2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymas ir užmokestis už
antrinės teisinės pagalbos teikimą
nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo:
1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams;
2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.;
3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais. 2. Tarnyba sudaro du tris atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų advokatų skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į antrinės teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei antrinės teisinės pagalbos poreikį, nustatytą įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šie advokatai atrenkami konkurso būdu. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. Su šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte punktuose nurodytais advokatais sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaromos teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra. 4. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.
Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. 5. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. 6.
dalies 1 punkte nurodytiems advokatams, jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenumatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti. 7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), taikant ne mažesnis kaip dvigubą šio straipsnio 1 dalies
taikomo dydžio užmokestį. 8. Šiame įstatyme numatytais atvejais antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokato padėjėjams mokama 80 procentų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo Vyriausybės nustatyto dydžio užmokesčio. 9. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą.
Renkant, kaupiant ir perduodant duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, turi būti užtikrinama advokato profesinės paslapties apsauga.“2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 18 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tarnyba, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams priima ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos apie šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto advokato paskyrimo poreikį gavimo.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
galimai nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o praėjusiais metais galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius išaugo iki 2866. Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 metus mūsų šalyje dėl galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų užfiksuoti 185 atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22. 70–85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimas žmogus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) siekiama į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai. Šiandien Lietuva yra perėmusi gerąją patirtį iš Skandinavijos šalių ir minėtame procese atsiradusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teisėjo specializacija, susijusi su dalyvavimu baudžiamajame procese, kuomet nusikaltimo auka yra nepilnametis vaikas. Teismuose dirba profesionalių teismų psichologų komandos, kurių interesų sritis – būtent darbas su vaikais teisinėje sistemoje.
Profesionalus ir kokybiškas vaiko, nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto, atstovavimas baudžiamajame procese yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Labai svarbu yra užtikrinanti jo teisių ir laisvių apsaugą, kuomet jis pats dėl amžiaus negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų bei apginti savo teisėtų interesų. Deja, iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis. Specializuota psichologinė pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikiama tik Vilniuje esančiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausančiuose Globos namuose „Užuovėja“, o toliau pagalba turi rūpintis arba pati šeima, arba, jeigu reikalinga, yra perduodama konkrečios savivaldybės vykdomai atvejo vadybai. Deja, dėl specialistų trūkumo, brangių, ne visada šeimoms įperkamų, psichologo paslaugų ir aiškaus pagalbos suteikimo mechanizmo nebuvimo, nei galimai nukentėję vaikai, nei jų interesus atstovaujantys suaugę tęstinės psichologinės ar psichoterapinės pagalbos taip ir nesulaukia. Tai daro didelę ilgalaikę žalą tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai.
Dėl to projektu siekiama aiškaus, skaidraus ir valstybės remiamos specializuotos, t. y. šioje srityje ekspertinės, psichologinės pagalbos vaikui ir jo artimiesiems mechanizmo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Lukas Savickas ir kiti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra besispecializuojančių vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių advokatų, kurie turėtų tvirtas žinias apie nuo smurto, ypač seksualinio, nukentėjusius vaikus, aukoms būdingą elgseną, pagalbą, bendravimą. Lietuvoje iš esmės visi advokatai yra universalūs, nėra specializacijos. Nusikaltimai yra specifiniai, todėl reikia turėti ypatingų žinių tiek nustatant, tiek atstovaujant vaikui. Seksualinis smurtas yra traumuojantis įvykis visai šeimai, stipriai ją sukrečiantis, sukeliantis daug jausmų, todėl pagalba turi būti sisteminė, siekianti padėti ne vien nukentėjusiam vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams. Vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, šiuo metu gali būti suteikiama bendra psichologo pagalba. Specializuota psichologinė pagalba tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai yra neprieinama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti.
Taip pat vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis būtų ne mažesnis kaip dvigubas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo taikomo dydžio užmokestis. Siūloma nustatyti terminą per kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo seksualinį smurtą galimai patyrusiems vaikams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Iki įstatymų įsigaliojimo datos Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybių institucijos turės pakeisti esamus ar patvirtinti naujus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „seksualinis smurtas“, „vaikai“,
„valstybės garantuojama teisinė pagalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo nariai:
2023-02-08 Nr. XIVP-2414 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, siūlymas pakeisti
antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu.
Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino
„specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau). Antra, nėra pakankamai
aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir
įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą.
Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir
dalyje ir 36⁶straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas.
XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. 2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma
„specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams,
galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį. 3.
įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. 6. Tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. 7. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka. 8.
