Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO proceso kodekso nr. IX-785 176, 240 straipsnių
straipsnio pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai
turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:
1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;
2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;
3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius . 4) dėl bylų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnis,1521 straipsnio 1 dalies ir 153 straipsnį – per tris mėnesius. 2. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. 3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.“
pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje. 2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 3.
didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, tarp posėdžių pertraukos negali būti ilgesnės nei 14 dienų, nebent teismas motyvuota nutartimi nuspręs kitaip. Tokios bylos turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
2023-02-09 Nr. XIVP-2419 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK, keičiamas įstatymas,) 176 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas bylose pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnis,1521 straipsnio 1 dalies ir 153 straipsnį, turėtų būti atliekamas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius. Projektu siūlomas reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes BPK 176 straipsnio
trumpiausius terminus“, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad „ ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, t aip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai “ (pabraukta mūsų). Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje įtvirtintas operatyvaus proceso reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip galima greičiau, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą stengtis, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama, o surinkta medžiaga perduota teismui kaip įmanoma greičiau, tai yra minėti pareigūnai turi pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau.
Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas ir dabar numato, kad ikiteisminiai tyrimai turi būti atliekami per objektyviai trumpiausią terminą, teikiant prioritetą byloms, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Antra, neginčijant aiškinamojo rašto teiginio, kad BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio
straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje nurodytų nusikaltimų padarymas „sulaukia didelio dėmesio visuomenėje“ ir tai suponuoja didelį visuomenės poreikį, kad jie būtų išnagrinėti „pagreitinto proceso tvarka“, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo procesas dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypač kai nukentėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra sudėtingas procesas, reikalaujantis išsamaus aplinkybių tyrimo, kompleksinių ekspertinių žinių, psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių (pakartotinių ekspertizių), specialistų išvadų, tinkamų, netraumuojančių ir savalaikių nepilnamečių (mažamečių) vaikų apklausų, dėl ko tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka objektyviai yra neįmanomas.
Pažymėtina, kad pagreitinto proceso taikymui reikalinga BPK nustatytų sąlygų visuma, tai yra veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios, baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylų, dėl kurių siekiama nustatyti žymiai trumpesnį ikiteisminio tyrimo terminą, teismingos apygardų teismams, todėl tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų užbaigimas pagreitinto proceso tvarka būtų neįmanomas ir dėl šių bylų priskirtinumo apygardos teismams. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas 3 mėnesių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas būtų objektyviai pakankamas visiems tyrimui reikalingiems veiksmams atlikti.
Trečia, Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – Prokuratūros) viena iš 2022 metų prioritetinių veiklos krypčių buvo tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, tyrimas. 2021 metų Prokuratūros veiklos ataskaitoje [1] nurodoma, kad „Saugant nukentėjusius nepilnamečius nuo pakartotinio emocinio traumavimo ir dvasinių išgyvenimų, siekiama ikiteisminį tyrimą šiose bylose užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl seksualinio vaikų išnaudojimo trukmė – 8 mėn. 6 d., dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių smurtinių nusikaltimų, nuo kurių nukentėjo vaikai, – 7 mėn. 25 d. 43,8 proc. ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo buvo baigti per laikotarpį iki 6 mėnesių“. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projekto 1 straipsniu siūlomas ikiteisminio tyrimo terminų trumpinimas iki 3 mėnesių galėtų būti realus. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymu įtvirtinus objektyviai neįgyvendinamus ikiteisminio tyrimo terminus, tyrimui vadovaujančiam prokurorui reikės prašyti pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kas neigiamai įtakotų ikiteisminio tyrimo operatyvumą, kadangi kiekvieno prašymo teikimas, jo nagrinėjimas užima papildomų laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į išdėstytą, abejotina, ar teikiamo įstatymo tikslas – sutrumpinti keičiamo įstatymo terminą iki 3 mėnesių bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kai nuketėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra proporcingas galimoms tokio teisinio reguliavimo pasekmėms – skubotam, nekokybiškam ir neišsamiam bylų tyrimui. 2.
