11, 17, 18, 19, 23
2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai netaikomi antrinės
teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 7 dalies 5 punktas netaikomas, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai taikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus.“
1Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl
atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.
Pareiškėjo ir advokato pateikusio sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, kurioje jis antrinę teisinę pagalbą teiks nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį, antrinės teisinės pagalbos sutartyje gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba. Tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir tarnybos, kurios formą nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. “
17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje
nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai).
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. “
Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, parinkdama advokatą, tarnyba pagal prieinamus duomenis teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra, įvertina, ar nėra galimo interesų konflikto. Nesant interesų konflikto ir pareiškėjo, prašančio antrinės teisinės pagalbos atstovauti nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pasiūlytam konkrečiam advokatui sutinkant, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, taryba paskiria pareiškėjo pasirinktą advokatą.“
Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi: „ 4.
Kai prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą teikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, ir advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje yra numatytas su pareiškėju sutartas papildomas, pareiškėjo mokėtinas užmokestis už teisines paslaugas, pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas. Sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje teikiantis advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies arba papildomo užmokesčio advokatui už teisines paslaugas, kai toks buvo numatytas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ;“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
institucija iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti antrinę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Kai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimą, kuris taikomas apmokant už teisinę pagalbą teiktą po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidenta
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vaikai dėl savo raidos, patirto smurto ir kitų traumuojančių išgyvenimų yra ypatingi baudžiamojo proceso dalyviai ir jų apsaugai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys. Deja, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su seksualinio išnaudojimo ir prievartos aukomis, bei valstybės institucijų, ginančių vaiko teises, vertinimu, nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu. Pabrėžiama, kad itin sudėtinga gauti pakankamas kompetencijas/specializaciją vaikų seksualinio išnaudojimo bylose turintį gynėją, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąraše esantys advokatai neturi reikalingos specializacijos, o dėl 5 kartus už rinkos vidurkį mažesnio įkainio teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka šios itin jautrios kategorijos byloms būtino įsigilinimo bei žinių lygio, tuo tarpu šeimai ar vaiką ginančiai nevyriausybinei organizacijai iššūkiu tampa samdyti advokatą privačiai (Žr. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos 2023-02-01 posėdžio vaizdo įrašą bei medžiagą). Todėl parengtos šios pataisos. Siekiant kokybiško nepilnamečių, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, atstovavimo baudžiamajame procese turi būti skatinama advokatų specializacija, o taip pat jų teisinių paslaugų prieinamumas.
Nors valstybė garantuoja būtiną teisinę pagalbą, nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teikiamą antrinę teisinę pagalbą (20 eurų už valandą, o visas užmokestis už atstovavimą nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo iki kasacinės instancijos yra vertinamas 620 eurų, t. y. 20 eurų x 31 valanda), neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių baudžiamosios teisės ir proceso specialistų teikti teisines paslaugas tokiose bylose pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Be to, gali susiklostyti situacija, kai nepilnamečio atstovavimui siekiant pasisamdyti pageidaujamą, šioje srityje besispecializuojantį, advokatą šeima susidurs su finansiniais sunkumais, t. y. formaliai laikoma, kad šeima pajėgi savarankiškai pasisamdyti advokatą ir, atitinkamai, valstybės garantuojama teisinė pagalba tokiam vaikui nepriklausys, tačiau realybėje šios išlaidos yra sunkiai pakeliamos, turint omenyje, kad nukentėjusiam vaikui bei jo šeimai ir taip reikia eilės papildomų paslaugų bei pagalbos. Dabartinis teisinis reguliavimas nenumato galimybės valstybei prisidėti ir atlyginti dalį teisinių paslaugų išlaidų (pvz. bent nurodyta - 620 eurų suma), kitą dalį sumokant pačiam atstovaujamajam, t.y. šiuo metu nukentėjusiajam paliekamas pasirinkimas arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (jei jis atitiks įstatymo sąlygas) arba samdytis advokatą pačiam, be valstybės pagalbos, nes teisinę pagalbą teikiančiam advokatui draudžiama bet kokia forma imti atlygį iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba.
Siekiant skatinti advokatų specializaciją ir gerinti kokybiškų advokato paslaugų prieinamumą nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nukentėjusiems vaikams, buvo parengtas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo NR.
19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) numatantis:
teisinės pagalbos prieinamumą kiekvienam nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nepriklausomai nuo to, kad jis gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba (galiojančio įstatymo 11 straipsnio 7 d dalies 5 punktas);
teisinės pagalbos teikimą Vyriausybės nustatytas užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
esant interesų konflikto ir pareiškėjo, prašančio antrinės teisinės pagalbos atstovauti nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pasiūlytam konkrečiam advokatui sutinkant, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, taryba skirtų būtent pareiškėjo pasirinktą advokatą;
dėl teisinės pagalbos teikiamas pasirenkant advokatą nesantį antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose, valstybės garantuojama teisinė pagalba galėtų veikti ir kaip dalinis išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kompensavimo mechanizmas, t. y. valstybė atlygintų dalį atitinkančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį, likusią teisinių paslaugų užmokesčio dalį įsipareigojant apmokėti pačiam atstovaujamajam. Siūloma šį mechanizmą taikyti būtent nukentėjusiojo nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečio atstovavimui. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Dovilė Šakalienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. A dvokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatytas užmokestis, jo baziniam dydžiui nenumatant jokių išimčių (faktinis užmokestis skirsis tik atsižvelgiant į maksimalų apmokėtiną faktiškai dirbtų valandų skaičių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles). Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis numato, kad į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 patvirtintą antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinės sutarties 2.2.1. punktą, advokatas turi pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, šioje Sutartyje nurodytoje konkrečioje byloje ir jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba . 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų prieinama kiekvienam nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, atitinkamai, antrinei teisinei pagalbai gauti netaikant ribojimo numatyto įstatymo 11 straipsnio 7 d dalies 5 punkte. Siūloma numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Siūloma numatyti, kad visais atvejais, n esant interesų konflikto ir pareiškėjo, prašančio antrinės teisinės pagalbos atstovauti nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pasiūlytam konkrečiam advokatui sutinkant, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, taryba skirtų būtent pareiškėjo pasirinktą advokatą. Siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai prašymas dėl teisinės pagalbos teikiamas pasirenkant advokatą nesantį antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose, valstybės garantuojama teisinė pagalba galėtų veikti ir kaip dalinis išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kompensavimo mechanizmas, t. y. valstybė atlygintų dalį atitinkančią Vyriausybės nustatytą užmokestį, likusią teisinių paslaugų užmokesčio dalį įsipareigojant apmokėti pačiam atstovaujamajam. Siūloma šį mechanizmą taikyti būtent nukentėjusiojo nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečio atstovavimui.
Įtvirtinus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus tikimasi paskatinti advokatų specializaciją atstovaujant nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, gerinti advokatų teisinių paslaugų kokybę ir prieinamumą ypatingai jautriose bylose, ginant nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusius vaikus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priimtu įstatymu nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turės būti pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklės;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 patvirtinti: Sutarčių su advokatais, konkrečioje byloje teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašas, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , tame tarpe, pakeičiančius:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles. 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 patvirtintus: Sutarčių su advokatais, konkrečioje byloje teikiančiais antrinę teisinę pagalbą, sudarymo tvarkos aprašą, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinę sutartį. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvoje per metus registruojama 200 – 300 nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui prieš vaiką. Jei kiekvienu iš šių atvejų būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam vaikui, tai dėl padidėjusio užmokesčio galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų per metus biudžeto lėšų. 14.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra: „valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „antrinė teisinė pagalba“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai
DĖL
2023-02-08 Nr. XIVP-2416 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio. Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje yra išdėstytos bendrosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuostatos. Šio įstatymo
teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taigi, jeigu 11 straipsnio 8 dalyje būtų nurodytas tik vienas iš 12 straipsnyje nurodytų atvejų, taptų neaiškus 11 ir 12 straipsnių nuostatų tarpusavio santykis kitais
įstatymo 17 straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius – advokato sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą. Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius. Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje.
Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba), nėra tinkamas dokumentas pareiškėjo ir advokato susitarimui įforminti. Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, išbrauktinas žodis „trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis. [1] Taip pat p astebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma „susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl „papildomo, pareiškėjo mokėtino užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 17 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „ susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. 3. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu. 4. Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies siūlytume atsisakyti, kaip perteklinės, nes joje siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. 5.
dėstomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios advokato pareigą supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų. Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. 6.
dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos
„šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17
straipsnio 5 dalyje“. 7. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. 8. A tsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 4 dalies nuostatas teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 2 dalį, tarp subjektų, kurie turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. 9. Siūlytume projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja. Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ 10.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 11. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 11.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“; 11.2. p rojekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
12Pažymėtina,
kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 159
DĖL
2023-05-24
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio. Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje yra išdėstytos bendrosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuostatos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai.
Taigi, jeigu
atvejų, taptų neaiškus 11 ir 12 straipsnių nuostatų tarpusavio santykis kitais 12 straipsnyje nurodytais atvejais. Spręsti pagrindiniame komitete
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius
sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą . Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius. Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba), nėra tinkamas dokumentas pareiškėjo ir advokato susitarimui įforminti. Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta , išbrauktinas žodis „trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis.Taip pat pastebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma „susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl
„papildomo, pareiškėjo mokėtino užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti
sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų).
Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 17 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. Spręsti pagrindiniame komitete
2 Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu
pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-083 Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies siūlytume atsisakyti, kaip perteklinės, nes joje siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-084 Projekto 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios advokato pareigą supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka.
Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų. Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-085 Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje“. Spręsti pagrindiniame komitete 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-084 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 4 dalies nuostatas teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 2 dalį, tarp subjektų, kurie turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-086 3,4 Siūlytume projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja. Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė
„šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ Spręsti pagrindiniame komitete 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada
Teisės departamentas, 2023-02-08 4,61 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 11.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“;
įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-08 Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ Spręsti pagrindiniame komitete 13.
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [1] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio
atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą
Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357)
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas.
Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau - Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami . Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu. Spręsti pagrindiniame komitete 2.
Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui (toliau - Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą
pagrindiniame komitete
Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr.
Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teikiamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį siekį didinti advokatams, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento, kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Spręsti pagrindiniame komitete 4.
Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą, kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams ."
pagrindiniame komitete
teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-14 Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2416) (toliau – Projektas), teikiamos šios pastabos:
aiškinamajame rašte teigiama, kad „nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu“ ir kad vaikus atstovaujančių advokatų „teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka <...> būtino įsigilinimo bei žinių lygio“. Šie teiginiai grindžiami 2023 metų vasario 1 dienos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio vaizdo įrašu ir jame pateikta medžiaga [1] (toliau – Įrašas).
Įvertinus Įrašą, pasigesta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija nėra pakankami. Įraše nepateikiama, pvz., nepalankių teismo sprendimų, kuriuos būtų lėmęs nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, taip pat nėra pateikiama tyrimų, analizių, skaičiavimų ar bet kokio kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių pagrįsti Projekto rengėjų teiginius dėl nepakankamo vaikų teisinio atstovavimo ir advokatų specializacijos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto rengėjai įvertino, ar vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija yra pakankami, nepakankami ar pertekliniai. Nesant reikiamos metodikos, nėra galimybės įvertinti Projekto rengėjų teiginių pagrįstumo. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomas pataisas paskatino nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija, svarstytina, ar reali šios teisėkūros iniciatyvos priežastis nėra susijusi su generalinės prokurorės prašymu panaikinti vieno iš Seimo narių teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus [2] . Šią aplinkybę Įraše aptarė Komisijos nariai (pvz.,3 min 28 s), po šios naujienos paskelbimo per ateinančias savaites Seime registruotas ne vienas įstatymo projektas, susijęs su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (pvz., reg. Nr. XIVP-2411, XIVP-2413, XIVP-2414, XIVP-2416, XIVP-2419, XIVP-2488, XIVP-2570), o Seimas buvo sušauktas į neeilinę sesiją (reg. Nr. XIVP-2417), kurios metu siekta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo minėtame ikiteisminiame tyrime (reg. Nr. XIVP-2415).