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 9. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto
reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”. 10. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-06-14
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės:
Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova,vyriausioji paretarėja Giedrė Mikalauskienė, Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatūros direktoriaus pavaduotoja Sandra Zajančiauskaitė, Lietuvos advokatūros teisininkė Kristina Osokinė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Slidziauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu.
Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau). Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą.
Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 36⁶straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas.
XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Pritarti Pritarti Teisės departamentui ir atsisakyti projektu
būtų sudaroma su specialiai parengtais advokatais. Komitete vykusių klausymų metu nutarta neapsiriboti specializacija tik dėl vienos nusikalstamos veikos (seksualinių nusikaltimų), nes tai būtų per siaura. Ilgalaikes pasekmes nepilnamečiui neabejotinai taip pat sukelia nusikalstamos veikos sveikatai (pvz. sunkus sveikatos sutrikdymas), laisvei (pvz. prekyba žmonėmis). Atsižvelgiant į institucijų pateiktus argumentus, patikslintos jungtinio projekto Nr.XIVP-2357(2) nuostatos:
1) galiojančias VGTP įstatymo 17 straipsnio nuostatas: „12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą, taip pat informacija apie advokato specializaciją teikiant antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse.
Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai.“
taip:
„7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo
užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2) projekto 16 straipsniu keičiamą VGTPĮ 21 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Advokatas parenkamas iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam nepilnamečiam vaikui. Jeigu prašoma parinkti įgaliotąjį atstovą byloje, parenkamas advokatas, išklausęs specialiuosius mokymus, skirtus advokatams, atstovaujantiems nepilnamečiams, kai dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, advokato užimtumo) tokio advokato parinkti nėra galimybės, advokatas, turintis patirties atstovaujant nepilnamečiams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tarnybos ar koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.“
3) taip pat patikslinti jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 6 straipsniu keičiamo VGTP įstatymo 10 straipsnio 4, 5 punktai ir išdėstyti taip: „4) įgyvendina advokatų mokymą pagal specialiųjų mokymų programas;
5) teikia advokatams rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;“
parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį. Pritarti iš dalies Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes, apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą.
Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. Nepritarti Kai advokatas nukentėjusiajam paskiriamas baudžiamojo byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, VGTP tarnyba nepriima sprendimo VGTPĮ 18 str. nustatyta tvarka, todėl VGTPĮ 18 str. 7 d. tikslinimas nėra tikslingas. Šiuo atveju taikomas VGTPĮ 21 str., kuriame nenumatytas advokato padėjėjo dalyvavimas. Būtinu įgaliotu atstovu gali būti paskirtas tik advokatas. Planuojama sudaryti galimybės specialiai apmokyti ir advokatų padėjėjus, kai jie dalyvaus kitose jautriose bylose (ne pagal VGTPĮ
2023-02-082 Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams.
Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. Pritarti
1
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja,
dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų
„specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos
advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. Pritarti Būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą.
Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Patobulintos jungtinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2357(2) nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
6Tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku,
kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Pritarti Nėra įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos priimtų savivaldybių institucijos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka.
Pritarti iš dalies Neaktualu, nes siūloma atsisakyti projekto 1 straipsnyje keičiamo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje numatomas naujos rūšies sutarčių sudarymas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų
„specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos
valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2023 m. gegužės 23 d. Nutarimu Nr. 323. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio
žodį ,,nauja”. Pritarti Neaktualu. Nuostatos jungtiniame projekte Nr. XIVP-2537(2) atsisakyta. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, patvirtinta 2023 m. gegužės 23 d. Nutarimu Nr. 323. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-211 Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII 1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. 1) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. 2, toliau kartu – Projektai) teikia pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį
nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai.
Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose. Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą[3], kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams.“ Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetenciją neturi. Pritarti iš dalies Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
reguliavimo pakeitimų:
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio
teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 1.2.
3231
straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas
pirmo sakinio pakeitimas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231
straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT13-N7/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr.
KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT18‑N7/2014). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos.
Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis. 1.3.2. Siūloma formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi. 1.3.3. Nors didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų. 1.3.4.
1.3.4. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT14-S9/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. KT30‑N19/2015). Projekto Nr. XIVP-2414 aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nors Projektu Nr. XIVP‑2414 siūlomos nuostatos dėl užmokesčio advokatams didinimo. Atsižvelgiant į pateiktus teisinio reguliavimo pakeitimo siūlymus, Projektui Nr. XIVP-2414 įgyvendinti būtina numatyti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3232 1.4 Projekto Nr.