2Pastebėtina,
kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų trumpinimas numatomas išimtinai tik tam tikrų kategorijų nusikalstamoms veikoms, kuriose nukentėję asmenys yra mažamečiai arba nepilnamečiai. Svarstytina, ar minėtų nusikalstamų veikų išskyrimas, vertinant nukentėjusių asmenų specifiškumą dėl jų amžiaus ir brandos, yra proporcingas, kadangi dėl kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų, kuriose kaip nukentėję asmenys yra nepilnamečiai ar mažamečiai (šiuo aspektų reiktų išskirti BK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias atsakomybę už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimą ar vadovavimą nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojant nepilnametį prostitucijos tikslams), atliekamo ikiteisminio tyrimo terminai būtų skaičiuojami atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, t. y. jie būtų gerokai ilgesni nei tiriant seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas mažamečių ar nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Svarstytina, ar toks atskirų nusikalstamų veikų išskyrimas atitinka mažamečių ir nepilnamečių interesus. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 176 straipsnio konstrukciją, ikiteisminio tyrimo termino trukmę lemia nusikalstamų veikų kategorijos, dėl kurių atliekamas ikiteismini tyrimas. Pastebėtina, kad projektu siūlomas reguliavimas, kai ikiteisminio tyrimo termino trukmė nustatoma ne pagal nusikalstamų veikų kategorijas, o pagal konkrečius BK straipsnius, nedera prie bendros terminų nustatymo sistemos. Pažymėtina ir tai, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktai pradedami vardijant atitinkamas nusikalstamas veikas „dėl baudžiamojo nusižengimo“, „dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų“, „dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų“, tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 176 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė „dėl bylų pagal“ nedera prie bendros BPK 176 straipsnio 1 dalies struktūros.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 4. S iekiant teisinio aiškumo ir išlaikyti BPK sistemiškumą, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnyje nurodyti tik BK straipsniai, nenurodant, kad šios nuostatos taikomos būtent tokių kategorijų byloms, redakcinio pobūdžio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnio, nurodant, jog „Bylos, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką“. 5. Teikiamo projekto 2 straipsnyje, keičiančiame BPK 240 straipsnyje siūloma nustatyti atskirų kategorijų bylose teisiamųjų posėdžių pertraukas. Šiame kontekste pastebėtina, kad BPK turi nuoseklią struktūrą ir teisiamojo posėdžio pertraukų tvarką ir terminus reglamentuoja BPK 243 straipsnis. Siekiant išlaikyti nuoseklią BPK struktūrą, siūlytina nuostatą dėl teisiamojo posėdžio pertraukų, baudžiamosiose bylose dėstyti atskirame BPK 243 straipsnyje, papildant šį straipsnį nauja struktūrine dalimi. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog nagrinėjamose baudžiamosiose bylose gali būti skelbiamos ne tik teisiamųjų posėdžių pertraukos, bet BPK 244 straipsnyje numatytais atvejais, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas.
Vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, siūlytina teikiamame projekte įtvirtinti atskirą nuostatą, reglamentuojančią bylos nagrinėjimo atidėjimą, bylose, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje. 6. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 6.1. projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi; 6.2. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj skaičiaus ir žodžių , ,
straipsnio 1 dalį 4 punktu:“ ir tekste dėstytinas tik pildomas keičiamo įstatymo 176 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 6.3. projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“ ir tekste dėstytina tik pildoma keičiamo įstatymo 240 straipsnio 4 dalis; 6.4. atsižvelgiant į tai, kad visame keičiamame įstatyme terminai nurodomi žodžiais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 240 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus ,,14“ įrašyti žodį ,,keturiolika“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nustatomi nauji ikiteisminio tyrimo terminai, manytina, kad teikiamame projekte turi būti nustatytos įstatymo įsigaliojimą ir taikymą reglamentuojančios nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] [1] https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/2675907_imp_9573a18319be1540fa5c09affa8c422f.pdf
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisė skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK, keičiamas įstatymas,) 176 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas bylose pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 ir 4 dalis,
straipsnis,1521 straipsnio 1 dalies ir 153 straipsnį, turėtų būti atliekamas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius.
Projektu siūlomas reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes BPK 176 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus“, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad „ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose , kuriose įtariamieji yra suimti, t aip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai
“ (pabraukta mūsų). Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje įtvirtintas
operatyvaus proceso reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip galima greičiau, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą stengtis, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama, o surinkta medžiaga perduota teismui kaip įmanoma greičiau, tai yra minėti pareigūnai turi pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas ir dabar numato, kad ikiteisminiai tyrimai turi būti atliekami per objektyviai trumpiausią terminą, teikiant prioritetą byloms, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
Antra, neginčijant aiškinamojo rašto teiginio, kad BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje nurodytų nusikaltimų padarymas „sulaukia didelio dėmesio visuomenėje“ ir tai suponuoja didelį visuomenės poreikį, kad jie būtų išnagrinėti „pagreitinto proceso tvarka“, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo procesas dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypač kai nukentėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra sudėtingas procesas, reikalaujantis išsamaus aplinkybių tyrimo, kompleksinių ekspertinių žinių, psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių (pakartotinių ekspertizių), specialistų išvadų, tinkamų, netraumuojančių ir savalaikių nepilnamečių (mažamečių) vaikų apklausų, dėl ko tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka objektyviai yra neįmanomas . Pažymėtina, kad pagreitinto proceso taikymui reikalinga BPK nustatytų sąlygų visuma, tai yra veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios, baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylų, dėl kurių siekiama nustatyti žymiai trumpesnį ikiteisminio tyrimo terminą, teismingos apygardų teismams, todėl tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų užbaigimas pagreitinto proceso tvarka būtų neįmanomas ir dėl šių bylų priskirtinumo apygardos teismams.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas 3 mėnesių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas būtų objektyviai pakankamas visiems tyrimui reikalingiems veiksmams atlikti. Trečia, Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – Prokuratūros) viena iš 2022 metų prioritetinių veiklos krypčių buvo tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, tyrimas. 2021 metų Prokuratūros veiklos ataskaitoje [1] nurodoma, kad „Saugant nukentėjusius nepilnamečius nuo pakartotinio emocinio traumavimo ir dvasinių išgyvenimų, siekiama ikiteisminį tyrimą šiose bylose užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl seksualinio vaikų išnaudojimo trukmė
seksualinio vaikų išnaudojimo buvo baigti per laikotarpį iki 6 mėnesių“. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projekto 1 straipsniu siūlomas ikiteisminio tyrimo terminų trumpinimas iki 3 mėnesių galėtų būti realus. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymu įtvirtinus objektyviai neįgyvendinamus ikiteisminio tyrimo terminus, tyrimui vadovaujančiam prokurorui reikės prašyti pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kas neigiamai įtakotų ikiteisminio tyrimo operatyvumą, kadangi kiekvieno prašymo teikimas, jo nagrinėjimas užima papildomų laiko sąnaudų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, abejotina, ar teikiamo įstatymo tikslas – sutrumpinti keičiamo įstatymo terminą iki 3 mėnesių bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kai nuketėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra proporcingas galimoms tokio teisinio reguliavimo pasekmėms – skubotam, nekokybiškam ir neišsamiam bylų tyrimui. Pritarti Papildomas komitetas
komitetas ( ŽTK ) – pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų trumpinimas numatomas išimtinai tik tam tikrų kategorijų nusikalstamoms veikoms, kuriose nukentėję asmenys yra mažamečiai arba nepilnamečiai. Svarstytina, ar minėtų nusikalstamų veikų išskyrimas, vertinant nukentėjusių asmenų specifiškumą dėl jų amžiaus ir brandos, yra proporcingas, kadangi dėl kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų, kuriose kaip nukentėję asmenys yra nepilnamečiai ar mažamečiai (šiuo aspektų reiktų išskirti BK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias atsakomybę už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimą ar vadovavimą nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojant nepilnametį prostitucijos tikslams ), atliekamo ikiteisminio tyrimo terminai būtų skaičiuojami atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, t. y. jie būtų gerokai ilgesni nei tiriant seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas mažamečių ar nepilnamečių asmenų atžvilgiu.
Svarstytina, ar toks atskirų nusikalstamų veikų išskyrimas atitinka mažamečių ir nepilnamečių interesus. Pritarti ŽTK
dėmesys, kad pagal BPK 176 straipsnio konstrukciją, ikiteisminio tyrimo termino trukmę lemia nusikalstamų veikų kategorijos, dėl kurių atliekamas ikiteismini tyrimas. Pastebėtina, kad projektu siūlomas reguliavimas, kai ikiteisminio tyrimo termino trukmė nustatoma ne pagal nusikalstamų veikų kategorijas, o pagal konkrečius BK straipsnius, nedera prie bendros terminų nustatymo sistemos. Pažymėtina ir tai, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 1
pagal“ nedera prie bendros BPK 176 straipsnio 1 dalies struktūros. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Pritarti ŽTK
Siekiant teisinio aiškumo ir išlaikyti BPK sistemiškumą, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnyje nurodyti tik BK straipsniai, nenurodant, kad šios nuostatos taikomos būtent tokių kategorijų byloms, redakcinio pobūdžio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnio , nurodant, jog „Bylos, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir
teisiamojo posėdžio grafiką“. Pritarti ŽTK
2 straipsnyje, keičiančiame BPK 240 straipsnyje siūloma nustatyti atskirų kategorijų bylose teisiamųjų posėdžių pertraukas . Šiame kontekste pastebėtina, kad BPK turi nuoseklią struktūrą ir teisiamojo posėdžio pertraukų tvarką ir terminus reglamentuoja BPK 243 straipsnis. Siekiant išlaikyti nuoseklią BPK struktūrą, siūlytina nuostatą dėl teisiamojo posėdžio pertraukų, baudžiamosiose bylose dėstyti atskirame BPK 243 straipsnyje, papildant šį straipsnį nauja struktūrine dalimi. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog nagrinėjamose baudžiamosiose bylose gali būti skelbiamos ne tik teisiamųjų posėdžių pertraukos, bet BPK 244 straipsnyje numatytais atvejais, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas. Vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, siūlytina teikiamame projekte įtvirtinti atskirą nuostatą, reglamentuojančią bylos nagrinėjimo atidėjimą, bylose, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 ir
straipsnyje,1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje. Pritarti ŽTK
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 6.1. projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi; Pritarti ŽTK
Pritarti ŽTK
Pritarti ŽTK
į tai, kad visame keičiamame įstatyme terminai nurodomi žodžiais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 240 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus ,,14“ įrašyti žodį ,,keturiolika“. Pritarti ŽTK
terminai, manytina, kad teikiamame projekte turi būti nustatytos įstatymo įsigaliojimą ir taikymą reglamentuojančios nuostatos. Pritarti ŽTK
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti ŽTK
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-10 *, 1
DĖL
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2419 (toliau – BPK projektas Nr. XIVP-2419) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2411 (toliau – BPK projektas Nr. XIVP-2411) (toliau kartu – BPK projektai) tikslui stiprinti nepilnamečių asmenų apsaugą baudžiamajame procese, tačiau nepritarti siūlomoms įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
Nr. XIVP-2419 tikslui trumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, kai nukenčia nepilnamečiai asmenys.
Neabejotina, kad šių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas privalo būti prioritetinis, kad asmenys, padarę šiuos itin pavojingus nusikaltimus, būtų kuo greičiau nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, užtikrinant efektyvų bei greitą nukentėjusių nepilnamečių teisės į teisingumą įgyvendinimą ir padarytos žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 176 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminiai tyrimai, atliekami dėl nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečiams, turi būti prioritetiniai. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro visas sąlygas, kad tokie ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kuo greičiau, nesukuriant prielaidų ikiteisminio tyrimo institucijoms jų vilkinti, o priešingai, suteikiant galimybę ikiteisminiam tyrimui skirti visus įmanomus pajėgumus. Nukentėjusių nepilnamečių interesų užtikrinimas baudžiamajame procese – vienas pagrindinių valstybės prioritetų, todėl praktinėmis ir organizacinėmis priemonėmis siekiama kuo efektyvesnio ir greitesnio ikiteisminių tyrimų atlikimo. Pažymėtina, kad 2023 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos
tyrimo dėl seksualinio vaikų išnaudojimo trukmė buvo 6 mėnesiai ir 14 dienų (2021 m. – 8 mėnesiai ir 6 dienos), o dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių smurtinių nusikaltimų, kai nukentėjo vaikai, – 4 mėnesiai ir 27 dienos (2021 m. – 7 mėnesiai ir 25 dienos). 2022 m. per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį baigta 55 proc. ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo (2021 m. – 43,8 proc.).
Taigi, faktiniai ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nuo kurių nukentėjo nepilnamečiai asmenys, jau ir šiuo metu yra trumpesni, negu BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas maksimalus 9 mėnesių terminas. Darytina išvada, kad ir prokurorai, ir ikiteisminio tyrimo institucijos deda visas pastangas kuo operatyviau ištirti aptariamas nusikalstamas veikas. Pritarti ŽTK
Respublikos Vyriausybė 2023-05-101 BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūloma numatyti vienodą ikiteisminio tyrimo trukmę dėl itin skirtingo pavojingumo nusikalstamų veikų, t. y. ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliktas per vienodą laiką (per 3 mėnesius) tiek dėl nesunkių, apysunkių, tiek dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir dėl baudžiamojo nusižengimo . Todėl pažymėtina, kad BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūlomas teisinis reglamentavimas pažeidžia ikiteisminio tyrimo organizavimo sistemą, pagal kurią pagrįstai numatomas ilgesnis ikiteisminio tyrimo terminas dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų, kadangi tokio pavojingumo pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai yra žymiai sudėtingesni, jiems reikia skirti daugiau laiko, siekiant kokybiškai surinkti visus reikšmingus duomenis ir atlikti būtinus procesinius veiksmus . Esant tokio sisteminio suderinamumo trūkumui kiltų neaiškumų ir teisinės logikos kontekste, nes iš ikiteisminio tyrimo institucijų būtų reikalaujama vienodai greitai atlikti ikiteisminį tyrimą ir dėl baudžiamojo nusižengimo ar nesunkaus nusikaltimo (pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
Toks teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų pažeidimui, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų pobūdį, įrodinėtinų aplinkybių apimtį ir atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius, net ir esant prioritetiniam šių baudžiamųjų bylų statusui, darytina išvada, kad praktiškai įgyvendinti tokių trumpų ikiteisminio tyrimo terminų galimybės nėra. Akcentuotina ir tai, kad itin trumpo ikiteisminio tyrimo dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų termino įtvirtinimas nesuderinamas su BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu baudžiamojo proceso tikslu išsamiai atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir teisingai nubausti ją padariusį asmenį. Įtvirtinus aptariamą teisinį reglamentavimą, būtų sudarytos prielaidos pakenkti ikiteisminio tyrimo kokybei, nes ikiteisminio tyrimo institucijos privalėtų per neproporcingai trumpą laiką atlikti itin daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, įskaitant ir specializuotas ekspertizes, specialistų išvadų parengimą, nepilnamečių (mažamečių) nukentėjusiųjų arba liudytojų apklausas. Kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai būtų įmanoma tai laiku įvykdyti per BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūlomą 3 mėnesių terminą. Ikiteisminio tyrimo institucijos privalėtų atlikti skubotą ikiteisminį tyrimą, dėl to nusikalstamos veikos nebūtų išsamiai ištirtos, o teismui būtų pateikti nekokybiški duomenys (kaltinamieji aktai).
Dėl šios priežasties, teismui pateikus nekokybiškai atlikto ikiteisminio tyrimo duomenis, atsirastų prielaidų ne tik grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu, siekiant atlikti papildomus tyrimo veiksmus (dėl to dar labiau nepagrįstai pailgėtų ikiteisminių tyrimų trukmė), bet pasunkėtų ir teismų darbas ( ikiteisminio tyrimo trūkumai būtų taisomi bylos nagrinėjimo teisme metu , pvz., renkant ir tiriant neištirtus ir (ar) papildomus įrodymus ir pan.). Manytina, kad tai lemtų ilgesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę . Perduodami bylą prokurorui, teismai turėtų tokį sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pratęsimo motyvuoti, nustatyti konkrečius terminus trūkumams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti, o tam iš esmės reikėtų papildomų darbo laiko sąnaudų. Nekokybiškai atliktas ikiteisminis tyrimas gali sudaryti kliūčių surinkti papildomus ikiteisminio tyrimo duomenis net ir šalinant šio tyrimo trūkumus, dėl to gali būti priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Todėl aptariamos aplinkybės, priešingai, nei siekiama teikiamu BPK projektu NR. XIVP-2419, sąlygotų nepilnamečių (mažamečių) nukentėjusių asmenų teisėto lūkesčio, kad asmenys, prieš juos padarę atitinkamas nusikalstamas veikas, būtų teisingai nubausti, pažeidimą. Pritarti ŽTK
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2023-06-07 * grąžinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2419 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į jam pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti 7.