XIVP-2415). Savotiškas bejėgiškumo ir kolektyvinės kaltės jausmas, noras padėti, daryti daugiau yra suprantama ir humaniška reakcija į tokius įvykius, tačiau tai nepaneigia įstatymo leidėjo pareigos teisėkūros procesą grįsti įrodymais ir teisiniais pagrindais bei užtikrinti šio proceso skaidrumą, sąžiningumą ir kokybę. Šiuo atveju primintinas 2010 metais vadinamųjų Garliavos įvykių kontekste Prezidentės teiktas įstatymo projektas, griežtinantis bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (reg. Nr. XIP-1715). Priėmus siūlytas pataisas ir sugriežtinus bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (įstatymas Nr. XI-989), mažamečio asmens tvirkinimu kaltintas asmuo po mirties buvo išteisintas [3] . Jei Projekto rengėjų teiginiai apie vaikų teisinės apsaugos trūkumus yra nuoširdūs ir nėra susiję su pastarųjų kelių mėnesių įvykiais Seime, siūlytina Projekto aiškinamajame rašte pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., numerius tų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nustatytas nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, arba kitus ekvivalenčius duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad dabartinis vaikų teisinis atstovavimas ir advokatų specializacija nėra pakankami. Jei Projekto rengėjai neketina registruoti naujo įstatymo projekto su papildytu aiškinamuoju raštu, jų teiginius pagrindžiantys įrodymai kartu su vaikų teisinės apsaugos vertinimo kriterijais gali būti pateikiami atitinkamo komiteto išvadoje dėl Projekto. Spręsti pagrindiniame komitete
tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-141 2.
1 straipsniu siūloma keisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ne tik tiems asmenims, kurie negali gauti reikiamų teisinių paslaugų nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, bet ir tiems asmenims, kurie gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, jei jie yra nuo seksualinio smurto nukentėję nepilnamečiai (ar jų atstovai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas jau šiuo metu yra nustatytas Įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, todėl nėra pakankamai aišku, kokių pokyčių siekiama šiuo konkrečiu siūlymu. Kaip jau minėta 1 pastaboje, jei Projekto autoriai identifikavo realias, praktikoje aptinkamas vaikų teisinės apsaugos spragas, siūlytina šiais duomenimis pasidalyti su visuomene. Priešingu atveju gali būti sudaroma prielaida kilti savitikslės teisėkūros rizikai. Spręsti pagrindiniame komitete
tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-1422
2 dalimi siūloma keisti Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokato užmokestis būtų dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui. Kitaip tariant, siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (grupių) atžvilgiu. Pirma, siūloma nustatyti, kad advokatų, atstovaujančių nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius, užmokestis būtų dvigubinamas, tačiau advokatų, atstovaujančių nepilnamečius bet kuriose kitose bylose, užmokestis išliktų nepakitęs. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto autoriai nustatė, kad (tik) nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius atstovaujantys advokatai turėtų būti pripažįstami kaip vertingesni.
Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis
„lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų
apsaugos“. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[į]statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[k]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Turint omenyje, kad Projekto aiškinamajame rašte skirtingas advokatų (jų kompetencijų, specializacijų) traktavimas nėra pagrįstas ar motyvuotas, manytina, kad toks Projekto rengėjų siūlymas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, siūloma nustatyti, kad dvigubą užmokestį gaunančio advokato pagalba būtų teikiama tik (čia ir toliau
Trečia, siūloma nustatyti, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui būtų dvigubinamas . Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama skaičiavimų ar kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad advokato užmokesčio dvigubinimas (o ne keturgubinimas ar mažinimas perpus) pašalins vaikų teisinės apsaugos trūkumus. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „[a]dvokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos“. Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „[v]alstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis <...> kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo
“ principais. Nesant advokatų užmokesčio dydžio nustatymo metodikos, nėra įmanoma
patikrinti jo atitikties Įstatymo nuostatoms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valdžios institucijų̨ „priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti“ (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs vaikų teisinės apsaugos trūkumai Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardyti (1 pastaba), svarstytina, ar vaikus atstovaujančio advokato užmokesčio keitimas nėra savitikslis. Manytina, kad nepagrįstas, selektyvus užmokesčio didinimas tam tikroms pareigybėms galimai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Spręsti pagrindiniame komitete
„vyruteises.lt“, 2023-04-14
poveikio lytims vertinimo.
Poveikio lytims vertinimas – tai „[k]onkretaus politikos pasiūlymo (įstatymo, kito teisės akto, programos ir kt.) tikrinimui skirtas įrankis, kuriuo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti pastarojo (galimą) poveikį ar įtaką moterims ir vyrams, siekiant numatyti ir išvengi lygiavertės naudos abiems lytims pusiausvyros sutrikimų ir (ar) ją atstatyti prieš siūlymą patvirtinant“ [4] . 2021 metais Lietuvoje buvo nuteisti 13 763 vyrai ir 1 247 moterys [5] , t. y. 9 1,7 % nuteistųjų buvo vyrai, o Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinami 4 869 vyrai ir
[6] , t. y. 95,7 % kalinamųjų buvo vyrai. Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis [7] , analogiškoje teisinėje padėtyje esantiems vyrams skiriamos 63 % ilgesnės laisvės atėmimo bausmės nei moterims, o nuteisti vyrai įkalinami dvigubai dažniau nei nuteistos moterys. Manytina, kad Projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali padidinti lyčių pusiausvyros sutrikimus baudžiamojo teisingumo sistemoje. Siekiant išsiaiškinti galimą Projekto įtaką įvardytiems kriterijams, siūlytina atlikti poveikio lytims vertinimą. Spręsti pagrindiniame komitete
„vyruteises.lt“, 2023-04-14
straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyta, kad nuo tam tikrų nusikalstamų veikų (pvz., smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto) nukentėjusiems asmenims valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems tokia pagalba nėra teikiama. Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte numatytos galimybės gauti pagalbą Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais pagrindais yra gana ribotos.
Turint omenyje, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo interesus atstovauja valstybės garantuojami advokatai, prokurorai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, o teisėjai įpareigojami vadovautis nukentėjusiojo interesus įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Lansarotės konvencija, Direktyva 2011/93/ES), svarstytina, ar toks procesas laikytinas nešališku. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[š]alių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises <...>. Šis principas yra labai svarbus, nes tik lygiateisės ginčo šalys gali lygiais pagrindais tarpusavyje rungtis. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Siekiant išvengti galimų prieštaravimų konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principams, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmenų finansinę padėtį, būtų teikiama ne tik nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, bet ir jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems. Spręsti pagrindiniame komitete
tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-146 . Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamoms teisinėms paslaugoms siūloma skirti papildomus 186 000 eurų per metus, manytina, kad tokia aplinkybė gali paveikti ir verslą (pvz., privačias advokatų kontoras). Siūlytina pateikti įrodymais grįstą galimos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimą. Spręsti pagrindiniame komitete 11.
tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-14
šis klausimas Projekte nėra aptariamas, manytina, kad lytinis švietimas turėtų būti kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis
6 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis „būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu gautų informaciją apie seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos pavojų ir apie priemones, kuriomis jie galėtų apsisaugoti, atsižvelgiant į jų besikeičiančius gebėjimus“. Apgailestautina, kad nė vienas iš per pastaruosius kelis mėnesius Seime registruotų įstatymo projektų, susijusių su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (1 pastaba), nėra susijęs su lytiniu švietimu, jo kokybe, turiniu ar siekiu jį tobulinti. Ikibrendiminio amžiaus vaikams gali būti nelengva savaime suprasti jų atžvilgiu atliekamų lytinių veiksmų pobūdį ir esmę. Visapusiško lytinio švietimo ir supažindinimo su seksualinio smurto formomis stoka gali padidinti riziką nukentėti nuo seksualinio smurto, todėl siūlytina šioms temoms skirti daugiau dėmesio, įskaitant ir teisėkūros iniciatyvas. Spręsti pagrindiniame komitete
tinklalapis „vyruteises.lt“, 2023-04-14
tema yra prevencinės intervencijos programos. Lansarotės konvencijos 7 straipsnis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad „asmenys, bijantys, kad jie gali padaryti kurį nors šioje Konvencijoje nurodytą nusikaltimą, prireikus turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis nusikaltimo padarymo rizikai įvertinti ir jos išvengti“. Nepanašu, kad šiuo metu Lietuvoje tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos. Manytina, kad tokio pobūdžio programas galėtų vykdyti Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, teikiantys elgesio keitimo paslaugas.
Nors finansavimo klausimai visuomet yra opūs, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte minimi 186 000 eurų per metus galėtų būti panaudojami strategiškiau ir veiksmingiau, jei jie būtų skiriami prevencinės intervencijos programoms. Spręsti pagrindiniame komitete
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-05-031 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
Dėl Projekto Nr. XIVP-2416 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų:
siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui.
Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, be kita ko, ir nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėto straipsnio nustatyta tvarka parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, kurį paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje nėra numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (ar kitų aplinkybių) vertinimas, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį. Spręsti pagrindiniame komitete
1
Nr. XIVP-2416 2 straipsnio
straipsnio 5 dalies pakeitimas tikslintinas arba jo atsisakytina , atsižvelgiant į šias pastabas:
papildomo užmokesčio mokėjimo advokatui už teisines paslaugas , apmokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, gali kilti abejonių šiais aspektais:
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas – užtikrinti teisinių paslaugų teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-4913-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4009-815/2022). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui teikiama neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas šio įstatymo 21 straipsnio bei Baudžiamojo proceso kodekso 51, 52 ir
advokato parinkimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi, jeigu baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusio nepilnamečio interesams atstovausiančio advokato. 2.1.2. Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte akcentuojamas advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specializavimosi skatinimas, tačiau siūlomame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitime nenumatyta, kad papildomas užmokestis yra mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, tik tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikia nurodytoms byloms nagrinėti specializaciją turintis advokatas.
Toks reguliavimas iš esmės neskatins specializuotis advokatų, kurie įrašyti į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, ir gali lemti situaciją, kai apskritai nebus galimybės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą tiems nukentėjusiems nepilnamečiams, kurių atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis mokėti papildomo užmokesčio advokatams neleidžia. 2.1.3. Antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju teikiama nepilnamečiui, todėl tikėtina, kad siūlomą papildomą užmokestį advokatui mokėtų nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi . Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui . Taigi kyla abejonių, ar tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis nesudarytų pagrindo abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu ir neprieštarautų Įstatymų projektų tikslui užtikrinti tinkamą nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų atstovavimą baudžiamosiose bylose .
Be to, nėra įvertinta, kaip teisinių paslaugų teikimas nepilnamečiui turėtų būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo), baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje sutikęs mokėti papildomą užmokestį, šį sutikimą vėliau atšauktų . Pabrėžtina, kad, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio
buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė . 2.2. Siūlymas numatyti, kad dėl papildomo užmokesčio su advokatu sudaromas susitarimas , kuris turi būti išreikštas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje, nurodant asmens advokatui mokamą užmokestį, taip pat jog sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas ir kad tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuoseklumo ir aiškumo principams dėl šių aspektų: 2.2.1.
Advokato sutikimas atstovauti konkrečioje byloje yra advokato vienašalis įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje nustatytomis sąlygomis , jame negali būti nurodomos ne šio sutikimo šalies pareigos. 2.2.2. Siūlomas pakeitimas numatytų galimybę advokatui gauti papildomą atlygį tik tam tikrose baudžiamosiose bylose, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, taip pat ir advokato, šią pagalbą teikiančio pagal sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, pareigą jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis tvirtinama teisingumo ministro). Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte trūksta motyvų ir argumentų, kodėl tokia papildomo mokėjimo priemonė išskirtinai siūloma tik tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose atstovaujami nepilnamečiai, nukentėję nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2.2.3. Trišalės sutarties modelis yra netikslingas ir nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaro su antrinę teisinę pagalbą teiksiančiu advokatu ir įsipareigoja jam mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, taip pat apmokėti arba kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu pagal Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) įsipareigotų advokatui mokėti papildomą užmokestį, šis užmokestis būtų nesusijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. įsipareigojimas būtų vykdomas dvišalio susitarimo pagrindu ir vyktų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ribų. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įtraukimas į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens), kuris mokėtų papildomą užmokestį advokatui, ir advokato dvišalį susitarimą yra neracionalus. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) įtraukimas į advokato, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartinius santykius taip pat nėra tikslingas. 2.2.4. Siūlomas apmokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas modelis, kai valstybė moka užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) moka advokatui jų sutartą papildomą užmokestį, sukurtų sudėtingą apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas sistemą, sukeltų neaiškumų advokatui vykdant suteiktų teisinių paslaugų apskaitą, nes būtų neaišku, kokios advokato paslaugos būtų laikomos antrinės teisinės pagalbos dalimi, o už kurias būtų sumokama pagal advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) susitarimą dėl papildomo užmokesčio.
Be to, šiuo atveju galėtų būti kvestionuojamas ir tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas advokatui sumokant už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai šios paslaugos tam tikra dalimi jau buvo apmokėtos kito asmens. Siūlomas modelis sukeltų neaiškumų ir tais atvejais, jeigu dėl suteiktų teisinių paslaugų turinio kiltų ginčas, nes būtų neaiškios iš kelių skirtingų sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės apimtys ir ribos, pavyzdžiui, ar už procesinį dokumentą, pateiktą praleidus įstatymų nustatytus terminus, ar nedalyvavimą atliekant procesinį veiksmą advokatui kiltų atsakomybė pagal sutartį, sudarytą su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ar pagal sutartį, sudarytą su nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (ar kitu asmeniu). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad , vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, suteiktoms paslaugoms apmokėti.
Taigi, siūlomas apmokėjimo modelis keltų neaiškumų ir taikant šią nuostatą, nes, teismui priteisus dalį šių išlaidų, kiltų abejonių, ar priteistos išlaidos skirtos užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą ar sumokėtam papildomam užmokesčiui padengti. Spręsti pagrindiniame komitete
2
Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
kelia abejonių atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 ir 1.3.3 papunkčiuose nurodytus argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte nurodoma, jog didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimui galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų biudžeto lėšų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką atskirose proceso stadijose, tačiau nėra įvertinta, kad pagal Taisyklių 11 punktą konkrečiai stadijai (procesiniam veiksmui) gali būti skiriamas papildomas laikas, kuris neturi viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko. Jeigu, kaip nurodoma Projekto Nr.
XIVP-2416 aiškinamajame rašte, didesnis užmokestis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas
teisinę pagalbą teiktų nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prie nurodytos
eurų sumos turėtų būti pridėta 93 000 eurų suma papildomam faktiniam antrinės teisinės pagalbos teikimo laikui (15,5 val. × 20 × 300). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu Nr. XIVP-2416 pateiktiems teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymams įgyvendinti būtina užtikrinti pakankamą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skyrimą. Spręsti pagrindiniame komitete
Nr. XIVP-2416 3 straipsniu siūlomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimai yra netikslingi ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytų priežasčių. Spręsti pagrindiniame komitete
Nr. XIVP-2416 4 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį .
Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio
pagrindiniame komitete
straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
netikslingas atsižvelgiant į tai, kad papildomo užmokesčio mokėjimas, jeigu būtų pritarta tokiam Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų susijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.2.3 papunktyje, t. y. valstybė nebūtų šio teisinio santykio dėl papildomo užmokesčio šalis.
Be to, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.1.3 papunktyje, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsisakymas mokėti papildomą užmokestį galėtų būti advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) sudaryto susitarimo dėl papildomo užmokesčio nutraukimo pagrindas, tačiau ne antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam nutraukimo pagrindas. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje bylose būtinybė. Spręsti pagrindiniame komitete
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu . Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Spręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Komitetas siūlo: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai :
įtvirtinant nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečių psichologinę apsaugą, kai nukentėjusysis viso proceso metu bendrauja tik su vienu psichologinį pasirengimą turinčiu specialistu;
teisinės pagalbos įstatymo papildymas, nustatantis kitokį advokatų, ginančių nepilnamečius galimai nukentėjusius nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apmokėjimą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė [1] Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos 2023 m. vasario 1 d. posėdis. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=QouVDBm2KWw . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [2] Andrukaitytė, M., Gaučaitė-Znutienė, M. „Bartoševičiui – rimti nemalonumai: prokurorai tiria galimą mažamečio prievartavimą“. LRT.lt, 2023 m. sausio 23 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1872750/bartoseviciui-rimti-nemalonumai-prokurorai-tiria-galima-mazamecio-prievartavima . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [3] Sinkevičius, D. „Teismas reabilitavo A. Ūsą – nebuvo jokios pedofilijos“. LRT.lt, 2012 m. gruodžio 1 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/8411/teismas-reabilitavo-a-usa-nebuvo-jokios-pedofilijos . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [4] Poveikio lytims vertinimas (metodika), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/poveikio-lytims-vertinimas-metodika . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [5] Teismų nuteistų asmenų skaičius, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=533eec85-24f6-4f18-9537-047f79828355 . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [6] Įkalintųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=706ede20-c4f2-47c3-ab66-ff5249b1753f . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [7] Starr, S. „Estimating Gender Disparities in Federal Criminal Cases“. 2012, Law & Economics Working Papers, Art. 57. Prieiga internete: https://repository.law.umich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1164&context=law_econ_current . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d.
žmogaus teisių komiteto
Nr. XIVP-2416
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.1. Seimo kanceliarijos
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio.
Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
pagalbos teikimo nuostatos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taigi, jeigu 11 straipsnio 8 dalyje būtų nurodytas tik vienas iš 12 straipsnyje nurodytų atvejų, taptų neaiškus 11 ir
atvejais. Pritarti
1
įstatymo 17 straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius – advokato sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą. Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius. Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba), nėra tinkamas dokumentas pareiškėjo ir advokato susitarimui įforminti.
Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, išbrauktinas žodis
„trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu
laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis. Taip pat pastebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma „susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl „papildomo, pareiškėjo mokėtino užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 17 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. Pritarti
2
įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis.
Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu. Nepritarti Lietuvos advokatūros nuomonė, kad būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą ir latentiškumą, manytina dvigubinamas atlygis būtent seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylose būtų adekvatus. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-083 4.
Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies siūlytume atsisakyti, kaip perteklinės, nes joje siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios advokato pareigą supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų. Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis.
Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. Pritarti
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje“. Pritarti
Teisės departamentas 2023-02-08 7.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Pritarti iš dalies Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiais vaikais, kaip nurodyta keičiamo įstatymo
nusikaltimais sukeliamą ilgalaikę žalą vaiko psichinei sveikatai, dėl psichinės traumos sukeliamą pakitusią vaikų elgseną, lemiančią vaiko užsisklendimą, esamą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus latentiškumą. Tokiais atvejais būtinos gilios žinios apie šios nusikalstamos veikos specifiką ir poveikį vaikui Taigi būtina užtikrinti sąlygas seksualinių nusikaltimų aukoms gauti specializuotas advokato (taip pat psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų) paslaugas. Jei būtų galimybė valstybės biudžete numatyti didesnias lėšas, skiriamas platesniam vaikų ratui ginti (taip pat ir nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, vaikui ir šeimai, dorovei), užtikrinant atitinkamą advokatų darbo užmokestį ir specializuotų mokymų prieinamumą, pastabai pritartina. 1.8.
2
8Atsižvelgiant į tai,
kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 4 dalies nuostatas teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 2 dalį, tarp subjektų, kurie turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. Pritarti
Teisės departamentas
straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja. Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ Pritarti
Teisės departamentas
straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
61
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 11.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“;
2 dalį“, kadangi 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas; Pritarti
Teisės departamentas 2023-02-08 12.
Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“
grupė 2023-03-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[1] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). Pritarti iš dalies Žr. argumentus TD 7 pastabai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-03-21 Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas. Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu [1] reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu.
Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui [2] (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir lutais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr.
Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teildamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį sielų didinti advokatrj, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento [3] , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr.
pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais,
2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio
teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose.
Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą [4] , kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams." Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi.
Pritarti iš dalies Dėl siūlymo išplėsti nusikalstamų veikų ratą, kuriam būtų taikomas svarstomas įstatymas: žr. argumentus TD 7 pastabai. 2. Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2416) (toliau – Projektas), teikiamos šios pastabos:
išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu“ ir kad vaikus atstovaujančių advokatų „teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka <...> būtino įsigilinimo bei žinių lygio“. Šie teiginiai grindžiami
(toliau – Komisija) posėdžio vaizdo įrašu ir jame pateikta medžiaga [5] (toliau – Įrašas). Įvertinus Įrašą, pasigesta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija nėra pakankami. Įraše nepateikiama, pvz., nepalankių teismo sprendimų, kuriuos būtų lėmęs nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, taip pat nėra pateikiama tyrimų, analizių, skaičiavimų ar bet kokio kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių pagrįsti Projekto rengėjų teiginius dėl nepakankamo vaikų teisinio atstovavimo ir advokatų specializacijos.
Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto rengėjai įvertino, ar vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija yra pakankami, nepakankami ar pertekliniai. Nesant reikiamos metodikos, nėra galimybės įvertinti Projekto rengėjų teiginių pagrįstumo. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomas pataisas paskatino nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija, svarstytina, ar reali šios teisėkūros iniciatyvos priežastis nėra susijusi su generalinės prokurorės prašymu panaikinti vieno iš Seimo narių teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus [6] . Šią aplinkybę Įraše aptarė Komisijos nariai (pvz.,3 min
registruotas ne vienas įstatymo projektas, susijęs su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (pvz., reg. Nr. XIVP-2411, XIVP-2413, XIVP-2414, XIVP-2416, XIVP-2419, XIVP-2488, XIVP-2570), o Seimas buvo sušauktas į neeilinę sesiją (reg. Nr. XIVP-2417), kurios metu siekta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo minėtame ikiteisminiame tyrime (reg. Nr. XIVP-2415). Savotiškas bejėgiškumo ir kolektyvinės kaltės jausmas, noras padėti, daryti daugiau yra suprantama ir humaniška reakcija į tokius įvykius, tačiau tai nepaneigia įstatymo leidėjo pareigos teisėkūros procesą grįsti įrodymais ir teisiniais pagrindais bei užtikrinti šio proceso skaidrumą, sąžiningumą ir kokybę.
2010 metais vadinamųjų Garliavos įvykių kontekste Prezidentės teiktas įstatymo projektas, griežtinantis bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (reg. Nr. XIP-1715). Priėmus siūlytas pataisas ir sugriežtinus bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (įstatymas Nr. XI-989), mažamečio asmens tvirkinimu kaltintas asmuo po mirties buvo išteisintas [7] . Jei Projekto rengėjų teiginiai apie vaikų teisinės apsaugos trūkumus yra nuoširdūs ir nėra susiję su pastarųjų kelių mėnesių įvykiais Seime, siūlytina Projekto aiškinamajame rašte pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., numerius tų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nustatytas nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, arba kitus ekvivalenčius duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad dabartinis vaikų teisinis atstovavimas ir advokatų specializacija nėra pakankami. Jei Projekto rengėjai neketina registruoti naujo įstatymo projekto su papildytu aiškinamuoju raštu, jų teiginius pagrindžiantys įrodymai kartu su vaikų teisinės apsaugos vertinimo kriterijais gali būti pateikiami atitinkamo komiteto išvadoje dėl Projekto. Pritarti iš dalies Ne viename Seimo komitetų ir komisijų posėdyje ekspertų buvo akcentuotas dirbančiųjų su aptariamomis bylomis specialiųjų žinių trūkumas užtikrinant nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teises. Aptartas ir mokslinių tyrimų šioje srityje trūkumas. 2.2. Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 2.
1 straipsniu siūloma keisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ne tik tiems asmenims, kurie negali gauti reikiamų teisinių paslaugų nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, bet ir tiems asmenims, kurie gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, jei jie yra nuo seksualinio smurto nukentėję nepilnamečiai (ar jų atstovai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas jau šiuo metu yra nustatytas Įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, todėl nėra pakankamai aišku, kokių pokyčių siekiama šiuo konkrečiu siūlymu. Kaip jau minėta 1 pastaboje, jei Projekto autoriai identifikavo realias, praktikoje aptinkamas vaikų teisinės apsaugos spragas, siūlytina šiais duomenimis pasidalyti su visuomene. Priešingu atveju gali būti sudaroma prielaida kilti savitikslės teisėkūros rizikai. Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms. 2.3. Informacinis vyrų teisių tinklapis
2
2 dalimi siūloma keisti Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokato užmokestis būtų dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui. Kitaip tariant, siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (grupių) atžvilgiu. Pirma, siūloma nustatyti, kad advokatų, atstovaujančių nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius, užmokestis būtų dvigubinamas, tačiau advokatų, atstovaujančių nepilnamečius bet kuriose kitose bylose, užmokestis išliktų nepakitęs. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto autoriai nustatė, kad (tik) nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius atstovaujantys advokatai turėtų būti pripažįstami kaip vertingesni.
Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis „lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos“. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[į]statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[k]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Turint omenyje, kad Projekto aiškinamajame rašte skirtingas advokatų (jų kompetencijų, specializacijų) traktavimas nėra pagrįstas ar motyvuotas, manytina, kad toks Projekto rengėjų siūlymas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, siūloma nustatyti, kad dvigubą užmokestį gaunančio advokato pagalba būtų teikiama tik (čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) nuo seksualinio smurto, bet ne nuo kitų nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams (ar jų atstovams). Tai reikštų, kad ši pagalba būtų teikiama, pvz., 15-mečiui, kuriam teta papasakojo gašlią istoriją (BK
str. 2 d. 1 p.). Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kuriais būtų grindžiama tokia selektyvi pagalbos teikimo sistema. Manytina, kad nepagrįstas diferencijuotas teisinis reguliavimas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Trečia, siūloma nustatyti, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui būtų dvigubinamas . Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama skaičiavimų ar kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad advokato užmokesčio dvigubinimas (o ne keturgubinimas ar mažinimas perpus) pašalins vaikų teisinės apsaugos trūkumus. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „[a]dvokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos“. Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „[v]alstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis <...> kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo
“ principais. Nesant advokatų užmokesčio dydžio nustatymo metodikos, nėra įmanoma
patikrinti jo atitikties Įstatymo nuostatoms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valdžios institucijų̨ „priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti“ (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs vaikų teisinės apsaugos trūkumai Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardyti (1 pastaba), svarstytina, ar vaikus atstovaujančio advokato užmokesčio keitimas nėra savitikslis. Manytina, kad nepagrįstas, selektyvus užmokesčio didinimas tam tikroms pareigybėms galimai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Pritarti iš dalies Žr. argumentus TD ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms. Seksualinių nusikaltimų bylos prieš vaikus išsiskiria savo sudėtingumu dėl jų latentinio pobūdžio ir ilgalaikės žalos vaikui. 2.4. Informacinis vyrų teisių tinklapis
vertinimo.
Poveikio lytims vertinimas – tai „[k]onkretaus politikos pasiūlymo (įstatymo, kito teisės akto, programos ir kt.) tikrinimui skirtas įrankis, kuriuo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti pastarojo (galimą) poveikį ar įtaką moterims ir vyrams, siekiant numatyti ir išvengi lygiavertės naudos abiems lytims pusiausvyros sutrikimų ir (ar) ją atstatyti prieš siūlymą patvirtinant“ [8] . 2021 metais Lietuvoje buvo nuteisti 13 763 vyrai ir 1 247 moterys [9] , t. y. 9 1,7 % nuteistųjų buvo vyrai, o Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinami 4 869 vyrai ir 217 moterų [10] , t. y. 95,7 % kalinamųjų buvo vyrai. Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis [11] , analogiškoje teisinėje padėtyje esantiems vyrams skiriamos 63 % ilgesnės laisvės atėmimo bausmės nei moterims, o nuteisti vyrai įkalinami dvigubai dažniau nei nuteistos moterys. Manytina, kad Projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali padidinti lyčių pusiausvyros sutrikimus baudžiamojo teisingumo sistemoje. Siekiant išsiaiškinti galimą Projekto įtaką įvardytiems kriterijams, siūlytina atlikti poveikio lytims vertinimą. Nepritarti
tikrų nusikalstamų veikų (pvz., smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto) nukentėjusiems asmenims valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems tokia pagalba nėra teikiama. Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte numatytos galimybės gauti pagalbą Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais pagrindais yra gana ribotos.
Turint omenyje, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo interesus atstovauja valstybės garantuojami advokatai, prokurorai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, o teisėjai įpareigojami vadovautis nukentėjusiojo interesus įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Lansarotės konvencija, Direktyva 2011/93/ES), svarstytina, ar toks procesas laikytinas nešališku. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[š]alių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises <...>. Šis principas yra labai svarbus, nes tik lygiateisės ginčo šalys gali lygiais pagrindais tarpusavyje rungtis. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Siekiant išvengti galimų prieštaravimų konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principams, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmenų finansinę padėtį, būtų teikiama ne tik nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, bet ir jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems. Nepritarti Ne šio įstatymo projekto dalykas. 2.6. Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-046 . Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamoms teisinėms paslaugoms siūloma skirti papildomus 186
(pvz., privačias advokatų kontoras). Siūlytina pateikti įrodymais grįstą galimos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimą.
Nepritarti Toks vertinimas pareikalautų per didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių numatoma suma nėra reikšminga privačių advokatų kontorų verslui, galvojant apie bylas, susijusias su verslo santykiais. 2.7. Informacinis vyrų teisių tinklapis
švietimas turėtų būti kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Lansarotės konvencijos6 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis „būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu gautų informaciją apie seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos pavojų ir apie priemones, kuriomis jie galėtų apsisaugoti, atsižvelgiant į jų besikeičiančius gebėjimus“. Apgailestautina, kad nė vienas iš per pastaruosius kelis mėnesius Seime registruotų įstatymo projektų, susijusių su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (1 pastaba), nėra susijęs su lytiniu švietimu, jo kokybe, turiniu ar siekiu jį tobulinti. Ikibrendiminio amžiaus vaikams gali būti nelengva savaime suprasti jų atžvilgiu atliekamų lytinių veiksmų pobūdį ir esmę. Visapusiško lytinio švietimo ir supažindinimo su seksualinio smurto formomis stoka gali padidinti riziką nukentėti nuo seksualinio smurto, todėl siūlytina šioms temoms skirti daugiau dėmesio, įskaitant ir teisėkūros iniciatyvas. Pritarti iš dalies Pritartina, kad lytinis ugdymas yra kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Šis klausimas išsamiai svarstytas Žmogaus teisių komiteto 2023 m. kovo 15 d. posėdyje. Tačiau lytinis ugdymas nėra šio įstatymo projekto dalykas. 2.8. Informacinis vyrų teisių tinklapis
intervencijos programos.
Lansarotės konvencijos 7 straipsnis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad „asmenys, bijantys, kad jie gali padaryti kurį nors šioje Konvencijoje nurodytą nusikaltimą, prireikus turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis nusikaltimo padarymo rizikai įvertinti ir jos išvengti“. Nepanašu, kad šiuo metu Lietuvoje tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos. Manytina, kad tokio pobūdžio programas galėtų vykdyti Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, teikiantys elgesio keitimo paslaugas. Nors finansavimo klausimai visuomet yra opūs, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte minimi 186 000 eurų per metus galėtų būti panaudojami strategiškiau ir veiksmingiau, jei jie būtų skiriami prevencinės intervencijos programoms. Pritarti iš dalies Manytina, kad prevencinėms programoms lėšos turėtų būti skiriamos atskira eilute, o ne efektyvaus vaiko atstovavimo seksualinių nusikaltimų bylose, sąskaita. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr.
XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
<...>
Pritarti iš dalies Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti projektu numatomą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-032 . Dėl Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų: 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-031 2.1 . Projekto Nr. XIVP-2416 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, be kita ko, ir nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėto straipsnio nustatyta tvarka parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, kurį paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje nėra numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (ar kitų aplinkybių) vertinimas, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį. 2.2 . Projekto Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitimas tikslintinas arba jo atsisakytina, atsižvelgiant į šias pastabas: 2.2.1 .
Dėl numatomo papildomo užmokesčio mokėjimo advokatui už teisines paslaugas, apmokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, gali kilti abejonių šiais aspektais: 2.2.1.1 . Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas – užtikrinti teisinių paslaugų teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-4913-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4009-815/2022). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui teikiama neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas šio įstatymo 21 straipsnio bei Baudžiamojo proceso kodekso 51, 52 ir
advokato parinkimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi, jeigu baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusio nepilnamečio interesams atstovausiančio advokato. 2.2.1.2 . Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte akcentuojamas advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specializavimosi skatinimas, tačiau siūlomame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitime nenumatyta, kad papildomas užmokestis yra mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, tik tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikia nurodytoms byloms nagrinėti specializaciją turintis advokatas. Toks reguliavimas iš esmės neskatins specializuotis advokatų, kurie įrašyti į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, ir gali lemti situaciją, kai apskritai nebus galimybės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą tiems nukentėjusiems nepilnamečiams, kurių atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis mokėti papildomo užmokesčio advokatams neleidžia. 2.2.1.3 . Antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju teikiama nepilnamečiui, todėl tikėtina, kad siūlomą papildomą užmokestį advokatui mokėtų nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Taigi kyla abejonių, ar tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis nesudarytų pagrindo abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu ir neprieštarautų Įstatymų projektų tikslui užtikrinti tinkamą nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų atstovavimą baudžiamosiose bylose.
Be to, nėra įvertinta, kaip teisinių paslaugų teikimas nepilnamečiui turėtų būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo), baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje sutikęs mokėti papildomą užmokestį, šį sutikimą vėliau atšauktų. Pabrėžtina, kad, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. 2.2.2 . Siūlymas numatyti, kad dėl papildomo užmokesčio su advokatu sudaromas susitarimas , kuris turi būti išreikštas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje, nurodant asmens advokatui mokamą užmokestį, taip pat jog sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas ir kad tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuoseklumo ir aiškumo principams dėl šių aspektų: 2.2.2.1 .
Advokato sutikimas atstovauti konkrečioje byloje yra advokato vienašalis įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje nustatytomis sąlygomis , jame negali būti nurodomos ne šio sutikimo šalies pareigos. 2.2.2.2 . Siūlomas pakeitimas numatytų galimybę advokatui gauti papildomą atlygį tik tam tikrose baudžiamosiose bylose, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, taip pat ir advokato, šią pagalbą teikiančio pagal sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, pareigą jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis tvirtinama teisingumo ministro). Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte trūksta motyvų ir argumentų, kodėl tokia papildomo mokėjimo priemonė išskirtinai siūloma tik tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose atstovaujami nepilnamečiai, nukentėję nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2.2.2.3 . Trišalės sutarties modelis yra netikslingas ir nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaro su antrinę teisinę pagalbą teiksiančiu advokatu ir įsipareigoja jam mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, taip pat apmokėti arba kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu pagal Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) įsipareigotų advokatui mokėti papildomą užmokestį, šis užmokestis būtų nesusijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. įsipareigojimas būtų vykdomas dvišalio susitarimo pagrindu ir vyktų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ribų. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įtraukimas į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens), kuris mokėtų papildomą užmokestį advokatui, ir advokato dvišalį susitarimą yra neracionalus. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) įtraukimas į advokato, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartinius santykius taip pat nėra tikslingas. 2.2.2.4 . Siūlomas apmokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas modelis, kai valstybė moka užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) moka advokatui jų sutartą papildomą užmokestį, sukurtų sudėtingą apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas sistemą, sukeltų neaiškumų advokatui vykdant suteiktų teisinių paslaugų apskaitą, nes būtų neaišku, kokios advokato paslaugos būtų laikomos antrinės teisinės pagalbos dalimi, o už kurias būtų sumokama pagal advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) susitarimą dėl papildomo užmokesčio.
Be to, šiuo atveju galėtų būti kvestionuojamas ir tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas advokatui sumokant už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai šios paslaugos tam tikra dalimi jau buvo apmokėtos kito asmens. Siūlomas modelis sukeltų neaiškumų ir tais atvejais, jeigu dėl suteiktų teisinių paslaugų turinio kiltų ginčas, nes būtų neaiškios iš kelių skirtingų sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės apimtys ir ribos, pavyzdžiui, ar už procesinį dokumentą, pateiktą praleidus įstatymų nustatytus terminus, ar nedalyvavimą atliekant procesinį veiksmą advokatui kiltų atsakomybė pagal sutartį, sudarytą su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ar pagal sutartį, sudarytą su nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (ar kitu asmeniu). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taigi, siūlomas apmokėjimo modelis keltų neaiškumų ir taikant šią nuostatą, nes, teismui priteisus dalį šių išlaidų, kiltų abejonių, ar priteistos išlaidos skirtos užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą ar sumokėtam papildomam užmokesčiui padengti.
2.3 . Projekto Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas kelia abejonių atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 ir 1.3.3 papunkčiuose nurodytus argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte nurodoma, jog didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimui galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų biudžeto lėšų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką atskirose proceso stadijose, tačiau nėra įvertinta, kad pagal Taisyklių 11 punktą konkrečiai stadijai (procesiniam veiksmui) gali būti skiriamas papildomas laikas, kuris neturi viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko. Jeigu, kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte, didesnis užmokestis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas
teisinę pagalbą teiktų nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prie nurodytos
eurų sumos turėtų būti pridėta 93 000 eurų suma papildomam faktiniam antrinės teisinės pagalbos teikimo laikui (15,5 val. × 20 × 300). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu Nr. XIVP-2416 pateiktiems teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymams įgyvendinti būtina užtikrinti pakankamą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skyrimą. 2.4 . Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-2416 3 straipsniu siūlomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimai yra netikslingi ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytų priežasčių. 2.5 . Projekto Nr. XIVP-2416 4 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio
. Projekto Nr. XIVP-2416 5 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
pakeitimas yra netikslingas atsižvelgiant į tai, kad papildomo užmokesčio mokėjimas, jeigu būtų pritarta tokiam Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų susijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.2.3 papunktyje, t. y. valstybė nebūtų šio teisinio santykio dėl papildomo užmokesčio šalis.
Be to, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.1.3 papunktyje, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsisakymas mokėti papildomą užmokestį galėtų būti advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) sudaryto susitarimo dėl papildomo užmokesčio nutraukimo pagrindas, tačiau ne antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam nutraukimo pagrindas. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje bylose būtinybė. Pritarti iš dalies Dėl 2.2.2.2. siūlymo žr. TD
Vyriausybė 2023-05-033 . Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu . Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir
ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: „už“– 6, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo). 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, Inga Strazdė [1]
už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo Nr. 364 (suvestinė redakcija nuo 2022-05-13) [2]
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. V III-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414 [3]
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414 [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto N r. XIVP-2413“ projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2fb721d0c27011ed924fd817fBfa798e [5] Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos 2023 m. vasario 1 d. posėdis. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=QouVDBm2KWw . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [6] Andrukaitytė, M., Gaučaitė-Znutienė, M. „Bartoševičiui – rimti nemalonumai: prokurorai tiria galimą mažamečio prievartavimą“. LRT.lt, 2023 m. sausio 23 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1872750/bartoseviciui-rimti-nemalonumai-prokurorai-tiria-galima-mazamecio-prievartavima . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [7] Sinkevičius, D. „Teismas reabilitavo A. Ūsą – nebuvo jokios pedofilijos“. LRT.lt, 2012 m. gruodžio 1 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/8411/teismas-reabilitavo-a-usa-nebuvo-jokios-pedofilijos .
Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [8] Poveikio lytims vertinimas (metodika), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/poveikio-lytims-vertinimas-metodika . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [9] Teismų nuteistų asmenų skaičius, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=533eec85-24f6-4f18-9537-047f79828355 . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [10] Įkalintųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=706ede20-c4f2-47c3-ab66-ff5249b1753f . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [11] Starr, S. „Estimating Gender Disparities in Federal Criminal Cases“. 2012, Law & Economics Working Papers, Art. 57. Prieiga internete: https://repository.law.umich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1164&context=law_econ_current . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-06-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės:
Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova,vyriausioji paretarėja Giedrė Mikalauskienė, Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatūros direktoriaus pavaduotoja Sandra Zajančiauskaitė, Lietuvos advokatūros teisininkė Kristina Osokinė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Slidziauskienė , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio. Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje yra išdėstytos bendrosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuostatos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taigi, jeigu 11 straipsnio 8 dalyje būtų nurodytas tik vienas iš 12 straipsnyje nurodytų atvejų, taptų neaiškus 11 ir 12 straipsnių nuostatų tarpusavio santykis kitais 12 straipsnyje nurodytais atvejais. Pritarti
1
straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius – advokato sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą. Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius.
Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba), nėra tinkamas dokumentas pareiškėjo ir advokato susitarimui įforminti. Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, išbrauktinas žodis „trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis. [1] Taip pat p astebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma
„susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl „papildomo, pareiškėjo mokėtino
užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 17 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „ susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. Pritarti iš dalies Siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės išvadą ir atsisakyti Projekto 2 straipsnio keičiamo VGTP įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūlomo reglamentavimo dėl trišalės sutarties sudarymo ir papildomo asmens mokėjimo advokatui.
Toks reguliavimas sukeltų grėsmę, kad nepilnamečiui apskritai nebus užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jeigu jo atstovas pagal įstatymą atšauks sutikimą mokėti papildomą užmokestį. Be to, nepilnamečio ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi, todėl tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis galėtų sudaryti pagrindą abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu. Kai advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik BPK nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio atstovo pagal įstatymą atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko advokato dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu. Pritarti Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.
Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-083 Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo
siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
2023-02-084 Projekto 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo
su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. Nepritarti Pagal LRV išvadą, įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas. VGTPĮ 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (VGTPĮ 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (VGTPĮ 14 straipsnio 6 dalis). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-085 Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LRV išvadą, siūlytina atsisakyti Projekto 2 str. 1 d. (17 str. 5 d.). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Pritarti Specializacija tik dėl vienos nusikalstamos veikos (seksualinių nusikaltimų) yra per siaura, ilgalaikes pasekmes nepilnamečiui neabejotinai taip pat sukelia nusikalstamos veikos sveikatai (pvz. sunkus sveikatos sutrikdymas), laisvei (pvz. prekyba žmonėmis). Patikslintos jungtinio projekto XIVP-2357(2) 17 straipsnio nuostatos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 4 dalies nuostatas teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio
reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LRV išvadą, siūloma 4 straipsnio atsisakyti. 9.
2023-02-086 Siūlytume projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja. Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ Pritarti iš dalies Siūloma nuostatų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsisakyti, todėl netikslingos nuostatos dėl taikymo. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 * Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2023 m. gegužės 23 d. Nutarimu Nr. 323. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 1.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“; 1.2. p rojekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas;
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LRV išvadą, siūloma Projekto 4 straipsnio atsisakyti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 * Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio
Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357) . Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2023 m. gegužės 23 d. Nutarimu Nr. 323. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-212 Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII 1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. 1) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. 2, toliau kartu – Projektai) teikia pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas. Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu [3] reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti.
Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu. Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui [4] (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr.
Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teikiamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį siekį didinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento [5] , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl papildomo asmens mokėjimo advokatui. Toks reguliavimas sukeltų grėsmę, kad nepilnamečiui apskritai nebus užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jeigu jo atstovas pagal įstatymą atšauks sutikimą mokėti papildomą užmokestį. Be to, nepilnamečio ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi, todėl tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis galėtų sudaryti pagrindą abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu.
Kai advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik BPK nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio atstovo pagal įstatymą atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko advokato dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka . 2. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“ 2023-04-14 * Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2416) (toliau – Projektas), teikiamos šios pastabos: 1.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu“ ir kad vaikus atstovaujančių advokatų „teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka <...> būtino įsigilinimo bei žinių lygio“. Šie teiginiai grindžiami
(toliau – Komisija) posėdžio vaizdo įrašu ir jame pateikta medžiaga [6] (toliau – Įrašas). Įvertinus Įrašą, pasigesta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija nėra pakankami. Įraše nepateikiama, pvz., nepalankių teismo sprendimų, kuriuos būtų lėmęs nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, taip pat nėra pateikiama tyrimų, analizių, skaičiavimų ar bet kokio kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių pagrįsti Projekto rengėjų teiginius dėl nepakankamo vaikų teisinio atstovavimo ir advokatų specializacijos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto rengėjai įvertino, ar vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija yra pakankami, nepakankami ar pertekliniai. Nesant reikiamos metodikos, nėra galimybės įvertinti Projekto rengėjų teiginių pagrįstumo. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomas pataisas paskatino nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija, svarstytina, ar reali šios teisėkūros iniciatyvos priežastis nėra susijusi su generalinės prokurorės prašymu panaikinti vieno iš Seimo narių teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus [7] .
Šią aplinkybę Įraše aptarė Komisijos nariai (pvz., 3 min 28 s), po šios naujienos paskelbimo per ateinančias savaites Seime registruotas ne vienas įstatymo projektas, susijęs su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (pvz., reg. Nr. XIVP-2411, XIVP-2413, XIVP-2414, XIVP-2416, XIVP-2419, XIVP-2488, XIVP-2570), o Seimas buvo sušauktas į neeilinę sesiją (reg. Nr. XIVP-2417), kurios metu siekta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo minėtame ikiteisminiame tyrime (reg. Nr. XIVP-2415). Savotiškas bejėgiškumo ir kolektyvinės kaltės jausmas, noras padėti, daryti daugiau yra suprantama ir humaniška reakcija į tokius įvykius, tačiau tai nepaneigia įstatymo leidėjo pareigos teisėkūros procesą grįsti įrodymais ir teisiniais pagrindais bei užtikrinti šio proceso skaidrumą, sąžiningumą ir kokybę. Šiuo atveju primintinas 2010 metais vadinamųjų Garliavos įvykių kontekste Prezidentės teiktas įstatymo projektas, griežtinantis bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (reg. Nr. XIP-1715). Priėmus siūlytas pataisas ir sugriežtinus bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (įstatymas Nr. XI-989), mažamečio asmens tvirkinimu kaltintas asmuo po mirties buvo išteisintas [8] .
Jei Projekto rengėjų teiginiai apie vaikų teisinės apsaugos trūkumus yra nuoširdūs ir nėra susiję su pastarųjų kelių mėnesių įvykiais Seime, siūlytina Projekto aiškinamajame rašte pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., numerius tų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nustatytas nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, arba kitus ekvivalenčius duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad dabartinis vaikų teisinis atstovavimas ir advokatų specializacija nėra pakankami. Jei Projekto rengėjai neketina registruoti naujo įstatymo projekto su papildytu aiškinamuoju raštu, jų teiginius pagrindžiantys įrodymai kartu su vaikų teisinės apsaugos vertinimo kriterijais gali būti pateikiami atitinkamo komiteto išvadoje dėl Projekto. Pritarti iš dalies Ne kartą komitetų posėdžiuose akcentuota, kad yra trūkumas asmenų, dirbančiųjų su aptariamomis bylomis. 2. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“
teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ne tik tiems asmenims, kurie negali gauti reikiamų teisinių paslaugų nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, bet ir tiems asmenims, kurie gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, jei jie yra nuo seksualinio smurto nukentėję nepilnamečiai (ar jų atstovai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas jau šiuo metu yra nustatytas Įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, todėl nėra pakankamai aišku, kokių pokyčių siekiama šiuo konkrečiu siūlymu. Kaip jau minėta 1 pastaboje, jei Projekto autoriai identifikavo realias, praktikoje aptinkamas vaikų teisinės apsaugos spragas, siūlytina šiais duomenimis pasidalyti su visuomene.
prielaida kilti savitikslės teisėkūros rizikai. Pritarti
„vyruteises.lt“
2
straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokato užmokestis būtų dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui. Kitaip tariant, siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų
(grupių) atžvilgiu. Pirma, siūloma nustatyti, kad advokatų, atstovaujančių nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius, užmokestis būtų dvigubinamas, tačiau advokatų, atstovaujančių nepilnamečius bet kuriose kitose bylose, užmokestis išliktų nepakitęs. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto autoriai nustatė, kad (tik) nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius atstovaujantys advokatai turėtų būti pripažįstami kaip vertingesni. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis „lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos“. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[į]statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[k]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
Turint omenyje, kad Projekto aiškinamajame rašte skirtingas advokatų (jų kompetencijų, specializacijų) traktavimas nėra pagrįstas ar motyvuotas, manytina, kad toks Projekto rengėjų siūlymas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, siūloma nustatyti, kad dvigubą užmokestį gaunančio advokato pagalba būtų teikiama tik (čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) nuo seksualinio smurto, bet ne nuo kitų nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams (ar jų atstovams). Tai reikštų, kad ši pagalba būtų teikiama, pvz., 15-mečiui, kuriam teta papasakojo gašlią istoriją (BK 153 str. 1 d.), bet ne šeimai, kurios kūdikiui buvo sulaužyta kaukolė (BK 135 str. 2 d. 1 p.). Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kuriais būtų grindžiama tokia selektyvi pagalbos teikimo sistema. Manytina, kad nepagrįstas diferencijuotas teisinis reguliavimas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Trečia, siūloma nustatyti, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui būtų dvigubinamas . Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama skaičiavimų ar kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad advokato užmokesčio dvigubinimas (o ne keturgubinimas ar mažinimas perpus) pašalins vaikų teisinės apsaugos trūkumus. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „[a]dvokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos“.
Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „[v]alstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis <...> kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo
“ principais. Nesant advokatų užmokesčio dydžio nustatymo metodikos, nėra įmanoma
patikrinti jo atitikties Įstatymo nuostatoms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valdžios institucijų̨ „priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti“ (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs vaikų teisinės apsaugos trūkumai Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardyti (1 pastaba), svarstytina, ar vaikus atstovaujančio advokato užmokesčio keitimas nėra savitikslis. Manytina, kad nepagrįstas, selektyvus užmokesčio didinimas tam tikroms pareigybėms galimai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka . 4. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“
vertinimo.
Poveikio lytims vertinimas – tai „[k]onkretaus politikos pasiūlymo (įstatymo, kito teisės akto, programos ir kt.) tikrinimui skirtas įrankis, kuriuo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti pastarojo (galimą) poveikį ar įtaką moterims ir vyrams, siekiant numatyti ir išvengi lygiavertės naudos abiems lytims pusiausvyros sutrikimų ir (ar) ją atstatyti prieš siūlymą patvirtinant“ [9] . 2021 metais Lietuvoje buvo nuteisti 13 763 vyrai ir 1 247 moterys [10] , t. y. 91,7 % nuteistųjų buvo vyrai, o Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinami 4
[11] , t. y. 95,7 % kalinamųjų buvo vyrai. Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis [12] , analogiškoje teisinėje padėtyje esantiems vyrams skiriamos 63 % ilgesnės laisvės atėmimo bausmės nei moterims, o nuteisti vyrai įkalinami dvigubai dažniau nei nuteistos moterys. Manytina, kad Projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali padidinti lyčių pusiausvyros sutrikimus baudžiamojo teisingumo sistemoje. Siekiant išsiaiškinti galimą Projekto įtaką įvardytiems kriterijams, siūlytina atlikti poveikio lytims vertinimą. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su Projekto tikslais ir stokoja loginio ryšio. 5. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“
tikrų nusikalstamų veikų (pvz., smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto) nukentėjusiems asmenims valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems tokia pagalba nėra teikiama. Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte numatytos galimybės gauti pagalbą Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais pagrindais yra gana ribotos.
Turint omenyje, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo interesus atstovauja valstybės garantuojami advokatai, prokurorai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, o teisėjai įpareigojami vadovautis nukentėjusiojo interesus įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Lansarotės konvencija, Direktyva 2011/93/ES), svarstytina, ar toks procesas laikytinas nešališku. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[š]alių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises <...>. Šis principas yra labai svarbus, nes tik lygiateisės ginčo šalys gali lygiais pagrindais tarpusavyje rungtis. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Siekiant išvengti galimų prieštaravimų konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principams, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmenų finansinę padėtį, būtų teikiama ne tik nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, bet ir jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su Projekto tikslais ir stokoja loginio ryšio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis ‑ užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Atsižvelgiant į tai, išskiriamos specifinės bylos ar socialiai pažeidžiamiausios asmenų grupės, kurioms valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtinę padėtį. Kiti asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bendrąja tvarka (įvertinus turtinę padėtį). 6. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“
neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamoms teisinėms paslaugoms siūloma skirti papildomus 186
(pvz., privačias advokatų kontoras). Siūlytina pateikti įrodymais grįstą galimos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimą. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su Projekto tikslais ir stokoja loginio ryšio. Pareikalautų neadekvačių žmogiškųjų ir finansinių išteklių. 7. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“
švietimas turėtų būti kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Lansarotės konvencijos 6 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis „būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu gautų informaciją apie seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos pavojų ir apie priemones, kuriomis jie galėtų apsisaugoti, atsižvelgiant į jų besikeičiančius gebėjimus“.
Apgailestautina, kad nė vienas iš per pastaruosius kelis mėnesius Seime registruotų įstatymo projektų, susijusių su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (1 pastaba), nėra susijęs su lytiniu švietimu, jo kokybe, turiniu ar siekiu jį tobulinti. Ikibrendiminio amžiaus vaikams gali būti nelengva savaime suprasti jų atžvilgiu atliekamų lytinių veiksmų pobūdį ir esmę. Visapusiško lytinio švietimo ir supažindinimo su seksualinio smurto formomis stoka gali padidinti riziką nukentėti nuo seksualinio smurto, todėl siūlytina šioms temoms skirti daugiau dėmesio, įskaitant ir teisėkūros iniciatyvas. Atsižvelgti
„vyruteises.lt“
intervencijos programos. Lansarotės konvencijos 7 straipsnis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad „asmenys, bijantys, kad jie gali padaryti kurį nors šioje Konvencijoje nurodytą nusikaltimą, prireikus turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis nusikaltimo padarymo rizikai įvertinti ir jos išvengti“. Nepanašu, kad šiuo metu Lietuvoje tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos. Manytina, kad tokio pobūdžio programas galėtų vykdyti Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, teikiantys elgesio keitimo paslaugas. Nors finansavimo klausimai visuomet yra opūs, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte minimi 186 000 eurų per metus galėtų būti panaudojami strategiškiau ir veiksmingiau, jei jie būtų skiriami prevencinės intervencijos programoms. Atsižvelgti 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
<...>
reguliavimo pakeitimų:
Nr. XIVP-2416 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, be kita ko, ir nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje.
Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėto straipsnio nustatyta tvarka parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, kurį paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje nėra numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (ar kitų aplinkybių) vertinimas, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03
1
straipsnio 1 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitimas tikslintinas arba jo atsisakytina, atsižvelgiant į šias pastabas:
advokatui už teisines paslaugas, apmokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, gali kilti abejonių šiais aspektais:
teisinės pagalbos tikslas – užtikrinti teisinių paslaugų teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-4913-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4009-815/2022). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui teikiama neatsižvelgiant į asmens
(šeimos) turtą ir asmens pajamas šio įstatymo 21 straipsnio bei Baudžiamojo proceso kodekso 51, 52 ir 55 straipsnių nustatyta tvarka. Dėl antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato parinkimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi, jeigu baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusio nepilnamečio interesams atstovausiančio advokato. 2.2.1.2. Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte akcentuojamas advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specializavimosi skatinimas, tačiau siūlomame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitime nenumatyta, kad papildomas užmokestis yra mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, tik tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikia nurodytoms byloms nagrinėti specializaciją turintis advokatas.
Toks reguliavimas iš esmės neskatins specializuotis advokatų, kurie įrašyti į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, ir gali lemti situaciją, kai apskritai nebus galimybės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą tiems nukentėjusiems nepilnamečiams, kurių atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis mokėti papildomo užmokesčio advokatams neleidžia. 2.2.1.3. Antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju teikiama nepilnamečiui, todėl tikėtina, kad siūlomą papildomą užmokestį advokatui mokėtų nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Taigi kyla abejonių, ar tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis nesudarytų pagrindo abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu ir neprieštarautų Įstatymų projektų tikslui užtikrinti tinkamą nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų atstovavimą baudžiamosiose bylose.
Be to, nėra įvertinta, kaip teisinių paslaugų teikimas nepilnamečiui turėtų būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo), baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje sutikęs mokėti papildomą užmokestį, šį sutikimą vėliau atšauktų. Pabrėžtina, kad, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso
nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03
1
su advokatu sudaromas susitarimas , kuris turi būti išreikštas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje, nurodant asmens advokatui mokamą užmokestį, taip pat jog sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas ir kad tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuoseklumo ir aiškumo principams dėl šių aspektų: 2.2.2.1.
Advokato sutikimas atstovauti konkrečioje byloje yra advokato vienašalis įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje nustatytomis sąlygomis , jame negali būti nurodomos ne šio sutikimo šalies pareigos. 2 .2.2.2. Siūlomas pakeitimas numatytų galimybę advokatui gauti papildomą atlygį tik tam tikrose baudžiamosiose bylose, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, taip pat ir advokato, šią pagalbą teikiančio pagal sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, pareigą jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis tvirtinama teisingumo ministro). Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte trūksta motyvų ir argumentų, kodėl tokia papildomo mokėjimo priemonė išskirtinai siūloma tik tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose atstovaujami nepilnamečiai, nukentėję nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2.2.2.3. Trišalės sutarties modelis yra netikslingas ir nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaro su antrinę teisinę pagalbą teiksiančiu advokatu ir įsipareigoja jam mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, taip pat apmokėti arba kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu pagal Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) įsipareigotų advokatui mokėti papildomą užmokestį, šis užmokestis būtų nesusijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. įsipareigojimas būtų vykdomas dvišalio susitarimo pagrindu ir vyktų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ribų. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įtraukimas į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens), kuris mokėtų papildomą užmokestį advokatui, ir advokato dvišalį susitarimą yra neracionalus. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) įtraukimas į advokato, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartinius santykius taip pat nėra tikslingas. 2.2.2.4. Siūlomas apmokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas modelis, kai valstybė moka užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) moka advokatui jų sutartą papildomą užmokestį, sukurtų sudėtingą apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas sistemą, sukeltų neaiškumų advokatui vykdant suteiktų teisinių paslaugų apskaitą, nes būtų neaišku, kokios advokato paslaugos būtų laikomos antrinės teisinės pagalbos dalimi, o už kurias būtų sumokama pagal advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) susitarimą dėl papildomo užmokesčio.
Be to, šiuo atveju galėtų būti kvestionuojamas ir tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas advokatui sumokant už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai šios paslaugos tam tikra dalimi jau buvo apmokėtos kito asmens. Siūlomas modelis sukeltų neaiškumų ir tais atvejais, jeigu dėl suteiktų teisinių paslaugų turinio kiltų ginčas, nes būtų neaiškios iš kelių skirtingų sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės apimtys ir ribos, pavyzdžiui, ar už procesinį dokumentą, pateiktą praleidus įstatymų nustatytus terminus, ar nedalyvavimą atliekant procesinį veiksmą advokatui kiltų atsakomybė pagal sutartį, sudarytą su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ar pagal sutartį, sudarytą su nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (ar kitu asmeniu). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taigi, siūlomas apmokėjimo modelis keltų neaiškumų ir taikant šią nuostatą, nes, teismui priteisus dalį šių išlaidų, kiltų abejonių, ar priteistos išlaidos skirtos užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą ar sumokėtam papildomam užmokesčiui padengti.
