi į valstybės biudžetą, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatytais programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete. Šiame kontekste pažymėtina, jog Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis yra įskaitomas į valstybės biudžetą, taigi projekto aiškinamajame rašte deklaruotas siūlymas nustatyti, kad atitinkamas mokestis būtų skirtas Programai finansuoti, nedera su minėta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nuostata. Ketvirta, pastebėtina, kad projektu teikiamas siūlymas sistemiškai nedera su visu keičiamu įstatymu, nes visi keičiamame įstatyme nurodyti mokesčiai yra tiesiogiai susiję su naudojimusi keliais ir jų statiniais, kai tuo tarpu motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio objektas yra motorinės transporto priemonės išmetamas CO₂ dydis. Atsižvelgus į tai, sistemiškai turėtų būti koreguojami abu įstatymai. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus – biudžetinių metų viduryje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis su vėlesne įsigaliojimo data.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 3. Siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nes dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (turės būti keičiami dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys Programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką), bei taikymo, kuriose būtų aptartas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų projektų finansavimas. 4. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, o Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, bei į tai, kad
įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]