7Komiteto sprendimas:
įstatymo projektą Nr. XIVP- 2419 grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į papildomo Žmogaus teisių komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
2023-06-07
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis, Lietuvos policijos Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotojas dr. Darius Pranka, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisingumo ministerija 2023-02-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2419 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 2.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK, keičiamas įstatymas,) 176 straipsnio 1 dalies
kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnis, 1521 straipsnio 1 dalies ir
siūlomas reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, nes BPK 176 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus“, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad „ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai“ (pabraukta mūsų). Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje įtvirtintas operatyvaus proceso reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip galima greičiau, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi pareigą stengtis, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama, o surinkta medžiaga perduota teismui kaip įmanoma greičiau, tai yra minėti pareigūnai turi pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas ir dabar numato, kad ikiteisminiai tyrimai turi būti atliekami per objektyviai trumpiausią terminą, teikiant prioritetą byloms, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
Antra, neginčijant aiškinamojo rašto teiginio, kad BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio
nurodytų nusikaltimų padarymas „sulaukia didelio dėmesio visuomenėje“ ir tai suponuoja didelį visuomenės poreikį, kad jie būtų išnagrinėti „pagreitinto proceso tvarka“, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo procesas dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypač kai nukentėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra sudėtingas procesas, reikalaujantis išsamaus aplinkybių tyrimo, kompleksinių ekspertinių žinių, psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių (pakartotinių ekspertizių), specialistų išvadų, tinkamų, netraumuojančių ir savalaikių nepilnamečių (mažamečių) vaikų apklausų, dėl ko tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka objektyviai yra neįmanomas. Pažymėtina, kad pagreitinto proceso taikymui reikalinga BPK nustatytų sąlygų visuma, tai yra veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios, baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylų, dėl kurių siekiama nustatyti žymiai trumpesnį ikiteisminio tyrimo terminą, teismingos apygardų teismams, todėl tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų užbaigimas pagreitinto proceso tvarka būtų neįmanomas ir dėl šių bylų priskirtinumo apygardos teismams.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas 3 mėnesių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas būtų objektyviai pakankamas visiems tyrimui reikalingiems veiksmams atlikti. Trečia, Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – Prokuratūros) viena iš 2022 metų prioritetinių veiklos krypčių buvo tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, tyrimas. 2021 metų Prokuratūros veiklos ataskaitoje nurodoma, kad „Saugant nukentėjusius nepilnamečius nuo pakartotinio emocinio traumavimo ir dvasinių išgyvenimų, siekiama ikiteisminį tyrimą šiose bylose užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl seksualinio vaikų išnaudojimo trukmė
Atsižvelgiant į išdėstytą, abejotina, ar teikiamo įstatymo tikslas – sutrumpinti keičiamo įstatymo terminą iki 3 mėnesių bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kai nuketėjusieji yra nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, yra proporcingas galimoms tokio teisinio reguliavimo pasekmėms – skubotam, nekokybiškam ir neišsamiam bylų tyrimui. Pritarti
2Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu,
ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų trumpinimas numatomas išimtinai tik tam tikrų kategorijų nusikalstamoms veikoms, kuriose nukentėję asmenys yra mažamečiai arba nepilnamečiai. Svarstytina, ar minėtų nusikalstamų veikų išskyrimas, vertinant nukentėjusių asmenų specifiškumą dėl jų amžiaus ir brandos, yra proporcingas, kadangi dėl kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų, kuriose kaip nukentėję asmenys yra nepilnamečiai ar mažamečiai (šiuo aspektų reiktų išskirti BK 307 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias atsakomybę už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimą ar vadovavimą nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojant nepilnametį prostitucijos tikslams), atliekamo ikiteisminio tyrimo terminai būtų skaičiuojami atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, t. y. jie būtų gerokai ilgesni nei tiriant seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas mažamečių ar nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Svarstytina, ar toks atskirų nusikalstamų veikų išskyrimas atitinka mažamečių ir nepilnamečių interesus. Pritarti 4.
straipsnio konstrukciją, ikiteisminio tyrimo termino trukmę lemia nusikalstamų veikų kategorijos, dėl kurių atliekamas ikiteismini tyrimas. Pastebėtina, kad projektu siūlomas reguliavimas, kai ikiteisminio tyrimo termino trukmė nustatoma ne pagal nusikalstamų veikų kategorijas, o pagal konkrečius BK straipsnius, nedera prie bendros terminų nustatymo sistemos. Pažymėtina ir tai, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktai pradedami vardijant atitinkamas nusikalstamas veikas „dėl baudžiamojo nusižengimo“,
„dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų“, „dėl sunkių ir labai
sunkių nusikaltimų“, tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 176 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė „dėl bylų pagal“ nedera prie bendros
atitinkamai tikslintinos. Pritarti
sistemiškumą, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnyje nurodyti tik BK straipsniai, nenurodant, kad šios nuostatos taikomos būtent tokių kategorijų byloms, redakcinio pobūdžio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 240 straipsnio, nurodant, jog
„Bylos, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką“. Pritarti
BPK 240 straipsnyje siūloma nustatyti atskirų kategorijų bylose teisiamųjų posėdžių pertraukas.
Šiame kontekste pastebėtina, kad BPK turi nuoseklią struktūrą ir teisiamojo posėdžio pertraukų tvarką ir terminus reglamentuoja BPK 243 straipsnis. Siekiant išlaikyti nuoseklią BPK struktūrą, siūlytina nuostatą dėl teisiamojo posėdžio pertraukų, baudžiamosiose bylose dėstyti atskirame BPK 243 straipsnyje, papildant šį straipsnį nauja struktūrine dalimi. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog nagrinėjamose baudžiamosiose bylose gali būti skelbiamos ne tik teisiamųjų posėdžių pertraukos, bet BPK 244 straipsnyje numatytais atvejais, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas. Vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais, siūlytina teikiamame projekte įtvirtinti atskirą nuostatą, reglamentuojančią bylos nagrinėjimo atidėjimą, bylose, kuriose kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnyje, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje. Pritarti
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija). 6.1. projekto pavadinime brauktinas numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nerašomi;
skaičiaus ir žodžių ,,1.
Pakeisti 176 straipsnio 24 dalį ir išdėstyti ją taip“ įrašytini žodžiai ir skaičiai ,,Papildyti 176 straipsnio 1 dalį 4 punktu:“ ir tekste dėstytinas tik pildomas keičiamo įstatymo 176 straipsnio 1 dalies 4 punktas;
brauktini žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip“ ir tekste dėstytina tik pildoma keičiamo įstatymo 240 straipsnio 4 dalis;
įstatyme terminai nurodomi žodžiais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 240 straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus ,,14“ įrašyti žodį
ikiteisminio tyrimo terminai, manytina, kad teikiamame projekte turi būti nustatytos įstatymo įsigaliojimą ir taikymą reglamentuojančios nuostatos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2023-05-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2419 (toliau – BPK projektas Nr. XIVP-2419) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2411 (toliau – BPK projektas Nr.
XIVP-2411) (toliau kartu – BPK projektai) tikslui stiprinti nepilnamečių asmenų apsaugą baudžiamajame procese, tačiau nepritarti siūlomoms įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
trumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, kai nukenčia nepilnamečiai asmenys. Neabejotina, kad šių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas privalo būti prioritetinis, kad asmenys, padarę šiuos itin pavojingus nusikaltimus, būtų kuo greičiau nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, užtikrinant efektyvų bei greitą nukentėjusių nepilnamečių teisės į teisingumą įgyvendinimą ir padarytos žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečiams, turi būti prioritetiniai. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro visas sąlygas, kad tokie ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kuo greičiau, nesukuriant prielaidų ikiteisminio tyrimo institucijoms jų vilkinti, o priešingai, suteikiant galimybę ikiteisminiam tyrimui skirti visus įmanomus pajėgumus. Nukentėjusių nepilnamečių interesų užtikrinimas baudžiamajame procese – vienas pagrindinių valstybės prioritetų, todėl praktinėmis ir organizacinėmis priemonėmis siekiama kuo efektyvesnio ir greitesnio ikiteisminių tyrimų atlikimo. Pažymėtina, kad 2023 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos
tyrimo dėl seksualinio vaikų išnaudojimo trukmė buvo 6 mėnesiai ir 14 dienų (2021 m. – 8 mėnesiai ir 6 dienos), o dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių smurtinių nusikaltimų, kai nukentėjo vaikai, – 4 mėnesiai ir 27 dienos (2021 m. – 7 mėnesiai ir 25 dienos).
baigta 55 proc. ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo (2021 m. – 43,8 proc.). Taigi, faktiniai ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nuo kurių nukentėjo nepilnamečiai asmenys, jau ir šiuo metu yra trumpesni, negu BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas maksimalus 9 mėnesių terminas. Darytina išvada, kad ir prokurorai, ir ikiteisminio tyrimo institucijos deda visas pastangas kuo operatyviau ištirti aptariamas nusikalstamas veikas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-10 BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūloma numatyti vienodą ikiteisminio tyrimo trukmę dėl itin skirtingo pavojingumo nusikalstamų veikų, t. y. ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliktas per vienodą laiką (per 3 mėnesius) tiek dėl nesunkių, apysunkių, tiek dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir dėl baudžiamojo nusižengimo. Todėl pažymėtina, kad BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūlomas teisinis reglamentavimas pažeidžia ikiteisminio tyrimo organizavimo sistemą, pagal kurią pagrįstai numatomas ilgesnis ikiteisminio tyrimo terminas dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų, kadangi tokio pavojingumo pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai yra žymiai sudėtingesni, jiems reikia skirti daugiau laiko, siekiant kokybiškai surinkti visus reikšmingus duomenis ir atlikti būtinus procesinius veiksmus.
Esant tokio sisteminio suderinamumo trūkumui kiltų neaiškumų ir teisinės logikos kontekste, nes iš ikiteisminio tyrimo institucijų būtų reikalaujama vienodai greitai atlikti ikiteisminį tyrimą ir dėl baudžiamojo nusižengimo ar nesunkaus nusikaltimo (pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 1521 straipsnio 1 dalis), ir dėl labai sunkaus nusikaltimo (pvz., BK 149 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų pažeidimui, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų pobūdį, įrodinėtinų aplinkybių apimtį ir atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius, net ir esant prioritetiniam šių baudžiamųjų bylų statusui, darytina išvada, kad praktiškai įgyvendinti tokių trumpų ikiteisminio tyrimo terminų galimybės nėra. Akcentuotina ir tai, kad itin trumpo ikiteisminio tyrimo dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų termino įtvirtinimas nesuderinamas su BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu baudžiamojo proceso tikslu išsamiai atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir teisingai nubausti ją padariusį asmenį. Įtvirtinus aptariamą teisinį reglamentavimą, būtų sudarytos prielaidos pakenkti ikiteisminio tyrimo kokybei, nes ikiteisminio tyrimo institucijos privalėtų per neproporcingai trumpą laiką atlikti itin daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, įskaitant ir specializuotas ekspertizes, specialistų išvadų parengimą, nepilnamečių (mažamečių) nukentėjusiųjų arba liudytojų apklausas.
Kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai būtų įmanoma tai laiku įvykdyti per BPK projektu Nr. XIVP-2419 siūlomą 3 mėnesių terminą. Ikiteisminio tyrimo institucijos privalėtų atlikti skubotą ikiteisminį tyrimą, dėl to nusikalstamos veikos nebūtų išsamiai ištirtos, o teismui būtų pateikti nekokybiški duomenys (kaltinamieji aktai). Dėl šios priežasties, teismui pateikus nekokybiškai atlikto ikiteisminio tyrimo duomenis, atsirastų prielaidų ne tik grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu, siekiant atlikti papildomus tyrimo veiksmus (dėl to dar labiau nepagrįstai pailgėtų ikiteisminių tyrimų trukmė), bet pasunkėtų ir teismų darbas (ikiteisminio tyrimo trūkumai būtų taisomi bylos nagrinėjimo teisme metu, pvz., renkant ir tiriant neištirtus ir (ar) papildomus įrodymus ir pan.). Manytina, kad tai lemtų ilgesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę. Perduodami bylą prokurorui, teismai turėtų tokį sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pratęsimo motyvuoti, nustatyti konkrečius terminus trūkumams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti, o tam iš esmės reikėtų papildomų darbo laiko sąnaudų. Nekokybiškai atliktas ikiteisminis tyrimas gali sudaryti kliūčių surinkti papildomus ikiteisminio tyrimo duomenis net ir šalinant šio tyrimo trūkumus, dėl to gali būti priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis. Todėl aptariamos aplinkybės, priešingai, nei siekiama teikiamu BPK projektu NR. XIVP-2419, sąlygotų nepilnamečių (mažamečių) nukentėjusių asmenų teisėto lūkesčio, kad asmenys, prieš juos padarę atitinkamas nusikalstamas veikas, būtų teisingai nubausti, pažeidimą. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2419 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į jam pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Patarėja Inga Strazdė