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03
2
straipsnio 2 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas kelia abejonių atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 ir
Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte nurodoma, jog didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimui galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų biudžeto lėšų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką atskirose proceso stadijose, tačiau nėra įvertinta, kad pagal Taisyklių 11 punktą konkrečiai stadijai (procesiniam veiksmui) gali būti skiriamas papildomas laikas, kuris neturi viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko. Jeigu, kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte, didesnis užmokestis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas
teisinę pagalbą teiktų nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prie nurodytos
eurų sumos turėtų būti pridėta 93 000 eurų suma papildomam faktiniam antrinės teisinės pagalbos teikimo laikui (15,5 val. × 20 × 300). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu Nr. XIVP-2416 pateiktiems teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymams įgyvendinti būtina užtikrinti pakankamą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skyrimą.
Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka . 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3233
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimai yra netikslingi ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytų priežasčių. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3234
straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3235
straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
pakeitimas yra netikslingas atsižvelgiant į tai, kad papildomo užmokesčio mokėjimas, jeigu būtų pritarta tokiam Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų susijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.2.3 papunktyje, t. y. valstybė nebūtų šio teisinio santykio dėl papildomo užmokesčio šalis.
Be to, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.1.3 papunktyje, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsisakymas mokėti papildomą užmokestį galėtų būti advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) sudaryto susitarimo dėl papildomo užmokesčio nutraukimo pagrindas, tačiau ne antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam nutraukimo pagrindas. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje bylose būtinybė. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas
Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu . Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas 2023-06-07 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bei, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2416.
XIVP-2416. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir
sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). 2. Švietimo ir mokslo komitetas 2023-05-24 * Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai :
1įvertinti proceso dalyvių teises ir pareigas,
įtvirtinant nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečių psichologinę apsaugą, kai nukentėjusysis viso proceso metu bendrauja tik su vienu psichologinį pasirengimą turinčiu specialistu;
pagalbos įstatymo papildymas, nustatantis kitokį advokatų, ginančių nepilnamečius galimai nukentėjusius nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apmokėjimą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir
sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). Komitete vykusių klausymų metu jungtinio projekto Nr. XIVP-2357(2) nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į projektų Nr. XIVP-2414 ir Nr. XIVP-2416 tikslus, taip pat įvertinus galimas teisinio reguliavimo alternatyvas. Buvo pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris neišbalansuos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo sistemiškumo ir suteiks galimybę užtikrinti veiksmingesnį teisinį reguliavimą siekiant efektyviau užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei interesus. 3. Žmogaus teisių komitetas 2023-05-24 * Pritarti įstatymo projektui.
Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir
ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir
sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). Komitete vykusių klausymų metu jungtinio projekto Nr. XIVP-2357(2) nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į projektų Nr. XIVP-2414 ir Nr. XIVP-2416 tikslus, taip pat įvertinus galimas teisinio reguliavimo alternatyvas. Buvo pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris neišbalansuos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo sistemiškumo ir suteiks galimybę užtikrinti veiksmingesnį teisinį reguliavimą siekiant efektyviau užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei interesus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui, sujungiant tris įstatymų projektus Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP- 2416 ir Nr. XIVP-2357, ir teikti Seimui vieną jungtinį patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras.
Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 159 [2]
dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR . [3] 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo Nr. 364 (suvestinė redakcija nuo 2022-05-13) [4]
departamento išvada dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414
2023 m. vasario 08 d. Teisės departamento išvada dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414 [6] Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos 2023 m. vasario 1 d. posėdis. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=QouVDBm2KWw . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [7] Andrukaitytė, M., Gaučaitė-Znutienė, M. „Bartoševičiui – rimti nemalonumai: prokurorai tiria galimą mažamečio prievartavimą“. LRT.lt, 2023 m. sausio 23 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1872750/bartoseviciui-rimti-nemalonumai-prokurorai-tiria-galima-mazamecio-prievartavima . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [8] Sinkevičius, D. „Teismas reabilitavo A. Ūsą – nebuvo jokios pedofilijos“. LRT.lt, 2012 m. gruodžio 1 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/8411/teismas-reabilitavo-a-usa-nebuvo-jokios-pedofilijos .
Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [9] Poveikio lytims vertinimas (metodika), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/poveikio-lytims-vertinimas-metodika . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [10] Teismų nuteistų asmenų skaičius, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=533eec85-24f6-4f18-9537-047f79828355 . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [11] Įkalintųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=706ede20-c4f2-47c3-ab66-ff5249b1753f . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [12] Starr, S. „Estimating Gender Disparities in Federal Criminal Cases“. 2012, Law & Economics Working Papers, Art. 57. Prieiga internete: https://repository.law.umich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1164&context=law_econ_current . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2023 -06-07
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Neringa Keršienė – Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
dalies pakeitimo siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio. Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje yra išdėstytos bendrosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuostatos.
Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taigi, jeigu 11 straipsnio 8 dalyje būtų nurodytas tik vienas iš 12 straipsnyje nurodytų atvejų, taptų neaiškus 11 ir 12 straipsnių nuostatų tarpusavio santykis kitais 12 straipsnyje nurodytais atvejais. Pritarti. 1.2
1
dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius – advokato sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą. Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius. Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau
Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, išbrauktinas žodis „trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis. [1] Taip pat p astebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma „susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl „papildomo, pareiškėjo mokėtino užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu projekto
įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „ susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. Pritarti. 1.3
2
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu. Pritarti. 1.4
straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies siūlytume atsisakyti, kaip perteklinės, nes joje siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Pritarti. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-084 5.
Projekto 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios advokato pareigą supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų. Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. Spręsti pagrindi-niame komitete.
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje“. Pritarti. 1.7
dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Pritarti. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 4,62
tsižvelgiant į tai, kad pagal projekto
teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 2 dalį, tarp subjektų, kurie turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. Pritarti. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 6,6 3,4
straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja.
Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ Pritarti. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 5,5 1,2
įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23 Nr. 323. 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 4,61
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 11.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“; 11.2. p rojekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi 2
dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas; Pritarti. 1.12
yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ Pritarti. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES [2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357) . Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23 Nr. 323. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Nr. G-2023-2421 * Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII 1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2416 (toliau - Projektas Nr. 1) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2414 (toliau - Projektas Nr. 2, toliau kartu - Projektai) teikia pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas. Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -
1 reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti.
Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu. Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui2 (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir lutais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr.
Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teildamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį sielų didinti advokatrj, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento3 , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Atsižvelgti. 2. Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt
Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2416) (toliau – Projektas), teikiamos šios pastabos: 1.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu“ ir kad vaikus atstovaujančių advokatų „teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka <...> būtino įsigilinimo bei žinių lygio“. Šie teiginiai grindžiami 2023 metų vasario 1 dienos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio vaizdo įrašu ir jame pateikta medžiaga [3] (toliau – Įrašas). Įvertinus Įrašą, pasigesta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija nėra pakankami. Įraše nepateikiama, pvz., nepalankių teismo sprendimų, kuriuos būtų lėmęs nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, taip pat nėra pateikiama tyrimų, analizių, skaičiavimų ar bet kokio kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių pagrįsti Projekto rengėjų teiginius dėl nepakankamo vaikų teisinio atstovavimo ir advokatų specializacijos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto rengėjai įvertino, ar vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija yra pakankami, nepakankami ar pertekliniai. Nesant reikiamos metodikos, nėra galimybės įvertinti Projekto rengėjų teiginių pagrįstumo. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomas pataisas paskatino nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija, svarstytina, ar reali šios teisėkūros iniciatyvos priežastis nėra susijusi su generalinės prokurorės prašymu panaikinti vieno iš Seimo narių teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus [4] .
Šią aplinkybę Įraše aptarė Komisijos nariai (pvz.,3 min 28 s), po šios naujienos paskelbimo per ateinančias savaites Seime registruotas ne vienas įstatymo projektas, susijęs su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (pvz., reg. Nr. XIVP-2411, XIVP-2413, XIVP-2414, XIVP-2416, XIVP-2419, XIVP-2488, XIVP-2570), o Seimas buvo sušauktas į neeilinę sesiją (reg. Nr. XIVP-2417), kurios metu siekta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo minėtame ikiteisminiame tyrime (reg. Nr. XIVP-2415). Savotiškas bejėgiškumo ir kolektyvinės kaltės jausmas, noras padėti, daryti daugiau yra suprantama ir humaniška reakcija į tokius įvykius, tačiau tai nepaneigia įstatymo leidėjo pareigos teisėkūros procesą grįsti įrodymais ir teisiniais pagrindais bei užtikrinti šio proceso skaidrumą, sąžiningumą ir kokybę. Šiuo atveju primintinas 2010 metais vadinamųjų Garliavos įvykių kontekste Prezidentės teiktas įstatymo projektas, griežtinantis bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (reg. Nr. XIP-1715). Priėmus siūlytas pataisas ir sugriežtinus bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (įstatymas Nr. XI-989), mažamečio asmens tvirkinimu kaltintas asmuo po mirties buvo išteisintas [5] .
Jei Projekto rengėjų teiginiai apie vaikų teisinės apsaugos trūkumus yra nuoširdūs ir nėra susiję su pastarųjų kelių mėnesių įvykiais Seime, siūlytina Projekto aiškinamajame rašte pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., numerius tų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nustatytas nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, arba kitus ekvivalenčius duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad dabartinis vaikų teisinis atstovavimas ir advokatų specializacija nėra pakankami. Jei Projekto rengėjai neketina registruoti naujo įstatymo projekto su papildytu aiškinamuoju raštu, jų teiginius pagrindžiantys įrodymai kartu su vaikų teisinės apsaugos vertinimo kriterijais gali būti pateikiami atitinkamo komiteto išvadoje dėl Projekto. 2. Projekto1 straipsniu siūloma keisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ne tik tiems asmenims, kurie negali gauti reikiamų teisinių paslaugų nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, bet ir tiems asmenims, kurie gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, jei jie yra nuo seksualinio smurto nukentėję nepilnamečiai (ar jų atstovai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas jau šiuo metu yra nustatytas Įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, todėl nėra pakankamai aišku, kokių pokyčių siekiama šiuo konkrečiu siūlymu. Kaip jau minėta 1 pastaboje, jei Projekto autoriai identifikavo realias, praktikoje aptinkamas vaikų teisinės apsaugos spragas, siūlytina šiais duomenimis pasidalyti su visuomene. Priešingu atveju gali būti sudaroma prielaida kilti savitikslės teisėkūros rizikai. 3.
2 dalimi siūloma keisti Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokato užmokestis būtų dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui. Kitaip tariant, siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (grupių) atžvilgiu. Pirma, siūloma nustatyti, kad advokatų, atstovaujančių nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius, užmokestis būtų dvigubinamas, tačiau advokatų, atstovaujančių nepilnamečius bet kuriose kitose bylose, užmokestis išliktų nepakitęs. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto autoriai nustatė, kad (tik) nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius atstovaujantys advokatai turėtų būti pripažįstami kaip vertingesni. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis „lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos“. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[į]statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[k]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Turint omenyje, kad Projekto aiškinamajame rašte skirtingas advokatų (jų kompetencijų, specializacijų) traktavimas nėra pagrįstas ar motyvuotas, manytina, kad toks Projekto rengėjų siūlymas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Antra, siūloma nustatyti, kad dvigubą užmokestį gaunančio advokato pagalba būtų teikiama tik (čia ir toliau
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valdžios institucijų̨ „priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti“ (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs vaikų teisinės apsaugos trūkumai Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardyti (1 pastaba), svarstytina, ar vaikus atstovaujančio advokato užmokesčio keitimas nėra savitikslis. Manytina, kad nepagrįstas, selektyvus užmokesčio didinimas tam tikroms pareigybėms galimai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. 4. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama poveikio lytims vertinimo. Poveikio lytims vertinimas – tai „[k]onkretaus politikos pasiūlymo (įstatymo, kito teisės akto, programos ir kt.) tikrinimui skirtas įrankis, kuriuo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti pastarojo (galimą) poveikį ar įtaką moterims ir vyrams, siekiant numatyti ir išvengi lygiavertės naudos abiems lytims pusiausvyros sutrikimų ir (ar) ją atstatyti prieš siūlymą patvirtinant“ [6] . 2021 metais Lietuvoje buvo nuteisti 13 763 vyrai ir 1 247 moterys [7] , t. y. 9 1,7 % nuteistųjų buvo vyrai, o Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinami 4 869 vyrai ir
[8] , t. y. 95,7 % kalinamųjų buvo vyrai. Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis [9] , analogiškoje teisinėje padėtyje esantiems vyrams skiriamos 63 % ilgesnės laisvės atėmimo bausmės nei moterims, o nuteisti vyrai įkalinami dvigubai dažniau nei nuteistos moterys. Manytina, kad Projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali padidinti lyčių pusiausvyros sutrikimus baudžiamojo teisingumo sistemoje. Siekiant išsiaiškinti galimą Projekto įtaką įvardytiems kriterijams, siūlytina atlikti poveikio lytims vertinimą. 5.
nustatyta, kad nuo tam tikrų nusikalstamų veikų (pvz., smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto) nukentėjusiems asmenims valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems tokia pagalba nėra teikiama. Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte numatytos galimybės gauti pagalbą Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais pagrindais yra gana ribotos. Turint omenyje, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo interesus atstovauja valstybės garantuojami advokatai, prokurorai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, o teisėjai įpareigojami vadovautis nukentėjusiojo interesus įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Lansarotės konvencija, Direktyva 2011/93/ES), svarstytina, ar toks procesas laikytinas nešališku. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[š]alių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises <...>. Šis principas yra labai svarbus, nes tik lygiateisės ginčo šalys gali lygiais pagrindais tarpusavyje rungtis. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Siekiant išvengti galimų prieštaravimų konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principams, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmenų finansinę padėtį, būtų teikiama ne tik nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, bet ir jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems. 6 . Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamoms teisinėms paslaugoms siūloma skirti papildomus 186 000 eurų per metus, manytina, kad tokia aplinkybė gali paveikti ir verslą (pvz., privačias advokatų kontoras). Siūlytina pateikti įrodymais grįstą galimos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimą. 7. Nors šis klausimas Projekte nėra aptariamas, manytina, kad lytinis švietimas turėtų būti kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Lansarotės konvencijos6 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis „būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu gautų informaciją apie seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos pavojų ir apie priemones, kuriomis jie galėtų apsisaugoti, atsižvelgiant į jų besikeičiančius gebėjimus“. Apgailestautina, kad nė vienas iš per pastaruosius kelis mėnesius Seime registruotų įstatymo projektų, susijusių su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (1 pastaba), nėra susijęs su lytiniu švietimu, jo kokybe, turiniu ar siekiu jį tobulinti. Ikibrendiminio amžiaus vaikams gali būti nelengva savaime suprasti jų atžvilgiu atliekamų lytinių veiksmų pobūdį ir esmę. Visapusiško lytinio švietimo ir supažindinimo su seksualinio smurto formomis stoka gali padidinti riziką nukentėti nuo seksualinio smurto, todėl siūlytina šioms temoms skirti daugiau dėmesio, įskaitant ir teisėkūros iniciatyvas. 8. Kita itin aktuali ir Projekte nenagrinėta tema yra prevencinės intervencijos programos. Lansarotės konvencijos 7 straipsnis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad „asmenys, bijantys, kad jie gali padaryti kurį nors šioje Konvencijoje nurodytą nusikaltimą, prireikus turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis nusikaltimo padarymo rizikai įvertinti ir jos išvengti“.
Nepanašu, kad šiuo metu Lietuvoje tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos. Manytina, kad tokio pobūdžio programas galėtų vykdyti Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, teikiantys elgesio keitimo paslaugas. Nors finansavimo klausimai visuomet yra opūs, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte minimi 186 000 eurų per metus galėtų būti panaudojami strategiškiau ir veiksmingiau, jei jie būtų skiriami prevencinės intervencijos programoms. Pasiūlymo teikėjas:
Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis „vyruteises.lt“ Pasiūlymo teikimo data: 2023 m. balandžio 14 d. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir
Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr.
XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
<...>
Nr. XIVP-2416 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų:
siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, be kita ko, ir nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėto straipsnio nustatyta tvarka parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, kurį paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje nėra numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (ar kitų aplinkybių) vertinimas, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį. Pritarti. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03
1
Nr. XIVP-2416 2 straipsnio
straipsnio 5 dalies pakeitimas tikslintinas arba jo atsisakytina, atsižvelgiant į šias pastabas:
užmokesčio mokėjimo advokatui už teisines paslaugas, apmokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, gali kilti abejonių šiais aspektais: 2.2.1.1.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas – užtikrinti teisinių paslaugų teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-4913-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4009-815/2022). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui teikiama neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas šio įstatymo 21 straipsnio bei Baudžiamojo proceso kodekso 51, 52 ir 55 straipsnių nustatyta tvarka. Dėl antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato parinkimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi, jeigu baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusio nepilnamečio interesams atstovausiančio advokato. 2.2.1.2. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte akcentuojamas advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specializavimosi skatinimas, tačiau siūlomame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
papildomas užmokestis yra mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, tik tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikia nurodytoms byloms nagrinėti specializaciją turintis advokatas. Toks reguliavimas iš esmės neskatins specializuotis advokatų, kurie įrašyti į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, ir gali lemti situaciją, kai apskritai nebus galimybės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą tiems nukentėjusiems nepilnamečiams, kurių atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis mokėti papildomo užmokesčio advokatams neleidžia. 2.2.1.3. Antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju teikiama nepilnamečiui, todėl tikėtina, kad siūlomą papildomą užmokestį advokatui mokėtų nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Taigi kyla abejonių, ar tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis nesudarytų pagrindo abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu ir neprieštarautų Įstatymų projektų tikslui užtikrinti tinkamą nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų atstovavimą baudžiamosiose bylose.
Be to, nėra įvertinta, kaip teisinių paslaugų teikimas nepilnamečiui turėtų būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo), baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje sutikęs mokėti papildomą užmokestį, šį sutikimą vėliau atšauktų. Pabrėžtina, kad, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. 2.2.2. Siūlymas numatyti, kad dėl papildomo užmokesčio su advokatu sudaromas susitarimas , kuris turi būti išreikštas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje, nurodant asmens advokatui mokamą užmokestį, taip pat jog sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas ir kad tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuoseklumo ir aiškumo principams dėl šių aspektų: 2.2.2.1.
Advokato sutikimas atstovauti konkrečioje byloje yra advokato vienašalis įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje nustatytomis sąlygomis , jame negali būti nurodomos ne šio sutikimo šalies pareigos. 2.2.2.2. Siūlomas pakeitimas numatytų galimybę advokatui gauti papildomą atlygį tik tam tikrose baudžiamosiose bylose, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, taip pat ir advokato, šią pagalbą teikiančio pagal sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, pareigą jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis tvirtinama teisingumo ministro). Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte trūksta motyvų ir argumentų, kodėl tokia papildomo mokėjimo priemonė išskirtinai siūloma tik tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose atstovaujami nepilnamečiai, nukentėję nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2.2.2.3. Trišalės sutarties modelis yra netikslingas ir nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaro su antrinę teisinę pagalbą teiksiančiu advokatu ir įsipareigoja jam mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, taip pat apmokėti arba kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu pagal Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) įsipareigotų advokatui mokėti papildomą užmokestį, šis užmokestis būtų nesusijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. įsipareigojimas būtų vykdomas dvišalio susitarimo pagrindu ir vyktų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ribų. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įtraukimas į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens), kuris mokėtų papildomą užmokestį advokatui, ir advokato dvišalį susitarimą yra neracionalus. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) įtraukimas į advokato, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartinius santykius taip pat nėra tikslingas. 2.2.2.4. Siūlomas apmokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas modelis, kai valstybė moka užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) moka advokatui jų sutartą papildomą užmokestį, sukurtų sudėtingą apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas sistemą, sukeltų neaiškumų advokatui vykdant suteiktų teisinių paslaugų apskaitą, nes būtų neaišku, kokios advokato paslaugos būtų laikomos antrinės teisinės pagalbos dalimi, o už kurias būtų sumokama pagal advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) susitarimą dėl papildomo užmokesčio.
Be to, šiuo atveju galėtų būti kvestionuojamas ir tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas advokatui sumokant už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai šios paslaugos tam tikra dalimi jau buvo apmokėtos kito asmens. Siūlomas modelis sukeltų neaiškumų ir tais atvejais, jeigu dėl suteiktų teisinių paslaugų turinio kiltų ginčas, nes būtų neaiškios iš kelių skirtingų sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės apimtys ir ribos, pavyzdžiui, ar už procesinį dokumentą, pateiktą praleidus įstatymų nustatytus terminus, ar nedalyvavimą atliekant procesinį veiksmą advokatui kiltų atsakomybė pagal sutartį, sudarytą su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ar pagal sutartį, sudarytą su nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (ar kitu asmeniu). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taigi, siūlomas apmokėjimo modelis keltų neaiškumų ir taikant šią nuostatą, nes, teismui priteisus dalį šių išlaidų, kiltų abejonių, ar priteistos išlaidos skirtos užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą ar sumokėtam papildomam užmokesčiui padengti.
Pritarti. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03
2
Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
kelia abejonių atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 ir 1.3.3 papunkčiuose nurodytus argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte nurodoma, jog didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimui galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų biudžeto lėšų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką atskirose proceso stadijose, tačiau nėra įvertinta, kad pagal Taisyklių 11 punktą konkrečiai stadijai (procesiniam veiksmui) gali būti skiriamas papildomas laikas, kuris neturi viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko. Jeigu, kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte, didesnis užmokestis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas
teisinę pagalbą teiktų nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prie nurodytos
eurų sumos turėtų būti pridėta 93 000 eurų suma papildomam faktiniam antrinės teisinės pagalbos teikimo laikui (15,5 val. × 20 × 300). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu Nr. XIVP-2416 pateiktiems teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymams įgyvendinti būtina užtikrinti pakankamą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skyrimą. Pritarti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3233
Nr.
Projekto Nr. XIVP-2416 3 straipsniu siūlomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimai yra netikslingi ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytų priežasčių. Pritarti. 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3234
Nr. XIVP-2416 4 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Spręsti pagrindi-niame komitete. 1.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3235
Nr. XIVP-2416 5 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
netikslingas atsižvelgiant į tai, kad papildomo užmokesčio mokėjimas, jeigu būtų pritarta tokiam Projektu Nr.
XIVP-2416 siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų susijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.2.3 papunktyje, t. y. valstybė nebūtų šio teisinio santykio dėl papildomo užmokesčio šalis. Be to, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.1.3 papunktyje, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsisakymas mokėti papildomą užmokestį galėtų būti advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) sudaryto susitarimo dėl papildomo užmokesčio nutraukimo pagrindas, tačiau ne antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam nutraukimo pagrindas. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje bylose būtinybė. Pritarti. 1.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu . Be to, Projektu Nr.
Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bei, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2414 . 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 159 [2]
dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR . [3] Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos 2023 m. vasario 1 d. posėdis. Prieiga internete: https://www.youtube.com/watch?v=QouVDBm2KWw . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [4] Andrukaitytė, M., Gaučaitė-Znutienė, M. „Bartoševičiui – rimti nemalonumai: prokurorai tiria galimą mažamečio prievartavimą“. LRT.lt, 2023 m. sausio 23 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1872750/bartoseviciui-rimti-nemalonumai-prokurorai-tiria-galima-mazamecio-prievartavima . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [5] Sinkevičius, D. „Teismas reabilitavo A. Ūsą – nebuvo jokios pedofilijos“. LRT.lt, 2012 m. gruodžio 1 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/8411/teismas-reabilitavo-a-usa-nebuvo-jokios-pedofilijos . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [6] Poveikio lytims vertinimas (metodika), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/poveikio-lytims-vertinimas-metodika . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [7] Teismų nuteistų asmenų skaičius, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=533eec85-24f6-4f18-9537-047f79828355 . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [8] Įkalintųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje, Valstybės duomenų agentūra. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=706ede20-c4f2-47c3-ab66-ff5249b1753f .
Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d. [9] Starr, S. „Estimating Gender Disparities in Federal Criminal Cases“. 2012, Law & Economics Working Papers, Art. 57. Prieiga internete: https://repository.law.umich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1164&context=law_econ_current . Žiūrėta 2023 m. balandžio 13 d.