3232
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių:
baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas. 1.4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas,
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas 2023-06-07 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bei, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2416. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir XIVP-2357 sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). 2. Švietimo ir mokslo komitetas 2023-05-24 * Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai:
1įvertinti proceso dalyvių teises ir pareigas,
įtvirtinant nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečių psichologinę apsaugą, kai nukentėjusysis viso proceso metu bendrauja tik su vienu psichologinį pasirengimą turinčiu specialistu;
pagalbos įstatymo papildymas, nustatantis kitokį advokatų, ginančių nepilnamečius galimai nukentėjusius nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apmokėjimą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir XIVP-2357 sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). Komitete vykusių klausymų metu jungtinio projekto Nr. XIVP-2357(2) nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į projektų Nr. XIVP-2414 ir Nr. XIVP-2416 tikslus, taip pat įvertinus galimas teisinio reguliavimo alternatyvas.
Buvo pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris neišbalansuos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo sistemiškumo ir suteiks galimybę užtikrinti veiksmingesnį teisinį reguliavimą siekiant efektyviau užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei interesus. 3. Žmogaus teisių komitetas 2023-05-24 * Pritarti įstatymo projektui. Pasiūlymai:
Žmogaus teisių komiteto išvadas;
dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir XIVP-2357 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai XIVP-2414, XIVP-2416 ir XIVP-2357 sujungti ir Seimui teikiamas svarstyti vienas bendras jungtinis projektas Nr. XIVP-2357(2). Komitete vykusių klausymų metu jungtinio projekto Nr. XIVP-2357(2) nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į projektų Nr. XIVP-2414 ir Nr. XIVP-2416 tikslus, taip pat įvertinus galimas teisinio reguliavimo alternatyvas. Buvo pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris neišbalansuos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo sistemiškumo ir suteiks galimybę užtikrinti veiksmingesnį teisinį reguliavimą siekiant efektyviau užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei interesus. 7.
projektui, sujungiant tris įstatymų projektus Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP-2416 ir Nr. XIVP-2357, ir teikti Seimui vieną jungtinį patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“ [2] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR. [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413“ projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2fb721d0c27011ed924fd817f8fa798e
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai:
Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-081 1.
Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio
antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau).
Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413)
straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą. Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 36⁶straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte.
Pritarti iš dalies Pritariant pirmajam ir antrajam aspektams, trečiajam aspektui pritartina iš dalies: Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo (toliau
Teisingumo ministerija suderintą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 2.
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą
„specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą
vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį. Nepritarti Lietuvos advokatūros išdėstytas pastebėjimas. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Be to atsižvelgtina į aptariamų bylų specifiką ir latentinį pobūdį, kurį, tikėtina, sėkminga bylų baigtis galėtų gerokai sumažinti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3Pastebėtina,
kad galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. Pritarti Jeigu yra nuostata, kad tik specialų kursą išklausęs advokatas gali teikti pagalbą aptariamose bylose, atsižvelgiant į asmens duomenų jautrumą, abejotina galimybė tokias bylas perduoti padėjėjui, ypač, jei jis nėra išklausęs specialaus kurso. Siūlytina atitinkamai tikslinti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalį. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio
paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[¹], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. Pritarti
2023-02-08 5.
Projekto
straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. Pritarti
2
projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Pritarti
2
dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą.
Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka. Pritarti
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Siūlytina atitinkamų straipsnių įsigaliojimą nustatyti vėlesnį, siekiant valstybės biudžete numatyti įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšas. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”. Pritarti
registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[¹] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso
ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu
pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2023-03-21 Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas.
Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu[¹] reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu.
Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui[²] (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr.
Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teildamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį sielų didinti advokatrj, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento[³] , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr.
straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais,
2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio
teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose.
Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą[⁴], kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams." Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi.
Pritarti iš dalies Dėl pastabos „<...> kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui <...>“, žr. argumentą dėl TD 1.1. pastabos trečiojo aspekto. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
2023-05-031
siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų: 1.1.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi sutarčių dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. 1.2.
efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pakeitimas. 1.3. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT13-N7/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014).
KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT18‑N7/2014). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis. 1.3.2.
formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi. 1.3.3. Nors didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų. 1.3.4. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją
„įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam
įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.
KT14-S9/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Nr. XIVP-2414 aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nors Projektu Nr. XIVP‑2414 siūlomos nuostatos dėl užmokesčio advokatams didinimo. Atsižvelgiant į pateiktus teisinio reguliavimo pakeitimo siūlymus, Projektui Nr. XIVP-2414 įgyvendinti būtina numatyti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 1.4 Projekto Nr. XIVP-2414 2 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių:
teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas. 1.4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais.
Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis). Pritarti iš dalies
dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu. Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą.
Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir XIVP-2357 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 6, „prieš“ – nėra,
„susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo). 8. Komiteto
paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, Inga Strazdė [1] 2016 m. balandžio 13 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo Nr. 364 (suvestinė redakcija nuo 2022-05-13) [2] 2023 m. vasario 08 d. Teisės departamento išvada dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. V III-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414 [3] 3 2023 m. vasario 08 d. Teisės departamento išvada dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIVP-2414 [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto N r. XIVP-2413“ projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2fb721d0c27011ed924fd817fBfa798e
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2023-06-07
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Neringa Keršienė – Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu:
„Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą
nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau). Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą. Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 36⁶straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. Pritarti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-081 2.
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio
antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį. Pritarti. 1.3
dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. Spręsti pagrindi-niame komitete. 1.4
advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. Pritarti. 1.5
1
šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio
įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. Pritarti. 1.6
2
projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi
2
dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka. Pritarti. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08 * 8.
Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų
„specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos
valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23
1
pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”. Pritarti. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Pažymėtina,
kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“. Pritarti. 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23 Nr. 323. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Nr. G-2023-2421 * Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII 1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2416 (toliau - Projektas Nr. 1) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2414 (toliau - Projektas Nr. 2, toliau kartu - Projektai) teikia pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr.
Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose. Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo.
Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą⁴, kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams." Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
Nr. XIVP-2414 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų:
straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi sutarčių dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. Pritarti. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231 1.2.
3231
punkte nurodytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pakeitimas. Spręsti pagrindi-niame komitete. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3231
Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.
KT13-N7/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT18‑N7/2014). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį.
Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis. 1.3.2. Siūloma formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi. 1.3.3.
užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų. 1.3.4. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT14-S9/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. KT30‑N19/2015). Projekto Nr. XIVP-2414 aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nors Projektu Nr. XIVP‑2414 siūlomos nuostatos dėl užmokesčio advokatams didinimo. Atsižvelgiant į pateiktus teisinio reguliavimo pakeitimo siūlymus, Projektui Nr. XIVP-2414 įgyvendinti būtina numatyti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Pritarti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 Nutarimas Nr. 3232 1.4 Projekto Nr.
3232 1.4 Projekto Nr. XIVP-2414 2 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių:
pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas. 1.4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bei, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2416. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė [1] Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“ [2] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2414 2023-05-24
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu:
„Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą
nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau). Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr.
Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą. Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 366 straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo
pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-081
2.
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-08
3Pastebėtina,
kad galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. Spręsti pagrindiniame komitete
nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. Spręsti pagrindiniame komitete
1
straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. Spręsti pagrindiniame komitete
2
projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-081
dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete
Teisės departamentas, 2023-02-08 8.
Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Spręsti pagrindiniame komitete
1
nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”. Spręsti pagrindiniame komitete
10Pažymėtina,
kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“. Spręsti pagrindiniame komitete
Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[¹] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso
ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti
Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). Spręsti pagrindiniame komitete
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui (toliau - Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.)
pagrindiniame komitete
Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr.
Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Spręsti pagrindiniame komitete
Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau.
Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose. Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Spręsti pagrindiniame komitete 4.
Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą, kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams."
pagrindiniame komitete
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-05-031 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr.
(toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi sutarčių dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro.
Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. Pritarti
punkte nurodytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pakeitimas. Pritarti 3.
Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio
Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014).
KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis. 3.2. Siūloma formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi. 3.3.
advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų. 1.3.4. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio
Nr. KT14-S9/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Nr. XIVP-2414 aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nors Projektu Nr. XIVP‑2414 siūlomos nuostatos dėl užmokesčio advokatams didinimo. Atsižvelgiant į pateiktus teisinio reguliavimo pakeitimo siūlymus, Projektui
biudžeto. Pritarti
4 Projekto Nr.
straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių:
pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas. 4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis). Pritarti
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu. Be to, Projektu Nr.
Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir Vyriausybės išvadas Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Projekto nesvarstyti, o siūlomą teisinį reguliavimą peržiūrėti sistemiškai:
įtvirtinant nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečių psichologinę apsaugą, kai nukentėjusysis viso proceso metu bendrauja tik su vienu psichologinį pasirengimą turinčiu specialistu;
teisinės pagalbos įstatymo papildymas, nustatantis kitokį advokatų, ginančių nepilnamečius galimai nukentėjusius nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apmokėjimą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė